Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
knygos<br />
40<br />
<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong><br />
fotografijose<br />
<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong>,<br />
„Daigai”, Vilnius, 2004<br />
Tai unikalus ávairaus þanro<br />
nespalvotø fotografijø albumas,<br />
kuriame atsiskleidþia <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />
istorija nuo XIX a.<br />
antrosios pusës (kai Lietuvoje atsirado<br />
fotografija) iki ðiø dienø.<br />
Leidinyje atiduota pagarba senosioms<br />
fotografijoms, kuriø archyvuose<br />
aptikta labai nedaug. Seniausi<br />
publikuojami vaizdai –<br />
1866 m. ið <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />
Astronomijos observatorijos darytos<br />
Saulës nuotraukos. Greta jø –<br />
didelæ istorinæ vertæ turintys XX a.<br />
pradþios <strong>Universiteto</strong> rûmø, bibliotekos,<br />
Senienø muziejaus, kiemeliø<br />
vaizdai, pastatø fragmentai.<br />
Antrasis skirsnis – 1918–1939<br />
metai, Stepono Batoro <strong>universitetas</strong>.<br />
Ið nuotraukø þvelgia <strong>Vilniaus</strong><br />
universiteto atkûrimo vykdomojo<br />
komiteto, pirmojo universiteto<br />
Senato nariai; rektoriai, profesûra,<br />
darbuotojai. Uþfiksuoti svarbiausi<br />
to meto ávykiai – <strong>Universiteto</strong><br />
350-osios metinës, taip pat<br />
paskutinë Stepono Batoro universiteto<br />
darbo diena 1939 gruodþio<br />
15-àjà.<br />
Stalinizmo laikus primena ne tik<br />
sovietiniø rinkimø ir demonstracijø<br />
nuotraukos, bet ir garbiø<br />
profesoriø – Levo Karsavino, Juozo<br />
Balèikonio, Vinco Mykolaièio-<br />
Putino, Tado Ivanausko ir kt. portretai.<br />
Itin iðkalbingos sovietiná<br />
<strong>Universiteto</strong> istorijos etapà iliustruojanèios<br />
nuotraukos. Nenutrûkusià<br />
laisvos minties sklaidà<br />
Universitete liudija akimirkos ið<br />
prof. J. Greimo, prof. M. Gimbutienës<br />
vizitø, VU garbës daktarø,<br />
profesûros portretai.<br />
Atgavus Nepriklausomybæ<br />
prasidëjo naujas VU istorijos<br />
tarpsnis. Uþfiksuotas Popieþiaus<br />
Jono Pauliaus II vizitas Universitete,<br />
naujoji VU vëliava,<br />
garbingø sveèiø – prezidentø,<br />
karaliø, Nobelio premijos laureatø<br />
vieðnagës ir kt.<br />
Šis albumas – nuostabi Lietuvos<br />
ir <strong>Universiteto</strong> istorijos pamoka<br />
vaizdø kalba. O ðiuos vaizdus palydi<br />
A. Bumblausko straipsnis<br />
„<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong>: istorija,<br />
vaizdai, atmintis“, ávairiais rakursais<br />
atskleidþiantis VU istorijos<br />
fragmentus, bei fotografijos<br />
þinovø S. Valiulio ir S. Þvirgþdo<br />
apþvalginis þodis apie leidinio<br />
sudarymà bei fotografijø autorius.<br />
Aleksandras Wiktoras<br />
Bohatkiewiczius. Veikalas<br />
apie visuotinæ bibliografijà<br />
<strong>Vilniaus</strong> universiteto leidykla,<br />
2004<br />
XIX amþiaus pradþioje <strong>Vilniaus</strong><br />
<strong>universitetas</strong> buvo viena ið pirmøjø<br />
Europos aukðtøjø mokyklø,<br />
kurioje pradëtas dëstyti mokslo<br />
apie knygà, tuomet vadinto bibliografija<br />
arba bibliologija, kursas. Ðio<br />
knygotyros kurso pirmasis<br />
dëstytojas Aleksandras Wiktoras<br />
Bohatkiewiczius (1795–1832/<br />
1833) savo teorines paþiûras apie<br />
knygos mokslà iðdëstë Veikale apie<br />
visuotinæ bibliografijà (Vilnius,<br />
1830). Ðiandien ðis darbas vertinamas<br />
kaip Bohatkiewicziaus<br />
mokslinio palikimo dalis, uþimanti<br />
svarbià vietà <strong>Vilniaus</strong> universiteto,<br />
Lietuvos ir Europos knygotyros,<br />
bibliografijos ir bibliotekininkystës<br />
mokslø istorijoje. Knyga<br />
buvo iðleista nedideliu tiraþu,<br />
todël dabar yra bibliografinë<br />
retenybë. Tiek leidinio retumas,<br />
tiek jo, kaip ðaltinio, svarba<br />
mokslo apie knygà ir apskritai<br />
Lietuvos mokslo istorijai buvo<br />
akstinas ðá veikalà publikuoti<br />
faksimiliniu bûdu, papildant já<br />
A. Baliulienës vertimu á lietuviø<br />
kalbà, A. Navickienës straipsniu ir<br />
iðsamiais A. Braziûnienës bei<br />
S. Rankelienës komentarais. Kaip<br />
priedas pateikiami ir á lietuviø<br />
kalbà iðversti Joachimo Lelevelio,<br />
turëjusio átakos Bohatkiewicziaus<br />
paþiûroms, teoriniai samprotavimai<br />
apie knygos mokslà,<br />
pridedami ir jø paaiðkinimai.
Change language