Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Jie man juos nurašė ir atsiuntė. Tai buvo 1949 m. vasarą. Kada išleista kny-<br />
ga, man jie nepasakė. Bet greičiausiai 1948 ar 1947 m. Vadinasi, tuo metu<br />
Julytė buvo Kaune ir turėjo vietą Valstybinėje leidykloje. Po to buvo šios<br />
įstaigos valymas. Drazdauskas buvo spaudoje puolamas, ir apie jį nuo to<br />
meto nieko negirdėti. Gavęs šią žinutę, tuojau parašiau Julytei laišką per<br />
Ameriką. Deja, mano prieteliai pabijojo laišką išsiųsti ir sudraskė, patarda-<br />
mi man turėti kantrybės. Taip tad tiesioginio ryšio man ligi šiol sumegzti<br />
nepasisekė, nors keletą kartų esu pats ir per kitus mėginęs.<br />
Sakai, negalėjusi man dovanoti, kodėl Julytę palikęs. Šios ka<strong>lt</strong>ės ir<br />
pats sau negaliu dovanoti. Tačiau anuo metu buvo mane apėmusi kaž-<br />
kokia negalia, kažkoks paralyžius ir net noras žūti. Priežasčių buvo ne<br />
viena. Šiandien nenoriu apie jas kalbėti, nes reiktų paliesti mirusius ir gal<br />
dar gyvus žmones - ne jiems ka<strong>lt</strong>inti, bet <strong>tik</strong> juos apibūdinti, kas man yra<br />
labai ne prie širdies. Aktyvus aš buvau, bet jau buvo per vėlu. Nepamiršk,<br />
kad mes neturėjome nei arklio, nei vežimo, o žmogus (vienas kunigas),<br />
kuris buvo juos žadėjęs, paskutinį momentą jų mums nedavė, bijodamas,<br />
kad vokiečiai jų pakelyje neatimtų, tarsi bolševikai iš jo paskiau nebūtų<br />
atėmę! Tuo tarpu mūsų didšeimės buvo juk 8 žmonės - tarp jų trys vaikai<br />
ir du senukai ir aš pats dar ligonis. Mano žaizdos užgijo <strong>tik</strong> 1945 m. vasa-<br />
rio mėnesį Würzburge. Žinoma, aš ka<strong>lt</strong>inu save, kad į viską nespjoviau,<br />
nepasiėmiau vaikų ir neišėjau pėsčias, kaip tai padariau vėliau vienas.<br />
Bet ar dėl to nebūčiau buvęs ka<strong>lt</strong>inamas, palikęs senus žmones vienus?<br />
Išeitis buvo labai kebli ir vargiai nugalima be ka<strong>lt</strong>ės. Man šiandien <strong>tik</strong><br />
viena yra paaiškėję, kad kas nepalieka savo tėvo ir motinos, savo sesers<br />
ir savo brolio dėl savo moters ar savo vyro, tas sugriauna galų gale patį<br />
gyvenimą. Vedybos yra naujas gyvenimas, ne senojo tęsinys. Kas mėgina<br />
pratęsti senąjį, tas nepajėgia sukurti naujo. Žinoma, šitokia 'išmintis' pa-<br />
prastai ateina per vėlai, ir gyvenimo pamokos kaštuoja žymiai brangiau<br />
negu mokyklos. Bet toks jau mūsų visų likimas: mes darome klaidas, iš jų<br />
mokomės, o paskui vėl darome - ne tas pačias, bet kitokias, gal ne mažiau<br />
pragaištingas kaip pirmosios..."<br />
Čia laiškas, miela Stase, nutrūksta. Kodėl jis anuo metu nutrūko, dabar<br />
nė pats nežinau. Gal jį nutraukė koks reikalas, o gal kažkas viduje<br />
užsisklendė. Jis nutrūko, kaip kartais nutrūksta net ir įdomus pokalbis.<br />
159
Change language