KABALA - Kabbalah Arizal

KETVIRTA DALIS
50
4.1 Šeštas jutimo organas - "vidinio" pajautimas.
Visi pojūčiai, penkių jutimo organų pagalba patekę į musų smegenis,
apdorojami ten pagal mumyse esančią programą. Gautas rezultatas yra tai, ką
ţmogus jaučia. Smegenys taip pat perduoda signalus, remiantis anksčiau
gauta informacija, prisiminimais.
Jei smegenys fiksuoja įsivaizdavimus arba haliucinacijas, tuomet, kai ţmogus
šito nepripaţįsta, tai jau kliūtis arba liga, sistemos funkcijų sutrikimas.
Kabalos studijų pagalba priimi aplinką ir tuo pat metu jauti ją per atstumą,
nes jauti pats save ir kartu šviesą, tavo pojūčių šaltinį. Tai tavo individualūs
pojūčiai ir niekas negali patvirtinti arba paneigti jų tikroviškumo.
Todėl Lurijaninė Kabala - labiau praktinis mokymas, apie tai, kaip, dirbant su
savimi, įsitikinti faktų tikrumu.
Ţmogus vis labiau ir labiau įgauną savybių panašumą su šviesa, o savo
vidinio pasaulio suvokimui palaipsniui įgyja kaţką panašaus į šeštą jutimo
organą.
Ateina laikas atskleisti sau tikrąjį gyvenimą ir jo valdymą, kad pasiekti savo
šaknį gyvenimo šviesoje. Tenka įsitikinti, kad, neįgijus savybių panašumo su
aukščiausiuoju valdymu, to padaryti neįmanoma.
Jei ţmogus pats nepanorės augti dvasiškai, tai bus priverstas, bendri kūrinijos
įstatymai jį privers tai padaryti jėga. Išorinis ţmogus iš prigimties tingus,
egoistinė būtybė ir jo nepriversi.
Kai ţmogus pradeda studijuoti Lurijaninę Kabalą, taikyti jos metodus sau, tai
turi galimybę išvengti nereikalingų kančių ir skausmo šiam pasaulyje.
Jo vidinio ţmogaus "šeštasis jausmas" nuosekliai išlaisvina jame jėgas ir
ţinias, įgalinančias teisingai veikti ir reaguoti šiame pasaulyje. Ir todėl jis
išvengs likimo smūgių, "blogos lemties", nelaimių ir t.t.
4.2 Gyvenimo prasmė.
Kiekvienam ţmogui kyla klausimas: "Dėl ko aš gyvenu? Visi tie metai
sunkaus darbo, kančių ir vargo, uţ kuriuos taip brangiai moku, kol pagaliau,
visiškai išsekęs, sulaukiu gyvenimo pabaigos?"
Šis klausimas nepalieka ramybėje ţmogaus, siekiančio asmeninės laimės, kad
galėtų pasakyti, gyvenimas nusisekė.
Ţinok, kad visi metai prabėgo neveltui, o buvo stuktūriškai būtini. Reikėjo
pakankamai atkentėti, kad pasiektum lygmenį, būtiną grįţimui prie savo
50