Geoterminė energetika Lietuvoje - Vilniaus universitetas

poreikio dauguma organiniø medþiagønemineralizuojamos, nuogulose formuojasisapropelis, uþdengdamas anksèiaubuvusius smëlëtus atabradus.A.Dilys teigia, kad su juodalksniø lapønuokritomis á dirvoþemá patenka iki0,234 g/m 2 fosforo. Iš tokio jo kiekio 1 mgylio priekrantës vandenyje galëtø susidarytifitoplanktono biomasë apie 250mg/l. G.Jankevièiûtë nurodo dar didesniusnendrynuose rudená sukaupiamofosforo kiekius – net iki 25 g/m 2 , o teoriškaijo pakaktø fitoplanktono biomasei susidarytinet 6250 mg/l. Kadangi savaiminisvandens apsivalymas gali vykti tik esantmaþesnei fitoplanktono biomasei nei 5mg/l, tai pateiktieji skaièiai árodo, kad tikëtinasintensyvus „vandens þydëjimas“,vanduo gali tapti distrofinis su ne visiškaisuirusia augalija, o ne visiškai suirus organinëmsmedþiagoms, dugno pavirðiujegali susidaryti lengvos ir purios sapropelionuosëdos.Iðplitæ vienarûðiai sàþalynai darko irkraðtovaizdá: ribojama vaizdinga panorama,pakrantës dël didelës medynø tankmësbei neiðvengiamø iðvartø tampasunkiai praeinamos, dingsta maudyklësir paplûdimiai. Daþniausiai buvæs nuolaidussmëlëtas krantas tampa statmenaplokðtuma, o dël to krantø ardymasbei iðvartø tikimybë daþnai ne sumaþëja,o padidëja. Smëlëti atabradai pasidengiadumblu bei sapropeliu. Nuolatiniamemedþiø ðeðëlyje esanèiame vandenyjepakinta flora ir fauna, sàþalynuoseveisiasi milþiniðkos uodø ir maðalø populiacijos.Priekrantës pamaþu ima pelkëti.Labiausiai kraðtovaizdis yra sumenkæsupiø raguvose ir slëniuose: juose suaugæmedynai paslëpë kalvotà ir vaizdingàreljefà, per jø tankmæ daþnai neámanomaáþvelgti net upës vagos. Tik dëlanksèiau buvusio ástabaus kraðtovaizdþiodaugybë teritorijø Lietuvoje buvopaskelbtos draustiniais, kuriø ðiandienëbûklë yra kaip akibrokðtas áteisintomssaugomoms teritorijoms.Nendres, plûdes, ðvendrus, lûgnesnesunku pašalinti iš vandens telkinio (tereikiajas nupjauti, nugrëbti nuo vandenspaviršiaus ir utilizuoti), taèiau naikinti irutilizuoti tik pastaruoju laiku išplitusiusmaurabragius yra sudëtinga dël to, kadnupjauti jie neiðkyla á vandens pavirðiø,bet lieka eþero dugne. Todël daugumosmaudykliø bei visø vandens telkiniø valymasyra jau gerokai uþdelstas ir pareikalausne tik dideliø lëðø, bet ir didþiuliødarbo sànaudø.DiskutuokimeKvieèiu pareikšti nuomonæ visus susirûpinusiusišsaugoti ne tik gimtojo kraðtogroþá, bet ir buvusias vandenø ir pakranèiøekosistemas, taip pat raginu tartiþodá apie þmogaus vietà gamtoje bei jopriedermes dabartinëje Lietuvos situacijoje.Esu ásitikinæs, kad pagyvenusiøjø irnuolatos stebinèiøjø vandenø bei pakranèiøbûklës pokyèius nuomoniø negalësignoruoti savo „mundurà“ saugantys ekologai,kuriø dauguma tyrinëja tik terðaløkieká vandenyje atsitiktinai parinktuosetelkiniuose, bet ne viso eþero ar upësbûklæ, be to, tai atlieka ne nuolatos, o tikperiodiðkø trumpalaikiø iðvykø metu.Manau, kad mano pastabos ir siûlymaiignoruojami dël to, kad neturiu ekologodiplomo. Todël mano teiginiams paremtiar nuneigti bûtø pageidautina gautiatsakymus á tokius klausimus:1. Ar per gausi augalija pakrantëse beipriekrantëse didina vandens tarðà?2. Ar per gausi augalija pakrantëse beivandenyje menkina kraðtovaizdá?3. Ar pritariate ekologø nuomonei, kadþmogaus ûkine veikla neterðiamø Lietuvoseþerø eutrofinë bûklë susidarë tik dëlpadidëjusios atmosferos taršos bei suja susijusio klimato ðiltëjimo?4. Ar tikslinga maþinti augalijos plotuspakrantëse ir priekrantëse?5. Kokia ateityje bûtø eþerø ir upeliøbûklë, jei nedelsiant nebûtø maþinami suveðëjusiosaugalijos pakrantëse ir priekrantëseplotai?6. Kokius þinote vandens telkinius, kurieneteršiami þmogaus ûkine veikla ir yraneapaugæ medynais, bet juose jau yra aptiktieutrofikavimo procesai?Jeigu jûs, skaitytojai, išliksite abejingišiai problemai, tai nei Aplinkos ministerija,nei þmonës konkreèiø veiksmø neatliks,bet tai nereiðkia, kad niekas nepasikeis:manau, kad „þydinèiø“ eþerøtik daugës, juose deguonies bei þuvø tikmaþës; maudykliø skaièius ir jø plotaitaip pat maþës; maþosios upelës tapsneprieinamais kanalais arba supelkës;daugumà „saugomø teritorijø“ teks vadinti„apleistosios teritorijos“. Be to, bûtønedora patikliems Lietuvos kaimo gyventojamssiûlyti plëtoti poilsio ir turizmoverslà, o miesto þmonëms – jø rekreacijairekomenduoti išvykas prie gimtinësvandens telkiniø.Informuoju, kad Lietuva yra EuroposSàjungai ásipareigojusi tik maþdaug uþ2,5 mlrd. Lt iðvalyti vandená Nemuno baseine,atkurti maudykles, taèiau nëra papraðiusijokiø lëðø biologinei eþerø ir upiøtarðai maþinti. Manau, kad, nesumaþinusbiologinës tarðos visame telkinyje, nebusámanoma jame atkurti jokios ilgalaikësmaudyklës, taip pat nesant ðvariamaukðtupiui, nebus ðvarus vanduo ir Nemunoþemupyje.Skaitytojau, dëkoju uþ Tavo mintis,kurias tikiuosi gauti asmeniniu el. paštuadresu: mykolas.p@tf.su.lt arba þurnaloadresu: mgredakcija@post.skynet.ltMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 37