„SPECTRUM“ Nr. 15 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

naujienos.vu.lt

„SPECTRUM“ Nr. 15 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

VILNIAUS UNIVERSITETO ŽURNALAS 2(15)/2011ISSN 1822-0347Slėniai –investicija į ateitįAtsparios antibiotikamsbakterijos –galvosūkis ateitiesmokslininkams Šv. Jonų bažnyčiosrestauravimo istorijaTvarios energijosperspektyvosLietuvojeŠiaurės pusrutulyjemažėja ozono


Šiaurės pusrutulyjemažėja ozonosxc.hu nuotr.V. Stakėno nuotr.26T U R I N Y Snaujienos 2tyrinėjimaiDoc. dr. Sigita GirdzijauskienėAr teisinga patarlė „žilas plaukas –sveikas protas“? 4Liana BinkauskienėAtsparios antibiotikams bakterijos –galvosūkis ateities mokslininkams 6Simonas Vareikis, doc. dr. Aušra RastenienėTvarios energijos perspektyvos Lietuvoje 12Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, dr. Pranciškus VittaKietakūnis gatvių apšvietimas:mada ar nauda? 16žvilgsnisViktoras DenisenkoLaimonas Briedis:„Vilniaus istorijos tiesiog bijoma“ 20pažangaViktoras DenisenkoSlėniai – investicija į ateitį 2428Perėjęs XX amžiųSuahelių kalba:istorija irkultūraatsako ekspertaiProf. dr. (HP) Arūnas bukantisŠiaurės pusrutulyje mažėja ozono 26Prof. Virginijus šapokaAr sveika atostogauti žiemą šiltuose kraštuose? 27asmenybėsDoc. dr. Vilius stakėnasPerėjęs XX amžių (Profesoriaus Jono Kubiliausdevyniasdešimtmečiui) 28retos kalbosDr. Gediminas degėsysHakuna matata(Suahelių kalba: istorija ir kultūra) 32paveldasVytautas GriciusJoniškio dvaras –Vilniaus akademijos ežeringasis perlas 36alumnaiProf. Česlovas kalendaJos didenybė – alma mater vilnensis 38G. Degėsio nuotr.32istorijosNijolė bulotaitėŠv. Jonų bažnyčios restauravimo istorija 40naujos knygos 43kryžiažodis 45


naujienosStokholmo universiteto skandinavų kalbųprofesorius, ilgametis VU Skandinavistikoscentro bendradarbis Tomas Riadasišrinktas Švedijos akademijos, kuri nuo1901 m. skelbia Nobelio literatūros premijoslaureatą, nariu.Paryžiaus Ouest – Nanterre La Défenseuniversiteto profesorius Otmaras SeulasPrancūzijos ambasadoje Lietuvoje apdovanotasNacionalinio ordino už nuopelnusRiterio kryžiumi (pranc. Chevalier del’ordre national du merite). Prof. O. Seulas– socialinių mokslų daktaras, vienas žymiausiųPrancūzijos, Vokietijos ir Europosuniversitetų akademinio bendradarbiavimopuoselėtojų. 2002 m. profesorius iškėlėidėją dėl prancūzų, vokiečių ir lietuviųvasaros teisės mokyklos, prie kurios organizavimokaip partneris prisidėjo VU Teisėsfakultetas.VU rektorius akad. B. Juodka už indėlįį Baltijos šalių vienybės stiprinimą ir bendradarbiavimąapdovanotas Baltijos Asamblėjosmedaliu.VU garbės daktaro vardai –iškiliems pasaulio mokslininkamsVilniaus universitetas šiemet suteikėgarbės daktaro vardą keturiems iškiliemsmokslininkams. Gegužės 10 d. šis vardasbuvo suteiktas skandinavistui, BerlynoHumboldtų universiteto profesoriui emeritui,Rusijos mokslų akademijos, SanktPeterburgo valstybinio universiteto profesoriuiJurijui Kuzmenko ir filosofui, JAVV. Naujiko nuotr.Ohajo universiteto profesoriui Algiui Mickūnui.Rugsėjo 20 d. – Vroclavo ekonomikosuniversiteto (Lenkija) profesoriui,Bankininkystės katedros vedėjui, Lenkijosmokslų akademijos Finansų mokslų komitetopirmininkui Andrzejui Gospodarowicziuiir Nobelio premijos laureatui,Vokietijos Maxo Plancko biochemijosinstituto direktoriui emeritui, Miunchenotechnikos universiteto profesoriui RobertuiHuberiui (nuotr.).V. Naujiko nuotr.VU senojo architektūrinio ansamblioDidžiajame kieme atidengiamos freskos,vaizduojančios universiteto fundatorių figūrasir herbus.Gegužės 18 d. VU rektorius akademikasB. Juodka, Kinijos telekomunikacijų bendrovės„Huawei Technologies Co., Ltd“vadovas Baltijos šalyse Ye Yong ir „Omnitel“prezidentas A. Zabulis pasirašė sutartįdėl bendros mokslinės laboratorijos steigimoVU. Laboratorija atvers duris lapkričiomėnesį.Gegužės 4 d. VU pasirašė bendradarbiavimosutartį su UAB Lietuvos tyrimųcentru (Lithuania IBM Research Centre).Sutarta vykdyti bendrą projektą ir universitetomokslininkų atradimais prisidėtiprie šiuolaikinių technologijų plėtrospasaulinėje rinkoje. Projektą vykdys dvimokslininkų grupės – chemikai ir fizikai,jie turės unikalią galimybę stažuotis IBMlaboratorijoje Ciuriche (Šveicarija).Sveikiname ir didžiuojamės VU studentais, laimėjusiais Lietuvos Respublikos prezidentųvardines stipendijas.Prezidento Antano Smetonos stipendija:Tomas Taškauskas (FilF), Mantas Daubaras(IF), Inga Mitunevičiūtė (FilF), JustinaRaižytė (TSPMI), Justinas Jarusevičius(TF).Prezidento Kazio Griniaus stipendija:Povilas Norvaiša (GMF), Kristina Da-VU studentų savivaldosAlumni draugija organizavokonkursą „Alumnų arka“. Birželio21 d. VU bibliotekojebuvo paskelbti šio architektūrinio-meniniokonkurso nugalėtojai.Pirmąją vietą laimėjovartų kompozicija „Žolynai–žvaigždės“, kurią pateikė grupėkūrėjų: architektūros prof. dr.Gintaras Čaikauskas, dailininkasir skulptorius GitenisUmbrasas ir architektas MartynasKruopys (nuotr.). Antrąjąvietą pelnė architekto Laimio Kaziukonioprojektas „Alumnų takas“. Šis darbas sulaukėir daugiausia ekspozicijos lankytojųsimpatijų ir buvo apdovanotas specialiuniūnaitė (GMF), Rokas Sažinas (ChF),Milda Pučetaitė (FF), Martynas Skapas(ChF).Prezidento Aleksandro Stulginskio stipendija:Vladimir Kornijčuk (FF), Simonas Krotkus(FF).V. Naujiko nuotr.prizu. Dvi trečiąsias vietas laimėjo kūrėjųMindaugo Lukošaičio ir Vlado Balsio projektas„Balta Alumni arka“ ir Martyno Valevičiausprojektas „Spindulys“.2SPECTRUM 2011/2


Lietuvos mokslų akademijos jaunųjųmokslininkų stipendijos įteiktos šiemsVU mokslininkams: humanitarinių ir socialiniųmokslų srityse stipendija skirta dr.Vytautui Rinkevičiui, Filologijos fakultetoBaltistikos katedros mokslo darbuotojui.Fizinių, biomedicinos ir technologijosmokslų srityse stipendijas pelnė dr. VeronikaViktorija Borutinskaitė, VU Biochemijosinstituto Vystymosi biologijos skyriausmokslo darbuotoja, ir Fizikos fakultetojaunieji mokslininkai – dr. Karolis Kazlauskas,Kieto kūno elektronikos katedros stažuotojas,ir dr. Tomas Šalkus, Radiofizikoskatedros mokslo darbuotojas.VU herbariume saugomaSenojo Vilniausuniversiteto herbariumokolekcija 2011 m. birželio28 d. buvo pripažintaregioninės reikšmės dokumentiniopaveldo objektuir įtraukta į UNESCOprogramos „Pasaulio atmintis“ Lietuvosnacionalinį registrą. VU herbariumas yravienas seniausių Rytų Europos universitetųherbariumų ir patenka į seniausių pasaulioherbariumų dešimtuką.VU mokslininkai išrinkti LMA nariaisSpalio 18 d. Lietuvos mokslų akademijosvisuotiniame susirinkime išrinkti 48 LMAtikrieji nariai ar nariai emeritai. Tarp jų –21 Vilniaus universiteto mokslininkas.Humanitarinių ir socialinių mokslųskyriuje: Valentinas Mikelėnas, teisė, TF;Vytautas Nekrošius, teisė, TF.Matematikos, fizikos ir chemijos mokslųskyriuje: Vilijandas Bagdonavičius,matematika, MIF; Jūras Banys, fizika, FF;Eugenijus Butkus, chemija, ChF; AivarasKareiva, chemija, ChF; Valdas Laurinavičius,chemija, VU Biochemijos institutas;Eugenijus Manstavičius, matematika,MIF; Konstantinas Pileckas, matematika,MIF; Algirdas Petras Stabinis, fizika, FF;Leonas Valkūnas, fizika, FF; Artūras Žukauskas,fizika, TMI.Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje:Vincas Būda, biologija, GMF; RūtaDubakienė, medicina, MF; Kęstutis Kilkus,geografija, GMF; Vaidutis Kučinskas,biologija, MF; Zita Aušrelė Kučinskienė,medicina, MF; Robert Mokrik, geologija,GMF; Virginijus Šikšnys, biologija, VUBiotechnologijos institutas.Technikos mokslų skyriuje: GintautasDzemyda, informatika, VU Matematikosir informatikos institutas; Antanas Žilinskas,informatika, VU Matematikos ir informatikosinstitutas.Gegužės 12 d. Lietuvos RespublikosPrezidentė Dalia Grybauskaitėapdovanojo geriausių Lietuvojeapgintų disertacijų autorius.Fizinių, technologijos irbiomedicinos sričių disertacijųkategorijoje apdovanoti VU fizikaiGediminas Molis ir DonatasNarbutis, informatikė IndrėŽliobaitė, matematikė Jurgita Židanavičiūtė,parengusi disertacijąVilniaus Gedimino technikosuniversitete. Kategorijos nugalėtojutapo VU auklėtinis fizikasJanas Devensonas (nuotr.), kurio disertacija„Trumpabangiai InAs/AlSb kvantiniaikaskadiniai lazeriai“ buvo pripažinta geriausia.Geriausių humanitarinių ir socia-Liepos 15 d. Lietuvos televizijojebaigėsi pirmas intelektinėsviktorinos „Ateities lyderiai“,kurioje varžėsi skirtingos Lietuvosaukštųjų mokyklų komandos,sezonas. Pagrindinį prizą– krištolinę piramidę – poatkaklių kovų iškovojo VU studentųkomanda.VU Teisės fakultetui – 370 metųSpalio 11 d. Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingaipaminėta VU Teisės fakulteto 370V. Naujiko nuotr.V. Naujiko nuotr.V. Naujiko nuotr.linių mokslų sričių disertacijų kategorijojeapdovanoti filologė Eglė Žilinskaitė ir komunikacijosir informacijos krypties disertacijosautorius Vytautas Michelkevičius.IRVS arch. nuotr.Birželio 16 d. Lietuvoje viešintis tarptautinėskorporacijos „Hitachi“ prezidentasHiroaki Nakanishi apsilankė Vilniausuniversitete. Prieš kelerius metus VU Fizikosfakultetas pradėjo rengti branduolinėsenergetikos ir fizikos specialistus. VUmato daug bendradarbiavimo su „Hitachi“korporacija galimybių.metų steigimo sukaktis. VU bibliotekosBaltojoje salėje atidaryta paroda „Iustitiaest fundamentum omnium (Teisingumasyra visko pamatas). Teisės studijoms irmokslui Vilniaus universitete 370 metų“.SPECTRUM 2011/23


tyrinėjimaiAr teisinga patarlė„žilas plaukas – sveikas protas“?Doc. dr. Sigita Girdzijauskienė,VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedraVyriausybei ilginant pensinį amžių, paskaitęs studentų atsiliepimus apie vissenstančius dėstytojus ir jų dėstymo metodus dažnas susimąsto – kiek ilgaižmogus gali išlikti darbingas, kiek jo fizinės ir protinės jėgos leis išlaikyti didėjantįgyvenimo tempą, įsisavinti sparčiai tvinstančią informaciją? Daugelisvadovaujamės stereotipais, kad vyresnio amžiaus žmogaus pažintinės funkcijossilpnėja. Todėl tam tikro amžiaus sulaukęs žmogus tarsi ir nebegalėtųsėkmingai atlikti savo darbo. Kaip yra iš tiesų?Skirtingos mokslininkųnuomonės apie intelektąžmogui senstantPsichologai, neuropsichologai visamepasaulyje stengiasi atsakyti į klausimą,kas gi vyksta su mūsų intelektu mumssenstant. Prieš kelerius metus šioje srityjepradėjo dirbti ir Lietuvos specialistai.Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijoslaboratorijos mokslininkamsstandartizavus pirmąjį Lietuvoje intelektotestą suaugusiesiems (Wechsleriosuaugusiųjų intelekto skalės trečiąjį leidimą– WAIS-III), atsirado galimybė ištirtiir Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių populiacijosintelektinius gebėjimus.Pirmas klausimas, kurį kelia psichologai:ar žmogui augant, o paskui ir senstantintelektinių gebėjimų struktūra keičiasi?Kitaip tariant, ar jaunas poetas metamsbėgant pasidarytų geras matematikas arbaarchitektas, ir atvirkščiai? Kasdienio gyvenimopavyzdžiai paneigtų tokią galimybę.O mokslininkai kalba apie intelektiniųgebėjimų diferenciacijos ir dediferenciacijosteorijas. Dar 1987 m. RaymondasCattellas iškėlė hipotezę, kad gyvenimoA. Bulotos nuotr.pradžioje kiekvienas turime vieną bendrąsuvokimo gebėjimą, kuris turtinamas permokymąsi, patirtį ir kultūrines galimybes.Individui augant, didėja jo kognityviniųgebėjimų skaičius. Tokie intelekto struktūrospasikeitimai vadinami diferenciacijair vyksta iki ankstyvosios brandos. Tačiaunuo ankstyvosios brandos iki senatvėsvyksta atvirkštinis procesas (vadinamasamžiaus dediferenciacija). Tai reiškia, kadvėl pradeda dominuoti bendrieji intelektiniaigebėjimai. Kiti mokslininkai teigia,kad nuo vėlyvojo suaugusiojo amžiaus(per 65 metų) intelekto struktūra vėl diferencijuojasi,mažėja bendrųjų intelektiniųgebėjimų svarba ir išskiriama daugiauskirtingų gebėjimų grupių. Trečia mokslininkųgrupė teigia, kad amžiaus dediferenciacijosprocesas žmogui senstantnevyksta ir intelekto struktūra išlieka tapati visą gyvenimą. Manuelis Juan-Espinosataikliai pateikia šios teorijos anatominęmetaforą: nuo pat gimimo žmogusturi tam tikrą intelekto struktūrą, kaipir skeletą; pagrindinė struktūra iš esmėsnesikeičia, tačiau, kaip ir kaulai, intelektiniaigebėjimai auga, o vėliau nyksta suamžiumi.Darbinės atminties limitas suamžiumi mažėjaAntrasis klausimas: kurie gebėjimai patiriadidžiausias metamorfozes? Teigiama,kad intelektinių gebėjimų piką žmoguspasiekia 30–40 gyvenimo metais. Vertinantintelektą testais, iki 50–60 metųintelekto koeficientų įverčiai, palyginti sujaunesniais individais, nesikeičia, o nežymūspakitimai stebimi tik nuo 70 metų.4 SPECTRUM 2011/2


tyrinėjimaiAtsparios antibiotikams bakterijos –6 SPECTRUM 2011/2


galvosūkis ateities mokslininkamsGegužės–birželio mėnesį viso pasaulio dėmesį prikaustė patogeninėsEsherichia coli bakterijos sukeltas infekcijos protrūkis ŠiaurėsVokietijoje, šešiolikoje pasaulio šalių susargdinęs apie 3800 žmonių irnusinešęs mažiausiai 48 gyvybes. Manoma, kad šios itin virulentiškosE. coli atmainos, kurios genomas primena kelių bakterijų mozaiką,atranką paskatino gausus antibiotikų vartojimas. Vilniaus universitetoGamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros mokslininkaipastaruosius kelerius metus tyrinėja patogeninių bakterijų atsparumoantibiotikams molekulinius mechanizmus ir bando kartu su pasauliomokslininkais atsakyti į daugelį ne tik mokslui, bet ir visuomeneiaktualių klausimų.V. Naujiko nuotr.Liana BinkauskienėAtsparias antibiotikams bakterijastyrinėjančių mokslininkų dėmesiocentre – atsparumo mechanizmų evoliucija,ją lemiantys veiksniai, „sėkmingiausių“naujomis virulentinėmissavybėmis pasižyminčių bakterijųklonų plitimo priežastys; juos dominaatsparios bakterijos, paplitusiosįvairiose aplinkose: ligoninėse, žemėsūkyje, visuomenėje. Tad Escherichiacoli bakterijos sukelta infekcija mūsųmokslininkams nebuvo naujiena. Biochemijosir biofizikos katedros profesorėdr. Edita Sužiedėlienė (nuotr.)teigia, kad dėl E. coli (kaip ir kitųbakterijų) genomo plastiškumo galiatsirasti itin agresyvių žmogui padermių,o tokių padermių atranką skatinagausus antibiotikų vartojimas.Kas yra bakterijos, iš ko jos sudarytos,kokiomis unikaliomis savybėmisjos pasižymi?Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai,dėl ląstelės sandaros priskiriamiprokariotams. Jos labai plačiai paplitusiosbiosferoje ir gyvuoja joje jaumilijardus metų. Bakterijos vidinį skyrių– citozolį gaubia ląstelės apvalkalėlis,saugantis jį nuo aplinkos.Citozolyje, kuriame vyksta daugybėbiocheminių procesų, yra ir bakterijosgenomas – DNR (chromosoma),kuris, prieš pasidalijant ląstelei, nukopijuojamasir tiksliai paskirstomaspalikuonims. Bakterijos turi ir mažesniodydžio vadinamųjų ekstrachromosominiųDNR – plazmidžių, kurioseyra tam tikrų genų. Bakterijų dydislabai įvairus – pvz., mažiausios Mycoplasmagenties bakterijos yra apie 0,3mikrometro skersmens ir turi tik kelisšimtus genų, didžiausios – pvz., Namibijojerasta bakterija Thiomargaritanamibiensis, yra beveik milimetroilgio. Bakterijos itin gerai prisitaikiusiosgyventi įvairiausiomis sąlygomis,SPECTRUM 2011/27


tyrinėjimaiDonorai (klinikinės padermės)Transkonjugantai1 pav. Didelio dydžio plazmidžių su atsparumąantibiotikams lemiančiais genaishorizontali pernaša iš klinikinės kilmėsatsparių bakterijų jautrioms bakterijoms.Įvykus pernašai, jautrios bakterijos tapoatsparios penkių skirtingų klasių antibiotikams,tarp jų – naujausių kartų beta laktamųklasės antibiotikams (laboratorijosduomenys).Šios didelės plazmidės su atsparumąantibiotikams lemiančiais genais buvoperneštos iš atsparių E. coli bakterijų(donorai) jautrioms (transkonjugantai)kurioms pastarąjį šimtmetį ypač didelęįtaką daro žmogaus veikla. Štai,pavyzdžiui, bakterija Deinococcusradiodurans gyvena radioaktyvioseatliekose ir yra atspari labai galingairadioaktyviai spinduliuotei. Neatsitiktinaidauguma bakterijų genų skirtaprisitaikyti ir išlikti kintančioje aplinkoje.Didžioji bakterijų dalis nėra ištyrinėta(nes jos gyvena ir dauginasisąlygomis, kurias sukurti laboratorijoselabai sudėtinga), o jų genetinispotencialas yra didžiulis. Šiandienosmolekulinės biologijos technologijosteikia vilties, kad artimiausioje ateityjegalėsime jį geriau pažinti.Kas lemia, kad pasaulyje plinta atspariosantibiotikams bakterijos?Atsparių antibiotikams bakterijųatsiradimo priežastys yra genetinės:bakterijos įgyja genų ir jų kombinacijų,kurių koduojamų baltymų veikimaslemia atsparumą vienokiam arkitokiam antibiotikui ar tam tikram jųspektrui. Tokių genų ir jų kombinacijųbakterijose šiandien žinome daugybę(pvz., vien atsparumą beta laktamų klasėsantibiotikams lemiančių genų yražinoma šimtai). Kai kurie tokie genai,būdami pernešamuose genomo elementuose(plazmidėse, transpozonuose),gali būti perduodami vienų bakterijųkitoms, taip atsparumas plinta.Tai vadinamoji horizontali genų pernaša,ji yra pagrindinė atsparumo plitimotarp bakterijų priežastis (1 pav.).Atsparumas atsiranda ir dėl mutacijų,kai, pavyzdžiui, įvyksta mutacijabakterijos gene, koduojančiameantibiotiko taikinį, ir taikinys tampanejautrus antibiotiko poveikiui. Tokiuatveju mutavusį geną turi tik tos bakterijospalikuonys (vertikalioji pernaša).Ir vienu, ir kitu atveju aplinkoje,kurioje yra antibiotikų arba kitų antimikrobiniųmedžiagų, išlieka geresniuatsparumo arsenalu apsirūpinusiosbakterijos. Tokie genetiniai arsenalaitikrai yra įspūdingi atsparumo ir kitųišlikimui reikalingų genų įvairovėspožiūriu (2 pav.).Pastebėta, kad turėti ir gaminti tokiųatsparumą antibiotikams lemiančiųgenų koduojamus produktus, net kaiaplinkos „spaudimo“ ir nėra, neretaibakterijoms „nieko nekainuoja“ – kitaiptariant, jos išlieka konkurencingosaplinkoje ir nepraranda tokių atsparumogenų. Tai pastebime ir mes,tyrinėdami atsparias antibiotikamsbakterijas: jos dažnai turi genų, lemiančiųatsparumą jau seniai nevartojamiemsantibiotikams, pvz., tetraciklinui,chloramfenikolui.Gausus ir neracionalus antibiotikųvartojimas, t. y. jų buvimas bakterijųaplinkoje, kurioje įprastai anksčiau jųnebuvo arba nebuvo tiek daug (antibiotikųskyrimas ligoninėse, jų naudojimasžemės ūkyje gyvulių ligų prevencijaiir augimo skatinimui, augalųpurškimas infekcijų prevencijai, taiginet ne gydymui!), skatina išlikti labiausiaiprisitaikiusias bakterijas, tokiųbakterijų atranka vyksta gana greitai.Atsparių antibiotikams bakterijųstebėsenos tinklai (pvz., EARS Europoje)kasmet skelbia duomenis, gautusiš šimtų įvairių šalių laboratorijų,apie kai kurių kliniškai svarbių bakterijų(pvz., Escherichia coli, Klebsiellapneumoniae, Pseudomonas aeruginosa)atsparumą pagrindinių klasiųantibiotikams. Tokių atsparių bakterijųdalis tarp visų išskiriamų metai išmetų didėja. Atsparių bakterijų daliesdidėjimo mastai vienose šalyse dides-2 pav. Klinikinės kilmės E. coli, išskirtos iš šlapimo takų infekcijos, judriojo genetinio elemento – integrono struktūra. Nustačius integrononukleotidų seką, rastas naujas derinys genų, koduojančių atsparumą kelių skirtingų klasių antibiotikams: aminoglikozidams,chloramfenikolui, sulfonamidams/trimetoprimui, makrolidams (pažymėta žvaigždutėmis) (laboratorijos duomenys). Mažesni užrašaižymi genų pavadinimus, didesni – įsiterpusių sekų pavadinimus, 14 Kb – DNR struktūros ilgis nukleotidais.8SPECTRUM 2011/2


ni, kitose – mažesni, nuo kelių iki keliasdešimtprocentų per dešimtį metų.Tendencija koreliuoja su antibiotikųvartojimo mastais ir jų vartojimo politika,šalies geografine padėtimi irkitais veiksniais. Lietuvos duomenysšiame atsparumo žemėlapyje atsiradotik 2006 m., mes esame maždaug Europosšalių viduryje.Tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai,kad atsparios antibiotikams bakterijosatsirado ne vakar ir net ne tada,kai buvo pradėtas vartoti pirmasisantibiotikas. Jos egzistuoja biosferojemilijonus metų, kaip ir genų, lemiančiųatsparumą patiems naujausiemssintetiniams antibiotikams, prototipaijų genomuose. Todėl atsparumo antibiotikamsatsiradimo ir išsilaikymošaltinių derėtų nuodugniai paieškotiir įvairiose gamtinėse nišose – gamtos„cheminėse laboratorijose“, kur vienųorganizmų gaminami antibiotikai arkitos biologiškai aktyvios medžiagosgalėtų skatinti atsparumą šalia jų egzistuojančioserūšyse, iš kurių atsparumąlemiantys genai galėtų toliauplisti. Tai mažai ištyrinėta sritis, dabarsusilaukianti labai atidaus tyrėjų dėmesio.Kokie saviti genai ir genetiniai mechanizmailemia bakterijų atsparumąantibiotikams, jo pernašą, evoliuciją?Ištyrus daugybę atsparumą antibiotikamslemiančių bakterijų genų irsužinojus, kaip veikia jų koduojamibaltymai, paaiškėjo kelios pagrindinėsatsparumo antibiotikams strategijos,kurias pasitelkia bakterijos. Gali būtiišaktyvinami patys antibiotikai, pvz.,juos suskaldant ar modifikuojant. Galidėl mutacijų pasikeisti antibiotikų taikinystaip, kad antibiotikas jo neveiktų.Pakliuvę į ląstelę antibiotikai gali būtilabai veiksmingai išmetami. Galų galeantibiotikų patekimas į ląstelę gali būtiapsunkintas. Verta pažymėti, kad vienojebakterijoje gali veikti ne vienas,bet visi šie mechanizmai, o vieną mechanizmą,pvz, antibiotiko išaktyvinimą,toje pačioje bakterijoje gali lemtine vienas, o daugelis genų.E. coli infekcijos plitimas Europojepasėjo nerimą ir spėliones, netgitokias, kad tai dirbtinai sukurta bakterija,teroristų darbas ir pan. Kaipatsiranda tokios infekcijos, ar mokslininkaigali kontroliuoti infekcijų protrūkius,jų sukėlėjų plitimą, ar jie stebišiuos procesus?Šiandienos molekulinės biologijosmetodai leidžia greitai išaiškinti infekcijosprotrūkį, nustatant infekcijossukėlėjo „tapatybę“ pagal jo genomofragmentų (DNR) pasiskirstymą – tamtikrą jo „piešinį“ (3 pav.).Taip, pavyzdžiui, buvo nustatyta, kadšių metų E. coli infekcijos protrūkiusŠiaurės Vokietijoje ir kiek vėliau Prancūzijojesukėlė ta pati O104:H4 padermė.Labai ištobulėjus genomo nukleotidųsekų nustatymo technologijoms,per tą patį laiką (2–3 dienas) galima nustatytiir visą bakterijos genomą (tai irbuvo padaryta E. coli O104:H4 atveju),tačiau tai padaryti kiekvienu infekcijosatveju – vis dar gana brangu, todėl pasitelkiamasminėtas genomo fragmentųtyrimo metodas.E. coli bakterijų įvairovė labai didelė– nuo visiškai nepavojingų žmoguiir gyvūnams rūšių, kolonizuojančiųžarnyną, iki patogeninių rūšių, sukeliančiųne vieno tipo, bet įvairias infekcijas:diarėją, dizenteriją, pneumoniją,meningitą, hemolizinį ureminįsindromą – HUS, itin sunkią komplikaciją,pasireiškiančią inkstų veiklossutrikimu. Štai HUS sukelia tik tamtikros, dideliu virulentiškumu pasižyminčiosE. coli, kurios gamina vadinamuosiusšiga toksinus – vienus pavojingiausiųžmogui toksinų. Būtenttokia yra plačiai pasaulyje paplitusiO157:H7 serotipo E. coli.Ką reiškia raidės O ir H šalia E. colipavadinimo? Siekiant greitai identifikuotibakterijas, pagal jų paviršiausžymenis – antigenus buvo sukurtajų serologinė klasifikacija. Ji remiasidviem E. coli paviršiaus struktūrųtipais: lipopolisacharidų antigenu Oir žiuželio antigenu H (vok. hauch).O antigenas rodo serogrupę, H antigenas– serotipą. Pvz., žinoma per100 E. coli serogrupių. Tos pačiosserogrupės ir serotipo bakterijos galiturėti tam tikrų genetinių skirtumų,lemiančių kai kurias jų savybes, pvz.,atsparumą antibiotikams – tai vadinamosiospadermės (angl. strain).Dar viena E. coli bakterijų klasifikacijaremiasi jų virulentinėmis savybėmis:štai šiga toksiną gaminantiO157:H7 serotipo E. coli priklausovadinamajai enterohemoraginių E. coli– EHEC grupei pagal infekcijoseigą ir sukeliamos ligos simptomus.EHEC gyvena sveikų naminių žin-3 pav. Acinetobacter baumannii bakterijų genotipavimas pulsuojančio lauko elektroforezės metodu. Kairėje – bakterijų padermių didelių DNRfragmentų „piešiniai“; dešinėje – „piešinių“ panašumo „medis“ – bioinformatiniais metodais įvertintas bakterijų padermių panašumas (kuoarčiau vienas kito panašumo „medyje“ yra „piešiniai“, tuo bakterijos artimesnės viena kitai) (laboratorijos duomenys).SPECTRUM 2011/29


tyrinėjimaiM. Jurėnaitės nuotr.duolių žarnyne, dažniausiai plinta peružterštas maisto žaliavas (mėsą, pieną),vandenį ir taip gali sukelti žmoniųinfekcijas. Bakterijos prisitvirtinaprie žmogaus žarnyno sienelės, per jąbakterijų gaminami toksinai patenkaį kitus organus. Inkstai ypač jautrūsšiga toksinams – toksinai visiškai sutrikdojų veiklą. Štai vieną didžiausiųEHEC sukeltų infekcijos protrūkiųJungtinėse Amerikos Valstijose1993 m. – „Džeką dėžutėje“ (angl.Jack in the box) sukėlė bakterijomisužkrėsta žalia malta mėsa mėsainiams,kuri buvo tiekiama iš vieno šaltiniokelioms valstijoms. Verta pažymėti,kad tokių bakterijų dozė, galinti sukeltiinfekciją (infekcinė dozė), yra labainedidelė –


iotikams genai, dėl kurių jos ir tampapavojingos. Neretai tokios bakterijospasižymi atsparumu net kelių klasiųantibiotikams (vadinamasis dauginisatsparumas), todėl infekcijoms gydytilieka labai mažai galimybių. Įdomutai, kad pasaulyje plinta keli naujausiemsantibiotikams atsparūs Acinetobacterbakterijų klonai. Juos nustatomeir Lietuvos ligoninėse išskirtoseAcinetobacter bakterijose. Kodėl būtentšie klonai tokie „sėkmingi“, darnėra išaiškinta. Nuolatinė hospitaliniųinfekcijų kontrolė pasitelkiant įvairiaspriemones – nuo griežtos medicinospersonalo higienos iki ligoninėse vartojamųantibiotikų politikos – duodarezultatų, tačiau, deja, visiškai problemosneišsprendžia, nes nuolat atsirandanaujų atsparių bakterijų atmainų.Kokiose dar aplinkose gimsta pavojingosžmogaus organizmui bakterijos?Ko reikėtų saugotis?Atsparių antibiotikams bakterijųatranka, kaip minėta, greitai vykstaaplinkose, kur gausu antibiotikų:ligoninėse, žemės ūkyje, tačiau galivykti ir kitose gamtinėse terpėse, kurvienų organizmų sintetinami antibiotikaiskatina kituose atsirasti apsaugosnuo jų mechanizmus, kurie toliau galiplisti į aplinką. Manoma, kad aplinkostarša, pvz., sunkiaisiais metalais, detergentais,taip pat skatina kai kuriųatsparumą lemiančių genų raišką, taigiir atsparumo išsilaikymą.Kokios naujausios bakterijų plitimotendencijos pasaulyje?Pasaulyje plinta dauginiu atsparumuantibiotikams pasižyminčios bakterijos.Dar viena pastarųjų dešimtmečiųtendencijų – atsparių bakterijų plitimasvisuomenėje, kai jų nešiotojaistampa sveiki žmonės, kurie, pakliuvę įligonines dėl kitų priežasčių, nenustačiusatsparių bakterijų nešiojimo fakto,gali tapti pavojingu infekcijos šaltiniujautriems ligoninių pacientams:kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms,pacientams su nusilpusia imunine sistema.Ką naujo žada mokslas bakterijų,jų išplitimo, atsparumo antibiotikamssrityje? Kas ką greičiau aplenks– bakterijos mokslą ar mokslasvis dėlto įveiks bakterijas?Pagrindinių antibiotikų klasių atradimoir jų įdiegimo į kliniką auksoamžius truko porą praėjusio amžiausdešimtmečių (apie 1945–1960 m.).G. Beinoravičiūtės nuotr.4 pav. Acinetobacter – gamtoje (dirvožemyje, vandenyje) plačiai paplitusios bakterijos.Šiuo laikotarpiu buvo atrasta ar chemiškaisusintetinta dauguma antibiotikųklasių, susintetinta šimtai jų darinių.Nuo 1960-ųjų šis procesas labaisulėtėjo. Per pastaruosius dešimtįmetų į kliniką įvesti tik keli nauji antibiotikai,o didžiosios vaistus gaminančioskompanijos labai sumažino naujųantibiotikų paieškos ir kūrimo moksliniųtyrimų finansavimą. Tokią politikąlėmė kelios priežastys. Viena iš jų yrair ta, kad greitai (per kelerius metus)atsiranda bakterijų, atsparių naujamantibiotikui, todėl naujų antimikrobiniųagentų, kurie galėtų išvengti tokiolikimo, paieška ar kūrimas yra didžiulisiššūkis, jis gali ir nepasiteisinti. Yrair ekonominių priežasčių: baigėsi daugeliopigių antibiotikų, kurie vis darsėkmingai vartojami infekcijoms gydyti,patentų galiojimo laikas. Be to,naujų antibiotikų, kaip ir visų vaistų,įvedimas į kliniką yra labai reglamentuotas,sudėtingas, ilgas ir brangiaikainuojantis procesas. Akivaizdu, kadpasirenkama didesnį pelną atnešančiųvaistų, skirtų gydyti lėtines ligas,paieška ir kūrimas.Tiesa, išaugus mokslo ir technologijųgalimybėms, nestokojama ambicijųatrasti naujų priešmikrobiniųjunginių. Štai neseniai JAV paskelbtavadinamoji „10x20 iniciatyva“, kuriostikslas – iki 2020 m. atrasti 10 esmingainaujų antibiotikų. Mes kol kaspažįstame tik nepaprastai mažą biosferojeegzistuojančių mikroorganizmųdalį. Tai teikia vilties, kad gamtos„cheminėse laboratorijose“ bus rastinauji veiksmingi antimikrobiniai junginiaiar jų prototipai, pagal kuriuosbus sukurti sintetiniai dariniai, taippat bus suprasta, kodėl vienų genčiųar rūšių bakterijos greitai tampa atsparios,o kitų – ne, kodėl tos pačios rūšiesatsparios antibiotikams padermėsišplinta visame pasaulyje, o kitos – ne,ir pan.Svarstomos ir alternatyvios kovossu antibiotikams atspariomis bakterijomisstrategijos, kai kurios jų – „užmirštos“antibiotikų aukso amžiuje,pavyzdžiui, bakteriofagų – bakterijųvirusų, naikinančių bakterijas, panaudojimas.Tiesa, jos kol kas tiriamos tikmokslinėse laboratorijose.Racionalus antibiotikų vartojimas– reglamentuojant jį valstybiniulygiu – yra taip pat labai svarbus: taipsukuriamos prielaidos ilgiau pratęstiveiksmingo antibiotikų vartojimo laiką.Paprasčiausias pavyzdys – gydytojas,prieš skirdamas antibiotiką, turibūti tikras, kad infekciją sukėlė bakterija,o jei taip – kad ji jautri skiriamamantibiotikui.Tenka konstatuoti, kad antibiotikųaukso amžius baigėsi. Šiandien, žinodamiatsparumo situaciją ir vartodamiantibiotikus, kurie vis dar yra pakankamaiveiksmingi antimikrobiniaivaistai ir gelbsti milijonus gyvybių,negalime negalvoti apie padarinius.Tam turi būti sutelktos ir koordinuojamosmokslo, visuomenės, verslo pastangos.Nuo to laiko, kai gydymui buvopradėtas vartoti pirmasis antibiotikas(apie 1940 m.), pasaulyjesuvartota daugiau nei milijonastonų įvairių antibiotikų.Atsparių antibiotikams bakterijųrasta Nepale, Arktyje, kitoselabai retai žmonių gyvenamosevietovėse ar uždarose pirmykštėsebendruomenėse, kurios netneturi sąlyčio su antibiotikais.Taigi gamtiniai veiksniai (vėjai,lietus, vandenynų srovės, gyvūnųmigracija ir pan.) taip pat daroįtaką atsparių bakterijų plitimui.SPECTRUM 2011/211


tyrinėjimaiTvarios energijos perspektyvosSimonas Vareikis,VU Fizikos fakulteto Moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos IV kurso studentasdoc. dr. Aušra Rastenienė,VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedraXXI a. žmonės pradeda jausti greitos ūkio plėtros, vykdomos aplinkos sąskaita,padarinius. Pasaulyje vis garsiau kalbama, kad reikia kuo greičiau keisti tradiciniusenergijos gavybos būdus. Dėl technologijos neišbaigtumo ir geografiniųaplinkybių atsinaujinanti energetika išlaidų požiūriu nėra konkurencinga,palyginti su įprastine, tačiau į išlaidas įtraukus padarinius aplinkai išaiškėjo, kadbe švarios energijos neišgyvensime, ir tai verčia ieškoti būdų, kaip viską suderintiir veikti. Lietuva siekia tapti išsivysčiusio pasaulio dalimi, o tokia ji bustik prisidėjusi prie „žaliosios revoliucijos“ (Thomas L. Friedman, „Hot, Flat, andCrowded“). Tvarios plėtros klausimus pastarąjį dešimtmetį tyrinėja Vilniaus universitetoEkonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros mokslininkaiVincentas Giedraitis ir Aušra Rastenienė, gilindamiesi į N. Kondratjevo bangųteoriją.Atsinaujinanti energetika ne tikekologiška, bet ir didina šaliesenergetinę nepriklausomybęTeigiama, kad atsinaujinanti energetikane tik mažina ar net panaikinaenergijos gamybos žalą aplinkai, bet iružtikrina technologinę pažangą, mažinasocialinę atskirtį ir padeda kovoti suskurdu. Lietuvoje ji gali atlikti dar vienąfunkciją – didinti šalies energetinę nepriklausomybę,turint galvoje tai, kiek daugelektros energijos ir kuro esame priverstiimportuoti.Europos Parlamento ir Tarybos priimtojedirektyvoje 2009/28/EB dėl skatinimonaudoti atsinaujinančius energijosišteklius (AEI) nurodoma, kad Lietuvojeiki 2020 m. bendras galutinis energijossuvartojimas iš AEI turi būti ne mažesniskaip 23 proc. visos suvartojamos energijos(2008 m. – 14,9 proc.). Nacionaliniameatsinaujinančių išteklių energijosveiksmų plane (2010) iškelti šie tikslai:• AEI naudojimą transporto sektoriujepadidinti nuo 4,3 proc. 2008 m. iki 10proc. 2020 m.• Elektros energijos, pagamintos iš AEI,dalį bendroje suvartojamoje šalies energijojepadidinti nuo 4,9 proc. 2008 m.iki 21 proc. 2020 m.• AEI šildymo ir vėsinimo sektoriujepadidinti nuo 28 proc. 2008 m. iki 36proc. 2020 m., o centralizuotai tiekiamosšilumos, pagamintos iš AEI, dalįpadidinti nuo 14,9 proc. 2008 m. iki 50proc. 2020 m.Lietuvoje visas dėmesys sutelktas į tokiusAEI kaip vanduo, vėjas ir biomasė.Iki šiol didžiausią dalį AEI pagamintosenergijos balanse sudarė hidroelektrinės.2010 m. jos generavo 540 GWhelektros energijos. Mažo galingumoHE (iki 10 MW galios) generavo 93GWh, didelio (daugiau kaip 10 MW galios)– 447 GWh. Taip yra dėl to, kadnuo seno turime Kauno HE (instaliuotagalia 101 MW). Be to, plėtojama smulkių(iki 10 MW) hidroelektrinių energetika.Nors hidroelektrinės pagaminadaugiausia energijos iš visų AEI Lietuvoje,šios energetikos rūšies plėtra dėl itingriežtų aplinkosaugos standartų ir reikalingųdidžiulių investicijų nebus didelė.12 SPECTRUM 2011/2


tyrinėjimaiKietakūnis gatvių apšvietimas:mada ar nauda?Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas,dr. Pranciškus Vitta,VU Taikomųjų mokslų institutasPastaruoju metu (2008 m. duomenimis) gatvių apšvietimui kasmet vienEuropos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra suvartojama daugiaukaip 700 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos per metus. Tai reiškia, kadmaždaug 80 branduolinių arba iškastinio kuro elektrinių blokų (vidutiniškai 1GW galios) nuolat dirba tik tam, kad patenkintų šį poreikį. Tokiomis sąlygomisnet santykinai nedidelis energijos taupymas tampa reikšmingas.Gatvių apšvietimas – tarp madosir taupumoPirmosios žinios apie gatvių ir aikščiųapšvietimą siekia IV a. Jeruzalę, tačiaumanoma, kad tuomet gatvės būdavo apšviečiamostik per šventes, taupant medinesbalanas. Plėtojantis šviesos šaltiniųtechnologijai, naujovės nedelsiant buvopritaikomos ir gatvių apšvietimui. Tokiemiestai kaip Londonas maždaug nuoXVII a. išgyveno žvakių, vėliau – dujinių,žibalinių ir pirmųjų elektrinių lempųepochas, o per pastaruosius 30 metųpasaulio gatvėse įsivyravo gelsvą šviesąskleidžiančios aukšto slėgio natrio garųišlydžio (HPS) lempos, pasižyminčiossantykinai prasta spalvine kokybe, betdideliu šviesiniu našumu (~120 lm/W)ir patenkinamu ilgaamžiškumu (20–24tūkst. val.). Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti,kad HPS lempos yra vienas išekonomiškiausių gatvių apšvietimuitinkamų šaltinių ir kad kol kas nevertajų keisti modernesniais kietakūniaisšaltiniais – puslaidininkiniais šviesosdiodais (šviestukais; angliškai – LED),kurie serijinėje gamyboje šiuo metu tikpradeda pasiekti 120–140 lm/W šviesinįnašumą (tiesa, laboratorinėmis sąlygomisjau viršyta 200 lm/W riba). Norintišlaikyti tą patį grindinio skaistį, dabartiniaišviestukai leistų taupyti ne daugiaukaip 10–15 proc. elektros energijos. Tuotarpu vienas didžiausių šviestukų privalumų– ilgaamžiškumas – šiuo atveju neteikiaekonominės naudos dėl jų didelės,palyginti su HPS lempomis, kainos. Tačiauar daugelio pasaulio miestų gatvėsepasirodę šie kietakūniai šviesos šaltiniaiteliks tik mados dalykas? Siekdami ištirtimodernaus kietakūnio gatvių apšvietimoekonominio naudingumo aspektus,Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslųinstituto ir Filosofijos fakulteto Bendrosiospsichologijos katedros mokslininkaikartu su partneriais iš Kauno technologijosuniversiteto nuo 2010 m. vasarosvykdo nacionalinės mokslo programos„Ateities energetika“ projektą, finansuojamąLietuvos mokslo tarybos (sut. Nr.ATE-09/2010).Šviestukų spektro optimizavimas,pritaikant jį mezopineiregaiŠiuo metu naudojamus HPS šviestuvusgatvėse pakeisdami kietakūne apšvietimosistema, energijos taupymo galimetikėtis panaudodami tris vienas kitą papildančiusmetodus. Pirmas metodasgali būti įvardytas kaip šviestukų spektrooptimizavimas, pritaikant jį mezopineiregai. Nacionaliniai ir tarptautiniaistandartai, atsižvelgiant į gatvės klasę,reglamentuoja minimalų važiuojamosiosdalies skaistį nuo 0,3 iki 3 cd/m2. Tokioapšvietimo sąlygomis akies spektrinisjautris priklauso nuo aplinkos skaisčioir balansuoja tarp grynai fotopinio(vadinamojo „dieninio“, kuris vyraujaesant >10 cd/m2 skaisčiui) ir skotopinio(„naktinio“;


1 pav. Respondentų reakcijos trukmės priklausomybėnuo foninio skaisčio, esant skirtingiemsšviesos šaltiniamsmenimis, grindinio skaistis nepakinta sumažinusapšvietą 1,36 ir 2,5 karto, esantatitinkamai šlapiai ir apsnigtai (apledėjusiai)kelio dangai. Lietuvoje, kur sniegodanga išlieka 90 dienų, o lyja maždaug750 val. per metus, atitinkamas gatviųšviestuvų temdymas leistų sutaupyti apie20 proc. elektros energijos. Dar daugiauelektros energijos galima būtų sutaupytitaikant temdymą esant mažam eismo intensyvumui.Toks energijos taupymo būdasyra gerai žinomas ir dažnai taikomasnaudojant kalendorinį gatvių šviestuvų(tiek HPS, tiek kietakūnių) veikimo programavimą,kuriuo apšvieta sumažinamatam tikromis vėlyvos nakties valandomis.Kita vertus, išankstinis programavimasneatsižvelgia į realias sąlygas ir gali būtinesaugus „neplanuotiems“ eismo dalyviamseismo įvykių ar kriminogeniniupožiūriu. Daug pranašesnė yra dinamiškai(realiu laiku) valdoma gatvių apšvie-VU mokslininkų bandomasis tyrimųpoligonas – Saulėtekio slėnyjeSiekdami išsamiau ištirti išmaniosiosgatvių apšvietimo sistemos galimybes iroptimizuoti jos valdymo algoritmus, Vilniausuniversiteto mokslininkai įrengėbandomąjį tyrimų poligoną Saulėtekioslėnyje. 300 metrų ilgio skersgatvyje tarpSaulėtekio alėjos ir statomo Mokslinės komunikacijosir informacijos centro įrengta12 gatvės apšvietimo atramų, ant kiekvienosjų sumontuoti du – HPS ir kietakūnis– šviestuvai (2 pav.). Nesant valdymojie yra lygiaverčiai našumo požiūriu, norsdėl tobulesnės konstrukcijos kietakūniaišviestuvai lemia didesnį grindinio skaisčiotolygumą, kuris yra svarbus eismo saugumui(žr. 3 pav.). Kiekvienas kietakūnisšviestuvas yra valdomas įmontuotu mikrokontroleriusu mikrobangų eismo jutikliuir komunikacijos per elektros tinklą (PLC)ryšio sąsaja. PLC ryšio technologija leidžiašviestuvus sujungti į bendrą Ethernet val-kvienas subjektas atliko po 80 bandymųsu penkiais skirtingais šviesos šaltiniais)parodyti 1 pav. Paveiksle matome, kadnaudojant šviesos šaltinį, sudarytą iš raudonų,žalių ir mėlynų (RGB) šviestukų(tokio telkinio spinduliuotėje vyraujažalia ir mėlyna komponentės), reakcijostrukmė buvo gerokai trumpesnė neiHPS lempos ar įprasto balto fosforiniošviestuko atvejais. Konkrečiau, buvo parodyta,kad naudojant specifinės spektrinėssudėties šviesos šaltinį žmogaus regosfunkcionalumas mezopinėmis sąlygomisgali būti išlaikytas esant tris kartusmažesnei apšvietai nei naudojant HPSlempą. Atitinkamai tokių šaltinių naudojimasgatvių apšvietimui leistų iki trijųkartų sumažinti elektros energijos vartojimą.Šį rodiklį numatoma dar padidintitaikant šviesos šaltinių spektrinio skirstiniokompiuterinį optimizavimą.Išmanioji apšvietimo sistema:taupymas neprarandant kokybėsKiti vartojamos energijos taupymometodai yra susiję su išmaniuoju gatviųapšvietimo sistemos valdymu. Paprastomispriemonėmis (keičiant vidutinęmaitinimo srovę) akimirksniu temdomišviestukai šiuo požiūriu yra daug parankesninei išlydžio lempos, kurios ilgaišyla ir aušta. Pavyzdžiui, Helsinkio technologijosuniversiteto mokslininkų duo-2 pav. Kietakūnis (apatinis) ir HPS šviestuvaitimo sistema, savais jutikliais aptinkantieismo dalyvius arba gaunanti informacijąiš centrinio valdymo pulto. Tokia išmaniapšvietimo sistema gali „lydėti“ pavienįeismo dalyvį, išlaikydama vardinę apšvietąjo matomumo zonoje ir temdydamatolimus šviestuvus. Priklausomai nuoeismo intensyvumo ir valdymo parametrų,dinamiškai temdoma gatvių apšvietimosistema gali taupyti mažiausiai 25proc. elektros energijos, neprarandantgatvių apšvietimo kokybės.dymo tinklą nenaudojant papildomų laidų(tai yra svarbu renovuojant esamas apšvietimosistemas). Šiame poligone pradedamivykdyti psichofizikiniai tyrimai, kuriųmetu respondentai apklausos būdu įvertinsapšvietimo kokybę ir savo saugumo pojūtįesant skirtingiems valdymo parametrams(vardinės apšvietos zonos matmenims,skaisčiui temdytoje zonoje ir pan.). Panašiustyrimus neseniai pradėjo užsienio šalių(JAV, Olandijos) mokslininkai, su jais užmegztiryšiai ir dalijamasi informacija.SPECTRUM 2011/217


tyrinėjimaiPirmosios tyrimo išvados jausudomino JAV mokslininkusPirmieji lietuvių mokslininkų rezultataijau sulaukė susidomėjimo neseniai SanDiege (JAV) vykusioje tarptautinėje kietakūnioapšvietimo konferencijoje, norspsichofizikiniai tyrimai dar tik prasidėjoir truks ilgai. Tuo tarpu pirmąsias tyrimoišvadas jau galima formuluoti. Akivaizdu,kad naujoji technologija neduos laukiamosnaudos, jei ji bus diegiama vien tikkeičiant HPS šviestuvus kietakūniais. Tikpritaikius išmaniojo valdymo sistemas, oateityje – ir specialiai mezopiniam apšvietimuiskirtus šviestukus, galima smarkiaisumažinti elektros energijos vartojimą(bent tris kartus). Toks energijos vartojimosumažinimas leistų miestų savivaldybėmstaupyti gatvių apšvietimui skirtas lėšasnepaisant santykinai didelių investicijų.Kartu padidėtų eismo saugumas ir pagerėtųmiestų vizualusis patrauklumas (ypačdidelės galimybės atsiveria senamiesčiuose,nes kietakūnė technologija leidžia derintiir architektūriniu požiūriu svarbią apšvietimospalvinę kokybę). Vilniaus universitetomokslininkai yra pasirengę konsultuotiLietuvos savivaldybių politikus irspecialistus, kad naujoji gatvių apšvietimotechnologija atneštų apčiuopiamą naudą.3 pav. Kelio dangos skaistis esant kietakūniam (viršuje)ir HPS apšvietimui.18SPECTRUM 2011/2


Solid-state street lighting: a vogue or benefit?With the growing penetration of solid-statelight sources into street lighting,the energy-saving potential of the noveltechnology is still questionable, since thepresent technology based on high-pressuresodium (HPS) lamps is difficult tocompete in terms of efficiency. Within aproject conducted by Vilnius Universityscientists in cooperation with their colleaguesfrom Kaunas University of Technology(grant No. ATE-09/2010 from the ResearchCouncil of Lithuania), advantagesof solid-state street lighting, such as improvedvisual performance, weather-sensitiveluminance control and intelligenttracking of pedestrians and vehicles, areconsidered. A psychophysical experimenton the measurement of reaction time witha decision making task was performed undermesopic levels of illumination usingdifferent light sources. The results of theexperiment show that a solid-state sourcewith an optimized spectral power distributioncan provide visual performancesimilar to that of an HPS lamp at up tothree times as low photopic luminance. Asolid-state street lighting system with intelligentcontrol was implemented withina 300 m long test ground consisting of 12solid-state street luminaires together witha meteorological station and microwavemotion sensor network operated via powerline communication. The dynamicalcorrection of road luminance against roadsurface conditions typical of Lithuanianclimate was estimated to save about 20%of energy in comparison with constantlevelillumination. The estimated energysavings due to the traffic trackingamount at least 25% without a loss oflighting quality and can be even increasedusing improved control algorithmswith an appropriate psychophysical validationof traffic and public safety. Themessage broadcasted to city governmentsis that solid-state street lighting technologycan bring substantial benefits inenergy saving only through using intelligentcontrol systems and, further on,improved spectral power distributionsrather than by just replacing HPS luminaireswith solid-state ones.Translated by prof. Artūras ŽukauskasKelio danga Lietuvoje tamsiu paros metuSPECTRUM 2011/219


žvilgsnisLaimonas Briedis:„Vilniaus istorijos tiesiog bijoma“Viktoras DenisenkoDr. Laimonas Briedis (nuotr.), gimęs ir užaugęs Vilniuje, bet apgynęs daktarodisertaciją Britų Kolumbijos universitete, o vėliau dirbęs Toronto universiteteKanadoje, įsiveržė į Lietuvos mokslinį ir kultūrinį pasaulį su įdomia ir provokuojančiaknyga apie pagrindinį šalies miestą „Vilnius – savas ir svetimas“ („VilniusCity of Strangers“), o dabar ir su projektu, žadančiu naujas Vilniaus pažinimogalimybes. Šiandien L. Briedis yra ir VU Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikosir literatūros teorijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas. Vilnius buvo irišlieka pagrindiniu jo mokslinio intereso objektu. L. Briedis mano, kad šis miestasvis dar yra nežinomas – pirmiausia patiems šiandieniniams vilniečiams.M. Pelakausko nuotr.Neatrastas miestasKada ir kaip Vilnius tapo Jūsų moksliniointereso objektu?Manau, kad ta linkme mane nukreipėaugimas ir brendimas Vilniuje. Likimaslėmė taip, kad mano aukštasis išsilavinimasir gyvenimo patirtis buvo įgyti neLietuvoje, todėl mokslinis interesas Vilniuitapo savotišku sugrįžimu į šį miestą.Tačiau tas sugrįžimas – būtent suvokiantVilnių iš kito pasaulio taško, iš šalies.Man atrodo, kad Lietuvai ir Vilniui kaiptik ir trūksta Vilniaus suvokimo platesniamekontekste. Pagal išsilavinimą esugeografas ir todėl bandau tarpusavyje suderintiVilnių ir pasaulį.Jūsų knyga „Vilnius – savas ir svetimas“buvo pirmiau parašyta anglųkalba – „Vilnius City of Strangers“, ovėliau išversta į lietuvių kalbą. Ar verčiantją buvo kokių sunkumų, nesklandumų?Taip, su vertimu buvo problemų. Kaiperskaičiau vertimą į lietuvių kalbą,kurį atlikau ne aš, supratau, kad bentjau mano požiūriu tekstas neatitinka to,kuris buvo parašytas angliškai. Sakyčiau,šiuo atveju pasisekė, kad galėjau perskaitytivertimą ir įvertinti jį. Daug ką tekoperrašyti lietuviškai pačiam. Tai nebuvolengva, nes esu labiau įpratęs rašyti angliškai.Teko atsižvelgti ir į tai, kad skirtingosauditorijos turi skirtingų žinių.Tai, kas žinoma apie Vilnių Amerikoje,nelygu tam, kas žinoma apie Vilnių Vilniuje.Tad ir vertimas gana savotiškas.Viena vertus, tai tikrai būtent vertimas,o ne kokia nors kita knyga, tačiau galimasakyti, kad lietuviškas variantas yra perkurtasLietuvos auditorijai.Nekokybiški vertimai yra didelė Lietuvosproblema, bent jau moksliniu požiūriu.Pastebėjau, kad man asmeniškaiir kitiems, gerai anglų kalbą mokantiemsžmonėms labai sunku skaityti lietuviškusvertimus. Dabar supratau kodėl. Dau-20SPECTRUM 2011/2


guma vertimų iš tikrųjų yra gana prasti,niekas tų vertimų neredaguoja, nelyginasu originalu.Savo knygoje Jūs išsklaidote „Vilniausmitą“, parodote, kad ilgą laikątai buvo periferijos miestas – miestaskultūriniuose Europos paribiuose. Arnesate susilaukęs dėl to priekaištų?Galbūt ir laukiau tokio Lietuvos skaitytojųpožiūrio, tačiau kol kas didesniųpriekaištų nesu susilaukęs. Knygoje kaiptik atspindėta, kad, būdamas periferinis,šis miestas tapo centriniu visiems, kuriųperiferijoje jis buvo – ir lietuviams, irlenkams, ir žydams, ir net rusams. Galbūttas paribys tampa centru todėl, kadjis visų periferija, o ne vienos kokios norsvalstybės ar etninės grupės.Tai man ir yraįdomiausia.Tiesa, kartais pasitaiko ir anekdotiniųnutikimų. Neseniai skaičiau paskaitąNacionalinėje meno galerijoje. Po keliųdienų knygyne mane užkalbino jaunasžmogus, kuris, pasirodo, klausėsi tos paskaitos.Jis man pasakė: „Buvo labai įdomipaskaita, bet kodėl Jūs taip daug šnekateapie žydus?“ Tai gali skambėti juokingai,bet iš tikrųjų yra tragiška, kai žmonės dariki šių dienų nesuvokia Vilniaus istorijosir jos vingių.Ar galima teigti, kad Vilnius pačiųšiandieninių vilniečių nėra atrastas?Jis nėra neatrastas – jis tiesiog absoliučiainežinomas. Todėl ir rašiau apieVilniaus „svetimumą“ platesniame kontekste.Šis „svetimumas“ – ypač Lietuvoje– yra maskuojamas, jo yra bijoma.Bijoma paties miesto ir jo istorijos. NuoVilniaus yra bėgama, nes jo istorija turtingesnėnegu Lietuvos istorija. Lietuviainesugeba įsikomponuoti į šią istoriją –tai yra problema. Pasirenkamas paprasčiausiasvariantas – nuo šios istorijosbėgama. Tai graudu. Žinoma, ne viskastaip blogai. Kai kurie žingsniai žengiamipažinimo link, tačiau kalbu apie visuotinioVilniaus istorijos pažinimo stoką.Bandyti Vilniuje skirstyti viską į tai, kassava, o kas – svetima, labai ir labai kvaila.Pats laikas peržengti visas tas ribas.Nuo Napoleono žygio iki pokariotragedijosAr skiriasi angliškos ir lietuviškosknygos skaitytojų reakcija į Jūsų kūrinį?Sakyčiau, ir taip, ir ne. Kažkodėl daugiauatsiliepimų gaunu iš anglakalbių, one iš Lietuvos skaitytojų. Aišku, kad skirtumųyra. Užsieniečiai – tie, kurie neturiSPECTRUM 2011/2Vilniaus miesto planas, XIX a. Iliustracija iš VU bibliotekos arch.jokio ryšio su Vilniumi – beveik niekoapie Vilnių nežino (tiesa, yra ir tokių,kurie žino apie Vilnių labai daug, kurietiesiog gyvena šiuo miestu – jų reakcijaman kaip tik ir yra svarbiausia). Iš esmėsVilnius skirtingais istoriniais laikotarpiaismažai skyrėsi nuo Lvovo, Odesos arkokio kito daugiataučio miesto. Visiškaikitoks skaitytojų požiūris Lietuvoje –jiems atrodo, kad jeigu lietuviškai rašaiapie Vilnių, tai turi rašyti kokias nors žinomastiesas. Tad ir vieniems, ir kitiemsskaitytojams mano knyga yra pirmiausiasavotiškas Vilniaus atradimas. Žinoma,kiekvienam savas, asmeninis.Kuris iš Vilniaus istorijos laikotarpiųJums pasirodė pats įdomiausias?Kodėl?Į šį klausimą sunku atsakyti. Ko gero,įdomiausia man – XIX a. pradžia. Galbūtdar ir XX a. pradžia. Tais laikotarpiaisVilnius iš tikrųjų tapdavo tam tikrucentru. Tai, kas vykdavo jame tuo metu,turėjo pasaulinį kontekstą. Ypač tai atspindiNapoleono žygis.Be to, norėčiau paminėti ir patį sunkiausią,mano manymu, Vilniaus laikotarpį– Antrąjį pasaulinį karą ir pokarį(1939–1949). Tai yra miesto istorijosduobė. Tai tiesiog katastrofa, tragedija...21


žvilgsnisVilniaus miestas, būdamas periferinis, tapo centriniu visiems, kurių periferijoje jis buvo. Vilniaus miesto planas iš VU bibliotekos archyvųBe to, čia yra ir dar vienas keistumas – tai,kas artimiausia, ką dar mena gyvi liudininkai– apie tai sunkiausia kalbėti, sunkiausiaįvardyti. Bet reikia tai padaryti,nes tik tuomet mes Lietuvoje sugebėsimesuvokti ir žydų, ir lenkų požiūrį į Vilnių,jų šio miesto interpretaciją. Manau, kadsugebėsime kartu su jais kalbėti apie Vilniųtik tada, kai „pereisime“ tą dešimtmetįir suvoksime jį.Koks, Jūsų manymu, buvo Vilniausuniversiteto vaidmuo Vilniaus istorijoje?Aišku, kad tas vaidmuo buvo milžiniškas,bet nesiimčiau vertinti, koks jis buvo– teigiamas ar neigiamas. Kaip ir kiekvienainstitucija, universitetas atspindėjoir teigiamas, ir neigiamas Vilniausypatybes.Manau, galima teigti, kad jėzuitiškauniversiteto pradžia Europos kontekstebuvo ne pats pažangiausias startas švietėjiškaiveiklai. Šio universiteto studentaiir profesoriai nebūtinai buvo tolerantiškikitų atžvilgiu. Be to, ir caro laikotarpiuVilniaus universitetas transformavosi labaiįdomiai. Jis pasidarė lenkų kultūrosžidiniu, tai irgi turėjo visokiausių įtakųVilniaus pažangai.Lygiai taip pat nevienareikšmiai yratarpukario ir Antrojo pasaulinio karometai. Galima paminėti stiprų antisemitizmąStepono Batoro universitete, opo to aiškų antilenkiškumą, kai Vilniausuniversitetas buvo sulietuvintas. Taduniversitetas atliko ne vien tik švietėjiškąmisiją.Nevienareikšmis yra ir sovietinis laikotarpis.Viena vertus, universitete buvonemažai rezistencijos apraiškų, bet kitavertus, universitetas buvo sovietinės santvarkosįrankis. Trečia vertus – būtentsovietiniais metais Vilniaus universitetasplėtėsi ir pasiekė dabartinę būklę. Mesvis dar gyvename to „sovietinio universiteto“šešėlyje.Braižant literatūrinį miestožemėlapįJūs dalyvaujate projekte „LiteratūrinisVilniaus žemėlapis“. Gal galėtumėtetrumpai apibūdinti, koks tai žemėlapis?Kokios linijos per jį eina?Mes su kolege dr. Inga Vidugiryte-Pakeriene dar tik pradėjome vykdyti šįprojektą. Buvo nuspręsta ištirti, kaipVilniuje susikerta daugiakultūriškumolinijos ir pagal tai padaryti elektroninius,virtualius, gal net, sakyčiau, „gyvuosius“Vilniaus žemėlapius. Jie galėtų būti sudarytipagal skirtingų kultūrų ir kalbųautorius – lenkų, lietuvių, rusų, žydų.Arba pagal atskirą laikotarpį – romantinio,tarpukario, pokario Vilniaus. Norėtumepadaryti tokius žemėlapius ir juossugretinti. Būtų labai įdomu taip išskirtirealius susikirtimo taškus.Mes taip pat tikimės, kad šiame projektemums pavyks sėkmingai suderintidu dalykus, kuriuos dažniausiai nelengvasuderinti – humanitarinius ir technologiniusmokslus. Projektas yra iš esmėshumanitarinis, bet kuriamas informaciniųtechnologijų pagrindu. Deja, šiandienvis dar pasitaiko nesusipratimų tarpskirtingų mokslų atstovų. Visur karaliaujakompiuterinės technologijos, o22SPECTRUM 2011/2


humanitarams jos vis dar kartais atrodosvetimos. Nors tai netiesa. Jauni studentaihumanitarai šiandien jau puikiai susitvarkosu kompiuterine technika.Koks turėtų būti galutinis Jūsų projekto„produktas“?Apie tai dar sunku tiksliai kalbėti. Primityviausiasvariantas būtų koks norsvirtualus žemėlapis, kuris leistų keliautitekstu. Kaip pavyzdį būtų galima pateiktikelionę Česlavo Milošo poezijos Vilniaustekstais. Bet tai labai grubus pavyzdys.Aš manau, kad galutinis rezultatas turėtųbūti rafinuotesnis. Tai turėtų būti interaktyvausskaitymo galimybė, kai skaitytojasar vartotojas keliauja skirtingais keliais.Tarkim, pradeda keliauti su Č. Milošu,bet turi galimybę peršokti į Abraomo Suckeverio– jidiš poeto – pasaulį. Šie poetaiaugo tame pačiame Vilniuje, gyveno tojepačioje erdvėje, bet jų Vilniaus suvokimaskardinaliai skiriasi, nors ir aprašomos tospačios vietos. Jų dialogas, poetinių pasauliųsusipynimas formuoja naujas reikšmes.Projektas numatytas ketveriems metams.Mes visi žinome, kaip sparčiaikeičiasi naujos technologijos, todėl taipsunku numatyti galutinį rezultatą, apibrėžti,koks bus tas mūsų „produktas“.Iš esmės projektas yra susijęs su tekstu irvaizdu. Tai netgi gali būti koks nors virtualusžaidimas. Kas gali žinoti? Bet svarbiausiasdalykas, mano manymu, – kadprojektas nepasibaigtų po ketverių metų,kai baigsis jam skirtas finansavimas. Šisprojektas turi potencialą augti, norėtųsisukurti vieningą Vilniaus literatūrinį pasaulį,o tada galbūt į jį galėtų įsitrauktiir šiuolaikiniai autoriai, rašytojai. Bet kolkas turime kitą aktualų uždavinį – mesdabar ieškome, nes norime pritraukti įprojektą, informacinių technologijų specialistų,kurie padėtų sukurti techninębazę mūsų žemėlapiui.Bet ar įmanomas toks vieningas literatūrinisVilniaus žemėlapis, neslaikui einant gana smarkiai keitėsi irmiesto veidas, o skirtingų laikotarpiųautoriai rašė apie skirtingus Vilnius?Aišku, kad didžiausias mūsų laukiantissunkumas susijęs su bandymu realų,topografinį Vilnių sugretinti su įsivaizduojamuVilniumi. Šių dviejų žemėlapiųneįmanoma sudėti adekvačiai, nes jieegzistuoja skirtingose terpėse. Mūsų uždavinysyra gana sudėtingas. Panašiai irrežisierius turi pjesę ir turi sceną. Scenayra scena – jos nei praplatinsi, nei susiaurinsi.Mūsų scena yra Vilnius ir jo žemėlapis,o pjesė – visi tie tekstai, su kuriaismes dirbsime. Tai labai įdomu, nes visasprojektas yra tam tikras iššūkis mums.Čia ir mokslinis, ir kūrybinis darbas.Žinoma, problemų yra ir daugiau, tačiaujos labiau techninės. Viena jų – kas irkaip sukurs mums tą terpę, kurią galėsimepildyti? Kita problema susijusi su biurokratiniaissuvaržymais, kurių egzistuojakiekviename projekte.Kas iš rašytojų paliko didžiausią„įspaudą“ literatūriniame Vilniaus žemėlapyje?Tokių autorių yra nemažai. Pirmiausiatai visuotinai pripažinti korifėjai.Kalbant apie XX a., reikėtų paminėtiČ. Milošą ir A. Suckeverį, hebrajų rašytojąAbba Kovnerį, jidiš rašytoją Chaimą Gradė,kurio visa literatūra apie Vilnių yra labaikartografiška. Taip pat lenkų rašytojąJozefą Mackevičių. Įdomu, kad beveik visijie iš to mano minėto karo ir pokario dešimtmečio,iš tos istorinės Vilniaus duobės.Jų tekstai gali padėti suvokti ir visustuos sudėtingus istorinius procesus. Čia,mano manymu, slypi modernios Vilniausliteratūros pamatai.Be to, yra kitų autorių, kitų liudijimų.Nereikia manyti, kad mes apsiribosimevien grožinės literatūros tekstais. Šiuoatveju nėra skirtumo tarp literatūrinioteksto – ar tai romanas, ar poema, ar rašytojolaiškas, ar jo dienoraštis. Mes kaip tiksieksime sukurti skirtingų tekstų paralelesir paralelinio Vilniaus pasaulio vaizdą. Tailabai didelis užmojis, bet mes sieksime jįįgyvendinti.Laimonas Briedis: “Still apprehensive about Vilnius history”Although born and raised in Vilnius,Dr Laimonas Briedis entered the academicworld while living abroad. He defendedhis doctoral thesis at the Universityof British Columbia, later on worked atthe University of Toronto in Canada. DrBriedis appeared in the academic and culturallife of Lithuania with his interestingand intriguing/provocative book on themain city of the country entitled “VilniusCity of Strangers”. At present he is workingon the project promising new possibilitiesof getting acquainted with Vilnius.Dr Briedis is also a senior researcher at A.J. Greimas Centre of Semiotics and LiteraryTheory of the Faculty of Philology,Vilnius University. Vilnius remains to bethe focus of his research. From L. Briedis’spoint of view, Vilnius has remained anunknown quantity even for the presentcitizens of Vilnius.L. Briedis is concerned about Vilniusmetamorphoses: he has been observingthe transformation of the city with interest.Vilnius, that was considered to bea province for a long time, has becomethe centre of attraction for different nationalitiesand cultures. According to theresearcher’s insights, sometimes peopleare apprehensive about the history ofVilnius: they avoid talking about it, sincethey find it too complicated and painful.L. Briedis encourages our people toovercome this “fear”. Open and unconditionaldiscussion of the history of thecity can help different national minoritieswho have been residing in Vilniusto reach mutual understanding. The researcherpoints out that it is high time wecrossed over the boundary of dividing thehistory of the city into “ours” and “theirs”.The project “Literary Map of Vilnius”,conducted at Vilnius University, happensto be one step forward towards getting toknow Vilnius. The researcher’s idea is toimplement the project that will providepeople with an interactive journey aroundVilnius via literary texts and he suggests“sightseeing Vilnius via the poetry by CzeslawMilosz, and then, wandering awayinto the world of Jewish poet AbrahamSutzkever and many others.“ L. Briedisexpects that in the “Literary Map of Vilnius”there will be some place not onlyfor the recognized creators of the previouscenturies but for modern Lithuanianwriters and poets as well.Translated by Loreta ChodzkienėSPECTRUM 2011/223


pažangaSlėniai – investicija į ateitįM. Pelakausko nuotr.Saulėtekio slėnyje sparčiai kyla naujas VU bibliotekos pastatas – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC)Viktoras DenisenkoPenkiems slėniams – daugiaunei milijardas litųSlėniai įsteigti trijuose Lietuvos miestuose.Vilniuje kuriasi Saulėtekio ir Santaros slėniai,Kaune – Santakos ir Nemuno, Klaipėdoje –Jūrinis slėnis. Vienas iš sostinėje įsikūrusiųdviejų slėnių steigėjų yra Vilniaus universitetas.Dalyvavimas integruotų centrų projektuoseleidžia universitetui tikėtis kokybinioproveržio ne tik mokslo, bet ir studijų srityje.Bendra investicijų į minėtus penkis slėniussuma viršija vieną milijardą litų. PasakLietuvos mokslo tarybos pirmininko habil.dr. Eugenijaus Butkaus, mūsų šalyje iki šioldar nėra buvę panašaus masto investicijų įmokslą. „Slėnis – tai kompleksinė struktūra.Labiausiai pastebima yra infrastruktūros plėtra,tačiau svarbesnis yra žmogiškųjų ištekliųstiprinimas. Svarbu, kad daugiau mokslininkų,tyrėjų pradės dirbti vienoje vietoje – vienišalia kitų. Be to, vyks jų kompetencijų ugdymasir augimas“, – sakė E. Butkus.Kaip vieną iš svarbiausių slėnių uždaviniųLietuvos mokslo tarybos pirmininkasįvardijo mokslo ir verslo sąveiką. „Idėja yrapaprasta – slėniuose turi bendradarbiautimokslas ir verslas. Verslas čia turėtų gautiatvirą prieigą prie naujausių mokslo laimėjimų“,– pažymėjo E. Butkus. Jis tikisi, kad slėniųprojektų įgyvendinimas padės sustabdytijaunimo emigraciją iš Lietuvos. „Jauniemsžmonėms reikia tiesiog parodyti, kad jie galičia realizuoti savo potencialą“, – yra įsitikinęsE. Butkus.Lietuva yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – per kelerius artimiausius metus šalyjeturėtų pradėti visu pajėgumu veikti penki integruoti mokslo, studijų ir versloslėniai. Šio projekto įgyvendinimas turėtų padėti sutelkti mokslinius šaliespajėgumus, sudaryti sąlygas glaudesniems verslo ir mokslo santykiams. Apieslėnių koncepciją, jų plėtros ir veiklos perspektyvas šių metų liepos pradžiojebuvo kalbama Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, vykusiame Lietuvos parodųir kongresų centre „Litexpo“.Globalių ambicijų atspindysVilniaus universiteto strateginės plėtrosprorektorius prof. habil. dr. Juozas RimantasLazutka pažymėjo, kad kalbėti apie tokių integruotųmokslo, studijų ir verslo centrų atsiradimobūtinybę pradėta jau prieš vienuolikametų. „2000 m. skirtingos politinės jėgos pasiekėNacionalinį susitarimą, kuriame buvoišsakyta mintis, kad Lietuva galėtų remtisunrisevalley.lt nuotr.„Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijųparkassavo ateitį mokslu. Nuo to laiko pradėjo rutuliotisir slėnių idėja“, – sakė J. R. Lazutka.VU strateginės plėtros prorektorius optimistiškaižiūri į slėnių suteikiamas galimybes.„Mokslininkams tai bus puiki vieta, kur galimavykdyti mokslinius tyrimus, studentams – vietastudijuoti, verslininkams – vieta pasisemtiidėjų, o išvykusiam gabiam jaunimui – vieta,kur grįžti“, – teigė J. R. Lazutka. Pasakjo, kurdama integruotus mokslo, studijų irverslo centrus Lietuva tikisi, kad jos mokslinispotencialas pasieks aukštą konkurencingąlygį. „Jei nesi pasaulinio lygmens, tai tavęs lygir nėra. Mūsų ambicijos gali būti tik tokios –globalios“, – tvirtino J. R. Lazutka.Panašią mintį Pasaulio lietuvių ekonomikosforume išsakė ir Europos Komisijosregioninės politikos generalinis direktoriusJohanas Magnussonas. Pasak jo, mokslinis irdalykinis bendradarbiavimas turi plėtotis netik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygiu. Lietuvojekuriami slėniai turi tapti centrais, kuriuosegalėtų būti įgyvendinamas toks tarptautinisbendradarbiavimas. J. Magnussonas24 SPECTRUM 2011/2


pabrėžė, kad šiandien visam regionui tenkakonkuruoti su tokiomis verslo ir mokslo milžinėmiskaip Kinija ar Indija. „Todėl socialinė,ekonominė ir mokslinė regiono plėtra irbendradarbiavimas tampa itin svarbu“, – pažymėjojis.Priemonė populiarintitiksliuosius mokslusForume buvo svarstoma ir tai, kas dirbsįsteigtuose slėniuose. Pasak J. R. Lazutkos,nors slėnių projektai bus įgyvendinti artimiausiojeateityje, jie labiau yra kuriami nešios dienos profesoriams, o tiems, kas dirbsmokslo srityje rytoj. „Iš esmės jie kuriami dabartiniamsstudentams ir moksleiviams. Taiyra rimta investicija į mūsų mokslo ateitį“, –kalbėjo VU strateginės plėtros prorektorius.Nors slėniai neretai pristatomi kaip priemonėpritraukti atgal į Lietuvą jaunimą, kurisišvyko studijuoti svetur, tai nereiškia, kadužsienyje išsilavinimą įgiję mokslininkai turėsprivilegijų darbindamiesi slėniuose veikiančioselaboratorijose ar įmonėse. „Šiuo atvejustudijos užsienyje neturėtų būti nei pliusas,nei minusas. Pagrindiniai kriterijai paprasti– kvalifikacija, noras dirbti, entuziazmas.Iš savo patirties žinau, kad geriausi studentainebūtinai būna tie, kurių pažymiai aukšti, otie, kurių akys dega“, – sakė J. R. Lazutka.VU strateginės plėtros prorektorius pažymėjo,kad slėnius galima vertinti ir kaip tamtikrą marketingo priemonę, siekiant paskatintijaunimą rinktis tiksliuosius mokslus. Šiemokslai Lietuvoje kol kas populiarumu darnusileidžia socialiniams mokslams.Kaimynai irgi nesnaudžiaŠiomis dienomis kalbintas VU strateginėsplėtros reikalų prorektorius J. R. Lazutkasakė, kad Saulėtekio ir Santaros slėniųprojektai įžengė į viešųjų pirkimųlaikotarpį – jeigu neiškils nenumatytųtrikdžių, jau 2014–1915 m. slėniai Vilniujeturėtų pradėti veikti visu pajėgumu.Nors Lietuva buvo viena iš pirmųjų regionošalių, kuriose rimtai pradėta kalbėti apiemokslo svarbą ir potencialą, šiandien panašūsprocesai vyksta ir kaimyninėse šalyse. „Dauglaiko buvo prarasta bandant išaiškinti valdžiosstruktūroms, kam Lietuvai reikalingasmokslas ir kokių rezultatų jame galima pasiekti.Tam tikrą palankų momentą mes tikraipraleidome“, – apgailestavo J. R. Lazutka.Konkurenciją mokslo srityje Lietuvai regionepirmiausia sudaro Estija. „Estų investicijosį mokslą yra dvigubai didesnės negumūsų. Pavyzdžiui, Tartu universitetas, sukuriuo mes ir draugaujame, ir konkuruojameBaltijos regione, per visą tą laiką ESpinigais yra įkūręs nemažai naujų moksloSPECTRUM 2011/2centrų. Šis universitetas, pasinaudojęs tuo,kad dalį turimo turto jis valdo pats nuosavybėsteise, sugebėjo gerokai atnaujinti ir savoinfrastruktūrą“, – pažymėjo J. R. Lazutka.Tačiau būtent slėnių projektai turi padėtišaliai neatsilikti nuo kaimynų. Tai, kadintegruotų mokslo, studijų ir verslo slėniųprojektai jau yra įžengę į pagrindinį įgyvendinimoetapą, leidžia tikėtis, jog Lietuva išlaikyskonkurencingumą mokslo srityje ir galėspretenduoti į stiprias pozicijas regione. PasakJ. R. Lazutkos, svarbu, kad slėnių kūrėjai turiaiškią viziją ir principus. Tai yra akivaizdi šalyjekuriamų mokslo centrų stiprybė. „Slėniųprojektai remiasi ne bendra idėja, kad Lietuvaireikia mokslo, o tikslu plėtoti ir stiprintitas sritis, kur mūsų mokslininkai yra pasiekęgerą pasaulinį lygį“, – tvirtino J. R. Lazutka.Pasak jo, tai turėtų lemti įgyvendinamų projektųsėkmę.Turime būti matomi pasaulyjeKuriamų slėnių sėkmė labai priklausys netik nuo investicijų dydžio, bet ir nuo tarptautiniobendradarbiavimo, slėnių matomumopasaulyje. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jaužengiami. Spalio 11–13 d. Santaros ir Saulėtekioslėnių mokslininkų kolektyvai ir versloįmonės dalyvavo vienoje iš didžiausių tarptautiniųparodų „Biotechnika 2011“, kurivyko Hanoveryje (Vokietija). Parodoje buvopristatytos biotechnologijų naujovės, vykoseminarai, skirti gyvybės mokslams ir biotechnologijoms.Kartu su verslo bendrovėmisUAB „Biotechpharma“, UAB „Workshop ofPhotonics“ ir UAB „Biocentras“ jungtiniamenacionaliniame stende dalyvavo ir VUGamtos mokslų fakulteto, VU Biochemijosinstituto ir VU Biotechnologijos institutomokslininkai. Būtent šių trijų VU padaliniųAkademinio miestelio Saulėtekyje plėtros planaiLietuvos stendas tarptautinėje parodoje „Biotechnika2011“ Hanoveryje (Vokietija)pagrindu Santaros slėnyje šiuo metu yra kuriamasJungtinis gyvybės mokslų centras. Šiųmetų parodos šūkis „Flying High in Businessand Technology“ atspindėjo mokslo ir verslobendradarbiavimo ir partnerystės svarbą siekiantpažangiausių sprendimų tokiose sritysekaip medicina, maisto pramonė, žemės ūkis,taip keliant tiek gamybos efektyvumą, tiekžmonių gyvenimo kokybę. Lietuvos stendas,kurį padėjo rengti VšĮ „Versli Lietuva“,pritraukė nemažai lankytojų. Jie domėjosibendradarbiavimo galimybėmis verslo srityje,moksliniais tyrimais ir studijomis Vilniausuniversitete. Parodoje dalyvavo daugiau kaip600 įmonių iš viso pasaulio, ją aplankė apie11 000 lankytojų. Taigi gera pradžia padaryta.Kitų metų rugsėjo mėnesį Vilniuje vykstarptautinio lygio gyvybės mokslų forumas„Life Sciences Baltics 2012“, kuriame tarptautineivisuomenei bus pristatytas Lietuvosbiotechnologijų, medicinos ir gyvybės mokslųpotencialas. Tai dar viena galimybė Lietuvosmokslo slėniams pasitikrinti, ar teisingakryptimi einame.25


atsako ekspertaiŠiaurės pusrutulyje mažėja ozonoDidžiosios Britanijos leidinys „The Independent“ neseniai pranešė, kad virš Arktiesmokslininkai aptiko ozono skylę, kurios plotas tolygus penkioms Vokietijoms.Iš NASA padarytos ozono sluoksnio struktūros schemos matyti, kad skylė plytivirš didžiosios dalies Norvegijos, Švedijos, Suomijos, jos riba artėja ir prie Lietuvos(www.delfi.lt). Kas turėjo įtakos tokiai skylei susidaryti? Kokį poveikį tai gali turėti Lietuvai,jos klimatui, kas mūsų laukia?sxc.hu nuotr.Atsako Vilniaus universiteto Gamtosmokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijoskatedros vedėjas prof. dr. (HP) ArūnasBukantis.Ozonas – O 3, stipriai kvepianti deguoniesatmaina, turinti tris deguonies atomus. Taiypač svarbus žemės atmosferos dujinis elementas,nors sudaro tik milijoninę jos dalį.Ozono yra visoje atmosferoje iki 80 km aukščio,tačiau didžiausias jo tankis stratosferoje,20–30 km aukštyje. Čia esantis ozonas sugeriatrumpabangę ultravioletinę (UV) Saulėsspinduliuotę, apsaugodamas gyvąjį pasaulįnuo pražūtingo jos spindulių poveikio. Ozonassusidaro jungiantis atominiam deguoniuisu molekuliniu – daugiausia tai vyksta perelektros iškrovas (žaibuojant) arba per fotocheminesreakcijas veikiant UV spinduliams.Priežeminių troposferos sluoksnių ozonasyra pavojingas teršalas, nes didelė jo koncentracijakenkia žmogaus kvėpavimo ir regosorganams, ardo kraujyje hemoglobiną ir t. t.Dideliuose miestuose, kur intensyvus eismasir didelė oro tarša, vykstant fotocheminėmsreakcijoms susidaro pavojingai didelės ozonosankaupos.Stratosferinis ozonas labai svarbus dar irŽemės klimatui, nes sugeria apie 20 proc. infraraudonųjųSaulės spindulių. Dėl to žemutinėjestratosferoje (20–30 km aukštyje), kurdaugiausia ozono, pakyla oro temperatūra,pasikeičia atmosferos cirkuliacija.Stratosferinio ozono kiekis natūraliai kintapriklausomai nuo metų laikų ir vietos, tačiaupastaraisiais dešimtmečiais didelį nerimą kelianepaliaujamas ozono mažėjimas, kartaisozono sluoksnyje susidaro net skylės. Ozonoskylė – tai plotas, kur ozono lieka mažiau kaip220 Dobsono vienetų (DU). Priminsime,kad 1 DU atitinka 0,01 mm suspausto ozonosluoksnio esant 0 0 C ir 1013,25 hPa slėgio.Ozono atmosferoje yra vidutiniškai 300DU. Kiekvienais metais didelės ozono skylėsatsiveria virš Antarktidos baigiantis poliarineinakčiai ir pavasarį (Pietų pusrutulyje pavasaristrunka rugsėjį–lapkritį). Kartais skylės centre,virš Pietų ašigalio, ozono belieka mažiaunei 50 DU. Nors bendras globalusis ozonokiekis nuo 2000 m. nekinta ir išlieka apie 41 pav. Bendrojo ozono kiekio minimalių reikšmių nuokrypiai(%) nuo 1970–1979 m. vidurkio Arktyje (raudona linija)ir Antarktidoje (mėlyna linija).nimosi grandines. Nykstant ozonui, krintastratosferos temperatūra, keičiasi atmosferoscirkuliacija.2011 m. Šiaurės pusrutulyje du kartus užfiksuotasprecedento neturintis ozono sluoksnioišretėjimas. Pirmą kartą 2 mln. kv. km plotoozono skylė susidarė kovą, skylės centre (viršSkandinavijos ir Barenco jūros) ozono sumaab2 pav. Bendrasis ozono kiekis (DU) 2011 m. kovo 31 d. irspalio 3 d. Šiaurės pusrutulyje (Šaltinis: NOAA).proc. mažesnis, palyginti su 1970–1979 m.vidurkiu, abiejų pusrutulių poliarinėse srityseozono nepaliaujamai mažėja. Palyginti su1970–1979 m., visoje pietų poliarinėje srityjedabar pavasarį ozono lieka 50–55 proc., o viršArkties – 25–40 proc. mažiau (1 pav.). Praretėjusozono sluoksniui, Žemės paviršių pasiekiadaugiau UV spindulių, kurie žmonėmsgali sukelti odos vėžį, kataraktą. VandenyneUV spinduliai naikina fito- ir zooplanktoną,tuo pažeisdami gyvybiškai svarbias maitižėjoiki 200 DU, t. y. apie 40 proc. (2a pav.).Per visą stebėjimų laikotarpį (nuo 1970 m.)tai didžiausias ozono sluoksnio praradimas(įprastas pavasarinis sumažėjimas 25–30proc.). Vėliau, balandį, ši ozono skylė išnyko.Antrasis ozono nykimo atvejis užfiksuotasrugsėjo mėnesį. Pasaulinės meteorologijosorganizacijos duomenimis, ozono kiekis rugsėjopabaigoje – spalio pradžioje virš Arktiesregiono buvo sumažėjęs 20–29 proc., tačiaunustatytas 220 DU ozono skylės kriterijusnebuvo pasiektas. Sumažėjusioozono plotas buvo apėmęsSkandinavijos pusiasalį, Baltijosjūros regioną ir šiaurinę Rusijosdalį (2b pav.). Vėliau ši sritispasislinko į pietus. Kauno meteorologijosstoties duomenimis,spalio pradžioje bendrasisozono kiekis virš Lietuvos sudarė243–258 DU, t. y. 11–17proc. mažiau nei to laikotarpiovidutinis daugiametis kiekis.Tačiau toks ozono sumažėjimasžmonių sveikatai pavojausnekelia, nes šiuo metų laikuSaulės aukštis virš horizontojau nedidelis, dienos trumpos irdebesuotos, todėl Žemės paviršių,net ir esant giedrai, pasiekiakelis kartus mažiau UV spinduliuotėsnei vasarą.Ozono skylių susidarymą irozono nykimą apskritai lemiaketurios priežastys: 1) antropogeninėskilmės chlorfluorangliavandenilių(ypač CFC-11,-12 ir -113), metilo chloroformoCH3CCl3, bromo junginių(BrO, metilo bromidoCH3Br), N2O, NOx ir kitųozoną ardančių cheminių medžiagų išlakos;2) vulkaninės kilmės chloro ir azoto junginiai(jie sudaro apie 18 proc., likusi dalis – antropogeninėskilmės); 3) cikliško Saulės aktyvumolemiamas nepastovus Žemę pasiekiančiųUV spindulių intensyvumas, dėl to kinta irozono kiekis; 4) poliarinio stratosferinio sūkurio,izoliuojančio poliarines oro mases nuo26 SPECTRUM 2011/2


vidutinių platumų, susidarymas ir dydis. Tyrimairodo, kad antropogeninės kilmės chloroir bromo junginių išlakos yra pagrindinisozono mažėjimą lemiantis veiksnys.2011 m. žiemą stratosferoje virš Arktiesbuvo neįprastai šalta (temperatūra nukritoiki -80...-85 0 C), tuo tarpu priežeminiuosesluoksniuose vyravo teigiama temperatūrosanomalija. Tokios sąlygos buvo palankiosišsilaikyti galingam cikloniniam poliariniamsūkuriui stratosferoje (CPS) net keturis mėnesius– nuo gruodžio iki kovo. Klimatiniupožiūriu ozono koncentracijos mažėjimaslemia žemutinės stratosferos temperatūroskritimą šaltuoju metų laikotarpiu poliarinėsesrityse. Nuo XX a. vidurio temperatūra stratosferojekrinta po 0,3–0,6°C per dešimtmetį(3 pav.). Žema temperatūra yra pagrindinisCPS stiprumo veiksnys. Stiprus CPS turiuždarą cirkuliaciją, todėl jo oro masės nesimaišosu vidutinių platumų oru, nevykstair ozono prietaka. Be to, šiame poliariniamesūkuryje, esant labai žemaitemperatūrai (žemiau-78 0 C), stratosferoje susidaropoliariniai debesys. Tųdebesų ledo kristalai susidedaiš azoto ir sieros rūgščių,chloro ir bromo junginių,kurie pavasarį sustiprėjusSaulės spinduliuotei skyla irpradeda ardyti ozoną. Taipsusidaro pavasarinės ozonoskylės.Kodėl sumažėjo ozono šįrudenį? Preliminariais duomenimis,tai susiję ne tik suantropogeniniais teršalais,bet ir su ankstyva stratosferoscirkuliacijos pertvarka įžiemos pobūdį. Tokiomsanomalijoms palankią terpęsukuria stratosferoje vykstantis atšalimas,taigi ozono išretėjimo įvairiu metų laiku reikia3 pav. Žemutinės stratosferos temperatūros nuokrypiai (°C)nuo daugiamečio vidurkio.tikėtis ir ateityje, nes klimato kaitos procesaistratosferoje yra ypač ryškūs ir spartūs.Ar sveika atostogauti žiemą šiltuose kraštuose?Artėja žiema ir dažnas, palikę darganotą ir šaltą Lietuvą, vykstame į šiltuosius kraštuspasilepinti saulės spinduliuose, pasimaudyti jūroje. Ar nekenkia toks „šalta–karšta–šalta“kontrastas žmogaus organizmui?Atsako VU Medicinos fakulteto Vidausligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikosprof. Virginijus Šapoka.Atostogos apskritai yra labai sveikintina.Puiku, jei žmogus atostogaudamas sugebaišjungti mobilųjį telefoną, nevadovauti iš pajūrio,miško ar ežero pakrantės. Atostogos negalibūti kaupiamos keletą metų. Organizmuireikia pailsėti kasmet, o dar geriau – du kartusper metus. Pakeisti aplinką reikalauja kiekvienožmogaus organizmas, net jei jis išoriškai irtvirtai atrodo.Išvykos į užsienį turi pliusų ir minusų. Pliusai– nauja aplinka, atitrūkimas nuo darbo,egzotiški vaizdai. Lietuviai dažniausiai važiuojaį pietų šalis, kur mėgaujasi pasyviu poilsiu.Tai gal ir nėra pats geriausias poilsis, bet pietųkraštuose garantuotai yra daugiau saulės, o irmaudynės sukelia daug didesnį malonumą.Saulė mūsų platumai yra svarbi, nes mes visdėlto neturime tiek saulėtų dienų, kiek kitosvalstybės. Kita vertus, nevertėtų užmiršti, kaddaugumos tautiečių oda nėra pasiruošusi priimtitokio intensyvumo saulės spindulių. Kitasdidelis minusas – adaptacija. Į pietų kraštusdažnai skrendama tada, kada pas mus būnašalta, kartais net minusinė temperatūra, onuvykus pasitinka karštis. Organizmas patiriaadaptacinį šoką. Be klimato pokyčių, prisidedadar ir kiti veiksniai: kitas maistas, saviti prieskoniai,vaisiai, daržovės, atsiranda tikimybėpasireikšti alergijai. Temperatūros svyravimai,kaitri saulė sukelia Herpes virusinės infekcijospaūmėjimą. Didesnė nauda, jei žmogus kitameklimate pabūna ilgesnį laikotarpį, ne mažiaukaip 10–15 dienų – tai adaptacinis periodas,per kurį organizmas prisitaiko. Pasyvuspoilsis tinka tiems, kurie tiesioginiame darbedirba fizinį darbą, daug juda. Protinį darbądirbantiesiems reikėtų rinktis poilsį su fizinioaktyvumo elementais. Blogai, kada neįvertinęsavo organizmo pajėgumo kartais užsibrėžiametikslą įveikti sudėtingus, daug ištvermėsir gero fizinio pasirengimo reikalaujančiusmaršrutus. Be to, keliaujant vadinamaisiais„necivilizuotais“ maršrutais smarkiai padidėjarizika susirgti egzotinėmis ligomis. Neretaitokiems poilsiautojams po kelių savaičių inkubacinioperiodo išsivysto uodų, vabzdžių,erkių įkandimo sukeltos ligos arba paūmėjasenos lėtinės ligos.Tad ilsėkimės protingai ir, aišku, neperlenkimelazdos savo užsibrėžtais atostogų tikslais.sxc.hu nuotr.SPECTRUM 2011/227


asmenybėsPerėjęsXX amžiųS. Paškevičiaus nuotr.Profesoriaus Jono Kubiliaus devyniasdešimtmečiui28 SPECTRUM 2011/2


Doc. dr. Vilius Stakėnas,VU Matematikos ir informatikos fakultetomatematinės informatikos katedraLaikas – kelias su dešimtmečių,šimtmečių ženklais. Žengia juo žmoguspirmuosius žingsnius, įsismagina...Būna ramių kelionės tarpsnių,būna sunkių, būna pavojingų. Retamlemta pereiti visą šimtmetį, išvysti nenuspėjamusjo kaitos įvykius ir juosedalyvauti.Profesoriui Jonui Kubiliui beveik pavyko.Jo gimimo metais XX a. pradžiosženklas dar buvo aiškiai matyti, o dabarjau palengva tolsta ir pabaigos...Pirmieji žingsniai, metaiir knygos1921 m. liepos 27 d. Tauragės apskritiesFermų kaimo ūkininkų Petro ir Petronėlėsšeimoje gimė sūnus. Pirmagimįpavadino Jonu. Vėliau atsirito dar keturibroliai – Juozas, Antanas, Bronius ir Vytautas.Pirmieji mokslai – prie ūkio, gyvuliųganymo. Paskui pradžios mokyklakaimynystėje, progimnazija Eržvilkeir gimnazija Raseiniuose. Raseinių gimnazijojedomino viskas – literatūra, matematika,kalbos... Skaitė ir skaitė. Geraiišmoko lotyniškai. Matematika traukėgalimybe pačiam tyrinėti, bandyti savojėgas. Jonas bandė. Greitai suprato, kadnėra paprasta surasti taką, kuriuo darniekas nėjo. 1940 m. birželio 14 d. buvoteikiami brandos atestatai. J. Kubiliuskalbėjo moksleivių vardu. Tikriausiaitai pirmoji vieša jo kalba. Paskutiniameateitininkų susirinkime prie Kalnujų vėlkalbėjo. Baigė Goethe‘s Fausto žodžiais:,,Sustok, akimirka žavinga.“ Bet gimnazijosmetai – jau praeitis. Žlegantystankai Raseinių plente į praeitį stūmė irnepriklausomą Lietuvos Respubliką.Universitete: studijos ir pareigosStudijuoti matematiką – neįprastaspasirinkimas tais metais. Ar ne geriausiekti inžinerinių ar medicinos mokslų?Matematikos ir fizikos studijas 1940 m.atkuriamame lietuviškame Vilniausuniversitete pasirinko nemažai jaunuolių– 130. Pirmieji metai: auditorijose –mathematica perennes, už jų sienų – grėsmingasocialinių-politinių aplinkybiųkaita. Antrieji studijų metai – jau vokiečiųPirmutinė J. Kubiliaus nuotrauka. Su knygarankoje. Laikysis knygos per visą kelionę,kurios vingių dar negali nuspėti išplėstosvaiko akysokupuotoje sostinėje. Vietoje trispalvių– vėliavos su svastikomis, parduotuvės,,Nur für Deutsche“, maisto kortelės,paskaitos nešildomose patalpose. 1943 m.kovo 17 d. ant universiteto durų lentelė:,,Uždarytas“. Paskaitos dėstytojų butuose,mieste tykantys pavojai. Pagaliau tėviškė,prieglobstis, tik ar saugus? 1944 m.J. Kubilius – Vilniaus universiteto studentasruduo – mokytojo darbas Eržvilko gimnazijoje,dvilypė tikrovė – spigus oficialiosvaldžios balsas, pogrindžio tyla.Trečiasis grįžimas į universitetą 1945 m.rudenį, pirmosios pareigos – vyresniojolaboranto. 1946 m. studijų pabaiga irnaujos pareigos – parengiamųjų kursųdirektoriaus. Vadinasi – ūkiniai rūpesčiaipokario nepriteklių metais.Augimas ir auginimasPrieškariu Kauno universitete matematikądėstė keletas užsienyje studijavusiųdėstytojų – P. Katilius, G. Žilinskas,O. Stanaitis. Tačiau matematinių tyrimų– tik užuomazgos. Vakarų pasauliomoksliniai centrai pokario metais taponebeprieinami, tačiau pasaulinio lygiomatematiniai tyrimai buvo vykdomi Rusijoje.Matematika lydoma iš atsparausmetalo, jo neįveikia ideologijų rūdys.Vilniaus geležinkelio stotis. J. Kubiliaus palydosį LeningradąGalimybe išvykti į aspirantūrą J. Kubiliuspradėjo rūpintis 1947 m. Pradžianekokia – G. Zimanas neigiamai įvertinoJ. Kubiliaus žinias per marksizmoleninizmoegzaminą. Nenuleido rankų –praėjo metai ir atsivėrė galimybė išvyktiį Leningradą aspirantūros studijų. Į geležinkeliostotį išlydėjo būrelis kolegų irstudentų. Moksliniu vadovu Leningradetapo J. Linikas – pasaulinio garso matematikas.Tyrimų tema – iš skaičių teorijos.Sekėsi – jau 1949 m. išspausdinostraipsnį. Greitai rezultatų prisirinko irvisai disertacijai. Bet nutarė neskubėti –išnaudoti aspirantūros metus studijoms,bendravimui su aspirantais, kurie vėliautapo matematikos pasaulio įžymybėmis.Disertaciją apgynė 1951 m. Gal liksiąsLeningrade, čia matematinių tyrimųSPECTRUM 2011/229


asmenybėsParengiamųjų kursų direktorius J. Kubilius su kursų klausytojaiscentras, čia sklando idėjos, turtingos bibliotekos?Ne, grįš į Vilnių, kur viso tonėra, bet reikia sukurti. 1951 m. rugsėjį– Bendrosios matematikos katedros vyresnysisdėstytojas. Daug kursų, kuriuosreikia rengti ir skaityti pačiam mokantis.Režimo letenų grybšnis – 1951 m.ištremta motina ir brolis. Vyriausias brolisuž ryšius su partizanais jau anksčiaubuvo nuteistas 25 metams, tėvas jau miręs.Reikėjo sukąsti dantis ir dirbti.Mokslui reikėjo jaunų jėgų. 1952 m.organizavo pirmąją respublikinę jaunųjųmatematikų olimpiadą. 2011 m.įvyko jau 60-oji! Kiek talentų išugdyta,kiek jaunuolių olimpiadų dėka radosavo kelią! 1952 m. tapo Mokslų akademijosFizikos-technikos instituto vyresniuojumoksliniu bendradarbiu. Kvietė30akademijos prezidentas J. Matulis, kitavertus, po šeimos ištrėmimo ir J. Kubiliauspadėtis universitete nebuvo tvirta.Darbovietės pakeitimas buvo formalus– skaitė tuos pačius kursus universitete,dirbo su vyresniųjų kursų studentais.1955 m. organizavo tikimybiųteorijos ir skaičių teorijos seminarą. Šisseminaras veikė kone pusšimtį metųir buvo pagrindinė lietuvių matematikųdarbų aptarimo vieta. Pats gilinosiį mokslą. 1953 m. J. Linikas pakvietėį doktorantūrą Matematikos institute.Nuvyko parodyti savo rezultatų ir pasitarti.Institutas mielai priimtų, bet yraviena telegrama. Iš LKP CK. ,,Į doktorantūrąJ. Kubiliaus nerekomenduojame.“Apmaudą darbas gydo. J. Kubiliusir dirbo. 1956 m. J. Matulis pranešė –J. Kubilius su pirmosios jaunųjų matematikų olimpiados dalyviais 1952 m.LKP CK jau nebesipriešina. ,,Nebėrakam priešintis, disertacija jau yra. Tegutik ginti netrukdo.“ J. Kubilius daktarodisertaciją apgynė Maskvoje 1957 m.spalį. Tai buvo didelis įvykis – pirmojimatematikos srities daktaro disertacijaLietuvoje. Jos rezultatai sugulė į monografiją,,Tikimybiniai skaičių teorijosmetodai“. Knyga išleista dukart rusųkalba, o užsienyje net šešis kartus. Jojeišdėstyti tikimybinės skaičių teorijospagrindai, ši kryptis plėtojama iki šiol.Daug mokslo organizavimo veiklos –vadovavimas aspirantams, rūpinimasisišsiųsti gabiuosius į matematikos centrus,kad įvairėtų tematika. 1958 m. pagaliaupripažinimas ir tėvynėje – mokslopremija!Trečdalį šimtmečio – rektorius!1958 m. tamsūs debesys susitelkė viršVilniaus universiteto rektoriaus J. Bulavogalvos. J. Bulavas buvo politinio atlydžiorektorius, sėkmingai pasinaudojęslaisvesniu režimo laikotarpiu ir atlietuvinęsuniversitetą – buvo atleista apie100 nekvalifikuotų atvykėlių. Tačiaupartinė valdžia atidžiai stebėjo universitetogyvenimą. Didelio atgarsio susilaukė1956 m. Vėlinių minėjimas Rasose,virtęs tautine manifestacija. Partijos veikėjaikritikavo Lietuvių literatūros katedrosveiklą, kuri, jų nuomone, skleidžianegatyvias mintis apie rusų tautą. Partinėvaldžia dairėsi naujo rektoriaus. Apsistotaprie J. Kubiliaus. Galima tik spėliotikodėl. Jaunas (tuomet 37 metų),todėl galbūt paveikiamas, pripažintasmatematikas, nekeliančio pavojausideologijai mokslo atstovas. 1958 m.liepos 3 d. J. Kubilius buvo paskirtasVilniaus universiteto rektoriumi. Palengvasusiklostė ir sutvirtėjo rektoriaussiekiniai: išsaugoti patikimus žmones,paversti universitetą lietuvišku moksloir kultūros centru, susigrąžinti istoriją.Teprisimena linkusieji spręsti paskubomis,kad veikti reikėjo respublikos ir sąjunginėspartinės-ūkinės valdžios, o neautonomijos lauke! Universitetas pradėjolabai intensyviai plėstis septintajamedešimtmetyje. Kiek slenksčių minta irvarstyta durų, kad 1968 m. prasidėtųuniversiteto miestelio statybos Saulėtekyje!Arba kad universitetui sugrįžtųŠv. Jonų bažnyčia, buvusi ,,Tiesos“laikraščio popieriaus sandėliu, kuriogrindis laužė sunkvežimiai. Septintajamedešimtmetyje susiformavo ir sutvir-SPECTRUM 2011/2


tėjo mokslinio tyrimo kryptys. Universitetomokslo tarybose buvo ginamos10 sričių mokslų daktarų ir 25 sričiųmokslų kandidatų disertacijos. Istorijosgrąžinimas į universiteto bendruomenėssavimonę – lyg bandymas žvelgti pro šarmotąlangą. Pirmiausia – maža atšildytaakutė – kuklus universiteto 380 metųminėjimas 1959 m. Daugiau ir drąsiau –1970 m. universiteto bibliotekos 400metų jubiliejus, kuriam ruoštasi trejetąmetų. Ir pagaliau – didžioji universiteto400 metų sukakties šventė 1979 m.!Vargu ar kada universiteto šventė darProfesorius J. Kubilius rektoriaus pareigas ėjo 1958–1991 m.SPECTRUM 2011/2taps tokiu reikšmingu visos Lietuvosįvykiu kaip anuomet. Žmonės išgyvenojausmą, kad kitokia istorija, kitos vertybėsatveriamos viešojoje erdvėje, kuriojebuvo leidžiami daugiausia monotoniškiideologiniai spektakliai. Šventė baigėsi,bet nepraėjo – menininkų Š. Šimulyno,R. Gibavičiaus, R. Jasudytės, V. Trušio,V. Valiaus, A. Kmieliausko ir kitų kūriniaiFilologijos fakultete – tai vis tosšventės ženklai. Ir J. Juzeliūno simfonija,,Cantus Magnificat“, J. Marcinkevičiauspoema ,,Pažinimo medis“... Tikrasenojo universiteto žvaigždžių valanda!Vilniaus universiteto rektoratas 1991 m. Iš kairės į dešinę: prorektoriai A. Milaknis, J. Vaitkus,R. Pavilionis, rektorius J. Kubilius, prorektoriai J. Žeberskis, J. Grigonis, P. EigminasNunquam otiosus1991 m. Jonas Kubilius perdavė rektoriausskeptrą profesoriui Rolandui Pavilioniui.Pasakė kalbą, apžvelgė nueitąkelią, priminė, kad universiteto bendruomenėturi sutelktai siekti, kad universitetasgalėtų didžiuotis ne vien tik savoistorija. Buvo atgimimo, didelių pokyčiųmetai. Universitetui reikėjo naujo statuto,reikėjo pertvarkyti visą mokslo ir švietimosistemą. Pertvarkyti negriaunant,kas gero sukurta. Neketino likti nuošalyje,bet nebenorėjo vadovauti. Jaunesnėkarta turi prisiimti atsakomybę. Tačiauvien stebėti, kas vyksta, neteko. 1992m. rinkėjų valia atsidūrė Seime, pasirinkodarbą Kultūros ir švietimo komitete.Vienas pagrindinių darbų – Mokslų akademijosstatuto svarstymas ir priėmimas.Laikėsi nuomonės, kad mokslinius tyrimusreikia labiau sieti su universitetais,o Mokslų akademija turėtų tapti veikiaukvalifikuotų savo srities ekspertų bendrija,kaip yra Vakarų demokratijos šalyse.Nuo 1996 m. – daugiau laiko prie darbostalo, per daugelį metų rinktų knygų apsuptyje.Kilo sumanymas apžvelgti, kaipLietuvoje susikūrė matematikos tyrimokryptys, mokyklos. Pasitelkus kolegas parengtair išleista matematikos mokslo raidąpo 1945 m. apžvelgianti knyga. Rašytitekstai studentams, mokslo straipsniai,apžvalgos ir atsiminimai.Aplankiau profesorių šių metų rugpjūtį.Pakilome į darbo kambarį, kuriametiek metų antradienių vakarais rinkdavosistudentai ir kolegos matematikai. Viskastas pat, bet kartu pasikeitę. Namuosedaugiau tylos, nebegirdėti žmonos, sukuria kartu pragyventi 59 metai, balso.,,Devyniasdešimt metų – geriau jau būtųmažiau.“ Rugsėjo mėnesį Palangoje vyksjau penktoji analizinių ir tikimybiniųskaičių teorijos metodų konferencija,kurią profesoriaus sukakčiai paminėtirengia jo mokiniai. ,,Malonu, kad atvyksseni pažįstami ir draugai.“ Jis ir pats darstengiasi sekti krypties, kurios pagrinduspadėjo prieš pusšimtį metų, raidą, šį tątyrinėti. ,,Žinoma, nesitikiu ką nors labaireikšmingo atrasti. Bet darbas saugožmogų.“Atsisveikinu ir išeinu takeliu pro medinęskulptūrą, kurią prieš kelis dešimtmečiuspastatė jo mokiniai ir bend-radarbiai.Skulptūra vaizduoja sėjėją, beriantįdirvon grūdus...Nuotraukos iš prof. J. Kubiliaus asm. albumo31


etos kalbosHAKUNA MATATA 1Suahelių kalba: istorija ir kultūraDr. Gediminas Degėsys,VU Orientalistikos centro lektoriusLietuvoje tik Vilniaus universiteto Orientalistikoscentre šiuo metu galima studijuoti tarptautinę Juodojožemyno kalbą. Savitos ir dar menkai pažįstamosAfrikos kultūros, atsiveriančios per skambiusir muzikalius suahelių kalbos garsus, yra puiki galimybėpraplėsti savo akiratį, kitaip pažvelgti į savepatį ir užkalbinti Kitą. Juodasis kontinentas ir jo kultūriniaifenomenai geriausiai atsispindi natūraliaiprigijusioje kalboje, besiklausant afrikiečių dainų,stebint jų šokius ir meno kūrinius, bendraujant sudraugiškai besišypsančiais tenykščiais gyventojais.Nuotraukoje – Viktorijos krioklys1„Nėra ko jaudintis.“32 SPECTRUM 2011/2


Kur kalbama suaheliškai?Žodis swahili yra kilęs iš arabiško žodžiosahil, reiškiančio „krantas“, „pajūris“.Tai – rytinės Afrikos pakrančių gyventojųkalba.Suahelių kalba (suaheliškai – kiswahili)apima itin didelius geografinius regionus:nuo šiaurės į pietus, visą pakrantės ruožą,plytintį tarp Bravos miesto (į pietus nuoMogadišo Somalyje) ir šiaurinio Mozambikopajūrio, pasiekdama žemyno gilumojeesančius Tarpeklio slėnio ežerus (RiftValley).Taigi suahelių kalba yra paplitusi visojeRytų Afrikoje, o konkrečiau – Tanzanijoje,Kenijoje, Ugandoje, šiaurinėje Mozambikodalyje, Ruandoje, Burundyje, rytiniuoseZairo regionuose, šiaurinėje Zambijojeir Malavyje.Manoma, kad suaheliškai kalba iki 40milijonų žmonių. Kartu su tais, kuriemoka silpniau, suahelių kalba kalbančiųjųbūtų galima priskaičiuoti iki 100 milijonų.Kas yra ta suahelių kalba?Suahelių kalba priklauso bantų kalbųgrupei, kuriai priskiriama dauguma Juodajamežemyne iki pat piečiausio Afrikostaško paplitusių kalbų.Bantų kalbos yra grupuojamos pagalgramatinę struktūrą, leksinius ir sintaksiniusbendrumus. Šiose kalbose, kuriospuikiai išsiverčia be artikelių ir giminių,daiktavardžiai skirstomi į klases, o jų skiriamiejibruožai yra priešdėliai.Nors suahelių kalba priklauso bantųkalbų grupei, tačiau joje gausu arabų, persų,hindi, įvairių Europos kalbų žodžių.Skolinių itin apstu religinėje, teisinėje irverslo kalboje.Nepaisant šių skirtingų įtakų, bendrasuahelių kalbos struktūra yra bantiška.Pirma, daiktavardžiai skirstomi į 15 klasių,veikiančių pagal veiksmažodžių, būdvardžiųir įvardžių vartojimą sakinyje. Antra,veiksmažodžių pagrindas yra šaknis, priekurios jungiami įvairūs priešdėliai ir priesagos,tikslinančios prasmę, formą, aspektąarba laiką, taip pat prisiderinančios prieveiksnio ir papildinių nuorodų.Suahelių kalbos paplitimas atskleidžiašios kalbos įvairovę: joje gausu tarmių, kurioskaip atskiros kalbos vartojamos skirtinguosekraštuose. Todėl terminas swahiliapima visas šias tarmes, iš kurių galimeišskirti labiausiai paplitusias:Straipsnio autorius prie seniausių žmonijospiešinių1) bajun (kalbama Somalio pajūrio regionuose),2) amu (kalbama Lamu saloje),3) mvita (kalbama Mombasoje ir josapylinkėse),4) mrima (kalbama Tanzanijos priekrančiųgyvenvietėse),5) unguja (kalbama Zanzibare),6) mgao (kalbama pietinėje Tanzanijosdalyje).Suahelių kalbos dialektai, be abejo, skiriasivienas nuo kito gramatinėmis formomis,kai kuriais žodžiais, tačiau struktūraišlieka ta pati, todėl gerai mokant bendrinęsuahelių kalbą arba kurią nors jos tarmęnesunku suprasti ir kitais dialektais kalbančiusafrikiečius. Pavyzdžiui, lietuviškaisakome „diena“, o dzūkiškai – „dziena“,lygiai taip amu dialektu „ateik“ yra ndoo,o unguja dialektu – njoo, mrima dialektu„laiškas“ – balua, o unguja dialektu – barua,mgao dialektu „galva“ yra chichwa, ounguja kalbantys afrikiečiai sako kichwa.Daugiausia suahelių kalbos variantųpriskaičiuojama ne Tanzanijos pakrantėse,bet Kenijoje. Pavyzdžiui, mrima, kuriakalbama Tangoje, Bagamojo mieste ir Dares Salame, yra labai artima unguja dialektui,vartojamam Zanzibare.Komorų kalba (pagal salas skiriamosšios labiausiai paplitusios tarmės: ngazija,maore, nzuwani ir mwali) yra gerokainutolusi nuo suahelių kalbos, todėl norintsuprasti komorų kalbą reikia turėti itingerų suahelių kalbos įgūdžių ir nemažaiistorinių kalbos formavimosi žinių.Suahelių kalbos istorijaNūdien mokslininkai vis dar nesutariadėl geografinės suahelių kalbos kilmėsvietos. Anot daugelių žymių kalbininkų,suahelių kalbos lopšys – rytinis Juodojožemyno krantas apie X a.Suahelių kalba yra arabų bei persų prekeivių,įsikūrusių tarp bantų tarmėmiskalbančių pakrančių tautų ir pajūrio salose,akultūracijos vaisius. Reikia pažymėti,kad Afrikos rytinio kranto gyventojai labaianksti užmezgė ryšius su laivyba ir prekybabesiverčiančiomis tautomis: arabais,persais, indais, kinais ir t. t. Kai kurios išjų, pavyzdžiui, persai ir arabai, Juodajamežemyne apsistojo ilgesniam laikui, pajūriozonoje ir salose įkūrė miestus-valstybes.Būtent tokioje daugiakultūrėje erdvėje radosisuahelių kalba.Besimokant bet kokios kalbos svarbu yra pažintitos šalies kultūrą ir istoriją. Genties vadasSPECTRUM 2011/233


etos kalbosJuodojo žemyno kaukės ir skulptūros atskleidžia savitus estetinius principus: formos vientisumąir glaustumą, rimtį ir vidinę harmonijąNegali neatkreipti dėmesio į suahelių kalbosgrožį; ši mergaitė priėjusi pasakė: „Hujambo,bwana“ („Laba diena, pone“)Arabų pirkliai, apsistodami tolimesniuosenuo jūros kraštuose, sudarė sąlygassuahelių kalbai skverbtis į žemyno gilumą.Didžiausius atstumus nuo pajūriojuostos suahelių kalba nukeliavo XIX a.Viena vertus, prekybos vergais ir drambliokaulu plėtojimasis, sujungdamaspakrančių miestus su žemyno gilumojeplytinčiomis gyvenvietėmis, nutiesėkaravanams kelius. Kita vertus, Omanosultonas Sayyidas Saïdas, susižavėjęspakrančių ir ypač Zanzibaro grožiu beiteikiamomis galimybėmis, nutarė sostinęperkelti į Zanzibarą. Šis įvykis ženklinaitin sparčių prekybinių santykių tarp pajūrioruožo ir žemyno gilumos plėtrosTikriausiai visiems jau girdėtas suahelių kalbosžodis simba, kuris reiškia „liūtas“pradžią. Zanzibaras tapo šios prekybosvaromąja jėga.Dabartinės Tanzanijos regione prekybostinklas buvo kur kas labiau išplėtotasnegu Kenijos teritorijoje, nes priešaisplūduriavo Zanzibaro sala. Todėl suaheliųkalba ir islamas plito labiau į Afrikosgilumą, o ne į šiaurę.Palei karavanų kelius kūrėsi miestai,nuolat priglaudžiantys pavargusius keliautojus.Tokios suaheliškai kalbančiosir islamą praktikuojančios oazės padėjoplisti kalbai ir tuose kraštuose, kurie ikitol neturėjo jokio ryšio su išoriniu pasauliu.Geriausi to pavyzdžiai – miestaiTabora ir Ujiji.Kaukės – vienas iš įdomiausių ir unikaliausiųAfrikos meno reiškiniųSuahelių kalbos, kaip privalomo dalyko, mokoma daugelyje Juodojo žemyno mokyklų34 SPECTRUM 2011/2


Meno Juodajame žemyne yra visur: gamtoje, namuose, muziejuose. Fontanas (nuotr. kairėje) viename restorane. Aiškiai galime įžvelgti tradicinioAfrikos meno estetinius principusSuahelių kalba – lingua-francaKiekvienas afrikietis bus tavo geriausias draugas, jeigu jį užkalbinsi jo gimtąja kalbažvelgiama tik į praktinius kalbos vartojimoaspektus – mokymą ir vartojimąįstaigose; visiškai nekreipta dėmesio į šiąkalbą kaip į Juodojo žemyno kultūrinįfenomeną, todėl daug įmantrių ir savitųgramatinių formų, originalių afrikietiškųžodžių prarasta negrįžtamai. Buvo siekiamapalengvinti valdininkijos bendravimąsu vietiniais gyventojais. 1928 m. birželįMombasoje susirinko Kenijos, Tanganikosir Zanzibaro atstovai. Konferencijostikslas buvo išrinkti vieną tarptautinękalbą, kuri palengvintų bendravimą. Šiosusirinkimo dalyviai balsavo už Zanzibarotarmės pagrindu sunormintą suaheliųkalbą. Nūdien suahelių kalba yra vienalabiausiai studijuojamų Juodosios Afri-Suahelių kalba ilgai tarnavo prekybossrityje, taip pat buvo viena iš priemonių,padedančių bendrauti pakrančių ir rytinėsAfrikos dalies gentims.Šia skambia ir muzikalia kalba pirmiejisusidomėjo europiečiai. Suahelių kalbaipritaikyti lotyniški rašmenys, nes iki tolbuvo rašoma arabiškais rašmenimis, ajemitranskripcija (iki mūsų dienų kai kurieafrikiečiai vartoja arabiškus rašmenis).Vokiečių kolonijiniu laikotarpiu (1882–1914) kalba galutinai įgavo lingua-francastatusą. Kai britai vykdė savo kolonijinępolitiką Kenijoje, atėjūnai vokiečiai išpakrančių regionų verbuodavo vietiniusgyventojus, o čia, kaip jau minėjome,labiau buvo paplitusi suahelių kalba. Irlabai greitai suahelių kalba iškilo kaiptinkamiausia mokslo įstaigose ir kitoseadministracinėse institucijose. Labiaunuo jūros nutolusioms gentims suaheliųkalbos mokėjimas buvo vienintelė galimybėdalyvauti, nors ir žemiausiu hierarchiniulygmeniu, šalies valdyme.Po Pirmojo pasaulinio karo Kenija,Tanganika ir Zanzibaro sultonatas tapobritų kolonijomis. Taigi pamažu čia įsigalėjoprie „išrinktųjų“ gyvenimo leidžiantipriartėti anglų kalba, nustumdamasuahelių kalbą į antrą vietą.Kaip ir visos šiuolaikinės kalbos, suaheliųkalba neišvengė standartizavimo:reikėjo nustatyti rašybos, gramatikostaisykles, kurti naujus žodžius. Svarbupažymėti, kad suahelių kalbai šis procesasbuvo itin skausmingas; buvo atsikoskalbų ne tik šiame kontinente, bet irvisame pasaulyje.Suahelių kalbos galima mokytis VUMūsų universitete mėginimų dėstytiJuodojo žemyno kalbas būta ir anksčiau.Vis dėlto viskas likdavo tik apmąstymais.VU Orientalistikos centro Rytų kalbųmokykla nuo 2010 m. siūlo mokytissuahelių kalbos. O nuo šių metų Orientalistikoscentre suahelių kalbos galimamokytis kaip laisvai pasirenkamo dalyko.Atraskime egzotinę Afriką per kalbą! Nasemakidogo Kiswahili.Nuotraukos iš autoriaus asm. albumoSPECTRUM 2011/2 35


paveldasJoniškio dvaras –Vilniaus akademijosežeringasis perlasVytautas Gricius,VU muziejaus rinkinių skyriaus vedėjasIš privačių rinkinių man į rankas pateko labai įdomus aktas apie teisinį ginčą dėl žvejybosteisių Žeimenos upėje, teisės naudotis per Žeimenos upę nutiestu tiltu ir ganiavosservituto Karkažiškės dvaro (Švenčionių r.) žemėse. Dokumento savininkui maloniaileidus, norėčiau jį paskelbti ir pakomentuoti, nes šis raštas kaip universiteto paveldodalis tiesiogiai susijęs su Vilniaus akademijos turtiniais ir ūkiniais interesais XVII a.Vilniaus katedros kapitulos rezoliucija dėlp. Šveikovskos prašymo patenkinimo galimybių.Vilnius, 1649 m. lapkričio 26 d.Anno Millesimo Sexcentesimo Quadragesimo Nono. Die Vigesima sexta Mensis Novembris.Instantia Dominae SzweykowskaNobilis Domina Szweykowska gravi cum querela proposuit contra Perillustrem DominumGeorgium Wołłowicz Canonicum, et Bonorum Seminarii Provisorem, quod ipse praefataeDominae liberam piscationem in fluvio Źeymiana exercere non permittat, liberum transitumper pontem in fluvio eodem exaedificatum gregibus tum suis, quam suorum subditorum,et liberum pabulum in pascuis; et fundis Korkożyscensibus non concedat. Et Perillustres etAdmodum Rndi Domini re bene considerata et perpensa, liberum transitum per pontem,et liberum pabuli usum in pascuis Korkożyscensibus cum plerumque his artibus occupari,et alienari Bona soleant, gregibus dictae instantis omnino negandum esse decreverunt, piscationemautem in dicto fluvio illam habere posse, si juribus suis dicto Domino Canonicoinformationis causa exhibitis eam sibi competere docuerit, responderunt.Jöannes Gaspar GrudzińskiNotarius Rn’dmi Capit. Cath. Vilnen. mpp.Toliau pateikiamas dokumento vertimas į lietuvių kalbą.Tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devintų metų lapkričio mėnesio dvidešimt šeštą dieną.Ponios Šveikovskos prašymasKilmingoji ponia Šveikovska [Pabradės dvaro savininkė] kreipėsi [į Vilniaus kapitulą] sunemaloniu skundu prieš šviesųjį poną Jurgį Valavičių – kanauninką ir [Vilniaus kunigų]seminarijos valdų provizorių, esą jis neleidžia minėtai poniai laisvai žvejoti Žeimenos upėje,laisvai pereiti per tiltą, pastatytą per tą pačią upę, tiek jos pačios, tiek ir jos valdinių kaimenėms,nepripažįsta laisvos ganiavos ganyklose ir Karkažiškės žemėse. Tad prakilnieji ir didžiaigerbtini ponai [kapitulos nariai], reikalą gerai apgalvoję ir pasvėrę, patvirtino, kad dėl minėtoprašymo kaimenėms visiškai neigiamai reikia atsakyti. Ir uždrausti laisvą perėjimą pertiltą ir laisvą ganiavą Karkažiškės ganyklose, kadangi dažniausiai šiomis gudrybėmis valdasįprasta užgrobti ir pasisavinti, o žvejoti minėtoje upėje ji galėtų, jei savas teises minėtamponui kanauninkui dokumentais įrodyti sugebėtų, – [taip kapitulos nariai poniai] atsakė.Jonas Gasparas Grudzinskis,garbingiausiosios Vilniaus katedros kapitulos notaras, savo ranka [pasirašo].(Dokumentą išvertė Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkėIrena Katilienė.)Vilniaus jėzuitų (Vilniaus akademijos)valdos ežeringojoje Aukštaitijos „Šveicarijoje“tęsėsi nuo Stirnių ežero ir Stirniųdvaro iki Bebrusų ežero ir to paties pavadinimodvaro, toliau Arnionis supančiųežerų (Arino ežeras ir gretimi ežerai taippat priklausė Vilniaus akademijai) linkir piečiau Pabradės kirto Žeimenos upę.1611 m. anapus Žeimenos upės esantįKarkažiškių dvarą jo savininkas VaitiekusJarčevskis testamentu paliko 1582 m.įkurtai Vilniaus kunigų seminarijai, antraipagal senumą aukštajai mokyklaiLietuvoje. Kaip ir Vilniaus universitetui,seminarijai vadovavo jėzuitai.Karkažiškių dvarą kaip Vilniaus kunigųseminarijos valdą taip pat administravojėzuitai. Nors formaliai žvejybos teisėŽeimenoje ir tiltas per upę priklausė akademijai,o Karkažiškių dvaras – Vilniauskunigų seminarijai, skundas buvo nagrinėjamasbendru nutarimu. Kiek piečiau,palei Nerį, stovėjo didžiulis akademijaipriklausęs Nemenčinės dvaras.Jėzuitų valdų centras buvo Joniškiomiestelis ir to paties pavadinimo dvaras,išsidėstęs ant vaizdingo Arino ežero kranto.Jėzuitai Joniškyje pastatė bažnyčią,kurią visokeriopai rėmė ir puoselėjo. IšJoniškio vedė vienintelis šiose apylinkėsekelias į Vilnių. Šiuo keliu buvo pristatomosžuvys į Vilniaus akademijos virtuvę.O kelias per Inturkę į Molėtus buvo pagrindinėuniversiteto valdų jungiamojiarterija. Abu kelius eksploatavo ir tvarkėakademijos valdų administratoriai.36 SPECTRUM 2011/2


Šimtai ežerų ir ežerėlių, lašišinių upių irupėtakinių upelių, taip pat miškas sudarėpagrindinę šių valdų ekonominę vertę. IšVilniaus jėzuitų kolegijos dienoraščio lakoniškųįrašų („iš Joniškio atgabeno žuvųproviziją“, „iš Joniškio atvežta žuvų“, „išJoniškio atsiųsta žuvų“, „iš Joniškio gautažuvų provizija“) matyti, kad šis ežeringaskraštas buvo pagrindinis žuvų šaltinisakademijai. O svarbiausia, žuvys buvogaudomos ir tiekiamos nemokamai, nesšio krašto ežerai ir upės kartu su valdiniaispriklausė akademijai. Ūkinė veiklabuvo nepatogi tuo, kad nuolat kildavonesutarimų ir teisinių ginčų. Tipiškas topavyzdys – ilgametis ginčas su Arnioniųdvaro valdytojais dėl žvejybos Arino ežereir malūnų bei žuvų pralaidų statymo Arinosupelyje. Nors jėzuitai ne kartą teis-me įrodė savo nuosavybės teises į Arinoežerą ir Arinos upelį, bet Arnionių dvaras,išsidėstęs ant šio ežero ir upelio krantų,niekaip negalėjo susilaikyti „neįbridęs įsvetimą vandenį“.Ginčas su „kilmingąja ponia Šveikovska“dėl žvejybos Žeimenoje ir tilto per jąnaudojimo ūkinėms reikmėms – to patiespobūdžio. 1582 m. Mykolas Radvila pardavėPabradės dvarą Jonui Šveikovskiui, o1664 m. karalius Janas Kazimieras pasirašėaktą, suteikiantį Pabradės šeimininkuiteisę per Dubingos upę pastatyti tiltą iruž naudojimąsi juo rinkti pinigus, pvz.,už žirgą – po du šilingus, už karvę, avį,veršį – po šilingą. Už smulkius gyvulėliustekdavo mokėti po vieną pinigėlį. Pastatytitiltą per Dubingos upę reikėjo netkaraliaus leidimo, nes pati upė priklausėne Pabradės dvarui, o Vilniaus akademijosJoniškio valdoms. Kaip matome, LietuvosDidžiojoje Kunigaikštystėje buvoįprasta už privačius tiltus imti atlygį ir jisnebuvo simbolinis. Iš to kyla p. Šveikovskosnoras nemokamai naudotis tiltu perŽeimeną.Kyla klausimas: o kokias gi žuvis p. Šveikovska,gyvenime nelaikiusi rankoje neitinklo, nei meškerės, ruošėsi žvejoti Žeimenoje?Tikrai ne ešeriukus ar kuojytes.Geidžiamų žuvų rūšį parodo prašymopateikimo ir jo nagrinėjimo laikas: atsakymasrašytas lapkričio 26 d. Tuo metuneršti į Žeimenos upę ir gausius jos intakusatplaukia atlantinės lašišos. Dėl jųnegaila nei lėšų, nei apgaulės, nei pykčiųsu kaimynais. Ir mūsų dienomis Žeimenagarsėja savo lašišomis, tad galima įsivaizduoti,kiek jų buvo XVII a. Gaila, kadVilniaus jėzuitų kolegijos dienoraščioautoriai nenurodo pristatomų žuvų rūšių,tik kartais pamini „žuvis geltonamepadaže“ arba kad „pietums duota gausiaižuvų“. Žvejybos būdą atskleidžia ir tai,kad žiemą įrašų apie pristatomas žuvisdaugiau: tuo metu, kaip ir dabar, buvoįprasta žvejoti ant ledo traukiamais tinklais.Ir žuvų rūšys vargu ar skyrėsi nuoXIX–XX a. sugaunamų: tai karšiai, lydekos,kuojos su raudėmis, ešeriai, lynai irviena kita vėgėlė. Vasarą žvejodavo venteriaisir statomaisiais tinklais. Rudenįunguriams ir lašišoms upeliuose statydavopralaidas, statomaisiais tinklais gaudydavoseliavas ir ežerines stintas. Uždariusjėzuitų ordiną, sunyko ir jų puoselėtasJoniškio dvaras. XVIII a. aštuntajame dešimtmetyjeGrybėnų kaimo (Ignalinos r.)seniūnas Mykolas Kostrovickis nupirkoArnionių dvarelį, o iš Joniškio dvarovaldytojų išsinuomojo Bebruso ir Stirniųdvarus su 28 užusieniais ir 80 valstiečiųsodybų. 1792 m. iš Vilniaus vyskupoIgno Masalskio M. Kostrovickis pirkoPabradės palivarką, o iš uždaryto jėzuitųordino – iki tol iš jo nuomotas Joniškiožemės valdas, ežerus, miškus ir kaimus.Taip susikūrė didžiulė Arnionių latifundija,o universitetas prarado savo ežeringąjįperlą.Išsamiau apie šį Vilniaus universiteto paveldą:LVIA, Jėzuitų fondų dokumentų, saugomų Rusijossenųjų aktų archyve, mikrofilmai. L. Žilevičiauskolekcija, f. 3B, rulonas A7, l. 1–159 – jėzuitų Joniškioir Nemenčinės dvarų medžiaga 1592–1773 m.LVIA, f. 525, ap. 8, b. 1034 – 1773 m. Joniškiodvaro inventorius.Žeimenos upės baseinas iš 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio atspaudo.Originalas saugomas Upsalos universiteto bibliotekoje (Švedijoje)R. Malaiškos nuotr.SPECTRUM 2011/237


jo duonos paragavo dauguma. Vėliau tiktrečdalis, ypač tie, kurie turėjo pedagogopašaukimą, liko ištikimi šiai nelengvaimisijai ir bendrojo lavinimo mokyklose artechnikumuose pasiekė puikių rezultatų,parengė nemaža metodinių priemonių,išugdė ne vieną gimtąją kalbą ir literatūrągerbiančių jaunuolių kartą. Tai RitaTevelytė-Švelnienė, Danutė Višinskaitė-Miliukienė, Adolfas Jatulis, GenovaitėVarnaitė-Kiliuvienė, Marytė Jankevičiūtė-Dranseikienė, Vladislovas Paulavičius, MarytėKabacevičiūtė-Sabaliauskienė, BroniusJasiulionis ir kt. Bene ilgiausiai A. Giedriaus-Giedraičiogimnazijoje vaikų meilęgimtajam žodžiui ugdžiusi Milda Strakšytė-Piliutienėrajono vadovų buvo pavadintatiesiog Dievo dovana Jurbarko kraštui.Kiti minėto kurso absolventai nuėjoį redakcijas, leidyklas, mokslo įstaigas,draugijas, valstybines įstaigas, teatrą. Tačiauįgyta pamatinė kvalifikacija – lietuviųkalba – visur buvo pagrindinis darboįrankis ir rūpesčio objektas. Antai GražinaButvilaitė-Mikailionienė, dirbusi Paminklųapsaugos ir kraštotyros draugijoje,pasakoja: „Bendravau su tokiais šviesiaisžmonėmis, kaip Vacys Milius, NorbertasVėlius, Ramutė Rimantienė, AntanasTyla, Adolfas Tautavičius, AleksandrasVanagas. [...] Tai buvo dideli Lietuvospatriotai. Likimas suvedė ir su iškiliais,taip pat patriotiškai nusiteikusiais kalbialumnaiJos didenybė –ALMA MATER VILNENSISProf. Česlovas KalendaUniversitetas, kaip tradicinė, seniausia aukštosios mokyklos forma su įvairiaisfakultetais, buvo sukurtas Vakarų Europoje XI a. ir išplito visame pasaulyje. Darviduramžiais studentai universitetą, kuriame įgijo mokslą, ėmė vadinti Almamater (lot. motina maitintoja). Senovės graikų filosofas Diogenas iš Laertos (IIIa.) minėto posakio autoriumi laiko stoicizmo pradininką Zenoną (333–264 m.pr. m. e.), Atėnuose įkūrusį stojos filosofijos mokyklą. Šiandien šio vaizdingo posakioprasmę nuolat primena kasmet ateinantieji į universitetą studijuoti ir iš jo,jau baigę studijas, tarsi paukščiai iš gimtojo lizdo išskrendantieji. Tik tas išskridimaspaprastai yra ne toks kaip gamtoje.Kaip vaikai nepamiršta savo motinos irją aplanko, taip ir universiteto absolventai,arba alumnai (lot. išmaitinti, išauklėti),turi tradiciją sugrįžti į savąją mokslųšventovę. Čia jie susipažįsta su aplinkospokyčiais ir studijų naujovėmis, neretaiišklauso vieno ar kito mėgstamo dėstytojopaskaitą ar pasakojimą auditorijai rūpimaisklausimais, pasidalija prisiminimais.O šį kartą norėčiau papasakoti apie darvieną dėmesio vertą iniciatyvą – sugrįžtiį savo Alma mater turint rankose summasummarum, t. y. postudijinio periodo nueitokelio ir atliktų darbų apibendrinimą,išdėstytą juodu ant balto. Turiu galvojeUAB „Printėja“ 2009–2011 m. išleistąJono Laurinavičiaus trijų knygų seriją„Kaip gyvi, mano kurso draugai?“. Tai,galima sakyti, 1959–1964 m. VU studijavusiųlituanistų kurso metraštis, nušviečiantisjų kelią į universitetą, mokymosiir studentiškos buities ypatumus, bet daugiausiavietos skiriantis kiekvieno profesineiveiklai, jos rezultatams ir asmeniniamkolegų likimui.Mintis parengti tokį leidinį minėto kursoabsolventui J. Laurinavičiui kilo neatsitiktinai.40 įstojusių ir 33 baigę lituanistaipo studijų buvo kelis kartus surengę kursosusitikimus, bet vėliau ši iniciatyva išblėso.J. Laurinavičius, patyręs žurnalistas,tautotyrininkas, mažųjų literatūros žanrųmeistras, redaktorius ir leidėjas, sumanėseną akademinę tradiciją atgaivinti suteikdamasjai netikėtą paskatą. Jis surinkomedžiagą apie krašte pasklidusius studijųdraugus, parašė knygą ir į jos sutiktuvesuniversitete kartu su gerąja kurso fėjaViktorija Dailydaite-Zvicevičiene pakvietėsavo akademinės jaunystės metų kolegas.Leidinys buvo džiaugsmingai sutiktasir suteikė naują kvėpavimą kurso susitikimųtradicijai. Negana to, Jonas toliautęsė pradėtą darbą, nes į pirmąją knygąne viskas pateko. Projekto iniciatorius pakvietėir leidinio personažus, kad jie, jaubūdami pensininkai, atsakytų į pateiktusklausimus, išsamiau papasakotų apie save,apibendrintų sukauptą darbo ir gyvenimopatirtį. Šitaip atsirado dar dvi knygos. Taine mokslinis veikalas, bet vertingas savonuoširdumu, emocingumu, dokumentinemedžiaga, detalėmis, įdomiais pastebėjimaisir įžvalgomis. Per atskiro akademiniokurso istoriją, lyg aplinką atspindintįrasos lašą, atsiskleidžia prieštaringas laikotarpis,okupuotos šalies realijos, jaunimoryžtas atkakliai siekti mokslo, universitetopastangos puoselėti lietuviškąją kultūrą,ugdyti gerus specialistus, gimtojo kraštopatriotus.Praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečiopradžioje VU baigę lituanistai,įgiję filologo, lietuvių kalbos ir literatūrosmokytojo kvalifikaciją, beveik visi dirbopagal specialybę. Iš pradžių mokyto-38 SPECTRUM 2011/2


ninkais, tada pradėjusiais leisti periodinįleidinuką „Mūsų kalba“ ir platinti jį perKraštotyros draugiją. Mano kabinetebuvo įkurtas kalbos konsultacijų punktas(telefonas praneštas visai Lietuvai), į kurįateidavo budėti kalbininkai. Tada buvoaktyvūs visi: ir interesantai, ir kalbininkai.Turbūt nereikia nė aiškinti, kokią kalbosmokyklą „išėjau“... Tais laikais tarp kalbininkųbuvo vieningas sutarimas, ginčųkalbiniais klausimais retai kildavo, netaip, kaip vėliau ar dabar“ (Trečioji knyga,p. 21).Įdomūs bei verti dėmesio ir kitų likimai.Pradėję nuo lituanistikos JustasVincas Paleckis, Romualdas Rakauskasdar studijų metais perėjo į žurnalistiką.R. Rakauskas dirbo fotožurnalistu, tapoįžymiu tarptautinio masto fotomenininku.Nemaža dalis ir lituanistiką baigusiųvėliau taip pat pasuko į žurnalistiką. TaiVytautas Saulis, Povilas Masilionis, KostasPivorius, Petras Mickus. Jie tapo laikraščiųsteigėjais ir redaktoriais, knygų autoriais.Algirdas Gaižutis po dviejų kursųišvyko į Maskvą studijuoti filosofijos. Grįžęsį Lietuvą dėstė, rašė veikalus meno irkultūros filosofijos temomis, buvo išrinktasLMA tikruoju nariu, VPU rektoriumi.J. V. Paleckis, baigęs VU ir trejus metuspadirbėjęs žurnalistu, baigė aukštąsiasdiplomatijos studijas Maskvoje. Dirboambasadoriumi, tapo Lietuvos nepriklausomybėsakto signataru, išrinktas europarlamentaru.Alfonsas Čekauskas savoveiklą paskyrė vyskupo Motiejaus Valančiausblaivybės idėjų sklaidai. Trys apgynėdisertacijas, parašė darbų literatūrologijos(R. Skeivys), lingvistikos (L. Šulniūtė-Kitkauskienė), filosofijos (Č. Kalenda)klausimais. Plačią ir gilią vagą pasaulinėsir lietuvių filosofijos veikalų vertimo, redagavimoir leidybos srityje išvarė AntanasRybelis. Menotyros veikalų redagavimobaruose vaisingai pasidarbavo LaimaČiurlytė-Patriubavičienė, o pedagoginėsliteratūros dirvoje – Vytautas Venclovas.VU Filologijos fakultetas pokario metaisgarsėjo kaip „poetų kalvė“, nacionalinėsliteratūros talentų ugdytojas. Ir taitiesa. Į šį fakultetą daugiausia stodavotie, kurie vienaip ar kitaip bandė miklintisavo plunksną. Ne išimtis ir kalbamaskursas. Dar studijų metais pirmąją savopoezijos knygą išleido Marcelijus Martinaitis.Jis tapo mūsų literatūros klasiku,poetinio žodžio atnaujintoju, aktyviu nepaliaujamodvasinio atgimimo žadintoju.M. Martinaitis dėstė ir universitete, jamsuteiktas pedagoginis docento vardas.Ryškų puslapį lietuvių mąslios lyrikosraidoje įrašė Alfonsas Bukontas. Neprovincialiąpoeziją, visąlaik gyvendamasprovincijoje ir dirbdamas mokytoju, rašėDanas Kairys, išleidęs tris nuoširdžių, romantiškųeilėraščių rinkinius. Prozos bareproduktyviai darbavosi Algimantas Zurba,daugelio romanų ir apysakų mokykliniojaunimo ir kaimo gyvenimo temomisautorius. Reikšmingą vietą satyrinės poezijoslauke užima Algimanto Pabijūno kūryba.Poetinės parodijos žanrą vykusiai išplėtojoPovilas Masilionis. Minėtą ne itingausią literatūros srovę gražiai papildė EugenijausValotkos humoreskų rinkiniai.Pasiekti rezultatai grožinės literatūros,mokslo, švietimo, kultūros srityse liudija,kad totalitarinio režimo, cenzūros, ideologiniospaudimo ir kitomis nepalankiomissąlygomis tautos kūrybinės galios puoselėtinacionalinę humanitarinę kultūrą nebuvonuslopintos. Neabejotina ir tai, jogesminiu jų ugdymo židiniu ir tobulėjimolaidu galima laikyti Vilniaus universitetą,jo vadovus, profesorius, kurie buvone tik puikūs savo sričių specia-listai, betir tikri dvasios švyturiai, savo pavyzdžiuskatinę nuolat stiebtis į šviesą, plėsti kultūrinįakiratį, gerbti knygą, siekti jausmų,minčių ir poelgių elegancijos, kurią ypačpabrėždavo kursui dėstęs, o vėliau dekanudirbęs docentas Jonas Balkevičius. Džiugu,kad yra proga geru žodžiu paminėti šįnuostabų žmogų, tikrą inteligentą.J. Laurinavičius trečiosios knygos pabaigojeklausia: „Kodėl tie mūsų žvilgsniainuolat krypsta atgal, į studijų laikus? Ogitodėl, kad buvome neapsakomai jauni,kupini šviesių svajonių, kad atsidūrėmeknygų, mokslo pasaulyje. Ir puolėme visasavo esybe į trokštamą terpę – Universitetasmums [...] buvo tarsi J. Biliūno laimėsžiburys, kurio mes ne tik siekėme, bet irpasiekėme. Mes buvome jo studentai! JoDidenybės universiteto studentai! Didžiavomės“(p. 133).Cituoti žodžiai atkuria jaunuolių, daugiaukaip prieš 50 metų įstojusių į VU,dvasinę būseną – nepaprastai aukštą šiosmokslo institucijos vertinimą. Pasididžiavimojausmas būti Vilniaus universitetostudentu buvo svarbi paskata rimtai mokytis,siekti užsibrėžto tikslo, atsakingaielgtis. Pakili pradinė nuotaika vėliau, studijųmetu, brendo, kilo į naują kokybinįlygį, tapo tvirta nuostata visur ir visadapateisinti garbingą universiteto auklėtiniovardą.Alumnai yra neabejotina universitetosavasties dalis. Jų bendravimas su savąjaAlma mater stiprina šios išskirtinės moksloir studijų institucijos ryšius su visuomene.Tai ypač aktualu dabarties didžiųjųtransformacijų akivaizdoje.SPECTRUM 2011/239


istorijosŠv. Jonų bažnyčiosrestauravimo istorijaNijolė BulotaitėVilniaus universiteto ansamblis –vienas gražiausių Vilniaus senamiestyje,o miesto svečius ypač dominaŠv. Jonų bažnyčia. Neseniai naujomisspalvomis sužėrėjo restauruota varpinė,į kurios viršų dabar jau galimapakilti ne tik laiptais, bet ir moderniuliftu. Bažnyčioje baigiami tvarkyti langai.Didžiausi bažnyčios restauravimo,tvarkymo ir tyrimų darbai buvoatlikti rengiantis universiteto 400 metųjubiliejui, taigi daugiau nei prieš 30metų. Tada sutvarkyta visa bažnyčia,restauruoti vitražai, centrinis altorius,vertingi baldai, koplyčios, atidengtadalis freskų. Kalbiname architektą RomanąJalovecką, kuris 1968–1978 m.vadovavo Šv. Jonų bažnyčios rekonstrukcijosir restauravimo darbams.V. Naujiko nuotr.Kaip dabar Jums atrodo padarytasdarbas? Dabar jau niekas tokių kompleksiniųtyrimų neatlieka, tvarkomadažniausiai nedidelėmis dalimis.Sunku pasakyti. Galbūt kai ką darytumekitaip. Matau, kokia dabar pažanga.Neturėjome tokių medžiagų nei tokiųtyrimų galimybių. Tai buvo pati panašiųtyrimų pradžia, bet buvo labai daug tyrėjųentuziazmo. Man talkinusi istorikė,darbininkai, Istorijos fakulteto studentai– visi dirbo labai susidomėję ir su malonumu.Kiekvienas radinys buvo labaiįdomus. Kai pasižiūriu į šiuo metu vykstančiusdarbus, tai matau, kad jų spartakur kas didesnė, daugiau įvairių sričiųspecialistų, bet viskas susmulkėję, susikūrędaug mažų individualių įmonių,o paklausa paminkliniams objektamsne tokia jau didelė. Gal dabar ir nebėradaug tokių objektų, kuriems reikėtųdidelių nuoseklių tyrimų. O tuo metubuvo tyrinėjama Šv. Jonų bažnyčia, katedra,Šv. Kazimiero bažnyčia. Tiemsobjektams buvo mestos didžiausios patyrusiųrestauratorių pajėgos.Šv. Jonų bažnyčia daugeliu aspektų yraypatinga. Lietuvoje neturime kitos tokiosdaugiaplanės dešimties altorių kompozi-40 SPECTRUM 2011/2


cijos. Tai labai gražus italų baroko architektūrosįnašas. Bažnyčia išsiskiria ir savodydžiu, vargonais. Ypatingos viduramžiųcechų koplytėlės (siuvėjų, kirpėjų, auksakalių),nes bažnyčia buvo miesto centre.Kas buvo sudėtingiausia?Sudėtingiausia buvo pati pradžia, darbosąlygos. Bažnyčia buvo labai apleista.Joje buvo baldų, popieriaus sandėliai,sunkvežimiais važinėjant išdaužytosgrindys. Reikėjo dulkėse landžioti po rūsius,viską apžiūrėti pasišviečiant prožektoriais.Sunkiausia buvo ta žvalgyba, fiksavimas.Kiekvienas architektas tyrėjas,kaip ir gydytojas, turi nustatyti diagnozę:ne tik įvertinti būklę, bet ir rasti, kas yravertingesnio ir įdomesnio. Pradėjomenuo rūsių matuoti plytas ir ieškojome,koks plytų rišimo būdas, koks skiedinysnaudotas. Tokia tyrėjų abėcėlė: svarbu irskiedinio sudėtis, siūlių storis. Pradėjęnuo rūsių ėjome iki pastogės, koplyčiųstogų, ieškojome seniausių išlikusių fragmentų.Matyt, dabar kitokios galimybės?Galimybės tikrai buvo ne tokios. Dabaryra laboratorijos, kuriose galima ištirtipateiktą skiedinį. O tada viską darėmevizualiai. Kai 1950 m. įsikūrė restauravimodirbtuvės, pati pradžia buvo sunki.Įsiliejau į kolektyvą 1960–1961 m. Tadajau buvo tyrinėta Trakų pilis, Vilniausaukštutinė pilis. Mes buvome susidaręplytų pavyzdžių etalonus: iš kokių plytinių,kokio dydžio plytos, kokio laikotarpio.Dabar tai atrodo primityvu. Betyrimų, be chemikų pagalbos mes vizualiainustatydavome laikotarpį. Ir galiupatvirtinti, kad gerai pataikydavome.Dabar chemikai gali nustatyti kiekybinęir kokybinę sudėtį, bet statybos evoliucijaitai nėra labai svarbu.Kokie buvo svarbiausi atradimai,paveikę tolimesnius darbus?Ypač daug apie Šv. Jonų bažnyčią buvorašyta lenkų menotyrininkų, tyrinėtojų.Buvo spėjama, kad čia, prie parapinėsbažnyčios, turėjo būti miesto turgus.Manyta, kad pirma buvo pastatyta bažnyčiosapsidė ir vėliau pristatyta nava.Kaip architektas atkreipiau dėmesį, kadcentrinėje navoje pilioriai stambūs, onuo presbiterijos jie plonesni ir pasisukusipati bažnyčios ašis. Pagal plytas niekonegalėjome nustatyti, bet rūsyje radomepirmosios bažnyčios presbiterijos galinėssienos gabalėlį. Kai padarėme šurfus tikrindami,kur yra apsidės išorinės sienos,pasitvirtino, kad rytinė dalis pristatytavėliau, pratęsta į rytus jėzuitų laikais.Mokslo muziejaus ekspozicija centrinėje bažnyčios navoje 1979 m.Pietinis bažnyčios portalasV. Naujiko nuotr.V. Naujiko nuotr.Labai įdomus atradimas – pietinis portalas.Buvo tik užuomazgų, ir mums pavykojį atidengti. Lietuvoje išliko nedaugankstyvosios gotikos portalų: Pranciškonų,Šv. Mikalojaus bažnyčios. Įdomuir tai, kad būdama parapinė bažnyčia jiturėjo kelis įėjimus: vakarinį centrinį –iš Didžiojo kiemo, pietinį ir dar vieną iššiaurinės pusės, kur dabar yra Šv. Onoskoplyčia. Tai būdinga Vakarų Europosgotikinėms bažnyčioms.Tyrinėdami bažnyčią radome labaidaug rūsių, kriptų. Planuose buvo užfiksuotoskelios kriptos, o mes radome daugdaugiau ir ankstyvesnių. Seniausios yražemiau, nes amžiams bėgant kilo grindųlygis. Istoriniuose šaltiniuose buvominima, kad XVIII a. daug palaikų išbažnyčios buvo išvežta, norint padarytivietos naujiems laidojimams. Pasirodo,tai nebuvo padaryta, o viskas suversta povargonais – didžioji kripta buvo užverstakaulais.Man kaip architektui ypač malonu,kad pavyko nustatyti pirmąjį bažnyčiosplaną. Taip pat nustatėme, kad gotikoslaikotarpiu buvo trys rekonstrukcijos –pirma pastatyta bažnyčia, tada pristatytidu bokšteliai: vienas dabar išlikęs iš pie-SPECTRUM 2011/241


istorijosŠiandieninis Šv. Jonų bažnyčios interjerasR. Malaiškos nuotr.tinės, kitas iš šiaurinės pusės. Tomo Makovskiograviūrose vaizduojamas bokštas– ne dabartinė varpinė, o šoninisbokštelis. Varpinės bokštas susiformavogotikos laikotarpiu, bet nebuvo aukštas,paaukštintas baroko laikotarpiu.Nemenkas atradimas buvo ir sieninėtapyba. Nors dokumentuose apie jąbuvo užsimenama, bet nebuvo žinoma,kokie dailininkai kur ir kada dirbo. Atliktaszondavimas Stanislovo Kostkoskoplyčioje ir atidengtas vertingas barokoepochos dekoras.Ar buvo suvaržymų, juk dirbote bažnyčioje?Ar kas nors kišosi į Jūsų darbus?Suvaržymų buvo, kai tik prasidėjo bažnyčiųir vienuolynų restauravimas. Mūsųdarbas buvo prižiūrimas ir vertinamaslabai atidžiai. Centro komiteto įsakymuKultūros ministerija net sudarė specialiąkomisiją, kad prižiūrėtų kulto objektųrestauravimą. Ir aš į ją buvau įtrauktas.Už Šv. Jonų bažnyčios restauravimą reikiaypač dėkoti rektoriui Jonui Kubiliui.Iš esmės tyrimo ir restauravimo darbamsniekas netrukdė. Kai jau buvo rengiamasiprieš jubiliejų viską atidaryti, trestoviršininkas Kaminskas gavo pylos, nesapsilankiusiems CK atstovams užkliuvorestauruoti kryžiai, visų pirma jų atvaizdaiant restauruotų klausyklų. Mediniųpuošnių suolų atkaltėse – dideli kryžiai,o jos stovėjo pačiame priekyje. Tuo metumuziejaus direktorius buvo Vincas Žilėnas.Su juo susitarę mes greit tas klausyklasnunešėme už altoriaus, o kitas palikome.Dar kliuvo žvakidės, kuriose taippat buvo kryžių. Tiesiog sugalvojomepasukti jas šonu, kad nebūtų matyti. Taigispecialaus spaudimo nebuvo, bet reikėdavoprisitaikyti. Tuo metu buvo šiokstoks atšilimo laikotarpis, nors, žinoma,visų freskų dar negalėjome atidengti. Tonegalėjome padaryti ir dėl lėšų trūkumo.Tai buvo įdomus laikotarpis, bet noriupasakyti, kad tuo metu mes, architektai,galėjome įgyvendinti savo idėjas kultopastatuose, skirtingai negu dabar. Dabarbažnyčia kelia savo reikalavimus, tenkasu jais ginčytis, ne visada atsižvelgiama įpaveldosaugos reikalavimus.Gal per tą laiką atsirado kokių norsnaujų duomenų?Kai pradėjome darbus, buvo sudarytasąmata, kiek lėšų skirti istoriniams, architektūriniamstyrimams. PasirodžiusiVlado Drėmos knyga atskleidė daugiaufaktų, bet ją skaitydamas pasidžiaugiau,kad nepadarėme didesnių klaidų.Tuo metu V. Drėma dar su mumis nedirbo.Kai prasidėjo bažnyčios interjerorestauravimo darbai, baldų, freskų,tada įsitraukė ir V. Drėma. Tuo metu tamedžiaga būtų labai pravertusi. Daugdar liko nepadarytų darbų. Po KarolioPodčašinskio rekonstrukcijos, atliktosXIX a. pirmajame ketvirtyje, kai jis pašalino10 altorių, nieko daugiau apie juosnebuvo girdima. Žinodami, kad tiek altoriųnugriauta ir turėdami gražų išlikusįpagrindinių altorių ansamblį, tikėjomės,kad ir anie buvo panašūs, tokie pat puošnūs.Tyrinėdami, kasinėdami visą laikąieškojome, gal rasime kokių lipdybosdalelių ar dirbtinio marmuro fragmentų,bet nieko neradome. Turbūt jieviską išvežė. Vienas rūsys rastas pilnaskeramikinių plytų, iš kurių mūrytosaltorių kolonos. Bet dekoro elementųneradome, todėl manau, kad greičiausiaitie altoriai nebuvo tokie puošnūs.Ir dabartinėje kompozicijoje tik tryscentriniai altoriai iš tauriųjų medžiagų,šoniniuose naudotos dirbtinės. Galbūtbūtų galima atlikti tyrimus ir paieškotiten, kur stovėjo tie altoriai: ten, kurMickevičiaus, Odynieco, Sirokomlėspaminklai. Tuo metu negalėjome atliktipolichrominių sienų tyrimų, tikzondavimą sienose po langais.42SPECTRUM 2011/2


FILOLOGIJASenosios Lietuvos literatūra1253-1795Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011Šioje senosios raštijosapžvalgoje, apimančiojeilgą laikotarpį nuo XIII a.vidurio iki XVIII a. pabaigos,pateikiamas naujasliteratūros istorijosvaizdas. Be lietuvių autorių,knygoje pristatyti svarbiausi kūrėjai,parašę reikšmingų kūrinių kitomis kalbomis,nuo seno vartotomis Lietuvojerašto reikalams, ir svarbiausi įvairiakalbėsliteratūros kūriniai. Sudarė S. Narbutas.Viktorija Daujotytė,Mindaugas KvietkauskasLietuviškieji Česlovo MilošokontekstaiVilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011Ši monografija – taidar vienas svarus Č. Milošoasmenybės prasmiųir reikšmių mūsų pasauliuiliudijimas. Kažin arpo šio tyrimo dar kamnors kils abejonių, kadČ. Milošas – dviejųmodernių visuomenių(lenkiškos ir lietuviškos)reiškėjas, o jo biografijos dvilypumas, pasaulėjautosypatingumas atvers sudėtingą,kartais sunkiai perprantamą lietuviųir lenkų labirintą.ISTORIJATriumfo dienaVilnius, Nacionalinis muziejusLDK valdovų rūmai, 2011Lietuvos didysiskunigaikštis ir Lenkijoskaralius ZigmantasVaza 1611 m. atgavo Smolenską, kurisbeveik šimtą metų priklausė MaskvosDidžiajai Kunigaikštystei. Pergalingasvaldovo žygis vainikuotas iškilmingaiVilniuje švęsta triumfo diena. Tai liudijaišlikęs unikalus, specialiai valdovui skirtasrankraštis „Dies Triumphi“. Po 400metų pristatoma šio veikalo publikacijair vertimas į lietuvių kalbą. Įvadiniųstraipsnių autoriai – VU dėstytojai prof.E. Ulčinaitė ir dr. E. Saviščevas.SPECTRUM 2011/2Holokaustas Lietuvoje1941–1944 m.Vilnius, Lietuvos gyventojųgenocido ir rezistencijos tyrimųcentras, 2011Straipsnių rinkinyje,kurį sudarė dr. A. Bubnys,atskleidžiami įvairūs Holokaustoistorijos Lietuvoje aspektai. Knygojeskelbiami straipsniai suskirstyti į penkisskyrius: „Didieji Lietuvos getai“, „Holokaustasprovincijoje“, „Lietuvių policijair holokaustas“, „Žydų turtas ir kultūrosvertybės“ ir „Žydų gelbėjimas“. Ši knygaatspindi daugelio Lietuvos istorikų įdirbįnagrinėjant Holokausto temą per pastaruosiuskeliolika metų.FILOSOFIJA, SOCIOLOGIJAPlotinasApie Gėrį arba Vienį. Apie tai, kasyra bloga ir iš kur kylaVilnius, „Aidai“, 2011Knygoje pateikiamidviejų Plotino traktatųvertimai. Pirmasis iš jų yravienas įspūdingiausių josvarstymų apie visos tikrovėsšaltinį ir mūsų (sielos)sugrįžimą prie savo ištakų.Antrajame narstomas blogio,taip pat etinio blogio, tai yra sielosydos, kilmės klausimas. Abu traktatai palydėtiišsamiais komentarais.Zygmunt BaumanVartojamas gyvenimasVilnius, „Apostrofa“, 2011Šiame intriguojančiųsociologinių, filosofiniųir psichologinių įžvalgųgausiame veikale autoriusanalizuoja šiandienos Vakarųvartotojišką visuomenę, pateikia jospjūvį vartojimo sociologijos požiūriu,atskleidžia šiuolaikinio žmogaus nepasotinamumą,buvimą begaliniu prekiųvartotoju ir kartu pačia preke.Arvydas ŠliogerisLietuviškosios paraštėsVilnius, Vilniaus universitetoleidykla, 2011naujos knygosŠios knygos pagrindinėtema – iki šiol lietuvių kultūrojevis dar neapmąstytas lietuviškojogalvojimo savitumas milžiniškame Vakarųir Rytų kultūrų kontekste.TEISĖNatalija KaminskienėAlternatyvus civilinių ginčųsprendimasVilnius, Registrų centras, 2011Monografijoje nagrinėjamaalternatyvaus civiliniųginčų sprendimosamprata ir pagrindiniaibruožai, kilmė, raida,paskirtis, procedūros (derybos, taikinamasistarpininkavimas), neįpareigojantisarbitažas, teisminė mediacija ir mišriosalternatyvaus civilinių ginčų sprendimoprocedūros ) bei jų ypatumai.Gintaras KalinauskasParlamentinė kontrolė. I dalis.TeorijaParlamentinė kontrolė.II dalis. PraktikaVilnius, Registrų centras, 2011Autoriaus tyrimą sudarodu blokai: teorinisir praktinis. Pirmojojeknygoje pristatomi teoriniaiparlamentinės kontrolėsdoktrinos genezėsir raidos aspektai. Antrojojeknygoje analizuojamasužsienio šalių parlamentinės kontrolėsinstitutų turinys ir šios parlamentinėsveiklos raiškos formos.PSICHOLOGIJA, MEDICINANida Žemaitienė, Laima Bulotaitė,Roma Jusienė, Aurelijus VerygaSveikatos psichologijaVilnius, „Tyto alba“, 2011Kiekviename iš dvylikosvadovėlio skyrių aptariamakuri nors aktuali sveikatospsichologijos tema: ligos irsveikatos samprata, gyvenimobūdas ir sveikata, psichoaktyviųjųmedžiagų vartojimas ir sveikata, asmenybėir sveikata, streso įtaka sveikatai, ligospatirtis, medicinos personalo ir pacientųsąveika, psichosocialiniai įvairių ligų aspektai,sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija,sveikatos politika.43


naujos knygosUrgentinė neurologijaVilnius, „Vaistų žinios“, 2011Kolektyvinėje monografijojeaptariami ūminiai galvosir nugaros smegenų pažeidimosindromai, galvosir nugaros skausmai, ūminisregos sutrikimas ir raumenųsilpnumas, ūminiai ekstrapiramidiniaijudesių sutrikimai,priepuoliniai sąmonės sutrikimaiir traukuliai, ūminės neurologinės būklėsnėštumo laikotarpiu ir kt. Mokslinis redaktoriusV. Budrys.GAMTOS MOKSLAIMargarita PelenytėBendrojimikrobiologijaVilnius, „Ciklonas“, 2011Šiandien vis nustatomanaujų per maistąplintančių ligų, todėlbūtina žinoti apie žalinguosiusmikroorganizmus. Leidinįsudaro 18 temų. Papildomai pateikiamamedžiaga apie per maistą plintančių ligųsukėlėjus, dezinfekuojančias medžiagas,naudojamas maisto pramonėje, genetiškaimodifikuotus organizmus.Vaidotas JanuškisPasaulio paslaptysVilnius, „Didakta“, 2011Knygoje autoriusdalijasi sukauptomisžiniomis apie Žemęir Visatą, gilinasi į jųneatskleistas paslaptis,aprašo ir analizuoja įvairių mokslininkųhipotezes ir teorijas, kurių vienos atrodotarytum žmogaus fantazijos vaisius, kitos– visiškai realios.FINANSAIValerijus OvsianikasForex 101Kaunas, „Smaltija“, 2011 (2-as leid.)Ši knyga skirta norintiems sužinoti,kaip vyksta prekyba „Forex“ rinkoje,kokiais finansiniaisinstrumentais ir kasgali prekiauti, kas yramaržinė prekyba. Autoriustaip pat pristatopagrindinius prekybosinstrumentus – fundamentinęir techninęanalizę, supažindina suprekybos psichologijos pagrindais.INFORMATIKASimonas JusasPraktiškas CSS pradžiamokslisKaunas, „Smaltija“, 2011Knyga skirta besidomintiemssvetainių dizainokūrimu ir norintiemsišmokti CSS kalbą.Žingsnis po žingsnio,pateikiant įvairius dizainopavyzdžius, gilinamasiį CSS kalbos subtilybes. Aiškinamosįvairios taisyklės, supažindinama su CSSkarkasais, mokoma kurti svetaines, suderinamassu visomis naršyklėmis.kitame numeryje skaitykite:Romualdas Čaprockis„Karaimų kalba ir kultūra“V. Naujiko nuotr.http://stephendanko.com nuotr.V. Naujiko nuotr.sxc. hu. nuotr.Dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė„Teisingumas organizacijoje –misija neįmanoma?“Viktoras DenisenkoČeslovas Milošas: XX amžiausžmogus ir XXI amžiaus rašytojas(Interviu su dr. Mindaugu Kvietkausku)Birutė Kuklytė„Disco Vilniaus universitete“


K R Y Ž I A Ž O D I SAtsakykite į klausimus ir surašykite atsakymus į lentelę. Visas sunumeruotas raides surašę į mažąją lentelę apačioje perskaitysitefrazę – kryžiažodžio atsakymą. Jį siųskite spectrum@cr.vu.lt. Pirmieji trys teisingai išsprendę bus apdovanoti VU suvenyrais.1. Begėdis. 2. Stūma. 3. „Makleris“. 4. Auklė. 5. Iškirptė.6. Painiava. 7. Kurapka. 8. Gražbylystė. 9. Mišrūnas. 10. Portjera.11. Vėžlys. 12. Vėtrungė. 13. Apgaulė. 14. Vaidmuo.15. Teiginys. 16. Stipruolis. 17. Audiencija. 18. Formuliaras.19. Morgas. 20. Neviltis. 21. Globėjas. 22. Naujadaras.23. Kūdra. 24. Lizdas. 25. Ugnikalnis. 26. Pulverizatorius. 27. Viksvuolė.28. Konventas. 29. Maltinis. 30 (V). Pertrauka. 30 (H). Lektorius.31 (V). Dabartis. 31 (H). Kopija. 32. Siurbėlė. 33. Rajonas.34. Įnašas. 35. Glazūra. 36. Baptisterija. 37. Rinkinys. 38. Tuberkuliozė.39. Žiūronas. 40. Grafinas. 41. Eilė. 42. Drėvė. 43. Krūmas.Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame numeryje, atsakymai:1. Primulė. 2. Rustika. 3. Kurmis. 4 (V). Hobsas. 4 (H). Hararė.5. Mopsas. 6. Atvanga. 7. Niekotė. 8. Botas.9. Spalva. 10. Patvanka. 11. Katiuša. 12. Belgai. 13. Limanas.14. Vibe. 15. Perlas. 16. Šakinis. 17. Pemza. 18. Sargasas.19. Girkalnis. 20. Arda. 21. Kačerga. 22. Osarijus. 23. Tribalizmas.24. Kokni. 25. Zvorykinas. 26. Diogenas. 27 (V). Gnomonas.27 (H). Grikainė. 28. Metidė. 29. Biotinas. 30. Bekiu.31. Novela. 32. Metėlė. 33. Melanžas. 34. Valys. 35. Anelidės.36. Ragas. 37. Mezaljansas. 38. Zona. 39. Žvakė. 40. Sparis. 41. Sizalis.Pažymėtuose langeliuose: Optimistai konstruoja lėktuvus, o pesimistai – parašiutus.Sudarė Vida Lapinskaitė

More magazines by this user
Similar magazines