PDF versija - VU naujienos - Vilniaus universitetas

sveikataKada prireikia... dirbtiniø kepenø?2004-øjø kovà Vilniaus universiteto Santariðkiø klinikosepradëjo veikti kepenø pakaitinës terapijosaparatas – mechaninë detoksikacijos sistema, vadinamosios„dirbtinës kepenys“. Sistemos pavadinimas– molekulinë adsorbento recirkuliacijos sistema(MARS). Ði metodika taikoma tuomet, kai kitikepenø nepakankamumo gydymo bûdai yra neefektyvûs.Apie pirmà kartà Baltijos ðalyse taikytà metodà þurnalui„Spectrum” pasakojo Gastroenterologijos,nefrologijos, urologijos ir abdominalinëschirurgijos klinikos docentëdr. Danutë SPEIÈIENË.Kada ir kaip pradëta ieðkoti pakaitaløkepenims?Apie dirbtines kepenis kalbama jaulabai seniai. 1959 metais Japonijoje buvoatlikta kryþminë hemodializë tarppaciento ir ðuns – þmogaus kraujas„pervarytas“ per šuns kepenis. Prieð20–30 metø Lietuvoje kaip dirbtinëskepenys buvo panaudotos kiaulës kepenølàstelës – buvo iðgelbëta vienagarsi menininkë, kuri buvo apsinuodijusisunkiaisiais metalais.Vis dëlto prof. habil. dr. B. Dainysgalvojo apie kepenø transplantacijà ireksperimentavo persodindamas kiaulëskepenis. Þmogaus ir kiaulës organaiyra labai panaðûs, tad ruoðiantistransplantacijai buvo naudojamos ðiøgyvûnø kepenys.Kada prireikia dirbtiniø kepenø?Pirmiausia kai kepenys paþeistos –tarkime, þmogus serga virusiniu hepatitu,daugelá metø vartojo alkoholá.Taip pat dirbtiniø kepenø prireikia, kaiapsinuodijama tam tikrais medikamentais,sergant ûminiu uþdegimu.Juk viskas, kas patenka á organizmà,yra detoksikuojama ir nukenksminamakepenyse. Jeigu jos dël lëtinës ligosnegali ðito padaryti, tai þmogus30þûsta.Taèiau gali bûti ir taip, kad þmogusdaugelá metø serga lëtine kepenø liga,kuri progresuoja, ir jau reikia transplantuotiorganà. O jo reikia laukti ilgai– kartais mënesá ar du, tris, kartaisir metus… Dirbtinës kepenys padedaprieð transplantacijà – jos reikalingoskraujui valyti, kol savos kepenys ðiektiek atsistatys. Kepenø persodinimooperacija sunki, tad pacientas turi bûtigeros bûklës. Uþsienyje mechaninëdetoksikacijos sistema naudojama irkai kepenys po persodinimo dël kokiønors prieþasèiø nefunkcionuoja.Kokios kraujo valymo sistemos yranaudojamos?Yra skirtingø. Gali bûti imamos gyvoskepenø làstelës, embrioninës kepenølàstelës, ir kraujas perfuzuojamaspro tas kepenø làsteles. Kepenø làstelësyra unikalios, netgi paimtos ið þmogausir patalpintos ne organizme atliekavisas funkcijas, detoksikuoja. Tokioskraujo valymo sistemos pasaulyjeyra naudojamos seniai, jø yra ávairiømodifikacijø, naudojami ðaldyti hepatocitai.Ðios sistemos, dar vadinamosbioreaktoriais, yra labai sudëtingos irbrangios; deja, rezultatai nëra tokie geri,kokiø tikimasi, ypaè ûmiø kepenønepakankamumo atvejais.Sistema, kurià gavome mes, unikalituo, kad jai nereikia kepenø làsteliø, onaudojamas kraujo baltymas albuminas.Pasirodo, kad toksinai yra linkæprie jo prisijungti. Albuminas tiesiog„suriða“ toksinus ir paðalina juos ið organizmo.Paskui ðis baltymas MARSkontûre apvalomas nuo toksinø ir vëlcirkuliuoja. Atliekama keletas kraujovalymo seansø.Kokie, Jûsø manymu, pirmosios operacijosrezultatai?Pirmoji operacija pavyko labai gerai.Penkiasdeðimtmetis vyras sirgo kepenøciroze ir dar labai ûmiu kepenøuþdegimu, buvo toksinis paþeidimas.Ið ligoninës pacientas iðëjo sveikas.Dirbtinës kepenys palaikë jo gyvybætuo periodu, kai niekaip kitaip tø ðlakøir toksinø buvo negalima paðalintiið organizmo. Jei kepenø valymo sistemàbûtume turëjæ anksèiau, bûtumegalëjæ iðgelbëti daugiau ligoniø.Kiek ligoniø klinikose laukia kepenødonorø?Sàraðe jø nëra daug. Taèiau tai pirmiausiasusijæ su psichologiniais dalykais.Mûsø spauda neraðo apie tai, kad