transporto technologinių įrenginių kompleksinis projektavimas

3. KŪRYBIŠKUMĄ SKATINANTYS METODAI
Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai,
nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje,
lengvai ir netipiškai spręsti problemas. Kūrybiškumą daugiausia lemia
individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo
greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas,
smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą),
jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla (Grabauskas, et al. 1991).
Kūrybiškumas, gebėjimas generuoti ir rasti alternatyvius sprendimus
yra labai svarbus kriterijus pasirenkant ne tik meninių profesijų darbuotojus,
bet ir inžinierius, projektų vadovus ir panašiai (Zavadskas,
et al. 2008).
Norint paruošti aukštos kvalifikacijos specialistą, būtina įvairiais
metodais ugdyti jo kūrybiškumą. Šiuo metu pasaulyje sukurta daugiau
kaip 200 tokio tipo metodų ir dar daugiau jų kuriama. Tokioje
metodų gausoje kyla problema – kurį iš jų pasirinkti. Siekiant palengvinti
kūrybiškumą skatinančių metodų taikymą, būtina suvokti
šių metodų pagrindinius skirtumus ir jų veikimo principus (Strazdas,
et al. 2010).
Galima išskirti asmeninius ir grupinius kūrybiškumą skatinančius
metodus. Asmeniniai metodai skirti idėjų generavimą skatinti
asmeniškai, grupiniai – grupėse. Pastebėta, kad bet kuris asmeninis
metodas yra pritaikomas ir grupėje, tačiau ne visi grupiniai metodai
pritaikomi asmeniškai (Strazdas, et. al. 2010).
Atliekant kompleksinį projektą, galima naudotis skirtingais metodais,
pvz.: minčių audros, šešių galvojančių skrybėlių, sinektiniu,
siužeto lentos, priverstinio derinimo žaidimo ir kt.
Toliau pateikiamas vieno metodo aprašymas ir jo taikymo galimybės.
Vienas iš plačiausiai taikomų grupinių idėjų generavimo metodų
yra minčių audra (angl. Brainstorming).
14