Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

tyrinëjimai Napoleono kariø paslaptis Vilniuje – šiurpi didingos armijos tragedija 2002 metais Vilniaus mieste atliekant archeologinius tyrimus surasta didþiulë didþiosios Napoleono armijos kapavietë. Tai 1812 metø ávykiø aukos. Rasta per 3 tûkstanèius palaidotø kariø ið maþdaug 40 pulkø, atstovaujanèiø ávairioms armijos rûðims: kavalerijai, artilerijai, jûreiviams, gvardijai, pëstininkams, – pastarøjø buvo daugiausia. Pasak VU Medicinos fakulteto antropologo doc. Rimanto Jankausko, daugiausia kariø mirë Napoleono kariuomenei traukiantis ið Maskvos. Atsitraukimas virto masiniu bëgimu. Kariai ðalo, jiems trûko maisto. Vilniø pasiekë tik kariuo- 30 Ona MACKONYTË Prieð kelerius metus Vilniuje, Ðiaurës miestelyje, vykdant statybos darbus buvo aptikta Napoleono kariø kapavietë. Istorikø vertinimu, ði masinë kapavietë yra unikali – viena didþiausiø Europoje. Šis radinys, susilaukæs iðskirtinio visuomenës bei þiniasklaidos dëmesio, nepamirðtamas dar ir ðiandien. Uþsienio spauda bei televizijos domëjosi ir tebesidomi vykusiais kasinëjimais, kuriø rezultatai jau aiðkûs. Kapavietës archeologinius ir antropologinius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto ir Prancûzijos mokslininkai. Tragiðka Napoleono kariø þûtis áamþinta J. Damelio paveiksle „Gráþtanti Napoleono armija Vilniaus rotuðës aikðtëje” menës likuèiai, virtæ nebevaldoma gauja. Vilniø kariuomenës vadai ketino paversti savotiðka uþnugario baze: èia buvo ir maisto atsargø, paruoðti plakatai su nuorodomis, kur kokiam daliniui eiti. Taèiau pakrikusi kariuomenë nekreipë á nurodymus në menkiausio dëmesio. Kareiviai verþësi á vilnieèiø namus, siaubë juos, atiminëjo maisto atsargas, tempë lauk baldus, degino juos bandydami suðilti ir tûkstanèiais mirë gatvëse. Jie buvo visiðkai iðsekæ nuo bado, pervargimo ir ðalèio. Kaip pasakojo Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektorius dr. Arûnas Barkus, taip jau susiklostë, kad didþiajai armijai besitraukiant ið Rusijos, Vilnius tapo iðskirtine vieta. Bûtent èia ávyko ðiurpiausia katastrofa. Skaièiai labai iðkalbingi – tuometinës Vilniaus gubernijos teritorijoje, apytikriai 100 kilometrø spinduliu aplink Vilniaus miestà, þuvo apie 80 tûkstanèiø Napoleono armijos karininkø ir kariø. Ið jø – beveik 40 tûkstanèiø Vilniaus mieste bei jo apylinkëse. Tai reiðkë, kad didþiosios armijos beveik nebeliko. Docento R. Jankausko teigimu, pasakojama istorija apie tai, kaip Ašmenos link buvo pasiøstas ðaunus Neapolio kavalerijos pulkas, skirtas paremti besitraukianèius. Ðalèiai tà þiemà siekë trisdeðimt ir daugiau laipsniø. Pirma krito visi þirgai, o po to þuvo ir visi kavaleristai. Kariuomenë nebuvo pasiruoðusi sunkioms aplinkybëms, neturëjo tinkamos aprangos. Taigi Vilniuje 1812 m. gruodþio pradþioje per kelias dienas mirë iki 40 tûkstanèiø þmoniø. Kiek vëliau atvykæ Rusijos pasiuntiniai pamatë baisø vaizdà – pilnas gatves kûnø. Tuo metu Vilniuje gyveno maþdaug 30 tûkstanèiø gyventojø, tad reikia ásivaizduoti, kaip turëjo atrodyti miestas, kuriame lavonø buvo tiek, kiek gyvø þmoniø. Baiminantis epidemijos protrûkio Rusijos vadovybës paliepimu Vilnius turëjo bûti kuo greièiau iðvalytas, mat 1812 m. vasarà jau buvo ásisiautëjusi ðiltinë. Valymo darbus organizavo tuometinis Vilniaus universiteto profesorius Augustas Bekiu, medikas, dëstæs bendràjà patologijà, dar vadintas medicinos policijos profesoriumi. Kariø kûnai buvo gabenami á paèiø prancûzø iðkastus griovius átvirtinimams. Maþdaug iki 1813 m. kovo miestas jau buvo išvalytas. Kraupûs amþininkø prisiminimai VU profesorius Jozefas Frankas apie ano meto ávykius savo prisiminimuose raðë: „Keletas ðimtø karo belaisviø buvo uþdaryti baþnyèioje. Á vidø atsitiktinai pateko ðuo, ir tà paèià akimirkà nelaimingieji sudraskë já á skutelius ir prarijo. Paskui
uþdarytiesiems buvo leista iðeiti á miestà“. „Keletas prancûzø kareiviø pasislëpë name, kur anksèiau buvo mano klinika, tuo metu paversta karo ligonine. Radæ uþrakintà vienà kambará, pamanë rasià jame maisto ir iðlauþë duris. Tai bûta patologijos kabineto. Nelaimingieji surijo visus ten buvusius preparatus, tarp jø ir inkstø su akmenimis pavyzdá, bei iðgërë visà spirità, kuriame tie preparatai mirko.“ „Netoli nuo miesto, Vingyje, buvo árengta ligoninë (gydytojai ir slaugës iðsibëgiojo, kad nebûtø paimti á nelaisvæ). Pirmomis dienomis po rusø áþengimo á Vilniø visi apie jà pamirðo. Prisiminë tik tada, kai ten kilo gaisras. Ugná spëjo uþgesinti, taèiau daug ligoniø sudegë. Bet tai nebuvo pats baisiausias dalykas. Ne. Pasirodo, jog be prieþiûros buvæ ligoniai ið bado valgë vieni kitus.“ Antropologai apie radinius Antropologiniai tyrimai pradëti kartu su archeologiniais kasinëjimais. Palaikai buvo preparuojami konsultuojantis su archeologais. Vëliau lietuviø mokslininkams atvyko padëti prancûzø antropologø grupë, vadovaujama Marselio universiteto prof. Olivier Dutour. Kariø griauèiai po pradinio valymo buvo pakuojami á plastiko maiðus ir transportuojami á Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrà. Èia palaikai buvo dþiovinami ir valomi. Naudojantis visuotinai priimta antropologine metodika buvo nustatoma asmenø lytis, amþius, ávertinama patologija. Nustatyta, jog tarp palaidotøjø buvo ne maþiau kaip 5 procentai moterø, kurios, kaip teigë docentas R. Jankauskas, galëjo bûti skalbëjos ar smulkios prekiautojos. Daugiausia tarp þuvusiøjø jaunø vyrø – maþdaug 20–30 metø, yra ir keliolika paaugliø. „Manoma, jog tai galëjo bûti kariuomenës bûgnininkai. Asmenø, kuriems buvo per 50 metø, rasta viso labo tik keli. Tai rodo, jog Vilniuje nuo iðsekimo mirë ne tik eiliniai kareiviai, bet ir karininkai“, – pasakojo docentas R. Jankauskas. Taèiau, anot laikraðèio „The New York Times“, neatmetama versija, jog kai kurios palaidotos moterys galëjo bûti prostitutës, lydëjusios armijà á Rusijà ir atgal. Mat specialistø uþfiksuotuose patologijos atvejuose minimas ir tretinis sifilis, kuris yra paþeidæs kaulus. Anot dr. A. Barkaus, atlikus tyrimus manoma, jog sifiliu kariai galëjo sirgti jau ir anksèiau, mat istoriniai ðaltiniai byloja apie ano meto sifilio epidemijas, su kuriomis dar nemokëta kovoti. Tyrinëtojai neatmeta ir kitø ligø, prisidëjusiø prie kariø þûties, tikimybës. Tokios ligos kaip ðiltinë pëdsakø kauluose nepalieka, bet istorikai tvirtina, jog ši liga taip pat buvo gana daþna. Tiriant kariø palaikus pasitvirtino ligi tol tik ið istoriniø ðaltiniø þinoma medicininë sàvoka – „marðo pëda“. Tai profesinë patologija, kuomet nuo didelio fizinio krûvio pëstininkams lûþdavo padikaulis. Taip pat rasti pavieniai kaulø lûþiø atvejai. Tai parodo du dalykus. Pirma, gerai sugijæ kaulai liudija puikø ano meto medicinos lygá, mat lûþiai bûdavo pagydomi tiek, kad karys galëdavo dalyvauti karo þygyje. Antra, pavieniai lûþiai, atsiradæ negyvus karius masiðkai verèiant á duobes, rodo, jog Napoleono armija buvo sveika ir þuvo nuo iðsekimo ir ðalèiø. Kasinëjant neaptikta jokio turto ar kitokiø asmeniniø daiktø. Pasak tyrinëtojø, prieð uþkasant mirusiuosius jie buvo apiplëðti. „Vilnieèiai plëðë ne tik lavonus, bet ir klaidþiojanèius kareivius. Daþnai bûdavo, jog leisgyvá prancûzà miestieèiai ásiviliodavo á namus, nugalabydavo, atimdavo, kà tik rasdavo vertingo, o po to iðmesdavo á gatvæ. Viskas, kas liko – menki uniformø likuèiai, sagos. Jokiø vertybiø ar ginklø. Asmenybiø nustatyti taip pat nëra jokiø galimybiø“, – sakë docentas R. Jankauskas. Istorikai bando áspëti dar vienà máslæ – kodël sagos apvyniotos medþiagos skiautëmis. Tokiø medþiaginiø sagø rasta ir kasinëjant. Spëjama, jog traukdamiesi kariai plëðdavo nuo mirusiø karines aprangas ir patys vilkdavosi jas keliais sluoksniais, kad apsisaugotø nuo ðalèio. Aprangà jie pasiimti galëdavo, taèiau turëjo slëpti sagas, ant kuriø bûdavo numeris su dalinio þenklu. Po tyrimø visi palaikai perlaidoti Antakalnio Kariø kapinëse; taip pat atidengtas ir paðventintas Napoleono armijos kariø kapavietës paminklas. Jo statybà finansavo Prancûzijos vyriausybë. Vilnius – pasaulio þiniasklaidos dëmesio centre Kad ir kaip bûtø keista, prancûzai kapaviete nelabai domëjosi: jie á visa tai þiûrëjo labai atsargiai. Atrodo, tarsi vertintø ðá ávyká dvejopai ir vengtø kokiø nors komentarø. Dalá jau iðkastø ir iðtirtø palaikø Prancûzijos mokslininkai iðsiveþë tirti savo laboratorijose. JAV televizijos kanalas „Discovery“ sukûrë filmà apie masinæ Napoleono kariø kapavietæ. Didþiosios Britanijos transliuotojas BBS taip pat filmavo ðá atradimà Vilniuje. „Lengviau bûtø pasakyti, kas dar nesidomëjo ðiuo istoriniu atradimu“, – teigë doc. R. Jankauskas. Sulaukta dëmesio ið leidiniø „The New York Times“, „Newsweek“, „Gardian“, „Independent“, „Le Mond“, „Le Figaro“, „Siensas Atavenir“. Buvo atvykæ ir suomiø bei olandø þurnalistø. Docento R. Jankausko teigimu 1812 m. gruodá Vilniuje mirë iki 40 tûkst. þmoniø 31
Page 1 and 2: ISSN 1822-0347 SPECTRUM VILNIAUS UN
Page 3 and 4: VU 425 Turinys Vilniaus Vilniaus un
Page 5 and 6: mokyklas. Mums ir toliau reikia ste
Page 7 and 8: sitetà. Pagal savo formalius rodik
Page 9 and 10: Rektoriaus skeptras - Universiteto
Page 11 and 12: Skeptras Ið Universiteto regalijø
Page 13 and 14: NAE“. Antspaudai apraðyti pagal
Page 15 and 16: Didysis sieninis kvadrantas (D. Ram
Page 17 and 18: - Pagal iðlikusià teleskopo vamzd
Page 19 and 20: Skulptorius J. Jagëla dþiaugiasi
Page 21 and 22: Daugelis tetrapiroliniø pigmentø
Page 23 and 24: UNESCO remiamas VU Pavyzdinis moksl
Page 25 and 26: kranto linija kinta. Pavyzdþiui, K
Page 27 and 28: Ridikëlius greitai auginsime kosmo
Page 29 and 30: Epochinës reikðmës atradimas:
Page 31: J .Mateikos paveikslas „Þalgirio
Page 35 and 36: Ðvedijoje dirbantis Joaquim Alfred
Page 37 and 38: kultûras, ideologijas bei vertybes
Page 39 and 40: „Nijolë“ savininkë. VU mes ga
Page 41 and 42: Leidykla „Aidai”, 2003 Aronas A
Page 43 and 44: Kad tik bûtø graþi... Ponas Stro
Page 46 and 47: K O N T A K T A I VILNIAUS UNIVERSI
Page 48: V. Naujiko nuotr.

Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?