ixileT `saerTo gazeTi~ internetSi www.saertogazeti.net
ixileT `saerTo gazeTi~ internetSi www.saertogazeti.net
ixileT `saerTo gazeTi~ internetSi www.saertogazeti.net
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
24 28 saerTo gazeTi #27 (211), 13-19.VI, 2012 w.<br />
wlebTan erTad usiamovnebani,<br />
romlebsac Cveulebriv cxovrebiseul<br />
problemebs vuwodebT,<br />
gul-ssisxlZarRRvTa sistemis<br />
muSaobis darRRvevis mizezi<br />
xdeba. mudmiv stress, gancdasa<br />
da datvirTvas, uamisodac daRRlili<br />
da gadaqqanculi sxeulis<br />
yvelaze didi tumbo mniSvnelovnad<br />
gamohyavs mdgomareobidan.<br />
amitomac isic, ufro da<br />
ufro xSirad gvaxsenebs Tavs<br />
mkerdSi msubuqqi WvliT, CxvletiT,<br />
guliscemis gaZlierebiT.<br />
yovel aseT “signals” samedicino<br />
TvalsazrisiT Tavisi mniSvneloba<br />
aqqvs.<br />
zafxuli dadgao...<br />
zafxulis dadgomisa da<br />
sicxis kvaldakval, bevri amCnevs,<br />
rom maTi janmrTeli guli<br />
sakmaod ucnaurad iqceva _ zogjer<br />
absoluturad mosvenebul<br />
mdgomareobaSi gaZlierebuli<br />
Zgers, majiscema wuTSi 80 da<br />
metic ki aris, zogjer ki TavisTavad<br />
wynardeba da normas<br />
ubrundeba.<br />
gulis ritmis mcired aCqarebas<br />
_ 80-95 dartyma wuTSi _<br />
janmrTeli adamiani Cveulebriv<br />
ver amCnevs, swored amitom<br />
gvakvirvebs xolme emociebis<br />
Tanmxlebi is reaqciebi, romlebic<br />
zafxulis dadgomasTan er-<br />
Tad xSirdeba: swrafi daRla,<br />
nebismier, umniSvnelo saganze<br />
Tu movlenaze Zlier gaRizianeba,<br />
msubuqi Tavbrusxveva, haeris<br />
ukmarisoba, biZgebi gulmkerdSi<br />
da gulis tkivili: yru, gamWoli,<br />
mCxvletavi.<br />
Tu aRelvebisas, rogorc<br />
dadebiTi ise uaryofiTi emoqciebisas,<br />
Tavs msgavs simptomebs<br />
stresis samkurnalod, wminda<br />
fsiqqologiur saSualebaTa<br />
garda, arsebobs metad martivi,<br />
droiT gamocdili meTodebi::<br />
Cveni bebiebis sayvareli xelsaqqme<br />
_ qqsova, agreTve Tevzaoba,<br />
fizikuri varjiSi, musika,<br />
simRRera...<br />
XXI saukunis ioga<br />
ukanasknel wlebSi kvlav<br />
popularuli gaxda qsova. msoflios<br />
wamyvan qveynebSi qsovis<br />
specialuri klubebic ki gaixsna,<br />
sadac stresiT Sewuxebuli<br />
adamianebis gankurnebas cdiloben<br />
da qsovis Tanmxlebi fsiqo-<br />
Terapiuli efeqtis wyalobiT,<br />
umetes SemTxvevaSi axerxeben<br />
kidec.<br />
bevrisTvis dResac gaugebaria,<br />
rogor unda damSviddes da<br />
siamovnebac ki ganicados adamianma,<br />
romelic xangrZlivi drois<br />
ganmavlobaSi saqsovi CxirebiT<br />
erTferovan, ritmul da<br />
mudmiv yuradRebas rom saWiroebs,<br />
iseT moZraobebs asrulebs.<br />
Agairkva, pirovnebaSi, romelic<br />
dakavebulia erTferovani,<br />
monotonuri, avtomaturad ganmeorebadi<br />
moZraobebiT, egreT<br />
wodebuli, ”|monotoniis sindromi”<br />
formirdeba.<br />
monotonia _ gansaku-<br />
Trebuli mdgomareobaa, igi Tavisi<br />
fsiqofiziologiuri TvisebebiT<br />
Zlier waagavs sifxizlidan<br />
Zilis procesSi gadasvlas:<br />
qveiTdeba nervuli siste-<br />
gulis saidumlo<br />
SeamCnevT, gaisinjeT majiscema:<br />
60-80 SekumSva wuTSi _<br />
normaa.<br />
81-95 _ maja mcired aCqarebulia.<br />
95-ze meti _ maja Zlier aCqarebulia.<br />
majis mcired<br />
aCqarebas ramdenime<br />
SesaZlo mizezi aqvs<br />
_ pirvel yovlisa, temperaturis<br />
momatebisas aqtiuri<br />
funqcionirebis reJimze gadadis<br />
farisebri jirkvali, mis mier<br />
gamomuSavebuli hormoni _ Tiroqsini<br />
ki, rogorc mogexsenebaT,<br />
guls gacilebiT swrafad<br />
Zgeras aiZulebs.<br />
_ meore _ Tirkmelzeda<br />
jirkvlebi sisxlSi momatebuli<br />
koncentraciiT gadaisvris adrenalinsa<br />
da noradrenalins,<br />
hormonebs, romlebic aCqarebs<br />
gulis kunTis SekumSvebis Zalasa<br />
da raodenobas.<br />
misa da kunTebis tonusi, Tavis<br />
tvinis bioeleqtruli potenciali,<br />
ujredebisa da qsovilebis<br />
mier Jangbadisa da energiis<br />
moxmareba, neldeba guls-sisxlZarRvTa<br />
sistemis moqmedeba,<br />
Sesabamisad _ klebulobs arteriuli<br />
wneva.<br />
bevrni qsovas tyuilad ar<br />
iwyeben maSin, roca raRac<br />
mniSvnelovanze fiqroben<br />
an sakuTar grZnobebSi<br />
garkveva surT.<br />
Uukanasknel xans am<br />
xelsaqmes ukve nevropaTologebic<br />
mimarTaven zogierT<br />
nervuli genezis moSlilobaTa<br />
samkurnalod.<br />
Terapiuli efeqti<br />
qsovis dawyebidan maleve<br />
ar iCens Tavs; Tu axalbeda<br />
mqsoveli brZandebiT,<br />
gansakuTrebuli Svebis nu<br />
geqnebaT, dasawyisSi qsovis<br />
Seswavlis procesi<br />
ufro dagRliT, vidre dagamSvidebT.Qantistresuli<br />
efeqtis gemo mxolod xelsaqmis<br />
kargad mcodneebma ician.<br />
qsovis antistresuli Tvisebis<br />
dasasabuTeblad saintereso<br />
eqsperimenti Caatara britanelma<br />
fsiqologma emili holmsma<br />
da daamtkica: rodesac adamiani<br />
televizoris win qsovs, ekranze<br />
rogori saSinelebis amsaxveli<br />
kadric ar unda gaCndes,<br />
tvini mas praqtikulad tragediad<br />
ver aRiqvams da Sesabamisad,<br />
am periodSi daculia garemo<br />
stres-faqtorebisgan.<br />
_ mesame _ organizmSi akumulirebuli<br />
daRliloba Taviseburad<br />
nervul sistemazec<br />
isaxeba, igi zedmetad gaRizianebulia<br />
da mcire emociebis drosac<br />
ki sxeulis Sinagani metronomis<br />
muSaobas aZlierebs.<br />
medicinaSi am mdgomareobas<br />
kardialuri tipis vegeto-sisxlZarRvovan(neirocirkularuli)<br />
distonias uwodeben. Ees<br />
daavadeba gul-sisxlZarRvTa<br />
sistemis droebiTi moSliTaa<br />
ganpirobebuli da sakmaod advilad<br />
emorCileba koreqcias.<br />
aucilebelia mxolod<br />
ramdenime rekomendaciisa<br />
da pirobis Sesruleba,<br />
romlebsac TqvenTvis<br />
individualurad<br />
daadgens eqimi-nevrologi.<br />
majis Zlier<br />
aCqarebis mizezis<br />
dadgena ukve kardiologis<br />
kompetenciaa.<br />
Tu majiscema aWarbebs<br />
150 dartymas wuTSi<br />
da mas Tan erTvis<br />
Zlieri biZgebi gulmkerdis are-<br />
Si _ aucilebelia darwmundeT,<br />
yovelive xom ar ukavSirdeba<br />
farisebri an Tirkmelzeda jirkvlebis<br />
mier hormonTa gaZlierebul<br />
sekrecias. amasTan, gamokvlevis<br />
gadadebas ar gir-<br />
CevT, radgan majiscemis didi<br />
xniT Zlieri aCqareba miokardiumis<br />
energetikuli maragis swraf<br />
gamolevas iwvevs da erT<br />
Tevzaoba<br />
Tevzaoba stresTan gamklavebis<br />
saukeTeso saSualeba rom<br />
aris, karga xania cnobilia. Tevzaobis<br />
samkurnalo efeqts warmoadgens<br />
navSi an napirze jdomisas,<br />
wylis zedapirze nazad<br />
motivtive erT wertilSi _<br />
tivtivaze mzeris SeCereba.<br />
didxans erT wertilSi yurebisas<br />
centraluri nervuli sistema<br />
normalur mdgomareobas<br />
ubrundeba. gagonili geqnebaT,<br />
sakmaod bevri adamiani rTuli<br />
mdgomareobidan (rogorc sayofacxovrebo,<br />
ise samecniero) gamosavals<br />
swored Tevzaobisas<br />
poulobs.<br />
Tevzaoba erTgvari meditaciaa,<br />
romelic suls, tvins modunebisa<br />
da cudi fiqrebisgan<br />
Tavis daRwevaSi exmareba. avi-<br />
mSvenier dRes SesaZloa, gulma<br />
muSaoba veRarc ki SeZlos.<br />
sxva simptomebi<br />
sakmarisia gadaiRaloT an<br />
anerviuldeT da guli TiTqos<br />
Cerdeba gamWoli mCxvletavi<br />
tkivilis gamo? es gulis nevrozis<br />
tipuri simptomia.<br />
stresis hormonis gavleniT<br />
gulis kunTis mkvebavi wvrili<br />
sisxlZarRvebi viwrovdeba, miokardiumSi<br />
Jangbadisa da sakvebi<br />
nivTierebebis miwodeba mcirdeba<br />
da isic nervul sistemaSi mosalodneli<br />
Seferxebis Taobaze<br />
ase gzavnis signals, romlis pasuxadac<br />
tvini msxvil arteriebs<br />
gafarToebis brZanebas ugzavnis<br />
da usiamovno SegrZnebebic<br />
wydeba.<br />
aseTi tkivili funqciuri<br />
xasiaTisaa, is wamieria, ar aris<br />
saSiSi da Cveulebriv advilad<br />
hobi stresis winaaRmdeg<br />
wyebs yvelafers, rac Tavis momabezrebeli<br />
da damRlelia, win<br />
eRobeba e.w. prolongirebuli,<br />
gaWianurebuli stresis mavne<br />
Sedegebs.<br />
Tu gsurT, Tevzaobam maqsimaluri<br />
sargebloba mogitanoT,<br />
gaiTvaliswineT, rom saTevzaod<br />
wasvla yvelaze axlobel adamianebTan<br />
erTad sjobs; Tu es<br />
SeuZlebelia, mdinaris napirze<br />
misvlisas gaerideT<br />
amxanagebis jgufs da am<br />
saqmianobas maTgan moSorebiT,<br />
ganmartoebiT SeudeqiT.<br />
dadebiTi gavlena aqvs<br />
Sin akvariumis Tevzebis yolasac.<br />
hobis es saxe sazRvargareT<br />
gansakuTrebiT mas<br />
Semdeg gaxda popularuli,<br />
rac specialistebma daadgines,<br />
rom akvariumis Tevzebis<br />
mflobelTa 60 procenti<br />
naklebad eqceva<br />
stresebisa da nervuli<br />
moSlilobebis marwuxebSi.<br />
gacilebiT iSviaTad awuxebT<br />
Tavis tkivili, sisxlis wneva<br />
TiTqmis yovelTvis normis farglebSi<br />
aqvT, gansxvavebiT maTgan,<br />
visac `oqros Tevzebis mimarT~<br />
didi siyvaruli ar amoZravebs.<br />
hobis sxva saxeebi<br />
fizikuri varjiSi stresTan<br />
brZolis saukeTeso sa-<br />
Sualebaa. nebismieri fizikuri<br />
aqtivobisas sisxlSi matulobs<br />
im hormonTa koncentracia, rom-<br />
gadis damamSvidebeli saSualebebis<br />
miRebis Semdeg.<br />
SiSis, aRelvebis, wyenis, gadaRlis,<br />
gamouZineblobis fonze,<br />
adamians xSirad iseTi<br />
grZnoba eufleba, TiTqos<br />
sadRac vardeba, guli epareba,<br />
SiSisgan Cerdeba _ am SemTxvevaSi<br />
saukeTeso damxmarea simSvide,<br />
kaliumis preparatebi an<br />
maTi Semcveli produqtebi: qiSmiSi,<br />
yurZeni, kartofili, kargia<br />
damamSvidebel mcenareTa nayenebi.<br />
qalbatonebs gulis kunTis<br />
infarqtisgan saimedod icavs<br />
sasqeso hormonebi, magram Tve-<br />
Si erTxel, kritikuli dReebis<br />
win, gulis kunTs patara gamocdas<br />
swored es hormonebi<br />
uwyobs, hormonuli fonis<br />
mkveTri cvlilebiT am period-<br />
Si majiscema 80-ze meti xdeba,<br />
rac saSiSi ar aris, radgan ramdenime<br />
dRis Semdeg is Tavadve<br />
daubrundeba normas.<br />
lebic tkivilis SegrZnebas<br />
Trgunavs da adamianis emociur<br />
fons aumjobesebs. amasTan, rac<br />
ufro didxans grZeldeba varjiSi,<br />
miT metad matulobs antistresul<br />
hormonTa raodenoba<br />
organizmSi.<br />
samsaxuridan dabrunebis<br />
Semdeg, gamoZebneT ramdenime wu-<br />
Ti, ganmartovdiT saZinebelSi<br />
da Tavs xanmokle masaJi CautareT,<br />
radgan daZabulobisa da<br />
gadaRlisas danarCen organoebze<br />
metad swored igi ziandeba.<br />
es yvelaze metad kefas sWirdeba,<br />
rac gaaumjobesebs sisxlmomaragebas<br />
da nervul sistemasac<br />
daawynarebs.<br />
wignebis kiTxva _ Zilis<br />
win nu etyviT patarebs uars<br />
raimes wakiTxvaze, Tavadac<br />
ikiTxeT, esec stresis momxsneli<br />
erT-erTi saSualebaa, radgan<br />
kiTxvisas muxruWdeba adamianis<br />
gancdebi an igi ubralod<br />
maT Sesaxeb iviwyebs.<br />
musika, simRera _ kargia<br />
an Tavad imReroT an sxvis<br />
namRers mousminoT. CarTeT sayvareli<br />
lirikuli simRera da<br />
usmineT sasiamovno melodias;<br />
musika guliscemas SeginelebT<br />
da daZabulobasac mogixsniT.<br />
gacilebiT efeqtiani yofila<br />
TovlSi simRera da musikis<br />
mosmena _ am pirobebSi stresis<br />
hormonebi yvelaze swrafad<br />
`garbian~ organizmidan.<br />
Nnu daiviwyebT erTobliv<br />
TamaSebsac _ saamisod yovelTvis<br />
SeiZleba drois gamoZebna,<br />
stresis profilaqtikisTvis ki<br />
saukeTesoa megobrebTan SaSis,<br />
Wadrakis da dominos TamaSi.<br />
moamzada<br />
zviad RonRaZe