Tasmanija - Vilniaus universitetas

Muziejausákûrëjas ir direktoriusdr. Gunaras Kakaraskalendoriniø matavimø ir navigacijos metodø,dabar – kosmonautikos tikslø) ir kt.Tad muziejaus ekspozicija pasakoja apiegamtos paþinimà senovëje, baltø genèiøpasaulio modelá, jo atspindþius tautodailëje,senàsias kalendorines ðventes ir jøjungtis á sistemas, liaudiðkàjà metrologijà– matus bei saikus, paleoastronomijos paminklus.Tada – astronomijos mokslo Lietuvojeistorija, Vilniaus observatorijos darbaiir atradimai, ðiandienës kosmonautikoslaimëjimai. Ir kosmologijos raida: nuogeocentrinës sistemos iki stygø teorijos...Taigi akivaizdu, kad Lietuvos etnokosmologijosmuziejus, sukurdamas savo ekspozicijà,pirmasis þengë link Kosminio pasaulioegzistencijos ir ryðiø su juo áprasminimoþmogaus sàmonëje.Galerija atveda á paskaitø salæ, kuriojeperþiûrimos naujausios geriausiais pasaulioteleskopais padarytos kosmoso tolybiønuotraukos. Toliau liftu pakylama ábokðtø aukðtybes. Ten ekskursijø dalyviaipo Visatos tolius gali pasidairyti ir patys:bokðtuose árengti modernûs teleskopai,kuriø veidrodþiø skersmuo yra 40 ir 80cm. Tereikia atvaþiuoti giedrà naktá! Gidaspadës „pakeliauti” po Mënulio kraterius,suskaièiuoti Jupiterio palydovus, pasigroþëtiSaturno þiedais, suvokti atstumàiki artimiausios mûsiðkei Andromedosgalaktikos. Teleskopu stebima ir dienà:uþdëjus specialius ðviesos filtrus galimatyrinëti dinamiðkàsias Saulës dëmes. Kasvienuolika metø jø labai pagausëja, Saulëtampa aktyvi. Tai atsiliepia ávairiems geofiziniamsreiðkiniams Þemëje ir net þmoniønuotaikai bei sveikatai.Ið bokðtus jungianèios apþvalgosaikðtelës – stiklinës „skraidanèiosios lëkðtës“atsiveria kvapà gniauþianti Aukðtaitijoseþerø, miðkø, kalneliø ir dubakloniøpanorama. Vaizdas nuostabus bet kuriuometø laiku.Pasiðventæs idëjaiProf. habil. dr. JuozasAlgimantas KRIKŠTOPAITIS2010 m. gruodþio 17 d. bièiuliai, kolegosir sveèiai vykstame á unikalià Kulionyseðalia Molëtø ásikûrusià kultûros institucijà,kad jubiliejaus proga galëtumepasidþiaugti jos nuveiktais darbais ir daugþadanèiomis perspektyvomis. Po proginioatnaujintos muziejaus mokslinës tarybosposëdþio atsivërë pastato durys irpakvietë sveèius vidun. Jiems suguþëjusá þemutinæ fantastiðkø formø rûmø dalá,prasidëjo renginys, panaðus á kosminiopasaulio paslapties pagarbinimo ritualà.Sveèiai lëtai kilo poþemine galerija, kuriospakraðèiuose nuoseklia eile atsiverdavoteminëms ekspozicijoms skirtoserdvës, prabylanèios originaliø daiktø irvaizdø kalba apie baltiðkos kultûros sà-Aplink muziejø kuriamas miðko parkas,kurio takais takeliais galima apeiti daugádomiø apylinkës vietø, apþiûrëti istorines,gamtos ir kultûros paveldo vertybes – piliakalná,aukðtapelkæ, mitologinius akmenissu dubenimis, vandens malûnà. Aplinkosgamtinë ávairovë, muziejuje sukauptoskultûros vertybës leidþia ágyvendintiskirtingø lygiø edukacines programas, tinkanèiasir mokyklø pradinukams, ir studentams,ir didelio iðsilavinimo, plaèiø kultûriniøinteresø þmonëms. Muziejuje plëtojamitaip pat mokslo darbai. Viena pagrindiniøkrypèiø – paleoastronominiai tyrimai.Jais ið archeologiniø radiniø siekiama iðskirtiir interpretuoti tuos, kurie turi sàsajøsu astronomija ar kalendoriniais matavimais.Ðios rûðies þinomiausias paminklas– XV a. pradþioje egzistavæs stulpeliø ra-sajas su dangaus ðviesuliø ir metø kaita,su þemdirbiø kasdienybe, susipynusia suánoringais gamtos ciklais. Eksponuojamidalykai, palydëti muziejaus darbuotojøpaaiðkinimø, tarsi atvërë dëmesingiemseisenos dalyviams savo turiná ir paslëptusprasmiø takus.Aukštai, uþ paskutinës pakopos,galerijos piligrimai pateko á erdvià auditorijàsu modernia garso ir vaizdoaparatûra. Šventei susikaupæ sveèiai irmuziejaus bièiuliai susëdo iðklausytimuziejaus ákûrëjo ir direktoriaus dr. GunaroKakaro þodþio, bet prieð tai pamatëáspûdingus vaizdus, nukëlusiusdalyviø akis nuo jaukios muziejaus aplinkos,nuo erdvëlaivá primenanèio pastatoiki naujausiø astrofizikø atradimøneaprëpiamos Visatos erdvëse.Gunaras Kakaras nuðvietë muziejauskûrimo epopëjà, prasidëjusià nuotuomet atrodþiusios nerealios idëjos gimimoiki pergalingos pabaigos. Pergalingos,nes reikëjo áveikti vingiuotà ir erðkëèiaisklotà dviejø deðimtmeèiø kelià,nuolat kovoti su bukagalviais biurokratais,pavyduoliais, áveikti šimtus netikëtøtrukdþiø, daþnai sàmoningai pakiðamø.Tai prisimindamas áterpsiu keliasvisuotinës istorijos patyrimà apibendrinanèiasmintis.Pastaraisiais deðimtmeèiais tarp istorikøásigalint liberalumo svaigulio pagautiemspostmodernizmo adeptams,buvo demagogiðkai skelbiama, kad istorijàlemia varguoliai – valstieèiai, darbininkaiir kitokio plauko „proletarai“.Prasidëjo ideologizuotos „kasdienybësistorijos“ raðymas ir visuomenës mulkinimas.Norëèiau skaitytojø dëmesá atkreiptiá habil. dr. Algirdo Deguèiostraipsnius, pastaraisiais mënesiais pasirodþiusiusþurnaluose „Metai“, „Logos“ir tuoj pat paplitusius interneto tintasant garsiojo Birutës alko kalno Palangoje.Bûta ir akmenø, iðdëstytø taip, kadþymëtø saulës tekos ar laidos vietas svarbiausiøkalendoriniø ðvenèiø metu. Pirmøjøamþiø po Kristaus gimimo laidojimo paminkluosetaip pat iðskiriamos astronomiðkaireikðmingos kryptys. Kitas tyrinëjimøbaras – ávairiø etninës kultûros reiðkiniø interpretacija.Etnokosmologinis poþiûris padedageriau suvokti tautodailës ornamentø,tradiciniø juostø ir audiniø raðtø, kalendoriniøir darbo dainø þodþiø bei lietuviðkøjøpaproèiø giluminæ prasmæ. Astronominësþinios mûsø kraðto þmonëms buvolabai svarbios: permainingo klimato sàlygosvos ne vos leidþia iðsiauginti derliø,tad darbø sekà reikia labai grieþtai pagalþemdirbiðkàjá kalendoriø rikiuoti.Muziejaus koncepcijà ir jame plëto-4 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

kelianèiø mikroorganizmø, toksinø kiekiouþterðtame maiste, be to, labai svarbus irligonio amþius, bendra sveikatos, imuninëssistemos bûklë ir kt.Uþkreèiamøjø ligø epidemiologinësstebësenos duomenimis, nereti atvejai,kai ta paèia uþkreèiamàja liga uþsikreèiavienu metu grupë þmoniø, vartojusiø tàpatá maistà. Toks ávykis vadinamas ligosprotrûkiu. Protrûkiai daþniausiai kyla ðeimose,vaikø ugdymo, vieðojo maitinimoástaigose. Daþniausia jø prieþastis bûnanepakankamai termiðkai apdorotas gyvûninismaistas, ávairios salotos ar miðrainës,kreminiai konditerijos gaminiai, kuriegaminami su þaliais kiauðiniais.Lietuvoje yra kilæ protrûkiø dël gamybosvietoje uþterðtø ûkininkø pieno produktø. Tokámaistà daþniausiai uþterðia asmenys, sergantysuþkreèiamàja liga, ar besimptomiaiuþkreèiamøjø ligø sukëlëjø neðiotojai.Vaikø ikimokyklinio ugdymo ástaigoseneretai ligos tarp vaikø iðplinta per buitinásàlytá, t.y. ligø sukëlëjus iðplatina lengvomisligos formomis sergantys vaikai arðiø ástaigø personalas.Þarnyno uþkreèiamàsias ligas gali sukeltine tik patogeninës bakterijos, bet ir jøgaminami toksinai, virusai, parazitai.Per pastaruosius deðimt metø Lietuvojekasmet uþregistruojama nuo 15 iki 20 tûkstanèiøper maistà plintanèiø uþkreèiamøjøligø atvejø. Vien tik 2009 m. Lietuvoje buvouþregistruoti 18 033 tokiø ligø atvejai.Pateikti duomenys rodo, kad ðiø ligø grupëjevyrauja (apie 60 proc.) bakterinës kilmëssukëlëjai. Daþniausiai nepavyksta patikslintigalutinës bakterinës infekcijos diagnozës.Þarnyno uþkreèiamàsias ligasdaþnai sukelia ir virusai – rotavirusai, norovirusaiir kt. (38 proc.) (3 pav.).Praëjusio deðimtmeèio suvestiniai rezultatairodo, kad sergamumas salmoneliozeLietuvoje ir kaimyninëse Baltijos irÐiaurës Europos ðalyse (2000–2009 m.)labai svyravo. Pavyzdþiui, Lietuvoje sergamumassalmonelioze kito nuo 30 atvejø100 tûkst. gyventojø (2000 m.) iki daugiaukaip 100 (2006 m.), o 2009 m. pabaigojebuvo apie 60 atvejø tam paèiam gyventojøskaièiui (4 pav.). Pastaràjá deðimtmetá pagrindinissalmoneliozës rizikos veiksnystiek mûsø ðalyje, tiek kitose Europos ir pasaulioðalyse yra viðtiena, kiauðiniai ir jøproduktai. Kiek reèiau þmoniø salmoneliozæsukelia ir kitø gyvûnø mësa – kiaulienaar jautiena. Kai nepaisoma asmeninëshigienos, nuo salmonelioze serganèiø namuoseauginamø gyvûnëliø gali uþsikrëstimaþi vaikai. Salmoneliozei bûdingas sezoniškumas– susirgimø kasmet padaugëjaðiltuoju metø laiku, geguþës–rugsëjomënesiais. Ðiuo laikotarpiu salmonelësgali labai sparèiai daugintis ir per keliasdeðimtminuèiø ar valandà maiste jø galisusikaupti sveikatai pavojingi kiekiai. Beje,besidaugindamos salmonelës nekeièiamaisto iðvaizdos nei skonio. Maistotoksinæ infekcijà sukelia salmoneliø gaminamastoksinas. Epidemiologiðkai didþiausiàrizikà uþsikrësti salmonelëmiskelia ávairios miðrainës, kurios uþterðiamosant virtuvës inventoriaus esanèiø sukëlëjø.Todël, norint iðvengti ðios pavojingosuþkreèiamosios ligos, patartina vartotitik gerai termiðkai apdorotà gyvûninámaistà, laikyti já šaltyje.Pastaraisiais metais kampilobakteriozëtapo dominuojanèia zoonoze daugelyjeEuropos ðaliø. Sergamumo kampilobakteriozerodikliai kai kuriose ðalyse yra didesniuþ salmoneliozës. Pavyzdþiui, 2007m. ES šalyse buvo uþregistruota daugiaukaip 204 tûkst. kampilobakteriozës atvejø,o salmoneliozës – per 157 tûkstanèius. Visdëlto sergamumas kampilobakterioze Lietuvojedaug maþesnis negu kitose Baltijosir Ðiaurës Europos ðalyse (5 pav.). Gali bûti,kad, palyginti su kitomis šalimis, toksmaþesnis sergamumas yra ir dël nepakankamømikrobiologinës diagnostikos apimèiø.Kampilobakteriozës rizikos veiksniai panaðûsá salmoneliozës, ði liga paprastai plintaper viðtienà ir kitus mësos gaminius, taippat per nepasterizuotà pienà ir jo produktus.Kadangi kampilobakterijos maiste nesidaugina,ðios infekcijos protrûkiai yra gerokairetesni nei salmoneliozës.5 pav. Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir kaimyninëseBaltijos ir Ðiaurës Europos ðalyseEpinorth duomenysDabar Lietuvos visuomenës sveikatosprieþiûros specialistai susirûpinæ dëldidëjanèio sergamumo jersinioze, kurisper pastaruosius 3 metus Baltijos ir ÐiaurësEuropos ðalyse buvo didþiausias. Europosligø prevencijos ir kontrolës centro(toliau – ECDC) duomenimis, vidutinissergamumas jersinioze Europoje perpastaràjá deðimtmetá buvo stabilus – paprastai2 atvejai 100 tûkst. gyventojø.ECDC duomenimis, daþniausia jersiniozësprieþastis yra kiauliena ir jos produktai,termiðkai neapdorotos darþovës.Kai kuriø Escherichia coli (E.coli –þarnyno lazdelë) kamienø randamaþmogaus þarnyne. Tai normalu, nes tieE.coli kamienai yra normali þarnyno mikroflora,nesukelianti jokiø ligø. EnteropatogeniniøE.coli sukëlëjø infekcijosðaltinis yra sergantys ðia infekcija þmonësir galvijai. Labiausiai pavojinga uþsikrëstihemoraginá kolità sukelianèiomisE. coli (EHEC) bakterijomis, kuriø platintojaiyra galvijai. Uþsikreèiama daþniausiaivartojant uþterðtà maistà: þaliàar nepakankamai karðèiu apdorotà mësàir jos produktus bei nevirintà pienà.Vandens ir maisto fekalinis uþterðimas,taip pat maisto kryþminë tarða já gaminanttaip pat yra svarbûs infekcijos plitimo keliai.Apraðyti E. coli O157 protrûkiai, kilæper mësainius, deðreles, jautienos kepsnius,nevirintà pienà, ðvieþias obuoliø sultis,jogurtus, sûrius, majonezà, salotas. Sukëlëjasyra pakankamai atsparus rûgðèiai,todël gali iðgyventi fermentiniais bûdaisapdorotame maiste, marinuotose darþovëse.Infekcija gali plisti per uþterðtà geriamàbei atvirø vandens telkiniø vandená.Per buitiná sàlytá (þmogus þmogui) infekcijadaþniausiai gali iðplisti ikimokyklinësevaikø ugdymo ástaigose. Uþsikrësti galimair nuo tiesioginio sàlyèio su gyvûnusukëlëjø neðiotoju.Sergamumas šigelioze (bakterinëdizenterija) maþëja. Pastaruosius 3 metustiek Lietuvoje, tiek kitose Europosšalyse uþregistruoti tik pavieniai šios infekcijosatvejai.Rotavirusinë infekcija – viena ið labiausiaipaplitusiø visame pasaulyje ûminiøvirusiniø þarnyno infekcijø. Ji yra vienadaþniausiø kûdikiø ir maþø vaikø mirtingumoprieþasèiø ekonomiðkai neiðsivysèiusioseAzijos bei Afrikos ðalyse. Kasmetpasaulyje uþregistruojama daugiaunegu 100 milijonø rotavirusø sukeltø viduriavimø,tik 25 mln. pacientø kreipiasi medicininëspagalbos. Europos Sàjungos ðalysekasmet uþregistruojama apie 3,5 mln.rotavirusinës infekcijos atvejø vaikams iki5 metø amþiaus, ið jø 700 tûkst. kreipiasimedicininës pagalbos, apie 90 tûkst. gydomiligoninëse, deja, apie 200 mirðta.Nukelta á 22 p.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 7

Ðiandien Lietuvoje puslaidininkiø fizika –viena reikðmingiausiø mokslo krypèiø, galintididþiuotis indëliu á pasauliná mokslà.PuslaidininkiøfizikaProf. habil. dr. JuozasVidmantis VAITKUS50 metø moksliniampadaliniui, subrandinusiamdaigusSaulëtekio slëniuiSveikiname áþymøLietuvos mokslininkàprofesoriø habilituotàdaktarà Juozà VidmantáVAITKØ neeiliniogimtadienio proga.Þurnalo skaitytojams Jûsprisistatëte daugiau kaipprieð 30 metø straipsniu„Lazeris tarnyboje“(1980, Nr. 5). Platausdiapazono, átaigûs Jûsøstraipsniai gundo skaitytojussiekti naujø moksloþiniø. Dëkojame Jums!Tegu Jus, Profesoriau,dar ilgai lydi sëkmë,iðtvermë, laimë!Virginijos VALUCKIENËS nuotr.Pasaulyje puslaidininkiø pramonë yraviena ið efektyviausiø. Puslaidininkiø fizikosatradimai taip plaèiai pritaikomi,kad uþ juos suteikiamos Nobelio premijos,pvz., 2000 ir 2009 metais, o 2010 m.Nobelio premija taip pat sietina su puslaidininkiøperspektyva, nes tikimasi, kadið grafeno bus galima pagaminti sparèiausiustranzistorius ir vaizduokliø ekranus.Lietuvoje, nors ir kiek neapibrëþtos,taèiau taip pat matyti gana šviesiosperspektyvos pritaikyti šià kryptá versluiir naujiems atradimams. Dabar Lietuvaeksportuoja galingus puslaidininkiniusdiodus, tiristorius, fotodetektorius, rengiamasigaminti elementus Saulës energetikai,lietuviai nemaþai patentuoja uþsieniofirmø naudai. Ko reikia, kad sëkmëbûtø garantuota Lietuvoje? Manyèiau,nelabai daug: reikia, kad tarp dabartiniøjaunuoliø atsirastø panaðiø átuos, kurie jungësi ðiems darbams prieðpenkiasdeðimt su trupuèiu metø, taip patir valdþios noro, kad jø entuziazmas galëtøatsiskleisti.Priklausau tai kartai, kuri artimai bendravosu puslaidininkiø fizikos pionieriaisLietuvoje, todël gerai prisimenu, jei ir nepaèià tyrimø pradþià, tai bent tà dvasià,kuri buvo ðios krypties pradininkø aplinkojeir kuri skatino siekti naujoviø.Susidomëjau puslaidininkiais, kai besivaduojanèiuoseið karo griuvësiø Ðiauliuoseatsirado radijo mëgëjø (tarp jø buvauir aš), kurie, kelerius metus dirbæ suradijo lempø technika, susipaþino su pirmaisiaistranzistoriais. Tai, kad uþ jø sukûrimàjau buvo paskirta Nobelio premija,tuo metu mums maþai imponavo,taèiau jø veikos skirtumas, palyginti sulempinëmis schemomis, buvo akivaizdus.Todël studijuoti ir pasirinkau VilniausUltraaukðtovakuumo aparatûraLAS3000, skirtamedþiagø chemineianalizei. Antrameplane – ðiosaparatûrosvyriausiasisspecialistasJuozas Miškinisuniversitetà – vietà, kur buvo tikimasi ásiskverbtiá puslaidininkiø paslaptis. Jaupirmà studijø dienà buvau priimtas dirbtistudentiško mokslinio darbo á Puslaidininkiøfizikos laboratorijà, kurioje ir uþgimëLietuvos puslaidininkiø fizika.Puslaidininkiø tyrimai Lietuvoje prasidëjotaip. Po karo gyvenimas pradedaatgimti. Profesorius P.Brazdþiûnas ieðkomokslinio darbo krypties, kurià vertëtøplëtoti tokiomis sunkiomis sàlygomis.Nuveikæs graþius darbus iš atomø spektroskopijossrities, sudaræs Lietuvosmagnetiná þemëlapá, gilinæsis á metalø lydiniøelektrines savybes, profesorius, pasikonsultavæssu þymiais Sovietø sàjungosmokslininkais, pasirenka Eksperimentinësfizikos katedrai puslaidininkiøfizikos kryptá. Buriasi pirmieji studentai –V.Tolutis, M.Mikalkevièius, kitø specialybiøfizikai – J.Viðèakas, J.Poþela ir I.Gaðkakeièia savo specializacijà, ásitraukiair jaunesnës pajëgos – E.Sosnauskas,A.Ðileika, K.Valacka. Beveik visi šie þmonëstapo neatskiriama puslaidininkiø fizikosistorijos dalimi, pradëjæ, plëtæ tyrimus,kûræ mokslines grupes Vilniaus universiteteir Lietuvos mokslø akademijosinstitutuose. O dar jaunesnës kartos –R.Baltruðaièio, tyrusio, kaip puslaidininkiøelektrinis laidumas priklauso nuodaþnio, A.Smilgos, tyrusio kontaktinessavybes, A.Medeišio, tyrusio dujø sorbcijosátakà elektrinëms ir optinëms savybëms,S.Stonkaus, pradëjusio augintikristalus, V.Guogos, tyrusio puslaidinin-8 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Aparatûra,sukonstruotaradiaciniamsdefektamstirti CERN‘oreikmëms, irjos autoriaihabil. dr.EugenijusGaubas irdoktorantasAurimasUleckaskiniø sluoksniø ásielektrinimà, paèiu jauniausiupartneriu tapau ir að, ðiø eiluèiøautorius, kuriam buvo pavesta tirti fotolaidumospektrus ir jo kinetikà.Kas buvo mûsø instrumentai? Maþaielektros srovei matuoti – veidrodiniai galvanometrai,potencialui – veidrodiniselektrometras, ikikarinë vakuuminë technika,vienas kitas naujesnis spektrografas,monochromatorius, generatorius,potenciometras ir dar ðis bei tas. Mumstalkino stiklapûèiai, mechaninës dirbtuvës,azoto skystinimo árenginys. Taèiaujau to uþteko, kad, pradëjus tirti polikristaliniuspuslaidininkiø sluoksnius, bûtøatrasta, jog puslaidininkio pavirðiaus irjo tûrio optinës savybës skiriasi. Nuo toprasidëjo sistemingi puslaidininkiø tyrimaisiekiant iðsiaiðkinti efekto prieþastisbei išmokti keisti puslaidininkio savybesnorima kryptimi.Tuo pat metu Lietuvoje augo radijo irelektronikos pramonë, buvo ákurtas Elektrografijosinstitutas, todël fizikai buvo reikalingiðiai pramonei, o tos pramonës produktai– fizikams. Kartu aiðkëjo problemos,kurias sprendþiant puslaidininkiaigali padëti spræsti ir tos pramonës problemas,ir didinti puslaidininkiø taikymoperspektyvas. Visa tai skatino darbus, plëtëgalimybes ir netrukus buvo pamatyta,kad Lietuvos mokslinëse laboratorijosesukurta áranga ne tik nëra prasta, bet prilygstaar net virðija tai, kà naudoja kitospasaulio mokslininkø laboratorijos.Šiame straipsnyje prisimenant Puslaidininkiøfizikos katedros, ákurtos 1960m., vingiuotà moksliná kelià, išryškinama,kas sukurta, o ypaè kokiomis kryptimispradëti darbai buvo perspektyviausi. Visatai glaudþiai siejasi su kuriamu Saulëtekioslëniu, kuris ið esmës turës pakeistiLietuvos pramonæ, t.y. kurti aukðtøjøtechnologijø pramonæ, ir daryti átakàkitoms sritims. Puslaidininkiai èia turisuvaidinti reikðmingà vaidmená.Katedros vedëju buvo paskirtas tuometu dar docentas Jurgis Viðèakas, pasiþymëjæspagrindinëmis gero vadovosavybëmis: 1) pasirinko tinkamà pradinædarbø kryptá; 2) subûrë entuziastingaidirbanèià komandà, kuriai netrukdëdirbti, kartais paskatindamas, kartaisstumtelëdamas darbus kiek kita kryptimi;3) surasdavo finansavimo šaltiniø,bûtinø darbø plëtrai.Pradiniame etape ima vyrauti elektrofotografijostematika. Á ðiuos darbus ásijungiaA.Matulionis, kuriam pavedamaiðilginio fotolaidumo tyrimo tematika, iðElektrografijos instituto perëjæ dirbtiA.Sakalas kuria didelës varþos puslaidininkiamstirti Holo efekto aparatûrà,E.Montrimas pleèia seleno, o V.Gaidelis– cinko oksido sluoksniø tyrimus. Gretafundamentiniø problemø jie sprendë irakivaizdþius praktinio taikymo uþdavinius.Kad jie susieti, pademonstravo Xeroxkorporacijos viceprezidento P.J.Warteriodalyvavimas serijoje diskusijø, pokuriø jis vieðai pripaþino, kad Vilniausuniversitete teorija gerai paaiðkina procesuselektrofotografiniuose sluoksniuose.Ði teorija ir jos eksperimentinis pagrindimasbuvo pateikti ir Pasaulinëjepuslaidininkiø fizikos konferencijojeMaskvoje 1968 metais. ZnO sluoksniaisëkmingai buvo panaudoti elektrofotografiniopopieriaus seismografams gamybaiJ.Janonio popieriaus fabrike, taip patdideliø metalo lakðtø laivø korpusams þymëti– Nikolajevsko laivø gamykloje. Selenosluoksniø tobulinimas Puslaidininkiøfizikos katedrai suteikë iðskirtines galimybeskopijuoti ávairius dokumentus.Nors kopijavimo árenginius rûpestingaipriþiûrëjo atitinkamos tarnybos, katedrojenebuvo problemø kopijuoti tai, kas buvoreikalinga moksliniam darbui.Nukelta á 40 p.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 9

Vis daugiau informacijos, atviros irslaptos, cirkuliuoja elektroniniaistinklais. Populiarëjant elektronineibankininkystei, elektroniniamspirkimams ir atsiskaitymams,elektroniniais tinklais kasdienjuda ðimtai milijardø doleriø ireurø. Bet ar saugiai?Pasiþvalgius po pasaulio spaudà matyti,kad net geriausios saugumo priemonësneapsaugo elektroniniø duomenø nuoryþtingo kompiuteriø pirato. Praneðama,kad JAV kompanijos dël informacijos vagystëskasmet praranda apie 250 mlrd. doleriø.Zeus yra viena ið informacijos vagystëskompiuteriø programø. Taèiau mokslininkaidemonstruoja, kad informacijà galimapavogti ir kitaip – iš kompiuterio monitoriausvaizdo atspindþio akies obuolyjearba iš spausdintuvo keliamø garsø.Nuo tokiø piratø sunku apsisaugoti ir jøbeveik neámanoma susekti.Þurnalas Scientific American (2009 m.geguþë) skelbia, kad Michaelis Backesaspro maþo teleskopo okuliarà 18 punktøraides kompiuterio ekrane mato didelëssalës gale taip aiðkiai, lyg kompiuteris bûtøprieð akis. Dar daugiau, duomeniskompiuterio ekrane jis gali perskaityti iðatspindëto ant gretimo stalo stovinèiosstiklinës vandens vaizdo. Saarlando universiteto(Vokietija) mokslinis darbuotojasBackesas atrado, kad daugelis daiktøgali atspindëti paslaptis nuo kompiuteriomonitoriaus ekrano á seklio telekamerà.Tokie daiktai yra akiniai, kavos puodeliai,plastikiniai buteliai, metaliniai juvelyriniaidirbiniai ir netgi kompiuteriu dirbanèiojoakiø obuoliai. Nuo visø jø galimanuskaityti informacijà.Ekrano vaizdø atspindys yra ne vienintelisbûdas nutekinti ið kompiuterio informacijà.Mokslininkai neseniai pademonstravopenkis skirtingus bûdus slaptafiksuoti klaviðø nuspaudimus, neinstaliavusjokiø programø kompiuteryje. Techniškaiiðsilavinæ ekspertai gali pavogti duomenisskaitydami kompiuterio tinklo modifikatoriausðviesos diodø mirgëjimà arbakruopðèiai tirdami monitoriausskleidþiamas radijo bangas. Duomenis ga-lima iððifruoti net ið spausdintuvøkeliamo triukðmo.Toks duomenø vogimasvadinamas vogimušalutiniais kanalais.Išskyrus kai kurias svarbiausiaskarines programas, toksduomenø vogimas kompiuteriø specialistøbuvo ignoruojamas. Jie stengësi sukurtisaugesnes nuo ásilauþimo schemasir kompiuteriø tinklø protokolus. Taèiau taigali apsaugoti tik informacijà paèiamekompiuteryje ir tinkle. Naujieji ásilauþëliaiišnaudoja neapsaugotas vietas, kur kompiuteriaisusiduria su realiu pasauliu: prieklaviðø, monitoriaus ar spausdintuvoprieð informacijà áslaptinant arba jà pavertusá þmogui skaitomà formà. Tokie informacijosvagys nepalieka jokiø ásilauþimoá kompiuterá pëdsakø. Ekspertai yraásitikinæ vienu dalyku: jei tik informacijayra nepakankamai apsaugota ir turi didelæpiniginæ arba þvalgybinæ vertæ, anksèiauar vëliau kaþkas bandys jà pavogti.Informacijos vogimas ðalutiniais kanalaisatsirado daug anksèiau nei asmeniniaikompiuteriai. Pirmojo pasaulinio karometu kariaujanèiø ðaliø þvalgybos daliniaislapta klausë vieni kitø telefonais perduodamøásakymø, nes tø laikø telefonaiturëjo tik vienà laidà, o vietoj kito buvoþemë – ja tekëjo elektros srovë. Þvalgaiákiðdavo vienà laido galà á þemæ, o kitàgalà prijungdavo prie stiprintuvo ir klausydavosiprieðo ásakymø. Apie 1960 m.amerikieèiø kariniai specialistai pradëjotirti kompiuteriø monitoriø skleidþiamasradijo bangas ir sukûrë tø skleidþiamø radijobangø ekranavimo bûdus, kurie naudojamiiki ðiol svarbioms vyriausybës irbankø kompiuteriø sistemoms. Be tokiosapsaugos senesniø kompiuteriø ekranøvaizdà ið skleidþiamø radijo bangø galimabuvo atkurti kitame kambaryje ar netkitame pastate.Sukurti skystøjø kristalø plokðti kompiuteriømonitoriø ekranai naudoja maþasátampas, todël skleidþia silpnesnesradijo bangas. Taèiau jau 2003 m. Kembridþouniversiteto kompiuteriø specialistasMarkus Kuhnas pademonstravo, kadir tokie plokðèiaekraniai monitoriai spinduliuojaskaitmeninius signalus, kuriuosgalima pagauti ir iššifruoti uþ daugeliometrø nuo kompiuterio.Lozanos Federalinio technologijos instituto(Šveicarija) magistrantai Martinas Vuagnouxasir Sylvainas Pasinis pademonstravo,kad áprasta radijo sekimo áranga 95proc. tikslumu gali sugauti ir iššifruoti kompiuterioklaviðø spaudymo signalus uþ 20metrø nuo kompiuterio. Kiekviename orouoste dešimtys laukianèiø lëktuvø þmoniøsiuntinëja informacijà, kartais svarbià,spaudydami neðiojamøjø kompiuteriø klaviðus.Ir ji yra neapsaugota nuo vagiø.Kalifornijos universiteto mokslininkai,vadovaujami Giovanni Vigna, 2008 m. paskelbëdar vienà informacijos vagystësbûdà, kuriam nereikia net ámantraus radijoimtuvo. Pakanka kompiuteriuoseesanèios telekameros ir tam tikros programos.Ta programa, pavadinta ClearShot,ið pirðtø judesiø vaizdo spaudantkompiuterio klavišus atkuria þmogausspausdinamà tekstà.Atrodytø, keista, kad kas nors leistø10 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Prof. habil. dr. Vanda ARAMAVIÈIÛTËRašyti apie profesoriø habilituotà edukologijosmokslo daktarà Leonà Jovaiðàgarbingos 90 metø sukakties proga yra irmalonu, ir sudëtinga. Sudëtingumas pirmiausiaslypi Profesoriaus plaèiaðakës kûrybinësveiklos ir Jo didþiulio indëlio á Lietuvospedagoginës minties lobynà apimtyje,ávairiapusës mokslinës patirties laukoir tikrojo humaniškumo, patirto Profesoriuivadovaujant ar bûnant Jo bendradarbiais,apibrëþtyje.Reikšminga kiekvieno þmogaus bûtiesdalis, jo kultûros, dvasingumo ir kûrybosðaltinis yra gimtinë. Profesoriaus gimtinëÞemaitijoje – miškais apsupta ir išsamiai apraðytaLieplaukë, á kurios erdves neretaisubtiliai nuskriejama eilëmis. Kûrybinë praktinëpedagoginë veikla prasidëjo Aukštaitijoje– pirmoji darbovietë buvo Anykðèiø gimnazija,kurioje pradëta dëstyti vokieèiø kalbàir vadovauti klasei. Èia skleidësi pirmiejipedagoginio talento daigai, o ypaè gebëjimasparodyti dëmesá ir draugiðkumà mokiniams,rûpintis jø vidinës organizacijos irbendravimo kultûros këlimu.Šioje gimnazijoje reiðkësi ir ðeimojeglûdëjusi meninë gyslelë, iðryðkëjusi pradëjusvadovauti Meno kuopai, á kurià buvokvieèiami mokiniai, norintys vaidinti,piešti, muzikuoti, rašyti eiles ir kt. Jaunojomokytojo domëjimasis menu, kaip dvasinëskultûros iðtaka, patraukia daugelá tometo mokiniø. Išleisdami iš Anykðèiø savovadovà, Meno kuopos nariai raðë:„Tamstos, Mylimas Globëjau, ádëta dvasiair darbas liks mums, sykiu ir visai Anykðèiøgimnazijai – amþinas“. Panašiai atsiliepëir pats Profesorius: „Anykðèiuose palikaudalá ðirdies, nes dalinau jà mokiniamsir kolegoms. Visà gyvenimà juos prisimenu“(Toks gyvenimas, 2000, p. 56).Telðiø mokytojøseminarija1943–1944 m.Profesorius –pirmasið kairësPersikëlus dirbti á Telðiø mokytojø seminarijàir joje dëstant vokieèiø kalbà, toliauplëtojami pedagoginio darbo mokëjimai,ágûdþiai, gebëjimai. Kita vertus, tiekTelðiø seminarijoje, tiek vëliau Kelmës gimnazijojeProfesoriaus meninë veikla ne tiknenutrûko, bet ir praturtëjo naujomisraiškos formomis – pjesiø ir eilëraðèiø raðymu,spektakliø statymu, vadovavimu vaidybosbûreliams ir kt. Be to, domëjimasismeniniu ir kultûriniu mokiniø bei visuomenësgyvenimu neiðblëso dirbant ir kitoseugdymo institucijose: Klaipëdos mokytojøseminarijoje ir institute, Palangos vidurinëjemokykloje, Klaipëdos metodiniamekabinete (èia aktyviai dalyvaujama kino filmøapþiûrose, teatro veikloje), Klaipëdos internatinëjemokykloje (kur intensyviai plëtojamosmokiniø saviraiðkos ir savivaldosidëjos). Tad praktinë pedagoginë veikla ávairiøtipø mokyklose, dalykinis ir pedagoginisjaunojo mokytojo brendimas buvo neatsiejamasne tik nuo intensyvaus domëjimosikalbomis, filosofija ir psichologija, betir meno dalykais, itin skatinanèiais mokytojoir mokiniø dvasinæ paþangà.Ástojimas á Vilniaus universiteto psichologijosspecialybæ ir sëkmingos neakivaizdinësstudijos (1945–1950 m.) paspartinojauno mokytojo ásitraukimà á moksliniø tyrimøpasaulá. Nors studijuojant universitete vëliaupasirenkama pedagogikos, psichologijosir logikos specializacija, bet pirmieji tyrimaibuvo iš psichologijos srities: paraðomasvertingas diplominis darbas apie nusistatymopsichologijà (1949 m.), o pasiûliusnusistatymo terminà keisti nuostatos sàvoka,tampama vienu ið pirmøjø nuostatos ávedimoá Lietuvos psichologijà iniciatoriø ir jostyrëjø. Psichologija, kaip mokomoji disciplina,dëstoma gimnazijose, pedagoginëse irEdukologijosàþuolasaukðtosiose mokyklose (vien tik Vilniaus universitetedëstyta asmenybës psichologija,psichologinë diagnostika, profesinio orientavimoir konsultavimo psichologija). „Psichologija,matyt, ir buvo pagrindinis manointeresas, bet likimas lëmë darbuotis daugiauugdymo mokslo srityje negu psichologijos“,– prisipaþásta Profesorius knygoje„Toks gyvenimas“ (2000, p. 165). Taèiau visuosemoksliniuose darbuose, skirtuose ugdymui,iðsaugojamos gana glaudþios psichologijosir edukologijos sàsajos.Baigus universitetà, ne tik aktyviau ásitraukiamaá platø ðvietimo gyvenimà, betprasideda ir aktyvi mokslinio tyrimo veikla,kai Profesorius, sëkmingai dirbantis Klaipëdosinternatinës mokyklos direktoriumi,1958 m. pakvieèiamas á Mokyklø moksliniotyrimo institutà, vëliau pavadintà Pedagogikosmokslinio tyrimo institutu. Eidamasmokslinio sekretoriaus pareigas, jame pirmasisparaðë disertacijà apie galimybesorientuoti mokinius á darbo pasaulá per visødalykø pamokas aðtuonmetëje mokyklojeir sëkmingai jà apgynë Maskvoje (1964m.). Ádomu tai, kad disertacijoje pateiktømoksliniø tyrimø pagrindu sukuriama profesinioorientavimo sistema, pelniusi pripaþinimàLietuvos ir uþsienio pedagoginëje visuomenëje.Be to, šie tyrimai paskatino irnemaþai pradedanèiøjø mokslininkø imtisnagrinëti mokiniø profesinio orientavimoproblemas, miestuose ir rajonuose steigtiprofesinio konsultavimo centrus ir punktus,organizuoti praktines-mokslines konferencijas,leisti leidinius. „Pasipylë lavina kvietimøskaityti paskaitas ávairiuose Lietuvosmiestuose“... „Ið Gruzijos, Armënijos, Toto-12 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

moksloProfesorius habilituotasedukologijos mokslodaktaras Leonas Jovaiðarijos, Tadþikijos ëmë atvykti interesantaisemtis patirties“, – rašo Profesorius savoknygoje „Toks gyvenimas“ (2000, p. 133).Atsisakius mokslinio sekretoriaus pareigøir sutikus vadovauti darbinio mokymosektoriui, kaupiami duomenys habilituotodaktaro disertacijai apie mokiniø parengimorinktis profesijà pagrindus. Kartuvykdoma ne tik mokslinio tyrimo, bet irakademinë veikla: darbuojamasi Pedagoginioinstituto, Konservatorijos Psichologijosir Pedagogikos katedrose. Taèiau itin sistemingosakademinës veiklos ásibëgëjimolaikotarpis prasideda 1970 m., kai profesoriusgauna kvietimà pereiti dirbti á Vilniausuniversiteto Pedagogikos-psichologijos katedrà.Kai po metø universitete ásikuria Pedagogikoskatedra, Profesorius pereina á jà,o dar po keleriø metø (1978 m.) tampa katedrosvedëju ir ðias pareigas eina iki 1985metø. Taigi á Pedagogikos katedrà Profesoriusatëjo turëdamas beveik 18 metø pedagoginiodarbo patirtá bendrojo lavinimomokykloje ir 12 metø mokslinio darbo patirtá,taip pat buvo dëstytojavæs kitoseaukštosiose mokyklose. Þodþiu, á universitetàateina kaip brandi, kompetentinga asmenybë,pasiekusi labai aukðtà praktinëspedagoginës, mokslinio tyrimo ir akademinësveiklos dermës lygá ir jame išdirba 25metus (nuo 1970 iki 1995 m.).Vilniaus universitete Profesorius parašoir išleidþia itin brandþius mokslinius kûrinius:„Psichologinæ diagnostikà“ (1975 m.), grindþiamàJAV, Vokietijos, Rusijos ir kitø pasaulioðaliø þymesniø psichologø idëjomisir tapusià parankia knyga daugeliui jaunøjømokslininkø, siekianèiø nuodugniau susipaþintisu tyrimo metodikø parengimu, pasirinkimuir naudojimu; „Profesinio orientavimopedagogikà“ (1978 m.), klojanèià profesinioorientavimo pamatus, grindþiamusteoriniais ir empiriniais tyrimais; „Asmenybæir profesijà“ (1981 m.), ávairiø teorijø kontekstene tik svarstanèià asmenybës struktûrosir vertingumo, profesijos rinkimosi irmotyvacijos, profesinio orientavimo ir konsultavimosistemos kûrimo problemas, betir pateikianèià vientisà asmenybës struktûroskoncepcijà, originalià motyvø klasifikacijà;„Pedagogikos pagrindø dvitomá“(kartu su prof. J.Vaitkevièiumi, I tomas –1987 m., II – 1989 m.), kuriame, priešingainei tuomeèiuose Sàjungoje pripaþintuosestandartiniuose vadovëliuose, siekiama savarankiðkaiiðplëtoti kai kurias ugdymo temasir jas naujai interpretuoti.Profesoriaus moksliniø darbø leidybaypaè suintensyvëja po Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo, kai vienas po kito spausdinaminauji darbai: „Edukologijos ávadas“(1993 m.), kuriame ávedama edukologijossàvoka ir, þvelgiant á þmogø kaip á ontinæ,psichinæ, socialinæ ir kultûrinæ bûtybæ, plaèiaianalizuojami filosofiniai, sociokultûriniaiir psichologiniai ugdymo pagrindai, propaguojamainterdisciplininiø tyrimø idëja (3 leidimai);„Edukologijos pradmenys“ (1993m.), kur nagrinëjami bendrieji ugdymo, mokymoir mokymosi, auklëjimo ir saviauklosklausimai (4 leidimai); „Hodegetika“ (2005m.), apibrëþianti fundamentinius auklëjimomokslo pamatus ir pasiþyminti skelbiamøidëjø inovatyvumu (2 leidimai).Nors pastarieji trys kûriniai ir skiriasi paskirtimi,turiniu ir problematika, bet turi irjuos vienijanèiø idëjø. Tai asmens saviraiška,dvasingumas, susijæs su asmensdvasiniu gyvenimu, dvasiniu aktyvumu,dvasine branda, dvasine tikrove, dvasinëmisvertybëmis ir kt. Visus šiuos tris leidiniusgalima ávardyti kaip reikðmingà edukologijosmokslo pagrindø dalá, kurioje jauèiamaglaudi edukologijos, psichologijosir filosofijos sintezë. Antra vertus, itin didelisnuopelnas priklauso Profesoriui, 1991m. inicijavusiam mokslinio þurnalo „Actapaedagogica Vilnensia“ leidybà ir devyneriusmetus ëjusiam vyriausiojo redaktoriauspareigas ir iki ðiø dienø esanèiam redaktoriøkolegijos nariu.Pirmàjá Lietuvos nepriklausomybës deðimtmetátaip pat nepamirðtami ir anksèiaunagrinëti profesinio orientavimo klausimai.Iðleidþiama „Profesinio konsultavimo psichologija“(1999 m.), kuri plëtoja frontalausir individualaus konsultavimo teorijà,kaip potencialios pagalbos instrumentàávairaus profilio pedagogams ir konsultantams,norintiems padëti apsispræsti besirenkantiemsprofesijà. Knygoje „Apie mûsøbûtá“ (1998 m.) jaunimas kvieèiamasapmàstyti aktualius þmogaus bûties klausimus.Autobiografinëje knygoje „Toks gyvenimas“(2000 m.) reflektuojami savo nueitoprasmingo gyvenimo etapai, kad jiene tik iðliktø artimø þmoniø atmintyje, betir prisidëtø prie savo tautos ir jos kultûrosgyvasties kryptingos plëtotës.Antrasis Lietuvos nepriklausomybësdeðimtmetis Profesoriui taip pat nemaþiauvaisingas. Tai pirmiausia árodo analitinësmonografijos „Ugdymo mokslas ir praktika“(2001 m.) leidyba, kurioje pristatomaplati ugdymo sistemos panorama. Šitai pa-Kelmës gimnazija1945 m.Profesorius –pirmos eilësviduryjeMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 13

Julius NORKEVIÈIUSBaigiantis praëjusiø metø gruodþiui VGTU Mokslotyros centro doc. Algimanto Nakomokslo istorikai buvo sukviesti á 14-àjà konferencijà „Mokslo ir technikos raidaLietuvoje“. Liko graþûs prisiminimai, universiteto muziejaus fonduose konferencijosprograma ir kiekvieno dalyvio turimas mokslo istorikø konferencijos praneðimørinkinys. Ir tradicinë praneðëjø, sveèiø bendra nuotrauka.Keturioliktojoje –treèdalis naujokøKonferencijoje perskaityti trisdešimtpraneðimø, kuriuos parengë trisdeðimtaðtuoni mokslo istorikai. Aktyviausi kaipvisada buvo vilnieèiai, kurie konferencijojeperskaitë 22 praneðimus. Po du praneðimusparengë Kauno, Panevëþio ir vienà– Anykðèiø mokslo istorikai. Konferencijosmokslinio sekretoriaus Juliaus Gajauskoparaginti kraðtieèiai konferencijaipasiûlë net penkis praneðimus. Beveik visiðie praneðëjai pirmà kartà dalyvavo renginyje.Tiesa, be ðiaulieèiø tokiø buvo irdaugiau. Beveik treèdalá (29,23 proc.)konferencijos dalyviø sudarë naujokai,kuriø praneðimai sulaukë daug dëmesio,pripaþinimo. Konferencijos dalyvius ypaèsudomino Ðiauliø miesto administracijosvyr. specialistø Viliaus Purono, Tomo Petreikiopraneðimai „Ðiauliø ávaizdis – paveldëtasir kurtas“, „Miesto viešojo transportovystymasis“, M.Romerio universitetoSocialinës informatikos fakulteto magistrantësJoanos Kastickaitës – „AntanoJuðkos (1902–1985) matematikos vadovëliai“,Gamtos tyrimø centro Ekologijosinstituto dr. Laimos Petrauskienës –Konferencijoje skaitytøpraneðimø rinkinio virðelá sukûrë„Technikos“ leidyklos dailininkëRamunë Razmienë„Grinkiðkio þemës ûkio mokyklos istorija“,dr. Raimondos Daivos Jankauskienës– „Chemikø darbai Vilniaus radijo matavimoprietaisø MTI 1953–1969 m.“, VUMedicinos fakulteto Visuotinës sveikatosinstituto doktoranto Aisèio Þalnoros –„Anatomijos, Histologijos ir Embriologijoskatedrø veikla Vilniaus Stepono Batorouniversitete 1919–1939 metais“,VGTU prof. Petro Èyro – „Gaisrinës saugosspecialistø rengimo kelias“ ir kiti.Keturioliktojoje konferencijoje daugiausiadëmesio sulaukë inþinerijosmokslo raida (9 praneðimai), asmenybës(8), aukðtojo mokslo plëtotë (5). Kelimokslo istorikai nagrinëjo ilgesnio laikotarpiomatematikos, medicinos, architektûros,filologijos mokslo klausimus. Praneðëjødëmesio sulaukë ðiandien visuomeneidaugiau ar maþiau þinomi praeitiesmokslininkai Valerijonas Verbickas,Adomas Freitagas, Jurgis Elisonas, vyskupasAntanas Baranauskas, AntanasJuðka, Tadas Ivanauskas ir kiti.Atidesnis þvilgsnis á praneðëjus dþiugina:vis dràsiau mokslo istorikø gretaspapildo jaunimas. Tai stiprina viltá, kad irjauni mokslininkai skirs daugiau dëmesio,energijos mokslo ir technikos praeities,raidos tyrinëjimams.Konferencijos „Mokslo ir technikosraida Lietuvoje“ dalyviai nusifotografavoatminimuiAlekso JAUNIAUS nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 15

Vladas Jakubënasuzikavo groþiu ir nuostabios juostos manifestacija.Tai visø antikiniø deiviø audëjø metodas.Deivës juosta, dirþas simbolizavokerëjimo ir jaudinimo galias, t.y. dioniziðkàjápradà, be kurio neámanomas kûrybinisprocesas. Viso to „varomosios jëgos“antikoje buvo deivës audëjos: Arachnë (iðaudusiOlimpo dievø meilës scenas), Kalipsë(uþkerëjusi Odisëjà septyneriems metams),Hipolitë (Tesëjas atëmë ið jos juostà,bet pats pasijuto jos vergu) arba garsiojiAfroditës juosta, kurià pasiskolinusiHera sugundë Dzeusà. Toks ir Vaivos stilistinissantykis su savo atributu – juosta.Tokià iðvadà leidþia daryti Vaivos mito variantøtyrinëtojo P.Slavëno pastebëjimas,kad tai lietuviðkoji antika, lietuviško matriarchatoištakos. Tà rodo moteriðki planetøVaivos ir jos seserø vardai. Jie, P.Slavënonuomone, yra kur kas senesni uþ romëniðkuosiusplanetø pavadinimus.KompozitoriausVlado Jakubëno„Vaivosjuostos“klavyras,iðleistas VladoJakubënofondo 2006 m.Idëjø bièiulystë: ið praeities á dabartáPalyginkime: Indraja (Jupiteris), Auðrinë-Vakarinë(Venera), Vaivora (Merkurijus),Sëlija (Saturnas), Þiezdrë (Marsas) ir Þemë(Terra). Visa tai P.Slavëno nuopelnas,kad atkasë lietuviðkà antikà. Nesvarbu, kadV.Jakubënas iðsirinko tik jam imponuojanèiusmomentus, kad ir juostà-fetiðà, demonizavimoelementà ir Majos apraiðkøformas. Taigi be P.Slavëno, manau, kompozitoriuinebûtø pavykæ pasiekti tokiosmeninës dimensijos, reiðkinio ir objekto,ir erdvës sàveikos. Gali bûti, kad tai P.Slavënotyrinëjimai „Erdvës problema dabartiniamemoksle“ (Naujoji Romuva, 1933,Nr. 138–141). Gal ir ið to V.Jakubënas sukomponavodvi kontrastines temas balete– akustinæ (Straublys) ir vizualiàjà, erdvinæ(Vaiva-vaivorykštë) kaip atsvarà muzikosmagijai. Be to, neabejoju, kad ir baletoansambliniø scenø egzotika yra sukurtaP.Slavëno tyrinëjimø apie mënulio fazesir jø kaità pagrindu. Balete viso to atspindysyra „Baltøjø laumiø ðokis“, kuriuoárëmintas visas baletas (prologas ir epilogas).Mokslininko akimis tai mënulio vaivorykðtës,kurios pasirodo tik per pilnatá,kai mënulis pasislëpæs uþ debesø ir lyja.Liûties laðeliai mënulio ðviesoje atrodo kaipbalti lankai, nes èia niekada nebûna raudonosspalvos, netgi lyjant. Tie balti, balzganilankai virð mënulio (miglotosios vaivorykðtës),pasak liaudies sakmiø, tai laumiøðëlsmo metas, kai jos renkasi prie vandenstelkiniø ir mënulio ðviesoje linksminasi.Tada jø dainos ir ðokiai turi magiðkàgalià (prasideda vasaros liûèiø metas).Prûsø lietuviø mitologijoje tos muzikaliosbûtybës vadinamos l a i më m i s arbabaltosiomis laumëmis ir priskiriamos aukðtesniajaifëjø kategorijai – mûzoms, talentoir sëkmës globëjoms. Bûtent tokias irmatome V.Jakubëno balete. Manau, kadtai P.Slavëno kraðtotyriniø ekspedicijø Kurðiønerijoje ir Maþojoje Lietuvoje metu surinktøastraliniø mitø atgarsis. Kadangi ðiølunariniø scenø nëra V.Krëvës apsakyme,yra pagrindo Baltøjø laumiø ðokiø romantikàpriskirti P.Slavëno tyrinëjimø srièiai irpoveikiu V.Jakubëno kûrybinei vaizduotei.Jo ástabioji Vaiva ir yra viena ið baltøjø laumiøto Saulës dukterø – planetø pulko iðlietuviðko matriarchato gelmiø. Bet tai jokiubûdu nesumenkina V.Krëvës ánaðo á baletolibretà, kuris þuvo karo metais, bet iðbaleto muzikinës dramaturgijos nesunkuatrasti, kas ten „krëviðka“, o kas „slavëniðka“.Gali bûti ir taip, kad po 1939 m.,kai baleto muzikos kûryba buvo áteisintaTeatro sutartimi, V.Krëvës politinës ambicijosir libretisto ásipareigojimai buvo nebesuderinami.Ypaè 1941 m., kai baletopremjeros belaukiant karo veiksmai viskà„nuraðë“ – baleto dirigentas Leiba Hofmeklerispateko á þydø getà ir ten perraðinëjobaleto partitûrà. Tokia buvo V.Jakubëno iðsikovotasutartis su gestapu. Bet V.Krëvënebegalëjo rûpintis libretu, nes buvo vedæsþydaitæ ir slapstësi. Gete kilus gaisrui,þuvo dirigentas L.Hofmekleris ir jo perraðinëjama„Vaivos“ partitûra, libretas ir F.Lapuchovosudarytas choreografinis planas.Po ðios tragedijos vargu ar V.Krëvë gráþoprie baleto libreto atkûrimo. V.Jakubënasnegalëjo susitaikyti su bièiulio dirigento irjo perraðomos „Vaivos“ þûtimi, todël 1943m. ið atminties atkûrë baleto klavyrà, t.y.sukûrë antrà baleto klavyro variantà, betinstrumentuoti jau nebespëjo. V.Krëvë tuometu buvo labai apkrautas pareigomis,valstybës reikalais ir negalëjo tæsti libreto.Taigi V.Jakubënas 1943m. tikriausiai dirbobe libretisto, nes baleto remarkos liudijaastraliniø mitø dominavimà pirmameveiksme. Bet finalas liko tikrai krëviðkas –Perkûno nuþudyta Vaiva simbolizuoja paèiosLietuvos likimà ir Atgimimo viltá, norsabu baleto autoriai buvo jà praradæ ir iðvykoið Tëvynës. Ypaè po to, kai meninë tiesaraðytojui atsigráþo tarsi prakeiksmas jampaèiam. Parodijavæs Perkûnà ir parodæsdievà teroristo vaidmeny, Krëvë gavo gràþos,kai, bûdamas Lietuvos uþsienio reikaløviceministru, sëdëjo Molotovo kabineteir ið paties Stalino iðgirdo, kas bus suLietuva. Taigi, išvykdami iš Tëvynës, jie abusu V.Jakubënu paliko talismanà Lietuvai –„Vaivos juostà“ (1943). O P.Slavënas, matyt,tikëjo transcenduojanèios metaforosVaivos juosta burtø galia ir, likæs Tëvynëje,sulaukë jos Atgimimo. Taigi baleto istoriografijojeverta papildyti, kad baletas „Vaivosjuosta“ sukurtas ne tik V.Krëvës apsakymomotyvais, bet ir P.Slavëno liaudyjesurinktø ir jo moksliðkai iððifruotø astraliniømitø pagrindu. Tai brangus tautinis paveldas,ir labai apmaudu, kad iki šiol nesiryþtamapradþiuginti tautos ir baleto repertuareturëti toká nacionaliná ðedevrà, kaipbaletas „Vaivos juosta“, skatinantá tolesnámokslo ir meno dialogo plëtojimà, kas pavyzdingaibuvo daroma prieðkarinëje Lietuvoje,kai P.Slavëno ir V.Jakubëno sudarytakultûros programa „Naujojoje Romuvoje“skelbë savo pozicijà: „Svarbiausia,kad mes turëjome gyvà kultûrinës politikospojûtá, ieðkojome tam tikro vaizdo, konorime pasiekti kultûros srityje, ieðkojomepusiausvyros tarp susiþavëjimo svetimøjølaimëjimais ir noro iðkelti visa, kas sava“.Jeigu ir dabar taip bûtø?LITERATÛRAKn. Paulius Slavënas. V., 2001.Kn. Vladas Jakubënas. V., 1999.Kn.: Pranë Dundulienë. Kosmologija. V., 1988.Virginijus Makštela. Vaivorykðtë. Mokslas irgyvenimas. 2004, Nr 7–8.Kn. Audronë Þiûraitytë. Ne vien apiebaletà. V., 2009.Vladas Jakubënas. „Vaivos juosta“ (1943)baleto fortepijoninis klavyras. V., 2006.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 17

J.Basanavièiaus premija –tautos kultûros puoselëtojomsJulius NORKEVIÈIUS2010 metø valstybinë Jono Basanavièiauspremija paskirta pedagogei etnologeidoc. dr. Irenai Auðrelei Èepienei ir seniausiolietuviðko iðeivijos dienraðèio„Draugas“ bei jo ðeðtadieninio priedo „Kultûra“bendradarbei Marijai Remienei. Laureaèiøpagerbimo, diplomø ir kitø regalijøáteikimo iðkilmës ávyko Nacionalinio muziejaussalëje. Ðias garbias moteris gausiaiauditorijai pristatë Kultûros ministerijosdarbuotoja Irena Seliukaitë.– Abi – tremtinës. Tik viena su tëvaisprievarta iðveþta á Sibirà, o kita, galima sakyti,savarankiðkai paliko gimtinæ ir pasitraukëá Vakarus, – panaðumø ieðkojimulaureaèiø pristatymà pradëjo praneðëja. Irjø surado ne taip maþai. Nors skirtumøpremija pagerbtø moterø gyvenime, kasdienëjeveikloje kur kas daugiau.Irenà Auðrelæ Èepienæ Maskvos M.Lomonosovouniversitete baigtos filologijosstudijos, dveji mokytojavimo Raseiniuosemetai, ramybës neduodantys Vileišiø giminësgenai artino prie kryptingo domëjimositradicine tautos kultûra. Tai jaunai specialisteiatvërë kelià á Kultûros ministerijosMoksliná metodiná kabinetà. Tuomeèiam ministruiJuozui Banaièiui rûpëjo, kad ministerijosnaujame padalinyje dirbtø ir specialistai,besidomintys naujomis tradicijomis.– Tada, be abejo, toli buvo iki rimtoetnologinio jø suvokimo. Bet kuriamasnaujas tarybines tradicines ðventes kiekgalëdami siekëme prisodrinti ikikarinësLietuvos krikðtynø, vestuviø, laidotuviø,Uþgavëniø paproèiø, – laureaèiø pagerbimoiðkilmëse prisiminë I.Èepienë.Mokslinio metodinio kabineto darbuotojosvienos ir kartu su MA Istorijos instituto,Vilniaus universiteto mokslininkais, studentaisdalyvavo teminëse kraðtotyros, etnologinëseekspedicijose. I.Èepienë yraprasitarusi, kad ekspedicijoms „parduotos“net 37 vasaros. Sukaupti duomenys apibendrintikabineto iðleistose knygelëse apieðeimos tradicijas ir civilines apeigas. Tie teminiaipasiþmonëjimai suþadino bûsimoslaureatës kryptingesná dëmesá, gilinimàsi ávestuves. Paskata moksliðkiau domëtis tuomeèiøvestuviø tradicijomis, pokyèiais buvoMA Istorijos instituto Etnografijos sektoriausvadovës Angelës Vyðniauskaitëspasiûlymas raðyti bendrà knygà. Jaunaipradedanèiai tyrinëtojai tai daug reiðkë, juolabkad tiek vaþinëta, sukaupta daugybëduomenø apie vestuves, kitas lietuviðkøðvenèiø tradicijas. Ir I.Èepienë su uþsidegimusëdo prie darbo stalo.1967 m. pasirodë A.Vyðniauskaitës,B.Kerbelytës, I.Èepienës bendrai pareng-tas leidinys „Lietuviø ðeimos tradicijos“.Knyga sulaukë dëmesio: ir pagyrimø, ir nemaþiaukritikos. Jà tolino pasiûlymas I.Èepieneiraðyti disertacijà. Ðá pasiûlymà dëlávairiø prieþasèiø teko atidëti deðimèiai metø.Bet jis nebuvo uþmirðtas. Kryptingas domëjimasisvestuviø tematika, prof. PraneiDundulienei vadovaujant, apibendrintas etnologinëskrypties disertacijoje, kuri 1975m. sëkmingai apginta. Po dvejø metø jospagrindu paraðyta ir iðleista knyga „Lietuviøliaudies vestuviø veikëjai“.I.Èepienë dirbo ir Vilniaus metrikacijøskyriaus lektore, pasiryþusiems tuoktis jaunuoliamsaiðkino, ko per vestuves nederëtødaryti. Ne vienà deðimtmetá, dirbdamaAukðtojo ir specialiojo vidurinio moksloministerijoje, rûpinosi studentø, technikumømoksleiviø tradicijomis, jø renginiø estetika,prasminiais akcentais. Prasidëjusatgimimui ðvietimo reformos kûrëjai buvoásitikinæ, kad jiems talkinti turëtø ir etnologë,galinti dalykiðkai, kvalifikuotai ir iðsamiaikalbëti apie lietuviðkumo esmæ ir raiðkà.Taip I.Èepienë pravërë Pedagogikosmokslinio tyrimo instituto duris. Èia ji tyrinëjokalendoriniø ir ðeimos ðvenèiø tradicijas,jø sàsajas su moksleiviø ugdymoproblemomis. „Uþsikrëtë“ ir kai kuriomissu mitologija susijusiomis temomis. Institutostatuso pokyèiai palydëjo á Vilniauspedagoginá universitetà, kur keletà metøstudentus vedë etnologijos labirintais.Ilgametæ patirtá docentë apibendrinodidelës apimties monografijoje „Lietuviøetninë kultûra: raidos áþvalgos“, kuri knygynuosepasirodë 2008 metais.Nemaþas ir kitos, JAV gyvenanèiosJ.Basanavièiaus premijos laureatës MarijosRemienës indëlis á senøjø lietuviðkø tradicijøsaugojimà, lietuvybës puoselëjimà iðeivijoje.Tam ji panaudojo dienraðèio „Draugas“ir jo priedo „Kultûra“ puslapius. Minëtiejiklausimai vyravo ir jos vestoje lietuviðkojeradijo laidoje. Ðios veiklos ilgametë patirtisir be pykèio, nuoskaudø paraðyti prisiminimaisugulë á knygà „Atsukant gyvenimolaikrodá“. Pagerbimo iðkilmëse ji taippat pabrëþë, kad iðeiviams nepaprastaisvarbu iðlaikyti savo spaudà, lietuviðkà þodá,tëvø, senoliø, prosenoliø tradicijas.Marija Remienë þinoma ir kaip didelë,nuoðirdi kultûros, lietuviðkø tradicijø puoselëtojair mecenatë. Ji nepamirðta ir savogimtinës Musninkø kraðto: materialiairemia ðios gyvenvietës mokyklà, mokinius,rengia tautiðkumà ir lietuvybæ átvirtinanèiuskonkursus. Iðkilmiø dalyviams ji pasakë,kad jos premijos materialioji dalis neiðkeliausá Vakarus: jà skiria sunkiau gyvenantiemssavo gimtojo krašto studentams,moksleiviams remti.Domantas TAMAÐAUSKAS,Laura ÞILINSKAITËLietuvos sveikatos mokslø universitetasMedikamentinës alergijosepidemiologijaMedikamentinë alergija atsiranda vidutiniškai2–5 proc. gydytø ligoniø. Daþniau pasitaiko,kai ligonis daug kartø gydomas tuopaèiu vaistu. Pavyzdþiui, pirmo penicilino kursometu ji atsiranda 11 proc., antro – 22 proc.,treèio ir daugiau – 49 proc. gydytø ligoniø.Alerginës komplikacijos daþnëja, kai vienumetu vartojama daug vaistø.2010 m. ispanø gydytojai atliko tyrimà,norëdami iðaiðkinti, kiek þmoniø mano,kad yra alergiðki vaistams. Apklausti 1439pacientai, kuriems turëjo bûti atliktos chirurginësprocedûros. Ið tyrime dalyvavusiøþmoniø 8,3 proc. teigë, jog yra alergiðkivaistams, 3,6 proc. nurodë alergijà betalaktaminiams antibiotikams, 2,4 proc. – nesteroidiniamsvaistams nuo uþdegimo.Skiriamos dviejø tipø nepageidaujamosreakcijos, susijusios su vaistø vartojimu:pirmoji pasireiðkia dël vaisto perdozavimo,sàveikos su kitais vartojamais medikamentaisarba vaisto nepageidaujamopoveikio (ši reakcija yra nuspëjama), o antrojisusijusi su imuninës sistemos reagavimu.Ji gali bûti staigi arba uþdelsta (ðireakcija yra nenuspëjama). Nepageidaujamosreakcijos dël vaistø vartojimo pasireiškia10–15 proc. hospitalizuotø pacientø.Alergija vaistams sudaro 5–10 proc. visønepalankiø reakcijø ir pasitaiko 3–5proc. hospitalizuotø pacientø.Alergijos atsiradimo mechanizmaiAlergija vaistui atsiranda dël þmogausorganizme vykstanèiø cheminiø reakcijøkaskados. Pirmà kartà pavartojus medikamentà,imuninë sistema yra ájautrinama, betklinikiniø poþymiø nesukelia. Kità kartà vartojantvaistà atsiranda imuninis atsakas, yragaminami antikûnai (baltymai, kurie sàveikaujasu svetimomis medþiagomis ir stengiasijas neutralizuoti) ir histaminas (pagrindinëalergijoje dalyvaujanti medþiaga, nuokurios ir priklauso simptomai). Vaistinei alergijaiatsirasti didelës reikðmës turi nervø, endokrininës,virðkinimo sistemos funkcijø sutrikimai,lëtinës infekcijos þidiniai, odos grybelinësligos. Ji daþniau atsiranda esant polinkiuiá alergijà ar jau sergant alergine liga.Moksliniø tyrimø duomenimis, pusë ligoniø,mirusiø nuo penicilino sukelto anafilaksinioðoko (sunkiausia ûminë sisteminë reakci-18 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Alergija (gr. allos – kitas, ergeia – veikimas) – tai padidëjæs organizmo jautrumas alergenui(medþiagai, kuri sukelia alergines reakcijas). Alergijai bûdingi simptomai gali pasireikðti veikiantávairiems dirgikliams, pvz., maistui, dulkëms, þiedadulkëms, lateksui, vabzdþiø nuodams. Ðiuolaikiniamepasaulyje, kai nuolat tobulëja medicina bei farmacinës technologijos, atsiranda naujøvaistø, opi problema tapo medikamentinë alergija arba alergija vaistams.Medikamentinëalergijaja, kuriai bûdingas staigus kraujospûdþiosumaþëjimas, padaþnëjæs pulsas, sutrikæskvëpavimas, sàmonës netekimas), sirgobronchine astma. Rizikos veiksniai yra ilgasir/ ar daþnas vaisto vartojimas, didelës dozës,vartojimo bûdas (didesnë tikimybë atsirastialergijai, jei vaistas leidþiamas á venà),genetiniai veiksniai.Daþniausiai alergijà sukelia antibiotikai(penicilinai, tetraciklinas ir kt.), vaistai nuoðirdies (metildopa, amjodaronas), anestetikai,vëþio chemoterapijoje vartojami vaistai,antiseptikai (jodas, chlorheksidinas),vakcinos (nuo difterijos), vaistai nuo epilepsijos,aspirinas, ibuprofenas, morfinas,vaistuose esantys konservantai ir daþikliai.Darant odos mëginius, beveik 7 proc.þmoniø reaguoja á penicilino alergenà.Nors tikrasis mirèiø dël reakcijos á vaistusskaièius neþinomas, bet anafilaksinës reakcijosatsiranda 32 ið 100 000 penicilinugydomø pacientø.Alerginiø reakcijø simptomaiAlergijos simptomai gali atsirastimaþdaug po valandos pavartojus vaisto,bet daþniausiai pavartojus kelis kartus. Galipasireikðti dilgëline (nieþinèiu bërimu) ir angioedema(patinimu). Dilgëlinei bûdingasbërimas – nieþtinèios migruojanèios pûkðlës(ribotas rausvai balkðvos spalvos odospabrinkimas, pakilæs virð paraudusiosodos, toje paèioje vietoje iðlieka nuo keliøminuèiø iki keliø valandø, bet ne ilgiau kaip24 valandas, po to keièia vietà, bûna ávairiøformø ir dydþiø – nuo keliø milimetrø ikikeliø centimetrø). Bërimas gali apimti ir visàkûnà, iðnyksta be pëdsakø. Angioedemaibûdinga tai, jog paþeidþiami gilesniodos sluoksniai ir poodis, gali pabrinkti betkurio organo gleivinë (kvëpavimo takø,virðkinamojo kanalo, lytiniø organø). Taippat bûdingi riboti, neryðkiais kraðtais patinimai,iðliekantys kelias paras, jauèiamasodos tempimas, perðtëjimas, patinimø vietojepaspaudus nelieka duobutës, bûdingilûpø, akiø vokø, lieþuvio, kaktos, rankø,pëdø tinimai, taip pat asimetrija (iðtinstapusë lûpos, vienos akies vokas). Angioedemadaþnai pasitaiko kartu su dilgëline.Kartais vaistas gali sukelti ûminæ sisteminæreakcijà – anafilaksijà. Jai bûdingasketuriø organø sistemø paþeidimas: odoje– nieþëjimas, dilgëlinë, angioedema; kvëpavimosistemoje – pasunkëjæs alsavimas,kosulys, uþkimæs balsas, dusulys, ðvokðtimas,èiaudulys; ðirdies ir kraujagysliø sistemoje– bendras silpnumas, blyðkumas,galvos svaigimas, daþnas ðirdies plakimas,skausmai krûtinëje, arterinio kraujospûdþiosumaþëjimas; virðkinimo sistemoje – pykinimas,vëmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.Taip pat gali nieþëti akis, gomurá, ausis,aðaroti akys, skaudëti galvà, atsirastitraukuliai. Pati sunkiausia anafilaksijos forma– anafilaksinis ðokas: jam bûdingas greitaimaþëjantis kraujospûdis, padaþnëjæspulsas, sutrikæs kvëpavimas, sàmonës netekimas,inkstø funkcijos sutrikimas. Prieðanafilaksiná ðokà gali bûti jauèiama baimë,nerimas, pulsavimas galvoje, sutrikti rega,ûþti ausyse, svaigti galva.Kiek reèiau pasitaiko uþdelstø reakcijøá vaistus, tada simptomai atsiranda praëjusdviem ar daugiau savaièiø nuo vaistovartojimo pradþios. Skundþiamasi viso kûnoodos uþdegimu (ji paraudusi, skaudama,nieþtinti), vëliau paþeidþiami gyvybiniaiorganai (kepenys, inkstai), taip patkraujo làstelës.Kai kurie medikamentai gali sukelti fiksuotàbërimà. Jam bûdinga, kad, pavartojusvaistà, atsiranda lokalus bërimas visadatoje paèioje vietoje.Dël kai kuriø medikamentø (pvz., heparino,vaistø padidëjusiai skydliaukësfunkcijai gydyti) vartojimo gali sumaþëtitrombocitø (kraujo làsteliø, atsakingø uþkreðëjimà), atsirasti kraujosruvø odoje,kraujuoti iš nedideliø traumø. Sunkiais atvejaiskraujavimas ið vidaus organø atsirandasavaime. Taip pat gali atsirasti nekrozinëangina, dantenø uþdegimas (apþiûrintmatomos opelës, apneštos pilkomisapnašomis, prisilietus lengvai kraujuoja,jauèiamas nemalonus kvapas ið burnos)ir karðèiavimas.Kartais dël alergijos vaistams gali atsirastiapvalus, purpurinës ir rudos spalvosbërimas, kuris per kelias savaites pranyksta,po to ilgai iðlieka padidëjusi odos pigmentacija.Galimi sànariø skausmai, karðèiavimas,inkstø paþeidimas, pilvo skausmas,bluþnies ir kepenø padidëjimas.Kai kurie vaistai sukelia alergijà tikesant tam tikroms sàlygoms, pvz., vartojanttetraciklinà ir kaitinantis saulëje gali atsirastiodos bërimø.Kontaktinis dermatitas (patinimas, bërimas,pûslelës) atsiranda vaisto, vartojamoiðoriðkai, kontakto su oda vietoje.Alergijos gydymo principai irdiagnostikos galimybësAlergija diagnozuojama perþiûrëjus ligosistorijà ir simptomus. Pirmiausia nutraukiamasvaisto, sukëlusio alerginæ reakcijà,vartojimas ir paskiriamas simptominis gydymas.Jei matomi bërimai, nieþti odà, skiriamiantihistaminiai vaistai. Kosuliui, dusuliuinumalðinti vartojami bronchodilatatoriai– vaistai, prapleèiantys kvëpavimo takus.Anafilaksinio ðoko metu, kai yra pavojusþmogaus gyvybei, suleidþiama adrenalino,skiriami druskø tirpalai á venà, siekiant atstatytiskysèiø ir elektrolitø balansà. Sisteminiaikortikosteroidai (hormoniniai preparatai,slopinantys imuniteto aktyvumà) skiriamiretai, tik uþdelstø reakcijø prevencijaiar esant ûmiai anafilaksijai.Norint išvengti alergijos vaistams, reikëtøiðsiaiðkinti organizmo jautrumà konkreèiampreparatui. Jautrumas medikamentamsnustatomas nedidelës koncentracijosalergenui sàveikaujant su þmogausorganizmu ir stebint organizmo reakcijas.Tam naudojami provokaciniai mëginiai, dû-Anafilaksiniø reakcijø (dilgëlinës, angioedemos, anafilaksinio ðoko) diagnostikos algoritmasNustatyta alergija, tyrimai baigtiNustatyta alergija, tyrimai baigtiNustatyta alergija, tyrimai baigtiDûrio mëginysÁodinis mëginysGeriamasis provokacinis mëginysAlergijos nëra, tyrimai baigtiMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 19

Apie Pociaus pavardæLietuviø pavardës pradëjoformuotis po krikðèionybësávedimo Lietuvoje irÞemaitijoje 1387 bei 1413metais ir baigësi XVII a.,bet ávairûs pataisymaivyksta iki ðiø dienø.Prieð krikðtà lietuviai turëjo tikvienà vardà, kaip antai: Mindaugas,Vytautas, Jogaila ir kt. Pokrikðto gautas krikðèioniðkas vardasbuvo vartojamas kartu su buvusiupagoniðkuoju. Bet metams slenkantpagoniðkasis vardas daþnai tapdavoþmogaus pavarde, pvz.: Aleksandras Vytautas,Vladislovas Jogaila. Ásigalint krikðèionybeitëvø arba seneliø krikðèioniðkiejivardai tapdavo vaikø arba vaikaièiø pavardëmis.Pavyzdþiui, Þemaitijos seniûnoMikalojaus Kæsgailos sûnus vadinosiJan Kezgailoviè (Jonas Kæsgailaitis), opastarojo sûnus, atsikratæs pagonybës reliktø,vadinosi Stanislav Janoviè (StanislovasJonavièius). Taip susidarë vadinamøjøvardiniø pavardþiø, kilusiø ið pagoniðkøarba krikðèioniðkø vardø, grupë. Kitagrupë – pravardinës pavardës, kurioscharakterizuoja tautybæ, vietovæ, profesijà,sutapatina þmogø su gyvûnais, augalais,nusako þmogaus iðvaizdos ar charakteriobruoþus. Be lietuviðkø pavardþiø,daug lietuviø turi svetimø tautø pavardesarba lietuviðkas pavardes su slaviðkomispriesagomis: -aviè, -eviè, -ausk, -insk.Ið lietuviðkøpavardþiølobynoDoc. dr. Vytautas POCIUSKai kurios lietuviøpavardës turiádomià kilmæ, kurisunkiai nusakoma irantroponimijos tyrinëtojams.Viena iðtokiø pavardþiø yra„Pocius“.Pociaus pavardëLietuvoje pasitaikodaþnai. Pagal registro tarnybos duomenis2010 m. sausio 1 d. su Pociauspavarde buvo 2384 vyrai; maþdaug tiekpat turëjo bûti ir moterø (gal ðiek tiek daugiau)su prigimtine Pociûtës pavarde. TaigiPociaus pavardës kilmës þmoniø buvodaugiau kaip 4768. Jeigu atsiþvelgtumeá pavardes, neabejotinai kilusias iš Pociaus,kaip antai: Pocevièius, Pacevièius,Pociûnas, Paciûnas, kurios reiðkia Pociaussûnø, tai jø turëtojø bûtø arti 6000.Mûsø maþam kraðtui tai yra daug.Lietuviø pavardþiø (antroponimijos) tyrinëtojaiA.Vanagas, M.Razmukaitë, V.Maciejauskienë1985–1989 m. paskelbë „Lietuviøpavardþiø þodynà“, kuriame nurodytosðeimø pavardës pagal 1930–1940 metusir gyvenamàjà vietà. Remiantis tais duomenimisbuvo sudarytas Pociaus pavardëspasiskirstymas Lietuvos rajonuose. Iðjo matyti, kad Pociaus pavardë paplitusi ávakarus nuo Dubysos upës, t.y. Þemaitijojeir ðiek tiek Vidurio Lietuvoje. Daugiausiatokiø pavardþiø Telðiø rajone – 92 šeimos.Ðio straipsnio autorius patikrino ðápasiskirstymà remdamasis 2002 m. stacionariøjøtelefonø abonentø sàraðais, t.y.po 62 metø. Vaizdas buvo panaðus, norskai kurie skaièiai pasikeitë. Miestuose kartusu jø rajonais abonentø su Pociaus pavarderasta taip: Klaipëdoje – 100, Šiauliuose– 52, - Kaune – 47 , Vilniuje – 41,Panevëþyje – 14, Palangoje – 9, Neringoje– 3, Birštone – 1, Druskininkuose – 1, Visagine– 0. Ðie skaièiai yra tik orientaciniai,nes ne visos ðeimos turëjo stacionariuosiustelefonus, pradëjo plisti mobiliejitelefonai, taip pat daug telefonø uþregistruotaPocienës arba Pociûtës pavardëmis,kurie nebuvo skaièiuojami.Daug neaiðkumø kelia Pociaus pavardëskilmë. Vieni asmenvardþiø tyrinëtojaiðià pavardæ kildina ið slaviðkø vardø Ipatijusarba Povilas, kai kas ið þmoniø veiklos,o kiti apskritai nutyli Pociaus pavardëskilmæ.Ipatijaus vardas vartojamas staèiatikiøBaþnyèioje ir tuose kraštuose, kur vyraujaši religija. Þemaitija visada buvo katalikiškaskraštas, ir Ipatijaus vardas èia nebuvovartojamas. Rytø Lietuvoje, daþniausiaine tarp lietuviø, pasitaiko þmoniø, turinèiøpavardæ „Pociej“. Ði pavardë tikraigalëjo kilti iš Ipatijaus vardo, nes 1300 m.Naugarduke (dabartinëje Baltarusijoje)buvo ásteigtas staèiatikiø centras. Taèiautai neturëjo átakos Vakarø Lietuvoje þemaitiðkosPociaus pavardës iðplitimui. Taippat labai sunku paaiðkinti, kaip iš slaviškoPovilo vardo tik Þemaitijoje galëjo susiformuotiPociaus pavardë.Ádomià versijà apie Pociaus pavardëskilmæ yra paskelbæs þinomas praeities tyrinëtojasÈeslovas Gedgaudas. Knygoje„Mûsø praeities beieškant“ (201 p.), nagrinëdamaskunigaikðèiø Pacø kilmæ, jisrašo, kad jø pavardë prieð sulenkinimàbuvo Pocius. Ðios giminës oficialusis titulaspagal Vatikano archyvo antspaudørinkiná – „Captaneus Nemunensis“ , t.y.Nemuno valdovas. Senovës lietuviai pagonybëslaikais upiø ir upeliø valdovusrio mëginiai, odos lopo mëginiai, provokaciniaimëginiai per burnà, nosies provokaciniaimëginiai, inhaliuojamasis provokacinismëginys, laboratoriniai tyrimai. Kurá tyrimometodà pasirinkti, priklauso nuo to, kokiesimptomai buvo pastebëti.Jei yra buvæs anafilaksinis ðokas, dilgëlinë,angioedema, taikomi áodiniai, dûriomëginiai, provokaciniai mëginiai perburnà, nustatomi specifiniai vaistui imunoglobulinaiE (baltymai, pasigaminantysprieð svetimà medþiagà ir dalyvaujantysalerginëje reakcijoje, jø yra 5 rûðys: G, D,A, E, M). Taip daþniausiai nustatomas jautrumasantibiotikams, vietiniams anestetikams,insulinui. Pradedama nuo dûrio mëginio:uþlaðinama alergeno ant odos, steriliaadata duriama statmenai odos pavirðiui,paþeidþiant tik epidermá.Áodiniai ir provokaciniai mëginiai perburnà, nors ir potencialiai pavojingi ligoniui,yra vienintelis ir plaèiai taikomas diagnostinistyrimas.Inhaliuojamasis provokacinis mëginysatliekamas nustatyti alergijai, kurios metuatsiranda bronchø spazmas ir prasidedadusulys (daþniausiai alergija aspirinui).Laboratorinë diagnostika taikoma retai,kadangi iki ðiol nëra labai tiksliai klinikàatspindinèiø testø. Geriausiai greito tipoalergines reakcijas parodo specifiniaiimunoglobulinai E, taèiau ir jie nëra absoliutusjautrumo vaistams rodiklis.Alerginiai mëginiai turi bûti daromi turintvisas reikalingas priemones anafilaksiniamšokui, angioedemai, dilgëlinei,bronchø spazmui gydyti.Jei yra alergija vienam vaistui (pvz., penicilinui),reikëtø nevartoti ir kitø tos gru-20 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

arba ðeimininkus vadindavo „upoèiais“.Galbût jie rinkdavo mokesèius uþ þvejybàarba kitoká naudojimàsi jø upëmis.Taipið upoèiaus veiklos pasidarë Pociaus pavardë.Lietuvoje yra daug upiø ir upeliø,todël daug þmoniø turi tokià pavardæ. Ðiromantiðka versija turi silpnà vietà, nesnepaaiðkina pavardës þemaitiðkumo.Aukðtaitijoje, Dzûkijoje bei Sûduvojeyra daug upiø ir upeliø, bet nëra nei Pociø,nei Upoèiø.Ðio straipsnio autorius siûlo treèià Pociauspavardës kilmës versijà, kuri paaiðkinajos þemaitiðkumà. Ði versija paremtaLietuvos ir Þemaitijos krikðto kai kuriøaplinkybiø skirtumais.Viduramþiais buvo ásigalëjæs paprotysnaujakrikðtams suteikti krikðto dienosðventojo vardà. Fonetiniu poþiûriu Pociauspavardei yra artimiausias ðventojoPoncijono vardas. Ðá vardà turëjo krikðèioniøpopieþius, 236 m. nukankintas, betneiðsiþadëjæs krikðèionybës. ÐventojoPoncijono diena dabar yra rugpjûèio 13-oji. Poncijono vardas yra sudëtinis: Poncijus+ Jonas. Poncijus, arba senesnësformos Pontijus, yra senas romënø vardaþodis,pasisavintas ið Apeninø pusiasalyjegyvenusiø samnitø genèiø. Ponoreiðkia statyti, sëti, dëti, guldyti. Tikriausiaipopieþius Poncijonas, prie savo pagoniškojoromëniðko vardo prilipdæskrikðèionybës pradininko šv.Jono vardà,gavo naujà katalikiðkà vardà, kuris sutrumpintasir dabar vartojamas Italijojekaip Pocijus arba Pacijus. Þinoma, kadRomos imperatoriaus vietininkas JudëjojeI a. buvo Pontijus Pilotas, Kristaus teisëjas.Jo vardas labai artimas popieþiui Poncijonui,ir Lietuvà krikðtijæ lenkø kunigaivengë ðio vardo. Be to, Lietuvoje á rytusnuo Nevëþio upës krikðtas, prasidëjæs vasario22 d., iki rugpjûèio mënesio viduriojau ið esmës buvo pasibaigæs ir šv.Poncijonodiena nepateko á masinio krikðtodienø tarpà.Kitokia padëtis Poncijono vardui paplistisusidarë Þemaitijoje. Èia krikðtas prasidëjo26 metais vëliau kaip Lietuvoje dëlKryþiuoèiø ordino pretenzijø á þemaièiø þemesir nestabilios kraðto padëties. Po laimëtoÞalgirio mûðio Þemaitijos krikðtas,prasidëjæs 1413 m ., tæsësi 1416, 1417 metaisir net ásteigus Þemaièiø vyskupijà 1417m. spalio 24 dienà. Tada kasmet vasaromisiki 1421 m. á dar nepasiektas Þemaitijosvietas vykdavo krikðto akcijos, kuriomstalkininkavo Þemaitijos seniûnas Kæsgai-Pociaus pavardëspasiskirstymasLietuvos rajonuosepagal Lietuvospavardþiø þodynoduomenisla su karinëmis pajëgomis. Dël ilgai trukusioþemaièiø krikðto šv.Poncijono dienadaþnai patekdavo á masinio krikðto dienøtarpà ir susidarë palankios sàlygos naujakrikðtamssuteikti Poncijono vardà.Kita prieþastis Poncijono vardo paplitimuiÞemaitijoje – kitokie krikštytojai.Svarbiausias krikšto organizavimo dvasiškis– Motiejus Trakiškis (1370–1453),vokietis, su tëvais ið Livonijos atvykæs áLietuvà, pramokæs lietuviðkai, mokæsisKrokuvoje, Prahoje, Sienoje (Italijoje), turëjæsbakalauro ir magistro moksliniuslaipsnius, buvæs konsekruotas pirmuojuÞemaièiø vyskupu. Kaip mokslo þmogus,jis puikiai iðmanë katalikø Baþnyèios istorijà,vertino popieþiø šv.Poncijonà ir, norëdamasávairesniø vardø, mielai suteikdavonaujakrikðtams ðio ðventojo vardà.Vyskupui Motiejui 1421 m. iðvykus ið Varniøir tapus Vilniaus vyskupu, Þemaitijojelikæ kunigai, sekdami buvusio vyskupopavyzdþiu, galëjo Poncijono vardu krikðtytità dienà gimusius kûdikius. Todël Þemaitijojeatsirado þmoniø, turinèiø Poncijonovardà. Þemaièiai ilgà vardà Poncijonassutrumpino á Pocius arba sulenkintaforma Pacas, kaip parodyta pavardëskitimo grandinëje: Poncijonas Pocijus(Pacijus) Pocius (Pacas).Èia skelbiamà Pociaus pavardës kilmësversijà patvirtina Lietuvos kunigaikðèiø Pacøgiminës genealogija. Pacø giminës pradininkasbuvo þemaièiø bajoras Daukða.Þemaitijos krikðto metu jam buvo suteiktasPoncijono vardas. Dokumentaliai yra patvirtinta,kad 1450 m. ðis bajoras vadinosiPocius (Pacas) Daukða. Jo palikuonys atmetëpagoniðkà pavardæ Daukða ir pasilikosau kaip pavardæ senelio katalikiðkà vardàPocius, lenkiðka forma – Pacas.Taigi galima sakyti, kad Pociaus pavardëskilmë árodyta. Ji kilusi ið samnitøromënøvardaþodþio Poncijus, krikðèioniøperformuota á Poncijonas ir Þemaitijojesutrumpinta á Pocius. Ji susidarë þemaièiøkrikðto metu, kurio 600 metø jubiliejusbus netrukus.Alergijos diagnostikos tyrimai pagal klinikinius poþymiusAlergijos sukelti klinikiniai poþymiaiAngioedema, dilgëlinë,anafilaksinis ðokasUþdelstos alerginës reakcijos, pasireiðkianèiosodos pokyèiaisBronchø spazmas, dusulysSumaþëjæs trombocitø kiekis, gelta,karðèiavimas, nekrozinë anginaAtliekami tyrimaiÁodiniai, dûrio mëginiai, provokaciniaimëginiai per burnà, laboratoriniai tyrimai(ieðkoma specifiniø IgE)Lopo mëginiaiInhaliuojamasis provokacinis mëginysLaboratoriniai tyrimai(ieškoma IgM ir IgG)pës vaistø, nebent yra atliktas testas ir patvirtinta,kad tam vaistui alergijos nëra. Taippat nederëtø vartoti kitiems þmonëms iðraðytømedikamentø. Jei þinoma, kokiamvaistui yra alergija, apie tai bûtina informuotigydytojà kiekvienà kartà prieð jam iðraðantmedikamentà.Jei alergija vaistui pasireiškia tik odosreakcijomis, pacientas nutraukia medikamentovartojimà, skiriamas simptominisgydymas, prognozës yra palankios. Þmogus,kurá iðtiko anafilaksinis ðokas ir nebuvosuteikta skubi pagalba, gali mirti.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 21

UþkreèiamosiosAtkelta ið 7 p.ligos LietuvojeLietuvoje kasmet diagnozuojami 2–3tûkstanèiai rotavirusinio gastroenterito atvejø.Didþiausias sergamumas yra vaikø iki 5metø amþiaus grupëse. Ðia infekcija sergair vyresnio amþiaus vaikai bei suaugusieji,taèiau klinikiniai ligos poþymiai yra lengvi irpraeina per 1–2 dienas. Tokie ligoniaidaþniausiai medicinos pagalbos nesikreipia.Europos šalyse apie 5–17 proc. visø diarëjøsudaro norovirusinë infekcija. Pastebëta,kad ðia infekcine liga daþniausiai sergavyresnio amþiaus vaikai ir suaugæ þmonës.Europoje neretai ðios infekcijos protrûkiaipasitaiko kruiziniuose laivuose, kur labiausiaitikëtina jø iðplitimo prieþastis – geriamasisvanduo. Europos šalyse uþregistruotinorovirusø sukelti protrûkiai susijæ suuþðaldytø uogø ar þaliø lapiniø darþoviø vartojimu.Sergamumas Lietuvoje kasmet kinta,taèiau pastebëta, kad jis sumaþëjo nuo1021 (2007 m.) iki 522 (2009 m.) atvejø. Manoma,kad ðá procesà lemia laboratorinësdiagnostikos spragos – ne visi ligoniai tiriamiligos etiologijai patvirtinti.Pasaulyje kasmet nuo uþterðto maistosuserga apie 2 milijardus þmoniø, nuolatdaugëja kampilobakteriozës bei salmoneliozësatvejø. Kasmet pasaulyje nuo diarëjosmirðta apie 3 milijonus þmoniø, PietryèiøAzijoje nuo bakterijomis uþterðto maistokasmet mirðta apie vienà milijonà vaikø.Vien 2008 m. ES ðalyse kilo 5332 ligø protrûkiai,sirgo daugiau nei 45 tûkst. þmoniø.Pagrindinës ligø protrûkiø prieþastys – maistuplintanèios bakterijos, virusai ar jø produkuojamibakterijø toksinai.Virusiniai kepenø paþeidimaiVirusiniai hepatitai – viena aktualiausiøproblemø ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.Pasaulinës sveikatos organizacijos(PSO) duomenimis, kas 12-tas pasaulio gyventojasyra uþsikrëtæs hepatito virusu.Daþniausiai hepatitus sukelia A, B, C virusai,vëliau kepenø uþdegimas progresuojaá kepenø cirozæ ir pirminá kepenø vëþá. Kepenøpaþeidimus gali sukelti ir kiti virusai.Hepatito A paplitimas yra globalinis.Kasmet pasaulyje hepatitu A serga apie 1,4milijono þmoniø. Lietuva yra vidutinio endemiškumošalis, daugiau nei 80 proc. serganèiøjø– 25 m. ir vyresnio amþiaus gyventojai.Hepatitas A gali pasireikðti klinikinëmisir besimptomëmis infekcijos formomis. Apie90 proc. vaikø iki 6 m. daþniausiai neturi jokiøligos simptomø. Tuo tarpu 40–50 proc.vyresniø vaikø ir net 70–80 proc. suaugusiøjøinfekcija pasireiðkia kliniðkai. Dël besimptomiøformø reali epidemiologinë situacijaneþinoma.Nuo 1995 m. iki 2010 m. sergamumashepatitu A maþëjo. Palyginti su 2006 m., 2009m. sergamumas sumaþëjo 83,4 procento.Hepatito A infekcija uþsikreèiama nuoserganèio þmogaus tiesioginio kontakto bûdu,dël nepakankamos higienos, per uþterðtàmaistà ar geriamàjá vandená. Uþsikrësti galimair homoseksualiø lytiniø santykiø metuar vartojant ðvirkðèiamus narkotikus. Labairizikuoja uþsikrësti þmonës, keliaujantys á dideliohepatito A endemiðkumo ðalis, ypaèjei tose ðalyse ketinama gyventi ilgà laikà irbûsimos gyvenimo sàlygos negarantuos tinkamoshigienos. Skiepai nuo hepatito A rekomenduojamiþmonëms, kuriems yra didelëgrësmë uþsikrësti šiuo hepatitu.PSO duomenimis, daugiau nei 2 milijardaigyventojø yra infekuoti hepatito B virusu,apie 350–400 milijonø þmoniø yra virusoneðiotojai. Europoje kasmet hepatito B virusuuþsikreèia 900 000–1 000 000 þmoniø, odidelë dalis jø tampa neðiotojais, 24 000 mirðtanuo lëtinës hepatito B infekcijos pasekmiø.Lietuvoje apie 600 000 gyventojø turi hepatitoB viruso serologinius þymenis, apie80 000 þmoniø yra hepatito B neðiotojai.Šios ligos galima išvengti pasiskiepijus.Nuo 1998 m. skiepai átraukti á Lietuvos Respublikosvaikø profilaktiniø skiepijimø kalendoriøir pradëtas visuotinis kûdikiø skiepijimashepatito B vakcina.Pasaulyje yra apie 170 milijonø þmoniø,uþsikrëtusiø hepatito C virusu (3 proc.gyventojø), kasmet nustatoma 3–4 milijonainaujø hepatito C atvejø, o Europoje tokiøyra apie 8–9 milijonai. Kasmet pasaulyje nuolëtinio hepatito C sukeltø komplikacijø mirðta0,5 milijono þmoniø. Lëtinis virusinis hepatitasC pastaruoju laikotarpiu yra daþniausiakepenø transplantacijos prieþastis JAV ir Europoje.Lietuvoje yra apie 50–70 000 þmoniø, uþsikrëtusiøhepatitu C, o per metus gydomaapie 600 lëtiniu hepatitu C serganèiø ligoniø.Lietuvoje registruojami tik ûmûs hepatitøB ir C atvejai. Remiantis serologiniø tyrimøduomenimis, 2009 m. buvo uþregistruota181 susirgimas ûminiais virusiniais hepatitais,ið jø 58 ûmaus virusinio hepatito B, 47– hepatito C atvejai. Vakcinos nuo hepatitoC infekcijos nëra. Hepatitais daþniausiai sergajauni 18–39 metø amþiaus þmonës.Hepatitø B ir C plitimo keliai panaðûs.Pagrindinis uþsikrëtimo bûdas yra ðvirkðèiamøjønarkotikø vartojimas, bet galima uþsikrëstiir lytiniu bûdu, per kraujà, atliekant medicininesar groþio procedûras.Garsiø þmoniø posakiaiGANDISGyvenimas labai vertingas,neišeikvokite jo pernelyg greitai.Bevertë auka, jeigu ji neaukojamadþiugiai. Auka nederaprie liûdno veido.Demokratinëje valstybëjeþmonës neturëtø elgtis kaip avys.Aš taikau nebendradarbiavimostrategijà ne þmonëms, osistemai.Nepriklausomybë – tai savonoru priimti apribojimai, drausmësir ástatymø paisymas.OSKARAS VAILDASVyrai visada nori bûti moterimspirmi, moterys visada noribûti vyrams paskutinës.Mes mokome þmones, kaipprisiminti faktus, bet nemokome,kaip augti.Istorijà kurti gali bet kas. Taèiaujà uþraðyti gali tik didis þmogus.Gyvenimas per daug sudëtingas,kad á já galima bûtø rimtaiþiûrëti.Ðiaip ar taip, vis tiek reikësmirti. (Paskutiniai Oskaro Vaildoþodþiai)ParinkoAntanina BanelytëÐtai ir gyvenimasAkad. Kazys Bieliukas, ðvæsdamasaðtuoniasdeðimtmetá,kolegø, mokiniø ir bendradarbiøaplinkoje taip ávertino savo gyvenimokelià:- Kai buvau 25-30 metø, eidamasGedimino prospektumatydavau moterø kojas, o 45-50 metø sulaukæs matydavaumoterø veidus. Sulaukæs 80-ies,einu Gedimino prospektu ir mataugraþius pastatus, architektûrosdetales, bokðtus bei moterøskulptûras.Atjauninimo paslaptisProf. dr. Vaclovas Chomskis(1909-1976), garsus eþerø hidrodinamikosspecialistas, mokslinëjekonferencijoje apie senstanèiusLietuvos eþerus á klausimus,kaip juos atjauninti, atsakë:- Jûs pasakykit, kaip atjaunintimane, o að tuomet pasakysiu,kaip atjauninti eþerus.22 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Niekas taip nedomina þmogaus, kaip pinigai. Dël greitø, lengvø pinigø daugelis pasirengæniekðybei, nusikaltimui ir netgi þmogþudystei. Taip bûta visais laikais. Taèiauðiandien greiti pinigai daug lengviau prieinami. Bûtent ðis prieinamumas ir sukuriailgalaikes problemas jø priëmëjui, kai ateityje reikia gràþinti praeities pinigus.Greiti pinigai –sunki gràþaGreiti pinigai nëra atsitiktinis reiškinys.Šis fenomenas yra natûralus vartotojiðkosvisuomenës produktas. Visuomenës, kuriosesminis ðûkis – esi toks, kà ir kiek vartoji.Kitaip tariant, kiek atitinki vyraujantá visuomenëjevartojimo standartà, kuris nuolatkinta. Tokiu bûdu pradeda „suktis vartojimokaruselë“, á kurià kaskart ásitraukia(átraukiami) vis nauji siûlomø prekiø ir paslaugøvartotojai.Nuolatinis slinkimas tokia vartojimo spiralepalaikomas greitais kreditiniais pinigais,prie kuriø priëjimas darosi vis paprastesnis,lengvesnis ir masiškesnis. Kreditas padaroprieinamà prekæ, kuri ið esmës neuþdirbta:viena vertus, leidþia dabar pasiekti tikslà berealiø lëðø, antra vertus, perkelia uþmokestáuþ gautas prekes ir paslaugas á ateitá. Tokiubûdu „gyvenimas á kredità“ leidþia laikoprasme uþbëgti pirmyn neuþdirbtiems pinigams– dabartyje tenkinti savo poreikius,o po to gráþti á praeitá uþsimokëti uþ gautaspaslaugas, kurios jau sunaudotos.Galimybë gyventi išnaudojus rytojausresursus atrodo viliojanèiai – ðiandien galigauti tai, uþ kà nereikia atsilyginti tuoj pat.Tokia galimybë ypaè patraukli tiems, kuriemsdabarties vartojimo standartas yra labaisvarbus dalykas. Dël jo galima aukoti irateitá. Taèiau kiekvienas laiko ir realiø galimybiøperþengimas turi savo kainà. Tà kainàsumoka klientas, ásipareigodamas mokëtididelius procentus uþ paimtà kredità,atsiskaityti dar neuþdirbtais ateities pinigais.Áprasta sakyti – vartotojas visada teisus.Tai jo pasirinkimas ir jo atsakomybë.Tai tiesa, bet ne visa. Ar neturëtø dalá atsakomybësprisiimti ir greitojo kredito paslaugasteikiantys bankai? Juk, šiaip ar taip,jie yra paslaugos siûlytojai. O kiekvienassiûlytojas siekia vieno – ásiûlyti paslaugà,nutylint galimus nepatogumus ateityje, sukuriais susidurs klientas, menkai teiðmanantisbankininkystës verslo subtilybes.Bankininkystë – gan subtili sfera. Kuria-Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUSVGTU Filosofijos ir politologijos katedramos vis naujos finansinëstechnologijos,kurias išmano tik nedaugelisspecialistø,dël bankinës veiklosuþdarumo monopolizavæinformacijà ir neretairibojantys jos prieinamumàklientams. Jie,kaip paslaptingi magai,aiškina neišprususiemsšiuose reikaluoseklientams finansø rinkos svyravimo ypatumusir prisiimtà rizikà, uþ kurià turi papildomaisusimokëti. Tarsi jie kur kas labiau rizikuojanei klientas. O uþ rizikà reikia mokëti.Tik ar tokius didelius procentus? Kaþin.Neišvengiamai kyla klausimas, kurisreikalauja aiškaus atsakymo, – koks bankøir apskritai „finansø maðinos“ sukimositikslas? Ar finansai (pinigø gausinimas) yrasavitikslis, ar tik priemonë, galinti padëtiindividui ir visuomenei spræsti iðkilusiasproblemas ir garantuoti darnià plëtotæ? Ojei priemonë, tai labai svarbu, kas tà priemonævaldo, kiek jis yra atsakingas, socialiaiásipareigojæs ir etiškas.Jei bankas yra tik priemonë þmogausgerovei kurti, tai jis turi tam ir tarnauti, o neskurdinti þmogø. Disproporcija tarp bankogalios (pelnytis ið kliento) ir atsakomybësuþ jo gerovës kûrimà pernelyg akivaizdi.Bankas, stengdamasis neprisiimti jokiosatsakomybës ar jà kiek ámanoma sumaþindamas,tik parodo, kad jis nëra klientodraugas, bet þiûri á já kaip á pasipelnymoobjektà („melþiamà karvæ“). Klientai pasijuntaapvilti. Atskirtis tarp banko ir klientotik didëja, o pasitikëjimas màþta.Bankai, vykdydami savo funkcijas, turëtølabiau atsigræþti á þmogø, nes konkretusþmogus yra pinigø ðeimininkas ir valdytojas.Taip pat turëtø neuþmiršti, kad finansai,jø gausinimas nëra tikslas. Tai tikpriemonë, padedanti individui ir visuomeneiágyvendinti iðsikeltus tikslus kurti gerovævisiems, o ne tik jos daliai – finansiniamelitui, kuris, naudodamasis klientø pinigaissukurta galia, galëtø prasigyventi.Akivaizdu, kad finansus turi tvarkytiprofesionaliai tam darbui pasirengæ ir atsakomybæprisiimantys asmenys, o neanoniminës finansinës grupës, siekianèiospasipelnyti ið situacijos, kurioje yra atsidûræsindividas, sutinkantis vergiškomis sàlygomisgauti kredità, kad galëtø ágyvendintisavo tikslus. Tokiu atveju turëtø ásikiðtiir valstybë. Atrodo, kad toks supratimastarp valdanèiøjø stiprëja. Pernelyg ilgai buvopasikliauta gyventojø laisvu apsisprendimu,kuris jau dabar tampa didele problemavisuomenei.Kita vertus, renkasi konkretûs individai,kartu prisiimdami ir atsakomybæ. Akivaizdu,kad ði ekonominë pasirinkimo laisvë neatsiejamanuo jø ekonominio raštingumo.Tik ekonomiðkai raðtingas þmogus gali laisvaiir sàmoningai rinktis. O bûtent jo (to ekonominioraðtingumo) didesnei visuomenësdaliai (taip pat ir jaunimui) kaip tik ir trûksta.Todël ypaè aktualus tampa ekonominisðvietimas ir ekonominio raðtingumo puoselëjimas.Ugdyti kritiškai màstantá ir ekonomiðkaipasirengusá pilietá, gebantá pamatuotaipasirinkti, bûti sàmoningu ir laisvu þaidëjufinansø rinkoje, yra kiekvienos aukštosiosmokyklos priedermë.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 23

Nors pasaulinës parodos rengiamos jau 160 metø, Ðanchajuje ávykusi pasaulinë paroda„Expo 2010” á istorijà áeis kaip viena ambicingiausiø pasauliniø parodø, á kurià pavykosukviesti iki ðiol daugiausiai dalyviø bei pritraukti rekordiná lankytojø skaièiø. Visàpusmetá, nuo geguþës 1 iki spalio 31 d., vykusioje pasaulinëje parodoje prisistatë 189pasaulio valstybës, 56 tarptautinës organizacijos, beveik 80 pasaulio miestø ir keliolikaûkio ðakø. Per ðeðis mënesius parodà aplankë 73 milijonai þmoniø. Taip net deðimèiamilijonø buvo pagerintas lankytojø rekordas, kurio nuo 1970 m. Expo parodos, surengtosJaponijos mieste Osakoje, iki ðiol niekam nebuvo pavykæ pralenkti.Pasaulio pasiekimusRomas JANKAUSKASLietuvos ekspozicijosgeneralinis komisaras pasaulinëseparodose „EXPO 2005“ (Japonija),„EXPO Zaragoza 2008“ (Ispanija),„EXPO 2010“ (Kinija) ir„EXPO 2012“ (P. Korëja)„Expo 2010“ organizatoriai dar priešprasidedant parodai juokaudavo, kad PekinoOlimpinës þaidynës buvo tik generalinëpasaulinës parodos repeticija. Remiantisoficialiais pranešimais, „Expo 2010“ parodaisurengti išleista beveik dvigubai daugiaunei Pekino Olimpinëms þaidynëms, išviso 28,6 mlrd. juaniø (apie 11 mlrd. litø).Pagrindinë „Expo 2010“ tema – „Geresnismiestas, geresnis gyvenimas“. Èia pristatytipaþangiausi ðiuolaikiniø miestø planavimoir projektavimo pavyzdþiai, gyvenamojobûsto ir visuomeninës paskirties pastatøstatybos pasiekimai, akcentuota harmonijossu aplinka ir gamta svarba. Be pa-24 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Ið Katedros aikðtësatveþta Stebukloplytelë buvopopuliari tarplankytojøLietuva savo paviljono simboliu pasirinko oro balionà„Expo 2010“parodà aplankëLietuvos PrezidentëDaliaGrybauskaitë„Expobaltos“,Kæstuèio Vanago (BFL)ir Romo Jankauskonuotr.skaièiuoja Azijagrindinës temos, daug dëmesio skirta visomsðiuolaikinio þmogaus gyvenimo irveiklos sritims, be kuriø sunkiai ásivaizduojamasmodernus miestas.Pasauliui tai jau 46 Expo paroda. Lietuvapasaulinëje parodoje prisistatë jubiliejiná– deðimtà kartà. Koordinuoti pasirengimà„Expo 2010“ buvo pavesta Aplinkosministerijai, jau organizavusiai ðalies pristatymàpasaulinëse parodose Lisabonoje(1998 m.), Japonijoje (2005 m.) ir Ispanijoje(2008 m.).Pasaulinëje parodoje „Expo 2010“, kurprisistatë beveik 200 valstybiø, Lietuvospaviljonas pateko tarp labiausiai lankomø.Mûsø ðalies paviljonas, kuriame kasdienapsilankydavo apie 30 tûkst. þmoniø, lankytojøskaièiumi lenkë net tokiø valstybiø,kaip Didþioji Britanija ar Turkija, paviljonus.Ið viso per pusmetá Lietuvos paviljonà Ðanchajujeaplankë beveik 6 mln. þmoniø, t.y.dvigubai daugiau nei tikëtasi. Gausiam lankytojøskaièiui átakos paprastai turi tiek ádomusðalies prisistatymas, tiek patogus paviljonosuplanavimas.Svaiginantis skrydis oro balionu irkitos ádomybësLietuva pasaulinëje parodoje „Expo2010“ savo paviljono simboliu pasirinkooro balionà. Parodos sveèiai buvo kvieèiamileistis á ásimintinà skrydá per Lietuvà, kuriojemodernûs pastatai, atspindintys miestøpaþangà, puikiai ásilieja á senosios architektûrospastatø ansamblá. Pagal pro-Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 25

Kanados paviljonasDanijos paviljonasEstijos paviljonasjekto konkursà laimëjusios ir didelæ dalyvavimo tarptautinëseparodose patirtá turinèios bendrovës „Ekspobalta“brëþinius kinai Lietuvos paviljono centre árengë didþiulæoro baliono instaliacijà. Vien baliono krepšys buvæstarsi apþvalgos aikðtelë – 10 m ilgio ir 10 m ploèio.Dvylikoje didþiuliø ekranø, iðdëstytø aplink paviljonà, rodytafilmuota medþiaga kûrë skrydþio virð Lietuvos miestøir graþiausiø kraðtovaizdþiø atmosferà.Interneto sprendimø bendrovës „Gaumina“ sukurtuoseinformaciniuose terminaluose visa informacija apie Lietuvàpateikta per þaidimus, videofilmukus bei kità vaizdinæmedþiagà. Terminaluose ádiegti touchscreen technologijoslieèiamieji ekranai, leidæ informacijà valdyti ne klaviatûra,o pirðtø prisilietimais. Uþ sukurtà unikalø terminalødizainà bei turinio valdymà jie nominuoti tarptautiniamsapdovanojimams ,,EUROPRIX Multimedia Awards 2010“.Lietuvos paviljone kiekvienas sveèias turëjo galimybæiðbandyti rankos taiklumà simbolinëje krepðinio aikðtelëje.Èia pristatytas ir 2011 m. Lietuvoje vyksiantis Europoskrepðinio èempionatas.Kinijoje, kur yra daugybë stebuklingais laikomø akmenø,Lietuva, demonstruodama pagarbà parodos rengëjamskinams, á Ðanchajø ið Katedros aikðtës atveþë GitenioUmbraso sukurtà Stebuklo plytelæ. Pasirinkimas buvotikrai taiklus – tai byloja ðimtai tûkstanèiø kinø, stovëjusiøir norus minusiø ant norø akmeniu èia vadintos plytos.Lietuvos paviljone taip pat eksponuota Klaipëdos menininkoVytauto Karèiausko dinaminë skulptûra „Að galiu“.Buvo tikrai malonu girdëti komplimentus mûsø paviljonui– savitai Lietuvos salelei didþiuliame pasaulio renginyje– ne tik ið daugybës parodà aplankiusiø kinø arkitø uþsienio ðaliø lankytojø, bet ir vos ne kasdien èiaapsilankydavusiø þmoniø ið Lietuvos.Maþieji ambasadoriai ir paviljono sveèiaiNorinèiø pusmetá padirbëti pasaulinëje parodoje Ðanchajuje– pristatyti mûsø ðalá buvo beveik pusðimtis, taèiauið jø buvo atrinkti tik 18 geriausiø gidø-vertëjø, mokanèiøkinø bei anglø kalbas. Lietuva ðá kartà buvo vienaið nedaugelio valstybiø, kurios paviljone dirbo tos šaliesgidai – daugelis šiam darbui buvo pasamdæ kinus. Net irpaviljono restorane ar suvenyrø krautuvëlëje dirbo keliolikaþmoniø, atvykusiø ið Lietuvos. Norinèiø nusifotografuotisu lietuviais, kuriø iðvaizdà dël ûgio ir ðviesiø garbanøkinai vadina egzotiška, niekada netrûko, o kartaisnet nusidriekdavo eilutë. Pasaulinëse parodose dirbantájaunimà áprasta vadinti „maþaisiais ambasadoriais“, taèiauÐanchajuje jø darbo diena bûdavo nemaþiau atsakingair átempta negu tikrø diplomatø.Lietuvos paviljone kasdien apsilankydavo kas dešimtaspenkioliktas á parodà atëjæs þmogus. Rekordas Lietuvospaviljone buvo pasiektas birþelio 26 d., kai èia apsilankë55 tûkst. sveèiø. Pirmojo milijoninio lankytojo Lietuvospaviljone sulaukta birþelio 8 dienà. Juo tapo 35metø kinë Che Lili ið netoli Ðanchajaus esanèios Dþedziangoprovincijos. Paklausta, kà þino apie Lietuvà, moterisprisipaþino, kad kartà su vyru yra stebëjusi ir þavëjusiskrepðinio varþybomis, kuriose þaidë lietuviai. Penkiamilijonasislankytojas 78 metø ðanchajietis Dþou Pinfangas(Zhou Pinfang) kartu su sûnumi ir marèia Lietuvospaviljono slenkstá perþengë spalio 7 d., o kad paviljonàaplankytø 6 milijonai þmoniø, galima sakyti, prireikëtik savaitëlës. Visus parodos paviljonus aplankiusi irExpo moèiute praminta japonë Tomiyo Yamada Lietuvospaviljone buvo net keturis kartus ir sulaukë didelioLietuvos ir Kinijos þiniasklaidos dëmesio. Visø nuosta-26 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

ai, „Expo moèiutë“ teigë prisimenanti, kaip Lietuvos paviljonasatrodë ir 2005 m. Expo parodoje Japonijoje. Jiiðkart paminëjo pagrindiná mûsø ðalies paviljono akcentà– DNR spiralæ, tiesa, pavadino jà labirintu.Tarp garbiø paviljono sveèiø buvo nemaþai verslininkø,kultûros ir meno þmoniø, visuomenës veikëjø, politikøið ávairiø paðalio valstybiø. Lietuvos paviljono sveèiaine tik domëjosi mûsø ðalies laimëjimais, bet ir pamëgolietuviðkus patiekalus, alø ir gintaro dirbinius. Èiaveikusiame restorane bei dviejuose baruose paviljonosveèiams buvo siûloma paragauti 12 rûðiø patiekalø –didþkukuliø, bulviø plokðtainio, deðreliø su kopûstais, ðaltibarðèiøir kitø. Apskaièiuota, jog kinai kasdien iðgerdavopo 3 statines lietuviðko alaus, suvalgydavo iki 300porcijø didþkukuliø ir grikiø blynø. Dalis kinø lietuviðkuspatiekalus bandë áveikti jiems áprastomis medinëmis lazdelëmis,taèiau dauguma á rankas mieliau, kad ir pirmàkartà, paimdavo peilá ir ðakutæ.Lietuvos paviljono lankytojai taip pat galëjo ásigyti lietuviðkøsuvenyrø – gintaro dirbiniø bei jo gabaliukø, atvirukøsu Lietuvos vaizdais, þenkliukø ir kitø suvenyrø.Populiariausi ir perkamiausi buvo gintariniai karoliai irapyrankës. Lietuvos dalyvavimui pasaulinëje parodoje„Expo 2010“ paminëti iðleistas specialus paðto þenklas– stilizuotas karðto oro balionas Ðanchajaus miesto, kuriamevyko paroda, fone. Paðto þenklà sukûrë „Lietuvospaðto“ dailininkas Henrikas Ratkevièius.Neuþmirðtami renginiaiSpalio 25-oji pasaulinës parodos „Expo 2010“ kalendoriujebuvo paþymëta kaip Lietuvos nacionalinë diena.Kaip áprasta, ðaliai tà dienà Expo organizatoriai, parodàrengiantis miestas ir valstybës vadovai skiria daugiausiadëmesio. Savo nacionalinei dienai Expo parodojepaminëti Lietuva ðiemet pasirinko spalio 25-àjà –Lietuvos Konstitucijos dienà.Lietuvos dienà oficialioje ceremonijoje pradëjo Kinijojevieðëjusi Lietuvos Prezidentë Dalia Grybauskaitë. Nacionalinësdienos renginiuose dalyvavo susisiekimo ministrasEligijus Masiulis, þemës ûkio ministras Kazys Starkevièius,Lietuvos ambasadorius Kinijoje Rokas Bernotas,kiti aukðti Kinijos ir Lietuvos pareigûnai, taip pat visamepasaulyje gerai þinomi lietuviai Jonas Kazlauskas,Ðarûnas Marèiulionis, Þydrûnas Savickas.Ðventiná vakarà uþbaigë septyniasdeðimtmetá ðvenèianèioValstybinio dainø ir ðokiø ansamblio „Lietuva“,skrabalø meistro Regimanto Šilinsko, saksofonisto PetroVyšniausko bei dainininko Èeslovo Gabalio koncertas.Nacionalinës dienos ðventëje dalyvavæs stipriausiuþmogumi pasaulyje tituluojamas Þydrûnas Savickas pasaulinëjeparodoje „Expo 2010“ visus stebino savo jëga.Stebint keliems ðimtams þmoniø, galiûnas 20 metrønutempë 15 t sveriantá autobusà ir pagerino asmeninárekordà. „Kinai visada þavisi tokiomis sporto ðakomis,kur dominuoja jëga, nes patys turbût negali pasiekti tokiørezultatø ðiose sporto šakose“, – sakë Þ.Savickas.Ðokiai ir dainos Lietuvos paviljone visà pusmetá skambëjobent kartà per mënesá. Ávairûs renginiai pritraukdavominias smalsuoliø. Liepos 6-àjà, Mindaugo karûnavimo dienà,Lietuvos paviljone vyko folkloro ansamblio „Sutaras“pasirodymai. Kaip ir Lietuvoje, Ðanchajuje tà dienà keliosdeðimtys paviljone dirbanèiø bei keliolika nuolat ðiame miestegyvenanèiø lietuviø giedojo „Tautiðkà giesmæ“. 600-øjøÞalgirio mûðio metiniø proga iš Lietuvos atkeliavo kirviais,kalavijais ir skydais apsiginklavæ IX–XV a. kariai. Ðanchajujejie surengë daugiau kaip 120 kariø kovø, pademonstra-Pietø KorëjospaviljonasTaivano paviljonasIspanijos paviljonasMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 27

vo tø laikø kovos menà bei taktikà, kurie lietuviamskartu su sàjungininkais padëjo nugalëti ne vienamemûðyje.Pasaulinëje Expo parodoje pristatyti ir seniejiLietuvos amatai. Karpiniø ir raiþiniø meistro KlaidoNavicko mokomi kinai visà savaitæ kasdien èiaiðkarpydavo po keliasdeðimt atvirukø. Anot lietuvio,Kinijoje susidomëjimas ðiuo menu beveik dvigubaididesnis nei prieð keletà metø Japonijojevykusioje Expo parodoje. „Japonijoje daugumatik stebëdavo mano darbà ir nedrásdavo prisëstiðalia, o Kinijoje vaikai dràsiai prieina ir nieko nelaukdamiima þirkles á rankas. Per tris dienas Ðanchajujeiðkarpëme tiek paveikslëliø, kiek Japonijojejø prigaminome per visà savaitæ“, – sakë jauantrà kartà karpiniø menà Expo parodoje pristatæsK.Navickas. Austi bei pinti juostas Ðanchajujekinus mokë viena geriausiø Lietuvoje tautiniø juostøpynëjø Matilda Teresë Jucienë.Oreivystës temai skirtame paviljone buvoprisimintas ir istorinis S.Dariaus ir S.Girëno skrydis.Prieð 77 m. Atlantà perskridusiø S.Dariausir S.Girëno lëktuvo „Lituanica“ kopija sumontuotair pakabinta Lietuvos paviljone. Jos sparnøilgis siekia 4 m, korpuso – apie 2 m, o svoris– apie 40 kg. Lëktuvo kopijà sukûrë þinomaslakûnas-konstruktorius Vladas Kensgaila.Dalykiniø susitikimø ciklà paviljone pirmiejipradëjo Kauno ir Marijampolës apskrièiø meraiir verslo atstovai. Expo paroda buvo puiki progasusitikti dviejø susigiminiavusiø miestø – Kaunoir Siameno (Xiamen) – valdþios, švietimo beiverslo atstovams. Keliø Lietuvos miestø meraiKinijos atstovams pristatë savo rajonø projektus:Kauno rajonas – laisvàjà ekonominæ zonà,Këdainiai – pramonës parkà, Birštonas – sveikatingumoir kurortiná centrà. Siameno miestomeras pabrëþë, jog mûsø miestams svarbu irtoliau plëtoti aukðèiausiø valdþios atstovø bendradarbiavimà,siekti sudaryti kuo palankesnessàlygas ekonominiams, verslo ir kultûriniams ryðiamsgerinti. Jau visai baigiantis parodai paviljonesurengtas Tarptautinis Rytø ir Vakarø transportokoridoriaus asociacijos forumas sutraukëkelias deðimtis verslininkø ið visos Kinijos.Kiekvienas Lietuvos paviljone vykæs renginysar èia besilankantis ádomus sveèias kaskart pritraukdavotiek Kinijos, tiek Lietuvos þiniasklaidosdëmesá. Bûrys þiniasklaidos atstovø ir fotograføpasitiko kiekvienà milijonàjá Lietuvos paviljonolankytojà, iðsamiai nuðviesti Mindaugo karûnavimo,Þalgirio mûðio metiniø ir kiti renginiai, þurnalistøpaðnekinti beveik visi paviljono darbuotojai.Didþiausio þiniasklaidos dëmesio sulauktaper Lietuvos nacionalinæ dienà. Pagrindinë Kinijostelevizija tà dienà transliavo 50 min. filmà apieLietuvà bei jos prisistatymà Expo parodoje.Artimiausi EXPO marðrutai: Yeosu(P.Korëja) ir MilanasKita pasaulinë paroda „Expo 2012“ vyks 2012m. geguþës 12 – rugpjûèio 12 d. Yeosu miesteP.Korëjoje. Oficialø kvietimà dalyvauti ðioje parodojeLietuva, kaip ir kitos valstybës, gavo jau 2009m. geguþës mënesá, taèiau teigiamà sprendimàLietuvos Vyriausybë priëmë tik 2010 m. gruodá.Lenkijos paviljonasElzaso regiono (Prancûzija) paviljonas28 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Ðveicarijos paviljoneRusijos paviljonasJungtinës KaralystëspaviljonasLietuvos pristatymà parodoje tema „Gyvieji vandenynaiir pakrantës“ vël pavesta organizuoti Aplinkosministerijai. Parodos tema ðá kartà aktualivisoms valstybëms, turinèioms atvirà iðëjimà á jûrà.Lietuvai tai bus dar viena proga priminti pasauliui,kad ji yra jûrinë valstybë, ekspozicijoje,be kitø dalykø, numatoma populiarinti Kurðiø nerijosir kitus Baltijos pajûrio kurortus, Klaipëdosjûrø uostà, atkreipti dëmesá á bûtinybæ garantuotisaugø naftos telkinio D-6 eksploatavimà, pristatytipasauliui unikalià mûsø pajûrio gamtà ir savitàpamario kraðto kultûrà. Mûsø ðaliai tai bus jauvienuoliktoji pasaulinë paroda. Expo paroda P.Korëjojepo devyniolikos metø rengiama jau antràkartà. Tokia paroda Taejono mieste vyko 1993 m.,tada joje dalyvavo ir kà tik Nepriklausomybæ atgavusiLietuva. Po 2012 m. parodos P.KorëjojeEXPO ið Azijos vël sugráð á Europà: teisæ surengtipasaulinæ parodà „EXPO 2015“, kurios tema „Planetosmaitinimas – gyvenimo energija“, iðsikovojoItalijos miestas Milanas.PASAULINËS PARODOSVietaTrukmëLondonas 1851 05 01 – 1851 11 01Paryþius 1855 05 15 – 1855 11 15Londonas 1862 05 01 – 1862 11 01Paryþius 1867 04 01 – 1867 11 03Viena 1873 05 01 – 1873 10 31Filadelfija 1876 05 10 – 1676 11 10Paryþius 1878 05 20 – 1878 11 10Melburnas 1880 10 01 – 1881 04 30Barselona 1888 04 08 – 1888 12 10Paryþius 1889 05 05 – 1889 10 31Èikaga 1893 05 01 – 1893 10 03Briuselis 1897 05 10 – 1897 11 08Paryþius* 1900 04 15 – 1900 11 12Šv. Luisas 1904 04 30 – 1904 12 01Lieþas (Belgija) 1905 04 27 – 1905 11 06Milanas 1906 04 28 – 1906 11 11Briuselis 1910 04 23 – 1910 11 07Gentas (Belgija) 1913 04 26 – 1913 11 11San Franciskas 1915 02 20 - 1915 12 04Barselona 1929 05 20 – 1929 01 15Èikaga 1933 05 27 – 1933 11 12Briuselis 1935 04 27 – 1935 11 06Paryþius* 1937 05 25 – 1937 11 25Lieþas (Belgija) 1939 05 – 1939 11Niujorkas* 1939 04 30 – 1939 10 311940 05 11 – 1940 10 27Briuselis 1958 07 06 – 1958 09 29Sietlas 1962 04 21 – 1962 10 21Monrealis 1967 04 28 – 1967 10 27Osaka 1970 03 15 – 1970 09 13Spoukenas (JAV) 1974 05 04 – 1974 11 03Okinava 1975 07 20 – 1976 01 18Knoksvilis (JAV) 1982 05 01 – 1982 10 31Naujasis Orleanas 1984 05 01 – 1984 11 11Tsukuba (Japonija) 1985 03 17 – 1985 09 16Vankuveris 1986 05 02 – 1986 10 13Brisbanas 1988 04 30 – 1988 10 30Sevilija* 1992 04 20 – 1992 10 12Þeneva 1992 05 15 – 1992 08 15Taejonas (Korëja)* 1993 08 07 – 1993 11 07Lisabona* 1998 05 22 – 1998 09 30Hanoveris* 2000 06 01 – 2000 10 31Rostokas (Vokietija) 2003 04 25 – 2003 10 12Aièi (Japonija)* 2005 03 25 – 2005 09 25Saragosa (Ispanija)* 2008 06 14 – 2008 09 14Šanchajus (Kinija)* 2010 05 01 – 2010 10 31* Pasaulinës parodos, kuriose dalyvavo LietuvaMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 29

Anksèiau retas sodietis nepaþino vijûnø, kûdrø ir aplinkiniø vandenø senbuviø.Jie buvæ mûsø tëvø ir seneliø basakojø vaikysèiø ir nerûpestingø vasarø atradimai.Pirmose þvejybos patirtyse stiebësi gimtosios aplinkos paþinimo daigai,mezgësi meilë tëviðkës gamtai. Ðiais laikais vijûno atvaizdas tapo pirmapradþioEuropos lygumø kraðtovaizdþio saugomø vandens gyvûnø þymeniu.VijûnaiGimtojo sodþiaus vandenø þuvelësEgidijus BACEVIÈIUSVijûnams, sprindþio ilgio „kûdrø ungurëliams“,pavadinimas suteiktas pagal rangøkûnà. Daþnai nutikdavo, kad delnespurdanti þuvelë ið ryklës išpûsdavo oroburbulà, kartu pasigirsdavo pratisas ðvokðtimàprimenantis garsas. Ið èia kildinamikiti þuvies pavadinimai – cyplys arba pyplys1 . Pagal vienà ið minëtø savybiø, dardaugiau, tais paèiais bendraðakniais þodþiais(vjun, pisèik) vijûnai ávardijami daugelyjekaimyniniø šaliø. Jie iðgarsëjæ kaipaudros pranašai. Anksèiau patirta, kad likusparai iki oro permainø þuvys pagyvëdavoir imdavo blaškytis, o tai bûdavæs patikimasþenklas, kad artëja smarkios liûtys,lydimos perkûnijø.Pagal naujausius skelbtus šaltinius paprastasisvijûnas (Misgurnus fossilis (Berg,1949) 2 yra viena iš 546 Europos ir 53 Lietuvosvandenyse sugaunamø vietiniø gëlavandeniøkauliniø þuvø rûðiø (Freyhof & Kottelat2008). Pabrëþtina, kad nëra iðskirta jokiøporûðiø. Lietuvoje kirtikliniø (Cobitidae) þuvøðeimai priklauso maþesni vijûno giminai-1 Elisonas Jurgis. Vijûnas, arba pyplys (Cobitisfosilis). Gamtos draugas. 1933, Nr. 8, P. 123-127.2 Maurice Kottelat and Jorg Freyhof. Handbookof European Freshwater Fishes, 2008.èiai srauniø upeliø gyventojai raibieji kirtikliai,o uþdumblëjusiø paeþeriø slapukai šlyþiaitik palyginti neseniai iðskirti á atskirà ðlyþiniø(Nemacheilidae) þuvø ðeimà. Ne visi juos skiria,tad daþnai jie painiojami tarpusavyje.Vijûnai turi visà rinkiná sandaros ir elgsenosypatybiø. Tai dumblëtoje priedugnëjegyventi prisitaikiusios þuvys. Pailgas aptakiaisšonais verpstës pavidalo kûnas. Suaugusiøpateliø ilgis siekia iki 25–30 cm, patinëliaimaþesni – 18–20 cm ir sveriapriklausomai nuo dydþio 44–120 gramø. Didþiausias þinomastvenkiniuose augintø vijûnøamþius buvo 9 metai, ilgisviršijo 35 centimetrus, o svoris– 140 gramø. Maþa þuviesgalva nuo kûno beveik neišsiskiria,šonuose pûpso tamsiavyzdësgelsvai rausva rainele akutës. Išskirtinis vijûnopoþymis – apatinës þiotys apjuostosstorø puslankiu iðlenktø lûpø ir penkiø porøávairaus ilgio èiuopikliø: keturi centimetroilgio „ûsai“ styro viršuje, du lûpø kampuèiuoseir po du ilgesnius bei pora trumpesniøkaro pasmakrëje. Paslankiuose èiuopikliuosegausu uoslës ir skonio jutikliø. Jaistiriama aplinka, jie nepamainomi maitinantis.Aukštas nugaros pelekas yra ties kûnoviduriu, prieðprieðiais pilvo pelekui, uodegospelekas mentës pavidalo. Visø pelekøClemenso ROTSCHANO (Austrija) ir autoriaus nuotr.Vijûnas nukaldintas ant lito2006 m. kovo 16 d. Strasburge buvopriimta Biologinës ávairovës konvencija. Tøpaèiø metø gruodþio 20 d. Jungtiniø TautøGeneralinë asamblëja (JT/ UN GA) nutarë2010-uosius paskelbti Tarptautiniais biologinësávairovës metais (International Yearof Biodiversity). Ðiuo nutarimu JungtiniøTautø valstybës narës, tarptautinës aplinkosauginësorganizacijos ir ðvieèiamosiosástaigos buvo raginamos prisidëti prie metørenginiø, skirtø didinti visuomenës supratimàapie biologinæ ávairovæ, jos svarbà,bûtinybæ saugoti gamtos turtus ir maþintibiologinës ávairovës nykimà. Nors renginiøkieká suvarþë sunkmetis, visuomenëgalëjo susipaþinti su bioávairove, jos verteir svarba tvariajai gamtosaugai. Besibaigianèiusmetus graþiai áprasmino Lietuvosbankas. 2010 m. lapkrièio 30 d. á apyvartàbuvo išleista sidabrinë proginë moneta,skirta Lietuvos gamtai. Moneta pristatytaLietuvos jûrø muziejuje. Jos reverse pavaizduotasvijûnas (Misgurnus fossilis). Lietuvosmonetø kalyklos naujausia monetapapildë negausià pasaulyje ir Europojemonetø su þuvimis rinkiná.Tuo ypaè pamaloninti Lietuvoskolekcininkai,gamtosaugininkai irþvejai. Monetosruoðinio autoriaidailininkas VytautasNarutis irGiedrius Paulauskas.Sidabrinës monetosvertë 50 litø,briaunoje – uþrašas„Lietuvos gamta“. NukaldintaLietuvos monetø kalykloje 10 000 vienetø.Tai 66-oji Lietuvos banko moneta ir ðeðtojipagal sekà, skirta Lietuvos gamtai.Þuvys vaizduotos ir anksèiauTai pirmoji Lietuvos monetø kalyklosmoneta su þuvies atvaizdu, bet ne pirmoji30 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Turi sparnus, bet nelekia,neturi kojø, bet nepavysi.Vandenyje uodegà vimpèioja,be vandens þiopèioja.(Þuvis)Lietuviø liaudies máslësÞuvys numizmatikojePinigai iðAlgirdoBuiðkio(Klaipëda)kolekcijosEuropoje ir pasaulyje. Trumpai apþvelgsiukaimyniniø ðaliø monetas su Baltijosjûros þuvimis ir vandens bûtybëmis. Kaipáprasta, monetose pavaizduotos labai vertinamosverslinës arba saugomos þuvø rûðys.Seniausias þinomas dabartinëse Lietuvosþemëse þuvies atvaizdas piniguosesiejamas su Mikalojaus Naruðevièiaus(apie 1560–1603) Vadvièiø giminës palikuonioherbu. Jame pavaizduotos dvipriešpriešiais galvomis á virðø pilvais suremtosraudona ir balta lašišos. Šios þuvyspavaizduotos tuo metu apyvartoje buvusiamegrašyje. 1919–1939 m. Gdanskas(anksèiau Dancigas) buvo laisvasis uostamiestis(Freie Stadt). Þvejybos ûká daugiausiapalaikë strimelës (Baltijossilkës) ir menkës. 1932 m. miesteišleista 10 pfenigiø moneta,kurioje pavaizduota atlantinëmenkë. Iš viso monetø buvonukaldinta 5 000 000 vienetø.Tuo paèiu metu apyvartojebuvusi ir penkiø pfenigiømoneta su upinës plekðnës– ne maþiau nei menkë Lenkijospajûryje mëgstamos verslinësþuvies – atvaizdu. Moneta išleista 4 000000 vienetø. Šiuo metu abi monetos yramuziejinë retenybë. Þuvø ir mitiniø vandensbûtybiø atvaizdø bûta vëliau. Pavyzdþiui,1965 m. buvo nukalta 10 zlotømoneta-bandinys su undinële. Moneta dëlneþinomø prieþasèiø nebuvo iðleista á apyvartà.1977 m. nukaldinta 1000 zlotø vertësmoneta iš serijos „Aplinkos apsauga“.Jame pavaizduotas ûsorius. Ði monetataip pat liko tik bandinys ir pasitaiko tikkolekcininkø rinkiniuose. Lenkija Pasaulinësmaisto organizacijos (FAO) nare tapo1957 metais. Organizacijos šaukinyslotynø kalba yra Fiat panis (Tenetrûkstaduonos). 1971 m. sukako dvideðimt metø,kai organizacija iš Niujorko buvo perkeltaá Romà. Tais paèiais metais LenkijosRespublikos banko išleista 10 zlotø monetasu plekðnës-oto atvaizdu. 1978 m.Turku miesto (Suomija) 750 m. ákûrimoproga buvo iðleista jubiliejinë 25 Suomijosmarkiø (Markkaa) vertës moneta.Joje pavaizduotos viena virð kitosketurios ávairaus dydþiostrimelës. Mûsø kaimynai latviai1992 m. nukaldino 1 latovertës pinigà, kurio reversepavaizduota iš vandensiššokusi lašiša. Þuvies atvaizdaspinige atsirado neatsitiktinai.Ši taurioji þuvis saugoma visamePabaltijyje. Šaliø didþiosiose upëseilgus amþius gyvavo laðiðø þvejyba laðiðinëmisuþtûromis. Þuvø kiekiui grësmingaisumaþëjus, lašišos ir šlakiai áraðyti á Latvijosir kaimyniniø ðaliø Raudonàsias knygas.1995 m. Lenkijoje išleista 2 zlotø sidabrinëmoneta su šamo atvaizdu. Monetønukalta tik 20 000 vienetø, todël ðiuo metuji yra kolekcinë retenybë. 2010-uosiusminësime kaip metus, kai á apyvartà iðleista50 litø vertës moneta su vijûno atvaizduir uþraðu lietuviø kalba – „vijûnas“.Parengë EgidijusBacevièiuspakraðèiai pusapvaliai. Smulkûs þvynai giliaipaniræ gleivingoje odoje, šoninës linijosnematyti. Spalvinë þuvø dermë kinta priklausomainuo gyvenamosios vietosapšvietimo. Vyrauja rusvai gelsva spalva,galva ir nugara juodai šlakuota, papilvërausvai gelsva ar oranþinë. Iðilgai kûno ðonødriekiasi plati tamsi juosta, abipus rëminamasiauresniø dryþiø. Pavësingose kûdrosegyvenantys vijûnai bûna margi, neretaisugaunama beveik juodø þuvø.Vijûno kaip rûðies gyvenamasis plotasapima išskirtinai vidurinæ Europos þemumødalá, susidariusià paskutiniojo poledynmeèiopatvankø laikotarpiu. Tai didþiøjø lygumøupiø ir aplinkiniø telkiniø rûðys senolës.Gyvenamasis plotas vakaruose apribotasPrancûzijos vidurinës dalies plokðtikalniø,rytuose – Volgos upës baseino;šiaurëje vijûnai iðplitæ iki Baltijos ir Ðiaurësjûrø bei Nevos upës, per Estijà eina šiaurinioišplitimo pakraštys; pietuose jis baigiasities Kubanës upës krantais. Ne visuosevandenyse vijûnai vienodai gausûs. Bûdingiausijø gyvenamieji vandenys yra uþdumblëjusiospaeþerës, ramûs didesniølëtatëkmiø upiø bei pratakiø eþerø uþutekiai,tvenkiniai ir senkanèios senvagës. Jiegeba metø metus gyventi baigianèiose uþaktikûdrose ir eþerokšniuose, kur jokia kitaþuvis ištverti negali, pasitenkindami kartàper metus pavasariniø polaidþiø ar po stipriøliûèiø iðtvinstanèiais vandenimis.Veikliausi vijûnai bûna esant 15–22°Cvandens temperatûrai. Skirtingai nei kitosþuvys, jie pakantûs vandenyje ištirpusio deguoniesstygiui. Þuvys kaskart iškyla á pavirðiøpraryti gaivaus oro gurkšnio ir strimgalviaisneria gelmën á saugià priebëgà. Susitraukiantstemplës sienelëms oro burbulasperstumiamas išilgai þarnyno ir kraujagyslëmisapraizgytoje atkarpoje ávyksta dujøapykaita. Išeikvotas oras maþais burbuliukaispašalinamas pro galinës þarnos angà.Vijûnai pasiþymi dar viena iðskirtiná gyvybingumàliudijanèia savybe. Baigianèiojeiðdþiûti kûdroje gelbëdamiesi nuo pragaiðtiesjie ásirausia á dumblà, neretai 20–30 cm, išskirtiniais atvejais pusmetrio gylá,ir taip praleidþia sausmetá. Panašiaiiðtûno þiemos ðalèius. Tuo metu vijûnaskvëpuoja pro odà, beveik nejudair visi gyvybiniai vyksmai sulëtëja.Ádomu stebëti, kai po gausiøliûèiø ištvinusiuose eþerokšniuose irþemumø balose tarytum iš niekur atsirandakà tik uþgimusiø þuveliø.Vijûnai yra nakties slapukai. Dideliø santalkø,iðskyrus nerðto laikotarpá, nesudaroir ilgesnæ metø dalá aptinkami pavieniui. Dienàrymo tankioje augmenijoje, po paplautomismedþiø ðaknimis ar iki galvos ásirausædumble, iš kur kyšo tik iðstatytø èiuopikliøpuokðtë. Atkunta prieblandoje, kaitraukia ieškoti maisto. Jauni vijûnaiieškodami maisto vadovaujasi rega, jøgrobiu tampa maþi irklakojai ir ðakotaûsiaivandens storymës vëþiukai, plûduriuojanèiosuodø lervos. Tuo tarpu paaugusiosþuvys rausia dumblà, augalinës irgyvûninës kilmës dûlenose uodþia ir išgriebiaaptiktus maistagyvius. Jø grobis – vidutiniodydþio vëþiukai šoniplaukos, vandensasiliukai, daugiašerës kirmëlës, raudonosuodo trûklio lervos. Praryja nedideles sraiges,pavasará neaplenkia lynø ir karosø ikrø.Savo ruoþtu, vijûnø lervos ir ðiømetukaitampa kûdravabaliø ir laumþirgiø lervø grobiu,suaugusias þuvis ryja lydekos ir vëgëlësbei stambesni ešeriai, nuo kranto jø tykopilkieji garniai, jûrvarniai (sin. kormoranai)ir tulþiai, gaudo ûdros.Lytinæ brandà vijûnai pasiekia bûdami16 (20) centimetrø, t.y. 3 metø. Nerštopradþia bûna kovo mënesá, taèiau patsákarðtis geguþës birþelio mënesiais ir trunkaiki sodriai suþaliavæ paupiai nusagstomiryškiaspalviais purienø þiedais ir vandenstemperatûra naktá nenukrentaMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 31

þemiau 10–15 °C. Neršto metu abiejø lyèiøþuvø priekinë kûno dalis nusëta baltønerštiniø spuogeliø. Auštant, rytobrëkðmoje keli patinai susiburia aplink iðsirinktàpatelæ, kûno uodeginëmis dalimisapjuosia išpampusias jos papilves irbraukia per šonus, taip išspausdami ikrelius.Priklausomai nuo amþiaus irdydþio viena þuvis išneršia nuo 15 iki 150tûkstanèiø apvaliø be riebalinio lašelio pilkairusvø ikreliø. Jie yra 1,7–1,8 mm skersmensir bûna prilipæ prie augalø. Ne visigyvybingi, tik iš dalies iðsirita lervutës. Þuvyèiøuþuomazgos vystosi 7–8 paras.Išsiritusiø lervuèiø ilgis siekia 5 milimetrus.Jos yra plonos, blyškios, kûno pavirðiusnusëtas tamsiais taškeliais. Maþosgalvos skruostuose yra kuokštas iðoriniøþiaunø ir keturiø apyburnio èiuoptuvëliøuþuomazgø. Paaugusios lervutës ilgesniamlaikui leidþiasi á priedugnæ ir prasidedadugninis gyvenimo tarpsnis.Vijûnai aptinkami visoje Lietuvoje, betne visuose vandenyse vienodai gausûs.Pastaraisiais deðimtmeèiais jø þenkliai sumaþëjo.Kita vertus, iki šiol kryptingø vijûnøtyrimø nëra, tad patikimø þiniø apiejuos trûksta. Turimus duomenis apie rûðiesiðplitimà ir gausumà bûtina patikslintinaujais tyrimais. Rytinëje Lietuvos dalyjedar visai neseniai jø buvo sugautaLakajos (Ðvenèioniø r.), Bezdonës (Vilniausr.), Ðventosios (Zarasø r.), Meros irGaujos upëse (Šalèininkø r.), daugelyjeaplinkiniø bevardþiø upeliø ir kûdrø, taippat Arvydø þuvininkystës ûkio tvenkiniuose;Vidurio Lietuvoje aptikti Ðvenèiaus(Kaiðiadoriø r.) ir Stavarygalos (Širvintør.) eþeruose; pietuose – Kiaulyèioje, Laujoseþere (Alytaus, Varënos r.); ŠiaurinëjeLietuvos dalyje – Šatos upelyje (Skuodor.), taip pat Pasvalio ir Birþø rajonø didesniøupiø senvagëse ir kûdrose; vakarinëjedalyje aptinkami Vieðvilës rezervatoBuveiniø eþere bei Ðeðupëje, jos intakuoseJûroje, Berþëje ir Agluonoje,Balskø tvenkinyje (Tauragës r.); taip patBabrunge (Plungës r.), Danës ir Minijosvidurupiuose, Vilhelmo kanale ir iškastiniuosetvenkiniuose (Klaipëdos r.); Nemunoþemupio Krokø lankoje, Kintø þuvininkystësûkyje ir polderiø kanaluose(Ðilutës r.). Kartà pavasará sugautas Kurðiømariose ties Ventës ragu (V.Kesminas,þod. pranešimas). Yra duomenø, liudijanèiø,kad esant galimybëms vijûnai gali nuplauktinedidelius nuotolius ir taip išplistiá gretimus vandenis. Ði savybë keliautiypaè iðryðkëja pavasará polaidþiø metu,kai, ieðkodamos tinkamø nerðtavieèiø,þuvys patenka iš vieno didesnæ metø daláatskirtyje esanèio vandens telkinio á kitàir taip padidina rûðies iðlikimà. Savaimevijûnai gyveno ar tikslingai buvo áveisti vienuolynø,parkø ir sodþiø tvenkiniuose beikûdrose, dar visai neseniai auginti akvariumuoseir buvo nepamainomi moksliniuosetyrimuose.Keliais þodþiais verta paminëti vijûnøpanaudà. Anksèiau šias þuvytes gaudë,bet daugiau pramogai, vaikø smalsumuipatenkinti. Taèiau vijûnai vertinti per sunkmeèiusar kaip iðskirtinis krašto proginisvalgis. Gaudë rankomis kasdami paupiødumblà, kojomis drumsdami paeþeriøseklius, gindami þuvis á paspæstas pintinesar smulkiaakius buèiukus (Laujos eþ.,Þuvinto apyl., S.Paltanavièiaus þod. pran.),reèiau þvejojo velkamaisiais tinklaièiais irmeðkerëmis (Ðeðupës upë). Bûdavo, þiemàsekliose kûdrose po ledu dûstanèiasþuvis iðgriebdavo iðkirtæ eketes (Pilvingiøeþ., Merkinës apyl.). Vijûnus kepë ant þarijø,ið jø virë þuvienæ, rûkë. Ne visi mëgodumblu atsiduodanèias, gleivëtas gyvatëlesprimenanèias þuveles. Taèiau jø þuvienabekaulë ir minkšta, o kad panaikintø„balos kvapà“, þuvis ðveitë pelenais,mirkë ir plovë druskëtame vandenyje.Pertvarkytame ir sparèiai besikeièianèiameEuropos kraštovaizdyje vijûnainyksta. Pirmykðtës gamtos gyvoji liekanadaugelyje ðaliø tapo reta ir nykstanèia rûðimi.1998 m. vijûnas átrauktas á tarptautinæir nacionalines Raudonàsias knygas irbemaþ á visø Vidurio Europos ðaliø saugomøgyvûnø sàraðus. Nykimo prieþastysyra kelios, ne visos tiksliai nustatytos.Maþëja þuvø gyvenimui tinkamø vandenø,pavirðiniai vandenys terðiami buitinëmisnuotekomis. Iðtiesinus upiø vagas irnusausinus pelkes greitai kinta pavirðiniøvandenø lygis, maþëja vijûnams sëkmingaiveistis tinkamø senvagiø ir uþutekiø.Þiemojanèioms þuvims praþûtingos giliosþiemos, kai iki dugno áðàla seklûs vandenstelkiniai, kartu ir jame esanti gyvastis, nemaþaiþuvø uþtrokðta giliomis þiemomispo storu ledo sluoksniu.Paprastasis vijûnas áraðytas á atnaujintàLietuvos Raudonàjà knygà (2000 m.). Pagaltarptautinæ nykstanèiø rûðiø kertiniøbuveiniø tinklo išsaugojimo sutartá Natura2000 Lietuvoje išskirtos keturios vijûnø apsaugaisvarbios vandenvietës: Lakajosupë, Ðvenèiaus, Stavarygalos eþerai, Nemunoþemupio Krokø lanka. Rengiamasgamtosauginis projektas, remiamas EuroposSàjungos gamtosauginiø fondø, turëtøpagerinti vijûnø gyvenamøjø vietø tyrimusir jø apsaugà Lietuvoje. Manau, patslaikas pagalvoti apie ðvieèiamuosius gamtosauginiusrenginius vijûno gyvenimo bûduipaþinti, išlikusiai, bet primirštai tautosakairinkti bei apibendrinti ir pristatyti jaunuomenei.Graþi proga bûtø vijûnà iðrinktimetø þuvimi.Dr. Marytë KUODYTËRodonitas laikomas tradiciniu Rusijosþemëse gimusiu dailës akmeniu, kurioapdorojimo meistrystæ itin iðtobulinoRusijos imperijos klestëjimo laikotarpiomeno meistrai ir juvelyrai. XVIII a. viduryjeUralo kalnuose buvo aptikti ðio rusvai raudonodailës akmens klodai. 1792–1797m. rodonito telkinius apie 25 km nuo Jekaterinburgo,Sedelnikovo kaime, aptikovalstietis Nikita Partinas. Vietiniai gyventojaiðá akmená vadino orlec – ereliuku arbarubininiu ðpatu, nes sklandë legendos,kad ðie raudoni akmenys buvo pastebëtiereliø lizduose. Rodonito atmaina, turintiir geltonos ar rudos spalvos intarpø, vadinamafluoleritu. Bet didþiausià vertæ turipusiau skaidrus ryðkiai avietinës spalvosrodonitas. Jis naudojamas iðskirtinai juvelyriniødirbiniø gamybai ir kainuoja daugbrangiau nei kitos rodonito atmainos. Rodonitasitin vertintas XVIII–XIX a., iš jo raiþytosvazos ir þvakidës, dekoratyviniai flakonëliai,antspaudai, peleninës, papuoðalai,lazdø bumbulai, skëèiø rankenëlës,veidrodþiø rëmai, altoriai, sarkofagai. Nuostabûsyra ið skaidraus rodonito plokðteliøsukomponuoti ðviestuvø gaubtai. TarpJekaterinburgo diduomenës buvo labaimadinga gyvenamøjø namø paradinesduris puoðti ið rodonito iðrëþtu skambuèiu,turëti ið rodonito iðrëþtø lëkðèiø, staloárankiø su rodonito rankenëlëmis, nors ðismineralas netinka tokiø dirbiniø puoðybai,nes yra trapus, bet labai jau puoðnus. Tuometu buvo labai madinga puoðti pietø arpobûviø stalà skulptûrëlëmis, vaizduojanèiomisvaisius, uogas, augalus, kurie buvoraiþomi ið ávairiø brangakmeniø. Jekaterinburgo(buvusio Sverdlovsko) akmenraiþiaitai darydavo labai iðradingai ir meniðkai,teigiama, kad net kartais galëdavaisuabejoti ar tai natûralus gamtos kûrinys,ar þmogaus rankø dirbinys. Daug dirbiniøið rodonito buvo pagaminta vadinamojojetreèioje Rusijos sostinëje Jekaterinburgebei netoli Sankt Peterburgo Petrodvoreceákurtoje akmenraiþybos ámonëje.Dar 1765 m. ið rodonito buvo pagamintidu obeliskai, puoðæ Rusijos carø Ermitaþorûmø vestibiulá, vëliau ðie obeliskaibuvo perdirbti á torðerus, kuriø aukðtissiekë 333 cm ir 280 cm. Ant 333 cm aukðèioobelisko buvo bronziniø raidþiø uþraðas„1777 m. gruodþio 12 d.“, tai yra Ru-32 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

RodonitasLoðëjø ir filosofø talismanassijos imperatoriaus Aleksandro I gimimo data,bet obeliskas su ðiuo uþraðu á Peterburgàbuvo atveþtas tik 1802 metais. 1874 m.á Jekaterinburgo akmens raiþymo ámonësadministracijà kreipësi valstieèiai ið Belojarskokaimo. Jie teigë, kad upiø Puðkarichosir Pyðmos santakoje esàs didþiulis roþinioakmens luitas. Taip buvo atrastas ir dabardar eksploatuojamas Baþenovo rodonitotelkinys. 1833 m. Jekaterinburgo akmenraiþiaiRusijos carø rûmams pagamino dardu 195 cm aukðèio toršerus iš rodonito mineralosu auksuotos bronzos rageliais. Jøprojektà parengë þinomas akmenraiþybosspecialistas Jakovas Kokovinas (1784–?),dailininko iðsilavinimà ágijæs Peterburgo dailësakademijoje, nuþudytas neaiðkiomis aplinkybëmiskalëjime, á kurá pateko dël tariamaipagrobtø smaragdø, kai dirbo Jekaterinburgoakmenraiþybos ámonëje.1905 m. buvo baigtas gaminti labaistambus meno dirbinys ið rodonito – sarkofagasRusijos caro Aleksandro II þmonoscarienës Marijos Aleksandrovnos palaikamspalaidoti. Sarkofagas buvo pagamintasið vienalyèio 46,7 t masës rodonitomonolito. Ðá sarkofagà galima apþiûrëtiSankt Peterburgo Petro ir Povilo sobore.Iš kitø èia esanèiø carø ir carieniø baltømarmuro sarkofagø du iðsiskiria puikiaspalva ir pieðiniu. Tai sarkofagas, pagamintasið Altajaus kalnø juostuoto þaliojo jaspio,ir sarkofagas ið rodonito uolienos.Aleksandro II þmonos carienës MarijosAleksandrovnos sarkofago masë – 6,7 t.Sarkofago projektà parengë Peterburgodailininkas A.Gun. Carienës sarkofagas turisavo raðytinæ istorijà. 1869 m. Jekaterinburgoakmens braiþyklai buvo skirta finansinëpagalba, nes norëta pradëti stambiødirbiniø ið rodonito gamybà. 1870 m. vasarabuvo labai sëkminga rodonito paieðkoms,ir á fabrikà buvo atveþta 8600 pûdørodonito þaliavos, pirmà kartà Malosedelnikovotelkinyje rastas keturiø su puse arðinø(senovinis ilgio matas, lygus 71,12cm) ilgio ir keturiø arðinø ploèio 2860 pûdørodonito luitas. Ilgai buvo màstoma,kaipgi panaudoti ðá rodonito luità. Praslinkusdaugiau nei 15 m. buvo nuspræsta pagamintisarkofagà mirusios imperatorienësMarijos Aleksandrovnos palaikams.Tokio stambaus rodonito monolito luitasnetilpo ámonës patalpose, tad buvo pastatytospatalpos aplink monolità ir sumontuotiakmens pjovimo árengimai. Pirminis rodonitomonolito apdorojimas truko apie 2Ið rodonito pagaminta vazapapuoðta paauksuotomisfigûrëlëmismetus. Iðpjautas sarkofago ruoðinys turëjobûti perveþtas á netoli Peterburgo esantá Peterhofo(dabar Petrodvorecas) akmenraiþybosfabrikà, kur buvo atliekami baigiamiejisarkofago puoðybos darbai. 1889 m. sarkofagoruoðiniui nuveþti iki artimiausios geleþinkeliostoties prireikë nutiesti papildomàgeleþinkelio bëgiø atðakà iki Jekaterinburgoakmenraiþybos ámonës. Po to bûsimosarkofago plokðtë ið Permës miestoplukdyta barþa iki artimiausios geleþinkeliostoties ir pagaliau atveþta á Peterhofo fabrikà.Bet ir èia rodonito luitas netilpo á patalpas,jas irgi teko perstatyti, kad bûtø ámanomaapdoroti sarkofago ruošiná. Peterhofoakmenraiþiai dar 15 metø triûsë prie sarkofagoir 1904 m. já uþbaigë. Kitais metaisjis buvo nuveþtas á Petro ir Povilo soborà.Itin sudëtingi buvo akmens raiþymodarbai rengiant meno dirbinius Prisikëlimoðventovei Sankt Peterburge, ant Jekaterinoskanalo kranto (projektà parengë architektasA.Parlandas). Soboras pradëtasstatyti 1887 metais. Beveik du deðimtmeèiusJekaterinburgo akmenraiþybos ámonësdarbuotojai ið rodonito, serpentino irjaspio Peterburgo Prisikëlimo ðventoveidarë altoriø. Ðiuo metu Prisikëlimo ðventovërestauruota ir vël galima gërëtis Uralokalnø akmenø groþiu ir þavëtis akmenraiþiømeistriðkumu.Sankt Peterburgo Ermitaþo muziejujesaugoma milþiniðka ið rodonito iðrëþta elipsëspavidalo vaza, kurios aukštis 88 cm, odidysis skersmuo – 185 cm, maþasis – 133cm. Ðis akmenraiþybos meno ðedevras buvogaminamas 10 metø, nes akmenraiþiai,apdorodami rodonito monolità, susidûrë sudidþiulëmis problemomis – jame buvo rastostuðtumos ir kiti defektai, dëlkuriø pjaustomas ir gludinamasakmens monolitas galëjo subyrëtiá gabalus. Pagaliau vaza buvo atgabentaá Peterburgà, vëliau eksponuotaVisos Rusijos pramonësparodoje, o 1873 m. – Pasaulinëjeparodoje Vienoje. Po ðios parodos vazabuvo perduota Ermitaþo muziejui, kuriameiki ðiol ir eksponuojama. Vaza ðvytivisomis rodonito mineralui bûdingomisspalvomis – ðvelniai roþinëmis, tamsiairaudonomis ir juodais, gelsvais, rudai þalsvaisatspalviais.1998 m. kovo 26 – balandþio 12 d.Maskvoje vykusioje parodoje, kurioje buvopristatyti Rusijos muziejuose esantysbrangakmeniø eksponatai, buvo pademonstruotasAleksandro III portsigaras irsàsagos, pagamintos ið rodonito, saugomosMaskvos Kremliaus muziejaus Ginklørûmuose.Kas metai rugsëjo mënesá Paryþiaus ðirdyjeVandomo aikðtëje vyksta antikvariatomugë, á kurià ið viso pasaulio suvaþiuojaturtingi kolekcininkai, þinomi menotyrininkaiir antikvariniø daiktø perpardavinëtojai.2008 m. ðioje mugëje Italijos þinoma juvelyrøfirma Buccelati demonstravo kaldintosidabro vazà, nusagstytà kaboðonø pavidalorodonito mineralo gabaliukais.Rodonitas naudojamas ir itin svarbiø pastatøapdailai, rodonito plokðtëmis puoðtoskolonos Maskvos metro „Majakovskaja“stotyje, Didþioji Kremliaus rûmø salë, kuriojesveèiø ðaliø pasiuntiniai áteikia Rusijosvalstybës vadovams ágaliojamuosius raðtus.Maskvos metro „Majakovskaja“ stotiespavadinimas suteiktas pagerbiant þinomàRusijos raðytojà Vladimirà Majakovská(1893–1930). Ðios stoties apdaila laikomaviena puikiausiø metro stoèiø apdailos pavyzdþiø,jos projektà parengë architektasA.Duðkinas 1938 metais. Rodonitas, panaudotasstoties „Majakovskaja“ apdailai, buvoišgautas Malosedelnikovo rodonito telkinyjeUrale. Rodonito mineralas, ðvytëdamasrausvomis spalvomis bei ypatingu juodølinijø ar dëmiø raðtais, suteikia stotyjestovinèioms kolonoms itin iðkilmingà irpuoðnø ávaizdá. Rodonitas panaudotas irmetro stoties „Komsomolskaja“ mozaikiniopano gamybai. Šis pano 1958 m. buvo eksponuotasTarptautinëje mugëje BriuselyjeMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 33

ir kaip architektûros ðedevras apdovanotasDidþiuoju prizu. Rodonito mineralas panaudotasir Maskvos metro stoties „Èechovskaja“apdailai. Ðià stotá puoðia mozaikiniaipano, sukurti þinomo Rusijos raðytojoAntono Èechovo kûriniø motyvais.Rodonito mineralu puoštas ir Vladimiro Lenino-Uljanovo(1870–1924), komunizmo filosofijosapologeto, memorialas Uljanovsko,dabar Niþnyj Novgorodo, mieste antVolgos upës kranto. Rusija padovanojo puikøpaminklà, pagamintà iš Uralo kalnuoseiðgaunamo rodonito, Prancûzijos raðytojoir visuomenës veikëjo Anri Barbiuso kapavietei,esanèiai Paryþiuje, Per Laðezo kapinëse.Taip buvo ávertintos Prancûzijos komunistøpartijos nario Anri Barbiuso (1873–1935) prokomunistinës paþiûros. Kaip þinome,komunizmo filosofijos sekëjai ir kûrëjaiþmoniø mases á tariamai geresniogyvenimo aukðtumas vedë plazdant raudonosspalvos vëliavoms, todël ir jø atminimasbuvo áamþintas panaudojant raudonosspalvos mineralà rodonità. Pasakojama,kad raudonos spalvos rodonito obeliskaslabai iðskirtinai atrodæs Per Lašezokapinëse tarp juodø, baltø ir pilkø marmuroantkapiø. Antkapis buvo sukurtas, kaituomeèio Sverdlovsko dailininkø grupë –dailininkas K.Trofimovas, skulptorius V.Kikinasir architektas A.Antipinas – laimëjoA.Barbiuso antkapio sukûrimo konkursà,kurá paskelbë Pagalbos kovotojams dël revoliucijosidealø tarptautinë organizacija.1936 m. rugpjûèio 23 d. pagamintas antkapisbuvo sumontuotas Sverdlovsko pramonësrûmø kieme ir pademonstruotasSverdlovsko gyventojams. Gamintojai,kaip buvo madinga tuo metu, buvo apdovanotiSverdlovsko srities vykdomojo komitetoGarbës raðtais.Rusijos Sankt Peterburgo valstybiniameErmitaþo muziejuje eksponuojamasunikalus Rusijos akmenraiþiø sukurtas mozaikiniomeno šedevras – buvusios TarybøSàjungos þemëlapis, pavadintas „Socializmoindustrija“. Þemëlapio plotas yra22,5 m 2 , jam pagaminti panaudotos ávairiosjaspio atmainos, baltasis opalas, amazonitas,lazuritas ir rodonitas. Rodonitobrangakmeniu išklotos buvusios TarybøSàjungos sienos linijos. Þemëlapis pagamintas1936–1937 m. Sverdlovsko mieste,já kûrë ðimtai akmenraiþiø ir gludintojø.Ðis mozaikinis þemëlapis buvo eksponuotas1937 m. Tarptautinëje parodoje Paryþiuje,1939 m. Tarptautinëje parodoje Niujorke.Ádomu, kad þemëlapis, simbolizuojantistuometës Tarybø Sàjungos triumfà,buvo sumontuotas toje salës vietoje, kurkaþkada stovëjo Rusijos imperatoriø sostas.Abiejose þemëlapio pusëse pastatytiminëtieji senoviniai rodonito toršerai, kurietarsi amþini raudonieji sargybiniai saugojobuvusios Tarybø Sàjungos þemes.1858 m. Uralo kalnuose, telkinyje Ðabrokaime, esanèiame apie 25 varstus (varstas– 0,6 km ilgio matas) nuo Jekaterinburgo,rastas roþinio rodonito 1000 pûdø monolitas.Iš šio monolito Jekaterinburgo akmensgludinimo ámonëje buvo pagamintaapie 2 t masës, 185 cm skersmens ir 85cm aukðèio vaza, vazos kojelë pagamintaið kito rodonito monolito, kurio masë 2,16t. Ðios vazos projektà parengë Rusijos akademikasM.Šurupovas. Vaza gaminta 10metø, jos gamyba kainavo 38 000 auksorubliø. Vaza buvo eksponuojama 1870 m.Rusijos imperijos parodoje. Dabar ji eksponuojamaSankt Peterburgo nacionaliniameErmitaþo muziejuje. 1877 m. buvo rastasdar vienas milþiniškas, apie 48 t masës,monolitas. Du diskai ir didþiulë vaza, iðrëþtiið rodonito, demonstruojami ir Sankt Peterburgokalnø instituto muziejuje.Rodonito pavadinimà 1819 m. sukûrëJaðë, vadovaudamasis graikø kalbos þodþiurhodon – roþë. Rodonitas bûna ðviesiairaudonos, rusvai pilkos, vyðninës, avietinësarba þalios mësos raudonumo spalvos,bet pasitaiko ir juodos spalvos rodonitoatmainø bei gelsvø ar þalsvø tonø. Daþniausiaisu rodonitu viename monolite bûnatokiø mineralø, kaip bustamitas, rodochrozitas,spesartinas. Gryno monomineraliniorodonito ploteliø uolienoje bûna nedaug,todël ávairiø dirbiniø gamybai imamasudëtingos sudëties rodonitinë uoliena. Jojeesanèios juodos spalvos mangano oksidøir hidroksidø gyslelës pagyvina uolienàgraþiu pieðiniu. Þinomas Rusijos mineraløþinovas A.Fersmanas iðskyrë tris dekoratyvinesrodonito atmainas: ðvelniai roþinæ sujuodu dendritiniu pieðiniu; debesuotà su besikaitaliojanèiomisroþinëmis, rusvomis ir pilkomisdëmëmis; juostuoto pieðinio – su juodø,rudø, pilkø, roþiniø ir raudonø tonø irpustoniø ruoþais. Ypaè vertinama labai retapusiau skaidri, ryðkios avietinës, beveikrubino spalvos atmaina, kuri aptinkama tarppaprasto roþinio rodonito ir vartojama kaipjuvelyrinis akmuo. Rodonitas – tai kalciomangano metasilikatas CaMn 4[Si 5O 15]. Rodonitinësuolienos pasiþymi stiklišku blizgesiu.Pagal deðimtainæ Mooso mineraløkietumo skalæ rodonito kietumas svyruojatarp 5–5,5. Rodonitas yra lengvai apdorojamas,lengvai pjaustomas deimantiniupjûklu, gludinant pasiekiamas veidrodinisblizgesys. Plonos perðvieèiamos rodonitoplokðtelës tinka vitraþø gamybai. Ið rodonitoir dabar raiþomi suvenyriniai dirbiniai:skrynutës, peleninës, vazelës, lëkðtelës,taurës, dekoratyviniai peiliai, segës, sàsagos,kaboðonai ir kiti meno dirbiniai.Aukðtos kokybës juvelyrinio rodonitoradimvieèiø nëra daug. Viena svarbiausiøyra Rusijoje, Vidurio Urale. Tai Malosedelnikovotelkinys. Nors telkinys seniai eksploatuojamas,taèiau rodonito iðtekliø dargausu. Rodonito telkiniai aptikti ir PietøUrale, Uþkarpatëje, Ukrainoje ir Tadþikijoje.Aukðtos kokybës rodonito brangakmeniøpasaulinei brangakmeniø rinkai tiekiaAustralija ið Tamuerto rajono telkiniø, èiabuvo rasti permatomi iki 10 cm dydþio rodonitokristalai, tinkami briliantinio (briaunuoto)tipo gludinimui. JAV irgi randamarodonito Vilero, Ranèo Varda ir Rozomondotelkiniuose Kalifornijos valstijoje, NjuDþersio valstijos Franklino vietovëje randamanet skaidriø rodonito kristalø. Rodonitorandama Madagaskare, Ispanijoje, DidþiojojeBritanijoje, Ðvedijoje, Indijoje, Slovakijoje,Èekijos Respublikoje, Vokietijoje,Italijoje, Rumunijoje, Prancûzijoje. Itin graþiørodonito kristalø pasitaiko ir Peru, Huancalostelkiniuose.Rodonitui, kaip ir kitiems brangakmeniams,mineralams ar uolienoms, priskiriamosmistinës galios, poveikis þmoniønuotaikoms, pojûèiams ar net veiksmams.Rodonitas vadinamas „stipriomis galiomispasiþyminèiu brangakmeniu“. Jis vadinamasazartiniø þaidimø mëgëjø talismanu.Rodonitas paþadina juo besipuoðianèioasmens paslëptus talentus, mitrumà, iðradingumà,ambicijas, dideliø tikslø ar dideliøpinigø ar turtø siekius. Manyta, kad rodonitaslinksmina ðirdá, lyg ir suteikia sparnus,bet kartu tai – ir koketiðkumo ávaizdis,sustiprinantis savigarbà. Tai ðvelnus brangakmenis,itin tinkamas vaikams, medicinosseserims, filosofams, mokytojams, nesrodonitas ðvelnina juo besipuoðianèio asmenscharakterá, tarsi pakylëja màstymà áaukðtesnes sferas, atitraukia nuo þemiðkøjørûpesèiø, kasdienybës pilkumos. Rodonitaslyg prislopina negailestingo pasauliopoveiká ðvelniai svajingai asmenybei,apsaugo nuo þiaurumo, apgaulës, apkalbø,ðantaþo. Ðis brangakmenis itin rekomenduojamasDvyniams ir Svarstyklëms,bet nerekomenduojamas Avino ir Ðauliozodiako þenkluose gimusiems. Rodonituigeriausiai tinka sidabro aptaisai. RusijosSibiro tauteliø ðamanai buvo ásitikinæ, kadrodonito brangakmenis padeda palengvintigimdyvës skausmus. Be to, Sibire rodonitoakmenukà ádëdavo á naujagimiolopðá, kad jis augtø sveikas, stiprus, graþus,iðdidus ir akylas kaip erelis, sklandantisvirð kalnø, juk ne veltui rodonitas vadintas„orlec“ – ereliukas. Tikëta, kad rodonitasgydo kraujagysliø, dvasines ligas.34 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Iðëjo su meileGenovaitë GUSTAITË„[…] matau, kad laikas atëjo ir tiesiog verèia kuo greièiau atðaukti mane […]“Taip raðë daugiau kaip prieð 85-eriusmetus (1925 m. birþelio 27 d.) vyskupasJurgis Matulaitis popieþiui Pijui XI, praðydamasatleisti ið Vilniaus sosto. Praðë nepirmà kartà, prieþastá nurodydamas tà paèià:jis – lietuvis, todël lenkø (ypaè endekø)ásitikinimu Lenkijos Respublikoje uþimti vyskupo(dargi Vilniaus!) sosto negali.Sunki nuo pat paskyrimo 1918-aisiais(dël tos paèios prieþasties) J.Matulaièiopadëtis dar labiau pasunkëjo po Lenkijos–Vatikanosudaryto (1925) konkordato,pagal kurá Vilniaus vyskupija turëjo bûtipakelta á arkivyskupijos rangà.Praðyme nurodoma: „Lenkamssvarbiausia Vilniaus vyskuputurëti – kaip jie sako – savoþmogø. Jie […] jokiu bûdu negalinet pagalvoti […], kad likèiauVilniaus arkivyskupu[…]“. Toliau vaizdþiai apraðoma,ko griebiamasi,kas daroma („þodþiu, privaèiai,raðtais, vieðuose susirinkimuose“,net grasinantnuþudyti – nunuodyti, nuðautikatedroje), „kad manbûtø kuo sunkiau arba ir visaineámanoma vykdyti savo pareigas“.Teigiama: lenkas vyskupas„tikriausiai neturës nëðimtosios dalies tø sunkumø,su kuriais èia susiduriu að“.Nurodoma, kuo pavojingatokia padëtis: „[…] kova susavo ordinaru atneð tuoblogesniø vaisiø, kuo ilgiauji tæsis. Juk taip áþeidinëjamasDievas, þeidþiamasvyskupo orumas[…] ir dël to puolamasnet pats ÐventasisSostas“. Todël iðvada viena ir aiðki: „[…]Dievo akivaizdoje brandþiai viskà apsvarstæsir apgalvojæs manau ir matau, kad laikasatëjo [po konkordato dokumentø patvirtinimobirþelio 9 d.] ir tiesiog verèia [!]kuo greièiau mane atðaukti ið Vilniaus“.Neilgame valstybës sekretoriausP.Gaspario (Gasparri) atsakyme (1925-07-14), patenkinanèiame prašymà, yra taippat atsiliepimas apie vysk. Jurgio septyneriømetø darbà: „[…] dël Tavo dideliønuopelnø ir pripaþinimo, kurá nusipelnei,valdydamas iki ðiol Tau patikëtà Baþnyèià,Ðventasis Tëvas visada Tave remsnaujame darbe ir apgaubs Jûsø Prakilnybædidþiausiu palankumu kaip dëkingumoárodymu“.Ásimenantis Ðventojo Tëvo atsiliepimaspraðyte praðosi palyginamas su (irgiásimintinu…) artimiausiø bendradarbiø– katedros kapitulos – vertinimu, istorijaipaliktu labai ilgame protokole. (Beje, visasjis bene pirmà kartà ið lenkø ir lotynøkalbos iðverstas Teresës Danguolës Ðniûrevièienësir kun. Vaclovo Aliulio; þr. Baþnyèiosistorijos studijos, V. 2010, t. III, p.271–292.) Protokole pasakyta: „Norëtumeuþmerkti akis á tuos septynerius metusnuo 1918 m. gruodþio iki 1925 m. rugpjûèio,nutylëti tà tamsø buvusio mûsøVyskupo gyvenimo tarpà, taèiau jauèiameatsakomybæ istorijai ir savo visuomenei,todël […] esame priversti nors bendraisbruoþais ðioje knygoje áraðyti, kà tuolaiku Baþnyèia iðgyveno mûsø Vilniausvyskupijoje […]“. Pabaigoje kapitula gráþtaprie to „tamsaus tarpo“ vertinimo ir jáuþantspauduoja. „Nenuginèijama yra tai,kad ðie septyneri vyskupo Matulevièiausbuvimo Vilniuje metai mûsø VyskupijosBaþnyèiai yra prarasti […]“.Išskaièiuodama „nors bendraisbruoþais“ priekaištus, kaltinimus, neteisybes,kapitula protokole priraðë 20 puslapiø!Vis dëlto (vis dëlto…) tame neigiamybiøtvane 10 eiluèiø yra kitokiø: „Baigiantreikia pabrëþti, kad kiekvienas […],asmeniðkai susidûræs su vysk. Matulevièiumi,pajusdavo tokià didelæ vyskupoiðmintá ir ðviesø protà, tokià pusiausvyràir ramybæ, toká supratingumà irnuoðirdumà visame kame, kad atsiskirdavogiliai sujaudintas nepaprastosðio didelio þmogaus dvasios.Kiek daug vyskupas Matulevièius,turëdamas tokias nuostabias protoir ðirdies savybes, galëjo nuveiktiBaþnyèiai mûsø vyskupijoje,jei ne tas nelaimingas lietuviðkasir baltgudiðkas ðovinizmas“.Minëtame praðyme atleistiið Vilniaus sosto J.Matulaitisyra paraðæs: „[…]kiek daug gali piktumas ir kokiàdidelæ reikðmæ jis turi. Nërako ir kalbëti“.Ið Vilniaus (á trokðtamàRomà) J.Matulaitis iðvaþiavorugpjûèio 1 d. SustojæsVarðuvoje, ið ten laiðku praneðëkapitulai apie atsistatydinimà, atsisveikino.Atsisveikinimo þodþiai („[…] maldosevisada prisiminsiu Vilniaus vyskupijàir prašysiu Aukšèiausiàjá, kad tarp jø [vyskupijosgyventojø] vieðpatautø meilë irsantaika […]“) taip priminë ingreso pamokslodvasià: „Ateinu pas jus su meile“.Su meile ir iðëjo – vienas tragiðkiausiøVilniaus sosto istorijoje.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 35

Europos mokslo istorikai prieð ðeðerius metus nusprendë ðalia pasaulinio tradicinio forumoturëti savàjá renginá. Ir ðtai 2010 m. spalio 18–20 d. jie dþiaugësi galëdami dalyvauti pokalbiuoseir diskusijose Katalonijos sostinëje Barselonoje suðauktoje jau 4-oje konferencijoje (4thInternational Conference of the European Society for the History of Science). Pateiksiu skaitytojamskelis oficialius duomenis: konferencijos programoje buvo uþregistruota veik 500 autoriø,pakviestø skaityti praneðimø 50-yje renginiø – simpoziumø, sesijø, plenariniø posëdþiø – ir dalyvautikitose smulkesnëse veiklos dalyse, veikusiose lygiagreèiai Katalonijos universitete ir jopadaliniuose, Mokslø akademijoje ir kitose mokslo institucijose.Kol kas Europos mokslo istorikøforumai pagal tematikos margumà irkitas ypatybes nesiskiria nuo analogiðkøpasauliniø kongresø. Taèiau èia jau aiðkëjakeli ryškesni bruoþai – tai dëmesys(a) islamo kultûroje subrandintoms idëjomsir Bizantijos istorinei panoramai (taipaliudijo plenariniø praneðimø temos), (b)Europos ryšiams su Antikinio pasaulio palikimu,(c) gamtos mokslams, lëmusiemskardinalius civilizacijos XX a. pokyèius, (d)edukacijos, ðvietimo bei bendravimo suvisuomene (naujø þiniø populiarinimo)klausimams. Dëmesys nurodytoms tematikomsturi aiðkø tikslà – išryškinti Europosintelektinio potencialo indëlio reikðmæglobaliø ávykiø panoramoje.Istoriografijos vieta tyrimuoseBarselonos konferencijoje ðalia jau minëtostematikos dëmesio sulaukë aptarimas,skirtas istoriografijos reikšmei istorinioir filosofinio pobûdþio tyrimuose, josprobleminiams klausimams, neišvengiamaikylantiems mokslininko kelyje. Šiostematikos svarstymuose pasiþymëjoM.Kokovskis (Michal Kokowski), daug laikoskyræs sesijos „Skirtingos mokslø istoriografijos.Jø privalumai ir trûkumai“ organizacijaiir turiningø diskusijø reikalams.Šis mokslininkas jau 2-ojoje Europosmokslo istorikø konferencijoje (Krokuva,2006) pasiþymëjo kaip sumanus organizatoriusir kompetentingas savo dalykoþinovas.Pastaraisiais deðimtmeèiais sparèiaiplëtojosi mokslo istorijos tyrimai ir jos filosofiniøinterpretacijø sklaida. Tyrëjai, aprëpdamiávairias paþinimo sritis, naudojosiskirtingais metodais bei koncepcijomis,rëmësi plaèia istoriografine medþiaga.Tai savo ruoþtu atskleidë metodologijøir istoriografijø ávairovës privalumusbei trûkumus, glûdinèius jø taikymø ir pasirinkimøpainiavoje. Kontroversinë panoramaatsiskleidë kalbant apie tyrimø strategijas,aptariant átampas, kylanèias iðpostmodernios manieros ignoruoti istoriografijosreikðmæ, ið prieštaros tarp naujosir senos paradigmos. Diskusijø dalyviaiKokovskio vadovaujamoje sesijojeaptarë taip pat ir vienà naujà, þadanèiàintriguojanèiø tyrimø kryptá, susijusià suBarselona –puiki vieta susitiktiProf. habil. dr.JuozasAlgimantas KRIKŠTOPAITISÞurnalo redakcinës kolegijosnariui Juozui AlgimantuiKRIKÐTOPAIÈIUI netikëtaisukako aðtuoniasdeðimt.Akad. Pauliaus Slavëno„sugundytas“ pasinerti á moksloistorijos gelmes, Jûs daugdeðimtmeèiø turtinote þurnalàpuikiais ðios tematikos straipsniais,ugdëte pagarbà moksloistorijai, mokslui savo gyvenimàpaskyrusiems þmonëms. TelydiJus, profesoriau, mûsø þurnalobièiuli, sëkmë, stiprybë,iðtvermë!Virginijos VALUCKIENËS nuotr.mokslo isangaþuotø (pagal ideologines ar teorineskryptis) grupiø veiklos istoriografija.Mokslo ir identiteto sàsajosKonferencijos programa paliudijo, kadDekarto fizika dar nepamiršta, ypaè universitetuose.Šio iškilaus filosofo intelektiniampalikimui buvo skirtas atskiras teminisaptarimas. Konferencijoje taip patkalbëta apie Darvino (Charles R.Darwin,1809–1982) átakà gamtos tyrimams – taiatgarsiai, susijæ su praëjusiais jo gimimojubiliejiniais metais. Konferencijos dalyviaigyvai aptarë plaèià ir ypaè ðiuo metu svarbiàedukacijos, mokslo þiniø sklaidos beipopuliarizacijos tematikà. Reikëtø paþymëti,kad viena ið dabar aktualizuojamømokslininkø forumuose temø yra tautiniotapatumo klausimas; Barselonoje jis buvonagrinëjamas sesijoje „Mokslas ir nacionalinisidentitetas po 1945 m.“ Apiepastarajai tematikai skirtà konferencijossesijà verta tarti kelis þodþius.Ðiandien jau nekelia abejoniø tyrimøduomenys, rodantys, kad XIX a. ir XX a.pradþioje tautiniø valstybiø formavimasisir spartus nacionalinës savimonës brendimasbuvo artimai susijæ su visuomenësðvietimu, iðsilavinimo siekiu, susidomëjimumoksline veikla. Kol kas labai trûkstaðiø reiškiniø, pastebëtø po Antrojo pasauliniokaro, tyrimø. Ávertinæ XX a. antrosiospusës mokslo ir aukðtøjø technologijø poveikácivilizacijos raidai, mokslo istorikaikelia klausimà, kaip visa tai paveikë galingøjøir silpnesniøjø (pagal ekonominápotencialà) bei periferiniø valstybiø visuomenëssàmonæ, jos identiteto sampratà.Ið diskusijø sesijoje, skirtoje pokario gamtosmokslø raidos sàsajoms su tapatumoklausimu, išplaukë apibendrinimai,36 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

torikamsbylojantys apie abipusæ mokslo ir tautinëssavimonës sàveikà. Suprantama,konferencijos dalyviø išsakytos nuomonësbei ginèai nepateikë iðsamiø atsakymø,gal net sukëlë ir tam tikro nesusikalbëjimokartëlá, iðryðkëjusá vartojant tapatumo,tautiðkumo, nacionalizmo sàvokas,o ypaè painiojant jø turinius.Sàvokø iðtakø linkSu Dekarto (René Descartes, 1596–1650) vardu yra susijæs reikšmingas XVIIa. pasaulio paþinimo posûkis; tai ávyko,kai vyraujanèià akademiniø studijø programosescholastikà nurungë naujoji fizika,kuri plëtojosi ant klojamø Dekartofilosofijos pamatø. Dekarto siûlomi filosofiniaiteiginiai buvo plaèiai svarstomi ir palankiaipriimami, taèiau jo gamtos objektøstebëjimai bei apibendrinimai, priskirtiniempirinës fizikos krypèiai, nesulaukëamþininkø ir pasekëjø atidesnio dëmesio.Sesijoje „Dekarto fizika (kaip eksperimentinëfizika) ir jos sklaida universitetuose“buvo skiriama ypaè daug dëmesio darnepakankamai filosofo palikime ávertintaigamtotyros krypèiai. Praneðëjai ir teminiøsvarstymø dalyviai gilinosi á Dekartoteiginiø difuzijà akademiniø institucijø tinkluosefilosofo amþininkø ir jo pasekëjølaikais. Buvo aptarta Dekarto átaka Spinozai,Niutonui, taip pat akcentuotas tuometkilæs polinkis á empirikà ir racionalausmàstymo bûdo sureikðminimà. Sesijosmetu iðryðkëjo sàvokos ir sampratos,susiformavusios Dekarto amþininkølaikais ir vëliau sëkmingai ásigalëjusiosmokslo apyvartoje.Edukacija ir inovacijosKonferencijos metu veikë net dvi sesijos,skirtos edukacijai ir ávairiems mokymobûdams aptarti. Svarstymø pabaigojebuvo nuspræsta artimiausiu laiku ákurtiinternetinæ svetainæ, kurioje bûtø dedamamedþiaga, svarbi švietimui ir mokymoreikalams. Nepaisant paminëtø dviejøspecializuotø sesijø, svarstant kitas tematikas,buvo taip pat nagrinëjami ir ðvietimobei edukacijos dalykai. Panaðiaiklostësi mokslo filosofijos reikalai: veikkiekvienoje sesijoje, plëtojant pasirinktastemas, nagrinëjamø dalykø tyrimo rezultataibei iðvados buvo susiejami su filosofiniaisapibendrinimais, su vyraujanèiøkoncepcijø turiniu.Viena „gastronomiškai“ skambanti tema„Keli mokslo laðai á troðkiniø puodà“sudomino gausø bûrelá konferencijos dalyviø.Rimtai, kaip ir dera patyrusiam mokslininkui,perskaitytas tekstas atskleidë technologiniøinovacijø sëkmæ maisto pramonëje.Buvo papasakota ir vaizdþiai parodyta,kaip fizikos ir chemijos mokslai (termodinamika,faziniø virsmø teorija, naujausiosþinios apie makromolekules, polimerus,oksidacijos bei redukcijos procesai)keièia ne tik maisto gamybos bûdus,bet ir mûsø maitinimosi áproèius. Apibendrinæssavo praneðimà, autorius pareiðkë,kad jau formuojasi nauja taikomojo mokslokryptis „Molekulinë gastronomija“. Sukrutæklausytojai këlë ginèus ir provokuojanèiusklausimus, kaip antai: „Ar inovacijos pagerinsmaisto kokybæ?“, „Koks bus naujoviøpoveikis þmoniø sveikatai?“. Suprantama,vienareikðmiðkai autorius atsakytinegalëjo.Aprëpti plaèiau konferencijos programàbûtø neámanoma ribotos apimties þurnale.Teks tenkintis ðia trumpa apþvalga.Baigiant pasiûlysiu dar kelias pastabas.Intriguojantys sàvokos „evoliucija“keliaiKonferencijos dalyviams buvo iðdalintasKatalonø studijø instituto (Institut d‘EstudisCatalans) leidinys „Ánaðai á mokslà“(Contributions to Science, vol. 5, issue 2,2009), susijæs su konferencijos tematika.Pagrindinæ leidinio tekstø dalá sudaro Darvinomokslinio palikimo svarstymai, apimantysávairias paþinimo sritis. Man ádomiausiasèia yra Nobelio premijos (fizika,1979)laureato Ðildono Gleðau (SheldonL.Glashow) straipsnis „Anapus Darvino:nuo elementø iki Visatos“ (BeyondDarwin: from elements to the Universe).Turint galvoje turiná, èia geriau tiktø laisvas(prasminis) temos pavadinimo vertimas– Kas glûdi uþ Darvino teorijos, aprëpusmûsø þinias nuo cheminiø elementøsistemos iki Kosmoso raidos paþinimo.Straipsnyje evoliucijos sàvoka ir ið jos turiniokilusi samprata nagrinëjama jas taikantgeologinës Þemës sandaros, gyvojopasaulio struktûrø, socialiniø, politiniøbei kultûriniø ávykiø raidai. Garsusis Nobeliopremijos laureatas nuosekliai irgrieþta argumentø kalba iðdëstë savo studijosesmæ, parodydamas evoliucijos sàvokosraidos kryptis nuo archainiø sampratøapie visuotinæ kaità iki mûsø dienøteorijø, apimanèiø mikro ir makro pasauliøgelmes, politiniø bei socialiniø ávykiøplatumas. Grandioziná Kosmoso genezësir evoliucijos vaizdà atskleidþia cheminiøelementø raidos panorama ir astrofizikøatradimø interpretacijos. Darvinas galëjospræsti apie gyvybës Þemës planetojeamþiø tik pagal uolienose randamø fosilijøatspaudus. Šiandien jau þinome, kadmûsø planeta susiformavo prieš 4,54 milijardometø, o apie Visatos amþiø spëliojama,remiantis „Didþiojo sprogimo“(Big Bang) koncepcija. Geologiniøsluoksniø tyrimai leidþia spëlioti, kad pirminësgyvybës formos savo pëdsakuspaliko prieš 3,8 milijardo metø, kad prieš0,4 milijardo metø jau sparèiai plëtësi gyvojopasaulio raidos arealas.Mano minimas garsusis fizikas Gleðaupareiðkë, kad reliatyvumo principas,iðplëtotas fizikoje ir atliekantis èia fundamentalioskategorijos vaidmená, patyrëádomià, prieðtarø nuspalvintà evoliucijà.Paradoksalu (ir liûdna) tai, kad reliatyvumosàvokà su pasimëgavimu vartoja irturgaus publika, ir parlamentarai, net nesistengdamisuvokti jos turinio. Tad nereiktøstebëtis, kai ið jø lûpø iðsprûsta tokieiðminties „deimanèiukai“, kaip antai:„Kainos pasaulyje (arba Gariûnuose) svyruojapagal reliatyvumo teorijà“.Uþvertæs paskutiná Katalonø kultûrostyrimø institucijos iðleisto leidinio lapà, galiutarti, kad jame paskelbtas Nobelio laureatostraipsnis, atveriantis intriguojanèiàevoliucijos sàvokos reikðmiø sklaidà, –graþi dovana Europos mokslo istorikøkonferencijos dalyviams.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 37

Saulius Augustinas KUBILIUSVatikane, Ðv. Petro bazilikos poþemiø grotose, kuriø dalis likæið senosios bazilikos, dalis ið dar senesniø laikø, árengtoskoplyèios, tarp kuriø yra ir Lietuviø koplyèia.Nusileidæ laiptais á Lietuviø koplyèià, tuojaupamatome ir atpaþástame kaip savà centrinëjesienoje ðvytinèià Vilniaus Auðros VartøGailestingumo Motinà, o apsiþvalgæ aplink,šoninëse sienose – istorinius Lietuvosvaldovus, krikðtytojus, vyskupus, kankiniusir ðventuosius, kurie tarsi vainikas apsupaið visø pusiø koplyèios lankytojà. Rytinëkoplyèios siena valdovø – joje Mindaugas,Vytautas Didysis, Jogaila ir jø statytos pirmosiosLietuvos baþnyèios. Vakarinë sienaðventøjø – Kazimiero ir Juozapato Kuncevièiaus,Kraþiø skerdyniø, Sibiro tremtiniøkankiniø knygelëje „Marija, gelbëkimus!“ sudëtos maldos uþ tëvynës ir tikëjimolaisvæ. Visus koplyèios monumentaliusbareljefus dailininkas Vytautas KazimierasJonynas, vienas pagrindiniø koplyèios meninëskoncepcijos autoriø, sukûrë savo studijojeNiujorke. Auðros Vartø GailestingumoMotinos koplyèia ðv. Petro bazilikos grotose,italiðkai „Capella Lituana“, taip pat yratituluojama „Lietuvos kankiniø koplyèia“.Mûsø ðalies kankiniø, kurie, savo gyvybessudëdami kaip aukà uþ tikëjimà ir laisvæ,galëjo iki galo susitapatinti su NukryþiuotuKristumi, o per Já – su pirmaisiais Romoskankiniais ið katakombø epochos. V. K.Jonynasparinko ðviesøjá travertino akmenákoplyèios sienoms todël, kad ðis akmuojam priminë tufo uolienà, kurioje buvo kasamoskatakombos. Katakombø, kaip kenèianèiosBaþnyèios simboliu, norëta primintituometæ Lietuvos padëtá, paliudyti, jog tauta,kuri yra okupanto stumiama ið savoðventoviø Lietuvoje, sugeba krikðèionybëscentre – Ðv.Petro bazilikos poþemiø grotose– sukurti ðventovæ, á kurià kryptø visokrikðèioniðkojo pasaulio þvilgsnis.Lietuviø koplyèiai parinktoje vietoje tarpðv. Andriejaus pilioriaus, vieno ið keturiø, ákuriuos atremtas virð bazilikos stogo iðkilæsMikelandþelo kupolas, ir XVII a. MotinosGimdyvës koplyèios veltui ieškotumenugriautos pirmosios šv. Petro bazilikos,imperatoriaus Konstantino Didþiojo pastatytosIV a., pëdsakø. Koplyèioje, kuri yrabuvusios konstantiniðkos bazilikos transepto(skersinës navos) pietinëje dalyje,taip pat nepamatysime kai kuriø per kasinëjimusuþtiktø archeologiniø radiniø: tryssarkofagai ir devyni paprasti neþinomosepochos kapai palikti ten, kur buvo rasti,išrikiuoti vienoje eilëje tiksliai palei koplyèiosvakarinæ sienà ir po dabartiniu grindiniu,iðpuoðtu lietuviðkiems audiniams bûdingaisraðtais, sudëliotais ið serpentino irporfyro akmens. Kità svarbø radiná galimaLietuviø koplyèiai –Saulius Augustinas KubiliusVilniaus Auðros Vartø Gailestingumo Motinos mozaika Lietuviø koplyèiojeŠv. Petro bazilikos grotose. Vatikano mozaikos studijapamatyti uþ rytinëje sienoje esanèios angos,kurioje dabar stovi milþinas Rûpintojëlis(skulptorius Alcide Ticò): ten, gerokaiaukšèiau koplyèios grindø, yra 10 metrøilgio freskomis iðpuoðtas koridorius, kurioantras galas yra uþmûrytas. XVII a. šiuokeliu bûdavo nusileidþiama ið bazilikos átuomet naujai pertvarkytas grotas. Tikriausiaipopieþiai Klemensas VIII (1592–1605)ir Paulius V (1605–1621), o gal dar kiti popieþiaisu kardinolais, dvasininkais ir maldininkaisðiuo koridoriumi eidavo á grotoseákurtas koplyèias ir iki pat uþ keliø deðimèiøþingsniø nuo Lietuviø koplyèiosesanèios svarbiausios Vatikano bazilikosrelikvijos – apaštalo šv.Petro kapo.Lietuviø koplyèios Vatikano bazilikojeidëja, puoselëta skirtingø emigracijos bangøuþsienio lietuviø, buvo ágyvendinta pertrejus metus. Ruoðos darbai pradëti, kai tikbuvo gauta þinia, jog Vatikanas pritarë uþsieniolietuviø vyskupø 1967 m. geguþës 5d. prašymui. Kol Šv.Petro bazilikos fabrikas,kuriam pavesta vykdyti visus ðventovës prieþiûrosir remonto darbus, ieðkojo koplyèiaitinkamos vietos, uþsienyje gyvavusiø Lietuvosdiplomatiniø atstovybiø ir uþsienio lietuviøbendruomeniø vadovai, parapijø klebonaiir vienuolijø vyresnieji susibûrë á Tarptautináorganizaciná komitetà, iðrinko vyskupoVincento Brizgio vadovaujamà Vykdomàjákomitetà, kuriam Vatikano ástaigose ir Italijojetarpininkavo Italijos lietuviø bendruomenëspirmininkas mons. Vincas Mincevièius,derinæs visus koplyèios statybos darbus suÐv.Petro fabriko techninës direkcijos vadovuinþ. Francesco Vacchini, Vatikano muziejauslaboratorija, ámone „Ditta Medici“ ir italaisdailininkais Alcine Ticò, Alfredo Nena,Corrado Ruffini, Angelo Bartolotti, PasqualeSciancalepre. 1970 m. pradþioje Romoje buvosudarytas Lietuviø koplyèios Ðv.Petro bazilikoješventinimo komitetas. Jam pirmininkavolietuviø kilmës arkivyskupas Paulius KazimierasMarcinkus, tuomet Vatikano bankoIOR sekretorius. Garbës pirmininku buvo paskirtasdidis lietuviø uþtarëjas Vatikane kardinolasAntonio Samorè, tuomet Sakramentøkongregacijos prefektas. Komiteto generaliniosekretoriaus pareigos atiteko ILB pirmininkuiir Italijos lietuviø sielovados vadovuimons. V.Mincevièiui.38 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Lietuviø koplyèios Vatikane rytinë siena: Vytautas Didysis, karaliusJogaila, bareljefas. Dailininkas – Vytautas Kazimieras Jonynas40 metøLietuviø koplyèios Vatikane vakarinë siena:Kraþiø skerdynës, bareljefas. Dailininkas –Vytautas Kazimieras JonynasArtëjant koplyèios inauguracijai buvosudarytas aukðto lygio reprezentacinisGarbës komitetas, kurá sudarë 11 kardinolø,20 arkivyskupø ir vyskupø ið 12 kraðtø,3 vienuolijø vyresnieji, aukðto rango Ðv.Sosto ir Italijos pareigûnai, buvæs ItalijosRespublikos prezidentas Antonio Segni,Italijos krikðèioniø demokratø parlamentinësfrakcijos seniûnas Giulio Andreotti,Romos meras Clelio Darida, Italijos valstybëspasekretoris uþsienio reikalams AngeloSalizzoni, Italijos katalikø akcijos pirmininkasprof. Vittorio Bachelet.Oficiali Lietuviø koplyèios ðventinimoiðkilmiø programa truko nuo 1970 m. liepos6 iki 8 dienos. Á Romà atvyko 500 lietuviø.Be romieèiø, atvyko delegacijos irgrupës ið Vakarø Europos, Ðiaurës ir PietøAmerikos, Australijos bei pavieniai asmenysiš Lenkijos ir kitur. Gausiausia buvoJAV lietuviø grupë. Auðros Vartø GailestingumoMotinos koplyèià pašventinoVatikano bazilikos arkikunigas kardinolasPaolo Marella. Apeigos vyko liepos 6 d.pavakare. Á altoriø buvo ádëtos keturiøðventøjø relikvijos – pirmojo baltø genèiømisionieriaus vysk. Vaitiekaus, kunigaikðèioKazimiero, Baþnyèios vienybës kankiniovysk. Juozapato Kuncevièiaus ir jëzuitokankinio t. Andriejaus Bobolos. Po ðventinimoapeigø Bazilikos arkikunigas koplyèiojecelebravo pirmàsias Miðias.Liepos 7 d. 8 val. Lietuviø koplyèià aplankëpopieþius Paulius VI. Jis palaiminoAuðros Vartø Gailestingumo Motinos paveikslà,bazilikos grotose aukojo Miðias,pasakë kalbà iðkilmiø dalyviams, juos palaimino.Popieþiø lietuviai pasitiko jo garbeisugiedodami „Ilgiausiø metø“. Giesmæmaldininkai uþtraukë dar kartà popieþiuiatsisveikinant.Liepos 8 d. Miðias koplyèioje ÐiaurësAmerikos lietuviams aukojo vysk. VincentasBrizgys, o atskirai lietuviams ið Èikagos– arkivysk. Paulius Kazimieras Marcinkus.Po ðiø Miðiø uþsienio lietuviai dalyvavopopieþiaus Pauliaus VI bendrojojeaudiencijoje Šv. Petro bazilikoje. Juos popieþiusatskirai pasveikino, prisiminë apsilankymàLietuviø koplyèioje.Iškilmiø oficialià programà liepos 8 d.uþbaigë ðventinis priëmimas ir kultûrinëvakaronë, kurià Lietuviø koplyèios Ðv. Petrobazilikoje ðventinimo komitetas surengë„Hotel Columbus“ kieme, Via della Conciliazione.Dalyvavo per 700 þmoniø. Pasibaigusiškilmëms lietuviai maldininkai gráþoá Lietuviø koplyèià liepos 9 dienà. KardinolasAntonio Samorè vadovavo Mišiomstà dienà Romoje vykusio Pasaulio lietuviøkatalikø suvaþiavimo, ásteigusio Pasauliolietuviø katalikø federacijà, dalyviams, ovysk. Antanas Deksnys, uþ Lietuvos ribøgyvenanèiø Europos lietuviø ganytojas, aukojoMišias á ðventinimo ceremonijà atvykusiemstautieèiams ið Europos.Baþnyèios Lietuvoje vyskupai ir vyskupijøvaldytojai, kuriems dar 1967 m. buvopraneðta apie statysimà Lietuviø koplyèià,buvo formaliai pakviesti á iðkilmes, taèiauSauliausAugustinoKUBILIAUSnuotr.neatvyko dël anuomet savaime suprantamøprieþasèiø: Lietuva buvo sovietø okupuota,kartu su vietine Baþnyèia atskirtanuo pasaulio, nuo Romos. Vienintelis vysk.Vincentas Sladkevièius, nors buvo sovietøvaldþios iðtremtas ið savo vyskupijos,atsiuntë sveikinimà, kuriame pareiðkë iðtikimybæpopieþiui. Vysk. Sladkevièiaus telegramostekstà arkivyskupas Marcinkusperskaitë popieþiaus Pauliaus VI akivaizdojebazilikos grotose.Arkivyskupas Marcinkus visø dalyviøvardu sveikino popieþiø, jam dëkojo uþ paguodþianèiusþodþius ir tëviðkà palaiminimàir, be kita ko, prisiminë, kad lietuviaiemigrantai, „kietai dirbæ ir kovojæ dël duonoskàsnio, bet ypaè norëdami iðsaugotisavo dvasines vertybes ir tëvø palikimà,dabar jauèiasi visiškai atlyginti uþ visaskanèias“. Arkivyskupas paþymëjo popieþiuiPauliui VI, kad jo dalyvavimas iðkilmëseyra vienas ið svarbiausiø ávykiø lietuviøtautai po 1926 m. popieþiaus Pijaus XI ákurtosLietuvos baþnytinës provincijos.Kardinolas Antonio Samorè koplyèioságyvendinimo ávyká ávertino taip: „Lietuviøtauta Vilniaus Auðros Vartø GailestingumoMotinos koplyèios pastatymu krikðèionybëscentre paliko nevystanèià gilaus katalikiškomarijinio pamaldumo gëlæ“.Popieþius Paulius VI jautriais þodþiaispadëkojo visiems, kurie prisidëjo kuriantkoplyèià, jø pastangas pavadino „giliai religiniuir kupinu iðminties veiksmu“: „Labaivertiname jûsø rûpestingumà, kuriuoárengëte ir iðpuoðëte ðià koplyèià, sveikinamvisus, kurie dalyvavo ir bendradarbiavokuriant gilios dvasinës reikðmës ir meninësvertës darbà“.„Lietuviø koplyèios steigimu buvo pakartotasitin pamaldus ir reikðmingas paprotys,daugelá kartø ávykæs ðios palaimintosir ðventos vietos ðimtametëje istorijoje,Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 39

Popieþius Paulius VI áþiebia þvakæ, kurià suþvakide padovanojo Lietuviøkoplyèios dedikavimo iðkilmiø progaMons. Vincenzo Mincevicius/DonFrancesco Murana fot. archyvo nuotr.Ji buvo kuriama naudojant impulsineslempas, kibirkštiklius, Kero ir Pokelsoceles šviesos impulsams generuoti, orealizuoti šiuos tyrimus pavyko naudojantlazerius. Pirmos þinios apie lazeriusdëmesio nepatraukë, nes laisvosgeneracijos lazeriu impulsai nebuvopranaðesni uþ generuojamus kitais metodais,taèiau paskelbus, kad yra sukurtasgigantiðkø ðviesos impulsø generavimometodas, atsirado noras tàtechnikà ávaldyti. 1964 m. pavyko sudomintiSSRS MA Fizikos instituteO.Krochinà ir N.Basovà (netrukus gavusáNobelio premijà uþ lazeriø sukûrimà)galimybe tirti puslaidininkiuose fotolaidumà,ir jie pasiûlë atvykti á jø laboratorijàsu sava matavimo technika.1965 m. tai ir buvo padaryta, o darbosëkmæ lëmë atsitiktinumas: laboratorijosbendradarbiai sutiko padëti tirti mûsøbandinius tik vakare „nuo 20 iki 22valandos, nes „šefas“ liepia“. Kaisuþinojo, kad bus tiriama CdSe kristaluosekrûvininkø gyvavimo trukmë, visakomanda ásijungë á mûsø darbusnuo 8 val. ryto iki 10 val. vakaro. Mat jieturëjo ávykdyti valstybiná uþsakymàkvantoskopui sukurti CdSe lazerá, kaupinamàelektronø spinduliu, o problemàkëlë tai, kad jie neþinojo, kokia yrakrûvininkø gyvavimo trukmë CdSe kristaluose.Ir èia atvyksta sveèias su saujaCdSe kristalø ir aparatûra matuotikrûvininkø gyvavimo trukmës. Sëkmingàdarbø pabaigà vainikavo jau turinèioNobelio premijà N.Basovo dovana– lazerio galvutë ir sutikimas priimti staþuotojàpasitobulinti lazerinës technikossrityje. Tuo staþuotoju tapo treèiokurso studentas R.Baltramiejûnas, kurisdaugiausia ir pasidarbavo konstruojant1966 m. pirmàjá Lietuvoje lazerá,naudotà puslaidininkiø tyrimams.Pradiniame etape á lazerá buvo þvelgiamakaip á trumpø ir intensyviø ðviesosimpulsø generatoriø, taèiau jau pirmiejityrimai atskleidë, kad, pasiekustam tikrà suþadinimo lygá, puslaidininkiøsavybës þenkliai keièiasi. Atsivërëtarsi gausybës ragas, kurá eksploatuokaiið tolimø ðaliø atvykæ piligrimai pasistatydavosavo maþas baþnyèias prie ðv. Petrokapo. (...) Taip ir jûs, brangûs ir iðtikimilietuviai, ðià vietà pasirinkote norëdami paguostisavo sielas malda ir viltimi, melsti ðv.Petrà apsaugoti jus, jûsø kraðtà ir gausiuspo visà pasaulá pasklidusius lietuvius“, – sakëpopieþius Paulius VI. Jis palinkëjo, kadkoplyèios árengimas padëtø uþsienio lietuviamsbûti „vieningiems ir kupiniems vilties“.. . .Prie Auðros Vartø Gailestingumo Motinospaveikslo Vatikano grotø koplyèioje priklaupëjau ne vienas popieþius ir neabejotina,kad daugiau apaðtalo Petro ápëdiniømelsis joje. Popieþius Jonas Paulius II – KarolisVojtyla, kuris netrukus, 2011 m. geguþës1 d. bus paskelbtas palaimintuoju, buvouþëjæs á Lietuviø koplyèià tiesiog pirmosiomissavo pontifikato valandomis 1978m.; joje bûdamas pajuto norà aplankyti Lietuvà,troðkimà Vilniaus Auðros Vartuose sukluptiprie „Mater Misericordiae“ atvaizdo.Prieðingai negu buvo galima viltis pagalanuometæ tarptautinæ politinæ situacijà, lenkaspopieþius ðià svajonæ ágyvendino. Atvykæsá Vilniø 1993 m., viešai papasakojo,kaip jis, vos tik išrinktas popieþiumi, nusileidoá Ðv. Petro bazilikos grotose esanèiàLietuviø koplyèià. Tai jos sumanytojai uþsieniolietuviai, norëdami didþiausioje krikðèionybësðventovëje árengtu iðkalbiu paminkluvisiems amþiams paliudyti savo tikëjimàá Kristø, savo prisiriðimà prie Baþnyèiosir iðtikimybæ Apaðtalø Sostui, melsdami uþLietuvos iðsilaisvinimà, priartino ir pirmàjàpopieþiaus kelionæ á Lietuvà.RomaPuslaidininkiøfizikaAtkelta ið 9 p.Buvo pademonstruota, kad selenosluoksniai gali bûti pritaikomi ir rentgenospinduliams registruoti, o jais padarytosnuotraukos yra kokybiðkesnësuþ gaunamas paprastu fotografiniu bûdu.Ðis metodas buvo ádiegiamas Elektrografijosinstitute ir 1973 m. ávertintasValstybine premija. Pleèiantis darbams1974 m. sukuriama Kietøjø kûnø elektronikoskatedra (vedëjas prof. E.Montrimas),kurioje elektrofotografija tapopagrindine kryptimi, kurià netvarkiøpuslaidininkiø fizikos kryptin pasukovedëju tapæs prof. G.Juðka, o ðià kryptáorganiniø puslaidininkiø kryptin sukadabartinis vedëjas prof. K.Arlauskas.Lygiagreèiai vykdomi fotolaidumotyrimai atskleidë galimybæ (straipsnioautoriaus atradimas) þenkliai (tûkstanèius,o vëliau ir milijonus kartø) paspartintipuslaidininkio atsakà á ðviesos suþadinimà.Tada katedros vedëjui kiloidëja priversti kompiuterius matyti. Buvosukurti daugiakanaliai fotodetektoriaiinformacijai ávesti á skaièiavimo maðinas,o bendradarbiaujant su VilniausSkaièiavimo maðinø specialiuoju konstravimobiuru (L.Telksnys) 1968 m. sukurtaskompiuterio skaitantis árenginys(Rûta-702), ávedantis á kompiuterá 2000spausdintø þenklø per sekundæ. Vëliautie darbai pakrypo kietakûnio vidikonokûrimo kryptimi (buvo sukurta 400 x400 eiluèiø fotomatrica) ir ilgam apsistotaties daugiakanaliø fotoelektriniøprietaisø infraraudonajai srièiai kosminiøprietaisø reikmëms kûrimu. Sëkmingàdarbø eigà gal ir árodo 1988 m.paskirta Valstybinë premija ir dovanøgauta Halëjaus kometos nuotrauka, kuriàpadarë VEGA ekspedicijos kosminislaivas, paliudydamas, kad mûsømatrica buvo tà nuotraukà dariusios kamerosdubleris. Mat tà kamerà reikëjoðaldyti skystu azotu ir, rengiant konstrukcijà,buvo suabejota jos patikimumu,todël greta átaisyta ir mûsø fotomatrica,kuri buvo šaldoma tripakopiaisPeltje elementais.Norint suprasti, kas lemia puslaidininkioatsakà á suþadinimà ðviesa, ðiøeiluèiø autoriui teko sukurti submikrosekundiniøprocesø tyrimo aparatûrà.40 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

jant buvo atrasti nauji efektai, padaræ ðiàVilniaus universiteto fizikø kryptá geraimatomà pasaulyje. Buvo sukurtos naujosmetodikos puslaidininkiams tirti, sukonstruotiárengimai mikroelektronikos iroptoelektronikos prietaisø technologijaikontroliuoti. Iš ryðkiausiø to laikotarpiodarbø verti paminëti: sukonstruotas lazeris,kurio impulso trukmæ buvo galimakeisti nuo 100 ns iki 2,5 mikrosekundþiø,naudojant netiesinæ šviesos sugertá puslaidininkyje,átaisytame lazerio rezonatoriuje;sukurtas puslaidininkiø tyrimo metodasnaudojant ðviesa indukuotas dinaminesdifrakcines gardeles ir šia metodikanustatyta, kad eksitonai þenkliaisustiprina netiesinæ ðviesos ir medþiagossàveikà. Ji efektyviai pritaikyta karðtøjøelektronø difuzijai tirti (rezultatai paskelbtiPasaulinëje puslaidininkiø fizikos konferencijoje1988 m.) ir árodyta, kad ðviesosimpulsu stipriai suþadinti puslaidininkiaistipriame lauke generuoja mikrobangasplaèiame bangø intervale. Negalimapamirðti ir gauto uþsakymo sukurtiGaAs defektø kontrolës árenginá epitaksinioauginimo technologijai ceche.Pati techninë uþduotis buvo trumpa: „vizualizuotidefektus su 4 mikrometrø skyra“.Sukurtas prietaisas pavadintas „Liumotopu“,kurá sudarë lazeris liuminescencijaisuþadinti, mikroskopas matymolaukui padidinti, elektrooptinis keitiklisvaizdui ið IR paversti matoma ðviesa, videokameravaizdui stebëti, videomagnetofonasvaizdui registruoti ir gauta 2 mikrometrøerdvinë skyra. Ið Nobelio premijoslaureato Þ.Alfiorovo suþinojome,kad tas prietaisas buvo panaudotas pirmosiosheterolazeriø gamybos procesuikontroliuoti.Kas aukðèiau paraðyta, nedingo, bettai nuveikta, kol Lietuvos mokslas buvoglaudþiai susijæs su daugeliu SSRSmokslo ir technologijos centrø, taip pataktyviai bendradarbiaujama su Lietuvojebuvusiais moksliniais gamybiniais susivienijimais.Lietuvai tapus nepriklausoma,prasidëjo paieðka keliø, kaip plëtotimokslà naujomis sàlygomis. Didelë atsakomybëteko ðiø eiluèiø autoriui, nes1977 m. prof. J.Viðèakui nusprendus „suvertivisus Lietuvos MA Fizikos institutoskyrius ant lazerio spindulio“, t.y. jam tapusto instituto direktoriumi, teko perimtivadovavimà katedrai. Paskutinájá iki Lietuvaitapant nepriklausoma valstybedešimtmetá katedra vykdë ávairiapusæveiklà, jos sudëtyje buvo kelios mokslinëslaboratorijos, per 100 bendradarbiøkolektyvas. Nepriklausomos Lietuvos sàlygomisšis kolektyvas, siekdamas efektyvesnësveiklos, virto dviem padaliniais:katedra ir Taikomøjø mokslø institutu, kuriesëkmingai surado kelius, kaip toliauintensyvinti darbà ir likti matomiems pasauliomokslo erdvëje.Paþymëtina, kad tematika visà laikàbuvo perspektyvi ir plëtojosi, todël atëjæá laboratorijà studentais jauni þmonës augo,virto mokslininkais, tapo moksliniøgrupiø vadais, o dabar jau ir pasaulyjeþinomais profesoriais. Todël natûralu,kad ðiø eiluèiø autorius, prieð keletà metøpakviestas dirbti Vilniaus universitetomokslo reikalø prorektoriumi, katedrosvedëjo ir instituto direktoriaus pareigasir atsakomybæ perdavë jaunesniems kolegoms,kurie sëkmingai toliau pleèiadarbø barà (Puslaidininkiø fizikos katedrosvedëju tapo prof. Gintautas Tamulaitis,o Taikomøjø mokslø instituto direktoriumi– prof. Artûras Þukauskas).Atvëræ laboratorijø duris, pamatytume,kad sukurta ávairiø puslaidininkiø savybiøtyrimo bazë yra atsinaujinusi ir vyraujavisiškai kompiuterizuoti árengimai,dirba daug jaunø tyrëjø.Vyksta integracija (dalykinë, o ne administracinë)su mokslinëmis grupëmiskituose mokslo centruose. Kartu su Puslaidininkiøfizikos institutu ásijungiame áEuropos nanotechnologijø programà„PHANTOMS“. Europoje anksèiau buvoiðskiriami „ekscelencijos“ centrai. Toká titulàgavo jungtinë laboratorija „SELI-TEC“, Puslaidininkiø fizikos institute sutelkusiprofesoriø A.Krotkaus ir L.Subaèiausgrupes, kuriose dabar koncentruojasisparèiøjø fotodetektoriø kûrimas irmikrobangø teraherciniame diapazonegeneravimas suþadinant lazerio impulsais,ir Taikomøjø mokslø institute – profesoriøK.Jaraðiûno, S.Jurðëno ir A.Þukauskogrupes, kuriose naudojant optiniusmetodus tiriami puslaidininkiai, pradedantlabiausiai plaèiajuosèiais – deimantuir AlAs ir baigiant siaurajuosèiuInN. Prof. K.Jaraðiûno grupë, gausiai papildomatrumpø eksperimentø atvykstanèiaisdoktorantais ir mokslininkais iðuþsienio, nagrinëja elektronø dinamikàávairiuose puslaidininkiuose taip atskleisdamitø medþiagø savybes. Prof. A.Þukauskomokslinë grupë, á kurià ásiliejoprof. E.Kuokðtis ir prof. G.Tamulaitis, siekiapagrindinio tikslo: sukurti efektyviusreikiamo spalvingumo ir kokybës puslaidininkiniusšviesos diodus, jau vis plaèiauvadinamus tos grupës sukurtu vardu– šviestukais, kurie tiks tiek gatvëmsapšviesti, tiek operacinëje, tiek ir ðiltnamiuoseaugaluose vykstantiems biocheminiamsprocesams skatinti. Ðie darbaivykdomi glaudþiai bendradarbiaujant subuvusiu mûsø moksliniu bendradarbiu,dabar vadovaujanèiu savo sukurtai firmaiJAV dr. R.Gaðka, aukðèiau minëto I.Gaðkossûnumi. Prof. S.Jurðëno pagrindinëkryptis – priversti vienus organinius puslaidininkiusðvytëti spalvotuose ekranuose,o kitus – versti ðviesà elektros energijaSaulës baterijose. Ðie darbai vykdomiglaudþiai bendradarbiaujant su Kietojokûno elektronikos katedros kolegomis,taip pat su Skystøjø kristalø laboratorijoschemikais ir Kauno technologijosuniversitetu. Visi ðie darbai paremti struktûriniøfondø projektu, kurio dëka jau veikiatrys modernios technologijos reikalingiemsbandiniams auginti.Katedroje ir institute atliekami darbai,kurie reikalingi gilinti þmonijos þinias apiemûsø pasaulio sandarà. Jungtinëmisdaugelio pasaulio ðaliø jëgomis ákurta Europosbranduoliniø tyrimø organizacijaCERN‘as. Joje veikia Didysis hadronø kolaideris,sukurtas tam, kad galima bûtøsuprasti, kodël egzistuoja gravitacija, kodëlpasaulis sudarytas ið medþiagos, one antimedþiagos, ir t.t. (Mokslas ir gyvenimas,2004, Nr. 5, p. 20, 21, 34). Taèiautie eksperimentai truks ilgai, o dalis daleliødetektoriø, esanèiø netoli pagreitintøprotonø ar ðvino branduoliø sudauþimotaðko, iðeis ið rikiuotës gerokai anksèiau,negu eksperimentai bus baigti. Sukurtostarptautinës komandos, siekianèios sukurtinaujus, spartesnius ir spinduliuoteiatsparesnius detektorius. Tose komandosedalyvauja ir kelios mûsø tyrëjø grupës.Efektyviø rezultatø pasiekë habil. dr.E.Gaubo grupë, atradusi naujà bûdà radiacijosmonitoringui bei sukûrusi prietaisàtirti puslaidininkio savybes, kai jábombarduoja didelës energijos protonai.Be ðiø darbø, bandoma prisidëti prie naujoEuropos rentgeno teleskopo detektoriøtobulinimo. Prof. V.Kaþukausko grupënagrinëja TlBr tinkamumà tiems detektoriamstobulinti. Þinios, gautos tiriant šiuosspecialaus naudojimo prietaisus, ir sukurtosjø tyrimo aparatûros labai reikalingosLietuvoje gaminamiems tiristoriams tobulintiir Saulës elementams ar ðviesos diodamskurti.Prasidëjæs antrasis Puslaidininkiø fizikoskatedros penkiasdeðimtmetis paþenklintasatsivërusiomis galimybëmissukurti puslaidininkinius darinius pasirenkantnorimø atomø ar medþiagøsluoksnius ar gaminant nanodarinius,kuriø savybes galima patikrinti neseniaiásigytu mikroskopu. Visa tai þenkliai paspartës,kai Saulëtekio slënyje bus ágyvendintosdabar deklaruojamos ir pradëtoságyvendinti idëjos.Keièiasi tyrëjø kartos, taèiau kûrybosdvasia dar vis iðlieka, o ji traukia ir, tikiuosi,toliau trauks jaunus tyrëjus, siekianèiusatskleisti puslaidininkiø paslaptis irjas panaudoti ávairiose gyvenimo srityse.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 41

Rytas ŠALNAGeografasTolimojiTasmaJuozui–75MUREIKAIProfesorius habilituotas daktaras JuozasMureika ðvenèia savo 75-metá. Tai graþusgyvenimo ir kûrybos jubiliejus, ðeimos ir bièiuliøðventë. Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje profesoriausvardas þinomas kaip iðkilaus filosofo, estetiko,studentijos pagalbininko, nuovokaus moksloorganizatoriaus. Bûdamas ilgametis VGTUFilosofijos katedros vedëjas, jis skiepijo studentamsir doktorantams meilæ iðminèiai ir kultûrai.Prof. Juozas Mureika paraðë ne vienàreikðmingà veikalà. Akivaizdûs jo nuopelnaityrinëjant lietuviø estetinës minties raidà ir ypaèV.Sezemano palikimà, technikos filosofijà irinþinerinës minties savastá, technikos vietàkultûroje (Technikos filosofijos ávadas, 1998).Daug dëmesio sulaukë jo knyga „Pajaustosmintys. Estetikos virsmas estetologija“ (2006),kurioje iš esmës apibûdinama estetinës pajautos,suvokiant ir vertinant meno kûriná, fundamentinëreikðmë ir jos jungtis su prasmiøpasauliu arba þmogaus savikura. Ðioje knygojeprofesorius grindþia naujos filosofinës slinkties– estetologijos – bûtinumà. Ir ðtai pagaliausulaukëme „Estetikos enciklopedijos“ (2010).Jà raðë 33 autoriai, taèiau jos sumanymo,struktûros, koncepcijos ir kone treèdaliostraipsniø ir straipsneliø autorius modus vivendiyra bûtent profesorius Juozas Mureika. Tai joilgai brandintas veikalas, kuris nueis ilgàgyvenimo kelià. Norisi ðirdingai palinkëtiprofesoriui, bièiuliuiJuozui Mureikai stipriossveikatos, kûrybinësenergijos, kurios jamnetrûksta, graþiøsumanymø, erdvësnerimastingaiminèiai ir svajonei.AkademikasAlgirdasGAIÞUTISPasaulyje yra daug nuoðaliø vietø ne tik geografine,bet ir ávaizdþio prasme. Viena ið jø –Australijai priklausanti Tasmanijos sala, kuriosvisà teritorijà sudaro maþiausia, taèiau savarankiðkaðios ðalies valstija. Nuo Australijosþemyno nutolusi á pietryèius apie 300 km salaapima beveik toká pat plotà kaip ir Lietuva.Ðios salos gyventojai sudaro vos 2 proc. visosðalies gyventojø. Maþai ji domina ir imigrantus,kurie nesudaro ir 1 proc. visø Australijos, kaipsvajoniø ðalies, imigrantø.Tasmanija buvo atrasta1642 m. olandø jûrininko AbelioJansono Tasmano, kuris tadaðá kraðtà pavadino Van DimenoÞeme. Atradëjas manë, kadði þemë yra Australijos dalis –pusiasalis, taèiau tik 1798 m. angløkeliautojas Dþ. Basas, atradæssàsiaurá tarp Australijos þemyninësdalies ir ðios salos, árodë,kad tai tikra sala. Tasmanijosvardu jà pradëta vadinti nuo1853 metø.Dël nuoðalumo, permainingøorø Tasmanija nëra gausiailankoma turistø. Netgi daþnasþemyninës dalies australas, iðgirdæskvietimà vykti á Tasmanijà,nusipurto ir sako „brr“ kaipten šalta. Vis dëlto, nepaisant atstumoir kitokiø atðiauraus kraðtoávaizdþiø, ði sala yra tikras mûsøplanetos gamtos lobynas. Taèiauvykti á Tasmanijà patartinatiems, kurie vertina savità gamtosgroþá, kurie moka já pastebëti,moka bûti ir dþiaugtis gamtoje.O visokiems jau matytø objektølygintojams, vertintojamsar ðiaip klajoniø kolekcininkamsbei komforto gurmanams Tasmanijanetinka.Pasiekti ðià salà galima perkelias valandas skrendant ið didesniøAustralijos miestø arbamaþdaug 14 valandø plaukiantiš Melburno per daþnai audringàBaso sàsiaurá moderniu keltu„Spirit of Tasmania“. Iš Lietuvosprotingu keliavimo tempunukakti á Tasmanijà galima nemaþiau kaip per dvi paras.Sutiktuvës su lietuviškuprieskoniuSëdëdamas lëktuve prie lango,nekantriai laukiau, kada pasirodysTasmanijos þaluma. Irðtai lëktuvas pakibo virð þemës.Tarsi kaleidoskopas po lëktuvukeitësi raiþytos rytinës salos pakrantësvaizdai, kruopðèiai ádirbtilaukai, ganyklos, miesteliai, eþerai,álankos, upës. Išskridus ištriukðmingo Sidnëjaus ir nusileidusdidþiausio Tasmanijos didmiesèioHobarto oro uoste, pasijutautarsi bûèiau patekæs á visiðkàprovincijà. Oro uoste stovëjotik vienas – mûsø lëktuvas,o keleiviai pësèiomis kulniavo ápagrindiná pastatà: jokiø išlaipinimorankoviø, jokiø autobusø.Ir kokia buvo mano nuostaba, kaisutikau mus pasitikusá vietiná.– Jûs ið Lietuvos? – paklausëmanæs beveik trisdeðimt metøðioje saloje gyvenantis vyresnioamþiaus ðveicarø kilmësHancas.– Taip, mes iš Lietuvos, – atsakiauaš.– Tai jûs tikrai turite þinoti OlegàTruchanà, jis buvo ið Lietuvos,esame ne kartà su juo bendravæ,buvau net kelis kartus jonamuose, – skubëjo man pasididþiuodamaspareikšti Hancas.Nesitikëjau tokiø sutiktuviøsu „lietuvišku prieskoniu“, taèiaunetvëriau dþiaugsmu, kad mannereikia aiðkinti, ið kur að ir kasta mûsø Lietuva. Olego Truchanotema Tasmanijoje puikiai iðplëtota,taèiau apie tai vëliau.42 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

nija su lietuviðkuprieskoniuCradle kalnø nacionalinioparko laukinës gamtoskraðtovaizdisSalos pietrytinëje pakrantëjevandenyno bangos suformavoáspûdingø formø krantusŠiai salai buvo skirtos 5 dienos,taèiau, kad tai labai trumpaslaikas, suvokiau tik tada, kaikeltas atsišvartavo nuo salosðiaurëje esanèio didþiausio Devenportouosto prieplaukos irdingo Baso sàsiaurio ûkanose.Pirmasis áspûdisPaþintá su Tasmanija daugumapradeda nuo sostinës Hobarto,ákurto 1804 m. prie Dervento(Derwent) upës þioèiø. Iðpradþiø tai buvo palapiniø miestelis,kuriame, kaip áprasta Australijai,gyveno kariškiai, katorgininkaiir laisvieji naujakuriai.Sparèiai plësdamasis Hobartasjau 1842 m. buvo paskelbtasmiestu. Dabartiná Hobartà galimadràsiai vadinti didmiesèiu,nes uþimamu plotu jis gerokailenkia didesnius uþ save. Tuoásitikinti galima nuo miesto vizitinekortele tapusio Velingtono(1270 m) kalno. Ið èia geru oruatsiveria tikrai þodþio „fantastiška“verta apaèioje palei álankàiðsidriekusio Hobarto ir joapylinkiø panorama. Per Derventoupæ nutiestas grakðtusTasmanijos tiltas, tapæs miestosimboliu. Gamtos tvarkymo pavyzdysgali bûti unikalus KarališkasisTasmanijos botanikossodas. Kitados aplink pasaulákeliavæs garsusis Èarlzas Darvinasirgi neaplenkë ðio sodo,kuris já labai suþavëjo.Hobartas yra vienas garsesniøAustralijos miestø, nes joálankoje vyksta kasmetës benegarsiausios ir pavojingiausiospasaulio regatos „Sidnëjus –Hobartas“ finišas. Ši regata,vykstanti nuo 1945 m., sutraukiageriausius buriuotojus iš visopasaulio. Buriuotojams laimëtiðioje regatoje tas pats, kaipalpinistams ákopti á Everestà.Ið sostinës Hancas mus lydëjoá Port Arturà, esantá apie 80km nuo Hobarto. Vaþiuojant rytinesalos pakrante, buvo puikigalimybë ið arèiau pamatyti salosgamtà. Viskas èia mums tarsiir áprasta: laukai, pievos, ûkininkøsodybos, taèiau aká daugkur rëþia kitokia augmenija,keisti gyvûnai. Po ratais vos nepalindoechidna, valabë, kaþkokiesterbliniai þiurkënai. Kuklumudvelkianti sala kruopðèiaiMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 43

Ðiurkðèia þole apaugusios kalvos yra bûdingaTasmanijos kraðtovaizdþio dalisSt. Clair eþeroapylinkës – laukinësgamtos rezervatassutvarkyta: viskas èia daroma þmonëms,jø saugumui ir gerovei.Pakeliui neámanoma praleisti tokiø pakranèiødariniø, kaip Velnio virtuvë, Tasmanijosarka ir kt. Statûs pietrytiniai krantairemiasi á ðëlstantá vandenynà, kurio bangoskaip ámanydamos juos talþo. Ðimtø milijonømetø uolos, kuriø artimiausias giminaitesdabar kausto Antarktidos ledynai,traukiasi kranto link, o ta kova tarp vandensir akmens áamþinta áspûdingø formødariniais.Visiðkame uþkampyje ásikûræs Port Arturasturi liûdnà istorijà, nes nuo 1830 iki1877 m. èia buvo katorgininkø kolonija, vadinama„pragaru þemëje“. Per gyvavimolaikotarpá èia kalëjo apie 12 000 nusikaltëliø.Nors ir keista, šioje vietoje visa aplinkalabiau priminë iðpuoselëtà parkà, nei rûstøkalëjimà. Anglø tvarka net ir baisiustiems laikams nusikaltimus padariusiemsþmonëms garantavo kiek ámanoma „orø“gyvenimà. Tik visiðki kriminalistai turëjotenkintis nesuvokiamo grieþtumo tvarka.Ði vieta tokia garsi ir taip gausiai lankoma,jog ji átraukta net á UNESCO paveldo sàraðà.Australø iðmonei, kaip kalëjimà galimapaversti puikiu muziejumi, turbût nëra lygiø.Vieniems èia patinka, kitiems – ne, taèiautokia buvo kolonizuojamos Australijospradþia, o istorijà, þinia, reikia gerbti.Hobartas ásikûræs prie giliai á sausumà ásiterpusios saugiosvandenyno álankos. Vaizdas á miestà nuo Viktorijos kalnoPusë salos laukinë, pusë civilizuotaGamta taip sutvarkë, kad Tasmanijà tarsisudaro dvi skirtingos dalys. Ðiaurë ir rytaiypaè urbanizuoti, vyrauja agrarinis kraðtovaizdis.Ir tik raiþyti tarsi besiranganti gyvatëkrantai siûlo neátikëtino groþio vaizdø. Kaikurie nuoðalûs paplûdimiai yra absoliutusromantikos rojus. Antai Vyno taurës (Winglassbay) álanka priskiriama graþiausiø pasaulioálankø deðimtukui. Èia apsèiai pësèiøjøir dviraèiø takø – tik keliauk.Ðià salos dalá galima vadinti milþiniðkaferma arba didþiuliu sodu. Pagrástai australaivisà Tasmanijà vadina Pieno ferma, nesðios valstijos pienas, sûriai, apskritai visi pienoproduktai labai vertinami. Tasmanijojenëra ðnekama apie ekologiðkus ûkius, nesviskas, kas pagaminama ðioje saloje, yranatûraliai ekologiðka. Kuo toliau, tuo labiauðios valstijos ekonomikos laukia gera ateitis,nes sveikø produktø poreikis pasaulyjesparèiai didëja, o Tasmanija, kuri neturi savøtarðos ðaltiniø ir beveik neveikiama kitø,yra viena ið nedaugelio tokiø vietø mûsøplanetoje. Tasmanija labai garsi obuoliais.1841 m. kolonistas Salas Parsonsas pasodinopirmàjá obelø sodà. Jo atsiveþti vaismedþiaipuikiai prigijo, buvo išvestos vietosklimatui atsparios obelø rûðys, kuriø vaisiaiskoniu ir sultingumu neturi lygiø pasaulyje.Po deðimties metø pradëtas obuoliøeksportas á Naujàjà Zelandijà ir Indijà. Ilgainiuiobuolys tapo salos simboliu, dabar Tasmanijadaþnai vadinama Obuoliø sala. Tasmanijojeauginama daugiau kaip 500 obuoliørûðiø. Jø derlius nuimamas, kai Europojeir Ðiaurës Amerikoje yra þiema arba pavasaris.O štai Tasmanijos pietûs ir vakarai –jau visiškai kitoks pasaulis. Èia þemës pavirðiumibanguoja kalvos, stiebiasi kalnai,auga tankûs miðkai. Ðirdá glosto dþiaugsmas,kad šios salos dalá maþai paveikë savanaudëþmogaus ranka.Tasmanija laikoma viena ið ðvariausiøpasaulio vietø. Jà kerta 40° lygiagretë, tieskuria vyrauja vakarø vëjai (vadinamosiosgriaudþianèios keturiasdeðimtosios). Ðievëjai visada puèia ið vakarø, kur pakeliuitûkstanèius kilometrø nëra jokios sausumos,taigi ir jokio galimo oro terðëjo. Salosvakaruose stûksantys kalnai pristab-44 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

do ðiuos vëjus, dël to saloje, ypaè jos vakarinëjedalyje, labai daþnai lyja. Vasaràèia gana ðilta – apie 21°C, o þiemà – 12°C.Panaðu ar net ðilèiau negu Lietuvoje, taèiauvisai kas kita salos kalnuose. Sniegasjuose daþnas sveèias, ið kojø verèiastiprûs vëjai, labai drëgna, taèiau savitogroþio Tasmanijos kalnai – tikras šios salosgamtos perlas. Antai Cradle kalno nacionalinisparkas kartu su St. Clairo eþeroparku átrauktas á UNESCO saugomø pasauliniopaveldo objektø sàraðà. Ðiameparke stûkso ir aukðèiausia Tasmanijos virðukalnë– Mt. Ossa (1617 m). Parkas garsusáspûdingais reginiais – dantytomisviršukalnëmis, senais puðynais, kalnø slëniais,ledinëmis versmëmis ir eþerais.Tasmanieèiai, arba „Tassies“, kaip juosvadina þemyninës dalies australai, kai kuriasdrëgnas vietos girias vadina lietausmiškais (rain forests). Jie labai primenadþiungles: nepaprastai vešli augmenija, tikratankynë, daugybë endeminiø rûðiø augalø.Šiais drëgnaisiais subtropiniaismiškais apaugusi nemaþa salos dalis. Juoseesama unikaliø medþiø rûðiø: pietø bukas,juodmedis, leopardmedis, sasafras,þmogaus ûkio paparèiai.Vaþiuojant didesniu atstumu gamta Tasmanijojelabai kinta: áprastos lietuviðkos lygumospereina á Anglijos kalvotà kraðtovaizdá,o ðá keièia tai Argentinos pampos, tai Afrikossavana, tai Naujosios Zelandijos ðiurkðèiaþolësstepës. Visoje saloje auga ávairiø rûðiømums keistai atrodantys eukaliptai. Taibeþieviai ar su besilaupanèia þieve masyvûsmedþiai. Jø miðkai labai ðviesûs, nes medþiaibeveik nemeta ðeðëlio – „protingi“ plonyèiaiir ilgoki lapai staèiu kampu atsisukæ á Saulæir seka jos kelià iðtisà dienà. Ðie medþiai yratikri vandens siurbliai, tad þmonës vengia priejø statyti namus arba sodinti ðiuos medþiusprie pastatø.Salos gyventojai ypaè didþiuojasi retomispušø rûðimis. Antai Huon Pine ir Pinusradiata miškai paskelbti nacionaliniaisparkais ir átraukti á UNESCO pasaulio gamtosir kultûros paveldo sàraðà. Su tomispuðimis susijæs ir Lietuvos vardas. Mountfield nacionaliniame parke Tûkstantmeèiøpuðø draustinis pavadintas mokslininko,keliautojo, fotografo ðiaulieèio Olego Truchanovardu. Þinynai teigia, kad tai vienintelëvieta pasaulyje, kur galima pamatytipaèias seniausias puðis – kai kurios gyvenaiki 3000 metø, ir paèius didþiausius (iki140 metrø aukðèio) bei storiausius (iki 9metrø skersmens) eukaliptus. Ðiø galiûnø,tiesa, jau seniai nëra, taèiau beveik 100metrø aukðtá siekiantys eukaliptai vis darauga ðiuose sunkiai áþengiamuose ir uþpelkëjusiuosemiðkuose.Kur vietos gyventojai?Keliaujant po salos centrinæ bei vakarødalá susidaro áspûdis, kad Tasmanijoje beveiknëra gyventojø. Ir ið tikrøjø ði salos dalisdël nenuspëjamø orø, kalnuoto reljefogyvenama labai retai. Vienas kitas mieste-Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 45

Ði fotografija daryta maþytëjeSaros saloje – pirmojojenusikaltëliø tremties vietojeAustralijojenijos rojus. Kadangi sala izoliuota, èia pasitaikogyvûnø rûðiø, kuriø niekur kitur nëra.Garsiausias ið jø didelæ juodà þiurkæ primenantissterblinis Tasmanijos velnias. Katësdydþio kresnas gyvûnëlis labai simpatiðkas,taèiau itin agresyvus. Dël plintanèiosvëþinës ligos ðiø gyvûnø populiacijaiiðkilo iðnykimo grësmë. Apskaièiuota, kadliga pasiglemð 90 proc. ðiø gyvûnø populiacijos.Ði riba yra kritinë, nes likusi dalisTasmanijos velniø negalës atstatyti minimalauspopuliacijai reikalingo gyvûnøskaièiaus. Dël ðios prieþasties visoje ðalyjesteigiami Tasmanijos velniø veisimo centrai.Labai daþnai jie kartu yra ir nedidelizoologijos sodai, kuriuose ið arti galima pamatytiðiuos velniukus, suþinoti daug ádotosparkas þymus puikiais kraštovaizdþiais,graþiausiu eþeru Tasmanijos saloje St.Clairu. Per ðá parkà driekiasi vienas populiariausiøturistiniø þygiø marðrutø pasaulyjeOverland Track. Teigiama, jog kiekvienassave gerbiantis australas bent kartàgyvenime privalo èia apsilankyti.Ðie ir kiti kalnai – tikras unikalios gyvû-lis, kuriø gyventojai verèiasi gyvulininkyste,dirba miðkø ûkyje arba turizmo sektoriuje.Vaþiuojant per ðiuos tyrlaukius, uþdaviauHancui skausmingà klausimà apieTasmanijos aborigenus. Hancas tik atsidusoir, neturëdamas kur dëtis, papasakojoapie baisø pirmøjø salos gyventojø likimà.Kai 1803 m. ðioje saloje pasirodë pirmiejieuropieèiai, èia gyveno apie 4000 aborigenø.Jie buvo palavaho genties, persikëlusiosá ðià salà ledynmeèio laikotarpiu, kaiBaso sàsiauris sausumos tiltu jungësi suþemynine Australija, palikuonys. Kai èiabuviaisuprato, kad atvykëliai ketina neðiaip tapti jø draugiðkais kaimynais, betðios salos ðeimininkais, pirminiai nuoðirdûssantykiai labai greitai virto pykèiu ir nepasitikëjimu.Èiabuviai ëmë þiauriai persekiotieuropieèius, o ðie neliko skolingi. XIX a. treèiàjádešimtmetá aborigenus imta ðaudytijø paèiø namuose, nuodyti nuodais, kuriøpridëdavo á dovanojamus miltus, medþiotispàstais kaip þvëris. 1830 m. valdþios pastangomisbuvo suformuotas liûdnai pagarsëjæs„Juodasis korpusas“, kurá sudarë beveik2000 ginkluotø kolonistø. Per tris savaitesjie praþygiavo per didþiulæ salos teritorijà,þudydami aborigenus. 1834 m. 150gyvø likusiø aborigenø buvo iðveþti á rûsèiàFlinderso salà, esanèià Baso sàsiauryje, irjëga atversti á krikðèionybæ. Dauguma jø mirëið sielvarto, ligø ir nuolatinio neprievalgio.Saujelei likusiø ilgainiui buvo leista sugráþtiá Tasmanijà. Paskutinë grynakraujë 64metø amþiaus tasmanietë, vardu Truganini,mirë 1856 metais. Jos skeletas 120 metøbuvo saugomas Tasmanijos muziejuje,kol pagaliau buvo kremuotas.Pasak Hanco, dabar Tasmanijoje gyvenaapie 17 000 aborigenø. Visi jie ið þemyninësdalies ir priklauso ávairioms gentims.Tasmanijos aborigenai visiškai integravosiá baltøjø visuomenæ, dauguma ðnekatik angliðkai, gyvena ir dirba taip patkaip ir baltieji. Nemaþai ðeimø yra miðrios.Prie áëjimo á Strahano miestelio informacinácentrà galima perskaityti iðeivio ið LietuvosOlego Truchano pamokanèius þodþius apiegamtos apsaugàAtostogø salaAkylesnis vairuotojas kiekvienoje ðalyjeatkreipia dëmesá á automobiliø numerius.Australijos visø valstijø ir didþiøjø teritorijø automobiliønumeriai visada „pasipuoðæ“ reklaminiuðûkiu. Tai tas pats, kaip Lietuvoje„dràsi ðalis“, „Baltijos ðirdis“, tik ðioje salojeviskas rimtai uþsukta ir veikia, o pas mus neiskusta, nei lupta. Tasmanija tokiø jos ávaizdáformuojanèiø skambiø fraziø turi net dvi: HolidayIsle (Atostogø sala) ir Your Natural State(Jûsø gamtos valstija). Privilioti á Tasmanijàdaug turistø ið svetur beveik neámanomadël atstumo ir kelionës kainø, bet paragintiá salà atvykti kuo daugiau australø ið þemyno– ágyvendinamas tikslas. Jie ir sudaro didþiàjàturistø dalá. Nemaþai jø keliasi keltusu savais automobiliais, ant kuriø numeriøjau galima perskaityti kitokius reklaminius ðûkius:Saulëta valstija, Raudonasis centras,Valstija, kurioje gera bûti, ir kt.Sala kaip Lietuva, atstumai nemaþi, oturizmo infrastruktûra sparèiai þengia á prieká.Per pastaruosius 10 metø saloje pastatytanemaþai informatyviø turizmo informacijosbiurø, daugëja puikiai árengtø pësèiøjøþygiams takø. Jø ypaè daug CradleMountain nacionaliniame parke. Šis gam-46 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

mas ðia jo kelione buvo didþiulis. Po kelionësjis surengë skaidriø parodà ir apie savokelionæ papasakojo þmonëms, susirinkusiemsperpildytoje miesto rotuðës salëje.Tasmanieèiai já gerbia ne tik uþ maþus,bet svarbius atradimus. Bene didþiausiasOlego nuopelnas, kad jis su bendraminèiaisaplinkosaugininkais pristabdë hidroenergetikosplëtrà Tasmanijoje. Kalnuota sala ypaètinka hidroelektrinëms statyti, taèiau kiekvienastoks árenginys ir uþ jo susidaranti uþtvankapasiglemþia nemaþà unikalios gamtosplotà. Ne viskà pavyko apsaugoti, taèiauunikali jau þmoniø reikmëms pritaikytagamta áamþinta gausybëje Olego Truchanofotografijø. Nors jo gyvenamojo namogaisras suniokojo nemaþà jo archyvo dalá,á spaudà ir kitas informacijos saugyklas patekusimedþiaga yra labai gausi.Olegas Truchanas þuvo 1972 m. sausio6 d. tyrinëdamas tà paèià Gordono upæ. Pojo mirties O.Truchano vardu pavadintas kalnasVakarø Australijoje, Huon Pine puðødraustinis Tasmanijoje. 1975 m. Tasmanijojeiðleista didelio populiarumo sulaukusi knyga„The world of Olegas Truchanas“ („OlegoTruchano pasaulis“), iki ðiol iðleistos 9 ðiosknygos laidos. Buvau ypaè nustebæs, kai jauantràjà kelionës dienà ðià knygà, vykstant átrijø dienø kelionæ po Tasmanijos vakarinædalá, su savim pasiëmë Hancas. Man parodytiir pasididþiuoti, kad jis turi ðià knygà.Australijoje graþiai išleistas albumas yra gyvasOlego veiklos paminklas. Kaip sakë Hancas,ðios knygos parduotas labai didelis tiraþas,nes beveik kiekvieno labiau iðsilavinusioþmogaus pareiga turëti ðá fotografijøalbumà namuose. 1978 m. Australijoje sukurtasvideofilmas „The spirit of Olegas“(„Olego siela“), skirtas ðio keliautojo ir fotografoatminimui. 2003 m. sukurtas dokumentinisfilmas „Wildness“ („Laukinëje gamtoje“),pasakojantis apie Olegà Truchanà beijo mokiná, kilusá ið Latvijos, Peterá Dambrovská,þinomà Tasmanijos fotografà.Beje, Olego Truchano þmona MelvaTruchanas iki šiol gyvena Hobarte ir mielaibendrauja su ypaè darnia vietos lietuviøbendruomene, taip pat ir su retais atvykëliaisiš Lietuvos.Vyno taurës álanka salosrytuose yra viena graþiausiøálankø pasaulyjeCentrinëjesalos dalyjekelias driekiasiper parkináeukaliptø miðkàRytoÐALNOSnuotr.maus ne tik apie juos, bet ir apie daugelákitø Tasmanijos gyvûnø. Kitados saloje gyvenosterblinis Tasmanijos tigras. Norssensacijø besivaikantys ðaltiniai vis darskelbia, kad tai nykstantis gyvûnas, taèiaujis buvo išnaikintas jau XX a. pradþioje.Gamtos ir nacionaliniø parkø teritorijose,kurios apima reikðmingà salos plotà, galimapamatyti ðvelniakailius vombatus, ðokliàsiasá kengûras labai panaðias valabes,posumus, sterblines dëmëtàsias kiaunes,badikutus, ávairius drieþus, retus paukðèius.Labai pasisekus galima pamatyti ir anèiasnapius,echidnas, o kai kuriose pakrantëseir pingvinus. Vairuotojai raginami bûti labaiatidûs, nes kasmet Tasmanijos keliuosenumuðama apie 1 mln. gyvûnø. Naktápatariama apskritai nevairuoti.Lietuva ir TasmanijaLietuviø savimeilæ glosto faktas, kad Tasmanijosne tokiø senø laikø istorija susijusi irsu Lietuvos vardu. Po Antrojo pasaulinio karoið pabëgëliø sulaikymo stovyklø Vokietijojenemaþai mûsø kraðto þmoniø iðsiblaðkëpo margà pasaulá. Þenkli dalis jø nusëdoAustralijoje. Tarp jø buvo ir ðiaulietis OlegasTruchanas. Galbût apie ðá kuklø þmogø niekoir neþinotume, taèiau jo pomëgiai ir meilëgamtai já iðgarsino tolimoje þemëje.Olegas Truchanas gimë 1923 m. Ðiauliuose,èia baigë Ðiauliø berniukø gimnazijà.Karo metais dalyvavo rezistencinëje veikloje.1944 m. artëjant sovietø armijai, pasitraukëá Vokietijà, mokësi Miuncheno UNRRAuniversitete, Teisës fakultete. GyvendamasVokietijoje, susidomëjo fotografija ir gamtosauga.1949 m. O. Truchanas emigravo áAustralijà, apsigyveno Tasmanijos sostinëjeHobarte. Aktyviai tyrinëjo vakarinæ Tasmanijossalos dalá, ásijungë á gamtosauginæ veiklà,fotografavo graþiausias salos vietas irgamtà. Já traukë maþai iðtirti vakarø Tasmanijospakraðèiai. Daug keliavo pësèiomis,plaukiojo kanoja garsiàja, beje, ir jo gyvybæpasiglemþusia Gordono upe, taip pat kitomisupëmis, kopë á nuoðalias ir sunkiai áveikiamasTasmanijos kalnø virðûnes.Truchano plaukimas Gordono upe Tasmanijojetapo legenda. Jis iki šiol yra vienintelisþmogus, kuris 1958 m. jà visà nuoiðtakø iki þioèiø vienas perplaukë kanoja.Olegas kelionës metu áamþino Gordonoupës ir jos pakranèiø groþá, þemëlapyje irkelionës uþraðuose uþfiksavo gausybæ naujøduomenø apie upës baseino sistemà, floràir faunà, regiono geologijà. Susidomëji-Salos vakaruose, kur á didþiulæ Macquarieálankà áteka Gordono upë, yra nedidukasStrahano miestelis. Þinojau, kad á ðiàvietà, áveikæs visà Gordono upæ, kanoja atplaukëOlegas Truchanas ir kad ši vieta irdabar susijusi su ðiuo þmogumi. Hancastuojau pat suprato uþduotá, ir mes jau po10 minuèiø paieðkø atvykome á turizmo centrà.Virð áëjimo á já ant sienos anglø kalba paraðytiO.Truchano þodþiai, kad negalima terðtigamtos, reikia jà saugoti ateinanèioms kartoms.Prie turizmo centro sutikti gamtos parkodarbuotojai, nors ir jauni, taèiau puikiaiþino lietuvá ir juo didþiuojasi – „tai bent buvoþmogus“. Miestelyje esanèiame muziejujeeksponuojamas paminklas, skirtas O. Truchanoatminimui. Kadangi lietuvio palaikaibuvo kremuoti, o pelenai iðbarstyti virð Gordonoupës, ið puðies buvo iðskobtas simbolinispaminklas, vaizduojantis jo rankas,laikanèias fotoaparatà. Ðiame muziejujeárengtas ekspozicijos stendas, pavadintas„Dvi upës – penki þmonës“, èia tarp penkiølabiausiai nusipelniusiø Gordono ir Franklinoupiø tyrinëtojø pagerbtas ir O.Truchanas.Strahanas yra labai turistø mëgstamasalos vieta, nes ið èia organizuojami laivøkruizai po álankà iki Indijos vandenyno irvingiuota Gordono upe aukðtyn. Á èia iðKvynstauno (Quenstown) kalnakasiømiestelio atidunda traukinukai, vaþiuojantyssenoviniu, bet turistø reikmëms puikiaipritaikytu nutrûktgalviðku geleþinkeliu perkalnus. Vieðint Tasmanijoje èia atvykti tiesiogbûtina. Ir todël, kad graþu, ir todël,kad su Lietuva susijæ.Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 47

Kiðkis (Triuðis) – ketvirtasis Rytø zodiako metø þenklas. Daþnai Vakaruose ðiø metø simboliunaudojamas ir Katino þenklas. Tai yra tas pats Kiðkis – geradarystës simbolis, laimingiausiasþenklas moterims. Po ðiuo þenklu gimæ pasiþymi jautrumu, jausmingumu, sentimentalumu,grakðtumu, geru humoro supratimu, iðradingumu, diplomatiðkumu, takto kultûra. Kiðkiai stengiasibûti saugûs ir kuo toliau pasitraukti nuo rizikos, grësmës ar pavojaus, kurie gali turëtiátakos jø interesams. Puikiai sutaria su vaikais, nes juos gerai supranta. Praëjæ Kiðkio metaibuvo 1999, 1987, 1975, 1963, 1951, 1939, 1927, 1915, 1903, …Senøjø kultûrø simbolikoje kiškis artriuðis vertinami kaip tas pats padaras.Tai – Mënulio gyvûnas. Tamsios dëmës,matomos per pilnatá Mënulio pavirðiujedël Þemës atmosferos poveikio, stebëtojuiatrodo mirksinèios ir ðokèiojanèioskaip kiðkiai.Senovës Egipte, keltø, gotø kultûrosekiðkis kaip simbolis taip pat buvo siejamassu Mënuliu. Senovës Kinijoje kompozicija,vaizduojanti ðeðis sutûpusiusberniukus aplink vyriðká su kiðkio galva,1 pav.simbolizavo Mënulio ðventës ritualà. Buvotikima, kad su kiðkiu ðventës metu pabendravævaikai ateityje uþims aukðtusvaldininkø postus. Senovës Kinijoje kiðkissimbolizavo ilgà gyvenimà ir bûdavovaizduojamas piestoje grûdantis cinamonometûgius.Senovës actekø kalendoriuje kiðkisbuvo aðtuntos dienos (ið dvideðimtiessimboliø sistemos) þenklas. Jis buvo vadinamasKochtliu. Kiðkio þenklas actekøkultûroje vertinamas kaip laimingas.Grafiðkai Kochtlio simbolis yra raðomaspanaðiai kaip raidë „U“ ir reiðkia Mënulioþenklà.Ðiaurës Amerikos indënø folklore kiðkisyra kultûringø herojø (Gluskepës, Manabozo)prototipas. Èia kiðkis vaidinagudruolio vaidmená. Jis pergudrauja daugstipresnius, bet ir þioplesnius þvëris – lokiusir buivolus. Legendose kiðkiui priskiriamasatsargumas ir budrumas. Liaudiesdailës kûriniuose kiðkis yra vaizduojamasmiegantis atmerktomis akimis. Buvo tikima,kad kiðkena gydo nemigà. O dëvintkiðkenà, jos ðvelnumas padaro þmogøgraþuolá devynioms dienoms.Budizme yra populiari legenda, pasakojanti,kad kiðkis áðoko á ugná, norëdamaspasiaukoti ir savo kepta mësa pamaitintiiðalkusá Budà. Ðiuo atveju kiðkis simbolizuojapasiaukojimà teisingo tikslo labui.Vidas ÞIGASDizainerisSenovës Graikijoskultûrojekiðkis buvo vertinamaskaipmiðkø ir ganyklødievo, piemenø irmedþiotojø globëjo2 pav. Pano ðventasis gyvûnas.Sicilijos saloje klestëjæsgraikø miestas Mesana ant savo sidabriniøtetradrachmø kiðká (ar triuðá) kalënuo V a. pr. Kristø. Manoma, kad Regijaus,Mesanos ir Zanklës miestø karaliausAnaksilo paliepimu V a. pr. Kr. Sicilijos salojebuvo pradëti veisti kiðkiai. Ant 425–421 m. pr. Kr. nukaltos tetradrachmos reversokiðkis ðuoliuoja á deðinæ. Po juo pavaizduotasdelfinas sako mums, kad Mesanayra jûrinismiestas. Kompozicijàjuosiat e k s t a sMEΣΣANION.Monetos svoris– 17,14 gramo(1 pav.).Romënø raðytojasir mokslininkasPlinijus Vyres-3 pav.nysis (Caius Plinius Secundus (Maior),23–79) savo raðtuose mini, kad senovësgraikø groþio ir meilës deivës Afroditësmëgiamiausias gyvûnas yra kiðkis. Deivësdovanota kiðkienë nevaisingai moteriaisuteikia vaisingumà. Buvo tikima, kadjei nëðèia moteris suvalgys kiðkio sëklos,tai gims berniukas.Pirmame amþiuje Graikijoje gyvenæsmagas ir iliuzionistas Apolonas Tianietispropagavo magiðkà metodikà, palengvindavusiàgimdyvëms skausmus. Magaspatardavo aplink lovà su nëðèia moterimitris kartus apneðti gyvà kiðká. Ði praktikabuvo populiari to meto graikø ðeimose.Graikø raðytojas, istorikas ir filosofasPlutarchas (Plutarchos, apie 46 – apie127) raðë, kas kiðkio greitas bëgimas irPo KiðkioNumizmatika4 pav. 4 A pav.atsargus elgesys „turi kaþko dieviško“.Ypatingas kiðkiø polinkis veistis suteikëðiam gyvûnui vislumo, vaisingumosimbolio prasmæ. Paþymëtina, kad kiðkienëper metus gali atsivesti keturias vadasjaunikliø. Buvo manoma, kad Pirënø pusiasalis,o tiksliau – Ispanijos Vidurþemiojûros pakrantë yra kiðkiø (triuðiø) tëvynë,Ispanijos pavadinimas siejamas su finikietiškuþodþiu „i – schephannim“, kurislietuviškai reiðkia „triuðiø pakrantë“.* * *Krikðèioniðkoje simbolikoje kiðkis taippat nepaliekamas be dëmesio. Kiðkio, kaipsimbolinio gyvûno, apraðymà galima surastiankstyvosios krikðèionybës traktate„Fiziologus“. Èia raðoma, kad kiðká nuopersekiotojø gali iðgelbëti tik greitos kojos.Ðis tekstas paaiðkina, kodël kiðkis daþnaipasitaiko krikðèioniðko meno kûriniuose.„Jo paþeidþiamumas daro já panaðø áþmogø, kuris pasikliauja tik Vieðpaèiu“, –raðo antropologas H.Bydermanas.Kartais kiðkis baþnytinëje ikonografijojevaizduojamas grauþiantis vynuogës kekæ.Tai simbolizuoja á Rojaus sodà pakliuvusiasvëles, kurios „èia jauèiasi visai saugiosir mëgaujasi amþino gyvenimo vaisiøskoniu“, – rašo tas pats H.Bydermanas.Viduramþiø laikotarpio dailës kûriniuoseKristaus motina ðv. Marija kartaisvaizduojama sëdinti su prie kojø tupinèiubaltakailiu kiðkiu. Tai nugalëto geidulingumoir nugalëto gaðlumo simbolis.Vëliau Vidurio Europoje kiðká pradëtavaizduoti su Velykø kiauðiniais – marguèiais.Gyvybës simbolis kiauðinis, pa-48 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

4 B pav. 4 C pav.þenklu5 A pav.5 pav.pildytas vaisingumo simboliu velykiniukiškiu, tapo atgimstanèios gamtos – pavasariogarbinimo simboliu.Baþnytinëje architektûroje yra þinomakompozicija, kur apskritos formos langepavaizduoti ratu bëgantys trys kiðkiai. Jøausys sudaro lygiakraðtá trikampá. Ðis simbolisreiðkia ðv.Trejybæ, kuri, judëdamakaip voverë rate, sukuria „laiko vyksmà“.Toká langà galima pamatyti gotikinëje Paderbornomiesto katedroje ðiaurës Reino–Vestfalijosþemëje Vokietijoje (2 pav.).* * *Europoje Rytø zodiako, arba kitaip –Mënulio kalendoriaus, metø simboliussavo numizmatikoje vartoja bene vienintelëBritanijos karûnai priklausanti teritorija– Meno sala. Ði sala yra Airijos jûrosviduryje tarp Airijos, Ðkotijos ir Anglijos.1999 m. nukalta proginë vienos kronosvertës moneta vaizduoja du triuðius.Ant plaèios monetos paraðtës iðkaltastekstas YEAR OF THE RABBIT/I CROWN(Triuðio metai/1 krona). Moneta yra nukaltaið vario ir nikelio lydinio, ið sidabro(925/1000; 28,28 g) ir ið aukso (999,9/1000; 31,1035 g) (3 pav.). 5 kronø vertësauksinë (999,9/1000, 155,5175 g) proginëkolekcinë moneta taip pat vaizduojadu triuðius. Jø nukalta tik 250 vienetø.Britø kolonija Gibraltaras, esantis pieèiausiamePirënø pusiasalio taðke, yragausios ir tematikos poþiûriu vertinantmargiausios numizmatikos gamintojas irpropaguotojas. Èia 6,5 km 2 teritorijoje gyvenaapie 30 tûkstanèiø gyventojø. Gibraltarasyra laisvas uostas ir DidþiosiosBritanijos karinë laivyno ir aviacijos bazë.Proginës kronos – Gibraltaro numizmatikos„arkliukas“. Triuðiai puikuojasiant 1994, 1996, 1997, 1998 m. nukaltøproginiø-kolekciniø vienos kronos vertësvario ir nikelio lydinio (38,6 mm skersmens)monetø reversø. Tie patys triuðiøpieðiniai pakartoti ant vienos kronosvertës sidabriniø (925/1000; 28,28 g) monetøreversø. Èia triuðis vaizduojamaskaip vaikø pasakø herojus, o ne kaip Mënuliometø kalendoriaus simbolis (4 pav.,4A pav., 4B pav., 4C pav.).Airijos Respublika, ásikûrusi ÐiaurësAtlanto Airijos saloje ðiauriau DidþiosiosBritanijos, turi 4,3 mln. gyventojø. Èia keltøgentys ið Galijos pradëjo kurtis nuo IVa. pr. Kristø. Nuo Britanijos priklausomybësAirija iðsivadavo 1921 metais. RespublikaAirija tapo 1949 metais.1928–1940 m. buvo kalamos 3 pensøvertës nikelio monetos su kiðkio pieðiniu.1942–1968 m. monetø metalà pakeitus varioir nikelio lydiniu, tas pats kiðkis, numizmatikosliteratûroje vadinamas BLUE HA-RE (mëlynasis kiðkis), ramiai tupi monetosreverso centre (5 pav., 5A pav.).Australijos þemynà XVI a. atrado portugalønavigatoriai. 1770 m. britø kapitonasDþeimsas Kukas, iðtyrinëjæs Rytø pakrantæ,ðià teritorijà prijungë prie DidþiosiosBritanijos. Nuo 1942 m. Australija turiautonomijos statusà. Australija yra BritøSandraugos narë. Anglijos karalienëElþbieta II yra ðios valstybës karalienë.1999 m. Australija pradëjo kalti Mënuliometø kalendoriaus simboliais dekoruotasmonetas-buljonus. Tai kolekcinës monetos,kuriø brangaus metalo vertë daugkartø virðija ant monetos iðkalto nominalo6 pav.vertæ. 50 centø vertës sidabro(999/1000; 16,8860g), vieno dolerio vertës sidabro (999/1000;31,6350 g), dviejø doleriø vertës sidabro(999/1000; 62,7700 g), 10 doleriø vertëssidabro (999/1000; 312,3470 g), 30 dole-7 pav.8 pav.riø vertës sidabro (999/1000; 1002,5020 g)monetø reversuose pavaizduotas pasikartojantistupinèio kiðkio pieðinys (6 pav.).5, 15 ir 100 doleriø vertës auksiniø (999,9/1000) monetø buljonø reversuose kartojasitupinèio kiðkio kompozicija.* * *Afrikos þemyno valstybiø numizmatikojetaip pat galime rasti Rytø metø simboliø.Tai Liberijos ir Somalio monetos.1997 m. Liberija nukalë 5 doleriø vertës12-os monetø serijà, kuriø reversuosepavaizdavo visus Mënulio kalendoriausmetø simbolius. Mums ádomiausiamoneta su triuðiais. Aplink ilgaausio figûràiðkaltos Kiðkio metø datos, pradedant1951 ir baigiant 2011 metais. Moneta nukaltaið vario ir nikelio lydinio 4000 vienetøtiraþu (7 pav.).2000 m. Liberija vël nukalë 5 doleriøvertës 12 proginiø monetø su metø simboliais.Reverso pieðiniai analogiðki 1997m. serijos pieðiniams. Skiriasi tik aversoMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 49

10 pav.9 pav.piešinys ir monetosskersmens matmuo.1999 m. Liberija nukalëtris skirtingas 20 doleriøvertës sidabrines (999/1000; 31,1035 g)progines-kolekcines monetas. Jø aversuosekiðkiai ðuoliuoja tai á kairæ, tai á deðinæ,tai tupi vietoje su staèiomis ausimis. Jø tiraþai– po 8000 vienetø (8 pav.). 1999 m.100 doleriø vertës auksiniø (999/1000; 6,22g) proginiø-kolekciniø monetø reversaikartoja sidabriniø 20 doleriø vertës monetøreversø pieðinius. Tik jø tiraþai – po5000 vienetø. Tie patys skirtingi kiðkiø pieðiniaipuoðia 2500 doleriø vertës auksiniø(999/1000; 155,5157 g) proginiø-kolekciniømonetø reversus. Pastarøjø tiraþai– tik po 250 vienetø.Somalis uþ Liberijà kuklesnis. Jo numizmatikojekiðkio pieðinys puoðia tik vienos,2000 m. nukaltos monetos reversà. Tai 10ðilingø vertës plienu apkalta nikelio moneta(4,82 g). Èia tupintis kiðkis pasuktas á deðinæ.Aplink já iðkaltos Kiðkio metø datos,pradedant 1903 ir baigiant 2011 metais. Monetosskersmuo – 24,9 mm (9 pav.).Jungtinë Tanzanijos Respublika, ásikûrusiAfrikos þemyno rytuose prie Indijosvandenyno, triuðá kala ant apyvartiniø50 centø vertës vario ir nikelio lydinio monetøreversø. Ðiø monetø pieðinys – triuðisbuvo kalamas nuo 1966 iki 1990 metø(10 pav.).* * *Azijos þemyne Kinijos Liaudies Respublika(nuo 1949) – daugiausia gyventojøturinti mûsø planetos valstybë – savogausioje numizmatikoje daug dëmesioskiria ir Mënulio kalendoriaus metøsimbolikai. Gausias proginiø monetøbuljonøserijas su triuðiais Kinija kalë1987 ir 1999 metais. Šie metai taip patyra ne išimtis.11 pav.1987 m. 10 juaniø vertës sidabro (900/1000; 15,00 g), 50 juaniø vertës sidabro(900/1000; 155,50 g) ir 150 juaniø vertësaukso (917/1000; 8,00 g) monetø reversuosepavaizduotas kartotinis dviejøkiðkiø ar triuðiø pieðinys (11 pav.).1999 m. kiðkiø serija yra gausesnë:10 juaniø vertës aukso (999/1000; 3,1103 g), 100 juaniø vertësaukso (999/1000; 31,1035 g), 500 juaniøvertës aukso (999/1000; 155,5175g; 99 vnt.), 1000 juaniø vertës aukso(999/1000; 373,2360 g; 99 vnt.), 2000 juaniøvertës aukso (999/1000; 1000,0000g; 15 vnt.) ir 100 juaniø vertës platinos(999/1000; 31,1035 g) monetø-buljonøreversuose taip pat pavaizduoti kiðkiai.12 pav.Mongolijos valstybë (nuo 1990) minintKiðkio metus maþai kuo atsilieka nuosavo didþiosios kaimynës numizmatikos.1999 m. proginæ Kiðkio metø serijà sudarënet ðeðios monetos su pasikartojanèiuá kairæ bëganèio kiðkio pieðiniu.Tai 50 tugrikø vertës vario ir nikelio lydinio(38 mm skersmens; 20,00 g), 500tugrikø vertës sidabro (999/1000;31,1045 g) (12 pav.), 2500 tugrikø vertëssidabro (999/1000; 155,1750 g; 65mm skersmens), 2500 tugrikø vertësaukso (999/1000; 7,7759 g; 22,5 mmskersmens), 10 000 tugrikø vertës auk-13 pav.14 pav.so (999/1000; 31,1035 g; 250 vnt.) ir 50000 tugrikø vertës aukso (999,9/1000;155,5150 g; 99 vnt.) monetos-buljonai.Makao – iki 1999 m. 16 km 2 ploto buvusiPortugalijos provincija taip pat savonumizmatikoje propagavo Rytø kalendoriausmetø simbolius. Nuo minëtosdatos Makao ágavo specialø Kinijosteritorijos statusà ir savo monetø nebekala.1987 m. kiðkiai buvo pagerbti dviejøproginiø monetø serija. Abiejø monetøaverso ir reverso pieðiniai nesiskiria. Skiriasitik monetø nominalai, metalø sudëtis,metrologija. Tai 100 patakø vertës sidabro(925/1000; 28,28 g) ir 1000 patakøvertës aukso (917/1000; 15,9760 g)monetos. Ant jø reversø pavaizduotassnaudþiantis ilgaausis (13 pav.).1999 m. kiðkiams Makao teritorijojevël buvo derlingi. Buvo nukalta vël dviejøproginiø monetø serija. Tai 100 patakøvertës sidabro (925/1000; 28,28 g) ir1000 patakø vertës aukso (917/1000;15,9760 g) monetos. Ant jø reversø ilgaausistupi pasuktas á kairæ (14 pav.).Honkongas – iki 1997 m. buvusi Britanijoskarûnos provincija dabar taip patpriklauso Kinijai. Tai – speciali Kinijos15 pav.ekonominë zona. Proginës monetos suHonkongo vardu nekalamos. Mums ádomi1987 m. proginë 1000 doleriø vertësauksinë (917/1000; 15,97 g; 32 000 vnt.)moneta, savo reverse vaizduojanti tupintákiðká. Monetos aversà puoðia DidþiosiosBritanijos karalienës Elþbietos II profilis.Karalienë Honkonge lankësi 1975 metais.Nuo minëtos datos Honkongas pradëjokalti auksines progines monetas(917/1000) (15 pav.).Rytø kalendoriaus þenklai yra populiarûsir Himalajø kalnyne ásikûrusios Butanokaralystës numizmatikoje. Butanas– nuo IX a. þinoma Himalajø teritorija.1907 m. buvo ákurta monarchija. Nuo1910 m. Butanà kontroliavo britai. 1949m. Butanas kartu su Indija paskelbë ne-50 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 12-3

17 pav.16 pav.priklausomybæ. 1971 m. Butano Karalystëtapo Jungtiniø Tautø nare. 2,03milijono þmoniø turinèià Butano Karalystævaldo karalius Vangèiukas.1996 m. nukalë 12 monetø serijàsu mums ádomiais þenklais. Triuðiosimbolis puoðia 300 ngultrumø proginëssidabrinës (925/1000; 31,50 g) monetosreversà.Pabaigai – Singapûro Respublikos(nuo 1965 m.) numizmatika su kiðkioþenklu. Tai 1987 m. dviejø monetø serija– 10 doleriø vertës nikelio (300 000vnt.) ir 500 doleriø vertës aukso (916/1000; 16,9650 g) monetos. Aplink tupintáilgaausá iðkalti visi Mënulio metøsimboliai. Pradedant (ið deðinës á kairæ)pele ar þiurke ir baigiant kiaule. Apaèioje,kaip skirtukas tarp simboliø, uþraðytasmonetos nominalas – 10 DOL-LARS (16 pav.).1999 m. Singapûro Kiðkio metø serijoje– trys proginës monetos. Tai 10doleriø vertës vario ir nikelio lydinio(28,00 g), 10 doleriø vertës sidabro(999/1000; 62,2070 g; 38 000 vnt.) ir250 doleriø vertës aukso (999/1000;31,1035 g; 7600 vnt.) proginës monetos.Reverse – kartotinis mieganèio kiðkuèiopieðinys. Þvërelis pavaizduotasnaivia maniera (17 pav.).* * *Kiškis (lot. Lepus) – dangaus pietøpusrutulio þvaigþdynas. Visos Kiðkioþvaigþdës yra apie 1,5 ryðkio. Èia yrakamuolinis þvaigþdþiø spieèius M 79,nuo Saulës nutolæs per 44,4 tûkst.šviesmeèiø. Lietuvoje Kiðkis matomasþiemà þemiau Ðienpjoviø þvaigþdyno.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISRinkëjaEGLË RAMANAUSKIENËKonsultantëSAULË MARKELYTËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2011-01-15SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.comSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMASTurinys2011Eina nuo 1957 m. 2011 m. Nr. 2–3 (628– 629)vasaris, kovasL.KLIMKAEtnokosmologijosmuziejusðvenèia savodvideðimtmetá.............. 2J.A.KRIKÐTOPAITIS Pasiðventæs idëjai .................... 4S.ÈAPLINSKAS, V.TAMOÐIÛNASUþkreèiamosios ligos Lietuvoje ............................... 5J.V.VAITKUS Puslaidininkiø fizika ............................. 8J.GRIGAS Informacijos vagystës ........................... 10V.ARAMAVIÈIÛTË Edukologijos moksloàþuolas ................................................................... 12J.NORKEVIÈIUS Keturioliktojoje – treèdalisnaujokø .................................................................. 15I.SKOMSKIENË Mokslas, mitas ir muzika ............. 16J.NORKEVIÈIUS J.Basanavièiaus premija –tautos kultûros puoselëtojoms ............................... 18D.TAMAÐAUSKAS, L.ÞILINSKAITËMedikamentinë alergija .......................................... 18V.POCIUS Ið lietuviðkø pavardþiø lobyno ............... 20Garsiø þmoniø posakiai ......................................... 22V.PRUSKUS Greiti pinigai – sunki gràþa ................ 232-3R.JANKAUSKASPasaulio pasiekimusskaièiuojaAzija .................. 24E.BACEVIÈIUS Vijûnai ........................................... 30E.BACEVIÈIUS Þuvys numizmatikoje .................... 30M.KUODYTË Rodonitas ......................................... 32G.GUSTAITË Iðëjo su meile ................................... 35J.A.KRIKÐTOPAITIS Barselona – puikivieta susitikti mokslo istorikams ............................. 36S.A.KUBILIUS Lietuviø koplyèiai – 40 metø ........... 38A.GAIÞUTIS Juozui Mureikai – 75 ......................... 42R.ÐALNA Tolimoji Tasmanija su lietuviðkuprieskoniu .............................................................. 42V.ÞIGAS Po Kiðkio þenklu ...................................... 48Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 51

52 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 2-3, 1- 52, Indeksas 5052, 4,5 Lt