Restoranų verslas 2008/1

interjeras
gyvenviečių. Renkantis statybų vietą buvo ieškoma
vaizdingų apylinkių su vandens telkiniais. Į pagrindinį
dvaro pastatą, kuriame tilpo pokylių salės, valgomieji,
galerijos, bibliotekos, miegamieji ir pan., paprastai vedė
plati ūksminga alėja, o aplink patį statinį arba už jo buvo
įrengiami gėlynai, tvenkiniai ir parkai. Pastarųjų įrengimui
buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Reprezentacinę rūmų
zoną paprastai supdavo mūrinė tvora su įspūdingais vartais,
o ūkinių statinių kompleksas būdavo statomas kiek
atokiau. Keičiantis ekonominei situacijai, daugelis dvarų
ansamblių XVIII-XIX a. virto palivarkais – stambiais žemės
ūkio gamybos centrais.
Laikas nepagailėjo Lietuvos provincijos dvarų: nemažai
jų prarado savo šeimininkus per XIX a. sukilimus bei
ekonominius sambrūzdžius, XX a. pasaulinius karus
bei žemės reformas. Visa, kas liko, buvo nacionalizuota
sovietmečio pradžioje, beviltiškai nustekenta, pamiršta
ir išbraukta iš pramogų ir turizmo industrijos konteksto.
Padėtis pradėjo taisytis tik nepriklausomybės metais. Šiuo
metu kultūros vertybių apskaitoje yra 578 dvarai, kurių
daugelis jau privatizuoti.
Dvarams patenkant į privačias rankas, jų savininkams
neišvengiamai tenka spręsti kompleksinės rekonstrukcijos
ir tikslinio panaudojimo klausimus. Absoliuti dauguma
pastatų šiandien yra skiriami ne reprezentacinei
ar švietėjiškai, o komercinei veiklai: juose įrengiamos
pobūvių, konferencijų salės, nakvynei skirtos patalpos,
esant galimybėms ir pakankamam lankytojų srautui
– restoranai arba kavinės. Aišku, kokios bebūtų finansinės
savininkų galimybės, jiems tenka nuolat balansuoti tarp
siekių atkurti autentišką dvarų aplinką ir teikti lankytojams
visavertį kokybišką aptarnavimą.
Iš visų Lietuvos dvarų Verkių rūmų ansamblis, be abejo,
yra pats stambiausias ir žinomiausias. Kadaise įkurtas
šiaurinėse Vilniaus prieigose, šiandien jis yra arčiau miesto
centro, nei daugelis naujų gyvenamųjų rajonų. Didžiulį
rūmų ansamblį sudaro ne vien tik pagrindinių rūmų
pastatai, bet ir tvenkinių sistema, malūnai, keletas ūkinių
pastatų grupių, administracinis pastatas prie Kalvarijų
gatvės ir netgi dalis Jeruzalės bažnyčios komplekso
statinių. Ansamblio, baigto formuoti XIX a. pradžioje,
architektūros kokybę liudija žymiausių to laikotarpio
Lietuvos architektų, prisidėjusių prie Verkių statybos,
vardai: Laurynas Stuoka-Gucevičius ir Martynas Knakfusas.
Šlovingoji praeitis, susijusi su garsių kultūros veikėjų
vardais ir įspūdinga architektūra, neleido apleisti rūmų
sovietiniu laikotarpiu. Nors pagrindinis rūmų korpusas
buvo visiškai sunaikintas dar XIX a., likusieji statiniai
buvo kruopščiai prižiūrimi ir restauruojami, juose veikė
mokymo bei mokslinių tyrimų įstaigos.
Įspūdingiausiais rūmų ansamblio pastatais šiandien
Verkių rūmai
tebelieka du šoniniai rūmų korpusai – puikūs klasicizmo
architektūros pavyzdžiai. Puikiai išlaikyti jų interjerai
jau savaime yra istorinė vertybė, galinti pritraukti
minias lankytojų, tačiau komplekso statiniai šiandien
turi ir praktinę funkciją: šiauriniame korpuse yra įsikūrę
mokslinio tyrimo įstaigos, o pietinis skirtas konferencijų
ir renginių organizavimui. Šiame statinyje veikia aukšto
lygio restoranas, kurio lankytojai gali apsistoti vienoje iš
4 salių arba lauko terasoje. Jei renginyje dalyvauja daugiau,
nei 100 žmonių, jiems galima išnuomoti didingas II
a. sales – Didžiąją, Raudonąją, Žaliąją ar kitas. Autentiška
XIX a. aplinka konferencijoms, susitikimams, jubiliejams,
kitiems renginiams suteikia tikrojo aristokratiško šarmo.
Netoli Ukmergės esantį Taujėnų dvarą drąsiai galėtume
pavadinti klasikiniu lietuviško dvaro pavyzdžiu. Visų pirma
tai ilga ir turininga istorija, susijusi su garsiąja Radvilų
Nukelta į 18 psl. >
Kur galima
nuvykti?..
Deja, pasirinkimą
riboja ne pačių
patrauklių vietų, o
informacijos apie jas
stoka.
Restoranų verslas 1/2008 17