You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ūtum negalėjęs nė Vokietijoje), man buvo aišku nuo pat pradžios. Juk<br />
profesoriai dažniausiai nesiima vadovauti darbui, kurio turinio jie dėl<br />
kalbos trūkumo nepažįsta ir pažinti negali. Tokia „Unsitte" priimti temas,<br />
apie kurias neturima jokio supratimo, yra įmanoma <strong>tik</strong> Mūnsterio<br />
universitete. Ir tai ne pas visus dėstytojus. Prieš Kalėdas turėjau keletą<br />
savaičių vargo su vieno lenkų kunigo doktoranto disertacija apie rusų<br />
ortodoksų Bažnyčios pastoralinę teologiją 19 šimt. Abu šios disertacijos<br />
vertintojai-teologai neturėjo nė menkiausio supratimo apie senosios<br />
Rusijos dvasines sroves ir apie ortodoksų kunigų gyvenimą, kuriam gi<br />
pastoralinė teologija ir yra skiriama. Tad Teologijos faku<strong>lt</strong>eto dekanas<br />
atsiuntė tą disertaciją man ir paprašė mano nuomonės. Nereikalingas ir<br />
ne<strong>tik</strong>slingas darbas! Tad <strong>gera</strong>i daro Tavo kanadiškieji profesoriai, kad<br />
temos apie mane nepriima. Tuomet būsi <strong>tik</strong>ras, kad jie Tau <strong>tik</strong>rai vadovaus,<br />
o ne <strong>tik</strong> formaliai darbą pavartinės kaip to lenkučio atveju.<br />
Nūn mini, jog norėtum rašyti apie E. Leviną, tą lietuvišką žydelį iš<br />
Kauno. Jis jau gana senas (gim. 1906) ir yra buvęs Sorbonne filosofijos<br />
profesoriumi ligi 1976 m.; yra išleidęs keletą (rodos 4) veikalų prancūzų<br />
kalba, tačiau ne Prancūzijoje, o Olandijoje (Haagoje). Kodėl? Nežinau!<br />
Apie E. Leviną yra viena vokiška knyga, būtent: Stefan Strasser,<br />
Jenseits von Sein und Zeit. Eine Enfūhrung in Emmanuel Levinas Philosophie<br />
(Haag, 1978). Patarčiau Tau šią knygą visų pirma perskaityti.<br />
Ji Tau padės apsispręsti: rašyti apie Leviną ar nerašyti. <br />
Rašai, kad ir Pačiam dar „ne viskas taip aišku", kas liečia pasirinktąjį<br />
gyvenimo kelią. Manau, kad visiško aiškumo čia nė <strong>būti</strong> negali, nes<br />
kiekvienas žmogiškojo gyvenimo būdas yra rizika - ir moterystė, ir<br />
kunigystė, ir vienuolystė. Čia, kaip man atrodo, svarbu yra pakankamai<br />
giliai suvokti esmę to gyvenimo būdo, kurį žmogus laisvai renkasi,<br />
apsispręsdamas šią esmę padaryti sava ir ją nešti. Kunigystės (ar vienuolystės)<br />
atveju ši esmė glūdi aukoje. Kunigas gyvena bei pragyvena<br />
kitų auka, kadangi nei sakramentų teikimo, nei Dievo žodžio skelbimo<br />
nevalia nei vadinti, nei laikyti darbu. Kuo tad kunigas apsirūpina, jei<br />
jis principialiai nedirba? Gi tuo, kad kiti dirba ir savo uždarbio dalį<br />
kunigui aukoja. Todėl kunigo atoveika į šią kitų auką turi <strong>būti</strong> irgi auka<br />
112
Change language