Karinių oropajėgų plėtrostendencijosl i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a i32Aviacinė mintis Lietuvoje nebuvo izoliuota nuo Europojevykdomų bandymų. Užtenka prisiminti daugiau nei prieš trisamžius išleistą K. Simonavičiaus „Ars magnus artileriae“ („Didįjįartilerijos meną“) – fundamentalų veikalą, kuriame, be kita ko,aprašyta įvairių raketų, tarp jų ir daugiapakopių, konstrukcija,taip pat savamokslio konstruktoriaus, neturtingų žemaičių bajoropalikuonio A. Griškevičiaus bandymus sukurti „garlėkį“ – plasnojančiųsparnų varomą dirižablį. Panašūs projektai tuo metu buvofantastiški dėl to, kad pranoko savo laikmečio galimybes.Pradedant XIX a., potencialius projektus tapo įmanoma įgyvendintidėl industrijos ir pramonės plėtros. Valdomų sunkesniųuž orą skraidymo aparatų istorijos trukmė – vos šimtmetis. Nepaisantto, jų vystymosi dinamika iki šiol nelėtina savo tempų.Industrializaciją civilizuotas pasaulis iškeitė į informacines technologijas,tačiau šie pokyčiai nepaneigia aviacijos laimėjimų, betdar labiau juos stiprina. Ypač tai išryškėja karo aviacijos srityse– šiuolaikiniai kariniai orlaiviai, palyginus kad ir su netolimospraeities aviacinės technikos pavyzdžiais, jau negali būti laikomivien skraidančiais „mechanizmais“. Veikiau tai interaktyvios sistemos,kurios ne tik paklūsta jas valdančiam pilotui, bet palaikoaktyvų grįžtamąjį ryšį ne tik su juo, bet ir su daugeliu antžeminėsinfrastruktūros operatorių.Turime pagrindą didžiuotis, jog pirmoji aviacija Lietuvojebuvo karinė aviacija. Būtent ji buvo ir tiesioginis impulsas ir„katalizatorius“ tolesnei Lietuvos aviacijos raidai. Kruopščiauišnagrinėję pirmosios mūsų karo lakūnų laidos biografijas, turėsimepripažinti, kad šių vyrų charakteris atitiko to meto aviatoriųbendrus tipinius bruožus, iš kurių paminėtini ne tik drąsa irryžtas, bet ir socialinis aktyvumas bei konstruktyvus mąstymas.Galima sakyti, kad karo aviacija, tuometinėje Lietuvos kariuomenėjepagal statusą buvo priskirta „specialiosios ginkluotėsrūšims“, išsiskyrė ne tik „technologiškumu“, bet ir savomis ryškiomisasmenybėmis. Daugelis lakūnų buvo energingi, progresyvausmąstymo, plačių siekių žmonės; jų išsilavinimas ir patyrimasinspiravo labai spartų lietuviškosios aviacijos vystymąsi.Jų nelengvomis pastangomis per palyginti labai trumpą laikąjaunoje nepriklausomoje respublikoje susiformavo sava, stiprikaro aviacija (kurį laiką ji buvo vadinama kariniu „oro laivynu“).Taip pat negalima pamiršti ir LŠS aviacijos būrio, kuriame 1939m. buvo apie tris šimtus narių ir keturi pakankamai modernūsto meto reikalavimus atitinkantys lėktuvai. Veikė ir civilinis aeroklubas,buvo sukurti savi lėktuvų modeliai ir organizuota aviacijospramonė.Be abejo, kitų šalių aviacinės minties raida turėjo daugiaugalimybių įsikūnyti realybėje dėl pažangaus industrinio potencialo.Agrarinis Baltijos šalių regiono regiono pramonės pobūdisneabejotinai pristabdė bandymus kiekybiškai plėsti aviaciją,turėjo įtakos ir specialistų rengimo kokybei (1932 m. Kauneatkurta Karo aviacijos mokykla, rengusi visų būtiniausių kvalifikacijųaviacijos specialistus, neturėjo aukštosios mokymoįstaigos statuso). Bet reikia pasakyti, kad nepaisant šių kliūčių,nuo ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos aviacija net ir esant tokiomssąlygomis išsikovojo labai stiprias pozicijas.Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į aviacijos pramonę. Karolakūnas J. Dobkevičius sukūrė tris savo konstrukcijos lėktuvųmodifikacijas. Deja, tragiška žūtis neleido užbaigti numatytųdarbų. Kito aukštąjį aviacinį išsilavinimą turinčio karo lakūno irkonstruktoriaus, vėliau vadovavusio Lietuvos karo aviacijai, A.Gustaičio pastangomis buvo pagaminti aštuonių modifikacijųANBO lėktuvai. Žvelgiant į nuveiktą darbą, lieka stebėtis ne tiksparčia konstrukcine raida, bet ir konstruktoriaus energija bei organizacinėmissavybėmis, be kurių šie projektai nebūtų pradėtigaminti. Palyginkime – pirmą ir paskutinį A. Gustaičio kūrinį:ANBO-I. Pirmasis konstruktoriaus kūrinys – sportinis žemasparnisvienvietis monoplanas. Pastatytas 1925 m. Pirmąjį bandomąjįskridimą pats A.Gustaitis atliko 1925 m. liepos 14 d.1927 m. su šiuo lėktuvu konstruktorius lankėsi Rygoje. VėliauKaro aviacijos vadovybė jį nupirko ir skyrė 1-os eskadrilės
Turime pagrindodidžiuotis, jog pirmojiaviacija Lietuvojebuvo karinė aviacija.lakūnų treniruotėms, kur jis naudotas iki riaus taktinius-techninius duomenis.1930 m. 1935 m. lėktuvas perduotas VytautoDidžiojo karo muziejui, kur išliko iki nis, mišrios konstrukcijos monoplanas.Lėktuvas ANBO-VIII yra žemaspar-šių dienų.Liemens forma suvirinta iš plonasieniųKonstrukcija: liemuo iš suvirintų plieniniųvamzdelių, padengtas drobe (prielispadengta diuraliuminio skarda, o to-diuraliuminio vamzdelių. Priekinė jo dakinėdalis iki kabinos – aliuminio skarda), liau už kabinos liemuo padengtas drobe.sparnai mediniai, taip pat padengti drobe.– medinės konstrukcijos. Važiuoklė skri-Dviejų lonžeronų laisvai nešantys sparnaiPo dvylikos metų Antanas GUSTAI- dimo metu neįtraukiama. Oro pasipriešinimuisumažinti lėktuvo važiuoklė dengtaTIS pradėjo kurti naują lėktuvą ANBO-VIII. Tai smogiamasis lengvo bombonešiopaskirtį atitinkantis lėktuvas. Statyba ratai su stabdžiais, o užpakalinis ratu-pračiuožikliais. Pagrindiniai važiuoklėspradėta 1938 m. gegužės 5 d., pirmąjį kas riedėjimo metu valdomas pedalais irbandomąjį skridimą konstruktorius atliko sukiojasi kartu su posūkio vairu. Tūpimo1939 m. rugsėjo 5 d. Skrendant lėktuvas greičiui sumažinti sparno apačioje įtaisytasaerodinaminis skydelis. Piloto ir žval-pasirodė lengvai valdomas ir praktiškaipatvirtino visus planuotus konstruktogokabina visa padengta organiniu stiklu.ANBO-IŠalisLietuvaKonstruktoriusAntanas GustaitisVariklisprancūzų firmos “Anzani”, 35 AGTuščio lėktuvo masė190 kgSkridimo masė300 kgSparnų ilgis10.00 mSparnų plotas 11.40 m²Lėktuvo aukštis2.70 mLiemens ilgis5.75 mMaksimalus greitis142 km/hMinimalus greitis50 km/hAukščiausiai pakyla iki4200 mKilimo greitis į 1 km6 min.Kilimo greitis į 2 km14 min.Benzino atsarga45 lLėktuvas turėjo anglišką „Bristol Herkules“oru aušinamą, dviejų eilių žvaigždinį14 cilindrų variklį. Kilimo metu variklis pasiekė1 338 AJ, o skridimo metu – 1 100AJ galingumą.Propeleris – 3,7 m diametro, metalinis,keičiamo žingsnio.Lėktuvas ANBO-VIII turėjo tokią ginkluotę:4 x 7,7 mm kulkosvaidžiai sparnuose,1 x 7,7 mm žvalgo kulkosvaidis, 600kg bombų vidinėje pakaboje, 4 x 50–100 kg bombos po sparnais.1999 m. Išleista Algimanto Liekiomonografija „Lietuvos karo aviacija(1919–1940)“ iš serijos „Lietuvos mokslas“,kurioje pateikiamas 1939 m. rugsėjo5 d. ANBO-VIII priėmimo akto nuorašassu lėktuvo bandymų rezultatais. Taippat šis nuorašas publikuotas ir „Plienosparnų“ (Lietuvos technikos muziejausmetraščio) pirmajame numeryje. Ten patgalite rasti ir ANBO-VIII 1:72 mastelio brėžiniusir nudažymo schemą.Planuota 60 lėktuvų serijos gamyba,tačiau 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjęsAntrasis pasaulinis karas sutrikdė varikliųbei kitos įrangos tiekimus, o netrukus1940 m. birželio 15 d. prasidėjusisovietinė okupacija sunaikino ir Lietuvosaviaciją, ir jos kūrėją...K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )33