Kaip gaivinsime šiuolaikinių tradicinių vestuvių repertuarą?

l
MOKSLO DARBAI
teigë Paryþiaus siuvëjas Þanas Patu (Jean Patou), vyriðkø moterø
mada praëjo. 13 Ði mada ne tik sugràþino moterims moteriðkumà,
bet ir audiniams spalvingumà. Madingi tapo spalvoti,
gëlëti, margi, ryðkûs audiniai, o suknelës puoðtos dirbtinëmis
ir natûraliomis gëlëmis, vaisiø kekëmis. Madingi natûralaus
kailio apvadai, paryðkinantys rûbo prabangà, bei gausybë
karoliø ir aksesuarø (9 pav. a, b, c). Tai, kas naujoviðka,
modernu ir originalu, buvo lyg savotiðkas pasiprieðinimas treèiojo
deðimtmeèio konstruktyvumui. Pasikeièia ne tik moterø
apranga, bet ir paèios moterys: ðiame deðimtmetyje vël atgimsta
moteriðkumas, ðvelnumas, paslaptingumas ir gundymo
menas. Þvilgsnis tampa nostalgiðkas ir liûdnas, o moteris
rami, svajinga, iðmintinga ir savimi pasitikinti.
Ðiame deðimtmetyje pailgëja moterø plaukai, bet ilgi plaukai
nemadingi. Madingi ðviesûs ir garbanoti plaukai bei ávairiausiø
formø skrybëlaitës. Netrukus buvo prisiminta ilgalaikë
ðukuosena ir vël moterys kankinosi su alaviniais bigudi,
kuriø komplektas svërë ne maþiau kaip 2 kg. Joms grësë apsideginimas
garu, ákaitusiomis þnyplëmis arba prarasti kai kurias
nudegintas garbanas. 14 Bet ilgalaikë ðukuosena virto masine.
Lietuvoje buvo naudojami „ilgalaikio suðukavimo aparatai
be elektros su garais „Sorew”. 15 Dabar madingos tapo
blondinës, plaukai buvo ðviesinami specialiu skysèiu. Treèiojo
deðimtmeèio la garçonne mada prie kiekvienos suknelës
reikalavo analogiðkos spalvos apversto varpelio formos ke-
50
6 a pav. Markevièiaus siuvyklos
reklaminë vinjetë. Þurnalas „Moteris
ir pasaulis”, 1937, Nr. 4, p. 17.
7 pav. Jaunø mergaièiø baliniø
sukneliø modeliø eskizai.
„Amatininkas”, 1937, 12 19,
p. 321.
8 pav. Treèiojo ir ketvirtojo deðimtmeèiø
aprangos siluetø kitimo lentelë.
puraitës, o ðio deðimtmeèio mada
ragino kiekvienà praðmatnesnæ
skrybëlæ neðioti prie ávairiausiø
kostiumø. Madingos buvo ávairiausios
skrybëlës, jos puoðtos vualetëmis,
bumbulais, gëlëmis, kaspinais,
vaisiais ir kt. Keièiantis sezonui
jos tai didëjo, tai maþëjo, buvo
neðiojamos ant pakauðio, o visiðkai
maþutës – ir ant priekinës
galvos dalies. Populiarios vienokios
ar kitokios skrybëlaitës iðlieka visà deðimtmetá, tiek moterø,
tiek vyrø aprangoje. „Moters aukðèiausias idealas – jos
nauja skrybëlaitë” 16 (10 a, b, c pav.).
Ðiame deðimtmetyje sukuriamas klasikinis, „amþinas” moteriðkumo
tipas. Moteris „lenta” pavirsta moterimi „linija”.
Juk liemeniui gráþus á natûralià vietà, já vël buvo stengiamasi
suverþti, vël madingi tapo korsetai, tik dabar jie buvo minkðti,
gaminami ið elastingos medþiagos, o sustandinami dviem banginio
ûsais. Prieð Antràjá pasauliná karà minkðtà korsetà bandyta
pakeisti tradiciniu kietu korsetu. 17 Ðiame deðimtmetyje
sukuriamos tokio pavidalo liemenëlës, kurios neðiojamos iki
ðiol, kiekvienà krûtá formuojant kaip atskirà kauburá. Dabar
(analogiðkai 1830 m.) susidarë tradicinis dviejø trikampiø, susisiekianèiø
virðûnëmis, arba „X” formos, siluetas, kuris su
nedideliais pakitimais atspindëjo visas praëjusias epochas (11
a, b, c, d pav.). Abiejø silueto trikampiø pagrindai buvo platinami
palaipsniui. Sijonas ið pradþiø buvo platinamas ávairiais
pleiðtais ir klostëmis, prasidedanèiomis nuo keliø, vëliau sijonai
pradëti platinti nuo liemens. Peèiø linija irgi platëjo: ið
pradþiø jà ryðkino nedidelës pelerinos, raukiniai, o vëliau tai
buvo pasiekiama ávairiu rankoviø kirpimu, plaèiomis apykaklëmis.
Ryðkiausiai moteriðkø kostiumø peèiai iðplatëjo vienaeiliø
ðvarkeliø siluete, kuris buvo vyriðko kostiumo kopija, o
peèiø linija platinta ádëtais á vidø petukais. Labai ádomus bruoþas
– ðio deðimtmeèio moterys buvo ðvelnios ir romantiðkos,