Edgaras Ribačonka, Darius Burgis KOORDINAVIMO SISTEMOS ORGANIZACIJŲ TINKLUOSE MODELIS Apibendrinant galima teigti, kad APS leidžia pagerinti paslaugų kokybę, sumažinti atsargų kiekį visuose vertės gr<strong>and</strong>inės lygiuose, pateikia tinklo vaizdą ir užtikrina efektyvesnį ribotų išteklių naudojimą. Taigi APS yra vienas svarbiausių koordinavimo sistemos elementų, lemiančių šios sistemos, kartu ir visos tinklinės organizacijos veiklos efektyvumą (3 pav.). 3 pav. Koordinavimo sistemos organizacijų tinkluose modelis Šaltinis: sudaryta autorių Šiame modelyje apskritimas (APS) vaizduoja organizacijų tinklo koordinavimo sistemos centrą, komunikaciniais ryšiais susietą su koordinavimo mazgais (ERP), kurie kartu sudaro organizacijų tinklo koordinavimo sistemą, sukurtą taikant CPFR modelį. Išvados Išanalizavus autorių pateiktus organizacijų, turinčių tinklinių struktūrų, suvokimo lygius ir pagrindinius tinklinių struktūrų tipus, galima pastebėti, kad ne kiekvieną tinklinę organizaciją galime vadinti organizacijų tinklu. Organizacijų tinklas vienareikšmiškai sujungia kelias juridiškai nepriklausomas organizacijas. Šių tinklų, kaip verslo organizavimo formų, koordinavimo sistema gali iš esmės skirtis. Koordinavimo sistemą tinklinėje organizacijoje sudaro veiksmų (procesų, struktūrų, tikslų derinimas), priemonių (ERP, APS) ir komunikacinių kanalų visuma, leidžianti suderinti visų tinklo elementų tarpusavio santykius. Organizacijų tinklo koordinavimo sistemoje naudojant pažangias koordinavimo priemones galima sumažinti atsargų kiekį visuose vertės gr<strong>and</strong>inės lygiuose, veiklos sąnaudas, pagerinti paslaugų ir/ar produkcijos kokybę, užtikrinti efektyvesnį ribotų išteklių naudojimą. Pateiktas modelis iliustruoja organizacijų tinklo koordinavimo sistemą, kurią sudaro koordinavimo centras ir koordinavimo mazgai, susieti komunikaciniais ryšiais ir paremti CPFR modeliu, kuris padeda derinti veiksmus tarp organizacijų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net ir kai kurios pažangiomis technologijomis be- 130
ISSN 2029-9370. Regional Formation <strong>and</strong> Development Studies, No. 2 (7) siremiančios priemonės, tokios kaip tradicinis organizacijos išteklių planavimas, orientuotos į verslo procesų koordinavimą organizacijos viduje, ne visada gali būti sėkmingai pritaikytos koordinuojant organizacijų tinkle vykstančius procesus. Literatūra Bradach, L. B., Eccles, R. G. (1989). Price, authority, <strong>and</strong> trust: From ideal types to plural forms. Annual Review of Sociology, Vol. 15, p. 97–118. Bukantaitė, D. (2006). Besimokančios tinklinės organizacijos modelis. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, Nr. 40, p. 23–39. Castells, M. (2005). Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. Choi, T., Hong Y. (2002). Unveiling the structure of supply networks: case <strong>studies</strong> in Honda, Acura, <strong>and</strong> DaimlerChrysler. Journal of Operations Management, Vol. 20 (5), p. 469–493. Danese, P. (2006). Collaboration forms, in<strong>formation</strong> <strong>and</strong> communication technologies, <strong>and</strong> coordination mechanisms in CPFR. International Journal of Production Research, Vol. 44(16), p. 3207–3226. Issakson, R., Johansson, P., Fischer, K. (2010). Detecting Supply Chain Innovation Potential for Sustainable Development. Journal of Business Ethics, Vol. 97 (3), p. 425–442. Jarillo, J. C. (1988). On strategic networks. Strategic of Managment Journal, Vol. 9(1) p. 31–41. Haggins, R. (2000). The Success <strong>and</strong> Failure of Policy-Implanted Iner-Firm Network Initiatives: Motivations, Processes <strong>and</strong> Structure. Entrepreneurship & Regional Development, No. 12, p. 111–135. Hakansson, H., Ford, D. (2002). How should companies interact in business enviroments. Journal of Business Research, Vol. 55 (2), p. 133–139. Hakansson, H., Snehota, I. (1989). No business is an isl<strong>and</strong>: The network concept of busines strategy. Sc<strong>and</strong>inavian Journal of Managment, Vol. 5 (3), p. 256–270. Kumar, K. (2001).Technology for supporting supply chain management. Communications of the ACM, Vol. 44 (6), p. 58–61. Malone, T. (1987). Modelling coordination in organizations <strong>and</strong> markes. Management Science, Vol. 33 (10), p. 1317–1332. Moeller, K., Svahn, S. (2003). Managing strategic nets: A capability perspective. Managing Theory, Vol. 3 (2). Parolini, C. (1999). The Value Net: A Tool for Competitive Strategy. John Wiley & Sons: Chichester, UK. Rudberg, M., Thulin, J. (2009). Centralised supply chain master planning employing advanced planning systems. Production Planning & Control, Vol. 20 (2), p. 158–167. Seifert, D. (2003). Collaborative Planning, Forecasting <strong>and</strong> Replenishment: How to Create a Supply Chain Advantage. New York: AMACOM. Snow, C. C., Milesm, R. E., Coleman, H. J. (1992). Managing 21st century network organizations. Organization Dynamics, Vol. 20 (3), p. 4–20. Staniulienė, S. (2006). Organizavimas ir orgprojektavimas. Mokomoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. Webster, J. (1995). Networks of Collaboration or Conflict? Electronic Data Interchange <strong>and</strong> Power in the Supply Chain. The Journal of Strategic In<strong>formation</strong> Systems, Vol. 4(1), p. 31–42. Zakarevičius, P. (2002). Vadyba: genezė dabartis tendencijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo <strong>universitetas</strong>. Кущ, С. П. (2006). Подходы к разработке механизма координации управления взаимоотношениями промышленной компании с партнерами. Prieiga internetu: http://vestnikmanagement.pu.ru/archive/pdf/264.pdf [žiūrėta 2011 02 20]. MODEL OF SYSTEM FOR COORDINATION IN NETWORKS OF ORGANIZATIONS Edgaras Ribačonka, Darius Burgis Klaipėda University (Lithuania) During the last decades the crisis of bureaucratic organizations became evident, we can see the movement towards more flexible network structures. Modern economy is dominated by the process of globalization that is followed by the increase of in<strong>formation</strong>al flows <strong>and</strong> economic relations. In these circumstances the need for organizations to pool resources for the strengthening of competitive position in the market becomes 131