You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
sveikatos jau galutinai atmestas. Bet ir jis gali išvažiuoti Prancūzijon<br />
į Strasburgą lietuviams studentams globoti, kurie ten studijuoja vad.<br />
Freie Universität. Tuomet būsime trys mohikanai pasiskirstę po visą<br />
Europą: Ivinskis - Romoje, Grinius - Strasburge, <strong>Maceina</strong> - Freiburge.<br />
Nežinau, ar esi buvusi Schwarzwalde: tai gražus, gal pats gražiausias<br />
Vokietijos kampelis. Schwarzwaldo kalneliai man labiau patinka negu<br />
Alpės, nes jie yra estetiškesni. Todėl dažnai palaipioju po juos, ypač<br />
pavasarį ir rudenį, nes Freiburgas guli pačioje jų papėdėje: per 10 minučių<br />
čia galima iš bet kokio taško pasiekti nuostabiai gražią gamtą.<br />
Todėl neketinu kur nors iš Freiburgo ke<strong>lt</strong>is, nebent koks nors svarbus<br />
reikalas priverstų. O reikalas gali atsirasti. Mat vokiečiai užsimanė kurti<br />
Ba<strong>lt</strong>ijos Institutą, kuriame būtų lietuvių, latvių ir estų mokslininkai.<br />
Šis Institutas tvarkytųsi savarankiškai: vokiečiai nebūtų jame nei nariais,<br />
nei valdytojais - jie duotų <strong>tik</strong> pinigų. Kodėl jie tokio Instituto nori,<br />
sunku pasakyti. Manoma, ateičiai, kad šios trys ba<strong>lt</strong>iečių tautos būtų<br />
palankios jų ku<strong>lt</strong>ūrai. Taigi nuo lietuvių esame į šį Institutą numatyti<br />
Ivinskis ir aš. Kur būtų jo buveinė, dar neaišku, nes viskas yra dar <strong>tik</strong><br />
projektas. Bet jeigu jis iš <strong>tik</strong>ro įsisteigtų ir veiktų, reiktų ke<strong>lt</strong>is ten, kur<br />
bus parinkta jam vieta. Freiburgas, deja, į šią sostinę nekandidatuoja.<br />
Nuo 1952 m. vasaros semestro jis turėtų pradėti savo veiklą, kuri būtų<br />
grynai mokslinė, ne mokomoji, nors latviai turi ir tokį projektą. Pažiūrėsime.<br />
Ką dirbu? Rašau! Tai yra pagrindinis mano darbas. Jokios oficialios<br />
vietos neieškau ir nenoriu. Esu vad. Privatgelehrter ir noriu tokiu<br />
pasilikti. Tai pati geriausia „profesija", nors labai ne<strong>tik</strong>ra ir nesaugi,<br />
nes gali ateiti diena, kada šis „privatgelehrter" neturės duonos kąsnio.<br />
Bet dvasiškai - puiku: nuo nieko nepriklausai, niekas jokių teisių į<br />
tave nereiškia, dirbi taip, kaip išmanai, ir tai, ką išmanai. Jau, be abejo,<br />
žinai, kad išleidau Vokietijoje du veikaliukus: „Didysis Inkvizitorius"<br />
ir „Jobo drama". Pirmąjį, rodos, turi. Antrąjį siunčiu dabar. Žinoma,<br />
jis ateis po kokių trijų savaičių. Kartu su juo siunčiu ir atspaudą vieno<br />
vokiško straipsnio iš „Stimmen der Zeit". Pastaruosius penkiolika<br />
mėnesių sėdėjau prie naujo darbo, kurį pavadinau „Niekšybės paslaptis":<br />
kova už Dievo Karalystę istorijoje pagal Solovjovo „Pasakojimas<br />
apie an<strong>tik</strong>ristą". Vokiškas šios knygos tekstas yra visiškai parengtas.<br />
165
Change language