Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

savo buvimà kartu. Jaunimui tai galimybëir bûdas pratintis kurti pagrindus savotolesniam gyvenimui. Todël konferencijosenagrinëjama aplinka, kurioje bræstaasmenybë – kokià aplinkà jaunimasiðmoks kurti, kaip bendrauti, vertinti savoveiklos prasmæ ir jausti atsakomybæuþ jos pasekmes, tokia bus ir mûsø visuomenë.Konferencijø ciklas organizuojamasávairiuose Lietuvos regionuose. Šiais metaiskonferencija vyko:Vilkaviškyje, Aušros gimnazijoje (organizavoR.Ðlivinskienë ir kiti),Šakiø rajone, Lukðiø V.Grybo gimnazijoje(organizavo N.Ðapolienë ir kiti),Panevëþio kolegijos Rokiðkio filiale(organizavo dr. Z.Malcienë ir kiti),Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete(organizavo prof. O.Monkevièienëir kiti),Ðiauliø universitete (organizavo dr.I.Ratnikaitë ir kiti).Ankstesniais metais konferencijosyra vykusios Kurðënuose (Ðiauliø rajonas),Bartkuðkyje (Ðirvintø rajonas), Lietuvosedukologijos universiteto Istorijosfakultete ir kt. Klausytojai – kultûros darbuotojai,mokytojai, studentai, net mokiniai.Praneðimus rengia Lietuvos ir uþsieniomokslininkai, taip pat mokytojai,dvasininkai, vietos administracijos darbuotojai.Ðiais metais Lietuvos edukologijosuniversitete Ugdymo mokslø fakultetosurengtà konferencijà savo pranešimaispraturtino Vatikano apaðtalinisnuncijus Lietuvoje arkivyskupas J.E. LuigiBonazzi, kalbëjæs apie dvasingumosvarbà asmens ir visuomenës gyvenime,prof. ið Ukrainos A.Rastrygina, analizavusiukrainieèio mentalitetà ir jo pasireiðkimougdymo procese galimybes,lietuvis Sibiro tremtinys, Krasnojarskokraðto lietuviø draugijos viceprezidentasprof. S.Sidaras, aptaræs lietuviðkoskultûros apraiðkas tremtyje, ir kiti. Aktyvûsir Lietuvos mokslininkai. Antai rektoriusakademikas A.Gaiþutis nagrinëjoakademinës bendruomenës dvasingumoproblemas, prof. È.Kalenda aptarëdvasingumo sklaidos vartotojiðkojevisuomenëje klausimus, prof. A.Motuzasapþvelgë etninës kultûros tyrimøtendencijas. Taip pat keltos ðeimos dvasingumo(kun. dr. K.Ralys, dr. I.Ratnikaitë),mokyklos bendruomenës dvasingumo(Kurðënø vid. mokyklos direktorëJ.Banienë) problemos. Lukðiø V.Grybogimnazijoje analizuota gyvenamosiosaplinkos áprasminimo reikðmë(prof. J.Mureika), Rokiðkyje atskleistosdvasiniø vertybiø raiðkos tremtyje galimybës(prof. S.Sidaras, T.Kazulënas),vertinta knygø leidyba kaip dvasingumoiðraiðka (P.Blaþevièius), aptartos studentødvasiniø poreikiø tenkinimo aplinkybës(dëstytoja ið Maskvos N.Morozova),Ðiauliuose daug dëmesio skirtaantropologijai ir jos kontekste religijosiðtakø bei prasmës klausimams (prof.P.Asolanas, Italija). Plaèiai nagrinëta jaunimoorganizacijø (ateitininkø – dr. kun.S.Matulis, ŠU, jëzuitø – V.Ðimkûnas,VGTU), ðeimos kaip bendruomenësdvasingumo (dr. I.Ratnikaitë, ÐU, J.Kontrimaitë,Kartenos vidurinë mokykla), neformalauskrikðèioniðko ugdymosi(P.N.Bubelytë, Jonavos suaugusiøjøðvietimo centras, kun. T.Rudys) ir asmenybësvaidmens (kun. M.Dyglys, dr.A.Vasiliauskienë) reikðmë þmogaus gyvenime,aptarti katalikø laidotuviø paproèiai(R.Garnevièiûtë, VDU), ugdymodvasingumo visumos ir sistemiškumoklausimai (dr. St.Šimaitis, ŠU) ir kt. Išviso 2012 m. konferencijoje buvo numatytaskaityti 108 pranešimus.Svarbu tai, kad atsiranda naujø þidiniø,vis giliau suvokiama dvasingumoreikðmë ugdymo procesui. Kurðënuose,Pavenèiø vidurinëje mokykloje (direktorëJ.Banienë), nuolat tiriama mokyklosbendruomenës dvasinë aplinka,Rokiðkyje (iniciatorë doc. dr. Z.Malcienë)aptariama dvasingumo sklaidos sistemaregione. Teorijos poþiûriu labaisvarbu, kad konferencijose iðryðkëjo ugdymodvasingumas kaip edukologijosreiðkinys, kad pristatytas jo teorinis vaizdinysir pagrásta ugdymo problema, apimantiugdymo dvasingumà ir dvasingumougdymà kaip visumos komponentus.Plaèiai aptartas ugdymo dvasingumosocialinis kontekstas (Vilniuje,Lietuvos edukologijos universitete),neformalaus ugdymo dvasingumo galimybësir kontûrai, jaunimo organizacijøveikla (Ðiauliø universitete), asmenssantykio su gamta (Ðakiai, Lukðiø V.Grybogimnazija) ir ugdymu (Rokiðkyje, Panevëþiokolegijos filiale) klausimai. Tarpiðryðkëjusiø ugdymo dvasingumo problemøedukologams bene aktualiausiair reikalaujanti neatidëliotino nagrinëjimoyra didaktikos dvasingumo problema,kurià savo pranešime Vilniuje këlëakademikas A.Gaiþutis.Konferencijos organizuojamos pavieniøasmenø iniciatyva (prof. habil. dr.J.Mureika, dr. R.Kondratienë, dr. Z.Malcienë,dr. A.Vasiliauskienë ir daugelis kitø),palaikant vietos administracijai irástaigø bei rëmëjø lëðomis. Be to, kiekvienasregionas renkasi sau aktualiàproblemà, kuri dera su bendra konferencijosproblema ir yra jos dalis. Pavyzdþiui,2012 m. nagrinëtos temos„Dvasingumas akademinëje bendruomenëje“(Lietuvos edukologijos universitetas),„Ugdymo dvasingumas aukðtojojemokykloje“ (Rokiðkis), „Gamta –lietuvio namai“ (Lukðiai), „Mokinio asmenybësraidos lûkesèiai“ (Vilkaviðkis),„Dvasingumo raiðkos tikrovë bendruomenësaplinkoje“ (Ðiauliai). Tai galimybëkonkretinti labai plaèià ir sudëtingàdvasingumo sklaidos problemà bei iðryðkintisukauptà patirtá. Todël galimateigti, kad pasirinktas konferencijos organizavimomodelis pasiteisina – padedatobulinti dvasingumo sklaidos patirtáir gilinti jos teorijà. Neatsitiktinai kyla irnauji þidiniai, daugëja publikacijø dvasingumotema.Remiantis konferencijø (2004, 2006,2008, 2010, 2012 m.) medþiaga bei atskleistomisidëjomis, sudarytas moksloþurnalo „Pedagogika“ 72 numeris(2004), parengtos ir iðleistos kolektyvinësmonografijos „Dvasingumas þmogauspasaulyje“ (2009, papildytas leidimas2011 m.) ir „Ugdymo dvasingumas“.Kolektyvinë monografija. ISBN976-9955-20-739-9, LEU (sudarë J.Kieviðas,2012), kiti leidiniai.Knygoje „Dvasingumas þmogauspasaulyje“ ávairiais aspektais nagrinëjamosdvasingumo apraiðkos þmogausaplinkoje, visuomenëje. Aptarti dvasingumosklaidos veiksniai, aplinkybës,tradicijø istorinë raida. Net 28 autoriai(profesoriai, daktarai, mokytojai, kultûrosdarbuotojai, teologai) ið 5 ðaliø aptariasituacijà dabarties visuomenëje,16 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8