Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

20127-8Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1

Lietuvos edukologijos universitetas savo istorijà skaièiuoja nuo 1935 m., kaiprezidento A.Smetonos pasiraðytu aktu Klaipëdoje buvo ásteigtas pedagoginisinstitutas.Taèiau natûralu paklausti, o kaip bûdavo anksèiau? Kur mokytojaiágydavo iðsilavinimà, kaip jie keldavo savo kvalifikacijà? Juk mokyklosLietuvoje atsirado kartu su krikðto priëmimu.Ðimtmeèiø dulkesnuþërusKada Lietuvoje pradëtarengti mokytojusiðtakosProf. Libertas KLIMKALietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëjepradines mokyklas steigdavo parapijos,pasamdydamos „bakalaurà“ – tokio mokslocenzo mokytojà visoms klasëms. Aukðtesniøjøapygardiniø ir poapygardiniø mokyklømokytojai buvo vienuoliai, iðsilavinimàdaþniausiai gavæ senajame Vilniausuniversitete. Apðvietos laikotarpio idëjosXVIII a. viduryje paskatino reformas, lauþanèiasviduramþiðkus mokymo metodørëmus. Èia iniciatyva priklausë vienuoliø pijorøordinui, pasiðventusiam ðvietimo darbui.Taèiau tik 1773 m. susidarë sàlygosreformuoti kraðto mokyklø sistemà ir mokymoturiná ið esmës. Tais metais buvo panaikintasjëzuitø ordinas, o jo turtai, sukauptiAbiejø Tautø respublikoje, perduotiákurtai Edukacinei komisijai. Ði reforma buvoiðskirtinë netgi Europos kontekste, neskomisija ágaliojimais prilygo bûsimø ðvietimoministerijø funkcijoms, jos reformos iniciatyvakilo mûsø kraðto ðviesuomenëje;neabejotinai jos radikalumà nulëmë Lietuvosnepriklausomybës praradimo grësmë.Pirmasis Edukacinës komisijos pirmininkasbuvo Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis;vienas aktyviausiø jos veikëjø – LDK vicekanclerisJokymas Chreptavièius. Ðvietimoreforma buvo tikimasi sustiprinti valstybësekonominæ padëtá, o kartu ir gynybiná pajëgumà.Edukacinës komisijos nuostatos pasirodëesanèios tokios gyvybingos, kad lëmëðvietimo raidà ir po kraðto prievartinësinkorporacijos á Rusijos imperijà.LDK kancleris Jokymas Liutauras Chreptavièius(1729-1812), Edukacinës komisijos steigimoiniciatorius. Dailininkas J.Damelis, Lietuvosnacionalinis muziejusNaujajai ðvietimo koncepcijai ágyvendintibuvo sukurta dviejø universitetø (Vilniausir Krokuvos, vadinamø Vyriausiomismokyklomis), 26 apygardiniø, 52 poapygardiniøir 2500 parapiniø mokyklø piramidinëstruktûra. Bûtinas kitas þingsnis –parengti mokytojus, gebanèius dirbti naujaisprincipais formuojamose mokyklose.Edukacinës komisijos nurodytuose ðvietimotiksluose á prioritetus buvo iðkeltaspilietiðkumas. Teigiama, kad mokytojo siekisturi bûti iðugdyti teisingus, pasirengusiusginti savo ðalá, principingus, ðventaigerbianèius kito asmens nuosavybæ jaunuolius.Apskritai, apygardiniø mokyklø(bûsimø gimnazijø) programos buvo paremtosanglø filosofø D.Hiumo ir Dþ.Lokosuformuluotais gamtos paþinimo principais,socialinëmis Prancûzijos fiziokratøidëjomis, Þ.Þ.Ruso prigimtinës pedagogikosmetmenimis. Mokytojas skatinamasuþsiimti saviðvieta bei bûti auklëtiniamssektinu pavyzdþiu asmeniniame gyvenime.Apskritai, reforma kuriamo akademinio luomotaisyklës gana grieþtai reglamentavomokytojo ar profesoriaus gyvenimo bûdà.Lietuvos apygardø mokykloms reikëjodaugiau kaip septyniasdeðimt mokytojø.Ðias vietas daugiausia buvo uþëmæjëzuitai. Ne visi ið jø suprato reformos esmæir tikslus, daþnai nekreipdavo dëmesioá Edukacinës komisijos instrukcijas beinurodymus, nebandë, o gal ir nesistengëá ðiuos normatyvinius dokumentus ásigilinti.Daug tokiø negeroviø iðryðkëjo, generaliniamskomisijos inspektoriamsëmus reguliariai vizituoti mokyklas. Ypaètrûko gerai parengtø mokytojø gamtos irtiksliesiems mokslams dëstyti, nes ðiø disciplinøturinys XVIII a. pabaigoje sparèiaikeitësi. Keitësi ne tik þiniø apimtys – moksleásigalëjo empirinis gamtotyros metodas,2 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

Tadas Ðmitas, Pranas Sopovièius ir KsaverasReferovskis. Studijoms vadovauti –prefekto pareigoms buvo paskirtas vienasið gabiausiø jaunøjø Vilniaus universitetoprofesoriø Jeronimas Stroinovskis (1752–1815). Tai rodo, kad mokytojø rengimuibuvo skiriamas ypatingas dëmesys. 1783m. ðiø kandidatø studijoms uþbaigti jauVilniaus universitete buvo paskirta 2600Pirmasis 1783 m. Edukacinës komisijos Mokytojø instituto rektoriusprof. Jeronimas Stroinovskisiðryðkëjo taikomieji jo aspektai. Taèiau sunkifinansinë kraðto padëtis neleido vienumetu atjauninti visà mokytojø kontingentà.Juolab kad kiekvienam pasitraukianèiajambuvo privalu mokëti pensijà. Teko pasirinktineskubø kadrø kaitos kelià.Apygardø mokytojus Edukacinë komisijanutarë rengti tik Vyriausiose mokyklose.Mokytojø institutas pirmiausia buvoákurtas 1780 m. Krokuvos universitete. Joprogramà ir kitus reglamentuojanèius dokumentusparengë þymûs ðvietëjai HugasKolontajus, Antonijus Poplavskis ir GþegoþasPiramovièius. Ten studijuoti buvopasiøsti ir pirmieji kandidatai á mokytojusið Lietuvos. Kandidatas – tai oficialus stipendiatoMokytojø institute (vëliau vadintameseminarija) ávardas. Prigijæs ilgam –taip seminarijos auklëtiniai vadinti ir Vilniausimperatoriðkojo universiteto laikais.Þinomos penkiø pirmøjø pavardës: MykolasDemidavièius, Mykolas Mardovskis,Mokytojøseminarijosinstitutorektoriaus -prefektoJeronimoStroinovskio(1752-1815)epitafijaakademinëjeðv.Jonøbaþnyèiojeauksinø. Á universitetà taip pat priimti aðtuoninauji kandidatai. Kartu iðleistos ir taisyklës,apibrëþianèios stipendiatø priëmimobei studijø tvarkà Lietuvos vyriausiojojemokykloje (Schola principis). Taigi1783-iuosius reiktø laikyti Mokytojø instituto(seminarijos) ákûrimo Vilniaus universitetemetais, o kartu ir mokytojo profesiniøstudijø pradþia Lietuvoje. Ðio institutoauklëtiniai tapo pirmaisiais Lietuvoje aukðèiausioskvalifikacijos mokytojais pasaulieèiais.Po deðimtmeèio jie jau sudarë apiepusæ apygardø mokyklø mokytojø. Kasmetá studijas bûdavo priimama po dvideðimtvienà. Kandidatai á institutà galëjo bûtisiunèiami ið apygardiniø arba vienuolijømokyklø. 1783–1793 m. Lietuvos vyriausiojojemokykloje studijavo 69 kandidatai,62 ið jø sëkmingai uþbaigë mokslà.Bûsimøjø mokytojø studijø modelisbuvo originaliai sukonstruotas. Studijostrukdavo ketverius metus, bûsimieji mokytojaigalëjo laisvai pasirinkti specializacijà.Taèiau pirmaisiais metais buvo privaluiðklausyti visø tø dalykø, kuriø mokomaapygardinëse mokyklose, pagrindiniuskursus ir iðlaikyti jø egzaminus. Tadvisi bûsimieji mokytojai studijavo fizikà iraukðtàjà matematikà, retorikà, prigimtinæteisæ, uþsienio kalbas, literatûrà. Paskaitaskandidatai lankë kartu su kitais universitetostudentais. Teorinis pedagogikoskursas nebuvo dëstomas, vietoj jo kruopðèiaistudijuojami Edukacinës komisijosnurodymai. Be to, kandidatai praktikavosidirbdami korepetitoriais arba mokytojøpavaduotojais. Tokios pedagoginës praktikosbuvo privaloma mokymo programosdalis. Po pirmøjø studijø metø bûdavo laikomasegzaminas taryboje, sudarytoje iðautoritetingiausiø profesoriø ir dekanø. Poðio egzamino kandidatai duodavo iðkilmingàpriesaikà, patvirtinanèià jø sieká taptimokytojais. Be to, jie pasiþadëdavo stropiaivykdyti Edukacinës komisijos nurodymusbei patarimus, taip pat bent ðeðeriusmetus padirbëti paskirtoje mokykloje.Stipendijos dydis buvo 300 auksinø pirmaisiaismetais, 400 – vëliau. Iðlaidosmaistui tais laikais Vilniuje nebuvo didelës,o gyventi instituto auklëtiniai galëjo irbursoje. Tokios palankios studijø sàlygosypaè viliojo neturtingø bajorø vaikus.Mokytojø institutui iki 1792 m. vadovavoprigimtinës ir tautø teisës profeso-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 3

ius J.Stroinovskis; já pakeitë viceprofesoriusSimonas Malevskis (1759–1832),pats baigæs ðio instituto studijas. Parengimolygis tenkino Edukacinæ komisijà;jos inspektoriai ne kartà pabrëþë labaigerà daugelio mokytojø darbà.Abiejø Tautø respublikos þlugimas irsu tuo susijusi sumaiðtis universitete1797–1803 m. pristabdë Mokytojø institutoveiklà. Paskelbus 1803 m. imperatoriðkojouniversiteto ástatus, daugelispanaikintos Edukacinës komisijos inovacijøliko galioti. Vilniaus universiteto kuratoriuskunigaikðtis Adomas Èartoriskis,teikdamas mokyklø struktûros projektà,netgi paþymëjo, kad nebus nukryptanuo komisijos suformuotø gairiø, o ir mokytojørengimo institucijoje studijø tvarkabeveik nesikeis. Nustatytas vienu maþesnisauklëtiniø skaièius, jø iðlaikymuiskiriant po 150 sidabro rubliø metams.Kandidatai buvo atrenkami pagal matematikos,zoologijos, botanikos, chemijosir romënø literatûros stojamøjø egzaminørezultatus. Ástojusieji rinkdavosistudijø skyriø (fakultetà). Taèiau pagalankstesnæ tvarkà jiems bûdavo skiriamipapildomi studijø dalykai, kad mokytojasgerai iðmanytø visus vidurinëse mokyklosemokomus dalykus. Tad tiksliuosiusmokslus studijuosianèiam kandidatuibuvo privalu iðklausyti humanitariniødisciplinø ávadinius kursus, o humanitarams– tiksliøjø mokslø. Uþsienio kalbø– rusø, prancûzø ir vokieèiø – paskaitosbuvo privalomos visiems. Vëliau kiekvienamseminaristui studijø programa bûdavosudaroma individualiai. Dar vienapaþangi naujovë, átvirtinta tuometëje mokymoprogramoje, – siekis suteikti bûsimiesiemsmokytojams praktiniø ágûdþiø.Fizikos ir matematikos skyriaus studentaibûdavo skiriami dirbti pagalbininkaisá laboratorijas bei kabinetus (fizikos, chemijos,mechanikos, mineralogijos) ir á botanikossodà; studijuojantys literatûrà –á universiteto bibliotekà. Kartais studentaipavaduodavo susirgusius ar iðvykusiusVilniaus mokyklø mokytojus. Apie1822 m. buvo ávestos „supratimo apiepedagogikà“ paskaitos, joms skiriant valandàsekmadieniais po pietø. Taèiau taispaèiais metais padarytoje iðsamioje mokykløbûklës apþvalgoje, kurià pateikëvizitatorius Jonas Chodzka, jau kalbamair apie Pedagogikos katedros reikmæ.Ðiek tiek pedagogikos pradmenøsuteikdavo filosofijos kursas. Pavyzdþiui,þymus I.Kanto filosofijos propaguotojasprofesorius J.M.Abichtas, dëstæs universitete1804–1816 m., plaèiai nagrinëjognoseologijà.Studijø tvarka Vilniaus imperatoriðkajameuniversitete buvo nustatyta, priëmusSeminarijos nuostatus, kuriuos1817 m. parengë þymus gamtininkasprofesorius Stanislovas Bonifacas Jundzilas(1761–1847), daug metø dirbæsmokytojø studijø prefektu. 1821m. ðiuosnuostatus kiek pakoregavo profesoriusMykolas Polinskis-Pelka (1785–1848).Jo projekte iðvardytos disciplinos, kuriasturi studijuoti kiekvieno skyriaus seminaristai.1820 m. auklëtiniø sàraðe jaupaminëti ir pieðimà studijuojantys keturijaunuoliai.Seminarijos nuostatai skatino akademinækarjerà. Juose nurodyta, kad auklëtiniaigali siekti ir aukðtosios mokyklosprofesûros. Iðties ið absolventø iðaugonemaþai labai þymiø mokslo ir kultûrosveikëjø. Tai Vilniaus universiteto profesoriai:teisininkas S.Malevskis (1759–1832), fizikas Steponas Stubelevièius(1762–1814), matematikai ZacharijasNiemèevskis (1766–1820) ir Tomas Þickis(1762–1839), istorikas Joachimas Lelevelis(1786–1861), mineralogas IgnasJakovickis (1794–1847), tikimybiø teorijospradininkas Zigmantas Revkovskis(1807–1893); taip pat astronomas VincentasKarèevskis (1789–1832), bibliografasA.Bohatkevièius (1789–1831), architektasIpolitas Rumbovièius (1798–1838), literatas ir geologas Tomas Zanas(1796–1855), poetas Adomas Mickevièius(1798–1855), tapytojas VincentasSmakauskas (1797–1876), Kijevouniversiteto profesorius fizikas KarolisJencas (1797–1829), Charkovo universitetoprofesorius, pirmøjø geodezijosvadovëliø autorius Antanas Ðahinas(1799–1845), Kazanës universiteto rektorius,mongolistikos pradininkas JuozapasKovalevskis (1801–1878), garsushidrotechnikos inþinierius Janas Heidetalis(1801–1871) ir kiti. Ne vieno ið jøpavardë yra ir garsiø XIX a. pradþios patriotiniøorganizacijø sàraðuose bei laisvëskovø, sukilëliø prieð rusø valdþià gretose.Filomatai buvo A.Mickevièius, T.Zanas,J.Sobolevskis, J.Kovalevskis; filaretai– J.Vernikovskis, F.Kolakovskis, J.Krinickis,J.Heidetalis, N.Kozlovskis. Taigiakivaizdu, kad Mokytojø seminarijosauklëtiniai – Vilniaus akademinio jaunimoþiedas. Skaudþiø tautai istoriniø ávykiøiðblaðkyti po platøjá pasaulá, savo gabumusir kûrybinæ energijà atidavë, deja,nebe savo tëvynei Lietuvai...Iðdëstytø istoriniø faktø kontekstegalima daryti iðvadà, kad Lietuvos edukologijosuniversitetas savo ðaknimis iriðtakomis tikrai siekia Edukacinës komisijos1783 m. ákurtà Mokytojø institutà– seminarijà.GeriausiejiProf. habil. dr.Marijona BARKAUSKAITËEdukologijos katedros vedëjaMokytojo, kaip asmens, indëlisugdymo procese yra nelygstamosvertës. Dar 4000 metø prieð Kristøkinai mokytojà, kuris buvo pagrindinisþiniø ðaltinis, aukðèiau vertino uþtai, kas jis yra, o ne uþtai, kà jis sako.Prof. E. Martiðauskienë, aptardamapedagogo rengimà, iðsako svarbiausiàrûpestá, jog reikalavimai pedagoguineturi ribø, t.y. „uþ viskà irvisada“ atsakingas.Doc. E.Sakadolskienës (2009)duomenimis, Europos ðalys, kuriosðiandien itin rûpinasi pedagogørengimu, vien pedagoginei praktikaiskiria 200 dienø, be to, prailginastudijø laikà iki 5–6 metø.Pradþia – nuo pedagogikos mokslosuvokimo. Atskiri mokomieji dalykaiuþima tik dalá þmonijos patyrimo, opedagogika, jos mokslo turinys, kaiptaikliai pastebi S.Ðalkauskis, yravisos þmonijos patyrimas, sutvarkytas,apibendrintas, paaiðkintas,suvestas á sistemà, praturtintasmokslinëmis iðvadomis, o jaisuprasti, ja remtis, jai studijuotiskiriama maþiausiai laiko.4 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

ðviesategul tampamokytojaispilnatvæ, o bet kurios dalies menkumassukuria sàlygas atsirasti ugdymo klaidoms,kuriø taisymui nepakanka raudonoar þalio pieštuko. Daþniausiai reikia„þiniø“ ir „ðirdies“ reabilitacijos, pakrovimo,atnaujinimo. „Þiniø“ ir „ðirdies“ pakrovimoprocesas yra glaudþiai susijæs,bet pasiekiamas rezultatas laiko, tvirtumo,patikimumo, raiškos ir kitais aspektaisabiem pusëm (þinioms ir širdþiai) labaiskirtingas, daþnai veikiamas ir skirtingøporeikiø.Auginimas. Globojimas. UgdymasPedagogikos mokslo raidos analizëpasaulio ir Lietuvos moksliniø darbø konteksteleidþia teigti, kad, realizuojant ðiøsàvokø turiná, visos bûtinos veiklos sritysbesàlygiðkai priskiriamos pedagoguitaikant aukðèiausius kokybinius kriterijus.Ðtai „auginimas“. Tiesiogiai tai – ðeimospareiga, kuriai reikalavimai, kokybëskriterijai ávairiuose dokumentuoseaptarti, bet realiame gyvenime jie menkaitikrinami, jø nesilaikoma, á juos valstybiðkaimaþai kiðamasi. Sakykime, dëlvaiko maisto kaloringumo, ávairumo ir kt.ðeima tik retais atvejais sulaukia priekaiðtø,tuo tarpu ðvietimo institucijos, pedagogaituri atsakyti uþ jø maisto kaloringumà,ðvarumà, ávairovæ, ðvieþumà ir t.t.Aukðèiausios kokybës reikalavimai (saugumo, iðsilavinimo, ramybës,atsakingumo) keliami ne tik pedagogui, ugdanèiam tautos ateitá, betir kiekvienam mûsø, gyvenanèiam ir màstanèiam apie ateitá.èiausio ir humaniðkiausio tikslo – sudarytisàlygas kiekvieno vaiko pozityviai saviraiðkaipagelbëjant ir maksimaliai panaudojantjo galias ir galimybes visumineiasmenybës sklaidai.Todël ne ðûkiais ir tuðèiais þodþiais,bet visa þmogiðkàja esybe suvokdamipedagogo-ugdytojo paskirtá – prisiimti atsakomybæuþ brangiausios ir didþiausiosvertybës – vaiko – ugdymà, privalomevisi (politikai, valdþios þmonës ir klerkai,ðoumenai ir visokio plauko þurnalistai, të-Svarbiausios pedagogo asmenybësdedamosiosPedagogas yra kvalifikuotas specialistas,turintis universitetiná (pasaulinënuostata) iðsilavinimà. Pedagoginiø studijømetu kaupiamos teorinës ir praktinësþinios, mokëjimai ir gebëjimai, sudarantys„þiniø“ pagrindus (kompetencijas),o antrosios dalies „ðirdies“ pagrindainëra taip lengvai nusakomi ir pamatuojamikaip „þinios“, tai ir sudaro ðiosugdomosios dalies sudëtingumà.Tad suprantama, kodël XX a. klasikasM.Fullanas mokytojo naujoviškamdarbui stiprinti rekomenduoja ið esmësgerinti pedagogikos dalyko ne tik þinias,Pedagoginio darbo iðskirtinumà didina ir jo universalumas. Nëra kitosprofesijos, kuri apimtø visas þmogaus gyvenimo sferas, nes auklëtiniaiklausia ávairiausiø dalykø. Todël pedagogas dalyvauja ugdymoprocese visu savo gyvenimu, buitimi ir bûtimi.Dar grieþtesni ir kokybiniu poþiûriu didesnireikalavimai kitoms pedagoginëmsveikloms organizuojant mokymo, lavinimo,auklëjimo procesus, siekiant aukðvai,kolegos pedagogai... Ir visa visuomenë)ásisàmoninti, kad pedagogo asmenybëjesusilydo þinios ir ðirdis. Ðiosdvi dalys sudaro pedagogo asmenybësbet ir jomis remtis teisinëje, þiniasklaidosir kt. sistemose, kai sprendþiamos þmogaus,ypaè vaiko, problemos. Mokytojoprofesijos iðskirtinumà lemia tai, kad þiniøtaikymas, jø realizavimas turi bûti suvoktaskaip nepertraukiamas vyksmas(pedagoginis procesas), kad jis yra gyvas,maitinamas giliausiu asmeniniu santykiu,visu vertybiniu potencialu, tiksliaumeile, paþadinanèia mokinio norà mokytisbei savo gyvenimà grásti aukðèiausiomisvertybëmis. Bet tai nesusiformuojasavaime ar tiksliai atgaminus vadovëliømedþiagà. Kaip pasakytø J.Ratzingeris,,,tikslas pasiekiamas ne perdavuskuo daugiau þiniø, bet tada, kai per þodánuðvinta meilë, kai jame susilieèia tu irtu. Dialogo prasmë glûdi ne treèiajame– dalyko þinojime, o paèiame paðnekove.Tai susivienijimas“.Visa pedagogikos klasika persmelktapedagogo asmens svarbos árodymo.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 5

XX a. mokslininkai (Fullanas, Hargreavesas,Lauþikas, Lukðienë ir kiti) moralinespedagogo savybes laiko ðiuolaikiniøpokyèiø pagrindu. Edukologø nuo-matyti ir kûrybiðkai màstyti. Tai ir sudarosàlygas ugdyti(is) laisvà, kûrybiðkà,atsakingà, sàþiningà þmogø. Deja, asmeninëpatirtis pedagoginëje realybëjeNe „Baltijos tyrimai“, o Lietuvos universitetø dëstytojø,magistrantø, mokytojø sistemingø moksliniø tyrimø duomenyspagrindþia, jog mokytojas gyvas lieka mokiniø ðirdyse ir elgesyjetuomet, kai jis pajëgia mylëti, kai, atrodo, niekas tavæs nemyli; tikëtitavimi, kai, rodos, nëra poþymiø, þenklø, galinèiø tai paliudyti; neprarastivilties, kai mokslo, bendravimo, artimøjø nesëkmës uþgulapeèius ir Mokytojas tampa vienintele atrama ne tik tau, bet kiekvienamsilpnesniam, kitø atstumtam, daþnai net tëvø nelauktam, iðduotamir nemylëtam, ðviesa, kurios akivaizdoje nublanksta reklaminiaiblizguèiai, skaidrëja mintis, pradeda dygti þmoniðkumo daigai.leidþia teigti, kad vizijose, akcijose, projektuoseir t.t. pirmumas teikiamas tam,kur dominuoja verslumas, ekonominiaisvertai, kriterijai, o doriniai akcentai, vertybiniaipamatai pastumiami á ðalá. Todëlbe jokiø iðlygø ir kompromisø, remdamasimokslinëmis studijomis, daugiaaspekèiaistyrimais, moksline-pedagoginepatirtimi ir ðiandiene gyvenimo realybe,teigiu, kad, be vertybinio þmogausugdymo, be sàþinës, be atsakingumo,be galvojimo, meilës ir noro padëtikitam, mes visi (ne tik mokiniai) ilgaibûsime dvasinëje krizëje, apie kurià„aukðtieji“ maþai ir kalba, skanduodamiekonominæ krizæ.mone, svarbu ne tik ásipareigoti bendrammoraliniam tikslui, bet reikia ir suvokti ðiotikslo ryðá su ðvietimo politikos ir visuomenëskaitos klausimais, áþvelgiant irstiprinant mokytojo misijà tautos ir pasaulioistorijoje, jos kaitoje. Tik ðiek tiekpriartëjus prie pedagogo darbo, akivaizdu,kad tai svarbiausias darbas valstybëje,nes mokytojas šiandien ákûnija ateitiesLietuvos veidà, jo dvasios galia palytikiekvienà mokiná.Gali kiekvienà paskatinti prasmingam,ðviesiam gyvenimuiProf. J.Lauþikas, ávairiais aspektaiskalbëdamas apie mokytojà, iðskyrë keliolikaasmenybës ugdymo srièiø: tautosir visuomenës vedlys; asmuo, parengiantisvaikà dvasiniam gimimui; idealø neðëjas;tarpininkas tarp pasaulio, tautos,kultûros ir mokinio; aktyvus švietimo sistemosugdymo turinio kûrëjas; bendrininkas,mokiniø gyvenimo ir darbo organizatorius,vadovas, pramanytojas,pagalbininkas; priešybë tironams, egoistams,rëksniams, valdininkams, pamokslininkams,sausiems dalyko þinovams,amatininkams; mokytojas, ugdytojas,tyrëjas.Kitais þodþiais, kita retorika ðios nuostatosir ðiandien ávardijamos dokumentuoseir kalbose, bet tik kalbose, nekuriantaplinkø ir sàlygø „su meile save atiduoti“(K.Wojtyla) mokiniui jam esantðalia namø, gimtøjø laukø, artimø þmoniø,kryþiø, numintø takø, medþiø, garsøir kvapø apsuptyje, þingsniuojant ámokyklëlæ ir ið jos pasilabinant su kaimynais,pagarbinant kryþiø. Tai ne taspat, kà patiri „stûksodamas“ stotelësear ðlaistydamasis mokyklos kieme. Pasauliniøtyrimø duomenys pagrindþia,kad saugi aplinka atveria mokiniui erdvesnebijoti, sakyti tiesà, analizuoti, vertinti,prisiimti atsakomybæ, padëti kitam,6 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

Mûsø laikas – bûti vertybiøsargybojeYpatingà vietà uþima pedagoginëpraktika. Në viena ðalis neturi galimybiøparengti ir teoriškai, ir praktiškaitobulo specialisto, sugebanèio iðspræstikiekvienà mokyklinæ situacijà.Tuo labiau, kad reikia didþiulio patiesbûsimo pedagogo ádirbio, atsakomybësir noro panaudoti visas turimasþinias, sukauptà patirtá ir savo talentogalias pedagoginëje veikloje. Didþiuláteigiamà poslinká pajutome, kai buvoiðplëtota optimali studijø pedagoginëspraktikos sistema – nuo stebimosios,asistento, padedant mentoriui, iki savarankiðkodarbo. Parengta kiekvienospedagoginës praktikos koncepcija,turinys, apraðai. Parengtos uþduotys.Ðiais laiptais studentas lipa ávirðø: iš pradþiø stebi, mato, paskui –jau asistuoja, ásijungia á darbus, vëliau– padedamas mentoriaus pats dirba,o praktikos metu savarankiškai išbandovisus mokytojo vaidmenis. Dþiuginatai, kad studentai, atsiskaitydamiuþ praktikà, ðià sistemà pripaþásta,daugelis vertina kaip naudingà, norsir sudëtingà, teigia, kad visos uþduotysreikalingos, ir dþiaugiasi jas turëjæir ávykdæ. Edukologijos katedros bendruomenëypaè vertina ir puoselëjaturiningo bendravimo tradicijas su savopartneriais – ávairiø tipø mokyklomisne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.Ði partnerystë sudaro sàlygassistemingai aiðkintis, stebëti ir tyrinëtiugdymo problemas, jø sprendimo bûdus,bûsimø pedagogø gebëjimà jasspræsti. Todël mokykla yra mûsø katedrostyrimø laukas. Mokytojø, dirbanèiøsu studentais praktikantais,mokiniø ir paèiø studentø informacijasutampa tais plaèiais klausimais – mokyklosevaikui trûksta ðiltos, saugios,atitinkanèios jo galias ir galimybes pagalbos.Analizuodami ðiuos duomenis,manome, kad bûsimo pedagogostudijas turime keisti bûtent vertybiniønuostatø ugdymo linkme.Naujos technologijos ir naujieji metodaine visuomet yra galingiausiaugdomoji jëga. Dalá problemø gali iðspræstitik antroji (ávardinta) dalis –mokytojo širdis. Matyti kiekvienà vaikà,kiekvienam padëti – Edukologijoskatedros nuolatinis rûpestis. Kiekvienaskatedros dëstytojas su meileperteikia studentams pedagogikosmokslo menines subtilybes, jas papildoir sušildo tuo, kuo yra stiprûs.Akad. Algirdas GAIÞUTISVilniaus edukologijos universitetorektoriusTik kà Pedagogø kvalifikacijos tobulinimoinstituto Kalbø mokymo centreduris atvërë legendinio Ispanijosdailininko siurrealisto Salvadoro Daliauditorija, kurios iðkilmëse dalyvavo IspanijosKaralystës ambasadorius J. E.ðviesaUniversitete jau deðimtmetá steigiamos vardinës áþymiøjøðvietimo, kultûros, mokslo, meno asmenybiø auditorijos,kuriose studentams kasdien prieð akis ne pilkossienos, o didieji pasaulio màstytojø vardai, veidai irmintys. Tegul iðmintis gyvena kartu su studijomis.Tai amþiams negæstanti ðviesa.Amþiams þaliuojantisàþuolynasArkivyskupo Meèislovo Reinio, Lietuvosganytojo, tremties kankinio, vardo auditorija.Niekas neliks abejingas tragiðkolikimo nuotraukø ekspozicijai. Greta puikiaiárengta legendinio Lietuvos partizanøvado Adolfo Ramanausko-Vanago vardinëauditorija. Jos duris þymi skulptoriausVaclovo Krutinio meninis bareljefas.Studentai daugelio Lietuvos istorijospaskaitø klausosi profesoriaus AdolfoAtidaroma Salvadoro Dali auditorija. Pirmame plane (ið kairës) – Ispanijos Karalystës ambasadoriusJ. E. Miguelis Arias Esrevezas ir Edukologijos universiteto rektorius A.GaiþutisMiguelis Arias Esrevezas. Tai graþi iráspûdinga tradicija – visø iðkiliøjø vardiniøauditorijø atidarymo ðvenèiø sveèiaibuvo valstybiø ambasadoriai, iðkilûsvalstybës þmonës. Tai subtilus irreikðmingas universiteto bendradarbiavimobruoþas.Šapokos auditorijoje. Naujausias meninisskulptûrinis Lietuvos tautinës mokykloskoncepcijos autorës, kilnios ðvietimopertvarkos iniciatorës, kultûros istorikësir literatûrologës, habilituotos daktarësMeilës Lukðienës bareljefas, sukurtasskulptoriaus Leono Þuklio, papuo-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 7

ðë duris iðskirtinës auditorijos, kurioje sudëtamokslininkës, tyrëjos gyvenimo,veiklos vaizdø, sukrauta jos dovanotøknygø ekspozicija.ArkivyskupasMeèislovasReinysMeilës Lukðienësauditorijos atidarymasArkivyskupo Meèislovo Reinio auditorijoje. Pirmoje eilëje (ið kairës): Seimo narys Julius Dautartas,kardinolas Audrys Juozas Baèkis, Daugailiø (Utenos r.) kunigas monsinjoras Petras Baltuðkair rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis2013-ieji Lietuvos edukologijos universiteteskelbiami Meilës Lukðienësðimtmeèio sukakties metais.Prieš dvejus metus, puoselëjant garbingosiosedukologës ðviesø atminimà,iškilmingai atidaryta aula greitai tapomokslininkø sambûriø, disputø, susitikimø,studentiðkø renginiø vieta. Tradicijànumatyta plëtoti ir jubiliejiniais metais.LEU Edukologijos katedra èia ketina surengtiMeilës Lukðienës sukauptos ir ðeimosdovanotos universitetui XIX–XX amþiøLietuvos ðvietimo istorijos dokumentø,knygø, rankraðèiø archyvø kolekcijosparodà visuomenei bei mokslinæ ðvietimoaktualijø konferencijà; iðleisti MeilësLukðienës idëjø sklaidos leidinius. Èianumatoma rengti ciklus vieðøjø ugdymoproblematikos paskaitø mokytojams,ðvietimo darbuotojams, tëvams.Ir tai – ne pavieniai epizodai. Tai universitetosavastis: árengtos ir iðkilaus pedagogikospatriarcho profesoriaus JonoLauþiko, ir profesoriaus Vlado Rajec-Studentai: nerimo, ieðkojimø laikasKodël taip aistringai renkamës Europos ir pasauliouniversitetus bei kolegijas, nors daþnai Lietuvos universitetømokymo kokybë gerokai pralenkia uþsienio.Kas ið reikalo, o kas ið noroRenata Þemaitytë yra tikra studijø mainøþinovë. Pagal ERASMUS studentømainø programà studijavo ÐveicarijosBerno universitete. Ðiemet pedagoginæpraktikà atliko Italijoje, tarptautinëje Turinomokykloje. Verta paminëti ágytà patirtáið programø „Work&Travel“ JungtinëseAmerikos Valstijose, taip pat poros savaièiømokslus Lenkijoje, Vroclave. Ji neskubakritikuoti Lietuvos aukštojo mokslobei švietimo sistemos, taèiau dalijasipatarimais: „Bûtina orientuoti studentusá tas mokymosi programas, kuriø spe-cialistø mums labiausiai reikia“. O kalbëdamaapie tai, ko mums stinga, pirmiausiapamini ne tik stojanèiøjø á savàjá universitetàmotyvacijos trûkumà (specialusistestas atliekamas dar tik antrus metus),bet ir svarbiausià sistemos grandá –dëstytojus. Studijø kokybës pagrindu jilaiko dëstytojø pasirengimà pedagoginiamir mokslo darbui, anot studentës,„dëstymà ne ið reikalo, o ið pašaukimo irnoro“. Studentai mato, jog daþnas jø „kirvis“þiniø turi daug, taèiau ne visi ir visadamoka vykusiai, patraukliai, átaigiai, átikinamaijomis pasidalyti su studentais.8 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

MeilësLukðienësbareljefas,sukurtasskulptoriausLeono Þuklione vien tik ðiame tautos dvasinës ðviesosàþuolyne studentai kasdien gyvena.Prieð deðimtmetá universiteto Garbësdaktaras, finansø analitikas ið VokietijosKlausas Bresseris padovanojoJ.V.Getës vardo auditorijà su puikiakompiuterine, literatûros bei grafikos paveiksløáranga. Paskui duris atvërë prancûzøliteratûros klasikø Þ.P.Sartro ir S.deBovuar, italø dailininko Leonardo da Vinèio,amerikieèiø raðytojo E.Hemingvëjausauditorijos. Jø interjerus puoðiagarsios ir ásimintinos genijø nuotraukos,jø minèiø citatos. Šià garbingà galerijàpratæsia ir poeto Adomo Mickevièiaus,ir garsiojo knygø leidëjo PranciškausSkorinos, ir rusø poezijos milþino AleksandroPuškino vardai. Netrukus busatidaryta ir Viljamo Šekspyro auditorija.Visø šiø auditorijø atidarymo iðkilmiøgarbës sveèiø knygose bei universitetoAdolfas Ramanauskas-Vanagas subendraþygiaisMeilës Lukðienës palikimasko, ir pirmojo universiteto rektoriaus AlbinoLiaugmino, antropologo ir keliautojoAntano Poškos auditorijos. Taèiauistorijos puslapiuose áraðyti ðiø ðaliø ambasadoriøvizitai, jø dosni parama. Tokiaamþinai þaliuojanèio pasaulio didþiø-Adolfo Ramanausko-Vanago bareljefas.Skulptorius Vaclovas Krutinisjø àþuolyno gretimybë papildo studijas,ugdo pasididþiavimà mokslo, meno ilgamiðliekama ðviesa ðirdyse. Ði asmenybiøáamþinimo programa, skirta jaunimui,nëra universiteto baigtinë akcija.Akivaizdûs pavyzdþiai uþkreèia – ne vienasuniversiteto sveèias, aplankæs ðiasiðkiliøjø vardø ir veidø ekspozicijas, siûloir savo tautos vardà. Tai neabejotinaspripaþinimas ir ávertinimas.Svetur ir arbata, ir meilë karðtesnëPasak lituanistikos treèiakursës AinësÐiðkovaitës, studijos svetur teikiadaugiau progø tobulëti, plësti akiratá.Pagal ERASMUS mainø programà iðvykusiá Prancûzijà, mergina Europojeágytà patirtá vertina tik teigiamai ir vardija,jos galva, pranašumus: „Patobuliniuþsienio kalbos þinias, susipaþástisu nauja kultûra, iðmoksti gyventi savarankiðkiau“.Kai ið dangaus kepti karveliainekrenta...Aurelija Ðataitë, filosofijos studijøstudentë: „Að suprantu jaunimà, kurisiðvaþiuoja á uþsiená studijuoti prestiþiniuoseuniversitetuose ar stoja á specialybes,kuriø Lietuvoje galbût nëra.Taèiau visiðkai nepalaikau jaunuoliø,kurie renkasi studijas sveèiose ðalysevisiðkai nepasidomëdami, kokios kokybësaukðtàjá iðsilavinimà gaus. Labaigaila, jog bûsimieji studentai, neretaipasirinkæ uþsienio aukðtàjà mokyklà,nusivilia jos teikiamomis paslaugomis,palieka studijas ir liekasveèioje ðalyje dirbti pirmo pasitaikiusiodarbo“.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 9

ðviesaCivilizacijosagonijaKeletas klausimømonografijos „Rezignacija,arba mirties filosofijos iððûkismodernybei “ autoriuiLEU Etikos didaktikos katedros vedëjo prof. Jono BALÈIAUS irfilosofo Krescencijaus Antano STOŠKAUS pokalbisJ.B. Filosofija, o kartu su ja ir visaVakarø Europos filosofijos istorija, nepriklausomainuo to, kaip á jà kaip ypatingàintelektualià þmonijos veiklà beijos rezultatus þiûrëjo ir vertino skirtingøþmonijos istorijos epochø màstytojai,visada buvo ir josios sàþinë, irbiografija. Jûsø monografija, didþiaigerbiamas Krescentai, kurià pagal josioskonceptualø ir teoriná reikðmingumàesu linkæs iðkelti á pirmàjá deðimtu-Docentas Krescencijus AntanasStoðkus – þinomas mûsølaikø lietuviø filosofas, ilgametisVilniaus universiteto irVilniaus pedagoginio (dab.Lietuvos edukologijos) universitetofilosofijos dëstytojas,docentas, filosofijos istorikas,nenuilstantis visuomenininkas,visø iki ðiol Lietuvojevykusiø kultûros forumøvienas ið iniciatoriø ir ákvëpëjø,taip pat ir vienas ið didþiuláautoritetà tarp studentø irkolegø dëstytojø pelniusiøuniversalaus iðsilavinimofilosofø. Neseniai ið spaudosiðëjusi filosofo knyga ásimenanèiupavadinimu „Rezignacija,arba mirties filosofijosiððûkis modernybei“ 1 negalipalikti abejingo në vieno netgibent ðiek tiek tesusijusio sufilosofija skaitytojo tiek dëlðioje monografijoje keliamøfundamentaliø problemø, tiekir dël paèios ðios monografijoskoncepcijos. Tai reiðkia,jog jau pats ðis monografijospavadinimas emociðkai irpsichologiðkai orientuojabûsimàjá skaitytojà á nevienareikðmáir nevienaplaná susitikimàsu iðskirtinio intelekto,universalios erudicijos màstytoju,monografijos autoriumi,kelianèiu ir bandanèiu atsakytiá paèius fundamentaliausiusKrescencijus Antanas STOŠKUSne tiktai mûsø gyvenamajaiepochai, bet ir visai Vakarøfilosofijos istorijai paèiusreikðmingiausius – egzistencinius– klausimus, ið kuriøbene svarbiausias – treèiàtûkstantmetá bebaigianèiosvienos ið nuostabiausiø þmonijoskada nors sukurtøintelektinës veiklos srièiølikimas.kà ne tiktai Lietuvos ar Europos, betnetgi ir pasaulio mastu, uþkliudo klausimus,prie kuriø – bent jau mintyse –ne vienas ir ið mûsø, filosofø gildijosdarbininkø, yra stabtelëjæs: kas laukiafilosofijos, jau ne vienà ðimtmetá permanentiðkai,nelyginant garsusisW.Shakespeare‘o tragedijos karaliusLyras, atiduodanèios visà savo paþintinæ,dorovinæ ir groþinæ problematikàkaþkam kitam, pavyzdþiui, specialiosiomsmokslo disciplinoms? Gal jai irið tikrøjø lemta visiðkai iðnykti ar bentjau tapti viena ið daugybës þmonijosintelektinës veiklos srièiø, pavyzdþiui,kultûrologija?10 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

K.A.S. Dëkoju Jums, mielasis Jonai,uþ graþius, nors ir nepelnytus þodþius.Bet, prisipaþinsiu, jie padràsina atsilapotiir kalbëti atviriau, negu esu ápratæs. Todëlsakysiu tiesiai: dabar mane maþiausiaijaudina filosofijos ateitis. Paðlijusiaicivilizacijai yra iðkilusi svarbesnë, iðlikimo,problema. Ant kortos pastatytas septyniømilijardø þmoniø likimas. Tai nereiðkia,kad abejoju profesionalumo verte.Anaiptol. Kaip moderniosios civilizacijosiðugdytas þmogus, að visad esu pasirengæsjá ginti ir pritariu Jûsø nuogàstavimui.Tik noriu pasakyti, kad (1) ne visada ribøklausimas yra svarbiausias, (2) ribasgalima iðsaugoti tik tol, kol yra patvarûsracionalumo kriterijai ir (3) visada krizëspriverèia galvoti apie iðlikimà ir suabejotiþmogaus išmintingumu.Dabar svarbiausia iðsiaiðkinti ne tiktai, kas atsitiko su moderniàja filosofija,bet ir su paèia galingiausia civilizacijaþmonijos istorijoje. Ðiurkðèiau sakant, noriusuprasti, kodël mûsø civilizacija vislabiau iðprotëja. Ir èia ne kokia metafora:modernusis protas palauþtas. Neatsakiusá ðá klausimà, ðiame pasaulyje tiesiognebûtø kà veikti. Þmonës jau beveikyra susitaikæ su tuo, kad jos màstymas,sprendimai ir veiksmai darosi visbeprasmiðkesni ir orientuoti á savinaikà.Nëra tokios prieð já nukreiptos beprotybësformos, kurios jis pats nebûtø legitimavæs.Pasaulyje, kuriame absurdo aktaigauna lygias teises su proto sprendimais,jau nieko nëra teisëta, ir vis sunkiauprotu kà nors pakeisti.Kai XIX ir XX a. sankirtoje iðveðëjo iracionalizmas,niekas tokios grësmës nenumatë.Tai buvo panaðu tik á suvëlavusáromantizmà. Bet XX amþius já nuyrë ikiloginës pabaigos. Tam pasitarnavo netik du pasauliniai karai, stalinizmo ir hitlerizmoateities projektai, racionaliosiosdujø kameros, atominiø bombø „iðbandymai“Hirosimoje ir Nagasakyje, termobranduolinësvarþybos dël to, kiekkartø jau galëtume sunaikinti Þemës rutulá,terorizmo iðveðëjimas, bet ir kasdienëvisø gyvenimo srièiø brutualizacija, hiperseksualizacija,sadizmo reabilitacija,narkotizacija, sàmoningai meno ir filosofijosprijaukinta beprasmybë, patologiðkasþavëjimasis þûtimis, katastrofomis,sumaitotais lavonais, iðsigimimais, atmatomis...Tuos dalykus banalu kartoti. Atskiraisfragmentais juos visi gerai þino. Irdël to, matyt, su jais seniai yra susitaikæ.Kas belieka? Suregistruoti kokiam iðprotëjusiamDiogenui visas saviþudybës formasir iðeiti saulëtà dienà su þibintu á gatvæbeviltiðkai tikintis suþinoti, kiek dar yralikæ þmonijos iðgyvenimui tikrai pasiðventusiøþmoniø.Atleiskite uþ šiuos negailestingusávaizdþius, bet stengiuos kuo trumpiausuformuluoti mintá, dël ko ði knyga paraðyta.Esu sutrikdytas, kad mes, „provincialai“,seniai esame atpratinti spræstisavo galva. Vis bëgame ir bëgame paskuikitus, paskui tuos, kurie stipresni, kuriødaugiau, arba tuos, kurie toliau á vakarus.Ir vis liekame uodegoje. Net ir nuocivilizacijos negalavimø skubame neatsilikti.Ir dar baisiai supykstame, kai kasnors pasiûlo neprarasti sveiko proto artiesiog perspëja, kad karalius nuogas.Apgailëtina, kad realioms, pozityviomscivilizacijos galioms perimti neturimeper daug nei intelektiniø pajëgø, nei lëðø,nei laiko, nei kantrybës, nei normaliosvaldþios. O savinaikai visko turimeper akis: ir naivumo, ir diletantizmo, irinfantilizmo...Filosofijos ateities pranaðauti nedrásèiauvien dël to, kad ðiandien gana neaiðkivisa þmonijos ateitis. Þinoma, negalëèiausutikti, kad filosofija visà laikàturëtø gromuluoti tas paèias graikiðkaisuformuluotas bûties ar naujøjø laikøepistemologijos problemas. Bûties aiðkinimasneatskiriama nuo þmogaus bûklës,o ði yra istorinë. Istorinis kultûros(arba gyvenimo) galiø persiskirstymas irapskritai kultûrinio konteksto pasikeitimaiið naujo suproblemina kiekvienos epochosbûtá ir priverèia ið naujo permàstytijos atramines sàvokas. O tai reiðkia, kadá plaèiausià akiratá pretenduojanèiai filosofijaivisada bûtina tam tikra kultûrosbûklës nuovoka. Ji negali suimti pasaulionematydama savo priklausomybësnuo dominuojanèiø kultûros veiksniø. Filosofijosistorikai, akcentuodami tik josgalià áveikti mitus, daþniausiai iðleidþiaið akiø tà faktà, kad paèià bûties problematikàgraikams uþdavë jø kultûroje dominavusimitologija. Tik racionaliai permàstydamimitinæ tradicijà, graikai ádiegëiðtikimybæ iðminèiai.Kai viduramþiø kultûroje ëmë dominuotireligija, filosofija turëjo susitaikyti sutarnaitës funkcija bei apmàstyti þinojimoir tikëjimo santykius. O tada, kai jai tekoðiauðtis prieð toká statusà, ji turëjo ið naujoiðaiðkinti to pasiðiauðimo pagrindus, vadinasi,ir paèios bûties tikrumo klausimà.Naujaisiais laikais á prieká iðsiverþëmokslas, o kiek vëliau ir technika. Ðieistoriniai dariniai, susijungdami tarpusavyjeir suteikdami þmogui dieviðkàjà galiàvaldyti gamtà, atsidûrë visos kultûroscentre. O ið ten atëjo ir tas fanatiðkaspasitikëjimas viskuo, kà tik imasi darytihomo sapiens. Ðio pasitikëjimo visiðkaipakako, kad mokslinis þinojimastaptø neginèijamu civilizuotos visuomenëstikëjimu ir bûties filosofija bûtø suvestaá epistemologijà. Bûtent ðioje epochojebuvo pripaþinta absoliuti moksloautonomija, o pagrindiniu naujojo tikëjimoprincipu tapo visos þmonijos paþanga.Èia jau visos kultûros sritys tapojo priedëliu bei savaip imitavo moksliniomàstymo racionalumà. Kas mokslodiktatui nepakluso, buvo paskelbtaprietaru, istorine atgyvena ir marginalizuotakultûros periferijoje. Jo galia suformavoásitikinimà, kad stipresniø jëgøpasaulyje apskritai nëra ir bûti negali.Kai mokslo ir technikos susijungimoteikiamà naudà vis akivaizdþiau ëmë pranoktisusinaikinimo grësmës, atsiradonusivylimas moderniàja civilizacija irepistemologinei epochai atëjo galas. Vostik uþgimusi postmodernybë visais varpaisëmë skambinti apie nusivylimà tomisracionalumo formomis, kurios beveikpenkis ðimtus metø maitino ir palaikëmoderniàjà civilizacijà. Paradoksaliausia,kad tas nusivylimas ásiðaknijo visose kultûrossrityse kaip tik tuo metu, kai rinkojekasdien pasirodo vis naujesni techninësir mokslinës kûrybos stebuklai: protingiausikosminiai laivai, komfortiðkiausiautomobiliai, fantastiniø galiø kompiuteriai,visagaliai mobilieji telefonai, keisèiausirobotai ir kt. Bet dabar jie darosivis labiau panaðûs á vaikiðkus þaisliukus,kuriuos tëvai dovanoja savo vaikams,kad jie nekeltø suaugusiø þmoniø klau-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 11

Prof. Jonas Balèius su etikos studentëmissimo, kodël vis sunkiau palaikyti jø bûtiespatikimumà ir iðliekamumà prisisavintamepasaulyje.Në kiek ne maþesnis paradoksas, kaiproto vertæ ir galià ima neigti nuo senoracionalumu save garsinusi filosofija. Pradëdamaorientuotis á menà, religijà, mitologijà,publicistikà, masinæ kultûrà, ji sukylapati prieð save, ima darytis iracionaliir nutrina tarp jø istoriðkai susiklosèiusiasskiriamàsias ribas. Puikiausià tokiø permainøpavyzdá jau XIX a. pabaigoje pateikëfilosofuojantis filologas F.Nietzschë.Kur yra jo filosofija? Misterijoje „Ðtai taipZaratustra kalbëjo“? Eilëraðèiuose? Aforizmuose?Eseistikoje? Visur ir niekur atskirai.Dar niekam nepavyko atsakyti, kurpasibaigia jo menas ir publicistika, o kurprasideda filosofija. Ið pradþiø profesionalûsfilosofai èia maþai tematë filosofijos,profesionalûs poetai – poetinio talento, oprofesionalûs publicistai – minties aiðkumoir átaigumo. Niekas neabejojo nebenttik jo ánirðiu, aistringumu, aforizmais ir sàmojais.Bet laiko dvasia buvo palanki –gana greitai jo darbai tapo Europos intelektualøir politikø „ðventuoju raðtu“. Ðitasribø perþengimo pavyzdys ne tik nulëmëfilosofijos pasklidimà po visas kultûrossritis, bet ir rezonansiná visø kitø srièiønorà „laisvai filosofuoti“. Tiek sekso,tiek ir filosofijos dabar pilna visur.Linkèiodama tai F.Nietzschei, taiA.Comte‘ui, filosofija vis maþiau ëmë rûpintistiesa, o vis daugiau naudingumu,daþniau demonstravo dràsà bei áþûlø pasitikëjimàsavo performatyvine saviraiðka.Ji pasidavë antisisteminei Nietzschësaistrai ir liovësi sukti galvà, kaip pasiektiteorijø iðsamumo, neprieðtaringumo beiátikinamumo. Pasidarë nesvarbu árodinëti,aiðkintis, net siekti taisyklingumo, þodþiøir minèiø vienareikðmiðkumo, suprantamumo.Vis labiau ji pasidavë spontaniðkoimprovizavimo nenuoseklumams,neuþbaigtumams, prieðtaravimams,svyravimams, abejonëms. Visdaþniau ëmë pakakti fenomenø (bûsenø,jausenø, individualiø patirèiø, nuojautø)apraðinëjimo, svarstomø dalykø suprobleminimo,imponavimo, gundymo,tyèia ir netyèia palikto máslingumo, keistumo,paslaptingo nesuprantamumo.Uþuot teigusi ar neigusi, kas yra tikra arbent tikëtina, ji stebino (trikdë, glumino,ðokiravo) skaitytojus, laidë sàmojus, apraðinëjosituacijas bei nusiteikimus.Spontaniðkas tekstø sukeistinimas, priimtøprasmiø trynimas ir jaukimas atriðorankas nuo tekstø net nepriklausomø interpretacijølaisvei.Tokia filosofijos tekstø „realybë“ nemaþaiprisidëjo prie to, kad K.Jaspersaspripaþintø, jog þmogaus bûtis pasaulyjeyra pasidariusi nepatikima. Bet XX a. ávykiaiparodë, kad tai nëra tik filosofijos iðvada.Visose kultûros srityse sparèiai plitonusivylimas modernybe. Iðkalbingiausito nusivylimo ir modernybës atmetimosimptomai ðiandien vadinami kontrkultûra,arba alternatyvine, marginalinekultûra. Visus juos patogiau bûtø pakeistibendresniu ir nepalyginti aiðkesniu kultûroskrizës terminu. O kultûros pakrikimasstûmë paèià filosofijà á savinaikos irmirties glëbá. Ir taip atsivërë bene skaudþiausias,giliausias ir labiausiai visuotinisnusivylimas, kurá civilizuotas þmogusyra patyræs savo istorijoje.Postmoderniškas filosofinës refleksijospasklidimas kultûroje ir moderniosioskultûros krizës simptomai tiesiog pasitinkavienas kità, sustiprindami neigimo,niekinimo ir naikinimo tendencijas. Ði nevisai gryna filosofija jau net negali bûtiniekuo kitu kaip tik kultûros krizës filosofija,atsidedanti krinkanèio gyvenimo bûdozondavimui, apraðymui ir tyrinëjimui.Bet, susiliedama su menu, meno kritika,publicistika, masine kultûra, iki ðiol ji tikaistringai demonstravo ávairiausiø laipsniøir formø nusivylimà. Atëjo laikas subrandintinuovokà, kaip naujà iðmintá, kuripadëtø suprasti svarbiausias nusivylimoðaknis, kad bûtø galima ið naujo sugráþtiprie moderniosios epistemologijosiðstumtos bûties, kuri dabar tampa þmogaussavigynà nuo savæs paties mobilizuojanèiaproblema.J.B. Kuo ir kaip paaiðkinti tà aistràar tik hipnotizuojantá, narkotizuojantápolinká á absoliuèià intelektinæ ,,rezignacijà“,apie kurià tiek daug ir taip turiningaikaip tik ir kalbama Jûsø monografijoje?K.A.S. Aistra kyla ið entuziazmo, kurásukelia prablaivëjæs protas, supratæsbailià progresizmo gudrybæ iðstumti mirtáið gyvenimo ir jà uþmirðti. Ne taip sunkuásivaizduoti, kaip pasijunta þmogus,kai amþius atlaikiusios nemirtingumoiliuzijos sugriûva lyg kortø nameliai. Atsirandakerðtingas átûþis, neigimo, niekinimoir naikinimo azartas, kuriuo þmogussavaip atsilygina uþ ilgai puoselëtasviltis ir ádiegtà abejingumà mirèiai.Iki apsvaigimo jis dabar kartoja: mirtis,mirtis, mirtis... Èia panaðu á minios maiðtà,nukreiptà prieð brangius daiktus irkultûros objektus. Jame gali bûti ir neigimodràsos, ir áþûlaus cinizmo, ir gàsdinimo,ir net vilties, kad kas nors tà nusivylimàpaneigs. Suprantama – tai negalia,kuri dar nori ðá tà reikðti.J.B. Bûkite malonus, populiariaunuðvieskite ar bent jau pakomentuokiteJûsø monografijoje taip plaèiai vartojamàsàvokà ,,mirties filosofija“. Kastai yra? Nejaugi tai yra kaip nors susijæir su garsiàja majø kalendoriaus,,pranaðyste“?K.A.S. Èia vien tik mûsø energingosioscivilizacijos problema, teisingiau pasakius,antroji jos medalio pusë, kuriosmodernusis þmogus ilgai „mokëjo“ nepastebëti,o kai pastebëdavo, lengvai iðstumdavoið savo sàmonës. Majai èia tikrainiekuo dëti. Jie patys jau yra padarytimûsø masinës kultûros prielipu prie ci-12 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

vilizacijos krizës. Apie juos paèius juk permaþai þinome, kad rimtai traktuotume,o juolab mëgdþiotume.Ðiek tiek pasikviesdamas á pagalbàS.Kierkegaardà, galëèiau pasakyti, kadnusivylimas gyvenimu yra ne kas kita,kaip „liga mirèiai“, arba mirtina liga. Dabarjá galima aptikti visose gyvenimo srityseir visur matyti mirties dvelksmà. Mûsøcivilizacija tikrai sunkiai serga. Mirtiesfilosofijos terminà teko paèiam ásivesti(bent jau að nebeuþtikau, kad já kas norsbûtø anksèiau vartojæs), kad labai iðaugusáfilosofø dëmesá mirèiai susieèiau sugriovimo kontrkultûra, kurià Vakaruoseneseniai pradëta vadinti mirties kultûra.Buvo akivaizdu, kad filosofijos lûþis visiðkaiatitiko visos kultûros poslinká ir atvirkðèiai.Kultûroje nusivylimas gyvenimuiðreiðkiamas ne tik mirties vaizdavimu,bet ir kultûros (màstysenos, elgesio, menoir gyvenimo) neigimo, niekinimo ir naikinimoformomis.Kaip þinoma, XX a. pradþioje atsiradogyvenimo filosofija (W.Dilthey‘us,H.Bergsonas, L.Klages‘as, M.Scheleris,O.Spengleris, G.Simmelis, E.Troeltschas),o simboliðkai já uþbaigë mirtiesfilosofija. Tai filosofija, kuri kilo iš nusivylimomoderniosios civilizacijos paþangair, á pirmà planà þmogaus gyvenime iðkeldamamirtá, paskelbë modernybës pabaigà.Mirties filosofijai pirmiausia priskyriauiðtisà srautà mirties teorijø nuoA.Schopenhauerio pesimizmo iki G.Bataillenihilizmo. Juos yra lemtingai susaisèiusiNietzschës kûryba, reprezentuojantigana charakteringus liguisto þmogausmàstysenos svyravimus tarp gyvenimo(bûties) euforijos ir neigimo, niekinimobei naikinimo (mirties) ekstazës. O tai sudarëpretekstà visiðkai prieðingoms jo kûrybosinterpretacijoms. XX a. pradþioje jibuvo traktuojama kaip gyvenimo filosofija,o jo pabaigoje tapo to paties gyvenimoneigimu ir niekinimu. Buvo ádomusuprasti, kodël pasikeitë þmogaus savijautapasaulyje.O kad suprastume tà pasikeitimà, reikëjopateikti kultûros iðklotinæ ir jos vertybiøneigime, niekinime bei naikinime atpaþintito paties nusivylimo simptomus.Að juos pamaèiau Nietzschës chamizmeir tyèiniame amoralizme. Tai, kà Nietzschëpradëjo Dionizijaus sugráþimu ir pasaulioapvertimu (vertybiø perkainojimu), gananuosekliai, logiðkai ir palaipsniui peraugoá masinius kontrkultûros aktus, jau niekobendra neturinèius su jo paties arðiaiginama elitaristine nuostata.J.B. Prieð keletà metø ið spaudos iðëjoVilniaus universiteto leidyklos iðleistaRitos Ðerpytytës monografija „Nihilizmasir Vakarø filosofija“ 2 . Gal tai buvobent jau šioks toks pretekstas irJums ryþtingiau apsispræsti? Ar tai visoJûsø gyvenimo darbas, o ne staigus apsisprendimas?Nes, skaitydamas ðià Jûsømonografijà, negali atsikratyti áspûdþio,jog tokio teorinio, konceptualauslygio veikalà ið tiesø ámanoma paraðytitik, kaip áprasta sakyti, ,,iðtiktam giliausioákvëpimo“, sutampanèio su atradimu,ypaè jeigu turësime galvoje ðio veikalofilosofinës kalbos grynumà, puoðnumà,netgi poetiðkumà?..K.A.S. R.Ðerpytytë dël to tikrai nërakalta, kadangi knyga pasirodë po to, kaiað savo darbo raðymà buvau gerokaiápusëjæs. Kaip Jûs þinote, mano darbasbene trejetà metø pragulëjo leidykloje.Be to, istorinæ reikðmæ ágijusiø darbø interpretacijosmane yra tiek nuvylusios,kad dabar á jas þiûriu be galo atsargiai.Að esu linkæs naudotis pirminiais ðaltiniais.Geriau prie jø sugráþti daug kartø,negu plukdytis devintame vandenyje nuokisieliaus. Juolab kad mano darbo impulsaibuvo visai kitokie. Á problemà labiausiaiásipainiojo trys dalykai: a) entuziastingasNietzschës prikëlimas iðmirusiøjø ir jo apologetika; b) nepaprastaistaigi postmodernybës invazija á Lietuvàpirmaisiais nepriklausomybës metais(pats postmodernybës pristatymasatrodë vergiðkai apologetiðkas); c) studentøauditorijai skaitytas kursas apiemoderniosios civilizacijos krizæ.J.B. Ir paskutinis klausimas: kokieJûsø kûrybiniai planai? Ar pradþiuginsitemus dar kuo nors, pavyzdþiui, kadir ið ilgus metus trunkanèiø specialiøjøestetiniø tyrinëjimø?K.A.S. Postalininiu laikotarpiu estetikabuvo pasidariusi viena iš laisviausiøtarybinës filosofijos srièiø. Prasidëjoilgai trukæ svarstymai, kas yra estetiðkumas.Atsirado galimybë ir paèiamáterpti savo trigraðá. Tada net neátarëme,kad gali bûti labai rimtø pavojø, kai menutampa viskas, kà daro „menininkas“,pats sau priskyræs ir menininko kompetencijà.Buvo nutrintos visos meniðkumoribos ir sunaikintas bet koks profesionalumas.Èia akis á aká susidûrëmesu tuo, kà pirmàsyk G.Hegelis pavadinomeno mirtimi. Po tokiø permainø nemataujokios prasmës gráþti á estetikà.Èia tiesiog nëra kà veikti. Net nepajutau,kad darau tà paèià iðvadà, kurià jau1985 m. pasirinko ðviesaus atminimolenkø estetikas ir Lietuvos nepriklausomybësrëmëjas S.Morawskis. Kai gavauið jo knygà „Na zakræcie: od sztukido po-sztuki“, nemaniau, kad pats taippadarysiu. Ðiuo metu norëèiau nusitvertiuþ to, kas yra patvariau. Manau, kadtokia yra asmens ir tautos identifikacija,kurià mëginu ið naujo apgalvoti.J.B. Labai aèiû Jums uþ nuoðirdøpokalbá.1 Krescencijus Stoškus. Rezignacija, arbamirties filosofijos iððûkis modernybei. Vilnius:VPU l- kla, 2011 602 p.2 Rita Ðerpytytë. Nihilizmas ir Vakarø filosofija.Vilniaus universiteto leidykla, 2007, p. 319Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 13

ðviesaDvasingumDvasingumo paslaptys traukë visuomenës dëmesá visais laikotarpiais.Jos iðkyla ir ugdymo procese, nes tai asmenybës esmë irbrandos pagrindas. Ðià þmogaus gyvenimo erdvæ nagrinëja ugdytojai,psichologai, kultûros tyrinëtojai, dvasininkai, menininkai ir kitøsrièiø atstovai. Nepaisant tokios vertinimø ávairovës, þmogus turisuvokti aplinkos visumà ir savo elgesio, veiklos, jos rezultatøprasmæ. Vadinasi, reikia rasti visumà atspindintá dvasingumovaizdiná, kuris padëtø þmogui orientuotis kasdienybëje. Taip iðryðkëjadëmesio dvasingumo teorijai bei pasireiðkimo praktikai reikðmëir mûsø laikotarpiui bûdingø kultûros pokyèiø procese.Dvasingumosklaida ir ugdymas:situacija nûdienosvisuomenëjeProf. Jonas KIEVIÐASPoþiûris á dvasingumàDvasingumas pasireiðkia aplinkosobjektø, reiðkiniø, kultûros modeliøprasmëmis, kurias þmogus pajëgia suvokti.Gilinantis á jas atsiskleidþia þmogausdvasinis potencialas, o koreguojantjo iðraiðkà yra skatinama asmenybësbranda. Todël ugdymo procese remiamasidvasingumo empirinëmis apraiðkomiskaip asmenybës savasties iðraiðka– nesibaigianèia ugdytinio dvasingumosklaidos praktika.Nagrinëdami dvasingumà („Dvasingumasþmogaus pasaulyje“. Kolektyvinëmonografija. ISBN 978-9955-20-474-9.Sudarë ir parengë J.Kieviðas ir R.Kondratienë/ Redkolegija: akademikasA.Gaiþutis ir kt. – Vilnius: Vilniaus pedagoginisuniversitetas, 2009) ávairûs autoriaiiðskiria asmeniná dvasingumà, asmensdvasingumà, menininko kaip kûrëjodvasingumà. Tai dvasingumo kaipreiðkinio aiðkinimai, kurie konkretinamisu þmogaus savasties vertinimu susietaisteoriniais modeliais. Jie svarbûs gilinantdvasingumo teorinæ sampratà, aiðkinantisdvasiniø vertybiø iðtakas, jø sistemosátakà kultûrai ir vaidmená þmogausbei visuomenës gyvenime.Kita vertus, visuomenëje per tam tikràlaikà susiformuoja poþiûriai, reiðkiniøprasmës ir vertinimo tradicija. Todël dvasingumasnagrinëjamas ir kaip socialinisistorinis, o ne tik kaip asmenybës reiðkinys.Jis atsiskleidþia vertinant mokykløprogramø turinio dvasingumà, tiriantdvasingumà kaip specialisto profesinësbrandos pamatà, iðskiriant socialiniøveiksniø koreguojamà kultûros dvasingumàir pan. (ten pat). Toks kultûrologinisdvasingumo vertinimas susisieja sujau minëtu asmenybës savasties aiðkinimuir ja grindþiamais teoriniais modeliais.Taip atsiskleidþia asmeninë ir so-Apaðtalinio nuncijausmons. Luigi BONAZZI praneðimas(Vilnius, 2012 m. balandþio 18 d.)„Pasakyk man, kas tavo draugas,o aš pasakysiu, kas tu esi“, sako liaudiesišmintis. Iš to kyla ir kitas pamokymas:„Jeigu aklas veda aklà, abu ákris áduobæ“ (plg. Mt 15, 14). Tad yra svarbu,koká draugà arba kokius drauguspasiimame á gyvenimo kelionæ. Svarbu,koká tikslà pasirenkame, o jeigu nenorimepaklysti, svarbu iðlaikyti budrumàir daþnai savæs klausti: kur esu? kokákelià jau nuëjau? ar dar toli iki tikslo?Tam reikia kartais sustoti ir ávertinti savokelionæ.Dviejø tûkstanèiø metø KatalikøBaþnyèios, kurios nuolankus liudytojasesu, tradicijoje nuo pat pradþiø buvoaiðku, kad tikslas, kelias á tikslà ir kelionësdraugas, einantis ðalia, yra tas patsasmuo – Jëzus Kristus, Dievo Þodis, tapæsþmogumi, þmogus-Dievas. Jis patspasakë apie save: Aš esu kelias, tiesair gyvenimas (Jn 14, 6). Todël krikðèionysnuo pat pradþiø Jëzaus þodþius,jo Evangelijà laikë savo gyvenimo kodeksu.Jie iðgyveno susiþavëjimà nuostabiuatradimu, kurá Baþnyèios tëvasšventasis Bazilijus iðreiðkë tokiais þodþiais:„...vienà dienà, tarsi pabusdamasið ilgai trukusio miego, paþvelgiauá spindinèià Evangelijos tiesos ðviesà irsuvokiau ðio pasaulio principø, kurie turibûti sugriauti, iðminties tuðtybæ“(Laiškø rinkinys, Laiškas CCXXIII, 2).Tad krikðèioniðkasis dvasingumasyra mûsø Vieðpaties Jëzaus KristausEvangelija, kurià reikia ne tik paþinti irstudijuoti, bet visø pirma iðgyventi þodispo þodþio. Vienas iðmintingas kunigasmane iðmokë evangeliná dvasin-cialinë dvasingumo esmë. Kuo remiantistokia dvasingumo samprata átvirtinamaugdymo tikrovëje?Dvasingumas ir ugdymasÞmogaus galimybës yra tokios,kad jis, pasak Greimo (Greimas A. Iš artiir iš toli / Literatûra. Kultûra. Groþis. – Vilnius,1991, p. 40), daiktus ar reiðkiniusgeba paþinti ir vertinti tik lygindamas tar-14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

s kaip „vertybiø skalë“gumà apibûdinti vienu glaustu sakiniu,kurá jis suformulavo taip: Pirmiausia Dievas,paskui tu, po to – aš...Pirmiausia DievasEsminis pasirinkimas, kurá turime darytinuolat ir visuose dalykuose, yra pastatytiDievà á savo egzistencijos centrà,akimirka po akimirkos vykdant Jo valiàir kreipiant á Já savo mintis, jausmus irveiksmus. Kas taip elgiasi, liudija, kadDievas yra Dievas, o kûriniai yra kûriniai.Bûtent ðios vertybiø skalës laikymasis leidþia„kiekvienam atiduoti tai, kas priklauso“ir tinkamai vertinti „baigtinius“ dalykus,atsiremiant á Absoliutà – visø dalykøpradþià ir pabaigà. Nes tik tada, kaisàþinës danguje spindi Vieðpaties saulë,visi asmenys ir daiktai yra matomi tikrojeðviesoje ir gali bûti teisingai mylimi.Ir priešingai, kai Dievas išnyksta išþmogaus horizonto, jo pasaulyje apsigyvenastabai, kurie uþkrauna trigubàtironijà – turtø, valdþios ir malonumø.Tada pasiduodama geismø diktatûraiir ákliûvama á savojo ego panèius – á ligotàsubjektyvumà, kuris verèia suktisvien tik apie save.Ir todël kuo labiau þmogus nutolstanuo Dievo, tuo labiau sutrinka ir praranda„teisingø proporcijø“ suvokimàsavo paties, kitø asmenø, ávykiø ir daiktøatþvilgiu.Iš šiø svarstymø aiðkëja dvasinio gyvenimoesminë svarba þmogaus psichologineipusiausvyrai ir santykiamssu kitais þmonëmis. Juk esminiai pasirinkimai,nuo kuriø priklauso subjektoegzistencijos orientacija, labai stipriaiveikia jo gyvenimà: paþinimà, dorovæ,jausmus ir socialinius santykius. Todëlsu liûdesiu reikia konstatuoti, kad daþnaituo, kas yra svarbiausia, mes maþiausiairûpinamës.Paskui tu...Reikia pabrëþti, kad kitam suteiktapirmenybë nepaþeidþia asmens subjektyvumo;atvirkðèiai, kaip tik já auginair brandina. Tai, kas yra duodama sumeile, neatimama ið savæs, bet pridedama.Todël kiekvienas ið mûsø turi tiktai, kà yra padovanojæs (Raul Follereau),o tai, kà egoistiðkai pasilaiko sau,jau iðeikvojo, nors ir mano, kad pasidëjoatsargai.Tie, kurie išeina iš savojo „að“ ir atsiveriakitam „tu“, gimdo „mus-bendrystæ“ir tik ðiame broliðkame santykyjekiekvienas, padëdamas kitam,tampa paèiu savimi. Taèiau reikia atkreiptidëmesá, kad toks abipusis paþinimasir meilë yra ámanomi tik tada, kaiDievas gyvena þmoniø ðirdyse ir jø santykyje.Todël ðv. Augustinas sakë: „Tarpusaviomeilë nebûtø autentiðka beDievo meilës. Þmogus myli savo artimàkaip save patá, tik jeigu myli Dievà.Nes jei nemyli Dievo, tada nemyli ir savæs“(Augustinas iš Hiponos, Jonoevangelijos komentaras, 87).Po to – að...Atsistoti paskutinëje vietoje gali atrodytikaip nuostolis, bet ið tikrøjø yralaimëjimas. Tarnauti artimui pagal Jëzauspavyzdá reiðkia atsiverti dovanomsTëvo, kuris mums atsilygina ðimteriopai(plg. Mt 19, 29), nes priima kaip jampadaryta tai, kà mes darome kitiems(plg. Mt 25, 31-46).Pagal ðià evangelinæ logikà tampameturtingi tiek, kiek save iðeikvojame.Duokite, ir jums bus duota (Lk 6, 38). Palaimingiauduoti, negu imti (Apd 20, 35).Taip pat ir sunkiomis akimirkomispasirodo, kokia vertinga ði formulë: PirmiausiaDievas, paskui tu, po to aš...Juk prispaudus sunkumams ir kanèiaikiekvienas yra gundomas visà dëmesásutelkti á save. Taèiau kuo labiau susirieèiameprie savæs, tuo neaiðkiau matome.Panaðiai kaip skaitant knygà: jeijà per daug priartinsime prie veido, sunkiaiáskaitysime tekstà; o jei pridësimevisai prie akiø, nieko nebeáþiûrësime.Analogiðkai kas yra susirietæs prie savæs,nemato tiesos, kurià Apvaizda raðojo gyvenimo istorijos puslapiuose.Todël pastatyti Dievà ir kitus priekyje savæsreiðkia palikti tà bûtinà vidinæ erdvæ,kuri reikalinga objektyviam savæsávertinimui ir net paèiø skausmingiausiøávykiø tikrosios prasmës suvokimui.Tai leidþia suprasti, kaip tinkamai reaguotiá problemas ir kokiais keliais einantjas veiksmingai iðspræsti.Visada, bet kurioje aplinkoje – ðeimos,ugdymo, kultûros, ekonomikos,politikos, mokslo – yra gera protinës higienospraktika remtis ir gyventi ðiuoevangeliniu dvasingumu: PirmiausiaDievas, paskui tu, po to – aš.pusavyje. Turint tokias galimybes bei patirtáir dvasingumas kaip reiðkinys þmoguitaip pat turëtø atsiskleisti per aplinkosobjektus, kai remiantis turima lyginimopatirtimi ir galiomis iðskiriama tø objektøprasmë. Taip iðryðkëja galimybë (irbûtinybë) skatinti ugdytiná ieðkoti aplinkosreiðkiniø, objektø prasmës ir gilintidvasingumo sklaidos patirtá bei ja grindþiamàindividualià dvasingumo sampratà.Todël ugdymà aktualu vertinti kaipasmeninio dvasingumo teorinës sampratosbei sklaidos praktikos procesà. Ðiosproblemos jau daugelá metø nagrinëjamosLietuvos edukologijos universitetoir ávairiø rëmëjø iniciatyva rengiamosekonferencijose dvasingumo tema.„Dvasingumo sklaidaugdymo realybëje“Ði konferencija vyksta kas antrimetai. Ji prasidëjo 2004 m. Ðiauliø universiteteir tæsiasi ligi ðiolei – 2012 m. jau5-oji. Tai akademinës bendruomenës irapskritai visuomenës ðviesuoliø, jauèianèiøatsakomybæ uþ tautos dvasiná atgimimà,palaikomas bei puoselëjamasrenginys.Konferencijø pagrindinis uþdavinys –nagrinëti kuriamà ugdymo realybæ, josdvasingumà. Tai dvasingumo tikrovë, kuriugdymo dalyviø kuriama jiems bendraujant,siekiant mokslo, áprasminantMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 15

savo buvimà kartu. Jaunimui tai galimybëir bûdas pratintis kurti pagrindus savotolesniam gyvenimui. Todël konferencijosenagrinëjama aplinka, kurioje bræstaasmenybë – kokià aplinkà jaunimasiðmoks kurti, kaip bendrauti, vertinti savoveiklos prasmæ ir jausti atsakomybæuþ jos pasekmes, tokia bus ir mûsø visuomenë.Konferencijø ciklas organizuojamasávairiuose Lietuvos regionuose. Šiais metaiskonferencija vyko:Vilkaviškyje, Aušros gimnazijoje (organizavoR.Ðlivinskienë ir kiti),Šakiø rajone, Lukðiø V.Grybo gimnazijoje(organizavo N.Ðapolienë ir kiti),Panevëþio kolegijos Rokiðkio filiale(organizavo dr. Z.Malcienë ir kiti),Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete(organizavo prof. O.Monkevièienëir kiti),Ðiauliø universitete (organizavo dr.I.Ratnikaitë ir kiti).Ankstesniais metais konferencijosyra vykusios Kurðënuose (Ðiauliø rajonas),Bartkuðkyje (Ðirvintø rajonas), Lietuvosedukologijos universiteto Istorijosfakultete ir kt. Klausytojai – kultûros darbuotojai,mokytojai, studentai, net mokiniai.Praneðimus rengia Lietuvos ir uþsieniomokslininkai, taip pat mokytojai,dvasininkai, vietos administracijos darbuotojai.Ðiais metais Lietuvos edukologijosuniversitete Ugdymo mokslø fakultetosurengtà konferencijà savo pranešimaispraturtino Vatikano apaðtalinisnuncijus Lietuvoje arkivyskupas J.E. LuigiBonazzi, kalbëjæs apie dvasingumosvarbà asmens ir visuomenës gyvenime,prof. ið Ukrainos A.Rastrygina, analizavusiukrainieèio mentalitetà ir jo pasireiðkimougdymo procese galimybes,lietuvis Sibiro tremtinys, Krasnojarskokraðto lietuviø draugijos viceprezidentasprof. S.Sidaras, aptaræs lietuviðkoskultûros apraiðkas tremtyje, ir kiti. Aktyvûsir Lietuvos mokslininkai. Antai rektoriusakademikas A.Gaiþutis nagrinëjoakademinës bendruomenës dvasingumoproblemas, prof. È.Kalenda aptarëdvasingumo sklaidos vartotojiðkojevisuomenëje klausimus, prof. A.Motuzasapþvelgë etninës kultûros tyrimøtendencijas. Taip pat keltos ðeimos dvasingumo(kun. dr. K.Ralys, dr. I.Ratnikaitë),mokyklos bendruomenës dvasingumo(Kurðënø vid. mokyklos direktorëJ.Banienë) problemos. Lukðiø V.Grybogimnazijoje analizuota gyvenamosiosaplinkos áprasminimo reikðmë(prof. J.Mureika), Rokiðkyje atskleistosdvasiniø vertybiø raiðkos tremtyje galimybës(prof. S.Sidaras, T.Kazulënas),vertinta knygø leidyba kaip dvasingumoiðraiðka (P.Blaþevièius), aptartos studentødvasiniø poreikiø tenkinimo aplinkybës(dëstytoja ið Maskvos N.Morozova),Ðiauliuose daug dëmesio skirtaantropologijai ir jos kontekste religijosiðtakø bei prasmës klausimams (prof.P.Asolanas, Italija). Plaèiai nagrinëta jaunimoorganizacijø (ateitininkø – dr. kun.S.Matulis, ŠU, jëzuitø – V.Ðimkûnas,VGTU), ðeimos kaip bendruomenësdvasingumo (dr. I.Ratnikaitë, ÐU, J.Kontrimaitë,Kartenos vidurinë mokykla), neformalauskrikðèioniðko ugdymosi(P.N.Bubelytë, Jonavos suaugusiøjøðvietimo centras, kun. T.Rudys) ir asmenybësvaidmens (kun. M.Dyglys, dr.A.Vasiliauskienë) reikðmë þmogaus gyvenime,aptarti katalikø laidotuviø paproèiai(R.Garnevièiûtë, VDU), ugdymodvasingumo visumos ir sistemiškumoklausimai (dr. St.Šimaitis, ŠU) ir kt. Išviso 2012 m. konferencijoje buvo numatytaskaityti 108 pranešimus.Svarbu tai, kad atsiranda naujø þidiniø,vis giliau suvokiama dvasingumoreikðmë ugdymo procesui. Kurðënuose,Pavenèiø vidurinëje mokykloje (direktorëJ.Banienë), nuolat tiriama mokyklosbendruomenës dvasinë aplinka,Rokiðkyje (iniciatorë doc. dr. Z.Malcienë)aptariama dvasingumo sklaidos sistemaregione. Teorijos poþiûriu labaisvarbu, kad konferencijose iðryðkëjo ugdymodvasingumas kaip edukologijosreiðkinys, kad pristatytas jo teorinis vaizdinysir pagrásta ugdymo problema, apimantiugdymo dvasingumà ir dvasingumougdymà kaip visumos komponentus.Plaèiai aptartas ugdymo dvasingumosocialinis kontekstas (Vilniuje,Lietuvos edukologijos universitete),neformalaus ugdymo dvasingumo galimybësir kontûrai, jaunimo organizacijøveikla (Ðiauliø universitete), asmenssantykio su gamta (Ðakiai, Lukðiø V.Grybogimnazija) ir ugdymu (Rokiðkyje, Panevëþiokolegijos filiale) klausimai. Tarpiðryðkëjusiø ugdymo dvasingumo problemøedukologams bene aktualiausiair reikalaujanti neatidëliotino nagrinëjimoyra didaktikos dvasingumo problema,kurià savo pranešime Vilniuje këlëakademikas A.Gaiþutis.Konferencijos organizuojamos pavieniøasmenø iniciatyva (prof. habil. dr.J.Mureika, dr. R.Kondratienë, dr. Z.Malcienë,dr. A.Vasiliauskienë ir daugelis kitø),palaikant vietos administracijai irástaigø bei rëmëjø lëðomis. Be to, kiekvienasregionas renkasi sau aktualiàproblemà, kuri dera su bendra konferencijosproblema ir yra jos dalis. Pavyzdþiui,2012 m. nagrinëtos temos„Dvasingumas akademinëje bendruomenëje“(Lietuvos edukologijos universitetas),„Ugdymo dvasingumas aukðtojojemokykloje“ (Rokiðkis), „Gamta –lietuvio namai“ (Lukðiai), „Mokinio asmenybësraidos lûkesèiai“ (Vilkaviðkis),„Dvasingumo raiðkos tikrovë bendruomenësaplinkoje“ (Ðiauliai). Tai galimybëkonkretinti labai plaèià ir sudëtingàdvasingumo sklaidos problemà bei iðryðkintisukauptà patirtá. Todël galimateigti, kad pasirinktas konferencijos organizavimomodelis pasiteisina – padedatobulinti dvasingumo sklaidos patirtáir gilinti jos teorijà. Neatsitiktinai kyla irnauji þidiniai, daugëja publikacijø dvasingumotema.Remiantis konferencijø (2004, 2006,2008, 2010, 2012 m.) medþiaga bei atskleistomisidëjomis, sudarytas moksloþurnalo „Pedagogika“ 72 numeris(2004), parengtos ir iðleistos kolektyvinësmonografijos „Dvasingumas þmogauspasaulyje“ (2009, papildytas leidimas2011 m.) ir „Ugdymo dvasingumas“.Kolektyvinë monografija. ISBN976-9955-20-739-9, LEU (sudarë J.Kieviðas,2012), kiti leidiniai.Knygoje „Dvasingumas þmogauspasaulyje“ ávairiais aspektais nagrinëjamosdvasingumo apraiðkos þmogausaplinkoje, visuomenëje. Aptarti dvasingumosklaidos veiksniai, aplinkybës,tradicijø istorinë raida. Net 28 autoriai(profesoriai, daktarai, mokytojai, kultûrosdarbuotojai, teologai) ið 5 ðaliø aptariasituacijà dabarties visuomenëje,16 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

kelia aktualias ugdymo ir kultûrø sankirtosproblemas globalizacijos kontekste.Tarp jø Lietuvos edukologijosuniversiteto rektorius akademikasA.Gaiþutis, J.E. Šiauliø vyskupasE.Bartulis, prof. J.Mureika (estetikøasociacija), akademikas V.Jakoniukas(Baltarusija), prof. A.Rastrygina (Ukraina),prof. D.Klumbytë (Ðiauliø universitetas),prof. A.Motuzas (VytautoDidþiojo universitetas) ir kiti. Ði knygasulaukë ir tarptautinio pripaþinimo – jasusidomëjo Ukrainos nacionalinë pedagogikosmokslø akademija ir AustrijosGamingo katechetikos ir uþsieniokalbø institutas. Visa tai paskatino autoriusproblemà tirti toliau.Gilinantis á dvasingumo sklaidosproblemas ir jas aptariant konferencijoseiðryðkëjo aktualûs ugdymo aspektai,kuriems skirta antroji knyga „Ugdymodvasingumas“. Autoriai ið Lietuvos,Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Vatikano,Vokietijos kelia ugdymo prasmësproblemas, aptaria galimybes humanizuotiugdymo tikrovæ demokratinëje visuomenëje.Tarp jø dauguma pirmosiosknygos bendraautoriø. Savo poþiûrá ádvasingumo sklaidà visuomenëje iðdëstëVatikano apaðtalinis nuncijus LietuvojeJ.E. arkivyskupas Luigi Bonazzi,ásijungë nauji autoriai – prof. G.Padalkair prof. O.Šèiolokova (Ukraina),prof. S.Sidaras (Krasnojarskas), Kurðënøvidurinës mokyklos direktorë J.Banienë,mokytoja V.Dþiugytë-Panzer (Vokietija),kunigas S.Keras ir kiti.Tiek išleistose monografijose, tiekir konferencijoje nagrinëjama dvasingumosklaida yra ne tik ugdymo ðerdis,bet ir þmogaus savikûros iðraiðka,nes, pasak È.Kavaliausko (2011,p. 28), „þmogus apie save gali pasakyti,kas jis yra, jei jis nurodo, ko siekiair kuo gali tapti“. Svarbu ir tai, kadkonferencijose nagrinëjamos ne tik numatytosproblemos, bet iðkyla ir anksèiaumaþiau gvildenti klausimai. Pavyzdþiui,5-oje (2012 m.) konferencijojeakcentuota, kad bûtina daugiaudëmesio skirti akademinës bendruomenëspoþiûriui á dvasingumo sklaidà,taip pat sklaidos skatinimo strategijoms,teorijos ir praktikos ryšiams beikitiems klausimams. Taip patvirtinamakonferencijos reikðmë ir atsiskleidþiatæstinumo perspektyva – keliamos idëjos,aktualios ðvietimo pertvarkai ir tautoskultûros raidai puoselëjant identitetàglobalizacijos procesø laikotarpiu.Jaunas þvilgsnisá mokslines konferencijasRima KASPERIONYTËLituanistikos fakultetostudentø mokslinës draugijospirmininkë– Siaubas kaþkoks. Nesuprantu,kaip kaþkam gali patikti konferencijos...–kartà pasakë vieno Lietuvosuniversiteto fizikos doktorantas.– Man patinka, – atsimenu, tadaatsakiau. Dar atsimenu, kad taip jamir nepaaiðkinau kodël.Vis galvoju, ar kas nors pasikeistø,jei konferencijas pervadintø ir josstaiga taptø „aguonom“, „greitkeliais“,„baravykais“... Daþnai atrodo, kadþmones gàsdina vien ilgas uþsienietiðkasþodis. Jo daþniausiai bijosi tie,kurie retai su konferencijomis turi kànors bendro. Doktorantas, kurio þodþiaispradëjau ðá straipsná, pasakojo,kad konferencijos tëra vienos ar keliødienø sëdëjimas auditorijoje ir bandymasiðtverti iki renginio pabaigos. Lietuvosedukologijos universiteto Lituanistikosfakulteto studentø mokslodraugija stengiasi griauti stereotipus,paneigti ðá iðankstiná siaubà, kylantá iðgirdusþodá „konferencija“.Ko galima pasimokyti ið mûsø?Per pastaruosius trejus metus surengtosketurios mokslinës konferencijos.Dvi ið jø (vykusios 2010 ir 2011metais) – tradicinës vietinës studentølituanistø konferencijos, kuriose bakalaurantaiir magistrantai pristatë savokursinius, bakalauro ar magistrodarbus. Kitos dvi (vykusios 2011 ir2012 metais) – nacionalinës, jø formanetradicinë ir nauja. Jos iðaugobûtent dël daþnai pasitaikanèios neobjektyviainegatyvios nuomonësapie tokius renginius.2011 m. fakultete rengiama konferencija„Þemës interpretacijos Lietuvoje“buvo skirta pasaulinei Þemësdienai paminëti. Ji iðskirtinë savo dalyviøsudëtimi. Praneðimus skaitë mokiniai,mokytojai, studentai, dëstytojai.Dalyvavo netgi vieno lopðelio-darþelioauklëtoja. Ði konferencija turbûtpirmà kartà sujungë visà akademinæbendruomenæ. Toks susitikimas, praneðimøklausymas ir ásiklausymas ábendras problemas maþino atskirtá,nuotolá tarp jaunesniøjø ir vyresniøjømokslininkø. Pedagoginës praktikosmetu daþnai matyti, kad mokiniai nepatikliaivertina teorinæ mokymosi medþiagà.Kartais ir visai jos nesupranta.Taèiau susitikus dël tø paèiø tiksløtiek mokslininkai, tiek mokiniai á viskàpaþvelgia kitaip. 2011-øjø kovokonferencija árodë, kad ne tik jaunesniejituri ko mokytis ið vyresniøjø, betir vyresnieji ið jaunesniøjø.Kita nacionalinë konferencija „Filologinës(ne)kultûros interpretacijos“vyko ðiø metø balandþio 18 dienà. Jibuvo skirta kultûros dienai paminëti.Ðákart praneðimus skaitë tik studentaiir mokiniai. Organizatoriai dþiaugësi,kad konferencijoje dalyvavo irVilniaus miesto bendrojo lavinimomokyklø 9–12 klasiø mokiniø kûrybiniøir tiriamøjø darbø konferencijos„Skaityti – tai sëdëti ant pasaulio stogo“nugalëtojai. „Filologinës (ne)kultûrosinterpretacijos“ aplenkë Þemësdienos konferencijà – joje praneðimusskaitë du kartus daugiau dalyviø. Maloniainustebino ávairuojantys praneðimai– nuo literatûrologinës analizësiki esë, nuo esë iki meninio samprotaujamojoteksto. Dël dalyviø gausoskonferencija vyko dviejose sekcijose– literatûros ir kalbos. Viena ið sekcijøkuratoriø, ðias pareigas uþimantijau antrà kartà, Toma Grabauskaitëteigë, kad „tai stulbinanti patirtis – ádomiir nepakartojama“. Štai èia galimeprisiminti straipsnio pradþioje ciniðkainusiteikusá doktorantà.Nuo ko prasideda mokslas?Kiekvienas ið konferencijø pasiimamekiek norime patys. Daþniausiaiiðsigàstame oficialumo ir smagià naudàverèiame prievole. Ið tolesnio pokalbiosu fizikos doktorantu supratau,kad në viena konferencija, kurioje tekodalyvauti, jo nenustebino. Vis darbijoma iðkrypti ið nustatytø ribø, bijomaimprovizuoti. Pagrindinis apraðytørenginiø organizatoriø tikslas – naikintiskirtybes leidþiant kiekvienam iðliktisavimi. Svariausia viskà pajusti paèiam.O kai imiesi iniciatyvos, màþta irkritiðkumas.Nereikia manyti, kad viskas prasidedanuo Jo Didenybës Mokslo irdël to turim bûti rimti ir santûrûs.Mokslas prasideda nuo mûsø. Ðtainuo ðio taðko reikëtø pradëti þvelgti ámokslines konferencijas.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 17

TyrimaisgrindþiamaMentorystë – kaip nauja pedagogørengimo strategija. Ðiuolaikinë visuomenëir mokykla laukia atsakingo, intelektualaus,atviro naujovëms, gebanèioveikti kûrybiðkai, kurianèio personalizuotougdymo situacijas pedagogo-asmenybës.O kà patiria studentas ar studijas baigæspradedantysis mokytojas tiek uþsienyje,tiek ir mûsø ðalyje? Pradedantysismokytojas, uþsienio mokslininkø (RyanK., 1986) tyrimais, patiria „realybës ðokà“.Dël profesinës veiklos sudëtingumo. Dëlkasdieniø ugdymo situacijø ir santykiø sumokiniais. Dël milþiniðkos atsakomybës.Be to, pradedantysis mokytojas jauèiasiizoliuotas ir likæs be paramos – visà dienàvienas su klase, be profesinio dialogo galimybës.Dël ðiø prieþasèiø á mokyklà dirbtinenueina ar jà per pirmuosius metus paliekapatys kûrybiðkiausi ir talentingiausipedagogai. Antai JAV pirmais darbo metaismokyklà palieka apie 9 proc., po 3metø – apie 20 proc., po 5–7 metø – apie50 proc. pedagogø (Podsen I.J., DenmarkV.M., 2000).Uþsienio edukologai jau daugiau neideðimtmetá pedagogø rengimo sistemojetaiko „realybës ðokà“ maþinanèià „realybësterapijà“ – mentoriaus pagalbàpraktikà atliekanèiam studentui. Mentorius– tai patyræs pedagogas, individualiaiglobojantis studentà ar pradedantápedagogøProf. dr. Ona MONKEVIÈIENËLietuvos edukologijos universitetas yra edukacinio pobûdþioaukðtoji mokykla, rengianti ne tik mokytojus, bet ir kitusðvietëjus. Ðio universiteto Ugdymo mokslø fakultete nuolatvykdomi moksliniai tyrimai, atskleidþiantys ir pagrindþiantysnaujas pedagogø rengimo kaitos kryptis.rengimo kaitadirbti pedagogà, skatinatis jo saviugdàbei profesiniø praktiniø kompetencijø tobulëjimà,laiduojantis integracijos á ugdymoástaigà ir karjeros sëkmæ.LEU nuo 2005 m. intensyviai kuriamamentorystës institucija. Pirmajameetape kartu su Klaipëdos, Ðiauliø, VytautoDidþiojo universitetais vykdant ESFprojektà „Studijø praktikos ir pradedanèiødirbti mokytojø globos sistemos tobulinimas,parengiant mentoriaus kompetencijasturinèius pedagogus globëjus“(2005–2008) buvo apibrëþtas pedagogomentoriaus vaidmuo, funkcijos globojantpraktikà atliekantá studentà, apraðytosmentoriaus kompetencijos, veikla,mentorystës metodai, procedûros.Mentorystës institucijos kûrimas buvogrindþiamas moksliniais tyrimais. LEUdëstytojø doc. dr. K.Stankevièienës, doc.dr. V.S.Glebuvienës ir kitø (2005–2007)tyrimai pateikë atsakymus á sëkmingaimentorystei paèius reikðmingiausiusklausimus: kaip kurti, plëtoti bei palaikytistudento ir mentoriaus partnerystëssantykius? kaip per pedagoginæ praktikàturëtø kisti lyderystës pasidalijimastarp mentoriaus ir studento? kada mentoriusturëtø taikyti tiesioginá, o kada aiðkinamàjá,sàveika grindþiamà ar deleguojantámentorystës stiliø?Ugdymo mokslø fakulteto doktorantëB.Autukevièienë, vykdydama tyrimà„Mentoriaus profesinës kompetencijos irjø raiðka vadovaujant studentø praktikai“(2008–2012), sukûrë teoriná mentoriauskompetencijø modelá ir pagrindë já empiriškai.Empirinis tyrimas atskleidë keturisveiksnius, apibûdinanèius pedagogomentoriaus kompetencijø modeliostruktûrà: asmenybiná, iðryðkinantá patyrusiopedagogo asmeninio santykio sustudentu svarbumà, komunikaciná-vadybiná,apimantá tarpasmeninius ir vadybiniusmentorystës santykiø bei ugdomojoproceso aspektus, administraciná, apimantástudento pedagoginës praktikosorganizavimo bei administravimo aspektus,didaktiná, apimantá ugdymo(si) turiniobei proceso didaktinius aspektus.Antrajame mentorystës plëtojimo etapebuvo kuriami ir iðbandomi mentoriausrengimo modeliai. Ilgiausiai, t.y. vienusmetus, truko pirmøjø mentoriø rengimas:buvo vykdomi 5 mokymø moduliai, iðdëstytikas du mënesius, laikotarpiaistarp mokymø buvo atliekama mentorystëspraktika, rengiamas mentorystës aplankas.Kiekvienas mentorius vadovavo2 studentø pedagoginei praktikai ir individualiaiglobojo vienà pradedantá dirbtipedagogà. Vykdant vienø metø mokymusparengti 266 mentoriai. Ðie pedagogaibuvo ne tik mokymø dalyviai, bet18 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

vertybësir LEU partneriai, ekspertai, kuriant mentorystëspagrindus.Vëliau buvo sukurta intensyvausmentoriø rengimo programa. Jà parengëLEU dëstytojai – doc. dr. H.Ðeèkuvienë,doc. dr. B.Ðetkus, doc. dr. V.Schoroðkienëir kiti, teikdami paslaugas nacionaliniamESF projektui „Pedagogørengimo tobulinimas“. Intensyvaus mentoriørengimo programà sudaro 3 auditoriniodarbo dienos, keliø mënesiø mentorystëspraktika ir mentorystës aplankopristatymas. Vykdant ðiuos mokymusparengti 166 mentoriai.Parengti mentoriai vadovauja studentøpraktikai bazinëse LEU studentø praktikosmokyklose, su kuriomis pasiraðytosbendradarbiavimo sutartys. Mentoriai neformaliaigloboja ir pirmus metus dirbanèiuspedagogus. Mentoriø sàraðas ir kontaktiniaiduomenys pateikti elektroninëjementoriø duomenø bazëje. Á mentoriusglobos ir pagalbos gali kreiptis pradedantysdirbti pedagogai. LEU studentai informuojamiapie mentorystæ, jos naudà ir galimybesturëti mentoriø. Tai skatina studentøir mentoriø bendradarbiavimà.Iðplëtoti moksliniai ir praktiniai mentorystëspagrindai LEU padeda siektinaujos pedagogø rengimo kokybës, atitinkanèioseuropines dimensijas.Pedagogo-tyrëjo kompetencijøugdymas. Kodël vis garsiau kalbameapie pedagogo-tyrëjo ugdymà? Kodëlrekomenduojame pedagogams vykdytiveiksmo tyrimus, padedanèius siekti geresnësmokiniø mokymosi kokybës? Kodëlðiandien toks pageidautinas árodymaisgrindþiamas mokiniø ugdymas irjø pasiekimø vertinimas?Pedagogai, kaip ir mes visi, pastaruojumetu gyvena nuolat besikeièianèiojeugdymo(si) realybëje. Jie labiau neikitø profesijø atstovai yra paliesti S.Bertmano(1998) áþvelgto hiperkultûrinio fenomeno.Pedagogo profesinës veiklostempas nuolat greitëja, tad màstymaskoncentruojasi ties dabartimi, trûksta laikopraeities ir ágytos patirties refleksijai,be apmàstymo ðokama á miglotà ateitá.Pedagogai dar visai neseniai ið mokymokultûros greitai „perðoko“ á ugdymosikultûrà. Ðiuo metu jie susiduria suiððûkiu atsiþvelgti á skirtingus besimokanèiøjøporeikius (imigrantai, kitakalbiai,mokiniai ið skurdo, ið socialinës atskirtiesaplinkos, hiperaktyvûs, gabûs irkt.). Dar visai neseniai, jeigu sakëme„mokymo turinys“, tai visi supratomevienodai – „ko mokysime“. Dabar ugdymo(si)turinio samprata tapo visaapimanti„ko, kada, kaip, kokioje aplinkojemokysimës, kaip vertinsime“. Prabilomeapie idealøjá, t.y. ið anksto suplanuotàugdymosi turiná. Apie stebimà, t.y.realiai ágyvendinamà turiná. Apie paslëptà,t.y. atsirandantá konkreèiame ugdymosikontekste. Apie patirtiná, t.y. realiusmokinio pasiekimus. Apie suprastà,t.y. pedagogo perprastà nacionalináugdymo(si) turiná ir kt. (Niculescu R. M.,2005; Kelly A.V., 2009; Pollard A., 2008;Darling-Hammond L.ir kt., 2005).Siekdamas profesionaliai veikti daugiaaspektëjenuolat kintanèioje ðvietimorealybëje, ið uþsienio uþplûdusiø patirèiøbei inovacijø kontekste, spaudþiamasgreito gyvenimo tempo pedagogas turiiðmokti pats vykdyti taikomuosius edukaciniustyrimus, kad gebëtø priimti tinkamussprendimus. UMF Vaikystës studijøir Ugdymo pagrindø katedrø dëstytojaikartu su studentais nuolat vykdo taikomuosiustyrimus, aktualius vaikø ugdymopraktikai.Vykdant tyrimà „Ikimokyklinio ir prieðmokykliniougdymo turinio bei procesokokybë“ (2009) ieðkota atsakymø á klausimus:koká vaikø ugdymà galime laikytikokybiðku? ar kokybæ vienodai suprantapedagogai ir tëvai? ar su tëvais tariamasidël vaikø ugdymosi kokybës? Nustaèius,kad tëvai ugdymo kokybæ labiauMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 19

sieja su vaiko globa, o pedagogai – suvaiko ugdymu, iðkeltas naujas klausimas:ar tëvams vaiko ugdymasis nerûpi,o gal jie tiesiog nepasitiki ástaiga („jûsnors paglobokite vaikà, o jau ugdymumes kaip nors pasirûpinsime patys“). Paaiðkëjus,kad beveik treèdalis pedagogøvis dar per maþai ásiklauso á patiesvaiko reiðkiamà nuomonæ bei poreikius,á studijø programas buvo átraukti ugdymoið vaiko perspektyvos organizavimoteoriniai ir praktiniai aspektai.Vykdant ÐMM uþsakomàjá tyrimà „Ikimokykliniougdymo ávairovë: esama situacijair visuomenës lûkesèiai” (2008)nustatyta, kad ugdymo paslaugø ávairovëkol kas nepakankama. Specialiojo pedagogo,logopedo, psichologo paslaugosbeveik neprieinamos kaimo vietovëjegyvenantiems vaikams, nelankantiemslopðeliø-darþeliø ar kitø ugdymo ástaigø.Liûdniausia, kad ðiø specialistø pagalbapraktiðkai neprieinama ugdymo ástaigaslankantiems labai blogos ir blogos materialinëspadëties vaikams. Kad situacijakeistøsi, á studijø programas átraukiamimoduliai, padedantys pedagogamspaþinti socialinës atskirties ðeimø, kitakalbius,negalià turinèius vaikus, suprastijø poreikius ir pritaikyti jiems ugdymàsi.Šiuo metu vykdomas tyrimas „Ikimokyklinio,prieðmokyklinio ir pradinio ugdymoturinio programø dermë“ (paslaugateikiama ESF projektui „Ikimokyklinioir prieðmokyklinio ugdymo plëtra (IPUP)“.Ieškoma atsakymo á klausimus: kaip organizuotivaikø ugdymà, kad pradinësmokyklos pedagogai nedarytø spaudimoprieðmokykliniø grupiø pedagogamsiðmokyti vaikus skaityti? kaip turi augtivaikø pasiekimai? kaip pasiekti programøsuderinamumo?Kai studentai turi galimybæ kartu sudëstytojais planuoti tyrimà, iðskirti joproblematikos laukà, o svarbiausia, interpretuotiduomenis, áþvelgti ugdymorealybës problemas ir ieðkoti jø sprendimo,jie ágauna galiø taikomàjá tyrimànaudoti kaip priemonæ ugdymo procesuitobulinti.Pedagogo uþduotis – kurti daugialypesrealias ir virtualias ugdymo(si)aplinkas. Mokytojai turi gerai suprasti,kokia yra mokiniø reakcija ne tiká tai, ko yra mokomasi, bet ir á tai, kaipmokomasi. Mokykloje labai svarbu sukurtitiek realias, tiek ir virtualias aplinkaskuo individualesniems mokinio gebëjimamsatsiskleisti. Kadangi informacinëstechnologijos ðiandien yra neatsiejamagyvenimo dalis, pedagogas turigebëti padëti vaikams iðsiugdyti IKT ágûdþius,atverianèius langà á virtualøjá pasaulá.LEU Ugdymo mokslø fakultete jauatliktas ne vienas IKT taikymo mokiniøugdymosi procese tyrimas.Ugdymo pagrindø katedros mokslininkësJ.Paulionytë, V.Grabauskienë,A.Þemgulienë, V.Schoroðkienë, R.Makarskaitë-Petkevièienëdalyvaudamosprojekte parengë mokslinæ studijà „IKTir inovatyviø mokymo(-si) metodø taikymopradiniame ir specialiajame ugdymepasiûla, taikymo praktika ir perspektyvosLietuvoje ir uþsienyje” (2010). Teorinëjestudijoje apþvelgtos informaciniøtechnologijø diegimo á ðvietimà pastarojodeðimtmeèio tendencijos pasaulyjeir Lietuvoje. Tyrimas atskleidë, jogIKT sudaro puikias prielaidas ðvietimokultûros kaitai persiorientuojant nuo mokymoá mokymàsi, stipriai motyvuoja vaikusjø mokymosi veiklose, sudaro glaudesniomokyklos ir ðeimos bendradarbiavimogalimybes. Dël to pastarøjø metøstudentø taikomieji tyrimai yra kreipiamiá technologijø pritaikymà ugdymui(si), t.y. jø panaudojimà pedagoginiamstikslams siekti.Edukologijos katedros doktorantëAngelë Borodinienë (mokslinë vadovëprof. dr. Palmira Peèiuliauskienë) disertacijojeMokiniø informaciniø gebëjimøformavimasis mokantis fizikos XI–XII klasësenagrinëjo informaciniø gebëjimøturiná, jø formavimosi sàlygas, sàsajassu dalykiniais gebëjimais. Disertantë,naudodama standartizuotø fizikos valstybiniøegzaminø testø uþduotis, ávertinomokiniø dalykinius ir informaciniusgebëjimus. Disertacijos autorë pagrindëtrumpalaikiø tarpdalykinio turinio fizikiniøprojektø átakà XI–XII klasës mokiniøinformaciniø ir dalykiniø gebëjimøformavimuisi. Angelës Borodinienës disertacijasvarbi bendrojo ugdymo mokyklosmokytojams, fizikos mokytojørengëjams, gamtamoksliniø dalykø vadovëliøautoriams ir uþsakovams.Ankstyvosios vaiko raidos psichologiniaityrimai – sëkmingo ugdymopagrindas. Lietuvos edukologijosuniversiteto psichologø tyrimus galimaapibendrintai pavadinti ðalyje þinomosviktorinos rubrika „Kaip viskas prasidëjo?“.Prieð metus jie pradëjo rinkti ilgalaikiostebëjimo duomenis apie paþinimo,fizinæ ir emocinæ kûdikiø raidà nuogimimo iki 3,5 metø. Apibendrintø tokiopobûdþio þiniø Lietuvoje nëra, o ávairiøpasaulio ðaliø mokslininkai yra surinkælabai tikslius duomenis, kada ir kokiutempu auga jø maþyliai. Ankstyvoji kûdikioraida – ypatingas etapas ðeimos gyvenime.Pirmasis vaiko þingsnis ar þodissukelia dþiaugsmà, pasididþiavimà irpaþymi, kad vaikas gerai auga. Taèiauar visuomet tiksliai apibûdinamas pirmoþingsnio „gimtadienis“? Greièiausiai ne,nes daþniausiai remiamasi apytikriaisáspûdþiais – „prieð Naujus metus“, „anksèiaunei brolis“ ir pan. Tikslus ðiø nepakartojamøpasiekimø fiksavimas – mokslininkøuþduotis. Surinkti duomenys padësatsakyti á daugelá klausimø. Pavyzdþiui,ar vaikas, kurá tëvai ilgai neðiojoant rankø, vëliau pradeda vaikðèioti? Ar20 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

vikrus ropojimas priartina/atitolina pirmàsavarankiðkà þingsná? Kaip judesiø raidaatsiliepia kalbai ir paþinimui? Kokiotemperamento vaikai pradeda vaikðèiotianksèiau/vëliau?Kita LEU psichologø darbo kryptis– vaikø þaidybinës veiklos tyrimai, atliekamikartu su uþsienio ðaliø tyrëjais.Ðiuo atveju á dëmesio fokusà pateko unikalusvaikystës fenomenas, klojantis pamatàsëkmingam paþinimui – fantazijosir grupës þaidimai. Þaidimas átraukia visàvaiko asmenybæ, leidþia pajusti jaudinamànetvirtà ribà tarp „mano“ ir „nemano“ pasaulio, tarp subjektyviø iðgyvenimøir realiø aplinkos reikalavimø.Þaidimas – tai neribotos vaiko raidos galimybës,kurias mokslininkai privalo atpaþintiir skatinti.Meninë lyderystë rengiant pedagogus.LEU – vienintelis universitetasLietuvoje, rengiantis visø meno dalykø(muzikos, dailës, ðokio, teatro) mokytojus.Studentai turi iðskirtinæ galimybæágyti integruoto meninio ugdymo patirtiesbendradarbiaudami, rengdamibendrus projektus. Kita vertus, atsiþvelgiantá sparèiai kintanèios ðiuolaikinësvisuomenës poreikius, meno pedagogørengimas yra nuolat atnaujinamas.Siekiama rengti meno dalykø mokytojus,gebanèius visapusiðkai ásitraukti ámeninës lyderystës veiklà ir jà plëtoti.Kitaip tariant, siekiama rengti mokytojà,ne tik turintá aukðto lygio specialiøjømeniniø gebëjimø, bet ir poreiká nuolatmokytis, veikti, lyderiauti, reflektuoti savoveiklos rezultatus, prisiimti atsakomybæuþ bendrus sprendimus, dalytis þiniomisir patirtimi, priimti pokyèius kaipgalimybæ keistis ir tobulëti, átraukti á lyderystækitus ugdymo proceso dalyvius.PISA tyrimo duomenys rodo, kad mokiniølaimëjimai ir stiprios mokytojø lyderystëskompetencijos yra susijusios.Todël meninës lyderystës idëjos yra aktualiosrengiant aukštos kvalifikacijosmeno pedagogus.Meninæ mokslinæ veiklà LEU vykdoMuzikos, Dailës ir Meninio ugdymo katedrødëstytojai, á ðià veiklà átraukdami irstudentus. Per 2010–2011 m. ðiø katedrøakademinis personalas ir studentai surengëir dalyvavo daugiau nei 200 menorenginiø, ið kuriø treèdalis yra tarptautiniai,valstybës kultûros prioritetus atitinkantysrenginiai.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 21

Mes ateiname2011 m. Lietuvos mokslø akademijos jaunøjø mokslininkø moksliniø darbø konkurso premijapaskirta dr. Mariui FRANCKEVIÈIUI (Lietuvos edukologijos universitetas) uþ darbà „Suþadintosbûsenos dinamika PPI ir PAMAM dendrimeruose funkcionalizuotuose fotochrominiais junginiais“.Aukðtøjø mokyklø studentø moksliniø darbø konkurso premijà pelnë magistrantasAndrius REMEIKIS (Lietuvos edukologijos universitetas) uþ darbà „Biosisteminiai vabzdþiøtyrimai“; darbo vadovai prof. habil. dr. Rimantas Stonis ir dr. Donaldas R. Davis (JAV).Geriausias Lietuvos jaunasis mokslininkasStudijos uþsienyje2006 m. vasaris–birþelis: Saragosos universitetepagal ERASMUS programà, koordinatoriusprof. Jose Luisas Seranno. 2008 m.birþelis: tarptautinë nanofotonikos ir molekulinësfotonikos doktorantø mokykla Santanderouniversitete. 2009 m. geguþë: tarptautinëdoktorantø mokykla „Didelio našumo energijos”,Transilvanijos universitetas, Brasovas, Rumunija.2010 m. balandis: tarptautinë doktorantømokykla „Dendrimerø makromolekuliøkompiuterinio modeliavimo metodai“, Eidhovenotechnologijos universitetas, Olandija.2010 m. birþelis: tarptautinë doktorantø mokykla„Koloidinë litografija“, Chalmerso technologijosuniversitetas, Geteborgas, Švedija.Marius FranckevièiusProf. Rimantas VAIÐNORASMariaus Franckevièiaus, Fiziniø irtechnologijos mokslø centro Molekuliniødariniø fizikos skyriaus podoktorantûrosstaþuotojo, sëkmë prasidëjo2007 m. Rygos tarptautinëje studentøoptikos ir komunikaciniø technologijøkonferencijoje, kurià suorganizavoEuropos socialinis fondas, Amerikosoptikø asociacija (OSA) ir pasaulinëoptinës inþinerijos asociacija(SPIE). Marius Franckevièius pristatëþodiná praneðimà „Skystakristaliniødendrimerø taikymas nanofotonikoje“,parengtà LEU skystøjø kristalø laboratorijoje.Praneðimas buvo pripaþintasgeriausiu ir Mariui áteiktas diplomasbei prizas. 2007 m. jis gavo LietuvosRespublikos Ministro Pirminin-ko Padëkos raðtà, 2008 m. laimëjoÐveicarijos – Baltijos ðaliø grantà, taippat laimëjo Lietuvos aukðtøjø mokykløstudentø moksliniø darbø premijoslaureato diplomà uþ geriausià magistrinádarbà Lietuvoje. Šiemet Marius pripaþintasgeriausiu Lietuvos jaunuojumokslininku.Marius Franckevièius yra 8 publikacijøbendraautoris (7 ið jø ISI), priimtamonografijos dalis spausdinti AnglijosKarališkojoje mokslo draugijojeLondone; taip pat yra 24 tarptautiniøkonferencijø dalyvis. 2011 m. baigëLEU skystøjø kristalø laboratorijojedoktorantûros studijas, Vilniaus universiteteapgynë daktaro disertacijà„Suþadintos bûsenos dinamika PPI irPAMAM dendrimeruose funkcionalizuotuosefotochrominiais junginiais“.Mokslinis darbas uþsienyje2008 m. geguþë: Madrido medþiagotyrosinstitute (CSIC-ICMM), Fotoniniø kristalø grupë,Madridas, Ispanija. Koordinatorius prof.Cefe Lopezas.2010 m. geguþë: Notingemo universitetas,Notingemas, Didþioji Britanija. Koordinatoriusprof. Amiras Fahmi.Dalyvauta moksliniuose projektuose2011–2015 m. Lietuvos mokslo tarybos dotacijosprojektas, tema „Ultrasparèiø fotoelektriniøvyksmø organinës elektronikos medþiagosetyrimas optiniais metodais“. 2008–2012m. ES projektas COST TD0802 „Dendrimeraibiomedicininiuose taikymuose“. 2009–2013 m.ES projektas COST MP0803 „Plazmoninëskomponentës ir prietaisai“.2004–2009 m. ES Bendrosios mokslo programosFP6 kompetencijos tinklø projektasPHOREMOST Nr.511616 – nanofotonika ikimolekulinio lygmens.Ateities planaiStaþuotës metu pas prof. Vidà Gulbinà ketinatirti ávairias organines, neorganines bei hibridinesmedþiagas, kurias galima bûtø panaudotiliuminescenciniø saulës koncentratoriø gamybojetaip tikintis pagerinti ðiø prietaisø optiná ir energijoskonversijos efektyvumus saulës celëse.22 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

Meksika, Jukatano pusiasalis,2011 m. lapkritis. Per dþiungles einamebaugðèiai dairydamiesi: èia mes nevieni, èia gyvena meksikiniai krokodilai.Sàþalynai tankûs, tamsûs, priaugæ visokiøsusivijusiø lianø, o nuo medþiø ðakøvos ne iki þemës kabo vaiduokliðkos kerpës.Ieðkome savo tiriamø organizmø,jie gyvena augalø þaliuosiuose (asimiliaciniuose)audiniuose. Turime net kelisnorus. Pirmiausia norime atrasti moksluineþinomø rûðiø. Jø mums reikia, kadbent kaþkà bûtø galima teigti apie entobiontiniøorganizmø faunogenetinius procesusCentrinëje Amerikoje (tokia AN-DRIAUS REMEIKIO, mûsø universitetoBiologijos magistrantûros studento, GMFBiologijos ir gamtamokslinio ugdymo katedrosvyresniojo laboranto bei Biosistematikostyrimø centro projektø vykdytojo,darbo tema). Antra, pageidaujame,kad maþiau mus kandþiotø kraujasiurbiaimoskitai (miniatiûriniai uodeliai), nes jiene tik mus labai kankina, bet ir gali perneštisunkiai pagydomà leiðmaniozæ. Yrair dar vienas svarbus noras. Kad netyèia„neuþsirautume“ ant po tankiomis ðakomispasislëpusio krokodilo.Tiesa, šie krokodilai ne tokie ir dideli,tik dviejø metrø. Aptinkami tik Meksikoje irniekur daugiau pasaulyje (tad vadinami endemikais).Taèiau greiti, jeigu norëtø mû-jaunystëTyrimø adresai: dþiunglës ir kalnaiProf. habil. dr.Jonas Rimantas STONISMeksikiniai krokodilaiAndriaus tema –entobiontiniai vabzdþiai(nuotraukoje – darbasSmitsono centre,Vašingtone,2011 m.)sø paragauti, turbût greitai pasivytø... Galiausiaiiðeiname á laukymes. Tolumoje iðtankios atogràþø miðko lapijos kyðo didingømajø piramidþiø virðûnës. Ðalia, negalimsavo akimis patikëti, – eþeras. Visai panaðusá lietuviðkà. Tik tiek, kad jo pakrantësedaug egzotiniø spalvingø drieþø, ávairiausiøgyvaèiø, o vandenyje – vëþliø ir tøpaèiø meksikiniø krokodilø. Andrius klausia,ar iðdrásiu keltis per eþerà lynu. Tamreikia labai aukðtai uþsilipti, prisikabinti prielyno – ir pirmyn su vëjeliu per eþerà. Tik,bëda, lynas labai iðsitampæs, viduryje eþerokojos siekia vandená. Tad jas reikia labaiaukðtai iðkelti. Tada viskas gerai, nes nuovandenyje laukianèiø krokodilø neapsaugotaslieka tik uþpakalis...Andrius Remeikis atliko mokslinius tyrimusGvatemaloje. Nuotraukoje – vaizdas ábesiverþiantá Sangujito ugnikalnáIndijos dëlës ir piktosios makakosIndija, Himalajai (Utarakando valstija),2010 m. Mokslinëje ekspedicijojedalyvauja beveik visi mûsø universitetoBiosistematikos tyrimø grupës nariai.Naktá rengiame naktines (ðviesines)vabzdþiø gaudykles, o dienà einame áilgus þygius. Kadangi dabar didþiojo musonoperiodas, tarp þoliø ir ant medþiølapø yra daugybë sausumos dëliø. Joskrenta uþ apykakliø, lenda po rûbais, kojinëmisir siurbia mûsø kraujà, palikdamosilgai kraujuojanèias þaizdas. MûsøMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 23

Su Andriumi labai maloniai bendravovienas þymiausiø ðiø laikø Amerikoslepidopterologø dr. Johnas W.Brownas(Vašingtonas, 2011 m.)da stogais, klibina duris, tikrina, ar nërapalikta neuþdaryto lango. Jei kas nepatinka– tuoj ðiepia aðtrius dantis ir kaunasi.Po þygiø Andrius praðo uþdaryti irið vidaus sklàsèiu uþsklæsti namelio duris.Taèiau profesoriams trûksta oro... Ogiþiûrim – didelis makakos patinas jau viduje.Stvërë maiðelá ir jau neðasi pro duris.Klyksmas buvo dar negirdëtas. Netmakaka persigando ir viskà iðbarstë. Gerai,kad maiðelyje buvo tik maistas, o nemûsø surinkta mokslinë medþiaga.Á þygius Gvatemalos dþiunglëse tekoeiti lydimiems ginkluoto sargybinioGvatemala, 2012 m. vasaris. Klausomëssavo kolegø Gvatemalos universiteteir jau nebesuprantame, kur papuolëme.Prieð iðvykdami á ekspedicijà manëme,kad èia didelës biologinës ávairovës,maþai tyrinëtas, bet taikus kraðtas.Taèiau bendradarbiaujanèio profesoriauskabineto durys iðvarpytos kulkø. Karas,kuris truko 36 metus, jau pasibaigë, betdabar lyg koks pokaris. Ir sostinëje, ir atokiosedþiunglëse klesti banditizmas. „Wikileaks“paskelbë, kad jau 60 proc. teritorijosvyriausybë nebekontroliuoja. Kaikuriuos universiteto studentus, iðvykusiusrinkti medþiagos kursiniams darbamsá majø apgyvendintus rajonus,A.Remeikis su Smitsono centro darbuotojais(deðinëje – Andriaus antrasis darbovadovas profesorius Donaldas R.Davisas)(Vašingtonas, 2011 m.)doktorantëms tai pradeda labai nepatikti.Net Andrius kiekvienà rytà, prieš audamasisbatus, juos gerai iðkrato, nesdëliø prisirenka ir á avalynæ. Netrunka jøaptikti mûsø duðe ir klozete. Taèiau yrair kita bëda – piktosios beþdþionës makakos.Ið pradþiø jomis dþiaugiamës, taèiaudabar jos visiðkai suáþûlëjo. Atidunþiauriaisuþalojo vietiniai gyventojai (o visusá gaudyklæ sugautus vabzdþius privertë„suësti“). Kita moteriðkë (atvykusi áuniversitetà ið Kanados) po pasivaikðèiojimøir tyrimø metus pragulëjo komosbûklës (jà dauþë ir prievartavo kaimieèiaiindënai, nes jie iki ðiol ðventai tiki,kad baltieji vagia jø vaikus). Prisiþiûrëjomenuotraukø, kuriose niekuo nekaltiþmonës gulëjo nukapotomis galvomis.Tad dabar visi ekspedicijos dalyviai (o jøið Lietuvos vyko keturi) dël visa ko saugojasi.Taèiau Gvatemala mus uþbûrë.Nuostabi gamta ir labai neiðtyrinëta. KolegaAndrius surinko neregëtà kiekámokslinës medþiagos – daugybæ gyvø,augalø lapuose besimaitinanèiø entobiontiniøvabzdþiø lervø. Dalá jø Andriusfiksavo savo tolimesniems molekuliniamstyrimams, o iš didþiosios dalieslaboratorijoje iðaugino suaugëlius. Nesðie surinkti padarëliai atstovauja moksluidar neþinomoms organizmø rûðims.Tai jau ketvirtoji A.Remeikio ekspedicijauþsienyje. Tiesa, visos jos buvo laimingos,daug surinkta svarbios medþiagos.Bet kai kada Andriui teko kentëti baisiusišbandymus dël visà jo kûnà apipuolusiøatogràþø erkiø, kurios seilëmis tirpdoþmogaus audinius, o po to juos „skaniai“iðsiurbia.Kaip nustebo ne tik Andrius, bet irjo vyresnieji kolegosMûsø universitetas disponuoja didele,iki šiol neidentifikuota mokslinemedþiaga, kurià tyrimams perdavë Kopenhagosuniversitetas ir VaðingtonoSmitsono centras. Andrius rengia pastoviuosiusmikroprepratus, nustato rûðis.Ið pradþiø niekas netikëjo, kad Andriuipavyks tai padaryti (abejojo ne tik Biosistematikostyrimø grupës nariai, bet irvadovai). Nes tai – ypatingo kruopðtumoir daugybës laiko reikalaujantis darbas.Paprastai per darbo dienà galimaparuoðti tik vienà du mikroprepratus. Ojø reikia ðimtais... Taèiau tyrinëdamasmedþiagà, surinktà Patagonijoje (Argentinoje),A.Remeikis netikëtai aptiko keletànaujø, nepaprastai ádomiø mokslui rûðiø.Visi labai apsidþiaugë (þinoma, irpats Andrius). Netruko praeiti kiek laiko,o Andriaus tyrimai atskleidë dar daugiaunaujø mokslui rûðiø. Todël jeigu dabarAndriaus kas paklaustø, kiek ið viso naujørûðiø jam pavyko aptikti, iš karto neatsakytø.Nes jø nemaþai iðaiðkino ne tiktyrinëdamas uþsienio mokslo centrø medþiagà,bet ir pats surinko tolimøjø ekspedicijømetu.Ar uþ visa tai Andriui Remeikiuipaskyrë premijà?Þinoma, kad ne. Konkursui buvo pateiktasA.Remeikio darbø ciklas, kurá sudarojo (kartu su bendraautoriais) 21publikuotas straipsnis (4 moksliniai ir 17mokslo sklaidos) ir Andriaus bakalaurodarbas „Nauji duomenys apie Nepticuloidea(Lepidoptera) taksonomijà ir geografinápaplitimà Neotropiniame regione,Kryme ir Himalajuose“. Darbas parengtasanglø kalba („New data on speciestaxonomy and geographical distributionof Nepticuloidea (Lepidoptera) ofthe Neotropical Region, Crimea and Himalaya“).Darbo vadovai dþiaugiasiAndriaus mokslinio darbo vadovaiyra du: prof. habil. dr. Jonas RimantasStonis (LEU) ir profesorius DonaldasR.Davisas (Smithsonian Institution,Vašingtonas, JAV). Abu vadovai labaidþiaugiasi Andriaus laimëjimais. Andriausmokslinio vizito Vašingtone metuprof. D.R.Davisas pateikë daug vertingøpatarimø dël tolesniø tyrimø.24 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

þmonësGamtos mokslø fakulteto Bendrosios geografijos katedros docentuidaktarui Kæstuèiui Jonui Švedui sukako septyniasdešimt metø. Didþiàjàdalá jø jubiliatas skyrë vienam ádomiausiø mokslø – geografijai. Ðiojekryptyje jis daug nuveikë ir paliko þenklø pëdsakà Lietuvos moksle.Geografijai skirtimetaiProf. AlgimantasÈESNULEVIÈIUSGimë paèiuose Lietuvos pietuose,ten, kur smëlio kopos pereina á Èepkeliøplatumas – graþiosios Ûlos aukðtupyjepasklidusiame Dubièiø kaime. Viduriniomokslo siekë tëviðkëje, o 1961 m. ástojoá Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakultetàstudijuoti geografijos, kur pasirinkoádomià geomorfologijos specializacijà.Tuo metu Vilniaus universitete dirboLietuvos geomorfologijos korifëjai – profesoriusAlfonsas Basalykas, profesoriusÈeslovas Kudaba, kuriø pastangomisbuvo sukurta lietuviðkoji detaliosios geomorfologijosmokykla. Tuo metu universitetedirbo lietuviðkosios kartografijospradininkas profesorius VaclovasChomskis ir eþerotyros mokslo kûrëjasakademikas Kazimieras Bieliukas. KæstuèiuiÐvedui teko unikali galimybë – netik klausyti jø paskaitø, bet kartu dalyvautiir moksliniuose tyrimuose. Detalûstyrimai buvo atliekami mokomøjø praktikøLietuvoje metu. Daug geomorfologiniamaplinkos suvokimui davë tolimosiospraktikos ir kelionës á Krymà, Kaukazà,prie Juodosios ir Kaspijos jûrø, áVolgos þemupá.1971 m. Kæstutis Ðvedas pasukomokslininko keliais – jis pradëjo dirbti LietuvosMA Geografijos skyriaus Geomorfologijosgrupëje. Geomorfologai vykdëplaèius ir iðsamius Lietuvos reljefo tyrimuspietø ir pietryèiø Lietuvoje, Þemaitijoje. Tirtair Medininkø aukðtuma, o ðiø tyrimø rezultatas– daktaro disertacija (tuo metumokslø kandidato) „Ledyno akumuliacinisreljefas ir jo periglacialinis performavimas(Medininkø aukðtumos ir Eiðiðkiø plynaukðtëspavyzdþiu)“. Disertaciniam darbuivadovavo þymus Lietuvos geomorfologasprofesorius Alfonsas Basalykas.Šeštàjá ir septintàjá deðimtmeèiais periglacialiniødariniø tyrimai Vidurio ir Ry-ProcesaiGlacigeniniaiNivaliniaiFliuvioglacialiniai1 lentelë. Genetinë periglacialiniø reljefo formø klasifikacijaFliuvioglacialiniaiglaciokarstiniai-termokarstiniaiEroziniaiSufoziniaitø Europoje tik ásibëgëjo. Nedaug buvotyrëjø, maþai paskelbtø darbø. Todël KæstuèiuiÐvedui teko kurti originalià laukotyrimø bei surinktø mëginiø analizës metodikà.Disertacijoje plaèiai ir nuodugniaiiðnagrinëti Medininkø aukðtumos ir Eiðiðkiøplynaukðtës kvartero nuogulø sluoksniai,reljefo formø susidarymas ir jø evoliucija,limnoglacialiniø baseinø ir fliuvioglacialiniøtëkmiø átaka performuojant pavirðiø.Autorius pirmà kartà Lietuvoje suklasifikavoperiglacialines reljefo formas,jø iðvaizdà susiedamas su pavirðiø formuojanèiaisprocesais (1 lentelë).FormosLedyno lieþuviø glaciodepresijosTarpgûbriniai ir tarpukalviø paþemëjimaiNivalinës ádubos ir niðosTirpsmo vandenø distaliniai kloniaiTirpsmo vandens lateraliniai proslëniaiTirpsmo vandens pralauþtinës protakosLimnoglacialiniø baseinø intakø slëniaiSubglacialiniai kloniai (dubakloniai)Termokarstinës ádubosSausi epizodiðkai nutekëjæ periglacialiniai slëniaiTransgresinës kilmës koroziniai kloniaiRegresinës kilmës periglacialinës raguvosSufoziniai-nuošliauþiniai cirkaiDoc. dr.Kæstutis JonasŠvedasMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 25

2 lentelë. Medininkø aukðtumos ir Eiðiðkiø plynaukðtës genetinë-evoliucinë reljefo raidaReljefo formosReljefà formavæ procesaiLedynmetis Periglacialas Holocenas(kriogeninis poveikis, (solifliukcija, (gilinamojifizinis dûlëjimas, nuoðliauþos, erozija,daugiametis áðalas, erozija, ðlaitø plokðtuminëðalèio pleiðtai ir ardymas ir nuoplova,pseudomorfozës, medþiagos akumuliacija,krioturbacijos) akumuliacija) pelkëjimas)Glacigeninis akumuliacinis + +kalvotas reljefasGlacigeninis akumuliacinis + + +skulptûrinis reljefasGlacigeninis skulptûrinis + +reljefasPeriglacialinis fliuvialinis + +reljefasPeriglacialinis erozinis +reljefasSufozinis reljefas + +Kæstutis Ðvedas iðsamiai apraðë periglacialiniønuogulø litologinæ struktûràbei jø geochemines ypatybes. Tai svarbusindëlis á periglacialiniø procesø ir formøtyrimus. Jam pavyko iðskirti vertikaliasnuogulø sluoksniø zonas, pasiþyminèiasperiglacialiniø dariniø ir nuoguløsandaros nevienodumu. Taip surastaskriterijus, leidæs taikant vizualinius ir geocheminiusmetodus diferencijuoti nuoguløamþiø. XX a. septintàjá dešimtmetábuvo prieinami tik tokie tyrimø bûdai. Taikomametodika leido apibûdinti senojoapledëjimo pietryèiø Lietuvoje genetinæir evoliucinæ raidà (2 lentelë).Atlikti pleistoceno nuogulø bei periglacialiniødariniø tyrimai Medininkøaukðtumoje ir Eiðiškiø plynaukðtëje leidoatskleisti viso Ašmenos aukštumosglacigeninio komplekso unikalumà: Medininkøaukðtuma – tai ðiaurës vakarinisAðmenos aukðtumos, suformuotos dviejøledyno tëkmiø, smaigas. Panaðià ledoskyrinækilmæ, sandarà, formavimosikelià ir vëlesnæ evoliucijà patyrë ir Ðvenèioniøaukðtuma.Paleogeografinës Medininkø aukðtumosir Eiðiðkiø plynaukðtës rekonstrukcijosprisidëjo prie visos Lietuvos teritorijospaleoraidos apibûdinimo (3 lentelë). Duomenysbuvo panaudoti sudarant Baltijosðaliø paleogeografiniø þemëlapiø serijà.Po disertacijos gynimo vienas ið oponentøMaskvos universiteto profesoriusAleksandras Popovas pasiûlë kartu patyrinëtidaugiametá áðalà Krasnojarsko kraðte.Tai buvo puiki, kartu unikali galimybëakivaizdþiai tirti kriogeninius procesus taigos,tundros ir poliarinës dykumos zonose.Akivaizdþiai susidurta su tuo, kà netiesioginiaismetodais Kæstutis Ðvedas tyrëLietuvos pietryèiuose. Ekspedicija á Sibiràleido daug kà giliau suprasti.Nuo 1978 m. kartu su Geografijosskyriaus bendradarbiais keletà metø tyrëNeries vagà, jos slëná ir paslëná. Tyrimøpagrindu paraðyta moksliniø straipsniøserija. Pirmà kartà Lietuvoje detaliaiiðnagrinëti upës vagos dugno formavimosidësningumai bei neðmenø judëjimovagoje ypatumai. Svarbiausias tyrimørezultatas – ávertintas upës dugnuvelkamø neðmenø kiekis, leidæs nustatytipriklausomybæ tarp vagos nuolydþio,tëkmës greièio bei transportuojamøneðmenø kiekio. Kitas svarbus aspektas– fliuvialiniø procesø pobûdþioir intensyvumo priklausomybës tarp vagoslitomorfologinës aplinkos, tëkmëshidrodinaminiø sàlygø bei vagos verti-3 lentelë. Paleogeografiniø ávykiø raida Medininkø aukðtumojeChronostratigrafija Klimatas Daugiametis áðalas Geomorfologiniai procesai LandšaftasPreborealis ir Šaltas, pusiau sausas Baigia išnykti Lateralinë erozija, fliuvialinë Tundrø augmenijaborealisakumuliacija, kopøakumuliacijaVëlyvasis driasas Liepos mënesio Ášalo degradavimas, Dengiamøjø dariniø formavi- Tundra ir miškatundrë.temperatûra apie 10 ° C. termokarstas masis, kopø akumuliacija Puðynø ir berþynøretmiðkiaiAlerodas Liepos mënesio Áðalo degradavimas, Ðlaitø ardymas, solifliukcija, Berþynø ir puðynø,temperatûra apie 17 ° C. ledo pleiðtø tirpimas, organinës medþiagos egliø ir alksniø miðkaitermokarsto iðplitimas kaupimasisAnkstyvasis driasas Vidutinë oro tempe- Áðalo stabilizavimasis ir Sudûlëjusios medþiagos Þoliniai augalai,ratûra apie – 1 ° C. agradacija, plyðiø ir kaupimasis, kopø liekaniniai ir keruþiniaiŠaltas sausas klimatas poligonaliniø pavirðiø akumuliacija, berþai. Tundrosformavimasis, lateralinë erozija, landšaftaspseudomorfozëfliuvialinë akumuliacijaBiolingas Liepos mënesio Áðalas degraduoja, Upiø meandravimas, slëniø Berþø ir puðø giraitëstemperatûra apie 15 ° C. taèiau iðlieka formavimasisBaltijos stadija Vidutinë oro Áðalo agradacija ir Nuogulø dûlëjimas, dengia- Poliarinës dykumostemperatûra apie – 2° C. iðplitimas, plyðiø ir møjø dariniø formavimasis, landðaftasDideli oro ir nuogulø ledo pleiðtø formavi- liosifikacija, ðlaitø performavitemperatûrosgradientai masis, krioturbacijos mas, lateralinë erozija,fliuvioglacialinë akumuliacijaGrûdos stadija Vidutinë oro tempera- Áðalo iðplitimas, Apatinio nuogulø Arktinës dykumostûra apie – 12 ° C. Labai poligonaliniø pavirðiø litokomplekso formavimasis, landðaftasdideli oro ir nuogulø formavimasis, ledo ðlaitø procesai,temperatûros gradientai pleištai, krioturbacijos ir fliuvioglacialinë akumuliacija,involiucijossmarki defliacija26 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

kaliø ir horizontaliø ávertinimas. Vëliauidentiðka tyrimø metodika panaudotatiriant Þeimenos, Merkio, Nemuno, Ðeðupës,Nevëþio, Dubysos, Ventos irMûðos upes. Ðiuolaikiniø geodinaminiøprocesø, vykstanèiø upiø vagoseir slëniuose, tyrimai leido paaiðkintiupiø vagø dumblëjimo ir organinësmedþiagos kaupimosi jose prieþastis.Tuo metu kartu su kolegomis iðtirtiBaravykinës, Ðuðvës, Kurtuvënø, Þàsûgalos,Ðventosios draustiniai, geomorfologiniupoþiûriu iðtirtas ðalia gimtinësesantis Èepkeliø rezervatas. Paskelbtadaug populiariø straipsniø „Mûsø gamtoje“,„Moksle ir gyvenime“.Aštuntajame dešimtmetyje Baltijosðaliø geografai glaudþiai bendradarbiavo.Ypaè aktyvûs buvo Estijos, Latvijosir Lietuvos geomorfologai. Jiekiekvienais metais organizuodavo regioniniusseminarus, kuriuose buvoaptariamos aktualiausios geomorfologiniøtyrimø problemos. Greitai tokiusambûriu susidomëjo Baltarusijos irRusijos mokslininkai, taigi lauko seminaraitapo „visasàjunginiais“. Juosedalyvaudavo Maskvos, Sankt Peterburgo,Pskovo, Karelijos, Kolos, Ukrainosir netgi Sibiro moksliniø institucijøgeomorfologai ir geologai. Nemaþaitokiø seminarø vyko ir Lietuvoje. Juosorganizuojant reikëjo ádëti daug pastangø,taèiau tai atsipirko – bendraujantsu daugeliu þymiausiø geograføir geologø susiformavo gilesnis ir platesnispoþiûris á pleistoceno laikotarpioávykius ne tik Lietuvoje, bet ir visameðiaurës pusrutulyje. Tai buvo neákainojama,su niekuo nepalyginamamokykla.1980 m. Kæstutis Ðvedas pakvieèiamasdirbti Lietuvos hidrometeorologijosvaldybos Vilniaus observatorijos direktoriumi.Darbas buvo labai atsakingas– observatorijos funkcijos buvogarantuoti nenutrûkstamà hidrometeorologiniøstoèiø ir postø darbà, aprûpintitinklà stebëjimo prietaisais ir teiktimetodinæ pagalbà atliekant stebëjimusir tvarkant stebëjimø duomenis.Tuo metu plëstas stebëjimo taðkø tinklas,kurtos naujos meteorologinësstotys ir hidrologiniai postai. Dirbdamasdirektoriumi Kæstutis Ðvedas nevengë„juodo“ darbo: pats matavo Nemunodebitus Druskininkuose, Nemajûnuose,Kaune bei Neries Buivydþiuoseir Vilniuje. Kasmet tekdavo spræstiBirðtono, Nemuno þemupio ir kitø teritorijøuþtvindymo problemas, kai susidarydavodidelës ledø sangrûdos. Pareigingas,iniciatyvus ir darbðtus kolegakilo karjeros laiptais – kurá laikà vadovavoHidrometeorologijos centrui.1988 m. Kæstutis Ðvedas, sukaupæsmokslinës ir praktinës darbo beigyvenimiðkos patirties, pradëjo dirbtiLietuvos edukologijos universiteto(tuometis Vilniaus pedagoginis institutas,vëliau universitetas) Geografijoskatedroje. Pedagoginis darbas turëjoprivalumø – visà laikà tarp jaunø þmoniø.Kita vertus, tai labai atsakingasdarbas, verèiantis nuolat gilintis á dëstomusdalykus ir jokiu bûdu neatsilikti.Per trumpà laikà reikëjo parengti irdëstyti fundamentalius „Kartografijos“,„Bendrosios geografijos“, „Geomorfologijos“,„Geografiniø atradimø istorijos“kursus. Nauji kursai vertë gilintis ádëstomus dalykus. Kæstutis Ðvedasparengë ir iðleido metodines knygas,kuriø taip trûko studentams ir geografijosmokytojams: „Geografiniø atradimøistorija“ (1997), „Kartografinës projekcijos“(1998). 1993 m. ásteigta geografijosmagistro studijø programa.Teko rengti naujus kursus, vadovautimokomosioms praktikoms, kursiniams,bakalauro ir magistro darbams.Ligi ðiol moksliniø tyrimø kryptis,kaip ir jaunystëje, yra Lietuvos reljefogeomorfologiniai ir paleogeografiniaityrimai. Taèiau Kæstutis Ðvedas vien tiktuo neapsiriboja – jis stengiasi populiariaipateikti mokslo þinias. Su bendraautoriaisjis parengë leidinius „Këdainiøkraðtas“ (1998), „Þemaièiø þemë“(1999), „Pagrindinës mokyklosgeografinio iðsilavinimo standartas: teoriniaiir metodiniai aspektai“ (2001),sudarë leidiná „Þymiausi Lietuvos geografai“(1998).Docentas aktyviai dalyvauja geograføbendruomenës veikloje, jis yra tarpinstitucinësgeografijos krypties doktorantûroskomisijos narys, Lietuvosgeografø draugijos narys, „AnnalesGeographicae“ redkolegijos narys,daugelio geografijos krypties doktorantûroskomisijø narys. Jau daugiaukaip 30 metø – nuo studentiðkø dienøiki šiol Kæstutis Ðvedas yra entuziastingaschoristas. Kaip jis sako, dainavimasatgaivina sielà po átempto darbo.Koncertiniø kelioniø metu aplankëapie 20 Europos ðaliø – ko daugiaureikia geografui! Ið tokiø kelioniø parsiveþamiáspûdþiai ilgam iðlieka, jie praverèiapaskaitose, bendraujant su studentais.JAUNATVIÐKAGYVENIMO STEBËSENAAmþiaus ligaJelena Zuj, Socialiniø mokslø fakultetobakalaurë, studentø mokslinëje konferencijojepateikë akademinio nesàþiningumotyrimà. Ji apklausë LEU socialiniø moksløstudijø programø 1–4 kurso dieniniø studijøstudentus. 51 proc. atsakë, kad bent kartànusiraðë, ir ávardijo prieþastis – per didelædalyko apimtá, menkà mokomosios medþiagospritaikomumà praktikoje, neádomumà,medþiagos „sausumà“, motyvacijos trûkumà.Taip pat áprotá nusiraðinëti. Studentø manymu,geros akademinio nesàþiningumoprevencinës priemonës bûtø: atsiskaitymasþodþiu, grieþtesnis dëstytojo poþiûris, paðalinimasið universiteto, stipendijos atëmimas,techniniø priemoniø naudojimas (egzaminofilmavimas). Anot tyrëjos, antai VUjos kurso pusë studentø uþ plagijavimà buvopašalinti be galimybës gráþti á universitetàartimiausius trejus metus.Agresijos lopðysMagistrantë Jurgita Balevièiûtë, tyrusimokiniø agresyvumo prieð mokytojus irbendramokslius ypatumus miesto ir kaimobendrojo lavinimo mokyklose (Vilniausmiesto ir Lazdijø rajono atvejai), agresyvauselgesio prieþastimis ávardijo vaikø beijaunuoliø norà parodyti savo pranaðumàbei uþimtumo stokà. Mokiniai daþniausiainaudoja psichologiná smurtà (tyèiojasi, grasina),taèiau yra ir fizinio smurto atvejø. Patysmokiniai mano, kad efektyviausios kovossu agresija priemonës bûtø ðalinimasið mokyklos ir baudos tëvams.Ar Lietuva –vien lietuviams...Jurgita Subaèiûtë, magistrantë, pranešimeJaunimo agresija ir kultûra (Lietuvosskinhedø atvejis) skustagalviø muðtynes,kurios, jos manymu, pasireiðkia ginantidëjas ir draugus, ávardijo kaip niekuoneiðsiskirianèias ið kitø subkultûrø.Kaip iðskirtiná Lietuvos skustagalviø bruoþàjaunoji tyrëja iðskyrë patriotiðkumà,valstybiniø simboliø (Gediminaièiø stulpai,lietuviðka svastika) naudojimà. Skustagalviøpolitinës paþiûros, aiðkiai iðreiðkiamosðûkiu „Lietuva lietuviams“, anot tyrëjos,Lietuvoje yra per daug stigmatizuotos. Ðáðûká vartojo jau Vincas Kudirka. O po praneðimokonferencijos vedëjo prof. ValdoPruskaus paklausta, kà mano apie ðûká„Þemaitija þemaièiams“, ji atsakë mananti,jog ðis ðûkis irgi yra geras.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 27

Juozas SKOMSKISTestamentas„Gediminai, labas!Þiûriu, tu turi NISTeelektroniná adresà, puiku!Norëjau paklausti, kaipsekasi, kas naujo? Ar yrakokiø nors naujienø dëlBriuseliui pateikto projekto?Ar Lietuvos mokslo tarybanepaskelbë naujo šaukimosolidiems projektams?Èia, Lietuvoje, labaikarðta, apie 30 laipsniø Celsijaus,sunku dirbti, reikëtøvaþiuoti prie jûros...Linkëjimai ir sëkmësZ.R.R.“Lietuva pasaulyje – krepðinio „supervalstybë“. Mokslo pasaulyje ji turi atomofizikos tokià pat ðlovæ, – teigia Lietuvos edukologijos universiteto Fizikos irinformaciniø technologijø katedros profesorius Gediminas Gaigalas. Jis pasakojaapie du jos mokslo kûrëjus – teorinës fizikos patriarchà, atomo fizikosmokyklos kûrëjà akademikà Adolfà Jucá, 1947–1948 m. buvusá rektoriø, beisavo moksliná vadovà ðviesaus atminimo akademikà, buvusá Lietuvos moksløakademijos prezidentà Zenonà Rokø Rudzikà.Ilga laiðkø kelionëJie, laiðkai, ið pradþiø buvæ pilka kasdienybe,paskui tapo darbø palydovais.Apie 1992 m., kai elektroninis paðtas Lietuvojeþengë pirmuosius þingsnius irnaujovë buvo dar maþai þinoma plaèia-þmonësAtomofizikos riteriai iratsisveikinimodaugtaðkisgerai paþinojæs profesoriø Z.R.Rudzikà,sakytø, kad tai áprastas jo laiðkas, perdaug neiðsiskiriantis ið kitø. Taip. Ið jo matytinemaþai profesoriaus teigiamø savybiøir mûsø komandinio darbo specifikos.Bet kai kità dienà ið pat ryto suþinojau apienetektá, kai sukrëstas nelaimës vël instinktyviaiskaièiau ir skaièiau, laiðkas man pasirodëkitoks nei prieð dienà. Dar daugiau,tokio stiliaus laiðkø niekada dar nebuvauið jo gavæs. Niekada nebuvau ið jo gavæslaiðko, kuris baigtøsi daugtaðkiu. Ir tieprieð mirtá tariamàja nuosaka paraðyti þodþiai:„reikëtø vaþiuoti prie jûros...“ maniki šiolei skamba kaip atsisveikinimas. Otie klausimai skamba kaip linkëjimai sëkmësir skatinimas tæsti pradëtus darbus.Simboliðka ir tai, kad iki pat paskutinio momentomes dirbome kaip viena komanda,ir visai nesvarbu, kad tuo metu buvometoli vienas nuo kito. Didelis atstumasvisai nesutrukdë mums atsisveikinti: „reikëtøvaþiuoti prie jûros...“Man ði netektis ypaè skausminga. (Dartaip neseniai ir pats netekau þmonos, tëvo...)Z.R.Rudzikas – mano ilgametis mokslinisvadovas. Jis dar 1981 m. mane, ketvirtokurso studentà, pakvietë á savo vadovaujamàLietuvos mokslø akademijos Fizikosinstituto Atomo teorijos skyriø atliktipirmøjø moksliniø tyrimø. Po to buvo ir pirmasismokslo straipsnis, pasirodæs 1985m., ir pirmoji jaunøjø mokslininkø konferencijaVilniuje 1983 m., ir pirmasis ISIstraipsnis 1993 m., ir pirmoji disertacija. Irpirmoji konferencija uþsienyje, VengrijosBalatone, 1986 m., á kurià, deja, ið pradþiønebuvau iðleistas. Paskui tik vadovo dëkapavyko iðsiverþti á Lenkijos Torûnës konferencijà,po to – á Insbrukà. Ir pirmoji ilgalaikëmokslinë komandiruotë uþsienyje... Mokytojasmoksle, mokytojas tyrimuose. Mokytojas,kaip reikia bendrauti su pasauliomokslininkais; mokytojas, kaip pristatyti savomokslinius rezultatus, kad jie bûtø ádomûsdaugeliui; kad jais susidomëtø; kadateitø bendradarbiavimo dovana. Mokytojasbuvo pavyzdys, kurá stengiausi perimtivisa širdimi ir protu. Ir visa tai – dëka jo,palikusio tik tas tris didþiàsias brangausvardo raides – Z. R. R. Jo, iðvaþiavusio prieamþinybës jûros, ðviesa tebelydi“.Prof. Gediminas Gaigalas:„Šis laiškas paskutinis. Parašytas mirtiesiðvakarëse...Jis man yra labai brangus. Gal kuris,28 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8Prof. GediminasGaigalas su savodoktorantais PaveluRynkunu ir AndriumiAlkausku

Prof.GediminasGaigalas(kairëje) irakad.ZenonasRokusRudzikasjai visuomenei, já naudojo bièiuliai nagrinëdamimokslines problemas, raðydamibendrus mokslinius straipsnius. Paðnekovassako, jog jiedu su akademikuZ.R.Rudziku vieni pirmøjø tarp mokslininkøpradëjæ dialogus ðiuo moderniøjøtechnologijø bûdu – elektroniniais laiðkais.Per jø rankas ëjo ðiø procesø raida.Su mokytoju laiðkai siejo ir kai buvo uþsiëmædideliais mokslo administravimodarbais, ir kai profesorius Gediminas Gaigalasëjo sudëtingas katedros vedëjo,Senato pirmininko pareigas universitete– laiðkai iðliko nuoðirdi, ðilta oazë, kuriojebûdavo gera atsigauti, pailsëti, suþinoti,kaip bièiuliams sekasi. Bûdavo taipgera vienam kità justi.Bet laiðkai niekada nepakeis gyvøkontaktø. Þmogus þmogaus pasiilgsta irtarp technologijos. Kad vienas kità suprastum,reikia gyvo þodþio. Ir tarp laiðkoþodþiø, ir tarp daugtaðkiø visada mataiþmogaus, brangaus bièiulio veidà, girdijo ðirdies balsà. Ir tada, kai nuojauta sako,kad jau reikia vaþiuoti prie jûros...Kaip auga pasitikëjimasProf. Gediminas Gaigalas:„Akad. Z.R.Rudzikas buvo dinamiðkasþmogus, turëjo plaèiø interesø ir dël to nemaþaijam tekdavo vieðëti uþsienyje. Matyt,ta dinamika, jo energija perëjo ir man –nuo 1993 m. ir mano ilgalaikës staþuotësir komandiruotës uþsienyje tapo áprastos“.Paðnekovas ávardija tik keletà pastarøjømetø mokslo marðrutø. Ið jø – pernykštisvizitas Krokuvos Jogailos universitetepas prof. J.Bieronà atlikti bendrømoksliniø tyrimø, kurti programinës árangos;vieðnagë JAV, NIST’e, kurio Fizikosmokslø departamente dirba net trys Nobeliopremijos laureatai, kolektyvas labairimtas, ádomus, aukðto lygio. Tai buvoantrasis prof. G. Gaigalo vizitas ðiame departamente.Jis èia laukiamas, tarsi gráþtønamo – prie to paties darbo stalo, priekurio dirbo ir 2005 metais. Jam èia iðanksto numatyti konkretûs darbai ir lauktajø sëkmës. Ir sveèias ið Lietuvos prof.G.Gaigalas uþ sëkmingai ávykdytà programàpelnë net JAV valstybiná sertifikatà.Lëmë matomi darbo rezultatai, ðeimininkøir bendradarbiø pasitikëjimas,patirtis ið tarptautiniø konferencijø ir darbokartu.Atmintin ásirëþusi 2010 m. konferencijaVilniuje. Po Amerikos, Japonijos, Vokietijospirmà kartà surengtoje tokiojemaþoje ðalyje – Lietuvoje. Tarp didþiøjøvalstybiø kviestiniø praneðimø vienintelisið Lietuvos jo sulaukæs buvo profesoriusGediminas Gaigalas, pristatæs irAdolfo Jucio mokyklos, ir savo bendrussu kitais uþsienio fizikos mokslininkaisdarbus. Po to jo laukë du vizitai á ÐvedijosLundo universitetà. Viename Europosvalstybiø universitetø doktorantams dëstytaatomo teorija; kitame – toliau atliktibendri moksliniai tyrimai bei darbas suLundo universiteto doktorantu J.Grumeriu.Èia pasiraðyta ir bendradarbiavimosutartis tarp aukðto pasaulio reitingo Lundoir Lietuvos edukologijos universitetø.Tempai nemaþëja2012-ieji pradëti nebe pirmàja iðvyka áBelgijà pas prof. Michelá R.Godefroidà dirbtisu doktorantais. O pavasará – vël Lenkija,Krokuvos Jogailos universitetas, pas tà patáJ.Bieronà toliau tæsti atomo teorijos darbø.Profesorius sako, jog kontaktai tarpmokslininkø – tai ne vien laukiami vizitaitæsti tyrimus, bet ir sveèiai po savo stogu.Vien praëjusià vasarà pas já lankësi prof.T.Bragë iš Švedijos Lundo, prof. P.Jonssonasir P.Laksmanas ið Malmës, prof.J.Bieronas iš Krokuvos, M.Andersonas išKinijos Fudano universitetø.Brangus mokslo palikimasLietuvos edukologijos universiteto Fizikosir informaciniø technologijø katedrojeparengtas spaudai paskutinis mokslinisstraipsnis apie W 24+ elektrinio daugiapolinioelektrono ðuolio tikimybës priklausomybænuo daugiapoliariðkumo, kurioautoriø komanda – akademikas ZenonasRokus Rudzikas, profesorius GediminasGaigalas. Ir jaunieji doktorantai PavelasRynkunas bei Andrius Alkauskas.Reikðminga ir tai, kad estafetæ perima jaunoji– jau ketvirtoji – atomo teorijos tyrimøkarta – sëkmës tæsinys.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 29

Anksti iðryðkëjo jos gabumai, polinkis raðyti. „Ðià meilæ atsineðiau ið gimnazijos, –sakë ji. – Pradëjau raðyti á „Ateities spindulius“ (1929–1940 m. ëjo Kaune – J. D.),o kai paraðiau apie popieþiø, gavau premijà. Tai mane ypaè paskatino. Raðiau jauketvirtoj klasëj. Kai mano pirmàjá vaidinimëlá suvaidino scenoje visai gimnazijai,kilo toks noras. direktorius Renys buvo ásteigæs literatø bûrelá irvis man sakydavo: „Tu tik, Mickevièiûte, raðyk“.Doc. dr. Jonas DAUTARASSudie, gimtoji pastoge,visada liksi ðirdyjeIðsiskyrimas su gimtine,Tëvynësnetekimas, sunki emigranto dalia pedagogæir raðytojà Sofijà Jonynienæ lydëjovisà gyvenimà, taèiau ji nepalûþo. Painûsgyvenimo vingiai, aktyvi tautinë, pilietinëir visuomeninë pozicija, kryptingamokslinë bei literatûrinë veikla, pagaliaujos kûrybinis palikimas rodo, kadmûsø tautietë niekada nepamirðo etninësTëvynës, savosios tautos rûpesèiøir kultûros. Ji neprarado sàsajø su gimtàjaðalimi ir savo tautiniø ðaknø.Vaikystæ ir graþiausius jaunystës metusSofija Mickevièiûtë-Jonynienë praleidoLietuvoje. Gimë ir augo gausiojeðeimoje, giminiø ir draugø apsuptyje. Taibuvo, kaip ji ne kartà yra pasakojusi savoprisiminimuose, graþiausi ir laimingiausijos gyvenimo metai.Pedagogë, vaikø raðytoja Sofija Jonynienëgimë 1914 m. gruodþio 3 d.Tauragëje, statybininko Prano Mickevièiausir Onos Skinkytës gausioje ðeimoje.Joje augo aðtuoni vaikai: keturiosmergaitës ir keturi berniukai. Tëvai buvoiðprusæ þmonës ir gerai supratomokslo reikðmæ. Jie visà laikà rûpinosi,kad vaikai ágytø gerà iðsimokslinimà arbent mëgstamà amatà. Ðeimai persikëlusgyventi á Maþeikius, Sofija baigë pradinæmokyklà, po to – gimnazijà, kuriojeiðryðkëjo jos gabumai mokslams irkartu – noras ðviestis ir lavintis.Siekdama gilesniø þiniø, vedama pabudusionoro lavintis ir tobulëti, remiamatëvø, Sofija Mickevièiûtë 1937 m.baigë Maþeikiø gimnazijà. Pasirinko studijuotipsichologijà ir filologijà (lietuviøir lotynø kalbas) Vytauto Didþiojo universiteteKaune.1939 m. Sofija Mickevièiûtë tæsë studijasVilniaus universitete ir mokytojavoVilniaus suaugusiøjø gimnazijoje. BaigëVilniaus universitetà 1943 metais. Deja,likimas jaunai mokytojai buvo nepalankus.Jai teko iðgyventi pirmàjà sovietinæokupacijà: nekaltø þmoniø tremtá áSibirà, inteligentø persekiojimus, karobaisumus.1944 m. verþiantis Raudonajai armijaiá Lietuvos þemæ, deðimtys tûkstan-Svajonë,ágyvendinta emèiø lietuviø traukësi á Vakarus. Kartu sujais, karo audros ir raudonojo teroro genama,á Vokietijà tuo metu emigravo irSofija Jonynienë su vyru, palikdama savodukrelæ Laimutæ ir artimuosius okupuotojeLietuvoje ilgai neþiniai.1945 m. ji atsidûrë Vokietijoje, Hanaulietuviø stovykloje. Prasidëjo neþiniosdienos ir naktys, mënesiai ir metai,o paskui – ir visas likæs gyvenimas tolinuo artimøjø ir Tëvynës.Svajonë dirbti mokytojaliko gyvaKai sàjungininkai privertë hitlerinæVokietijà kapituliuoti, karo pabëgëliaiið ávairiø Rytø Europos valstybiø susitelkëá atskiras stovyklas Vokietijoje anglø,amerikieèiø ir prancûzø zonose.Stovyklose jie ëmë rûpintis savo vaikømokymu, pagal galimybes steigë mokyklas.Hanau stovykloje buvo ásteigtanet lietuviø gimnazija, kurioje 1945–1949m. Sofija Jonynienë dëstë lotynø kalbà,buvo klasës auklëtoja. Darbas patiko,sekësi, taèiau istorinës aplinkybës vertëatsisveikinti ir su ðia mokykla.1949 m. ji palieka Vokietijà ir su ðeimaiðvyksta á JAV. Apsigyveno lietuviøAbiturientë Sofija Mickevièiûtë (1937)iðeivijos didþiausiame centre – Èikagoje.Bûdama iðtikima savo idealams, profesiniampaðaukimui ir siekiams, vëlimasi pedagoginio darbo... Po daugeliometø prisimindama visa tai, ji raðë:„Kaip greitai, kaip nepastebimai bëgalaikas! Nesinori net tikëti, kad jau taipseniai palikome savo gimtàjà þemæ, kadèia jau pradedame ðvæsti ávairius dvideðimtmeèiusir dvidešimtpenkmeèius.Karo audrø atblokðti á ðá kraðtà ir su juokiek susipaþinæ, tuojau pradëjome steigtilietuviðkas mokyklas, kurios padëtø iðlaikytimûsø vaikø lietuvybæ“.Sofijos Jonynienës pirmoji ir paskutinëdarbovietë – Brighton parko lituanistinëmokykla. Nuo 1950 m. rugsëjo16 d. pradëjo dirbti su 35 mokiniais darbesikurianèioje mokykloje. Trûko patalpø,mokykliniø baldø, normaliø darbosàlygø. Taèiau, nepaisydama sunkumø,pasitelkdama mokiniø tëvus, tëvø komitetà,Brighton parko Nekalto Prasidëjimoparapijos klebonus prelatus A.Briðkà,vëliau – já pakeitusá D.A.Mozerá, mokytojaryþtingai áveikë visus sunkumus:apsirûpino patalpomis, klasiø skaièiusiðaugo iki 8, o mokiniø „þydëjimo laikotarpiu“buvo net 80.30 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

þmonësLituanistinës klasës mergaièiø choras gieda lietuviðkosemiðiose. Deðinëje – mokytoja S. Jonynienë.Èikaga, 1973 m. vasario 16 d.igracijojeDuona kasdieninëSofija Jonynienë mokë lietuviøkalbos, ëjo mokyklos vedëjos pareigas,pasireiðkë ne vien kaip gabi mokytoja,bet ir kaip puiki ðvietimo vadybininkë.Šioje mokykloje ji ágijo naujos patirties iruþmezgë plaèius ryðius su tautieèiais, kurielabai pravertë ávairiapusëje jos visuomeninëjetautinëje ir kultûrinëje veikloje.Kita vertus, mokydama vaikus lietuviøkalbos, tautiniø tradicijø ir meilës Lietuvai,kartu su Lietuviø bendruomenësBrighton parko apylinkës valdyba ji ágyvendinodaug ádomiø sumanymø ir projektø,sutelkë didelá mokyklos pagalbininkøir rëmëjø bûrá.1951 m. pradþioje ji iðkëlë mintá, kadvaikai savo gimtàjà lietuviø kalbà turëtø tobulintine vien mokslo metais, bet ir vasarà,atostogaudami bendrauti gimtàja kalba.Jos idëjai steigti Vaikø vasaros aikðtelæbendruomenë pritarë ir jau nuo 1951 m.birþelio 18 d. Brighton parke pradëjo veiktimokyklos tëvø komiteto suorganizuota vaikøvasaros aikðtelë. Joje lietuviø vaikai nuo10 val. ryto iki 15 val. leisdavo laikà þaisdamiir sportuodami. Uþsiëmimams vadovavomokytoja Sofija Jonynienë. Sportiniøþaidimø yra mokæs ir studentas ValdasAdamkus, bûsimasis Lietuvos RespublikosPrezidentas. Aikðtelæ lankydavo 40–50 vaikø. Ði gimtosios kalbos ir liaudiestradicijø mokymosi forma vëliau davë pradþiàbûsimoms lituanistiniø mokyklø pavasarioðventëms. Pirmoji vaikø aikðteliøðventë ávyko 1951 m. rugpjûèio 26 d.McKinley parke. Ðventëje dalyvavo ir kitølituanistiniø Èikagos mokyklø mokiniai.Lituanistinë mokykla, vadovaujamaSofijos Jonynienës, mokiniams darësi vispatrauklesnë: èia buvo mokoma lietuviøkalbos, Lietuvos istorijos, geografijos, tëvynëspaþinimo, vaikus domino ir pasakos,máslës, dainos. Pirmiausia, pasakS. Jonynienës, jai rûpëjo iðmokyti vaikusskaityti, raðyti, gramatikos ir sintaksës.Vaikai pamëgo ir popamokinæ veiklà: uþsiëmimusdramos, dainavimo, ðokiø ir kituosebûreliuose. Tapo tradicija birþelio8 d. parapijos svetainëje rengti mokslometø uþbaigimo ðventæ. Deramai buvoðvenèiamos Ðv. Kalëdos, Vasario 16-oji,Motinos diena, vyko dailiojo skaitymo,deklamavimo ir kiti konkursai.Mokytoja aktyviai reiðkësi ir kitose pedagoginësveiklos srityse. Šalia þymiø tometo JAV lietuviðkø mokyklø pedagogø– Juozo Masilionio, Stasio Barzduko, VincentoLiulevièiaus, E.Ruzgienës, GerdosÈesienës, Juozo Plaèo, Jono Gutausko,Domo Velièkos – prie JAV lituanistinioðvietimo gerinimo, tobulesniø mokymopriemoniø rengimo ir leidimo daug prisidëjoir mokytoja Sofija Jonynienë.Ateities kartomsPedagogë tapo viena veikliausiø vadovëliøautoriø. 1959 m. JAV LB Kultûrosfondas iðleido pirmàjá S.Jonynienësvadovëlá Lietuvos laukai, skirtà JAV lituanistiniømokyklø 5-ojo skyriaus mokiniams.Lietuvos laukø leidëjai paþymëjo,kad ðis vadovëlis „iðskyrus dalykà,apima visà programoje numatytà lituanistiniødalykø kursà: literatûros skaitinius,tëvynës paþinimà, gramatikà ir dainavimà“.Minëti mokomieji dalykai vadovëlyjesudaro darnià integruotà visumà.Gerokai papildþius ir pataisius jis pakartotinaibuvo iðleistas 1970, 1979, 1994m. ir 2002 metais. Kitas Sofijos Jonynienësvadovëlis Tëvø ðalis, skirtas 7-ojoskyriaus mokiniams, pasirodë 1964 metais.Knygà apipavidalino dailininkasVl.Vijeikis. Pagal lituanistiniø mokykløprogramà, remiantis tautosakos, literatûroskûriniø bei publicistiniø straipsniøiðtraukomis, mokiniams pateikiamosbendrosios þinios ið Lietuvos istorijos,geografijos, literatûros. Pakartotinai vadovëlisiðleistas 1985 m.1973 m. Sofija Jonynienë paraðë iriðleido sukirèiuotà vadovëlá 5-ojo skyriausmokiniams Tëvø nameliai brangûs,kurá iliustravo dailininkë A.Korsakaitë-Sutkuvienë. Jis skirtas Lietuvos praeièiai,jos tradicijoms ir paproèiams geriaupaþinti bei suprasti. Medþiagà ji suskirstëpagal metø laikus, atkreipë dëmesáá svarbesnes baþnytines ir tautinesðventes. Mokiniai plaèiau supaþindinamisu rugiapjûte, pabaigtuvëmis, bulviakasiu,Vëlinëmis, laidotuvëmis ir kt.Sofija Jonynienë 1982 m. parengëir iðleido kità tuo metu svarbià mokymopriemonæ Lietuviø kalbos pratimai 4-ajam pradþios mokyklos skyriui. Pakartotinaiði mokymo priemonë iðleista1993 m., be to, 1993 ir 1999 m. buvoparengtos ir iðleistos dar dvi gramatikospratimø laidos 4-ajam skyriui.Pedagogë Sofija Jonynienë vadovëliøir pratimø rengimui, mokyklos aprûpinimuivaizdinëmis mokymo priemonëmisskyrë ypaè daug jëgø, iðmonës irlaiko.Mokytojo darbà ji labai vertino ir këlësau didelius reikalavimus. Todël visusdarbus atlikdavo labai stropiai.„Kiekvienai pamokai stropiai ruoðiuosi,todël ir vadovëliai atsirasdavo ið manopamokø konspektø, uþraðø“.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 31

NepamirðtamojikûrybaAnalizuojant Sofijos Jonynienëslietuviø iðeivijos jaunosios kartos ugdymoveiklà, galima áþvelgti kelias aiðkiaskryptis: tautiná, religiná, doriná, patriotiná,estetiná, darbiná auklëjimà, protiná ir meninálavinimà. Ryškios auklëjimo veiklossritys: darbas su mokiniais, su tëvais, kitaismokytojais ir visa Brighton parkobendruomene. Èia laikësi tokiø darbokurie su krikðèionybës ávaizdþiais prigijoLietuvos kultûroje ir tapo tradicija auklëjantjaunàjà kartà“ (Auryla V. Lietuviø egzodovaikø ir jaunimo literatûra: 1945–1990: 2 t. Poezija ir dramaturgija. Kaunas:„Šviesa“, 2004, p. 493).Sofijos Jonynienës vaikams skirtø kûriniøformos yra labai ávairios. Tai – pjesës,inscenizacijos, montaþai, humoristiniaivaizdeliai, kurie ávairiomis progomisbuvo atliekami ir uþ mokyklos ribø: Lietuviøjaunimo centre, Balzeko muziejuje,ðvenèiø ar kitø susibûrimø mieste metu,taip pat per lietuviðkas radijo ar televizijoslaidas. Tai rodo, kad jos kûrybaprincipø, kaip: tæstinumas, perimamumas,ávairumas, teisingumas, asmeniðkumas,konfidencialumas. Ji visuometmanë, kad itin svarbios šios mokytojo irauklëtojo savybës: meilë mokiniams, kûrybiðkumas,pedagoginis taktas, pedagoginiobendravimo kultûra.Dirbdama pedagoginá darbà ir gyvendamaemigracijoje, Sofija Mickevièiûtë-Jonynienë aktyviai reiðkësi dar ir beletristikossrityje. Ðalia vadovëliø ir kitø mokymopriemoniø raðymo Sofijos Jonynienëstalentas atsiskleidë ir literatûrinës kûrybossrityje. Sofijà Jonynienæ JAV ir Lietuvojeþinome ne vien kaip áþymià pedagogæar visuomenës veikëjà, bet ir kaipsavità vaikø raðytojà.„Gerai valdydama plunksnà, visomstoms progoms – Ðv. Kalëdø, Ðv. Velykøðvenèiø, Vasario 16-osios, Motinos dienos,mokslo metø baigimo – paraðëmontaþø, vaizdeliø, vaidinimø. Jie ið rankraðèiøbuvo inscenizuojami, pateko ámokyklos saviveiklos scenà. Pjesiø turinysdaþniausiai imamas ið bibliniø mitø,Mokytoja Sofija Jonynienë pamokoje (1963)perþengë vienos mokyklos ribas ir buvogiliai áaugusi á to meto Èikagos lietuviøbendruomenës gyvenimà.Visuomeninio darbobaruoseGyvendama emigracijoje SofijaJonynienë aktyviai reiðkësi iðeivijos visuomeninëjeveikloje. Kaip pastebëjo jos veiklàJAV tyrinëjæs dr. Kæstutis Peèkus, mokytojair literatë „atvykusi á Èikagà iðkartásitraukë á aktyviø lituanistinio ðvietimo organizatoriøgretas“ ir greitai „tapo sava“lietuviø bendruomenëje. Tai, be abejoniø,pirmiausia lëmë jos iðsimokslinimas, pedagoginiodarbo patirtis, darbðtumas, patriotizmasir socialinis psichologinis komunikabilumas.Ðie bruoþai jai padëjo bendrautiir telkti bendraminèius.Pirmiausia pedagogë Sofija Jonynienësubûrë Brighton parko Nekalto Prasidëjimoparapijos mokyklos tëvø komitetàir tarybà. 1965 m. sutelkë aktyviausiusðios mokyklos mokinius, su jais parengëir iðleido Brighton parko lituanistinës klasësmokiniø laikraðtëlá Jaunos jëgos. Ypaèpozityvø vaidmená visuomeninëje veiklojesuvaidino Brighton parko lituanistinësmokyklos leidþiamas informacinis biuletenismokyklos sukaktims – 10-èiui, 15-meèiui, 20-èiui ir pagaliau 25-èiui.Nepaisant darbo mokykloje ir literatûrinësveiklos, taip pat atëmusios jai nemaþaijëgø, pedagogë ir raðytoja SofijaJonynienë dalyvavo daugelio Èikagos irJAV lietuviðkø organizacijø darbe, kai kurioseëjo atsakingas pareigas. 1955–1990 m. ji buvo iðrinkta JAV lietuviø bendruomenësÐvietimo tarybos sekretoreir pradiniø mokyklø ðvietimo reikalø direktore.1960–1985 m. Sofija Jonynienëbuvo JAV LB apygardos valdybos sekretorëir atstovë ðvietimo reikalams.1985–1990 m. ji ëjo JAV lietuviø mokytojøsàjungos pirmininkës pareigas. Aktyviaidalyvavo ateitininkø veikloje.Pedagogë ir raðytoja Sofija Jonynienëtaip pat reiðkësi kaip sumani paskaitininkë.Aktyviai bendradarbiavo „Ðvietimogairëse“ ir kituose uþsienio lietuviøperiodiniuose leidiniuose.Sofijos Jonynienës pedagoginë, literatûrinëir visuomeninë veikla susilaukëdidelio visuomenës ávertinimo. Uþ darbàsu lietuviðkuoju jaunimu ji buvo apdovanotaJAV lietuviø bendruomenës,JAV lietuviø bendruomenës Ðvietimo tarybosþymenimis, Lietuvos skautø sàjungosordinu su Rëmëjo kaspinu ir kitaisgarbës þenklais. Pedagogë ir literatë SofijaJonynienë yra gavusi ir daugiau visuomeniniøorganizacijø bei kitø iðeivijoslietuviø institucijø padëkø.Atlikusi didelius ðvietimo darbus, SofijaJonynienë mirë 2003 m. geguþës 23d. Èikagoje. Palaidota Ðv. Kazimiero kapinëse.32 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

Edukologijosuniversitetepo sutartiessu mokyklødirektoriaispasiraðymosklaidaGraþus lituanistø bendradarbiavimassu skirtinguoseLietuvos kampeliuoseásikûrusiomis mokyklomis, ákurias nukaks mûsø Almamater išugdyti pedagogai,tæsiasi ne vienus metus.Nuo 2007 m. seminarai vyko Alytaus,Anykðèiø, Druskininkø, Jurbarko, Kauno,Këdainiø, Marijampolës, Prienø, Radviliškio,Ðilalës, Ukmergës ir Vilniaus mokyklose.Jau septinti metai nuolat bendraujamair su kalbininko Kazimiero Bûgosgimnazijos Dusetose (Zarasø r.) kolektyvu.Tradiciðkai praneðimai derinamisu tos vietovës, á kurià vaþiuojama, aktualijomis,temas stengiamasi bent kiek susietisu vienu ar kitu kraðtu.Šá pavasará LF lituanistai lankësi ir VilniausÞvëryno gimnazijoje, kur skaitë praneðimusmokslinëje metodinëje konferencijoje,,Ðiuolaikinës lituanistikos áþvalgos:teorija ir praktika“. Renginá organizavusiosLietuviø kalbotyros ir komunikacijos katedrair Þvëryno gimnazija á konferencijàsukvietë bûrá lietuviø kalbos ir literatûrosmokytojø ið Vilniaus. Pasak LF prodekanësÞydronës Kolevinskienës, mokomësvieni ið kitø, tad pasidalyti turimomis þiniomis,pasikeisti informacija ir padiskutuotiapie lituanistikos problemas yra pravartutiek pedagogams, dirbantiems mokykloje,tiek ir tiems, kurie dirba universitete.Konferencijà moderavusi Vilniaus Þvërynogimnazijos lituanistë Sigita Milisevièiûtësvarstë apie lietuviø kalbos ir lite-LituanistikosðaliesmokykloseUgnë TAMAÐAUSKAITËratûros mokymo metodikà ðiuolaikinëjemokykloje. Mokytoja pastebëjo, kad kalbair kultûra, vis spartëjant globalizacijosprocesui, yra tautos iðlikimo garantas.Lektorë Ona Petrënienë aktualizavo stiliauskultûros problemas, remdamasi abiturientølietuviø kalbos egzamino darbais,analizavo konkreèius stiliaus paþeidimo(tikslumo, aiškumo, glaustumo) atvejus.Docentë Laimutë Buèienë nagrinëjo nekartà kaitaliotà lyginamøjø konstrukcijøskyrybà. Buvo akcentuota, kad ðio sintaksinioreiðkinio skyrybà lemia ne jo raiðka,o atliekama sintaksinë funkcija. DocentëJurgita Girèienë konferencijoje pasakojoapie lietuviø kalbos þodyno pokyèius,atkreipë dëmesá á naujøjø svetimþodþiøraiðkos variantiðkumà, jø norminimo problemas.Lietuviø kalbotyros ir komunikacijoskatedros vedëja docentë Lina Murinienëaptarë atsisveikinimo formuluoèiø,,sudiev“ ir ,,viso gero“ konkurencijà. Dëstytojosnuomone, reikia atgaivinti senà lietuviðkoatsisveikinimo þodá ,,sudiev“. DocentëÞydronë Kolevinskienë skaitë praneðimà,,Ðiuolaikinës literatûros spindesysir skurdas“. Pastebëta, kad ðiø dienøskaitytojà traukia patologine vadinamalektûra, jo skoná formuoja masiðkai leidþiamiir puikiai perkami menkaverèiai pramogøpasaulio atstovø autobiografiniai romanai.Vis dëlto iðrankesnis skaitytojas populiariosioskultûros srovëje nepaklysta irgali atrasti nemaþai literatûros perliukø,kurie provokuoja adresato mintis, skatinaapsvarstyti tai, kà perskaitë. DëstytojaVilija Januðauskienë apibendrino ðiandienësmokyklinës lituanistikos, atsidûrusiostarp moderniø instrukcijø ir postmoderniømokymo(si) konstrukcijø, situacijà.Pasak praneðëjos, kai ðiuolaikiniai vadovëliaipagrásti lanksèia didaktika, mokytojuiir mokiniui suteikiama galimybërinktis. Interaktyvûs mokymo(si) metodaipadeda tiek raðant, tiek skaitant ir suvokianttekstà, o vis gausiau elektroninëjeerdvëje kuriamos svetainës padeda dirbtiproduktyviau ir moderniau.Mokomës vieni ið kitø, tad pasidalytiturimomis þiniomis, pasikeisti informacijair padiskutuoti apie lituanistikos problemasvisuomet pravartu tiek pedagogams,dirbantiems mokykloje, tiek ir tiems, kuriedirba universitete. Dëstytojai, pabendravæsu mokytojais, neatitrûksta nuo mokyklosrealijø, o mokytojai papildo savoþiniø bagaþà. Po praneðimø tarp pedagogøuþtrunkanèios diskusijos rodo, kokianaudinga ir svarbi yra interakcija tarpmokyklos ir aukštesniojo mokslo laiptelio– universiteto.Tæsdami ðvieèiamàjà veiklà, iðvykæ iðmokyklø keliaujame á kultûrines ekskursijas– stengiamës geriau paþinti skirtingasðalies vietoves, ástabiausius gamtos ir kultûrospaminklus. Mindami þymiø kraðto lituanistøkeliais, apsilankome kalbininkø irliteratø gimtinëse ákurtuose muziejuose.Universiteto lituanistai jau planuoja kitusseminarus ðalies mokyklose. Mûsø laukianauji susitikimai su buvusiais studentaisir viltis, kad á fakultetà pavyks pakviestituos, kurie nori bûti lituanistais ir dirbti nekur kitur, o bûtent mokykloje. Dþiugu, jogmûsø fakultete jau atsirado studentø ið tømokyklø, po kurias keliauta.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 33

Sparti visuomenës, mokslo bei technologijø raida ir jos pokyèiai lemia nuolatiná ðvietimo atnaujinimoporeiká. Nuolat kinta ir technologijos – gaminimo procesø atlikimo bûdai ir priemonës, ir technologiniuoseprocesuose veikianèios materialiniø ir þmogiðkøjø ryðiø bei dësningumø sistemos, ir þmogauspriimami sprendimai, þinojimas „kaip veikti“ sistemoje gamta – þmogus – daiktinë aplinka. Technologiniuugdymu siekiama ne tik technologiðkai raðtingø, bet ir smalsiø, màstanèiø, kûrybingø, iniciatyviøir atsakingø asmenybiø, kurios ateityje galëtø priimti nuolatinio aktyvaus mokymosi iððûkius.Visi keliai veda á mugæGamtos mokslø fakultete kiekvienaismetais organizuojama Technologijø idëjømugë. Programoje numatomos ávairios temos:tiek teorinës, tiek praktinës. Jas pristatodëstytojai, mokytojai, studentai ir mokiniai.Šiais metais surengta ir technologijøpedagogikos specialybës studentø beiTechnologijø idëjø mugës dalyviø kûrybiniødarbø perþiûra. Ðiame gerosios patirtiessklaidos renginyje mokomës vieni iðkitø, pasisemdami naujø idëjø, kûrybiniøsumanymø. Studentams tai puiki praktika,daugelis iðbando save – mokosi mokyti,pristato originalius kûrybinius sumanymus.Savo kûrybiðkumà studentai ir moksleiviaigalëjo atskleisti dalyvaudami nuotraukøir raðiniø konkurse „Egzotinius vaisiusvedantys augalai“. Nugalëtojai pakviestiá tradicinæ Augalø þavadienio ðventæ,kurià organizuoja Lietuvos edukologijosuniversiteto Gamtos mokslø fakultetoBiologijos ir gamtamokslinio ugdymo beiChemijos ir technologinio ugdymo katedros,savaitraðtis „Þaliasis pasaulis“, portalas,,Grynas“, svetainë BonsaiVilnius.ltiniciatyvosTechnologijøIngaKEPALIENËmugës ir þavadienioþiedaiBendradarbiavimo adresaiSiekiant stiprinti technologijø mokytojø,technologijø pedagogikos programosdëstytojø, absolventø ir studentø bendradarbiavimà,ryðius su ugdymo institucijomisákurtas Technologinio ugdymo plëtroscentras, kurio tikslas – vykdyti technologiniougdymo plëtrà. Daugelyje Lietuvosmokyklø rengëme susitikimus sumokiniais ir technologijø mokytojais, kuriømetu diskutavome apie technologijømokymo(-si) aktualijas. Technologijø pedagogikosstudijø programà pristatëmeávairiose Lietuvos ugdymo ástaigose – Ukmergëstechnologijø ir verslo mokykloje,konferencijoje „Tavo sëkmës kelias“, Vilniausmiesto technologijø olimpiadoje,Utenos Saulës gimnazijos profesinës karjerosdienoje „Surask save Lietuvoje“, ÐirvintøLauryno Stuokos-Gucevièiaus ir kitoseLietuvos ugdymo ástaigose.Ðiø metø pradþioje kartu su technologijøedukologijos studijø programosmagistrante Kristina Poðiûnaite Kupiðkiotechnologijos ir verslo mokykloje aptarëmebendradarbiavimo galimybes. Mokyklosbendruomenei buvo pristatytasjaunosios magistrantës praneðimas„Technologinio ugdymo aktualijos“, rastabendrø sàlyèio taðkø nagrinëjant mokymoprogramas.Pasiraðyta bendradarbiavimo sutartissu Kupiðkio technologijos ir verslo mokyklosmokiniais, sutarta bendradarbiauti rengiantávairius renginius, parodas, muges.Taip pat pasirašyta bendradarbiavimo sutartissu Anykðèiø rajono Svëdasø JuozoTumo-Vaiþganto gimnazija.Iðskirtinë traukos vieta Chemijos irtechnologinio ugdymo katedroje – parodøgalerija „Verdenë“. Èia susitinka mokytojai,pripaþinti menininkai, kûrëjai.Ypaè dþiugu, kad autorinæ tradicinës kinøtapybos kûrybiniø darbø parodà pristatëtechnologijø pedagogikà studijuojantistudentë Brigita Geringaitë.Katedroje dirba profesionaliø menininkø,kurie dalyvauja tarptautinio lygio parodose.Ðiuo metu Këdainiuose vykstatarptautinë menininkø darbø paroda, kuriojepristatomi lekt. Linos Ringelienës kûrybiniaidarbai. Galime pasidþiaugti, kadtarp dalyvaujanèiø 90 menininkø ið Europosir Azijos atrinkti ir 3 menininkai iš Lietuvos,viena jø – mûsø katedros lektorëLina Ringelienë.Kartu su partneriaisAtsakingo vartojimo kultûros ugdymasyra viena ið svarbiausiø visuomenës34 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

kokybiðko gyvenimo sàlygø. Ðiuolaikiniamevartotojiðkame pasaulyje daug netinkamovartojimo sukeltø neigiamø pasekmiø.Tai nesveikas gyvenimo bûdas, greitomaisto vartojimas, cheminiø medþiagønaudojimas buityje ir kosmetikoje, aktyvumostoka, nutukimas, ydinga laikysena,priklausomybës ir kitos sveikatos problemos,netinkami laisvalaikio praleidimobûdai. Vartojimo kultûros ugdymà svarbuintegruoti á mokymosi procesà. Gamtosmokslø fakulteto mokslininkø parengtasprojektas, kaip mokytis vartojimo kultûros,buvo pristatytas Paryþiuje ir Briuselyjevykusiose inovatyviø idëjø mugëse„Innovative people without borders“.Prasminga, kad mokytojo profesijaibesiruoðiantys þmonës ne tik galvoja apierytojø, bet ir prisideda ágyvendindami „þaliàsias“idëjas. Kartu su socialiniais partneriais– Valstybine vartotojø teisiø apsaugostarnyba nuolat organizuojame vartojimokultûros projektus. Ásimintinos studentørengtos paþintinës, ðvieèiamosiosakcijos „Vaivorykðtë tavo lëkðtëje“, „Finansiðkairaðtingas ketvirtokas“, „Finansiðkairaðtingas gimnazistas“, jungtinisprojektas „Ekologiškas krepšelis – joišmesti nereikia“. Magistrantø parengtasir pristatytas pamokø ciklas ekologine tematikaÞvëryno gimnazijos mokiniams,dalyvauta „Sveikatos savaitëje“ VÐÁ TarptautinëjeMeridiano mokykloje, kur studentëspristatë þaliàsias idëjas.Keletà metø technologijø pedagogikosspecialybës III ir IV kurso studentaikuria drabuþiø kolekcijas ið antriniø þaliavø,kurias pristato ávairiuose renginiuose,skirtuose Þemës dienai paminëti, ar kitoseakcijose, susijusiose su aplinkosauga.Išskirtinis renginys – Vilniaus miesto savivaldybëjevykusiame aplinkosaugos forumepristatyta avangardiniø drabuþiø kolekcijaið netradiciniø medþiagø. Dvejusmetus ið eilës Minsko valstybinio pedagoginiouniversiteto organizuojamamekonkurse ,,Dzikavata“ technologijø pedagogikàstudijuojanèios 3 kurso studentësvarþësi su dizaineriais – pristatë avangardiniostiliaus rûbø kolekcijà ir uþëmë 1-àjà vietà. 2011 m. konkurso laureatëmispaskelbtos Monika Gudebskaitë ir EglëÐarkaitë, konkurse dalyvavusios kartu sulekt. Rûta Indièianskiene.Patirtis – sëkmingo darbo garantasDidaktikos technologijø pedagogikosstudentai daþnai sulaukia sveèiø, kurie suteikiavertingos patirties. Kaip antai mokytojaIrena Seniûnienë technologijø pedagogikosIII kurso studentams skaitë paskaità„Negalià turinèiø mokiniø ugdymopatirtis, ruoðiant dailiøjø rankdarbiø gamintojàVilniaus technologijø mokymo reabilitacijoscentre“. Surengtas interaktyvus seminaras„Savanoriðkos veiklos formos irgalimybës“, kurio metu stovyklos „Lietuvosatgaja“ savanoriø koordinatorius KæstutisKuskys studentams pristatë savanoriðkosveiklos ypatumus ir pasidalijo patirtimi apiesavarankiškos veiklos sritis.Studijuodami technologijø edukologijosmagistro studijø programoje studentaiplëtoja tyrëjo, komunikavimo, sprendimøpriëmimo ir vadovavimo, mokëjimomokytis kompetencijas, ágyja ðvietimo irðvietimo projektø vadybos, suaugusiøjømokymo ir kitø kompetencijø, reikalingødirbant ðvietimo sistemoje ir asmenineikarjerai. Ðiø studijø programø tikslas – ugdytitechnologijø edukologà, aktyviai dalyvaujantáformuojant švietimo politikà, gebantáanalizuoti, tirti, tobulinti technologináugdymà bei vertinti jo kokybæ, ágyvendinantámokymosi visà gyvenimà nuostatas,gebantá ásitvirtinti ir konkuruoti darborinkoje. Ágytos teorinës þinios, patirtissprendþiant netipinius mokslo ir pedagoginësveiklos uþdavinius skatina efektyviaiveikti technologinio ugdymo srityje.Puikus pavyzdys – Donatas Kriukas, kuris,baigæs technologijø edukologijos magistrostudijas, sëkmingai dirba Vilniausm. Salomëjos Nëries gimnazijoje, aktyviaidalyvauja konferencijose ir projektuose,skleidþia ekologines idëjas visuomenei,inicijuoja þiniasklaidoje plaèiai pristatytusrenginius: „Ekologiðka Kalëdø eglë“, „Dovanøpakavimo idëjos“.Galbût todël, kad katedros darbuotojøkasmet sudaromi asmeninio ir profesiniotobulëjimo planai virsta realybe,glaudþiai bendradarbiaujama su studentais,galime pasidþiaugti puikiais laimëjimais.Daugelis katedros dëstytojø dalyvavomokymuose „Edukologø rengimokokybës gerinimas atnaujinant pirmosstudijø pakopos programas Lietuvos edukologijosuniversitete“. Visi Chemijos irtechnologinio ugdymo katedros dëstytojai,vykdantys technologijø edukologijosmagistro studijø programà, dalyvavo mokymuose,skirtuose dëstytojø pedagoginëmskompetencijoms tobulinti, edukologørengimo programoms modeliuoti,pedagoginiø praktikø ir staþuoèiø modeliamssëkmingai ágyvendinti ir kt. 2012 m.kovo 20–22 d. Chemijos ir technologiniougdymo katedros vedëja doc. dr. BirutëÞygaitienë ir prof. habil. dr. Manefa Miðkinienëdalyvavo konferencijoje „Rural Environment.Education. Personality (RE-EP)“ (Jelgavoje, Latvija) kaip organizacinioir mokslinio komiteto narës, taip patperskaitë praneðimà „Realization of ProfessionalCompetences of Future TechnologyTeachers during PedagogicalPractice“, kuris išspausdintas leidinyjeProceedings of the 5th InternationalScientific Conference „Rura lEnvironment.Education. Personality (REEP)“. Leidiniomedþiagà numatoma ádëti á tarptautinesduomenø bazes: Thomson Reuters WebofScience,SCOPUS, ERIH, EBSCO,CABI, ProQuestInformation AND Learningdatabases.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 35

áþvalgosBandymaspatekti á tautiniotapatumo„teatrà“Prof. dr. Vytautas MARTINKUSFenomenologinis þiûros taðkas literatûroskûriniams vertinti tautiniø vertybiøaspektu skatintø kalbëti tik apietokias europietiðkojo tapatumo (pilietiðkumo)patirtis, kurias literatûros kûriniøautoriai/skaitytojai gali vertinti kaipautentiðkas jø gyvenimo realybës atvertis.Tai, matyt, bûtø pats ryðkiausias tosrealybës pojûtis ir dvasinë pajauta. Vienavertus, jam bûdingas vizualumas irabstraktumas (svarstymai), ypatingaspajautos aðtrumas ar sàmonës aktyvumas.Antra vertus, jis tëra bandymasáminti, ávardyti, kà tik tariamës esà ávardijæ.Pavyzdþiui, Jono Strielkûno eilëraðtis,,Lietuva“ në vienu savo tekstoþodþiu neávardija to, kà skaitantysis patiria/pajauèia.Tik jis, poetas, vienas þino,kokie (arba ,,kas“) yra to kûrinio tautiðkumosandai ir kà jie jam (kaip ir jisjiems) reiðkia. Galëtume sakyti, kad lietuvio/Lietuvos/pilieèiotapatumo ávardijimasvyksta visu tekstu ir jo intertekstais/kontekstais.Artima jo analogija bûtøViliamo Jameso apraðyta sàmonësbûsena, kai mes stengiamës prisimintipamirðtà vardà:Mûsø sàmonës bûsena tuo metu yraitin specifinë. Joje þioji praraja, taèiau jinëra paprasta. Toji praraja labai aktyvi. Jojetarsi plevena to vardo ðmëkla, viliojantimus reikiama kryptimi, priverèianti akimirkàpasijusti visai greta ir tuoj pat paleidþiantimus sklæsti tolyn nesuradus trokðtamoatsakymo. 1Tiesa, ði analogija ,,ðlubuoja“ – joje nëravienos dvasinës tikrovës pajautomsLietuviø kalbà laikydami pagrindinesimbolinës lietuviðkojo tautinio tapatumorealybës vertybine atrama, apie naujausiàXXI a. lietuviø literatûrà Lietuvoje iruþsienyje toliau kalbësime kaip sàsajà (irakistatà) tarp dviejø – lietuviø ir ne lietuviøkalba – sukuriamø meninës literatûrinësraiðkos ypatingybiø. Tai reikðtø, kad minimaliuliteratûros kûriniø (paraðytø lietuviðkaiir nelietuviðkai) pavyzdþiø skaièiumi galëtumeatskleisti lietuviðkoje tautiðkumo savimonëjevykstanèius esminius pokyèius.Ið tikrøjø tokiø raiðkos ypatingybiø galëtøbûti ne dvi, o daugiau ir netgi labaidaug. Tiek, kiek autoriø paraðytø kûriniø.Kiek skaitytojas jø áþvelgtø, priklausytønuo jo perskaitytø kûriniø skaièiaus ir jømeninës vertës: kiekvienas kûrinys yra individualusir savarankiðkas.Kol kas ne lietuviø kalba raðanèiø lietuviøkilmës autoriø iðeivijoje/emigracijojedar nëra daug, ir didesnis kûriniø skaièius,matyt, atstovautø lietuviðkai teberaðantiesiems.Sureikðmindami literatûros kûriniømeniðkumo kriterijø, ágyjame galimybæ maþiaupriklausyti nuo kasmet auganèio veikaløskaièiaus. (Be abejonës, klausimas,kokios meninës vertës yra poezijos, prozos,dramos ar eseistikos veikalas, nëralengvas ir savaime reikalautø literatûrologinëskritinës kûriniø recepcijos.)Santykinai kylant veikalø meninei verteisvarstymø (lyginimø) lauke teliktø ið esmëstik dvi jø rûðys – vertingi ir nevertingikûriniai. Pirmieji supanaðëtø, nes estetisvarbiossàlygos: mes niekada neþinojomevisko, kà stengiamës pajausti ir ávardyti,perduoti kitiems. Taigi á savo sàmoningumoteatrà galime ásileisti keistus irnet beprotiðkus vaidmenis.Atitoldami nuo literatûros kûrinio dabartiespajautos ir remdamiesi iki/po dabartiesabstrakèiomis jo áþvalgomis, galime,viena vertus, tikëtis daugiau aiðkumo,antra vertus, verbalinis/loginis aiðkinimastëra tos dabarties pristatymo bûdas.Visos galimos kûrinio áþvalgosyra tam tikri diskursaiÐiuo atveju nëra svarbu, ar jie turikà bendra ir reikðminga literatûros kûriniomeninëje struktûroje – stilistinëje josraiðkoje. Visø galimø interpretacijø iðeitiestaðkas – tam tikra patirtis ir supratimas,kurie slypi minëtojo kûrinio pajautoje. Nebûtinai– estetinëje. Ji gali bûti tik juslinë,somatinë ir pan. Jau minëta, kad literatûroskûrinio kalba per jo diskursus nurodomitradiciniai individo, tautiniø ir platesniøbendruomeniø tapatumo struktûriniaisandai: (at)paþinimas, istorija/atmintis, tikëjimas(religija), politika, moralë, menas.Greta ðiø diskursø daþnai iðskiriamas feministinis– lyèiø skirtys/tapatumai, taèiaupanaðiu bûdu – ið socialiniø grupiø tapatumøpozicijø – kylanèiomis vertybinëmisáþvalgomis ar pajautomis literatûros kûriniøautoriø/kritikø/skaitytojø auditorijojesavitais diskursais galëtø pasidalyti ir kitøsocialiniø tapatumø tyrëjai.Visø ðitø tapatumø struktûra, kaip jauminëta, skleidþiasi aðyje ,,individas –visuomenë“,tad dauguma jos elementø tik atsitiktinai(ar nebûtinai) gali bûti laikomi bûtinais,daþniau (pagal meninæ kûrinio sàrangà)jie tëra ypatingybë, susiejanti individualumàsu visuotinumu.Vis dëlto kalba yra kûriniokaip jo pajautos ir màstymogalios ,,bûties namai“36 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

Lietuvos edukologijos universiteto senatasnë dvasinë kûrinio pajauta, besireiðkiantikaip stilius (forma, dvasinis pasaulio jutimas,,,ekspresija“, ,,teorinë þiûra“ ir t.t.),tegalima tuo atveju, kai atsisakoma paþintiniø,etiniø, politiniø ir kitokiø praktiniøpretenzijø kûriniui. Lietuviø kalba ir josraiðkos formos meniðkame kûrinyje akivaizdþiaivaldytø ir pasakojimo diskursà,ir istorines idëjas, ir tautines politines nuostatas,ir tikëjimà. Meniðkai vertingo kûrinio,paraðyto, pavyzdþiui, angliðkai, estetinëpajauta galëtø (ir turëtø) bûti panaði:aukðtos meninës kûrinio vertës atveju irkita (ne lietuviø) kalba bûtø toks pat stiprusestetinës galios ðaltinis. Abu kûriniaibûtø kalbiðkai gilûs – priartintø prie juslinësjausminës tikrovës pavirðiaus, pro kuráatsivertø skirtingi, ið esmës vienas á kitàneiðverèiami tikrovës slëpiniai, o kûriniødabartis taptø mûsø sàmonës teatru sumoderniai/postmoderniai mûsø kultûraibûdingais vaidmenimis. Aišku, tokio meniškaibrandaus literatûros veikalo ne lietuviøkalba autorius, matyt, turëtø neprastaimokëti kalbà, kuria raðo kûriná.Ið kur kyla ir kà reiðkia ði dvikalbëtapatumo forma tautinëjelietuviø savimonëje?Kodël ðiuo atveju galëtume neabejotidël skirtingomis kalbomis paraðytøkûriniø atstovavimo lietuviø literatûrai?Kaip ir literatûros, taip ir savimonës rizoma– ðaknys – kalboje. Ne tik klasikavadinamos lietuviø literatûros raiðkos, betir tos raiðkos ontologinës ir istorinës loginësiðtakos yra gilesnës nei paties tautiðkumoir literatûriðkumo. Kalbos vieta ir vaidmuokultûroje – sudëtingi. Svarbiausia jømàstymo iðeities pozicija – kalbos negalimalaikyti tik komunikavimo ar kitokiu praktiniuasmens ir jo bendruomenës instrumentu.Hermeneutinë, egzistencinë ar fenomenologinëtikrovës ar literatûros kûriniosampratos strategija pagrástai kreipiadëmesá á tikrovës ávardijimà kalba 2 .Aksiologinë strategija, be abejonës, galëtøbûti siejama su labai plaèiu vertybiø sistemoskonstruktu, hermeneutiðku ir heterogeniðku,taèiau ðio straipsnio kontekstuosesvarbi jos estetiniø vertinimø galimybë –nurodyti literatûros kûrinio kaip estetinio vertësobjekto pajautà: tas objektas tekstu (raðtu,þodþiu) tik ávardijamas, o tuo pat metu jisir ,,atveriamas“, t.y. mûsø siekinys yra nevaizdai ar simboliai, o jø (ir visa kûrinio poetinekalba) parengta màstymo þiûra, kuriaibûdinga ne tiek susilieti su pasauliu, kiek já(kaip skirtingà) priimti toká, koks yra ar galibûti pagal raðantájá/skaitantájá. Tai ir bûtø josàmonës intencionalumas, nesistengiantisiðgryninti ,,paþinimo bûsenø“. Galëtume sakyti,kad taip tik pripaþástame kûrinio tekstoontinæ (jo esamybës) vertæ, o ontologiniøtautinio tapatumo (bûties prasmiø) klausimusatidedame tolesnëms (hermeneutinëms)kûrinio áþvalgoms.Tad kà apie tautinio tapatumo savimonësir jos literatûrinës raiðkos ontines sàsajasmums sakytø naujausios lietuviø literatûrospavyzdþiai – uþsienyje paraðyti, pirmiausia,aukðtesnio meniðkumo romanai?Matyt, jø nebûtø daug.Gana aukðtà literatûrinës raiðkos prabàturinèio anglø kalba paraðyto romanoBronzinë moteris 3 veikëjas (-ai) jo autoriøÐileikà, matyt, domina panaðiai kaip lietuviðkaiparaðyto romano Sara 4 veikëjai ðiokûrinio autoriø – Icchokà Merà: romanøpersonaþai – tai ypatingas jø santykis supasauliu ir savimi paèiu, tam tikra pasaulávertinanti jo paties dvasinë pajauta 5 . Pirmajameromane protagonisto ir veikëjø lietuviðkøjøtautiniø vertybiø klausimai turi tamtikrà gana aiðkø bendrà þiûros taðkà (vyraujamitinës istorinës XX a. pradþios Lietuvosnostalgija, klausiama, ar galima bûtikûrëju liekant tik lietuviu), o antrajame nejidið ar anglø, o lietuviø kalba vaizduojamabeveik mitinë Izraelio moters, praradusiossavo mylimà vyrà ir sûnø, paklûstanèiostik gaivaliðkai ðirdies atjautai, meilë þmonëmsbe nuorodos á jø kilmæ. Nors Ðileikosromano protagonistas tarsi nuolat keliasavo tautiniø ðaknø klausimà, o Meroromane ðis klausimas beveik neaktualizuojamas,abiejuose kûriniuose tautinio tapa-1JAME, William. The Priciples of Psychology.New York: Henry Holt, 1890. (Cit. iš: INGRAM, Jay.Proto teatras. Sàmonës uþdangà pakëlus, Vilnius:Vaga, 2010, P. 40–41).2Kalba daugeliu kûrybos atþvilgiø, anot Heideggerio(pripaþinusio filosofinio màstymo ir poetinëskalbos artumà), yra ,,bûties namai“, tad jos(bûties) atvertis yra tikrovës (ar jos trûkumo) atvirybë,besirandanti kà nors ávardijant. Matyt, tai prisimintinair þiûros, ir hermeneutikos (kûrinio tekstointerpretavimo) atveju.3SILEIKA, Antanas. Women in Bronze. Toronto:Random House of Canada, 2004. (Vertimas álietuviø kalbà: Bronzinë moteris: romanas. Vilnius:Versus aureus, 2009).4MERAS, Icchokas. Sara: romanas. Chicago:A. Mackaus knygø leidimo fondas, 1982.5Panaðiai Michailas Bachtinas raðo apie Dostojevskáir jo romanø personaþus. (Þr. BACHTIN,Michail. Dostojevskio poetikos problemos. Vilnius:Baltos lankos, 1996, p. 57).Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 37

tumo pajauta ið esmës ávyksta visuminiamekûrinio lygmenyje – pajautoje, atsirandanèiojekaip individualiø stiliø, kûriniø poetikos,jos egzistenciniø metaforø ir kitøteksto kalbiniø elementø þaismës suvokimas,autoriaus teksto ir skaitytojo aktyvumosàsaja, paèiam skaitytojui toje sàsajojesusikurto objekto prasmiø ir verèiøteikiamas netarpiðkas ,,pasitenkinimas“.Regimo ,,kasdienybës“ daiktiðkumo (jutimø,atminties ir vaizduotës) ávardijimaskûrinyje prigimtine (anglø/lietuviø) kalbaautoriui ir skaitytojui yra skirtingos patirtys,taèiau meniðkumo nestokojanèiuoseabiejuose romanuose tampa viena – menine– forma.Panaðiai skaitytojas lietuviø tautinëssavimonës ,,daiktiðkuosius“ pëdsakus irpajauèia Gabijos Gruðaitës romaneNeišsipildymas 6 , tai yra jo dëmesio daugiauvertos ne pasakotojo/autorës tekstekonceptualiai ávardytos emigrantø bûsenos,ne jø simboliniai kalbiniai konstruktai,o skaitytojo tekste perskaityti (pastebëti)jutiminiai ir jausminiai išsipildymoneišsipildymoávardijimai: kito þmogaus artumas,Paryþiaus gyventojø ávairiakalbë irkasdienës miesto spalvos – namai, gatvës,paprasèiausi virtuvës ar kito kambariobaldai, daiktai... Valdas Papievis romaneEiti 7 skaitytojà veda ypatingai iðgrynintaiseinanèiojo pro daiktus ir juos reginèiojotakais, kurie tautinio tapatumo klausimàtransformuoja á anapus ar ðiapus kalbospaliekanèius, bet pajauèiamus daiktus,kurie vadintini dvasiniais daiktais – prisiminimais,patyrimais, áþvalgomis ir t. t.Tai jau ne paprastas emigranto kasdienybëskeleivis, ne þmogus, kuris ,,nemàstobûties“, o jo steigiama poetinë metafizika,kurià skaitytojas atranda kaip ne banalià,bent jam naujà dvasinio pasauliogalimybæ, kurios negalëtø rasti tik racionalizuodamastautinio tapatumo klausimàar filosofuodamas apie jo pajautà.Gráþkime prie tautinës savimonësvirsmo esaties ir racionaliøjo diskursø.Kognityvinis kûriniø tautiðkumomatmuo ne lietuviø kalbomis paraðytuoseromanuose paklûsta saviems kalbiniams,,namams“. Atitikdama vidinius jø (kitokioskalbos) tvarkos principus, kûriniøpoetika atsiskiria nuo istorinio patyrimo objektoir suartëja su kitokia patirties forma –dviguba, triguba ar net daugialype tautine(politine) asmens tapatybe. Ðiuose tekstoraðymo ir jo skaitymo lygmenyse daug teminiointerpretavimo, kultûrinio istorinio patyrimo,kurá imanentiðkai valdo kalbos paradigmos.Dël to ir galëtume manyti, kadnaujoji literatûrinë jos raiðka yra nauja meninëypatingybë, atsirandanti istorinëje asmensir jo bendruomeniðkumo sàsajoje.Kita kalba ,,steigia“ kitokià tautinio tapatumovertybiðkumo temos ir jos raiðkos distancijà.Ji didëja. Romanø siuþetai ir stiliuspadeda stebëti ðá atotrûká, nors, kaip sakyta,aukðto meniðkumo kûriniuose jis neturilemiamo poveikio estetiniø objektø steigimui,tiesioginei tikrovës ar jos daiktø atverèiai,kartais vadinamai empatiðkuojupsichologiniu ásijautimu á kûriná.Maþëja etnografinei istorinei Lietuvaibûdingø konkreèiø ir visuminiø daiktiðkumoformø, o daugëja apibendrintø, abstrakèiøpatirèiø ir atitinkamos jø raiðkos jaukita, tokiam abstraktumui ávardyti gal netlabiau tinkama kalba. Autoriai Lietuvà perkeliaá mitologinæ tikrovæ, reèiau pieðia lietuviðkàjálandðaftà, o kai kurie jø ið visoatsisako gamtovaizdþiø, jø stilistiniai ieðkojimaipagrásti kultûrinëmis, istorinëmis,filosofinëmis ir kitomis mentalinëmis pasaulioáþvalgomis. Intencionalûs tautinësvertës objektai steigiami (konfigûruojami)ið labai suabstraktëjusiø lietuviðkumo sandø.Romanø pasakojimai (fabulos/siuþetai)praturtëjo kelionëmis po pasaulá ir topasaulio (kaip savo/svetimo pasaulio) ásisàmoninimu.Þemesnës meninës prabos kûriniuosetautinës savimonës klausimai (Kas ašesu? Kaip að suvokiu savo praeitá? Kokiàrenkuosi ateitá?) keliami ne tik per fabulà,kompozicijà ar kitokius struktûrinius kûrinioelementus, svarbius galimai visumineipoetinës kûrinio kalbos pajautai, betir tiesiogiai – tuos klausimus atvirai formuluojant,kvieèiant skaitytojà racionalaus,uþangaþuoto pokalbio 8 . Estetiná suvokimàpapildo arba jo stygiø kompensuoja(net uþima jo vietà) tautinio tapatumo tema.Vargu ar ji galëtø bûti pagrindine literatûroskûrinio patirties forma. Asmens(raðytojo/skaitytojo) laisvës ávykis, kuriovaidmená galime ir ðiuo atveju áþvelgti, formuojanaujas ypatingybes arba kintanèiasliteratûrines raiðkos formas, kuriø skaièiusgali didëti proporcingai kûriniø skaièiui,deja, jos paèios vis labiau tolsta nuo tojas iðprovokavusio istorinio kultûrinio konteksto.Menkëja skaitytojo momentinë patirtis,seklëja estetinë patirtis – jos visumossuvokimo sàlygø radimosi aktas.Matyt, neiðvengiamai daugëjant antrarûðiøir treèiarûðiø literatûros kûriniø, pretenduojanèiøkalbëti apie lietuviø tautiná tapatumà,didëjant minëtam jø raiðkos abstraktumolaipsniui, atviras lieka klausimas,ar maþëjanti istorinë lietuviðkumo patirtis,ypaè uþraðoma kitomis kalbomis, subordinuotane pagal etnografinës Lietuvos istorinæpatirtá ir ið jos kylanèià perspektyvà,o tik pagal bendrøjø þmogaus tapatumo,Europos ir pasaulio bendrøjø tapatumøtvarkà, gali vesti prie vientisos lietuviø tautiniotapatumo kaip estetinio objekto pajautos?Ar, nelikus kûriniuose lietuviø kalbos,lietuviðkoji etnografija ir geografija, vadinamojidvasinë tëvynë (mitologija, istorija,pagonybë, krikðèionybë, valstybë, fizinëir politinë geografija, literatûra ir menas)yra tikras pamatas tam, kà giliausia reikðmeesame jau ápratæ vadinti ðiuo istoriniudariniu – tautinë lietuviø savimonë? Kokiølûþiø gali atsirasti individø ir jø bendruomeniøkultûriniø sàsajø lauke? Ar nedaugëjatautinio tapatumo simuliacijos reiðkiniø– lietuviðko tautiðkumo simuliakrø, netikrø,nuo kalbos, istorijos, tikëjimo ir kitøtautiniø vertybiø dabarties?Atviros Lietuvos ir globalios jos kultûrossàlygomis naujausi egzistencinës asmens(individo) laisvës steiginiai neleidþiavienareikðmiðkai atsakyti në á vienà ið tøklausimø.6GRUÐAITË, Gabija. Neišsipildymas: romanas,Vilnius: Baltos lankos, 2010.7PAPIEVIS, Valdas. Eiti: romanas. Vilnius: Lietuvosrašytojø sàjungos leidykla, 2010.8Þr. MATULEVIÈIÛTË, Aušra. Ilgesio kojos. Vilnius:Tyto alba, 2010, ir kt. Tokiø kûriniø yra didesnëpusë. Be abejonës, meniðkumo (,,literatûrinësprabos“) klausimas yra ávairiai keliamas ir aiðkinamas.Pavyzdþiui, populiariosios (masinës) ir elitinësliteratûros atvejais kûriniø autoriai, leidëjai, kritikai irskaitytojai uþima, literatûros sociologø þodþiais, skirtingasvietas ,,literatûros lauke“. Atitinkamai pripaþástamosskirtingos jø meninio skonio, estetinio suvokimoarba literatûros kûrinio pajautos formos. ÐámetLietuvoje iðleistas Rutos Sepetys anglø kalbaparaðytas romanas Tarp pilkø debesø (BetweenShades of Gray. New York: Philonel Books, 2011)yra tokio prieðtaringo màstymo apie literatûrà ir jojeimplikuoto tautinio tapatumo klausimo pavyzdys:kûrinio poetika atitinka plataus skaitytojø rato estetiniuslûkesèius, papasakotà romane lietuvaitës Linostremties á gulagà istorijà galima vertinti kaip profesionaliàliteratûrinæ tautinio tapatumo klausimo formà(pristatytas dramatiðkas istorinis Lietuvos gyventojøpatyrimas), skaitytojas, atsiliepdamas á autorëssukurtà tautiðkumo suvokimo struktûrà, galipats kaupti to klausimo prasmes, taèiau Lietuvojeðis romanas negali pretenduoti á aukðtà meniðkumà:skaitytojas jauèia padidëjusá kalbiná romanoteksto abstraktumà – distancijà nuo lietuviðkai kalbanèiø,kultûrinæ istorinæ patirtá egzistenciðkai iðgyvenanèiøþmoniø ir stilistinæ anglakalbio pasakotojoraiðkà pagal populiariosios literatûros siuþetinesparadigmas perpasakojant ne autentiðkà, o tik imituojamàtragiðkà kitø þmoniø gyvenimo istorijà.38 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

Aukðtutinës pilies, arba daþnai vadinamas „Gedimino pilies“ kalnas,tiksliau kalva, yra unikalus gamtos darinys, kuriam analogø nerasime ne tik Lietuvoje, bet irgretimose šalyse. Jis atsirado maþdaug prieš 22–18 tûkstanèiø metø baigiantis paskutiniajam ledynmeèiui.Ledynas pasitraukdamas paliko ðià Vilniaus teritorijà intensyviai vandens veiklai. Kalvos formavimasisprasidëjo vis sparèiau traukiantis ledynams ir senkant prieledyniniams eþerams. Pilies kalnà ið ðiaurësardë Neris, o ið pietø ir vakarø – Vilnia. Taip atsirado statûs ðlaitai.istorijasimbolio – istorinëraidaDr. Valdas SELENISSàlyginai gerai iðlikæs Vilniaus Aukðtutinëspilies gynybinis bokðtas, daþnai vadinamastiesiog „Gedimino pilimi“, dominuojasenamiesèio panoramoje, gerai matomasir miesto sveèiui, ir jo gyventojui. Lietuvosnacionaliniam muziejui priklausantiekspozicija vasaros mënesiais yra vienaið gausiausiai turistø lankomø vietø Lietuvoje,kurià neretais atvejais aplanko pertûkstantá þmoniø per dienà. Metams bëgantbokðtas tapo ne tik Vilniaus, bet ir vienuþymiausiø Lietuvos valstybës simboliø.Vilniaus Aukðtutinë pilis visuomenës kultûrinëjesàmonëje daþnai siejama su legendaapie geleþiná vilkà. Juozo Jurginio nuomone,ði legenda gimininga XV a. atsiradusiailegendai apie nuo imperatoriaus Neronopersekiojimo besislapstantá romënødidikà Palemonà, su 500 bajorø ir valdiniaisatplaukusá á Nemuno þiotis. Gediminosapne pasirodæs geleþinis vilkas primenalegendà apie Romos ákûrimà. Tai kartusu sostinës statuso miestui suteikimu këlëvaldþios autoritetà ðalies viduje ir uþsienyje.Lietuvos Metraðtis, árodinëdamas romëniðkàir kartu garbingà Gediminaièiø kilmæ,stengësi iðaukðtinti miesto kûrëjà.Vakarinis pilies bokðtas pergyvenodaug tiek paskirties, tiek architektûriniø permainø.Á klausimà, kaip ir kodël bokðtastapo miesto simboliu, pamëginsime atsakytiapþvelgdami jo istorinæ raidà.Vilniaus Aukðtutinëspilies bokðto – miestoApie Vilniaus Aukðtutinës pilies atsiradimàþinome maþai, archeologo AlbinoKuncevièiaus nuomone, nors ji – garsiausiair svarbiausia XIV a. Lietuvos pilis, archeologødar kaip reikiant netyrinëta. Tyrinëtojaisutaria, kad ankstyviausios Lietuvosmûrinës pilys – Gardino, Naugarduko,Krëvos, Kauno, Medininkø ir Vilniauspastatytos susikûrus stipriai centralizuotaivalstybei. Mûrinës pilys þymëjo kokybiðkainaujà gynybiniø statiniø raidos etapà.Jos buvo ne tik galingos tvirtovës, bet irvaldovø rezidencijos.Gedimino pilies kalnas senovëje gerokaiskyrësi nuo dabartinio. Jo ðlaitai buvonuolaidesni, ypaè papëdëje, kurioje plytëjopelkëta pieva. Jo pavirðius buvo apie 4–5 m þemiau dabartinio gatviø pavirðiaus. Iðvakarø ir pietø kalnà supo platus ir gilus pelkëtasVilnios ir á jà átekanèios Kaèergos(Vingriø) upelio slënys. Napoleono Kitkauskoduomenimis, dabar Pilies kalno virðausaikðtelë yra ovali. Jos ilgis 110–120 m, plotis50–60 m. Kalno aukðtis nuo papëdës siekia47–48 m. Tarp buvusio šiaurinio bokštoir išlikusio vakarinio buvo apie 50 m, o tarpšio ir pietinio – 48 m nuotolis. Ðlaitai statûs(35–40 o ) iki XIX a. pabaigos buvo pliki, dabarapaugæ medþiais ir krûmais. 2011 m.tvarkant kalnà kai kurie iškirsti.Vieni pirmøjø Aukðtutinës pilies teritorijojevykdþiusiø kasinëjimus archeologaiHelena ir Vlodzimieþas Holubovièiai 1940m. vasarà visuose sluoksniuose rado dauglaukiniø þvëriø – ðerno, bebro, tauro, taippat naminiø gyvuliø kaulø. Jie pirmieji mëginosudaryti ir Aukðtutinës pilies kalno apgyvendinimochronologijà, kurià pradedaviduriniojo geleþies amþiaus sodyba (V–VIII a.). Tuo metu dabartinio Gedimino pilieskalno virðuje sodybos galëjo bûti átvirtintos.Pilies kalno papëdëje – toje vietoje,kur dabar prasideda Vilniaus senamiestis,V–VI a. buvusi nemaþa gyvenvietë. 1959 m.tiriant kalno rytinëje dalyje esanèiø mûriniørûmø pamatus rasta akmeniniø kirviø irankstyvosios brûkðniuotosios keramikosfragmentø. Apatiniame kultûriniame sluoksnyjerasta primityvios stulpinës konstrukcijosantþeminiø keturkampio plano pastatøPilies kalnas apie 1785 m.P. Smuglevièiaus pieðinyspëdsakø. 1982 m. pietinëje kalno dalyje aptiktamedinës gynybinës uþtvaros liekanø.Kultûrinis sluoksnis ðioje vietoje iki 6 m storio.Èia archeologai rado, ko gero, ádomiausiàradiná – apeiginá raginá kirvukà su svastika– Saulës, Perkûno simboliu. Ádomu, kadminëtø metø archeologø ataskaitoje ðis kirvukasnepaminëtas. Nieko nuostabaus, jukbuvo dar sovietmetis.1323 m. spalio 2 d. Vilniaus pilys pirmàkartà paminëtos raðytiniame dokumente –kunigaikðèio Gedimino taikos sutartyje suKryþiuoèiø ordinu ir Rygos miestu. Taèiaukada ant kalno atsirado mûrinë pilis, tebëraneaiðku. Pirmà kartà Vilniaus piliø mûrai paminëti1387 m. Jogailos privilegijoje vyskupuiAndriui. Taip pat Torûnës analai (AnnalisThorunensis) mini tuo laikotarpiu jau buvusmûrinæ pilá. Kryþiuoèiø puolimø suintensyvëjimolaikotarpiu pilis ant kalno ne kartàbuvo perstatoma. XIV a. pabaigos kalno kultûriniamesluoksnyje gausu arbaleto ir lankostrëliø geleþiniø antgaliø. XV a. pradþioje(ypaè po 1419 m. gaisro) pilis ið plytø,Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 39

kalkiø ir akmenø perstatoma, dar kartà –XVI a. viduryje pastatytos apie 10 m aukðèiosienos. Kalno ðlaitai buvo tvirtinami sienomispapëdëje, nes jau Vytauto laikais pietiniskalno ðlaitas uþslinko ant didiko AlbertoManvydo namo. Sprendþiant ið XIX a. pirmosiospusës pieðiniø, miesto simbolio –iðlikusio vakarinio pilies bokðto bûta keturiøaukðtø. Virðutiniame aukðte buvo ðaudymoangos. Bokðto pusrûsis keturkampis,virðutiniai aukðtai aðtuoniakampiai. Tokioplano pastatø kitose gotikinëse Lietuvospilyse nëra. Originaliø gotikinio mûrofragmentø yra bokðto pusrûsyje, pirmajameir antrajame aukštuose. Archeologai Holubovièiaimûriniø pilies bokðtø pastatymàir perstatymus datavo XV–XVI amþiais, t.y.Vytauto ir Þygimanto Augusto laikais. Po1655 m. „tvano“ ávykiø – caro AleksejausMichailovièiaus kariuomenës apsilankymoVilniuje, Aukštutinë pilis buvo apleista ikiXIX a. antrojo deðimtmeèio, kai Vilniaus gubernijosarchitektas Jozefas Pusjë (JosephPoussier) 1816–1817 m. atliko pirmàjà kalnopilies mûrø ir abiejø bokðtø konservacijàbei sustiprino kalno ðlaitus. Prasidëjovakarinio bokðto pritaikymo metamorfozës.1834 m. carinei valdþiai Þemutinës irAukðtutinës piliø teritorijoje árengiant antroskategorijos tvirtovæ, nuo vakariniobokðto nukapotas apgriuvæs treèiasisaukðtas, þemutiniuose aukðtuose árengtospatalpos tvirtovës sargybai. 1838 m. vasaràant dviejø Aukðtutinës pilies vakariniobokðto aukðtø pastatytas medinis antstatas,o nuo 1839 m. pradëjo veikti tuometëstechnikos stebuklas – optinio telegrafoSankt Peterburgas–Varšuva linija. Bokštasbuvo vienas iš 22 Vilniaus gubernijoje stovëjusiøbokðtø-postø. 1844 m. kelias á Pilieskalnà iðgrástas akmenimis. Ðiuo keliuveþdavo maistà signalininkams. Vandenásignalininkai atsiveþdavo ið ðuliniø, iðkastøabipus Vilnios. Optinis telegrafas veikë iki1854 m. rugpjûèio 17 d., kai buvo nutiestapaþangesnë elektromagnetinio telegrafo linija.Ðvenèiø metu nuo kalno salves ðaudëtik 9 m nuo bokðto stûksojusi patranka, kuriossukeltos oro bangos ëmë grësti bokðtui.1846 m. vakarinis bokðtas skilo pusiauir pirmàsyk buvo remontuojamas.Uþdarius optiná telegrafà, 1855 m. norëtabuvusios ástaigos turtà parduoti pervarþytynes. Istoriko Felikso Sliesoriûnoduomenimis, vakarinis bokðtas buvo ávertintas41,5 sidabriniø rubliø. Taèiau pardavimasuþtruko, nes Vilniaus generalgubernatoriusI.Bibikovas ketino bokðte ir kituoseAukðtutinës pilies pastatuose árengtiypaè svarbiø politiniø kaliniø kalëjimà.1887 m. Aukðtutinës pilies griuvësiusVilniaus karinës apygardos Inþinerijos valdybaperdavë miesto dûmos þinion. Miestodûma kasmet skirdavo pinigø pilies pastatøremontui ir mokëjo atlyginimà piliesBokðto vaizdas po 1838 m. rekonstrukcijosteritorijà priþiûrëjusiems sargams. 1889 m.ákurta Vykdomoji sodø komisija, atsakingauþ miesto sodø ir skverø prieþiûrà, parengëvisos piliø teritorijos sutvarkymo projektà.Taèiau pats kalno tvarkymas prasidëjotik 1895 m. rudená. Tuo metu suremontuotasbokðtas, sutvarkyti rûmø griuvësiai,pasodinta 30 àþuolø, spygliuoèiømedþiø, ávairiø krûmø ir gëlynø, nutiesti takeliai,kalnas apjuostas medine tvora, nuoPilies skvero pusës pastatyti vartai ir kasa.Kalnas apjuostas tvora ne tik norint surinktipinigø uþ vieno graþiausiø miesto kampeliølankymà, bet, kaip teigiama Lietuvosvalstybiniame istorijos archyve, Vilniausdûmos fonde (f. 938, ap. 4, b. 1317), saugomamepraneðime Vilniaus karinës apygardosvirðininkui, siekiant kalnà apsaugotinuo „piktavalës publikos“, kuri rinkdavosivakarais ant kalno ir grësë tiek senovëspaminklø, tiek sargø, tiek vëlyvø praeiviøsaugumui.1892 m. balandþio 24 d. Vilniaus gyventojøturto draudimo nuo gaisro bendrovëraðte Vilniaus miesto dûmai teigë, kad Pilieskalno bokðtas yra pati tinkamiausia vietaprieðgaisrinës apsaugos postui árengti.Nuo 1895 m. vakariniame bokðte pradëtiposto árengimo darbai. Elektriniu skambuèiuugniagesiø stebëtojai praneðdavo, kadakurioje miesto dalyje kildavo gaisras.1896 m. rudená ketinta iðvesti ið pilies kalnoá miesto policijos kanceliarijà ir vienà pirmøjømieste telefono linijà. Paþvelgus á 1895 m.bokðto pritaikymo prieðgaisrinës apsaugospostui projektà, matyti, jog norëta já rekonstruotigan kardinaliai; senà mediná antstatànugriauti ir virð jo statyti naujà. Tø metø rudenámiesto dûmoje ðiam sumanymui pasiprieðinografo Juozapo Tiðkevièiaus reikaløpatikëtinis inþinierius A.Antonovièius,sureagavo ir Maskvos imperatoriðkoji archeologijoskomisija. Miesto taryba priëmëkompromisiná sprendimà nestatyti senovinápastatà sudarkysianèio naujo antstato, oapsiriboti tik nedidelës medinës bûdelës ugniagesiøstebëtojui ant medinio antstatoárengimu. Ugniagesiø stebëtojø darbo mediniameantstate sàlygos buvo ekstremalios.Dël didelës drëgmës neveikë telefonoryðys. Lietaus vanduo daþnai uþliedavo patalpas.Ugniagesiai taip vargo antrameaukðte, o pirmame nuo 1901 iki 1905 m.veikë grafui Antanui Tiðkevièiui priklausanticukrainë. Joje prekiauta vaisvandeniais, mineraliniaisvandenimis, kava, arbata, pienu,taèiau grieþtai uþdrausta pardavinëti alkoholiniusgërimus. Miesto taryba, matydama,kad ðis verslas klesti, nepratæsë sutartiessu grafu, 1905–1908 m. cukrainæ nuomojoAntonas Meðko. Sodø komisija cukrainæeksploatavo iki 1912 m., tada Lietuviø mokslodraugija miesto tarybai pateikë pasiûlymàásteigti bokðte miesto muziejø. Taèiauprieð tai didelëmis inteligentijos pastangomisatmesti du þalingi ðiam architektûrospaminklui projektai. 1909 m. miesto tarybakartu su pakviestø moksliniø draugijøatstovais svarstë ðvietimo apygardos globëjosiûlymà ant Pilies kalno ákurti astronomijosobservatorijà. Projekto atsisakytapriëjus nuomonæ, kad jos árengimas pakenktøsenovës paminklui. 1912 m. inþinieriausE.Schönfeldo projektas dël vandensrezervuaro-kolektoriaus árengimo buvosustabdytas Lietuviø mokslo draugijosir Vilniaus mokslo bièiuliø draugijos bendromispastangomis. Jono Basanavièiausparengtas memorialas iðsiuntinëtas visomssvarbiausioms Rusijos imperijos kultûrosinstitucijoms ir mokslininkams. Bokðtastapo kraðto praeities simboliu ne tik lietuviams.Antai ir vëliau, jau po J.Basanavièiausmirties, 1930-aisiais, didþiojo kunigaikðèioVytauto jubiliejiniais mirties metais,ðios sukakties paþymëjimo komitetasVilniuje laikraðtyje „Kurjer Wileñski“ paskelbëketinantis pastatyti jam paminklà vakariniobokðto viduje. Taèiau sumanymas taipir liko neágyvendintas. Lietuviams, MstislavoDobuþinskio þodþiais tariant, bokðto Gediminokalne siluetas buvo gerai paþástamasir buvo pasidaræs Vilniaus kulto simboliu.Per 1936–1939 m. statybos ir restauravimodarbus bokðtas ágavo dabartinæ iðvaizdà,taèiau iki 1939 m. Lietuvoje atvirukuose,þurnalø virðeliuose, ant paðto þenkløjis buvo vaizduojamas su mediniu nameliu,iðstovëjusiu beveik 100 metø.1942 m. sausá vokieèiø kareiviø priþiûrimidarbininkai iðkasë kalno pietiniame irðiauriniame ðlaituose tunelá-slëptuvæ, kurismëliu uþpilta tik 1960 metais. 2011 m. pradþiojeLietuvos ypatingajame archyve rastiLietuvos SSR vidaus reikalø liaudies komisariato(NKVD) ir Lietuvos SSR valstybëssaugumo ministerijos (MGB) doku-40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

mentai apie Antrojo pasaulinio karo metaisVilniaus Gedimino kalne árengtus karinëspaskirties árenginius – bunkerius.1948–1960 m. vadovaujant architektamsEduardui Budreikai ir Sigitui Lasavickuipilis rekonstruota ir konservuota, nuo1960 m. bokšte veikia muziejus. 1968 m.Aukðtutinës pilies bokðtas tapo Istorijos irentografijos muziejaus filialu, nuo 1996 m.oficialiai vadinamas Lietuvos nacionaliniomuziejaus Aukðtutinës pilies bokðto ekspozicija.Aukðtutinës pilies vakarinis bokðtas yrapuiki vieta iðkelti vëliavai. Carinë valdþia pirmàkartsumanë iðkelti vëliavà dar 1837 m.,taèiau tam sutrukdë optinio telegrafo linijostiesimas, tuomet tvirtovës vëliava iðkeltaant Plikojo (Trijø Kryþiø) kalno stovëjusioblokhauzo stiebo. Panaikinus tvirtovæ,1858 m. ant bokðto pirmàkart árengtas stiebasir iðkelta vëliava. Lietuvos tautinës vëliavosspalvas bokðtas iðvydo 1919 m. sausio1 d., kai trispalvæ iðkëlë Lietuvos savanoriøbûrys. Antrà kartà trispalvë bokðteiðkelta 1920 m. rugpjûèio 25 d., trumpamsuplevësavo ir 1928 m. vasario 16 d., slaptaiškelta skauto Prano Þiþmaro. Treèiàjákartà trispalvë iðkelta 1939 m. spalio 28 d.Lietuvai atgavus Vilniø. Per tuos kelis deðimtmeèiusvakarinis Aukðtutinës piliesbokðtas tapo lietuviø istorinës sàmonës dalimi.Gedimino pilies kalnas pirmiausia pradëtasvaizduoti lietuviðkuose paðto þenkluose1921 m. kartu su pirmàja paðto þenkløserija. Tai buvo 5 auksinø vertës juodosir geltonos spalvos paðto þenklas. Jokairëje pusëje pavaizduotas vakarinis piliesbokðtas su skrendanèiu pro ðalá lëktuvu.Per tolesná pusæ amþiaus trukusá laikotarpávirð bokðto keletà metø plevësavo naciøhakenkroicinë ir daugiau kaip keturiasdeðimtmetø – Lietuvos SSR vëliava. Paskutinákartà Lietuvos tautinë vëliava iðkilmingaiiðkelta 1988 m. spalio 7 d. ásibëgëjusAtgimimui.Atkûrus salos pilá Trakuose, bastioninæpilá Birþuose, pastaèius Valdovø rûmusVilniuje, daug kas norëtø matyti ir ðià pilá„pakilusià ið pelenø“. Taèiau rytinis kalnoðlaitas nëra toks tvirtas, kad iðlaikytø triaukðèiørûmø su bokðteliais ðonuose svorá.2008 m. kovo mënesá rytinëje ðlaito dalyjeðiek tiek þemiau rûmø mûrø nuoðliauþa uþgriuvokelià á kalnà. Gelþbetoniniø poliø sutvirtinimøsistema nesustabdë erozijos procesøir ðlaitai vis slenka þemyn. Kompleksiniaiðlaitø sutvirtinimo ir medþiø retinimodarbai buvo vykdomi 2010–2011 metais.Taigi Vilniaus Aukðtutinës pilies bokðtastapo miesto simboliu dël ðiø veiksniø:pritaikymo (iš dalies, nes paskirtis buvoskirtinga), patogios topografinës padëties,sàsajos su istorine praeitimi, gerai matomosvietos valstybës vëliavai iðkelti, vienosgeriausiai matomø miesto vertikaliø.Lietuvos karûnaTai puðynëliu apaugusi þvirgþdëtakalva Medininkø aukðtumoje, apie 24km nuo Vilniaus, 0,5 km á vakarus nuoJuozapinës kalnelio, anksèiau laikytoaukðèiausiu Lietuvos taðku (292,83 m).2004-øjø balandá, naudodami moderniausiàkosminæ GPS technologijà, VilniausGedimino technikos universitetoGeologijos instituto specialistai, vadovaujamidr. Povilo Viskonto, nusta-prisilietimaiLietuva – lygumø kraðtas. Taèiau ir èia kadaise ledynmeèiaisustûmë kalvø ir kalneliø bangas, o upës þemës pavirðiø iðvagojoslëniais ir raguvomis. Garsûs legendomis ir kultûrine atmintimiyra Ðatrijos, Medvëgalio, Ladakalnio, Rambyno ir kiti kalnai,ádomûs istorine praeitimi piliakalniai ir alkakalniai. Kartu taipuikiausios vietos groþëtis Lietuvos kraðtovaizdþiu.Toli toli matyti LietuvatëvynëPrie aukðèiausiosLietuvos kalvosProf. Libertas KLIMKAKuri gi vieta aukðèiausia Lietuvoje?Á ðá klausimà dar 1985 m.atsakë mûsø universiteto, tuomeèioVilniaus pedagoginio universiteto,docentas dr. RimantasKrupickas (1943–2009).Aukðtojo kalvos karûnaPrie doc. dr. Rimanto Krupicko atminimoàþuoliuko Keliautojø klubo pirmininkasAlgimantas Jucevièius ir profesoriusLibertas Klimkatë tikslø ðio Lietuvos þemës pavirðiaustaðko aukðtá. Tai 293,842 m virð Baltijosjûros lygio. Aukðèiausia gamtinëvieta Lietuvoje! Tegu ir nedidelio santykinioaukðèio, ið aplinkos kaip norsypatingai neiðsiskirianti, sunkiai netgipavadinama kalnu…Aukšèiausi visø valstybiø taðkaipaþymimi þemëlapiuose, áprasminamipaminklais. Jie lankomi, tampaávairiø renginiø ir valstybiniø ðvenèiøpaminëjimo vietomis. Kai kuriose ðalysetoks lankymas jau tapo ypatingudvasiniu aktu ar tradicija. Pavyzdþiui,kopimai á Triglavà Slovënijoje, áFudzijamà Japonijoje ir kt. Kad tokiagraþi tradicija, skatinanti tëvynës meilæir pilietiðkumà, atsirastø pas mus,Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 41

ûpinasi vieðoji ástaiga „Lietuvos virðûnës”,vadovaujama garsiojo alpinisto VladoVitkausko. Pirmoji problema, kurià tekoiðspræsti jos iniciatyvinei grupei, buvokalno vardynos. Pasirodo, kad kalvaneturëjo vardo arba jis nëra iðlikæs neiþemëtvarkos dokumentuose, nei vietiniøþmoniø atmintyje. Pasitarus su visuomeneir Geografø draugija, nutarta ðià kalvàpavadinti Aukðtoju. Tai senovës lietuviøreligijos aukðèiausioji dangaus dievybë,pasaulio sutvërëjas, dorovës, moralësir teisybës principø kûrëjas. Toksdievybës vardas þinomas ið XVI a. ðaltiniø,pavyzdþiui, 1580 m. lotyniðkai paraðytojeJono Lasickio knygelëje „Apie þemaièiødievus“ paminëtas „AuxtheiasVissagistis“ (Aukðtëjas Visgalásis). Tikëtina,kad antrasis þodis – paþyminys, taiaukðtinamasis þodis; pagonys maldojekreipdavosi á savo aukðèiausiàjà dievybæ„Visagaliu“. Kalbininkai patikslino vardodarybà, – turëtø bûti Aukðtojas.Þenkim, broliai, á virðûnæVilniaus apskrities virðininkas patvirtinoþemëtvarkos projektà, kuriuo kalvaiðskirta ið þemës ûkio naudmenø kultûrosir atiduota turizmo reikmëms. Aukðtojasturi tapti visø lankomu objektu, juolabkad yra iðskirtinëje geologine kilmeMedininkø aukðtumoje, netoli reikðmingømûsø kraðto istorijos paminklø – Medininkøpilies ir Medininkø uþkardos memorialo.2006 m. geguþës 20 d. ávykoLietuvos keliautojø sàjungos surengtasþygis á Aukðtojo vardynas. Kad skaièiusbûtø lengviau ásimenamas, ant kalvosbuvo uþritintas akmuo su iðkaltu jos varduir áraðu „294 m“.Ðiemet Europos Sàjungos lëðomisrealizuojamas architekto Alvydo Mituzoprojektas, parengiantis ðià valstybës saugomàteritorijà masiniam lankymui. Projektàágyvendina UAB „Rekreacinë statyba“.Ant Aukðtojo netrukus iðkils medinisapþvalgos bokðtelis, bus árengtasapeigø aukuras, sutvarkyti privaþiavimokeliai ir informacinës rodyklës. O prieJuozapinës kalvos, ant kurios stûkso paminklinisakmuo karaliui Mindaugui, buvonumatyta pasodinti àþuolø giraitæ. Medþiaigaliûnai turi puoðti mûsø þaliàjá kraðtà,þymëti svarbius istorinius ávykius.Ðiam prasmingam darbui balandþio 21d. èia suguþëjo margas bûrys talkininkø.Keliautojø sàjungos nariams, alpinistamsir kelioniø gidams sodinant medelius(500 àþuoliukø, 100 uosiø ir 50 liepaièiø),talkino jaunos rankos – VytautoDidþiojo gimnazijos moksleiviai. Ðioje kilniojedarbo apeigoje dalyvavo ir jø tëveliai,ir mokytojai, ir pati mokyklos direktorëDanutë Puchovièienë, þadëdaminuolat lankyti ir globoti savàjá medþiøguotà. Graþios tradicijos pradþia! Mûsøkolegos, iðkilaus geografo Rimanto Krupickoðviesiam atminimui bendraþygiaipasodino vardiná àþuoliukà. Ir buvo prisiminta,kad nuo ðios kalvos, jo patiesPo kilnaus darbo – nuotaika puiki42 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

Èia þaliuos àþuolynas: 2012 m.balandþio 21 d. prie Juozapinëssurastos kaip aukðèiausios Lietuvoje,buvo pradëtas þygis pësèiomis per Lietuvà,kurio áspûdþiai vëliau sugulë á knygà„Paskui rasos laðà“. Prisiminti ir kitidocento darbai, turëjæ didelá atgarsá visuomenëje;jis – þygeiviø judëjimo pradininkas,vienas ið Tautinio atgimimoàþuolyno J.Basanavièiaus tëviðkëje iniciatoriø,Jaunøjø geografø mokyklosákûrëjas, paþintiniø knygø apie Lietuvàautorius ir sudarytojas. Þinoma, studentølabai gerbiamas ir mylimas, nepamirðtamasdëstytojas...Lankykime Aukðtojà!Kelionë nuo Vilniaus Auðros vartøiki Medininkø senuoju Minsko traktu –tai kelionë ir istorijos laiku. Galima traktàávardyti Lietuviø karo keliu, – juo irmûsø kariai iðeidavo á kovas su rytø kaimynais,ir prieðø bûriai verþdavosi á Lietuvosðirdá, jos sostinæ. Ðis kelias mena1655 m. Maskvos kariuomenës invazijà,1702 m. ðvedmetá, J.Jasinskiosukilëliø bûriø kovas 1794 m., NapoleonoGrand Armeé triumfà ir tragiðkà þiemosatsitraukimà 1812 m., mena ir rusøgenerolo I.Èerniachovskio tankus1944-aisiais… Pakeliui – senoji totoriøgyvenvietë ir Vytauto piliavietë Nemëþis,raðytojo Vladislavo Sirokomlës dvarelisBoreikiðkëse, baltarusiø literatûrospradininko Fr. Bohuðevièiaus gimtinëSvironyse, Rûkainiø baþnyèia, Medininkømemorialas, visai neseniai restauruotaMedininkø pilis, ir ðtai – àþuoløgiraitë prie Juozapinës, Aukðtojo bokðtas.Neprailgs ádomi kelionë.A.MATUKO ir L.KLIMKOS nuotr.Þurnalo projektà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantasPAULIUS JURKUSREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2012-07-04SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.comSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMASTurinys2012Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 7-8 (643-644) liepa-rugpjûtisL.KLIMKA Ðimtmeèiø dulkes nuþërus .................... 2M.BARKAUSKAITË Geriausieji tegultampa mokytojais .................................................. 4A.GAIÞUTIS Amþiams þaliuojantisàþuolynas ............................................................... 7Studentai: nerimo, ieðkojimø laikas ....................... 8J.BALÈIUS, K.A.STOÐKUS Civilizacijosagonija ..................................................................10J.KIEVIÐAS Dvasingumo sklaida ir ugdymas:situacija nûdienos visuomenëje ............................14L.BONAZZI Dvasingumas kaip„vertybiø skalë“ .....................................................14R.KASPERIONYTË Jaunas þvilgsnis ámokslines konferencijas .......................................17O.MONKEVIÈIENË Tyrimais grindþiamapedagogø rengimo kaita ......................................18R.VAIÐNORAS Geriausias Lietuvosjaunasis mokslininkas ...........................................22J.R.STONIS Tyrimø adresai: dþiunglësir kalnai ..................................................................23A.ÈESNULEVIÈIUS Geografijai skirti metai ..........25Jaunatviðka gyvenimo stebësena .........................27J.SKOMSKIS Atomo fizikos riteriai iratsisveikinimo daugtaðkis .....................................28J.DAUTARAS Svajonë, ágyvendintaemigracijoje ..........................................................30U.TAMAÐAUSKAITË Lituanistikos sklaidaðalies mokyklose ..................................................33I.KEPALIENË Technologijø mugës irþavadienio þiedai ..................................................34V.MARTINKUS Bandymas patekti átautinio tapatumo ,,teatrà“ ....................................36V.SELENIS Vilniaus Aukðtutinës piliesbokðto – miesto simbolio – istorinë raida .............39L.KLIMKA Toli toli matyti Lietuva tëvynë ................41K.NOREIKIENË Nuo monografijø ikijaunøjø kûrybos ....................................................44Þurnale panaudotos Tomo RAZMAUS nuotraukos7-8Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 43

Leidykla „Edukologija“ðiemet mini 20 metø veiklos sukaktá. Kasmet iðleidþiaapie 150 naujø pavadinimø knygø. Labai populiarûsir mëgstami „Jaunøjø mokslininkø darbai“Kristina NOREIKIENËHugo, Balzaco, Stendhalio, Mérimée veiklosir kûrybos aspektai.Kæstutis Ralys „Rengimas santuokaiir šeimai“. Ávairiø gyvenimiðkø ðeimossituacijø prieð sudarant santuokàbei pasirengimo santuokai momentai.Kvietimas á dorà, vientisà ðeimos gyve-Nuo monografijøiki jaunøjø kûrybosSerija „Mokslinës monografijos“ –knygø kunigaikðtienëTarp iðkiliausiøjø 2011–2012 m. produkcijos– dar nepublikuoti þinomø mokslininkø,visuomenës veikëjø rankraðèiai,atskleidþiantys netikëtà, kartais – aðtrø,dràsø autoriaus poþiûrá, þvilgsná á tiriamàobjektà ar nagrinëjamà problemà.Stasys Samalavièius „Vilniaus miestokultûra ir kasdienybë XVII–XVIII amþiuose“.Istorinë miesto kultûros raida,miestieèiø materialinës bûties ir gyvensenosypatumai.Èeslovas Kavaliauskas „Eschatologijaþmogui ir pasauliui“. Ðventojo Raðtovertëjo, biblisto, teologo ir poetostraipsniai, atspindintys XX a. 6–8 deðimtmeèiøVakarø Europos teologines diskusijasbei kai kurias Lietuvos aktualijas.Vincas Laurynaitis „Dionizas Poðka“,sud. Stasys Skrodenis. Þemaièiøbajoro, poeto, istoriko ir muziejininkoDionizo Poðkos gyvenimas, poetinë kûryba,pirmojo Lietuvoje istorinio senienømuziejaus ákûrëjo Baublyje nuopelnai.Nijolë Vaièiulënaitë-Kaðelionienë„Lietuvos ávaizdis prancûzø literatûroje(iki XX amþiaus): vienos barbarybës istorija“.Lietuviø ir prancûzø literatûriniø ryðiøpanorama nuo viduramþiø – savarankiðkosLietuvos periodo – iki naujos nepriklausomybësXX amþiuje. Rousseau,nimà, kaip pasiprieðinti neigiamoms gyvenimoátakoms, visà gyvenimà ðventaiatlikti tëvø pareigas, vykdyti per sakramentoteikimo liturgijà duotà priesaikà.44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8ISSN 0134-3084,,,Mokslas ir gyvenimas”2012 Nr. 7-8, 1- 44,Indeksas 5052,kaina 4,5 Lt