DIRBTINIų ORGANų PROJEKTAVIMAS - VGTU talpykla - Vilniaus ...

Naujos kartos dializatoriuose vis dažniau įprastines kuprofano ir
celiuliozės acetato membranas keičia naujos polisulfidinės ir poliakrilonitrilo
membranos.
Membranos pralaidumas apibūdinamas ultrafiltracijos koeficientu,
t. y. skysčio kiekiu mililitrais per minutę, pereinančiu per membraną
esant tam tikram slėgių skirtumui iš abiejų membranos pusių.
Kraujo paėmimas. Norint aparatu tinkamai išvalyti iš paciento
organizmo kenksmingas medžiagas, per minutę per aparatą turi pratekėti
250–450 ml kraujo. Be to, tiek pat kraujo turi būti grąžinta pacientui.
Kad būtų galima tokį dirbtinio inksto aparatą pakankamai aprūpinti
krauju, pacientui reikia turėti labai gerą veną, į kurią būtų galima
įdurti storą adatą, ir dar ne vieną, o dvi: kraujui paimti ir grąžinti.
Kraujui paimti taikomi šie metodai:
• Arterio-veninė fistulė. Pablogėjus inkstų funkcijai iki tam tikro
lygio, t. y. kai inkstai nebeišskiria šlapimo, pacientams formuojama
arterioveninė fistulė (jungtis) (9.8, 9.9 pav.). Geriausia fistulę
formuoti likus metams iki numatomos hemodializės pradžios.
Galima fistulę suformuoti ir likus iki gydimo keletui mėnesių.
Per ją vykdoma hemodializė. Vena sujungiama su arterija ir ta
jungtimi arterinis kraujas teka į veną. Šią operaciją atlieka kraujagyslių
chirurgai. Į veninę fistulės dalį įduriamos dvi adatos: pro
vieną kraujas paimamas dializei, o pro kitą – grąžinamas.
9.8 pav. Arterioveninė fistulė
86