Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

ðviesategul tampamokytojaispilnatvæ, o bet kurios dalies menkumassukuria sàlygas atsirasti ugdymo klaidoms,kuriø taisymui nepakanka raudonoar þalio pieštuko. Daþniausiai reikia„þiniø“ ir „ðirdies“ reabilitacijos, pakrovimo,atnaujinimo. „Þiniø“ ir „ðirdies“ pakrovimoprocesas yra glaudþiai susijæs,bet pasiekiamas rezultatas laiko, tvirtumo,patikimumo, raiškos ir kitais aspektaisabiem pusëm (þinioms ir širdþiai) labaiskirtingas, daþnai veikiamas ir skirtingøporeikiø.Auginimas. Globojimas. UgdymasPedagogikos mokslo raidos analizëpasaulio ir Lietuvos moksliniø darbø konteksteleidþia teigti, kad, realizuojant ðiøsàvokø turiná, visos bûtinos veiklos sritysbesàlygiðkai priskiriamos pedagoguitaikant aukðèiausius kokybinius kriterijus.Ðtai „auginimas“. Tiesiogiai tai – ðeimospareiga, kuriai reikalavimai, kokybëskriterijai ávairiuose dokumentuoseaptarti, bet realiame gyvenime jie menkaitikrinami, jø nesilaikoma, á juos valstybiðkaimaþai kiðamasi. Sakykime, dëlvaiko maisto kaloringumo, ávairumo ir kt.ðeima tik retais atvejais sulaukia priekaiðtø,tuo tarpu ðvietimo institucijos, pedagogaituri atsakyti uþ jø maisto kaloringumà,ðvarumà, ávairovæ, ðvieþumà ir t.t.Aukðèiausios kokybës reikalavimai (saugumo, iðsilavinimo, ramybës,atsakingumo) keliami ne tik pedagogui, ugdanèiam tautos ateitá, betir kiekvienam mûsø, gyvenanèiam ir màstanèiam apie ateitá.èiausio ir humaniðkiausio tikslo – sudarytisàlygas kiekvieno vaiko pozityviai saviraiðkaipagelbëjant ir maksimaliai panaudojantjo galias ir galimybes visumineiasmenybës sklaidai.Todël ne ðûkiais ir tuðèiais þodþiais,bet visa þmogiðkàja esybe suvokdamipedagogo-ugdytojo paskirtá – prisiimti atsakomybæuþ brangiausios ir didþiausiosvertybës – vaiko – ugdymà, privalomevisi (politikai, valdþios þmonës ir klerkai,ðoumenai ir visokio plauko þurnalistai, të-Svarbiausios pedagogo asmenybësdedamosiosPedagogas yra kvalifikuotas specialistas,turintis universitetiná (pasaulinënuostata) iðsilavinimà. Pedagoginiø studijømetu kaupiamos teorinës ir praktinësþinios, mokëjimai ir gebëjimai, sudarantys„þiniø“ pagrindus (kompetencijas),o antrosios dalies „ðirdies“ pagrindainëra taip lengvai nusakomi ir pamatuojamikaip „þinios“, tai ir sudaro ðiosugdomosios dalies sudëtingumà.Tad suprantama, kodël XX a. klasikasM.Fullanas mokytojo naujoviškamdarbui stiprinti rekomenduoja ið esmësgerinti pedagogikos dalyko ne tik þinias,Pedagoginio darbo iðskirtinumà didina ir jo universalumas. Nëra kitosprofesijos, kuri apimtø visas þmogaus gyvenimo sferas, nes auklëtiniaiklausia ávairiausiø dalykø. Todël pedagogas dalyvauja ugdymoprocese visu savo gyvenimu, buitimi ir bûtimi.Dar grieþtesni ir kokybiniu poþiûriu didesnireikalavimai kitoms pedagoginëmsveikloms organizuojant mokymo, lavinimo,auklëjimo procesus, siekiant aukðvai,kolegos pedagogai... Ir visa visuomenë)ásisàmoninti, kad pedagogo asmenybëjesusilydo þinios ir ðirdis. Ðiosdvi dalys sudaro pedagogo asmenybësbet ir jomis remtis teisinëje, þiniasklaidosir kt. sistemose, kai sprendþiamos þmogaus,ypaè vaiko, problemos. Mokytojoprofesijos iðskirtinumà lemia tai, kad þiniøtaikymas, jø realizavimas turi bûti suvoktaskaip nepertraukiamas vyksmas(pedagoginis procesas), kad jis yra gyvas,maitinamas giliausiu asmeniniu santykiu,visu vertybiniu potencialu, tiksliaumeile, paþadinanèia mokinio norà mokytisbei savo gyvenimà grásti aukðèiausiomisvertybëmis. Bet tai nesusiformuojasavaime ar tiksliai atgaminus vadovëliømedþiagà. Kaip pasakytø J.Ratzingeris,,,tikslas pasiekiamas ne perdavuskuo daugiau þiniø, bet tada, kai per þodánuðvinta meilë, kai jame susilieèia tu irtu. Dialogo prasmë glûdi ne treèiajame– dalyko þinojime, o paèiame paðnekove.Tai susivienijimas“.Visa pedagogikos klasika persmelktapedagogo asmens svarbos árodymo.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 5