21.11.2012 Views

ixileT `saerTo gazeTi~ internetSi www.saertogazeti.net

ixileT `saerTo gazeTi~ internetSi www.saertogazeti.net

ixileT `saerTo gazeTi~ internetSi www.saertogazeti.net

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

24 28 saerTo gazeTi #27 (211), 13-19.VI, 2012 w.<br />

wlebTan erTad usiamovnebani,<br />

romlebsac Cveulebriv cxovrebiseul<br />

problemebs vuwodebT,<br />

gul-ssisxlZarRRvTa sistemis<br />

muSaobis darRRvevis mizezi<br />

xdeba. mudmiv stress, gancdasa<br />

da datvirTvas, uamisodac daRRlili<br />

da gadaqqanculi sxeulis<br />

yvelaze didi tumbo mniSvnelovnad<br />

gamohyavs mdgomareobidan.<br />

amitomac isic, ufro da<br />

ufro xSirad gvaxsenebs Tavs<br />

mkerdSi msubuqqi WvliT, CxvletiT,<br />

guliscemis gaZlierebiT.<br />

yovel aseT “signals” samedicino<br />

TvalsazrisiT Tavisi mniSvneloba<br />

aqqvs.<br />

zafxuli dadgao...<br />

zafxulis dadgomisa da<br />

sicxis kvaldakval, bevri amCnevs,<br />

rom maTi janmrTeli guli<br />

sakmaod ucnaurad iqceva _ zogjer<br />

absoluturad mosvenebul<br />

mdgomareobaSi gaZlierebuli<br />

Zgers, majiscema wuTSi 80 da<br />

metic ki aris, zogjer ki TavisTavad<br />

wynardeba da normas<br />

ubrundeba.<br />

gulis ritmis mcired aCqarebas<br />

_ 80-95 dartyma wuTSi _<br />

janmrTeli adamiani Cveulebriv<br />

ver amCnevs, swored amitom<br />

gvakvirvebs xolme emociebis<br />

Tanmxlebi is reaqciebi, romlebic<br />

zafxulis dadgomasTan er-<br />

Tad xSirdeba: swrafi daRla,<br />

nebismier, umniSvnelo saganze<br />

Tu movlenaze Zlier gaRizianeba,<br />

msubuqi Tavbrusxveva, haeris<br />

ukmarisoba, biZgebi gulmkerdSi<br />

da gulis tkivili: yru, gamWoli,<br />

mCxvletavi.<br />

Tu aRelvebisas, rogorc<br />

dadebiTi ise uaryofiTi emoqciebisas,<br />

Tavs msgavs simptomebs<br />

stresis samkurnalod, wminda<br />

fsiqqologiur saSualebaTa<br />

garda, arsebobs metad martivi,<br />

droiT gamocdili meTodebi::<br />

Cveni bebiebis sayvareli xelsaqqme<br />

_ qqsova, agreTve Tevzaoba,<br />

fizikuri varjiSi, musika,<br />

simRRera...<br />

XXI saukunis ioga<br />

ukanasknel wlebSi kvlav<br />

popularuli gaxda qsova. msoflios<br />

wamyvan qveynebSi qsovis<br />

specialuri klubebic ki gaixsna,<br />

sadac stresiT Sewuxebuli<br />

adamianebis gankurnebas cdiloben<br />

da qsovis Tanmxlebi fsiqo-<br />

Terapiuli efeqtis wyalobiT,<br />

umetes SemTxvevaSi axerxeben<br />

kidec.<br />

bevrisTvis dResac gaugebaria,<br />

rogor unda damSviddes da<br />

siamovnebac ki ganicados adamianma,<br />

romelic xangrZlivi drois<br />

ganmavlobaSi saqsovi CxirebiT<br />

erTferovan, ritmul da<br />

mudmiv yuradRebas rom saWiroebs,<br />

iseT moZraobebs asrulebs.<br />

Agairkva, pirovnebaSi, romelic<br />

dakavebulia erTferovani,<br />

monotonuri, avtomaturad ganmeorebadi<br />

moZraobebiT, egreT<br />

wodebuli, ”|monotoniis sindromi”<br />

formirdeba.<br />

monotonia _ gansaku-<br />

Trebuli mdgomareobaa, igi Tavisi<br />

fsiqofiziologiuri TvisebebiT<br />

Zlier waagavs sifxizlidan<br />

Zilis procesSi gadasvlas:<br />

qveiTdeba nervuli siste-<br />

gulis saidumlo<br />

SeamCnevT, gaisinjeT majiscema:<br />

60-80 SekumSva wuTSi _<br />

normaa.<br />

81-95 _ maja mcired aCqarebulia.<br />

95-ze meti _ maja Zlier aCqarebulia.<br />

majis mcired<br />

aCqarebas ramdenime<br />

SesaZlo mizezi aqvs<br />

_ pirvel yovlisa, temperaturis<br />

momatebisas aqtiuri<br />

funqcionirebis reJimze gadadis<br />

farisebri jirkvali, mis mier<br />

gamomuSavebuli hormoni _ Tiroqsini<br />

ki, rogorc mogexsenebaT,<br />

guls gacilebiT swrafad<br />

Zgeras aiZulebs.<br />

_ meore _ Tirkmelzeda<br />

jirkvlebi sisxlSi momatebuli<br />

koncentraciiT gadaisvris adrenalinsa<br />

da noradrenalins,<br />

hormonebs, romlebic aCqarebs<br />

gulis kunTis SekumSvebis Zalasa<br />

da raodenobas.<br />

misa da kunTebis tonusi, Tavis<br />

tvinis bioeleqtruli potenciali,<br />

ujredebisa da qsovilebis<br />

mier Jangbadisa da energiis<br />

moxmareba, neldeba guls-sisxlZarRvTa<br />

sistemis moqmedeba,<br />

Sesabamisad _ klebulobs arteriuli<br />

wneva.<br />

bevrni qsovas tyuilad ar<br />

iwyeben maSin, roca raRac<br />

mniSvnelovanze fiqroben<br />

an sakuTar grZnobebSi<br />

garkveva surT.<br />

Uukanasknel xans am<br />

xelsaqmes ukve nevropaTologebic<br />

mimarTaven zogierT<br />

nervuli genezis moSlilobaTa<br />

samkurnalod.<br />

Terapiuli efeqti<br />

qsovis dawyebidan maleve<br />

ar iCens Tavs; Tu axalbeda<br />

mqsoveli brZandebiT,<br />

gansakuTrebuli Svebis nu<br />

geqnebaT, dasawyisSi qsovis<br />

Seswavlis procesi<br />

ufro dagRliT, vidre dagamSvidebT.Qantistresuli<br />

efeqtis gemo mxolod xelsaqmis<br />

kargad mcodneebma ician.<br />

qsovis antistresuli Tvisebis<br />

dasasabuTeblad saintereso<br />

eqsperimenti Caatara britanelma<br />

fsiqologma emili holmsma<br />

da daamtkica: rodesac adamiani<br />

televizoris win qsovs, ekranze<br />

rogori saSinelebis amsaxveli<br />

kadric ar unda gaCndes,<br />

tvini mas praqtikulad tragediad<br />

ver aRiqvams da Sesabamisad,<br />

am periodSi daculia garemo<br />

stres-faqtorebisgan.<br />

_ mesame _ organizmSi akumulirebuli<br />

daRliloba Taviseburad<br />

nervul sistemazec<br />

isaxeba, igi zedmetad gaRizianebulia<br />

da mcire emociebis drosac<br />

ki sxeulis Sinagani metronomis<br />

muSaobas aZlierebs.<br />

medicinaSi am mdgomareobas<br />

kardialuri tipis vegeto-sisxlZarRvovan(neirocirkularuli)<br />

distonias uwodeben. Ees<br />

daavadeba gul-sisxlZarRvTa<br />

sistemis droebiTi moSliTaa<br />

ganpirobebuli da sakmaod advilad<br />

emorCileba koreqcias.<br />

aucilebelia mxolod<br />

ramdenime rekomendaciisa<br />

da pirobis Sesruleba,<br />

romlebsac TqvenTvis<br />

individualurad<br />

daadgens eqimi-nevrologi.<br />

majis Zlier<br />

aCqarebis mizezis<br />

dadgena ukve kardiologis<br />

kompetenciaa.<br />

Tu majiscema aWarbebs<br />

150 dartymas wuTSi<br />

da mas Tan erTvis<br />

Zlieri biZgebi gulmkerdis are-<br />

Si _ aucilebelia darwmundeT,<br />

yovelive xom ar ukavSirdeba<br />

farisebri an Tirkmelzeda jirkvlebis<br />

mier hormonTa gaZlierebul<br />

sekrecias. amasTan, gamokvlevis<br />

gadadebas ar gir-<br />

CevT, radgan majiscemis didi<br />

xniT Zlieri aCqareba miokardiumis<br />

energetikuli maragis swraf<br />

gamolevas iwvevs da erT<br />

Tevzaoba<br />

Tevzaoba stresTan gamklavebis<br />

saukeTeso saSualeba rom<br />

aris, karga xania cnobilia. Tevzaobis<br />

samkurnalo efeqts warmoadgens<br />

navSi an napirze jdomisas,<br />

wylis zedapirze nazad<br />

motivtive erT wertilSi _<br />

tivtivaze mzeris SeCereba.<br />

didxans erT wertilSi yurebisas<br />

centraluri nervuli sistema<br />

normalur mdgomareobas<br />

ubrundeba. gagonili geqnebaT,<br />

sakmaod bevri adamiani rTuli<br />

mdgomareobidan (rogorc sayofacxovrebo,<br />

ise samecniero) gamosavals<br />

swored Tevzaobisas<br />

poulobs.<br />

Tevzaoba erTgvari meditaciaa,<br />

romelic suls, tvins modunebisa<br />

da cudi fiqrebisgan<br />

Tavis daRwevaSi exmareba. avi-<br />

mSvenier dRes SesaZloa, gulma<br />

muSaoba veRarc ki SeZlos.<br />

sxva simptomebi<br />

sakmarisia gadaiRaloT an<br />

anerviuldeT da guli TiTqos<br />

Cerdeba gamWoli mCxvletavi<br />

tkivilis gamo? es gulis nevrozis<br />

tipuri simptomia.<br />

stresis hormonis gavleniT<br />

gulis kunTis mkvebavi wvrili<br />

sisxlZarRvebi viwrovdeba, miokardiumSi<br />

Jangbadisa da sakvebi<br />

nivTierebebis miwodeba mcirdeba<br />

da isic nervul sistemaSi mosalodneli<br />

Seferxebis Taobaze<br />

ase gzavnis signals, romlis pasuxadac<br />

tvini msxvil arteriebs<br />

gafarToebis brZanebas ugzavnis<br />

da usiamovno SegrZnebebic<br />

wydeba.<br />

aseTi tkivili funqciuri<br />

xasiaTisaa, is wamieria, ar aris<br />

saSiSi da Cveulebriv advilad<br />

hobi stresis winaaRmdeg<br />

wyebs yvelafers, rac Tavis momabezrebeli<br />

da damRlelia, win<br />

eRobeba e.w. prolongirebuli,<br />

gaWianurebuli stresis mavne<br />

Sedegebs.<br />

Tu gsurT, Tevzaobam maqsimaluri<br />

sargebloba mogitanoT,<br />

gaiTvaliswineT, rom saTevzaod<br />

wasvla yvelaze axlobel adamianebTan<br />

erTad sjobs; Tu es<br />

SeuZlebelia, mdinaris napirze<br />

misvlisas gaerideT<br />

amxanagebis jgufs da am<br />

saqmianobas maTgan moSorebiT,<br />

ganmartoebiT SeudeqiT.<br />

dadebiTi gavlena aqvs<br />

Sin akvariumis Tevzebis yolasac.<br />

hobis es saxe sazRvargareT<br />

gansakuTrebiT mas<br />

Semdeg gaxda popularuli,<br />

rac specialistebma daadgines,<br />

rom akvariumis Tevzebis<br />

mflobelTa 60 procenti<br />

naklebad eqceva<br />

stresebisa da nervuli<br />

moSlilobebis marwuxebSi.<br />

gacilebiT iSviaTad awuxebT<br />

Tavis tkivili, sisxlis wneva<br />

TiTqmis yovelTvis normis farglebSi<br />

aqvT, gansxvavebiT maTgan,<br />

visac `oqros Tevzebis mimarT~<br />

didi siyvaruli ar amoZravebs.<br />

hobis sxva saxeebi<br />

fizikuri varjiSi stresTan<br />

brZolis saukeTeso sa-<br />

Sualebaa. nebismieri fizikuri<br />

aqtivobisas sisxlSi matulobs<br />

im hormonTa koncentracia, rom-<br />

gadis damamSvidebeli saSualebebis<br />

miRebis Semdeg.<br />

SiSis, aRelvebis, wyenis, gadaRlis,<br />

gamouZineblobis fonze,<br />

adamians xSirad iseTi<br />

grZnoba eufleba, TiTqos<br />

sadRac vardeba, guli epareba,<br />

SiSisgan Cerdeba _ am SemTxvevaSi<br />

saukeTeso damxmarea simSvide,<br />

kaliumis preparatebi an<br />

maTi Semcveli produqtebi: qiSmiSi,<br />

yurZeni, kartofili, kargia<br />

damamSvidebel mcenareTa nayenebi.<br />

qalbatonebs gulis kunTis<br />

infarqtisgan saimedod icavs<br />

sasqeso hormonebi, magram Tve-<br />

Si erTxel, kritikuli dReebis<br />

win, gulis kunTs patara gamocdas<br />

swored es hormonebi<br />

uwyobs, hormonuli fonis<br />

mkveTri cvlilebiT am period-<br />

Si majiscema 80-ze meti xdeba,<br />

rac saSiSi ar aris, radgan ramdenime<br />

dRis Semdeg is Tavadve<br />

daubrundeba normas.<br />

lebic tkivilis SegrZnebas<br />

Trgunavs da adamianis emociur<br />

fons aumjobesebs. amasTan, rac<br />

ufro didxans grZeldeba varjiSi,<br />

miT metad matulobs antistresul<br />

hormonTa raodenoba<br />

organizmSi.<br />

samsaxuridan dabrunebis<br />

Semdeg, gamoZebneT ramdenime wu-<br />

Ti, ganmartovdiT saZinebelSi<br />

da Tavs xanmokle masaJi CautareT,<br />

radgan daZabulobisa da<br />

gadaRlisas danarCen organoebze<br />

metad swored igi ziandeba.<br />

es yvelaze metad kefas sWirdeba,<br />

rac gaaumjobesebs sisxlmomaragebas<br />

da nervul sistemasac<br />

daawynarebs.<br />

wignebis kiTxva _ Zilis<br />

win nu etyviT patarebs uars<br />

raimes wakiTxvaze, Tavadac<br />

ikiTxeT, esec stresis momxsneli<br />

erT-erTi saSualebaa, radgan<br />

kiTxvisas muxruWdeba adamianis<br />

gancdebi an igi ubralod<br />

maT Sesaxeb iviwyebs.<br />

musika, simRera _ kargia<br />

an Tavad imReroT an sxvis<br />

namRers mousminoT. CarTeT sayvareli<br />

lirikuli simRera da<br />

usmineT sasiamovno melodias;<br />

musika guliscemas SeginelebT<br />

da daZabulobasac mogixsniT.<br />

gacilebiT efeqtiani yofila<br />

TovlSi simRera da musikis<br />

mosmena _ am pirobebSi stresis<br />

hormonebi yvelaze swrafad<br />

`garbian~ organizmidan.<br />

Nnu daiviwyebT erTobliv<br />

TamaSebsac _ saamisod yovelTvis<br />

SeiZleba drois gamoZebna,<br />

stresis profilaqtikisTvis ki<br />

saukeTesoa megobrebTan SaSis,<br />

Wadrakis da dominos TamaSi.<br />

moamzada<br />

zviad RonRaZe

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!