ius J.Stroinovskis; já pakeitë viceprofesoriusSimonas Malevskis (1759–1832),pats baigæs ðio instituto studijas. Parengimolygis tenkino Edukacinæ komisijà;jos inspektoriai ne kartà pabrëþë labaigerà daugelio mokytojø darbà.Abiejø Tautø respublikos þlugimas <strong>ir</strong>su tuo susijusi sumaiðtis universitete1797–1803 m. pristabdë Mokytojø institutoveiklà. Paskelbus 1803 m. imperatoriðkojouniversiteto ástatus, daugelispanaikintos Edukacinës komisijos inovacijøliko galioti. <strong>Vilniaus</strong> universiteto kuratoriuskunigaikðtis Adomas Èartoriskis,teikdamas mokyklø struktûros projektà,netgi paþymëjo, kad nebus nukryptanuo komisijos suformuotø ga<strong>ir</strong>iø, o <strong>ir</strong> mokytojørengimo institucijoje studijø tvarkabeveik nesikeis. Nustatytas vienu maþesnisauklëtiniø skaièius, jø iðlaikymuisk<strong>ir</strong>iant po 150 sidabro rubliø metams.Kandidatai buvo atrenkami pagal matematikos,zoologijos, botanikos, chemijos<strong>ir</strong> romënø literatûros stojamøjø egzaminørezultatus. Ástojusieji rinkdavosistudijø skyriø (fakultetà). Taèiau pagalankstesnæ tvarkà jiems bûdavo sk<strong>ir</strong>iamipapildomi studijø dalykai, kad mokytojasgerai iðmanytø visus vidurinëse mokyklosemokomus dalykus. Tad tiksliuosiusmokslus studijuosianèiam kandidatuibuvo privalu iðklausyti humanitariniødisciplinø ávadinius kursus, o humanitarams– tiksliøjø mokslø. Uþsienio kalbø– rusø, prancûzø <strong>ir</strong> vokieèiø – paskaitosbuvo privalomos visiems. Vëliau kiekvienamseminaristui studijø programa bûdavosudaroma individualiai. Dar vienapaþangi naujovë, átv<strong>ir</strong>tinta tuometëje mokymoprogramoje, – siekis suteikti bûsimiesiemsmokytojams praktiniø ágûdþiø.Fizikos <strong>ir</strong> matematikos skyriaus studentaibûdavo sk<strong>ir</strong>iami d<strong>ir</strong>bti pagalbininkaisá laboratorijas bei kabinetus (fizikos, chemijos,mechanikos, mineralogijos) <strong>ir</strong> á botanikossodà; studijuojantys literatûrà –á universiteto bibliotekà. Kartais studentaipavaduodavo sus<strong>ir</strong>gusius ar iðvykusius<strong>Vilniaus</strong> mokyklø mokytojus. Apie1822 m. buvo ávestos „supratimo apiepedagogikà“ paskaitos, joms sk<strong>ir</strong>iant valandàsekmadieniais po pietø. Taèiau taispaèiais metais padarytoje iðsamioje mokykløbûklës apþvalgoje, kurià pateikëvizitatorius Jonas Chodzka, jau kalbama<strong>ir</strong> apie Pedagogikos katedros reikmæ.Ðiek tiek pedagogikos pradmenøsuteikdavo filosofijos kursas. Pavyzdþiui,þymus I.Kanto filosofijos propaguotojasprofesorius J.M.Abichtas, dëstæs universitete1804–1816 m., plaèiai nagrinëjognoseologijà.Studijø tvarka <strong>Vilniaus</strong> imperatoriðkajameuniversitete buvo nustatyta, priëmusSeminarijos nuostatus, kuriuos1817 m. parengë þymus gamtininkasprofesorius Stanislovas Bonifacas Jundzilas(1761–1847), daug metø d<strong>ir</strong>bæsmokytojø studijø prefektu. 1821m. ðiuosnuostatus kiek pakoregavo profesoriusMykolas Polinskis-Pelka (1785–1848).Jo projekte iðvardytos disciplinos, kuriasturi studijuoti kiekvieno skyriaus seminaristai.1820 m. auklëtiniø sàraðe jaupaminëti <strong>ir</strong> pieðimà studijuojantys keturijaunuoliai.Seminarijos nuostatai skatino akademinækarjerà. Juose nurodyta, kad auklëtiniaigali siekti <strong>ir</strong> aukðtosios mokyklosprofesûros. Iðties ið absolventø iðaugonemaþai labai þymiø mokslo <strong>ir</strong> kultûrosveikëjø. Tai <strong>Vilniaus</strong> universiteto profesoriai:teisininkas S.Malevskis (1759–1832), fizikas Steponas Stubelevièius(1762–1814), matematikai ZacharijasNiemèevskis (1766–1820) <strong>ir</strong> Tomas Þickis(1762–1839), istorikas Joachimas Lelevelis(1786–1861), mineralogas IgnasJakovickis (1794–1847), tikimybiø teorijospradininkas Zigmantas Revkovskis(1807–1893); taip pat astronomas VincentasKarèevskis (1789–1832), bibliografasA.Bohatkevièius (1789–1831), architektasIpolitas Rumbovièius (1798–1838), literatas <strong>ir</strong> geologas Tomas Zanas(1796–1855), poetas Adomas Mickevièius(1798–1855), tapytojas VincentasSmakauskas (1797–1876), Kijevouniversiteto profesorius fizikas KarolisJencas (1797–1829), Charkovo universitetoprofesorius, p<strong>ir</strong>møjø geodezijosvadovëliø autorius Antanas Ðahinas(1799–1845), Kazanës universiteto rektorius,mongolistikos pradininkas JuozapasKovalevskis (1801–1878), garsushidrotechnikos inþinierius Janas Heidetalis(1801–1871) <strong>ir</strong> kiti. Ne vieno ið jøpavardë yra <strong>ir</strong> garsiø XIX a. pradþios patriotiniøorganizacijø sàraðuose bei laisvëskovø, sukilëliø prieð rusø valdþià gretose.Filomatai buvo A.Mickevièius, T.Zanas,J.Sobolevskis, J.Kovalevskis; filaretai– J.Vernikovskis, F.Kolakovskis, J.Krinickis,J.Heidetalis, N.Kozlovskis. Taigiakivaizdu, kad Mokytojø seminarijosauklëtiniai – <strong>Vilniaus</strong> akademinio jaunimoþiedas. Skaudþiø tautai istoriniø ávykiøiðblaðkyti po platøjá pasaulá, savo gabumus<strong>ir</strong> kûrybinæ energijà atidavë, deja,nebe savo tëvynei Lietuvai...Iðdëstytø istoriniø faktø kontekstegalima daryti iðvadà, kad Lietuvos edukologijos<strong>universitetas</strong> savo ðaknimis <strong>ir</strong>iðtakomis tikrai siekia Edukacinës komisijos1783 m. ákurtà Mokytojø institutà– seminarijà.GeriausiejiProf. habil. dr.Marijona BARKAUSKAITËEdukologijos katedros vedëjaMokytojo, kaip asmens, indëlisugdymo procese yra nelygstamosvertës. Dar 4000 metø prieð Kristøkinai mokytojà, kuris buvo pagrindinisþiniø ðaltinis, aukðèiau vertino uþtai, kas jis yra, o ne uþtai, kà jis sako.Prof. E. Martiðauskienë, aptardamapedagogo rengimà, iðsako svarbiausiàrûpestá, jog reikalavimai pedagoguineturi ribø, t.y. „uþ viskà <strong>ir</strong>visada“ atsakingas.Doc. E.Sakadolskienës (2009)duomenimis, Europos ðalys, kuriosðiandien itin rûpinasi pedagogørengimu, vien pedagoginei praktikaisk<strong>ir</strong>ia 200 dienø, be to, prailginastudijø laikà iki 5–6 metø.Pradþia – nuo pedagogikos mokslosuvokimo. Atsk<strong>ir</strong>i mokomieji dalykaiuþima tik dalá þmonijos patyrimo, opedagogika, jos mokslo turinys, kaiptaikliai pastebi S.Ðalkauskis, yravisos þmonijos patyrimas, sutvarkytas,apibendrintas, paaiðkintas,suvestas á sistemà, praturtintasmokslinëmis iðvadomis, o jaisuprasti, ja remtis, jai studijuotisk<strong>ir</strong>iama maþiausiai laiko.4 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8
ðviesategul tampamokytojaispilnatvæ, o bet kurios dalies menkumassukuria sàlygas ats<strong>ir</strong>asti ugdymo klaidoms,kuriø taisymui nepakanka raudonoar þalio pieštuko. Daþniausiai reikia„þiniø“ <strong>ir</strong> „ð<strong>ir</strong>dies“ reabilitacijos, pakrovimo,atnaujinimo. „Þiniø“ <strong>ir</strong> „ð<strong>ir</strong>dies“ pakrovimoprocesas yra glaudþiai susijæs,bet pasiekiamas rezultatas laiko, tv<strong>ir</strong>tumo,patikimumo, raiškos <strong>ir</strong> kitais aspektaisabiem pusëm (þinioms <strong>ir</strong> š<strong>ir</strong>dþiai) labaisk<strong>ir</strong>tingas, daþnai veikiamas <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>tingøporeikiø.Auginimas. Globojimas. UgdymasPedagogikos mokslo raidos analizëpasaulio <strong>ir</strong> Lietuvos moksliniø darbø konteksteleidþia teigti, kad, realizuojant ðiøsàvokø turiná, visos bûtinos veiklos sritysbesàlygiðkai prisk<strong>ir</strong>iamos pedagoguitaikant aukðèiausius kokybinius kriterijus.Ðtai „auginimas“. Tiesiogiai tai – ðeimospareiga, kuriai reikalavimai, kokybëskriterijai áva<strong>ir</strong>iuose dokumentuoseaptarti, bet realiame gyvenime jie menkaitikrinami, jø nesilaikoma, á juos valstybiðkaimaþai kiðamasi. Sakykime, dëlvaiko maisto kaloringumo, áva<strong>ir</strong>umo <strong>ir</strong> kt.ðeima tik retais atvejais sulaukia priekaiðtø,tuo tarpu ðvietimo institucijos, pedagogaituri atsakyti uþ jø maisto kaloringumà,ðvarumà, áva<strong>ir</strong>ovæ, ðvieþumà <strong>ir</strong> t.t.Aukðèiausios kokybës reikalavimai (saugumo, iðsilavinimo, ramybës,atsakingumo) keliami ne tik pedagogui, ugdanèiam tautos ateitá, bet<strong>ir</strong> kiekvienam mûsø, gyvenanèiam <strong>ir</strong> màstanèiam apie ateitá.èiausio <strong>ir</strong> humaniðkiausio tikslo – sudarytisàlygas kiekvieno vaiko pozityviai sav<strong>ir</strong>aiðkaipagelbëjant <strong>ir</strong> maksimaliai panaudojantjo galias <strong>ir</strong> galimybes visumineiasmenybës sklaidai.Todël ne ðûkiais <strong>ir</strong> tuðèiais þodþiais,bet visa þmogiðkàja esybe suvokdamipedagogo-ugdytojo pask<strong>ir</strong>tá – prisiimti atsakomybæuþ brangiausios <strong>ir</strong> didþiausiosvertybës – vaiko – ugdymà, privalomevisi (politikai, valdþios þmonës <strong>ir</strong> klerkai,ðoumenai <strong>ir</strong> visokio plauko þurnalistai, të-Svarbiausios pedagogo asmenybësdedamosiosPedagogas yra kvalifikuotas specialistas,turintis universitetiná (pasaulinënuostata) iðsilavinimà. Pedagoginiø studijømetu kaupiamos teorinës <strong>ir</strong> praktinësþinios, mokëjimai <strong>ir</strong> gebëjimai, sudarantys„þiniø“ pagrindus (kompetencijas),o antrosios dalies „ð<strong>ir</strong>dies“ pagrindainëra taip lengvai nusakomi <strong>ir</strong> pamatuojamikaip „þinios“, tai <strong>ir</strong> sudaro ðiosugdomosios dalies sudëtingumà.Tad suprantama, kodël XX a. klasikasM.Fullanas mokytojo naujoviškamdarbui stiprinti rekomenduoja ið esmësgerinti pedagogikos dalyko ne tik þinias,Pedagoginio darbo iðsk<strong>ir</strong>tinumà didina <strong>ir</strong> jo universalumas. Nëra kitosprofesijos, kuri apimtø visas þmogaus gyvenimo sferas, nes auklëtiniaiklausia áva<strong>ir</strong>iausiø dalykø. Todël pedagogas dalyvauja ugdymoprocese visu savo gyvenimu, buitimi <strong>ir</strong> bûtimi.Dar grieþtesni <strong>ir</strong> kokybiniu poþiûriu didesn<strong>ir</strong>eikalavimai kitoms pedagoginëmsveikloms organizuojant mokymo, lavinimo,auklëjimo procesus, siekiant aukðvai,kolegos pedagogai... Ir visa visuomenë)ásisàmoninti, kad pedagogo asmenybëjesusilydo þinios <strong>ir</strong> ð<strong>ir</strong>dis. Ðiosdvi dalys sudaro pedagogo asmenybësbet <strong>ir</strong> jomis remtis teisinëje, þiniasklaidos<strong>ir</strong> kt. sistemose, kai sprendþiamos þmogaus,ypaè vaiko, problemos. Mokytojoprofesijos iðsk<strong>ir</strong>tinumà lemia tai, kad þiniøtaikymas, jø realizavimas turi bûti suvoktaskaip nepertraukiamas vyksmas(pedagoginis procesas), kad jis yra gyvas,maitinamas giliausiu asmeniniu santykiu,visu vertybiniu potencialu, tiksliaumeile, paþadinanèia mokinio norà mokytisbei savo gyvenimà grásti aukðèiausiomisvertybëmis. Bet tai nesusiformuojasavaime ar tiksliai atgaminus vadovëliømedþiagà. Kaip pasakytø J.Ratzingeris,,,tikslas pasiekiamas ne perdavuskuo daugiau þiniø, bet tada, kai per þodánuðvinta meilë, kai jame susilieèia tu <strong>ir</strong>tu. Dialogo prasmë glûdi ne treèiajame– dalyko þinojime, o paèiame paðnekove.Tai susivienijimas“.Visa pedagogikos klasika persmelktapedagogo asmens svarbos árodymo.<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2012</strong> <strong>Nr</strong>. 7-8 5