DIRBTINIų ORGANų PROJEKTAVIMAS - VGTU talpykla - Vilniaus ...

endrą tūrį ir formą lems turimas laisvo ploto tūris ir anatomija. Jie
apibūdinami šiais parametrais: atstumu tarp likusios aortos dalies ir
diafragmos (ilgis), atstumu tarp prieširdžių likučių ir krūtinkaulio
(aukštis). Akivaizdu, kad skilvelių tūris turi būti didesnis, kad būtų pasiektas
maksimalus širdies našumas, nes dirbtinė širdis, priešingai nei
natūralus skilvelis, negali padidinti savo smūginio tūrio išsiplėsdama.
Optimali yra tokia dirbtinės širdies konstrukcija, kuri užtikrina
minimalias kraujo sąstovio zonas. Joje negalimas srauto turbulentiškumas,
nėra zonų, kuriose kraujo srautas yra lėtesnis ar greitesnis.
Šiuolaikinės dirbtinės širdies konstrukcijos užtikrina našumą
5–15 l/min.
2.3. Dirbtinės širdies pavaros
Dirbtinė širdis turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. užtikrinti našumą 10 l/min., kai dažnis ne didesnis kaip 120 k./
min., vidutinis arterinis spaudimas – 120 mmHg;
2. užtikrinti mažiausiai dvejų metų patikimą darbą;
3. turėti paprastą, patikimą, prie organizmo poreikių pritaikomą
valdymo sistemą;
4. neturi sukelti hemolizės (t. y. padidėjusio eritrocitų irimo, kurio
metu padidėja hemoglobino metabolito bilirubino kiekis organizme),
sudaryti krešulių;
5. visi implantuojami elementai turi būti biologiškai suderinami
(netoksiški, atsparūs korozijai, neturi sukelti uždegimų);
6. patikimai dirbti žmogaus kūno temperatūroje;
7. turėti išorinę, kilnojamą ir lengvą maitinimo šaltinį, užtikrinantį
8 val. nepertraukiamą širdies darbą;
8. turėti papildomą implantuotą elektrocheminį akumuliatorių
dirbtinės širdies darbui palaikyti apie 30 min. įvykus avarijai;
9. gerai dirbti visose kūno pozicijose, pvz., transporte ir pan.
Dirbtinės širdies pavaros skirstomos į:
• pneumatines;
• hidraulines;
• elektromechanines.
23