Ðiurkðèia þole apaugusios kalvos yra bûdingaTasmanijos kraðtovaizdþio dalisSt. Clair eþeroapylinkës – laukinësgamtos rezervatassutvarkyta: viskas èia daroma þmonëms,jø saugumui ir gerovei.Pakeliui neámanoma praleisti tokiø pakranèiødariniø, kaip Velnio virtuvë, Tasmanijosarka ir kt. Statûs pietrytiniai krantairemiasi á ðëlstantá vandenynà, kurio bangoskaip ámanydamos juos talþo. Ðimtø milijonømetø uolos, kuriø artimiausias giminaitesdabar kausto Antarktidos ledynai,traukiasi kranto link, o ta kova tarp vandensir akmens áamþinta áspûdingø formødariniais.Visiðkame uþkampyje ásikûræs Port Arturasturi liûdnà istorijà, nes nuo 1830 iki1877 m. èia buvo katorgininkø kolonija, vadinama„pragaru þemëje“. Per gyvavimolaikotarpá èia kalëjo apie 12 000 nusikaltëliø.Nors ir keista, šioje vietoje visa aplinkalabiau priminë iðpuoselëtà parkà, nei rûstøkalëjimà. Anglø tvarka net ir baisiustiems laikams nusikaltimus padariusiemsþmonëms garantavo kiek ámanoma „orø“gyvenimà. Tik visiðki kriminalistai turëjotenkintis nesuvokiamo grieþtumo tvarka.Ði vieta tokia garsi ir taip gausiai lankoma,jog ji átraukta net á UNESCO paveldo sàraðà.Australø iðmonei, kaip kalëjimà galimapaversti puikiu muziejumi, turbût nëra lygiø.Vieniems èia patinka, kitiems – ne, taèiautokia buvo kolonizuojamos Australijospradþia, o istorijà, þinia, reikia gerbti.Hobartas ásikûræs prie giliai á sausumà ásiterpusios saugiosvandenyno álankos. Vaizdas á miestà nuo Viktorijos kalnoPusë salos laukinë, pusë civilizuotaGamta taip sutvarkë, kad Tasmanijà tarsisudaro dvi skirtingos dalys. Ðiaurë ir rytaiypaè urbanizuoti, vyrauja agrarinis kraðtovaizdis.Ir tik raiþyti tarsi besiranganti gyvatëkrantai siûlo neátikëtino groþio vaizdø. Kaikurie nuoðalûs paplûdimiai yra absoliutusromantikos rojus. Antai Vyno taurës (Winglassbay) álanka priskiriama graþiausiø pasaulioálankø deðimtukui. Èia apsèiai pësèiøjøir dviraèiø takø – tik keliauk.Ðià salos dalá galima vadinti milþiniðkaferma arba didþiuliu sodu. Pagrástai australaivisà Tasmanijà vadina Pieno ferma, nesðios valstijos pienas, sûriai, apskritai visi pienoproduktai labai vertinami. Tasmanijojenëra ðnekama apie ekologiðkus ûkius, nesviskas, kas pagaminama ðioje saloje, yranatûraliai ekologiðka. Kuo toliau, tuo labiauðios valstijos ekonomikos laukia gera ateitis,nes sveikø produktø poreikis pasaulyjesparèiai didëja, o <strong>Tasmanija</strong>, kuri neturi savøtarðos ðaltiniø ir beveik neveikiama kitø,yra viena ið nedaugelio tokiø vietø mûsøplanetoje. <strong>Tasmanija</strong> labai garsi obuoliais.1841 m. kolonistas Salas Parsonsas pasodinopirmàjá obelø sodà. Jo atsiveþti vaismedþiaipuikiai prigijo, buvo išvestos vietosklimatui atsparios obelø rûðys, kuriø vaisiaiskoniu ir sultingumu neturi lygiø pasaulyje.Po deðimties metø pradëtas obuoliøeksportas á Naujàjà Zelandijà ir Indijà. Ilgainiuiobuolys tapo salos simboliu, dabar <strong>Tasmanija</strong>daþnai vadinama Obuoliø sala. Tasmanijojeauginama daugiau kaip 500 obuoliørûðiø. Jø derlius nuimamas, kai Europojeir Ðiaurës Amerikoje yra þiema arba pavasaris.O štai Tasmanijos pietûs ir vakarai –jau visiškai kitoks pasaulis. Èia þemës pavirðiumibanguoja kalvos, stiebiasi kalnai,auga tankûs miðkai. Ðirdá glosto dþiaugsmas,kad šios salos dalá maþai paveikë savanaudëþmogaus ranka.<strong>Tasmanija</strong> laikoma viena ið ðvariausiøpasaulio vietø. Jà kerta 40° lygiagretë, tieskuria vyrauja vakarø vëjai (vadinamosiosgriaudþianèios keturiasdeðimtosios). Ðievëjai visada puèia ið vakarø, kur pakeliuitûkstanèius kilometrø nëra jokios sausumos,taigi ir jokio galimo oro terðëjo. Salosvakaruose stûksantys kalnai pristab-44 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3
do ðiuos vëjus, dël to saloje, ypaè jos vakarinëjedalyje, labai daþnai lyja. Vasaràèia gana ðilta – apie 21°C, o þiemà – 12°C.Panaðu ar net ðilèiau negu Lietuvoje, taèiauvisai kas kita salos kalnuose. Sniegasjuose daþnas sveèias, ið kojø verèiastiprûs vëjai, labai drëgna, taèiau savitogroþio Tasmanijos kalnai – tikras šios salosgamtos perlas. Antai Cradle kalno nacionalinisparkas kartu su St. Clairo eþeroparku átrauktas á UNESCO saugomø pasauliniopaveldo objektø sàraðà. Ðiameparke stûkso ir aukðèiausia Tasmanijos virðukalnë– Mt. Ossa (1617 m). Parkas garsusáspûdingais reginiais – dantytomisviršukalnëmis, senais puðynais, kalnø slëniais,ledinëmis versmëmis ir eþerais.Tasmanieèiai, arba „Tassies“, kaip juosvadina þemyninës dalies australai, kai kuriasdrëgnas vietos girias vadina lietausmiškais (rain forests). Jie labai primenadþiungles: nepaprastai vešli augmenija, tikratankynë, daugybë endeminiø rûðiø augalø.Šiais drëgnaisiais subtropiniaismiškais apaugusi nemaþa salos dalis. Juoseesama unikaliø medþiø rûðiø: pietø bukas,juodmedis, leopardmedis, sasafras,þmogaus ûkio paparèiai.Vaþiuojant didesniu atstumu gamta Tasmanijojelabai kinta: áprastos lietuviðkos lygumospereina á Anglijos kalvotà kraðtovaizdá,o ðá keièia tai Argentinos pampos, tai Afrikossavana, tai Naujosios Zelandijos ðiurkðèiaþolësstepës. Visoje saloje auga ávairiø rûðiømums keistai atrodantys eukaliptai. Taibeþieviai ar su besilaupanèia þieve masyvûsmedþiai. Jø miðkai labai ðviesûs, nes medþiaibeveik nemeta ðeðëlio – „protingi“ plonyèiaiir ilgoki lapai staèiu kampu atsisukæ á Saulæir seka jos kelià iðtisà dienà. Ðie medþiai yratikri vandens siurbliai, tad þmonës vengia priejø statyti namus arba sodinti ðiuos medþiusprie pastatø.Salos gyventojai ypaè didþiuojasi retomispušø rûðimis. Antai Huon Pine ir Pinusradiata miškai paskelbti nacionaliniaisparkais ir átraukti á UNESCO pasaulio gamtosir kultûros paveldo sàraðà. Su tomispuðimis susijæs ir Lietuvos vardas. Mountfield nacionaliniame parke Tûkstantmeèiøpuðø draustinis pavadintas mokslininko,keliautojo, fotografo ðiaulieèio Olego Truchanovardu. Þinynai teigia, kad tai vienintelëvieta pasaulyje, kur galima pamatytipaèias seniausias puðis – kai kurios gyvenaiki 3000 metø, ir paèius didþiausius (iki140 metrø aukðèio) bei storiausius (iki 9metrø skersmens) eukaliptus. Ðiø galiûnø,tiesa, jau seniai nëra, taèiau beveik 100metrø aukðtá siekiantys eukaliptai vis darauga ðiuose sunkiai áþengiamuose ir uþpelkëjusiuosemiðkuose.Kur vietos gyventojai?Keliaujant po salos centrinæ bei vakarødalá susidaro áspûdis, kad Tasmanijoje beveiknëra gyventojø. Ir ið tikrøjø ði salos dalisdël nenuspëjamø orø, kalnuoto reljefogyvenama labai retai. Vienas kitas mieste-Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 45