DIRBTINIų ORGANų PROJEKTAVIMAS - VGTU talpykla - Vilniaus ...

4.2. Elektrokardiostimuliatorius
Anksčiau minėti impulsai gaunami prietaisu, kuris vadinamas
elektrokardiostimuliatoriumi (EKS). Šiuolaikinė medicina naudoja
daug įvairių tipų elektrostimuliatorių. Jie gali būti stacionarūs, nešiojamieji
ir implantuojami (4.4 pav.).
4.4 pav. Implantuojamas elektrokardiostimuliatorius
Paprastai EKS sudarytas iš baterijų ir elektroninės dalies, kuri
iš pastovios srovės gene ruoja trumpus stačiakampės formos impulsus
(4.3 pav.). Įrenginys hermetizuojamas uždarame korpuse
iš organizmui inertiško metalo, dažniausiai nerūdijančio metalo ar
titano. Iš stimuliatoriaus elektriniai impulsai į širdį patenka izoliuotais
laidais-elektrodais, kurių kontaktai liečia širdies audinius.
Elektrokardiostimuliatoriuje impulsus generuoja generatorius, kurio
schema yra nesudėtinga, joje nedaug elementų, be to, generatorius
generuoja stačių frontų mažos trukmės impulsus. Jų amplitudės kelis
kartus gali viršyti maitinimo šaltinio įtampos amplitudę.
Generatorių sudaro keturi pagrindiniai elementai:
• energijos šaltinis,
• tranzistorius, veikiantis rakto režimu (tranzistoriai – puslaidininkiniai
stiprintuvai),
• impulsų kūrimo grandinė (R, C),
• transformatorius (įtampa žemina arba aukština, stiprina arba
silpnina, srovę).
45