Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

20092VisosvaivorykðtësspalvosDAILININKAI ATGIMUSIAI LIETUVAIMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 1ÈarlzoDarvinodidþiøjøatradimøburlaivis

Prof. habil. dr.Ramutis BANSEVIÈIUSKauno technologijos universitetasProf. habil. dr. Ramutis BANSEVIÈIUSgimë 1939 m. vasario 23 d. Marijampolëje.1945–1956 m. mokësi Kauno 12-ojojevidurinëje mokykloje, 1956–1961 m. studijavoKPI Mechanikos fakultete, 1963–1967m. – KPI aspirantûroje. 1960–1962 m.– gamyklos „Apvija“ inþinierius konstruktorius,1962–1968 m. – Eksperimentiniostakliø tyrimo instituto Kauno laboratorijosGreitëjant technologinei paþangaivos ne kiekvienà mënesá atrandamosnaujos medþiagos, turinèios ypatingøsavybiø adaptuotis kintant apkrovoms,reaguoti á aplinkos pokyèius, keisti savoreologinius parametrus, plaèiame diapazonevaldyti jø charakteristikas, savediagnozuoti ir netgi „gydyti“. Pavyzdþiødaug – tai medþiagos su atmintimi (nitinolas),pjezokristalai, elektro- ir magnetoreologiniaiskysèiai, terfenolas-D irMSM – ypatingo efektyvumo magnetostrikcinësmedþiagos, labai plati dirbtiniøraumenø gama ir kt. Ypatingà vietà tarpšiø „sumaniø“ medþiagø uþima pjezoaktyviosiosmedþiagos ir kompozitai –pastaruoju metu juos pradëta plaèiai taikytiðiuolaikinëse technologijose ir ypaèmechatroniniuose árenginiuose.Geriausiai þinoma pjezoelektriniø savybiøturinti medþiaga yra kvarcas. Jo tyrimaiir taikymai prasidëjo jau XIX a., broliamsKiuri atradus tiesioginá (1880 m.) irIstorikai archeologinius laikotarpius sieja su medþiagomis, ið kuriøbuvo gaminami ginklai, papuoðalai ir darbo árankiai. Þinome akmens,bronzos, geleþies amþius, o XXI amþiø siûloma vadinti „sumaniø“medþiagø amþiumi (angliškai – Smart materials age).inþinierius, nuo 1968 m. – KPI (KTU) inþinierius,laboratorijos vedëjas, docentas,katedros vedëjas, profesorius. 1975–1976m. staþavosi Milano politechnikos institute(Italija); 1992–2000 m. – vizituojantis DeMontfordo universiteto (Didþioji Britanija)profesorius, 2000–2007 m. – Kauno technologijosuniversiteto rektorius, nuo 2007m. – KTU Senato pirmininkas, Mechatronikosmokslo, studijø ir informacijos centrodirektorius.R.Bansevièius yra per 250 moksliniøstraipsniø, per 300 iðradimø, 7 preciziniøsistemø dinamikos srities knygø, 18 patentøuþsienyje autorius. Sukûrë pjezomechanikos,kaip vienos iš mechatronikos mokslosrities posistemiø, pagrindus ir jos taikymàrealizuojant naujà preciziniø mechanizmøklasæ – pjezoelektrines keliø laisvëslaipsniø pavaras. Sukurtieji mechanizmaiir sistemos pagrásti pasiûlyta aktyvios kintamosstruktûros kinematinës poros koncepcija,kuriai realizuoti naudojamas „sumaniø“medþiagø sugebëjimas adaptuotiskeièiantis aplinkos parametrams. Pjezoelektrinëssistemos ir átaisai taikomi kuriantprecizinius pozicionavimo plokðtumojeir erdvëje mechanizmus, lazerio spindulioskenavimo ir kreipimo árenginius beinanotechnologijose, realizuojant nanometrøskyros keliø laisvës laipsniø vykdiklius.atvirkðtiná (1881 m.) pjezoefektus. Padenkimekvarco briaunas sidabro elektrodais,prijunkime prie jø elektros átampàir tarpas tarp elektrodø ðiek tiek pasikeis– tai atvirkðtinis pjezoefektas. Tiesioginispjezoefektas – kai sukëlus kristalomechaninius átempimus ant elektrodøgeneruojasi elektros krûvis; ðiuo efektupagrásti ávairiatipiai jutikliai. 1912 m.po garsiosios Titaniko katastrofos prasidëjoaktyvi naujø sintetiniø pjezoelektriniømedþiagø paieðka, buvo sukurtospjezokeraminës medþiagos, deðimtiskartø virðijanèios kvarco efektyvumà. Taileido iðplësti jø taikymo sritis ir dabar jørandame ultragarsiniuose diagnostikosprietaisuose, dozavimo árenginiuose,echolokacijoje, garsiakalbiuose, laikrodþiuose,mobiliuosiuose telefonuoseir netgi dujø þiebtuvëliuose.Kauno politechnikos institute (dabar– Kauno technologijos universitetas) pjezoaktyviøjømedþiagø tyrimai ir taikymaiPjezomechanikamedþiagøamþiujeprasidëjo apie 1970 m. tuometiniame KPIVibrotechnikos mokslo centre. Jau tadabuvo sukurti pirmieji pjezoelektriniai varikliai,kuriø tyrimai apibendrinti 1981m.išleistoje Ramuèio Bansevièiaus ir KazimieroRagulskio monografijoje „Vibrovarikliai“(rusø kalba) – 1988-aisiais ji buvoišspausdinta JAV. Sukurtose precizinësekeliø laisvës laipsniø pavarose aukðtodaþnio daugiamaèiai rezonansiniaikeitikliø virpesiai transformuojami á tolygøjudanèiø grandþiø judesá. Ádomu tai,kad kai kurios pjezoátaisø charakteristikosbuvo tokios unikalios (pavyzdþiui,nanometrø eilës skyra ar didþiulis greitaeigingumas),kad tuo metu jie net negalëjobûti plaèiai pritaikyti. Ðiandien, kainanotechnologijos ir mikromechatroninëssistemos plëtojamos ypaè sparèiai,kai kurie ið tada sukurtø pjezovarikliø yra„išrandami“ naujai ir net patentuojamiVakarø ðalyse ir JAV, nors mûsø sukurtosschemos yra apgintos deðimtimisSSSR iðradimø.1996 m. kartu su kolegomis ið LondonoSièio ir De Montforto (Lesteris, DidþiojiBritanija) universitetø prestiþiniameJAV þurnale IEEE Transactions on IndustrialElectronics išspausdinome straipsnáapie „sumanius“ pjezoelektrinius átaisus,kuriame suformulavome pjezomechanikos,kaip naujos mechatronikos posistemës,sàvokà, jos tyrimø objektà ir tai-1 pav. Pjezosraigtas – paprasèiausias„sumanaus“ daugiafunkcio mechanizmopavyzdys2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

„sumaniø“kymø sritis. Jau pats terminas pjezomechanikarodo, kad ji pagrásta pjezoaktyviøjømedþiagø naudojimu sudëtingiemsmechatronikos uþdaviniams spræsti. PristatydamasKTU Mechatronikos mokslo,studijø ir informacijos centro veiklàsveèiams, pradedu nuo iðoriðkai paprastøpjezomechanikos taikymo pavyzdþiø.Paminësiu kelis jø: jau 1980 m. sukûrëmepjezosraigtà – slenkamojo judesiogeneravimo átaisà, susidedantá tik ið 2komponentø – metalinio sraigto ir pjezoelektrinësverþlës (1pav.). Suþadinusverþlëje bëganèios bangos tipo ultragarsiniusvirpesius, sraigtas pradeda suktisir slinkti išilgai savo ašies (þr. videowww.piezo.lt). Su šia paprasta „sumania“sistema (tik iðoriðkai – joje vykstantysdinaminiai procesai yra pakankamaisudëtingi) galima realizuoti keletà funkcijø:generuoti aukðtos skyros tiesiaeigájudesá, plaèiame diapazone valdyti sukimosigreitá bei trinties koeficientà kinematinëjeporoje, atlikti ðios sistemos monitoringàir diagnostikà, taip pat netgi saviremontà(iðdilus ar pakitus kontakto savybëms).Ðioms funkcijoms realizuotinaudojami tiek tiesioginis, tiek ir atvirkðtinispjezoefektai bei savøjø pjezoelektriniodisko daþniø priklausomybë nuokvazistatinës elektros átampos, prijungtosprie disko elektrodø.Šio pavyzdþio unikalus derinys schemospaprastumas – „sumaniø“ funkcijøgausa bûdingas ir kitoms pjezoelektriniøpavarø sistemoms. 2-me paveiksle2 pav. Pjezoelektrinis cilindras iki 5 kgmasiø objektø pozicionavimui plokðtumoje(3 laisvës laipsniai)parodytas pjezokeraminis radialiai poliarizuotas120mm skersmens cilindras, kurioelektrodai padalinti á keletà simetrið-kø sektoriø (Ramuèio Bansevièiaus ir SamiAhmed JAV patentas No 6262574).Cilindras trimis taškais kontaktuoja su atraminiupaviršiumi; suþadinant tam tikrøformø ir faziø rezonansinius virpesius,galima valdyti cilindro judesá trimis kryptimis(du slenkamieji judesiai ir posûkiaiapie cilindro aðá). Ði aktyvi kinematinëpora neturi áprastø elementø (varikliø,krumpliaraèiø, guoliø...), kuriems bûdingospaklaidos, todël tokios pozicionavimosistemos plokðtumoje skyra sudarovos kelis nanometrus esant neribotamposlinkiø diapazonui. Naudojant ðiàschemà mums pavyko sukurti dabar patámaþiausià pasaulyje pjezoelektriná manipuliatoriø.Nors jo matmenys tik 4 x 3x 4 mm, jis sugeba judëti trimis kryptimissu fantastiðka 5 nanometrø skyra.Ankstesnis pavyzdys iliustruoja pjezoelektriniøpreciziniø pozicionavimo árenginiøar lazerio spindulio skenavimo/kreipimoárenginiø (3 pav.) kûrimo specifikà.3 pav. Lazerio spindulio kreipimo átaisas.Pjezokeraminë plokðtelë tvirtinama prieveidrodþio; jos daugiakomponenèiaivirpesiai ultragarsiniame diapazonetransformuojami á veidrodþio ðimtøjøsekundþiø daliø skyros posûkius4 pav. Kandidatas á Gineso rekordø knygà –maþiausias (ir paprasèiausias) pasaulyjepjezoautomobiliukas5 pav. „Sumani“ LEGO A/S firmos figûrëlë,sukurta KTU vykdant ES MINUET projektàodimio magnetu jo viduje dëka. Tokieþaislai ugdo paauglio norà domëtis technologijomis,nes suvokti judesio prieþastánetgi specialistui nëra paprasta: virpesiøamplitudë yra tik keli mikrometrai, todëljø nematyti ir negirdëti, kadangi daþnis– kelios deðimtys kilohercø. Ypaè taipastebime demonstruojant pjezomechanikosmodelius tarptautinëse parodose –vienas jø parodytas 6 pav., kur gaublys6 pav. Gaublys sukasi ir netgi galima valdytijo sukimosi kryptá – taèiau kokia ðio judesioprieþastis?Taèiau pjezopavaros naudojamos ir buitinëjeaparatûroje (pavyzdþiui, mobiliøjøtelefonø bei fotoaparatø objektyvamsstumdyti). Mes sukûrëme ir keletà pavarø„intelektualiems“ þaislams. Štai pjezoautomobiliukas(4 pav., þr. video www.piezo.lt)arba tipinë firmos LEGO A/S figûrëlë(5 pav.), judanti po feromagnetiná pavirðiøvienoje kojoje átaisyto miniatiûriniopjezokeraminio cilindro su pastoviu neguliant 3 stikliniø strypø ir sukasi. Ðis eksponatassukëlë didelá susidomëjimà Hanoveriopasaulinëje parodoje 2000 m.,kaip ir pirmieji pjezoelektriniai robotai (vienasjø parodytas 7 pav.), kuriais domëjosiir Jos Didenybë Anglijos karalienë ElþbietaII savo vizito Lietuvoje 2006 m. metu(8 pav.). Pagaminome daug mokymopriemoniø studentams, klausantiems mechatronikosir virpesiø teorijos kursus.Daþnai mûsø sveèiai ið uþsienio universitetøklausia, kur jø galima ásigyti? Kol kastai klausimas Lietuvos verslininkams, nesástatymai draudþia universitetams uþsiimtikomercine veikla. Tuo tarpu pjezoelektri-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 3

niø pavarø gamybos prognozës labaioptimistiðkos – 2006 m. pasirodþiusiojefirmos Innovative Research and Products(iRAP) studijoje „PiezoelectricOperated Actuators and Motors – AGlobal Industry and Market Analysis7 pav. Pirmasis pjezoelektrinis robotas.Du pjezokeraminiai cilindrai su pastoviømagnetø pagalba kontaktuoja suplieninëmis sferomis; generuojant jøasimetrinius valdomø formø virpesius,realizuojami 6 laisvës laipsniai8 pav. Anglijos karalienë Elþbieta II ir LRPrezidentas Valdas Adamkus supaþindinamisu pjezomechanikos laimëjimaisLietuvoje (2006 m.)(ETP-102)“ prognozuojama, kad ðiøpavarø rinka nuo 5,3 milijardo JAV doleriø(2006 m.) padvigubës iki 10,7 milijardoJAV doleriø 2011 metais. Lietuvospramonininkai tikrai rastø niðà ðiojerinkoje, tuo labiau, kad dauguma pjezoelektriniøpavarø schemø ir konstrukcijøbuvo sukurta KTU.Šio straipsnio apimtis leidþia pa-þvelgti tik á paèius vaizdþiausius pjezomechanikostaikymo atvejus. O jødaugybë – nuo technikos mokslø ikimedicininës technikos, net sporto árenginiø.Pastaruoju metu pasirodë daugybëtiesioginio pjezoefekto taikymopavyzdþiø – nuo naujø jutikliø iki tokiøspecifiniø taikymø, kaip pjezokulkos,kurios, atsimušusios á kûnà, generuoja10…15 kV elektros iðkrovà ir laikinaiiðveda ið rikiuotës prieðo kará. Sparèiaiplëtojasi energijos iðgavimas ið vëjoar bangø, naudojant pjezokeitiklius.Japonijos geleþinkeliø kompanija kuriaenergijà generuojanèias grindis, kuriosesumontuoti pjezokeraminiai elementai,o Anglijoje vienoje diskotekojetai jau realizuota: ðokanèios porosgeneruoja elektrinius impulsus, maitinanèiusðviesos diodus. Árengus nedideliokrioklio dugne plokðtæ su daugiasluoksniaispjezokeitikliais, generuojamosenergijos uþtektø nedideliamnamui apšviesti – ir be jokiø judanèiødaliø!Pasiûlytos schemos, kuriose naudojamiabu pjezoefektai – ir tiesioginis,ir atvirkštinis. Jau praëjusiameamþiuje akad. Kazimieras Ragulskiskartu su mokiniais iðtyrë ádomø reiðkiná,kai pjezoplokðtelës savi daþniai irslopinimas gali bûti valdomi tam tikramediapazone ðuntuojant jos elektrodus.1995 m. firma Active Control eXperts(JAV) pagamino slides, kuriose,taikant šá metodà, buvo ámontuoti pjezokeitikliai,sumaþinantys slidþiø virpesiusleidþiantis nuo kalnø ir taip padidinantyssportininko greitá. Tuo remiantisgalima pasiûlyti bûdà, kaip gamintismuikus, kokybe prilygstanèius italømeistro Stradivarijaus ypatingu tembrupasiþymintiems smuikams. Aišku,kad jo smuikø kokybæ nulëmë pagrindiniøir aukðtesniø virpesiø formø savidaþniai ir slopinimas. Metodo idëja paprasta:paimame originalø Stradivarijaussmuikà ir, naudodami skaitmeninësholografijos metodus, nustatomevisø virpesiø formø daþnius ir slopinimà.Po to padengiame mûsø gaminamosmuiko vidiná pavirðiø pjezoplëvelesu sekcionuotais elektrodais ir, prijungæjuos prie kompiuterio, ðuntuojamejø derinius tol, kol savieji daþniaiir slopinimai abiejø smuikø sutaps. Tesprendþiaþurnalo skaitytojai, ar tai realu.Mano nuomone, metodas realizuojamas,ypaè taikant ðiuolaikinæ dinaminiøprocesø tyrimo árangà.ÞemëspoþeminioJonas SATKÛNAS,Petras GEDÞIÛNASLietuvos geologijos tarnybaRinos, dubakloniai – dabartiniokraðtovaizdþio slëniaiKalvotà kraðtovaizdá vagojantys gilûs,staèiaðlaièiai eþerø ar upiø atkarpø slëniai,vietomis sausi ar uþpelkëjæ kloniai –tai labai raiškios reljefo formos, geomorfologøvadinamos rinomis.Rina (rinnen) vokieèiø kalba reiðkia „tekëti“.P.Volštetas, (Volstedt, 1924) pirmàkartà terminà pavartojo tyrinëdamas ðiaurësVokietijos zandrines lygumas. Kitø ðaliømokslininkai, tyræ ðio tipo reljefo formas,tikslesniø terminø nerado, todël ðis terminasilgainiui prigijo mokslinëje literatûroje.Lietuvoje „rinos“ terminà bandë tobulintiÈ.Kudaba, siûlydamas „dubaklonio“, „dubaslënio“terminus (Kudaba, 1983), darsiûlyta rinas vadinti „ilgëmis“ (Chomskis,Ðkeliovaitë, 1957). Rinoms buvo priskiriamieþerø dubenys, upiø slëniai ir kitos pailgosneigiamos reljefo formos, susidariusiosaktyvaus ir pasyvaus ledyno tirpimobei kitø geologiniø procesø átakoje. Lietuvosrinø (dubakloniø) morfogenezës klausimainagrinëti daugelyje darbø, taèiaudauguma tyrëjø laikosi nuomonës, kad rinosyra subglacialiniø vandens srautø iðkrovossu dideliu slëgiu poledyje arba ledynopakraðtyje, poveikio substratui rezultatas.Nagrinëjant rinø susidarymo mechanizmàyra manoma, kad po jø árëþimo (iðplovimo)rininiai kloniai buvo uþpildyti vandeniu,uþðaldyti ir palaidoti po moreninësmedþiagos sluoksniu. Iðtirpus palaidotamledui poledynmetyje ar vëliau, termokarstiniodubimo procese rinos klonis regeneravosiir ágijo dabartinæ formà. Taèiau kaikuriø giliøjø rinø, pavyzdþiui, Asvejos, Tauragnoárëþiai paprasèiausiai galëjo išlikti irtiesiog po árëþimo fazës, t.y. jie nebuvo termokarstiškairegeneruoti.Dabartiniø ledynø pakraðèiuose yragana daþnai matomi subglacialiniai pulsuojantyssrautai, iðneðantys didelá kiekápo ledynu ar jo viduje suspausto vandens,kuris savo ruoþtu plukdo neðmenisir eroduoja substratà – paklotines uolienas,kuriomis slenka ledynas. Taigi, vadovaujantisaktualizmo principu, labiausiaitikëtina, kad subglacialinës iðplovossrautai galëjo bûti svarbiausias veiksnyssusidarant rinoms, kurios yra bûdingosglacialiniam reljefui.4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

vietës (apie -106 m NN gylyje pasiekæs netvirðutinio permo klintá), Baltijos akvatorijojepalei Palangà (jo dugnas siekia -10÷-142 m NN), Tvereèiuje (dugnas siekia iki -70 m NN). Dar daug kur jie „šakotai“ raiþošalies pokvarteriná pavirðiø bei sudëtingaiglûdi paèioje kvartero storymëje.Paleoárëþiai – poþeminio vandenstalpyklosHidrogeologiniu ir vandens iðtekliø gavybospoþiûriu paleoárëþiø reikðmë yra labaididelë. Paleoárëþiai sàlygoja poþeminiovandens tëkmiø kryptis ir intensyvumà,spûdþiø pasiskirstymà, pjezometriniopavirðiaus struktûrà, vandeningøjøsluoksniø tarpusavio bei su upëmis sàveikà.Daugelis paleoárëþiø yra uþpildytismëliu ir þvyru ir todël juose yra labai gausupoþeminio vandens, kurio kiekiai, eksploatacinispotencialas yra daug kartømaþesni uþ tokio paleoárëþio ribø.Su Nemuno slëniu, paleoárëþiais ir tektoniniais lûþiais struktûriðkai susijusi Druskininkøinjekcinio mineralinio vandens telkinio hidrogeologinë sàranga (pagal Z. Ðontà, 1999)Kvartero danga: 1 – vandens srautø suklostytos birios vandeningosios nuogulos (ávairussmëlis, þvirgþdas–gargþdas); 2 – ledyno paliktas vandensparingas priemolis ir priesmëlis. Prekvarteronuosëdinë storymë: 3 – terigeniniai vandeningieji sluoksniai (smulkus ir ávairus smëlis,smiltainis gravelitas); 4 – karbonatingi vandeningieji sluoksniai (plyðiuota kreida ir kreidos mergelis);5 – molingos-karbonatingos vandensparos (masyvus mergelis, molinga kreida); 6 – molingosvandensparos ar silpnai laidûs sluoksniai (molis, aleuritas). Kristalinis pamatas: 7 – magminësir metamorfinës uolienos (granitas, gneisas). Geologiniø sistemø indeksai: kvarteras(ag, gII–III), paleogenas (E), kreida (K), triasas (T), permas (P) ir proterozojus (PR). Kiti þenklai:8 – græþinio darbinë dalis (filtras) ir vandens mineralizacija, g/l; 9 – vandens spûdis; 10 – kupoliðkasmineralinio vandens pakilimas ir mineralizacijos vertë, g/l; 11 – tektoniniai lûþiaiSlëniø ðlaituose árengiant græþtiniusðulinius, daþnai ávyksta spûdinio poþeminiovandens proverþiai. Tokie ávykiai pastaruojumetu net daþnëja Aukðtadvaryje, Stakliðkëse,kitose vietose. Jie galimi visur, kurpoþeminiuose slëniuose (paleoárëþiuose)paþeidþiama natûrali hidrodinaminëpusiausvyraDideli poþeminio vandens kiekiai slypipaleoárëþiuose palei ilgà Neries slënioruoþà. Juose árengtos Vilniaus vandenvietës(ištekliai apie 400 tûkst. m³/d). Supaleoárëþiu yra susijusi Petraðiûnuose prieKauno mariø árengta pajëgiausia Lietuvojevandenvietë (eksploataciniai iðtekliaiV. MIKULËNO nuotr.165 tûkst. m³/d, apie 1990 m. išgautasmaksimalus 127 tûkst. m³/d debitas).Giliame prekvartero uolienø paleoárëþyje,kuris iðtisai perrëþia visà Ðventosios–Upninkøvandeningàjá kompleksà (D 3-2ðv-up)bei dar keliasdeðimt metrø ásigilina á Narvos(D 2nr) regioninæ vandensparà, Ðventosiosdeðiniajame krante yra árengta Ukmergës(I) vandenvietë. Tai beveik ištisaiiki 175 m gylio daugiausia tik rupiu smëliubei þvyru uþpildytas paleoárëþis, abiem savoðlaitais besiremiantis á pajëgø terigeniná(D 3-2ðv-up) vandeningàjá kompleksà ir sujo sluoksniais sudarantis vieningà spûdinæsistemà. Ukmergëje didþiausias vandenvietësdebitas buvo pasiektas 1991–1992 m.,kai išsiurbta apie 14 tûkst. m³/d vandens.Vandenvietë yra bûdingoje poþeminio vandensištakos vietoje (èia konstatuotas kylantisspûdinis srautas), todël net didþiausiovandens paëmimo metu vandens lygiseksploatuojamame sluoksnyje buvonuþemintas tik apie 10–12 m. Taigi ðiojevandenvietëje galima iðgauti gerokai didesniuspoþeminio vandens kiekius.Be minëtøjø, dar nemaþai vandenvieèiøglaudþiai susijusios su paleoárëþiaisar árengtos prie jø. Vertëtø paminëti nemaþaiseksploataciniais iðtekliais pasiþyminèiasAlytaus, Strielèiø (27 tûkst. m³/d),Birðtono, Nemaniûnø (10,6 tûkst. m³/d),Raseiniø (11 tûkst. m³/d), Anykðèiø(8,1 tûkst. m³/d) vandenvietes bei iðþvalgytusKauno, Samilø (45,4 tûkst. m³/d)bei Raudondvario (35 tûkst. m³/d), Vilniaus,Madþiûnø (27 tûkst. m³/d) perspektyviussklypus. Paleoárëþis ið pietvakariøpusës kerta beveik visà centrinæAnykðèiø vandenvietës dalá ir toliau nusidriekiaaukðtyn palei Anykðtos upelá, savoguoliu ádubdamas iki -20 m NN. Todëlðioje vandenvietëje didþiausi poþeminiovandens iðtekliai ir geriausios eksploatavimosàlygos yra susijæ su giliausia paleoárëþiodalimi.Paleoárëþiai – mineralinio vandensðaltiniaiNereti atvejai, kada bûna ir atvirkðèiai –paleoárëþiai labai apsunkina ar komplikuo-6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

ja gëlo poþeminio vandens gavybà, betkartu padeda injekciniø mineralinio vandenstelkiniø formavimuisi. Tokiose vietosejø sàsajos su hidrogeologiðkai aktyviøtektoniniø lûþiø sistemomis suintensyvinasûraus poþeminio vandens iðkrovasið giliøjø sluoksniø á kvartero tarpmoreniniusar net gruntinio vandens sluoksnius.Þidininës hidrogeocheminës anomalijos,kuriø atsiradimas artimiau susijæs su paleoárëþiais,daþnesnës pietø ir pietryèiøLietuvoje. Nemuno slënio Druskininkø–Liðkiavos ir Punios–Birðtono ruoþuosetarpsluoksninis vanduo gërimui naudojamasne visur dël gausiø mineralinio vandensiðkrovos þidiniø. Druskininkø kurortomineralinio vandens telkinys taip pat susiformavæsdabartinio Nemuno slënio, tektoniniølûþiø ir dar prieð apledëjimà egzistavusiøpaleoárëþiø sankirtos zonoje. Paèiamepaleoárëþyje ir dabar kupoliðkai pakilæspulsuoja mineralinis (1–7 g/l) vanduo,anksèiau net 19 ðaltiniø tryðkæs Nemunoir Ratnyèëlës krantuose.Lokaliai á gëlo vandens zonà sûrusvanduo ið permo sluoksniø per tektoninesnedarnas bei paleoárëþiais iðsikraunaDràseikiø–Lapiø ruoþe, prie Kauno, paèiameNeries þemupyje. Panaðios kilmëssûraus vandens proverþiai á virðutinius gëlusvandeninguosius sluoksnius vykstapalei Merká, prie Perlojos, pastebëti Ðventosiosir Verknës þemupiuose, ties Upninkaisbei Stakliðkëmis.Hidrogeologiniai pavojai pasislëpæslëniuosePaleoárëþiams bûdingi ne tik dideli poþeminiovandens kiekiai, bet ir jø galingikylantys srautai bei dideli spûdþiai. Todëlpaleoárëþiuose, o ypaè ten, kur jie sutampasu dabartinio reljefo rinomis, slëniaisar kloniais, atliekant græþybos ar net gruntokasybos darbus daþnai galima susidurtisu poþeminio vandens srautø proverþiais.Ypaè pavojingas yra vandens fontanavimasper atvirà, t.y. nesutvirtintà ap-Dël poþeminës sufozijos, vandenspariniøsluoksniø suirimo spûdinis poþeminisvanduo iðsiverþia kitose ðlaito vietose, netgiaukðèiau nuo spûdinio sluoksnio paþeidimovietos. Strëvos slënisV. MIKULËNO nuotr.iðkrovos „drena“. Joje vyraujabirios smëlinës nuogulos, o izoliuojanèiosmoreninës vandensparos iðplitusiostik lokaliai, yra fragmentiškos. Èia vykstasudëtingi vandens spûdþio persiskirstymohidrodinaminiai procesai, paslënio ðlaituosesuintensyvëjæs srauto greitis, iðlikæsaukðtas spûdis. Spûdis arèiau upës vagosar slënio dugno yra þemiausias, nesèia poþeminis vanduo iðsikrauna, o ðlaituosespûdis gali bûti labai aukðtas, netkelis metrus aukðèiau þemës pavirðiaus.Todël net ir neþymiai paþeidus gamtiná hidrogeodinaminápoþemio reþimà tokioje vietoje,galima sulaukti neprognozuojamø geologiniøávykiø – sufoziniø iðplovø, ðlaitødeformacijø, intensyvios erozijos.Panašiai 2007 m. ávyko Rudaukoskm., Semeliðkiø seniûnijoje, kasimo argræþimo metu paþeidus dengianèius vandenspariniussluoksnius Strëvos slënioðlaite. Èia ávyko staigus poþeminio vandensprasiverþimas (fontanavimas), kurásustabdyti, esant silpnai pavirðinei vandensparineiizoliacijai, yra labai sudëtinga.Smëlingame poþemyje labai greitaipradëjo plëtotis mechaninës sufozijos(smëlingø daleliø iðneðimo) procesai.Vykstant sufozijai dar labiau sumenkëjodengianèio moreninio priemolio sluoksnioatsparumas ir dar labiau padidëjospûdinio vandens verþimasis ið apaèios.Atsirado antriniai vandensparinës dangospaþeidimo þidiniai ir kitose vietose, aukðèiauðlaite. Sustabdþius fontanavimà pradinioávykio vietoje, prieðingoje namo pusëjejau buvo atsivërusi nauja antrinë, net6–7 m gylio ágriuva ir susidaræ nuoðliauþosbei ðaltiniuotas ruoþas toliau nuo pastatoesanèiame ðlaite.2008 m. labai panaðiomis aplinkybëmisbei netoli esant beveik iðtisai kvarterodangà kertanèiam paleoárëþiui, zonsauginiaisvamzdþiais, græþiná.Já sustabdyti bûna sunku.Atsivërusios pavirðiuje išplovos(be apsauginiø vamzdþiø)ertmës tamponavimas,tuo bandant sustabdyti pajëgøkylantá spûdiná srautà,gali suþadinti net naujus vandensproverþius kitose slënioar ðlaito vietose. Paminëtina,kad ankstesniais metais,þvalgant Ukmergës poþeminiovandens telkiná, pasitaikëintensyvaus fontanavimo iðgræþiniø, árengtø paleoárëþiozonoje. Já sustabdyti buvogana sudëtinga.Daþnai rininë áduba arupës slënis su 30–50 m aukðèioðlaitais, sutampantys supaleoárëþiu, yra labai intensyvigamtinë poþeminio vandensÈ. MERÞVINSKO nuotr.2008 metais, kasant kûdrà netoli Stakliðkiø, Verknësslënio ðlaite atsivërë spûdinio poþeminio vandensversmës. Tai dar vienas slëniuose esanèiø hidrogeologiniø„spàstø“ pavyzdysduojant inþineriná statiná (palyginti net labaimenko skersmens specialiu inþineriniuzondu) buvo sukeltas netikëtas poþeminiovandens prasiverþimas (apie60 m³/h debitu) deðiniajame Verknës slënioðlaite, Aukðtadvario nuotëkø valymoárenginiø aikðtelëje.Tokiø hidrogeologiniø ávykiø, prasidedanèiødël kasybos ar græþybos darbøslëniuose, pastaruoju metu pranešamavis daugiau (iš Aukðtadvario, Stakliðkiø,Semeliðkiø apylinkiø, kitø vietoviø). Avariniusproverþiø padarinius likviduoti visuometlabai sudëtinga, o daþnai ir neámanoma.Taigi praktinë iðvada tokia – norintiðvengti poþeminio vandens proverþiø,susidûrimo su poþemyje tûnanèia pavojingahidrogeologine stichija, sukelianèiaavarinius grunto iðplovimus, konstrukcijøpaþeidimus, ðuliniø nusekimus, – rinoseir kitokiuose slëniuose þemës kasybosar græþybos darbus galima dirbti tikvadovaujantis profesionalia geologø patirtimi,informacija, patarimais.Taigi rinos ir paleoárëþiai yra labai ádomusgeologinis reiðkinys. Kaip jau aptartaaukðèiau, paleoárëþiuose paprastai koncentruojasidideli poþeminio vandens ištekliai,árëþiai gali bûti neotektoniðkai aktyviøzonø poþymis, prielaida þemës gelmiøfluidø, mineralizuoto vandens iðkrovomsir kt. Todël paleoárëþiø gyliø, morfologijos,kontûro ir uþpildanèios medþiagos prognozë– tai iðskirtinës svarbos kasdienës geologinëspraktikos uþdavinys. Paminëtina,kad Lietuvos geologijos tarnybos specialistai,dalyvaudami tarptautiniame projekte„Europos þemumø morfotektoninis þemëlapis“,pasiûlë, kad paleoárëþiai ir juosatkartojanèios dabartinio reljefo rinos bûtøkartografuojami kaip aktyvûs, morfotektoninæreikðmæ turintys elementai.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 7

Kosminiai teleskopaiAstronautai paskutiná kartà aplankëHablo kosminá teleskopà (HST) 2002 metais.Tada buvo árengta nauja didelës skiriamosiosgebos ir jautri kamera ACS, parengtidarbui infraraudonoji kamera ir spektrografas.Kitas astronautø apsilankymasremontuoti HST buvo numatytas 2004-aisiais.Deja, planus teko ilgam atidëti poerdvëlaivio Columbia tragiðkos þûties. Pertà laikà nustojo veikti kai kurie teleskopoprietaisai. 2007 m. sausá nustojo veikti ACSkamera, siuntusi á Þemæ graþiausius ir vertingiausiusvisatos vaizdus. Dar anksèiausugedo spektrografas. 2008 m. spalá pagaliauturëjo ávykti šatlo Atlantis skrydis remontuotiHST. Buvo numatyta árengti naujàplataus lauko kamerà (WFC3) ir naujàspektrografà, suremontuoti kamerà ACSir senà spektrografà, árengti naujus giroskopus,baterijas ir pagerinti terminæ teleskopoizoliacijà. Deja, kai erdvëlaivis Atlantisjau stovëjo Kenedþio kosmodromeparengtas kilti, HST sugedo duomenøsiuntimo sistema. Ðatlas buvo gràþintasá angarà. Naujas duomenø siuntimoatsarginis blokas bus parengtas darbuitik 2009 m. balandá. Laimë, spalio 23 d.inþinieriams per atstumà pavyko sutaisytiteleskopo kompiuterio programø gedimà.Spalio 25 d. senoji kamera WFC2 (veikiantinuo 1993 m.) ir vienas kamerosACS kanalø vël pradëjo siøsti vaizdus.Ðatlo Atlantis skrydis á HST, matyt, ávykstik 2009 m. vasarà.Spitzerio kosminis teleskopas nuo2003 m. veikia sëkmingai. 2009 m. balandábaigiasi teleskopo infraraudonuosiusimtuvus ðaldanèio skysto helio atsargos irtada dvejus metus teleskopas dirbs „šiltuoju“reþimu 3,6 ir 4,5 mikrometrø spektroruoþuose. Japonijos infraraudonasis teleskopasAkari 2008 m. taip pat dirbo „šiltuoju“reþimu 2–5 mikrometrø ruoþe.Kosminëje erdvëje tebeveikia ultravioletiniøspinduliø teleskopas Galex (nuo2003), rentgeno spinduliø teleskopai Rossi(nuo 1995), Chandra (nuo 1999), XMM-Newton (nuo 1999), HETE-2 (nuo 2000),Suzaku (nuo 2005), Agile (nuo 2007), gamaspinduliø teleskopai Integral (nuo2002), Swift (nuo 2004) ir Fermi (nuo 2008).2009 m. numatoma paleisti á kosmo-Saulëssistemos irastronautikosProf. habil. dr. Vytautas STRAIÞYSnaujienos2008 metaisà Europos kosminës agentûros (ESA)teleskopà Herschel, skirtà tolimajam infraraudonajamir submilimetriniam bangøruoþui, bei Izraelio ir Indijos ultravioletináteleskopà Tauvex.Tarptautinë orbitinë stotis2008 m. lapkritá suëjo 10 metø nuoTarptautinës orbitinës observatorijos statybospradþios. Ðiuo metu orbitinës stotiesmasë yra 300 t, ilgis 58 m, plotis 73m, aukðtis 27 m. Stotis skrieja aplink Þemæmaþdaug apskrita orbita 350 km aukðtyje,orbitos polinkis á pusiaujà 51,6 o , periodas– 91,34 min. Per praëjusá deðimtmetástotá aplankë 27 kartus NASA daugkartinionaudojimo erdvëlaiviai (ðatlai), 17kartø Rusijos erdvëlaiviai Sojuz, 30 automatiniøkrovininiø erdvëlaiviø Progress irEuropos automatinis erdvëlaivis JulesVerne 2008 m. birþelá. Stotyje jau dirbo213 þmoniø (167 skirtingi asmenys, neskai kurie lankësi po kelis kartus). 2008 m.šatlai atgabeno ir sumontavo Europos laboratorijàColumbus ir Japonijos laboratorijàKibo.Skrydþiai á Mënulá2009 m. pavasará NASA ruoðiasi paleistiá Mënulá plaèios paskirties nepilotuojamàerdvëlaivá Lunar ReconnaissanceOrbiter (LRO – Mënulio þvalgybinis orbiteris).Tapæs Mënulio palydovu, aparatasskries poline orbita 50 km aukðtyje. Vienaið svarbiausiø LRO uþduoèiø – parinktitûpimo vietas bûsimiems pilotuojamiemserdvëlaiviams.2008 m. lapkrièio 8 d. Mënulio palydovutapo Indijos erdvëlaivis Chandrayaan-1(sanskrito kalba tai reiškia Mënulio laivas).Taigi Indija tapo penktàja valstybe, pasiuntusiakosminá aparatà á Mënulá (po JAV, SovietøSàjungos, Japonijos ir Kinijos). Indijospalydovas numetë kroviná á Ðekltono krateráties Mënulio pietø aðigaliu.MarsomobiliaiPraëjo jau penkeri metai, kai ant Marsobuvo nutupdyti du marsomobiliai – Spiritir Opportunity. Nors mobiliø darbas svetimojeplanetoje turëjo trukti vos tris mënesius,iki ðiol jie darbingi ir vykdo Marsopavirðiaus tyrinëjimus. Spirit yra 166 kmskersmens Gusevo krateryje, o Opportunity– kitoje Marso pusëje, esanèioje Meridianolygumoje.Mobilis Spirit jau 2007 m. uþsiropðtëant 80 m skersmens plokðtikalnës HomePlate. Ten jis praleido visus 2008-uosius.Metø pradþioje plaèiai nuskambëjo sensacija– ið Spirit perduotoje panoraminëjevakarø slënio nuotraukoje aptiktas „humanoidas“– ant akmens sëdinti á moterápanaði bûtybë su iðtiesta á prieká ranka.Vëliau buvo paskelbta, kad tai ne tikrashumanoidas ar jo skulptûra, bet tik ðviesosir ðeðëliø þaismas ádomios formos akmenyje.Marsomobilio riedëjimà labai apsunkinauþstrigæs priekinis ratas, todël tolimesniøkelioniø neplanuojama. Ðiaurinëjeplokðtikalnës dalyje Spirit praleidoMarso þiemà, èia jis iðstovëjo vietoje 8 mënesius.Moksliniai darbai buvo pradëti tikrugpjûèio pabaigoje. Lapkrièio pradþiojeÁ sëdintáþmogø arhumanoidàpanaði figûra,rasta marsomobilioSpiritpanoraminëjenuotraukojeMarsomobilis Opportunity paliekaViktorijos kraterá. NASAnutarta vaþiuoti á kità plokðtikalnës kraðtà.Taèiau po keliø dienø uþëjo smarkismëlio audra, trukusi 4 dienas. KadangiSaulë nustojo krauti baterijas, ryðys su mobiliunutrûko. Tik lapkrièio 13 d., kai audrabaigësi, aplink Marsà skriejantis MarsOdyssey pagavo silpnà Spirit signalà. Lapkrièio30 d. prasidëjo dviejø savaièiø periodas,kai Marsas buvo kitoje Saulës pusëjeir radijo ryðys buvo neámanomas.8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Šiuo metu marsomobilis Opportunity yrapakeliui ið Viktorijos kraterio (kairëjevirðuje) link Endeavor (Siekis) kraterioMarsomobilis Opportunity visà pirmàpusmetá tyrinëjo 800 m skersmens Viktorijoskraterio ðlaitus ir dugnà. Ypaè ádomûsrezultatai gauti tyrinëjant kraterioðlaito 6 m storio atodangas, kur akmeninësplokðtës susidarë per milijonusmetø, veikiant vëjui ir vandeniui. Rugpjûèio29 d. mobilis paliko Viktorijos kraterátuo paèiu keliu, pro kurá buvo áriedëjæs ávidø. Rugsëjo mënesá Opportunity leidosiá naujà kelionæ – jis dabar vaþiuoja link22 km skersmens Endeavour kraterio,esanèio uþ 12 km nuo Viktorijos. Keliaseina tarp smëlio kopø, akmeninëmis atodangomisgrástu „keliu“. Belieka palinkëtiðiam nenuilstanèiam Marso tyrinëtojuilaimingos kelionës! Spirit nueito kelioskaitiklis rodo 7,5 km, Opportunity –13,5 kilometro.“Feniksas“ ties Marso aðigaliu2008 m. geguþës 25 d. NASA erdvëlaivisPhoenix (Feniksas) nutûpë lygumojeties Marso 68 o platuma, netoli šiauriná planetosaðigalá supanèios ledinës kepurës.Pirmos nuotraukos rodë, kad aplinkui plytiþvyruota lyguma, suskirstyta grioveliaisPhoenixekskavatoriuskasaMarsogruntà.Duobësdugnematyti ledosluoksnis.NASAá maþdaug 5 metrø dydþio daugiakampius,aplinkui nesimatë jokiø didesniø akmenøar kalvø. Daugiakampiø struktûrabuvo jau matoma nuotraukose iš orbitos.Ši struktûra bûdinga amþino áðalo rajonams,taip pat ir Þemës poliniuose rajonuose.Grioveliai susiformuoja trûkinëjantpo plonu dirvos sluoksniu esanèiam ledui.Fenikso ekskavatorius geguþës 31d. pradëjo kasti dirvà, po kuria aptiko gabalusledo. Baltà ledà atidengë taip patstabdymo raketø dujos, nupûtusios dirvossluoksná. Taèiau po keliø dienø ledoneliko – jis kaipmat iðgaravo á retà Marsoatmosferà. Taigi Feniksas patvirtino, kadšiauriniame Marso pusrutulyje plytinèioslygumos tikriausiai yra virtusios ledu irsmëlio uþpustytos jûros. Fenikso laboratorijaatliko pavyzdþiø cheminës sudëtiestyrimus. Nebuvo aptikta jokiø organiniømedþiagø ar gyvybës pëdsakø. Lapkrièio10 d. Feniksas prarado ryðá su Marsopalydovais ir NASA valdymo centru, nesprasidëjo smëlio audra ir iðsikrovë elektrosbaterijos. Pavasará galbût pavyks ryðáatnaujinti, kai Saulë áðildys aparatûrà irvël ákraus baterijas.„Messenger“ prie MerkurijausPirmàsias Merkurijaus nuotraukas iðarti gavo NASA erdvëlaivis Mariner-10, kaitris kartus praskriejo pro planetà 1974–1975 metais. Deja, tada liko nenufotografuotanemaþa Merkurijaus dalis. 2008m. sausio 14 d. NASA erdvëlaivis Messengerpraskriejo pro Merkurijø tik 200km aukðtyje ir gerokai papildë jo þemëlapá,du kartus sumaþindamas „baltàjà dëmæ“.Aptikta daug vulkaninës veiklos pëdsakøir padaryta iðvada, kad planeta turiskystà branduolá, kuris sukuria magnetinálaukà. Merkurijaus pavirðiø daug kurdengia lavos laukai. Sako, kad visà Merkurijøgalima laikyti viena didele sustingusioslavos jûra, iðdauþyta meteoritiniøkrateriø. 2008 m. spalio 6 d. Messengerantrà kartà praskriejo pro Merkurijø ir nufotografavolikusià planetos dalá (dabarlikusi balta dëmë apima tik 5 proc. pla-netos pavirðiaus). Treèià kartà Messengerpraskries pro Merkurijø 2009 m. rugsëjo29 d., o 2011 m. taps Merkurijauspalydovu.Saturno palydovø tyrimaiNuo 2004 m. aplink Saturnà skriejantiserdvëlaivis Cassini toliau tyrinëja þieduotàjàplanetà ir gausius jos palydovus.Baigiamas sudaryti didþiausio Saturnopalydovo Titano þemëlapis. Kadangi palydovopavirðiø nuolat dengia metanodebesys, jo pavirðiui kartografuoti naudojamasCassini stoties radaras. Titanojûros, eþerai ir upës labai panaðios á Þe-Saturno palydovas Atlantas. Nuotrauka iðerdvëlaivio Cassini, NASASaturno palydovo Japeto paviršiausnuotrauka. Matyti tamsios medþiagos lopaikrateriø ðlaituose Saulës atokaitoje. Cassini,NASAmës, tik ten vietoje vandens visur yraskystas metanas ir etanas, o vietoje vandenyjeiðtirpusio deguonies yra metaneiðtirpæs azotas. Titano plutà sudaro silikatøir ledo miðinys, po juo turëtø bûtiskysto vandens ir amoniako vandenynas.Titanas sukasi apie aðá 16 dienø periodu,bet ne kaip kietas kûnas, nes pastebëtisukimosi periodo pokyèiai. Matyt,100 km storio pluta tiesiog plaukiojaant skysto pagrindo.Nukelta á 37 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 9

„Byglis“ (Beagle) yra þymiausias XIX a. burlaivis mokslo istorijoje.Jis tapæs didþiausiø kelioniø ir gamtos atradimø atitikmeniu. 2009 m.rengiamasi atmintinà barkà atkurti ir kelione aplink pasaulá paminëtigamtotyrininko Èarlzo Darvino (Charles Darwin, 1809–1882) 200 m.gimimo jubiliejø. Mokslininko darbai iðplëtë mûsø þinias apie gyvàjàgamtà ir iðtyrë joje galiojanèius atrankos dësningumus.Egidijus BACEVIÈIUSKaraliðkojo jûrø laivyno brigasKarališkajame Britanijos jûrø laivynebuvo aðtuoni ðios grupës burlaiviai, bettik laivas, vardu „Byglis“ (HMS Beagle),pelnë istorinæ ðlovæ. „Byglis“ buvo èeroke(Cheroke) klasës brigas-slupë. Jo ilgis27, plotis 7,5 m, o aukðtis siekë 3,8metro. Pradinë laivo bruto talpa 235 tonos.Jame buvo dešimt pabûklø ir karometu galëjo gyventi iki 160 jûreiviø. Bur-ÈarlzoDarvinodidþiøjø atradimøburlaivisnei. Á hidrografinius tyrimus prie Patagonijosir Ugnies Þemës krantø „Byglis“išplaukë 1826 m. geguþës 22 d. ir tàkartjo paskirtis buvo lydëti pagrindiná ekspedicijoslaivà HMS Adventure (380 t talpos).„Byglis“ pirmoskelionës metuprie UgniesÞemës (dailininkasKonradasMartensas)denimis ir atšiauriomis gamtinëmis sàlygomis,iš neveiklos puolë á gilià depresijà,o vëliau net bandë nusiþudyti – toks likimasanuo metu iðtiko ne vienà daug patyrusákapitonà. Tø paèiø metø gruodþio 15d. Rio de Þaneiro uoste Pietø Amerikoshidrologinës stoties, ásteigtos laive Ganges,vadovas admirolas seras R.Otvëjus(Robert Otway) laikinu „Byglio“ kapitonuskyrë vëliavos leitenantà (Flag Lieutenant)R.Fitc Rojø (Robert Fitz Roy). Per penkeriusmetus buvo padaryti pirmieji tikslûsPietø Amerikos priekrantës þemëlapiai.1830 m. spalio 14 d. ekspedicija baigësi,„Byglis“ sugràþintas á Plymuto uostà.„Byglis“ áplaukia áSidnëjaus uostà(1838 m.)Antroji kelionëNetrukus karinis laivynas ëmë planuotiantràjà kelionæ. Iš pradþiø manyta, kadlaivis iš karališkosios Vulvièo laivø statyklos(Royal Dockyard, Woolwich) á Temzësvandenis nuleistas 1820 m. geguþës11 dienà. Pavadinimas suteiktas pagalmedþiokliniø ðunø veislæ beagle (seklys).Naujai pastatytas brigas jau kità mënesádalyvavo karaliaus Jurgio IV karûnavimoiðkilmiø proga surengtame karališkojo laivynoparade. Po ðvenèiø ypatingo reikaloburlaivá naudoti nebuvo, tad beveikpenkerius metus jis plûduriavo atsargoslaivyne išmetæs inkarà.Pirmoji kelionë aplink pasauláVykstant tirti naujø þemynø britø laivynuiprireikë maþesniø pagalbiniø burlaiviø.1825 m. rugsëjo 27 d. „Byglis“ buvopakeltas á dokà remontuoti ir pritaikytasþemëlapiø braiþytojø ilgalaikei kelio-Ekspedicijos vadovas buvo pagrindiniolaivo kapitonas Philipas Parkeris Kingas.„Byglio“ kapitonu paskirtas J.Stokas (JonPringl Lort Stokes). Bet ilgoje kelionëjejis pasirodë esàs silpno bûdo: susidûræssu nykiais Ugnies Þemës pakranèiø vanvidurioAmerikos priekranèiø tirti vyks laivas„Chanticleer“. Taèiau burlaivis tuo metubuvo prastai parengtas, tad pasirinktasjau išbandytas „Byglis“. 1831 m.birþelio 25 d. kapitonu pakartotinai paskirtasR.Fitc Rojus. Laivavedys jau buvo pa-10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

1835 m. rugsëjá, bûnantSanta Kruza upës þiotyse,teko remontuoti „Byglio“dugnà (dail. KonradasMartensas)Èarlzas Darvinastyræs, kad šios klasës laivai turi prastà “senojobrigo” vardà: audrø metu jis sunkiaivaldomas, já greitai uþtvindo didelës lûþbangës.Kapitonas, gavæs didesnius ágaliojimus,prieð ekspedicijà laivà šiek tiekperstatë. Laivo dená paaukðtino iki 3 m,jame papildomai pastatytas mizanstiebis(treèias galinis stiebas su ástriþomis burëmis),patrankø kiekis sumaþintas iki ðeðiø.Po pertvarkymo dvistiebis brigas tapo barku.Kapitonas negailëjo iðlaidø meteorologineiárangai ásigyti. Jame buvo 22 chronometraiir penki pavyzdiniai AlexanderioAdie‘o išrasti begyvsidabriai barometrai.Dël uþtrukusio remonto ir nepalankiø rudensoro sàlygø Britø salyne „Byglis“ išPlymuto iðplaukë tik gruodþio 27 dienà.Per penkerius ástabiausios mokslo istorijojekelionës metus aplankyta Brazilija, Bolivija,keliauta sausuma Argentinoje, tirtaatokioji Ugnies Þemë, Galapagø ir Havajøsalos. Kelionë baigësi nubraiþius aplankytøþemynø pakranèiø ir aplinkiniø salø þemëlapiusbei atlikus tikslius jø apraðus. PabaigæsPietø Amerikos pakranèiø tyrimus,„Byglis“, praplaukæs pro Naujàjà Zelandijà,juosë Ramøjá vandenynà ir á AnglijosFalmuto uostà (Kornvalio grafystë) áplaukë1836 m. spalio 2 dienà.Gamtininko kelionë aplink pasauláAntroje „Byglio“ kelionëje, be karininkøir kartografø, ypatingo nario teisëmis dalyvavovëliau tapæs þymiu gamtininku ÈarlzasDarvinas. Aplankytø kraðtø vaizdus kelionëjeáamþino dailininkas Ogastas Erla.È.Darvinui kelionë aplink pasaulá laivu „Byglis“ir gamtotyrinio darbo patirtis naujuoseþemynuose buvo esminiai virsmo metai gyvenime.Kelionëje galutinai sutvirtëjo pagrindiniaigamtininko pasaulëþiûros metmenysir uþgrûdintas charakteris (ágytos negalios– aut. pastaba) nulëmë visà tolesná brito gyvenimobûdà ir mokslines paþiûras. Keliaudamasgamtininkas rinko þemynø ir saløuolienø bei gyvosios gamtos pavyzdþius.Juos plukdë á Britanijà þinovams ištirti ir aprašyti.(Dabar jie saugomi Britø gamtos istorijosmuziejuje kaip vertingiausi rinkiniai.)Po ketveriø metø išleistas K.Martenso (ConradMartens) akvarelëmis ir raiþiniais puoðtasDarvino ekspedicijos dienoraštis „Gamtininkokelionë laivu „Byglis“. Knyga ne vienusmetus buvo tarp skaitomiausiø Britanijoje.Vëlesniais mokslinio tyrimo darbo deðimtmeèiaisÈ.Darvinas, remdamasis surinktagamtotyrine medþiaga, iðsakë kertiniusevoliucijos teorijos teiginius ir juos paaiškinostebëjimais ir pavyzdþiais iš gamtos.1859 m. buvo išleista knyga „Rûðiø kilmëarba natûralioji atranka“. Ji sukëlë tikràperversmà gamtos mokslo pasaulyje.Treèioji kelionë ir paskutinieji metaiPo ðeðiø mënesiø (1837 m.) „Byglis“išvyko á treèià kelionæ. Ðá kartà plaukta tirtiAustralijos krantø ir aplinkiniø salynø. Ekspedicijaivadovavo komandoras J.KlementsasVikhamas (John Clements Wickham),pirmosios ekspedicijos leitenantasir kapitono padëjëjas. Treèioji ekspedicijabaigësi 1843 metais. Vëliau „Byglis“, kaippasenusios statybos susidëvëjæs laivas,perduotas pakrantës apsaugos muitinëspasienieèiams. Jis buvo pertvarkytas á plûduriuojantálaivà, pervadintas Southend“W.V. No. 7” ir nuo 1845 m. naudotas pietiniopakraðèio pajûrio pasienio ruoþe. Laivasilgiems deðimtmeèiams buvo virtæsdirbtine vandens takoskyra ir laivyboskliuviniu. 1851 m. austriø pirkliø bendrovësprekybininkai pareikalavo, kad laivasplûdurasiš laivatakio bûtø pašalintas.1870 m. kontrabandininkø veikla krašte sumaþëjoir brigas uþ 525 svarus parduotasvietos pirkliø bendrovei „Murëjus ir Traineris“(Murray and Trainer). Apardytas jisnuskendo. Spëjama, kad laivo liekanosguli Esekso grafystëje, Potono salos maršø(Potton Island, near Essex) dumble.Liekanø paieðkosIlgà laikà tiksli laivo nugramzdinimovieta nebuvo þinoma. Šio amþiauspradþioje „Byglio“ liekanø paieðkas pradëjoŠventojo Andriausuniversiteto istorikas dr.Robertas Prescotas ir profesoriusPilingreisas. 2000 m. aptiktas senasdalykinis apskaitos raštas, liudijantis„Byglio“ pervardijimà ir suteikæs duomenøapie tuometæ jo stovëjimo vietà. Pagal1847 m. upës vidurio hidrografiniømatavimø þemëlapius buvo nustatytaapytikslë vieta, kur galëjo bûti laivo liekanø.2003 m. lapkrièio mënesá pritaikiusnaujausius paieðkos bûdus, 5 m gylyjedumble atrasta laivo mediniø daliø, iðkeltasinkaras. Jame buvo 1841 m. áraðas.Spëjama, kad tai buvusio „Byglio“ sudedamosiosdalys. Šias paieškas visuomeneiišsamiai nuðvietë BBC þurnalistai.Planai atkurti „Byglá“2002 m. Britanijos radijo BBC surengtamekonkurse Didþiosios Britanijos pilieèiaiÈ.Darvinà išrinko ketvirtuojuþymiausiu visø laikø britu. 2009 m. ruoðiamasipaminëti gamtininko 200 metøgimimo jubiliejø. Artëjant iðkilmëms kiloidëja prisiminti È.Darvino darbus ir pagalsenuosius laivo aprašus atkurti „Byglá“.Ðià idëjà ágyvendinti ëmësi pirmosios„Byglio“ kelionës aplink pasaulá kapitonoDþ.L.Stoko vaikaitis fermeris DavidasLotas Filipas (David Lot Philips). Kartusu pramoginiø jachtø meistru PeteriuMakgratu (Peter McGrath) Pembrokšyrografystës Milfordo uoste jie ásteigë projektà„Beagle“. Ketinama atkurti sumaþintà„Byglio“ antrininkà. Darbai vykdomipasitelkus pavieniø rëmëjø ir versloástaigø bei paramos fondø pinigines lëðas.Darbai jau ápusëjo. Statyba truksapie septynis mënesius ir turëtø bûtibaigta ðiais metais. Siekiama, kad laivasiš išorës bûtø kuo panašesnis á savopirmtakà. Atstatytu laivu bus kartojamasantrosios ekspedicijos kelias, rengiamasiaplankyti visas svarbiausias Darvino dienoraštyjeaprašytas vietas. Kad komandaiir mokslininkams netektø gyventisunkiomis XVIII a. laivo sàlygomis, jo vidusbus sutvarkytas šiuolaikiškai. Jamenumatoma ástatyti pagalbiná dyzeliná varikláir árengti elektros generatoriø. Jubiliejiniorenginio autoriai viliasi, kad þymusisbarkas šiandienos mokslininkusákvëps tolesniems ieðkojimams.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 11

Ugdæsmoksliðkumà, teigæsþmoniðkumàMinint filosofo Eugenijaus Meðkausko100-àsias gimimo metinesE. Meðkauskas gimë 1909 m. kovo 1 d. Aukðtrakiø kaime(Raseiniø r.), ûkininko ðeimoje. Mokësi Raseiniø gimnazijoje,studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1944 m. pradëjodëstyti filosofijà Vilniaus universitete. 1947–1956 m. buvoIstorijos ir filologijos fakulteto dekanas, 1956–1959 m. –universiteto prorektorius, 1959–1987 m. – Filosofijos katedrosvedëjas. Mirë 1997 m. spalio 9 dienà.Prof. Èeslovas KALENDAVilniaus universitetasProfesorius Eugenijus Meðkauskaspriklauso tai màstytojø kategorijai, kuriosreikðmæ nusako ne tiek paraðyti veikalai,kiek pati elgsena ir poveikis kitiems, sukuriais profesorius bendravo, kartu dirbo,kuriems dëstë. Ðiose gyvenimo ir profesinësveiklos srityse E.Meðkauskas ryðkiaiatsiskleidë kaip iðskirtinë asmenybë,nuosekliai gynusi mokslo ir humanizmovertybes.Savarankiška, racionalumu ir þmoniškumugrindþiama profesoriaus EugenijausMeðkausko laikysena buvo tasveiksnys, kuris sovietmeèiu lëmë nedogmatiðkomàstymo proverþá Vilniaus universitetoFilosofijos katedroje. Nors katedradaþnai sulaukdavo kritikos uþ ideologiniusnukrypimus ir nepakankamà – sovietiðkaiinterpretuojamà – „idëjiðkumà“,vis dëlto nebuvo vieðai kvestionuojamasjos vedëjo ir nariø profesionalumas, dalykoiðmanymas. Senojo Vilniaus universitetoakademinës tradicijos katedroje buvogerbiamos ir puoselëjamos. Ðie profesiniaidalykai atsverdavo dogmatikøpuolimus bei kaltinimus, ir katedra gyvavopagal savus moralinius dësnius. Vedëjassavo autoritetu ir, kas be ko, pasinaudodamasasmeniniais ryðiais su valdþiàturinèiais, gynë kolegas ir atremdavopuolimus.Galima sakyti, kad Vilniaus universitetoFilosofijos katedra tuo metu buvoE.Meðkausko kûdikis. Tapæs katedros vedëju,jis pirmiausia nuosekliai rûpinosi filosofijossrities nacionaliniø kadrø ugdymu.Iki tol katedrai vadovavo ir tonà filo-tada susiklostë profesoriaus nuostata þiûrëtiá dëstymà kaip á mokslo tiriamàjá darbà.Ðá poþiûrá jis stengësi perduoti ir jaunesniemskolegoms bûdamas katedrosvedëju ir disertacijø vadovu. „Moksliná darbàreikia raðyti taip, tarsi já skaitytø visaspasaulis, – sakë profesorius. – Mes neprieð kà nors atsiskaitome, o plëtojamemokslà“. TokiosE.Meškausko mintys,ástrigusios á manoatmintá dar 1967m., to meto „geleþinësuþdangos“ atskirtojenuo pasauliovisuomenëje buvonetikëtos, dràsios iraktualios.1955 m. E.Meðkauskasbuvo komandiruotasá Maskvàdisertacijos rašyti.Iš karto naujokas gavoiš mokslinio vadovoprof. AleksejausGagarino uþduotá– recenzuotigynimui áteiktà disertacijà.Radæs darbešiurkštaus nemokðiðkumoapraiðkø,E.Meðkauskas paraðëtriuðkinamà recenzijà,manydamas, kad vadovas jos niekamnerodys. Bet vadovas, dar kaþkà patspridëjæs, áteikë recenzijà pagal adresà.Nors disertacija buvo formaliai apginta, betnetrukus tarybos sprendimas buvo anuliuotas.Ði patirtis suteikë E.Meðkauskui pasitikëjimosavo jëgomis. Per metus jis paraðëir sëkmingai apgynë savarankiðkaiparengtà darbà ið paþinimo teorijos.Filosofijoje E.Meškauskas reikðmingaislaikë tokius darbus, kurie analizuojakokià nors teorinæ problemà ir kuriuose galimapanaudoti bei ávertinti kitø màstytojøindëlá jà sprendþiant. Atskirø personalijønagrinëjimas jam nebuvo patrauklus, bettolerantiðkai pripaþino, kad ir tokie darbaimokslui reikalingi. Vertingiausias filosofiniotraktato bruoþas, pasak E.Meðkausko,yra tas, kiek autorius sugebëjo ásigilintiá pasirinktà problemà, kiek perleido jàper savo patirties prizmæ bei praturtino irkokias naujas pagrástas iðvadas savarankiðkaipadarë. Kiek katedroje buvo svarstytadisertacijø, neatsimenu në vienos, kuriosávado (problemos formulavimo) ir iðvadønebûtø kritikavæs. Panaðius kriterijustaikë ir paskaitoms. Neigiamai vertino tuoslektorius, kurie vien tik perpasakodavo kitøpaþiûras. Kartà E.Meðkausko paskaitosklausësi tikrintojas ið Maskvos ir kritikavodëstytojà uþ tai, kad rankose turëjæs tik maþàknygutæ ir nepateikæs në vienos cita-sofijos dëstymui diktavoið Maskvos atsiøstidarbuotojai,besirûpinæ stalininësmarksizmo versijosapologetika. E.Meðkauskovadovavimuiásibëgëjus, katedràjau sudarë beveikvietoje iðaugæ dëstytojai, kuriø disertacijøvadovas daþniausiai buvo pats vedëjasarba jo mokiniai. Negana to, ir kitoseaukðtosiose mokyklose filosofijà dëstë arkatedroms vadovavo taip pat daugiausiabuvæ E.Meðkausko aspirantai. Ðios aplinkybëssudarë pagrindà kalbëti apie„Meðkausko mokyklà“. 1968 m. katedrapradëjo leisti periodiná mokslo leidiná „Problemos“,kuris tapo ypatingu dogmatikøkritikos taikiniu. Nepaisant aršaus puolimo,þurnalà pavyko iðsaugoti. Jis išaugoiki prestiþinio, þinomo pasaulyje.„Meškausko mokyklos“ kritiðko filosofavimodvasios ákvëpti ir savarankiðkais tyrimøarba filosofijos klasikos veikalø vertimobei leidybos keliais nuëjæ asmenysvëliau tapo Lietuvos Atgimimo Sàjûdþioaktyviais dalyviais ir ryðkiai prisidëjo priekraðto nepriklausomybës iðkovojimo.Atëjæs á universitetà dirbti E.Meðkauskas,be kitø dalykø, skaitë ir filosofijos istorijoskursà. Pradëjo nuo senovës graikømàstytojø ir taip ásitraukæs á jø veikalus,kad iki semestro pabaigos buvo likusiosdvi savaitës, o dëstytojas dar aiðkinæsantikinæ filosofijà. Nuo tada profesoriustaip pamëgo ðià filosofijà, kad, jo patiesþodþiais tariant, visada, kada gyvenimeiðkildavæ sunkumø ar nemalonumø, jisprisimindavæs, jog pasaulyje yra graikø filosofija,ir pasidarydavæ lengviau. Kaip tik12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Prof. E.Meðkauskas ir doc. D.Kapaèiauskienë mokslinëje konferencijoje. 1986 m.tos. Mat citavimas tuo metu, vyraujant dogmatizmui,buvo nepaprastai iðplitæs lyg kokiaepidemija. E.Meðkauskas tai laikë blogybe,slëpimusi uþ autoritetø. Tik labai retaisatvejais, esant bûtinam reikalui, jis tiksliaipacituodavo kokià nors svarbià vienoar kito filosofo mintá, bet daþniausiai polemikostikslais.Filosofijos paskirtá E.Meðkauskas siejosu mokslinio màstymo kultûros ugdymu.Filosofija turi mokyti màstymo aiðkumo,apibrëþtumo, nuoseklumo, o ne pasklidumo,miglotumo, sakydavo jis. Pats studijavoteisæ ir kaip tik tada iðmokæs màstymogrieþtumo, o ko nors daugiau jam,kaip filosofui, jurisprudencijos studijos nedavusios.Moksliðkumà E.Meðkauskas apibrëþëkaip keliø lygmenø principø taikymàanalizuojant gamtos ir visuomenës reiðkinius.Pasak profesoriaus minties, filosofijaformuluojanti bendriausius metodologiniusprincipus, nusakanèius, kaip reikëtøprieiti prie tiriamos problemos ir kaipjà formuluoti. Bet ðiø principø nepakankasprendþiant vienà ar kità konkretø klausimà– dar reikalingi bendrieji teoriniai tamtikros þinojimo srities principai: gamtotyroje– determinizmo, socialiniuose ir humanitariniuosemoksluose – determinizmoir teleologijos. Bet ir to per maþa –dar reikia specialiøjø konkreèios þinojimosrities principø. Profesorius labai sielojosidël filosofijos vulgarizavimo, profanacijos,kai ji bûdavo paverèiama visrakèiukitø mokslø problemoms spræsti.Metodologinio filosofijos vaidmens pabrëþimas,galima sakyti, tuo metu buvotam tikras skydas, kuris padëjo totalitarinëjevalstybëje ðiek tiek apsaugoti filosofijànuo perdëto politizavimo, dogmatiðkumo,pajungimo konjunktûriniams, niekobendro su filosofija neturintiems tikslams.Sovietø Sàjungoje stalininiu periodubiologijoje, kaip þinome, buvo ásigalëjæsvadinamasis lysenkizmas, nemokðiðkaiatmetæs mokslinæ paveldimumo teorijà –genetikà. Po Stalino mirties, kai jau prasidëjovadavimasis ið administruojamodogmatizmo varþtø, Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakultete 1960 m. buvosurengta diskusija ðiuo klausimu. Prof.M.Natkevièaitë-Ivanauskienë skaitë praneðimà,kritikuojantá T.Lysenkos idëjas.Lysenkos ðalininkai priekaiðtavo praneðëjai,jog ji kritikuojanti Lysenkà dël to,kad jo... nemylinti. Seminare dalyvavæsE.Meðkauskas neiðkentæs replikavo:„Kuo èia dëta meilë?“ (Natkevièaitë-IvanauskienëM. Tiesa skins kelià sau. Kaunas,2008, p.283). Filosofai E.Meškauskas,Juozas Vytautas Vinciûnas (1929–1979) ryþtingai palaikë praneðëjà, kuriai,kaip ji pati sako, pavyko áþiebti „sveikomàstymo liepsnelæ“.Skirtingø dalykø suplakimas ir rëmimasisnieko bendro su mokslu neturinèiaispolitiniais ar kitokiais „argumentais“sovietmeèiu ið tikrøjø buvo paplitæs bûdassusidoroti su moksliniais oponentais.Kai dekano E.Meðkausko dëka buvo priimtaá universitetà talentinga literatûrologëVanda Zaborskaitë, o vëliau prasidëjopuolimas prieð ðià mokslininkæ, vieðai stojojà ginti tik dekanas. „Að suprantu taikaip karà negabiøjø prieð gabiuosius“,– sakë E.Meðkauskas (Metai, 1997, gruodis,p.109). Þinoma, ne visada profesoriuipavykdavo apginti puolamuosius,bet jo moralinë pozicija darë áspûdá, kûrëdalykiðkesnæ, þmoniðkesnæ atmosferà.„Tai buvo riteriškas poelgis“, – taipvëliau prof. V. Zaborskaitë ávertino ðá atvejá.„Dabar jau man darosi nepatogu,kad stoviu atðlijæs nuo kitø broliø inteligentø.Lyg koks prisitaikëlis... jauti savobegaliná menkumà /.../ – raðë dienoraðtyjeliteratûrologas Vytautas Kubilius. – Irvis dëlto gëda, kai prisimeni Meðkauskà.Kaip jis iðliko, kaip mokëjo bûti savimi. Kaipjis turi ironiðkai þiûrëti á tokius ðokinëjanèiusgaidþiukus“ (Kubilius V. Dienoraðèiai.1978–2004. Vilnius, 2007, p. 182–183).E.Meðkauskas jaunystëje buvo savarankiðkai,niekieno neverèiamas susidomëjæsmarksizmu ir visà gyvenimà gilinosiá K.Markso teorijà, tikrino jà kaip vienàið abstrakèiø konstruktø. Jau nepriklausomybësmetais pokalbyje su prof.Vytautu Kavoliu jis pasakë: kada Marksaskaip ekonomistas tyrë socialinæstruktûrà, jis buvo mokslininkas, o kadanaujà (socialistinæ) struktûrà ëmë kildintiið klasiø kovos, jis nuëjo nuo moksliniopagrindo. V.Kavolis jam pritarë sakydamas,kad ðiuo atveju klasiø kova yratas pat, kas antikinëje dramoje buvoDeus ex machina.E.Meðkauskas kalbëjo ir dëstë mintis,iðoriðkai þiûrint, labai paprastai, betuþ paprastos formos slypëjo giliai permàstytasir iðjaustas turinys, kuriam perimtireikëjo intensyvaus paties klausytojodarbo. Profesorius visà gyvenimà likoiðtikimas savo jaunystës dienø priesakui„Nekalbëk graþiai!“, t.y. venk ámantriø þodþiøar fraziø, o visada gilinkis á dalykoesmæ. Ir kalboje, ir elgesyje, ir gyvenimobûde jis nemëgo puoðnios formos,madø vaikymosi, buvo tikras nonkonformistas,skeptikas, neskubëjo pritarti naujovëms.Man reikia pagalvot, að negaliu„na ura“, sakydavo. Piktinosi nemokðiðkumo,nesàþiningumo apraiðkomismoksle, bet gerbë kiekvienà paðnekovà.Kalbëdamas apie bendravimo ir diskusijøkultûrà, jis daþnai prisimindavo kolegàprof. Vosyliø Sezemanà (1884–1963), kuris, pasak E.Meðkausko, ir supaèiu kvailiausiu kalbëdavo kaip su Platonu.Ypaè atgrasûs profesoriui buvo visokieiðkilmingi minëjimai, sukakèiøðventimai, apdovanojimø pabrëþimai.E.Meðkauskas buvo þurnalo „Mokslasir gyvenimas“ redkolegijos narys, ðiameþurnale paskelbë ádomiø, turiningøstraipsniø: „Þmogaus sàmonë“, „Þmogusir maðina“ ir kt.Sunkià egzistencinæ uþduotá skyrë likimasEugenijui Meškauskui – totalitarinioreþimo sàlygomis dëstyti ideologiðkaijautrià disciplinà, oficialiai kontroliuojamàir pajungtà reþimo stiprinimui. Nepaisantto, ir tokiomis kebliomis aplinkybëmisstipri profesoriaus asmenybë irtalentas, ištikimybë proto ir sàþinës kriterijamsne tik padarë didelá poveiká jomokiniams ir amþininkams, bet ir (paradoksas!)brandino sëklà visuotiniam laisvësproverþiui ir kraðto savarankiðko gyvenimoperspektyvai.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 13

Skaudi iðeivio patirtisDaugiausia A.Mackus yra kalbëjæs irraðæs apie emigranto, iðeivio patirtá. Banalusakyti, bet jo mintis derëtø paskaitytine tik kiekvienam ðiø laikø esamam irbûsimam emigrantui, bet ir tam lietuviui,kuris nesiruoðia palikti tëvynës ir kuriamrûpi jos dabartis ir ateitis.Tiek savo straipsniuose iðsakytomismintimis, tiek savo asmenine veiklaA.Mackus árodë, kad tikru patriotu ar bentjau pilietiðkai sàmoningu þmogumi galimabûti ir negyvenant Lietuvoje. Jis, beabejonës, neneigia, kad iðvykimas ið tëvynëstarsi nukerta ðaknis, siejusias þmogøsu gimtàja þeme. Meilæ Lietuvai A.Mackustapatina su duona – su tuo, ,,be kogyventi neámanoma“. Þinoma, emigracijosprieþastys jo laikais ir ðiandien yra visiðkaikitokios, bet, matyt, poetas buvoteisus sakydamas: ,,Emigrantiðkoj visuomenëjesama per daug ir per daþnos pavirðutinës,blizganèios politûros; per ma-PilietiðkumopamokosAlgimantoMackauskûrybojeAlgimantas Mackus (1932–1964) – þymuslietuviø poetas, kritikas, publicistas,aktyvus iðeivijos visuomenës veikëjas. Gimëir pradëjo lankyti mokyklà Pagëgiuose.Tëvai buvo paðto darbuotojai, aktyvûslietuvybës puoselëtojai. Mackø ðeimapalaikë ryðius su Maþosios Lietuvosðviesuoliø M.Jankaus ir E.Jagomasto ðeimomis,aktyviai dalyvavo Ðauliø sàjungosMaþasisAlgimantas(centre)vaikystëje sukunigu apie1937 m.(antrameplane antraið kairës –poeto mamaMarcelëMackienë)Vilma VAIVADIENËPagëgiø Algimanto Mackaus gimnazijoslietuviø kalbos mokytojaveikloje. Kraðtà okupavus vokieèiams,Mackai iðvyko ið Pagëgiø. Kurá laikà gyvenoTauragëje, vëliau Vilkaviðkyje, po topersikëlë á Vilniø. Sostinëje bûsimasis poetastæsë mokslà gimnazijoje. 1944 m.Mackø ðeima pasitraukë á Vakarus. Ið pradþiøgyveno Vokietijoje, pabëgëliø stovyklose,vëliau iðvyko á JAV. Amerikoje AlgimantasMackus dirbo fabrike, vëliau studijavoRuzvelto universitete. Raðë eilëraðèius,dirbo ,,Pelkiø þiburëlyje“ ir ,,Margutyje“,vadovavo ,,Ðviesos“ sambûriui, ákûrëir vadovavo lietuviðkø knygø leidimo fondui,kuris po A.Mackaus mirties buvo pavadintasjo vardu. Iðleido 4 poezijos rinkinius:,,Elegijos“ (1950 m. Algimanto Pagëgioslapyvardþiu), ,,Jo yra þemë“ (1959),,,Neornamentuotos kalbos generacija irAugintiniai“ (1962), ,,Chapel B“ (1965 m.,po mirties). Paraðë dramà ,,Slëptuvë“, nemaþaikritikos, publicistiniø straipsniø. Þuvoautomobilio avarijoje. Algimanto Mackausgimtuosiuose Pagëgiuose áamþintaspoeto atminimas. 2002 m. atidengta paminklinëlenta prie poeto gimtojo namo Vytautogatvëje, 2003 m. vidurinëje mokyklojeákurtas poeto muziejus, 2008 m. mokyklaisuteiktas gimnazijos statusas ir AlgimantoMackaus vardas.Algimantas Mackus (apie 1962–1964 m.)Tëvynë – didþiausia vertybëVisa Algimanto Mackaus veikla iðeivijojesusijusi su lietuvybës puoselëjimu.Poeto gyvenimas ir veikla – tikras pilietiðkumoir patriotiðkumo pavyzdys. Jo poezijojeir publicistikoje daug kalbama apiepareigà tëvynei, sunkià ir beprasmiðkàemigranto dalià. Gyvenimiðka patirtis padëjosuvokti tikràsias iðeivio vertybes, tarsiið ðalies paþvelgti á kiekvieno lietuvio santykásu tëvyne.Skaitant Algimanto Mackaus eilëraðèius(ypaè ankstyvuosius), juntama poezijosþmogaus nostalgija gimtinei, jaunystësmiestui Vilniui ir visai Lietuvai. Gimtiejinamai, gimtoji tarmë, gimtoji þemë – paèiosdidþiausios vertybës, be kuriø, poetosupratimu, þmogus nesijauèia visavertis irlaimingas. Taèiau A.Mackaus þmogus neverkðlenair nerauda. Jis, benamis, iðdidþiaiir stoiðkai gyvena ,,negyvame pasaulyje“,,,mirusiame sode, kur auga negyvivaismedþiai“ (eil. ,,Dþiaugsmas, senasisliûdesio apaðtalas“). Egzodà suvokdamaskaip egzistenciná iðbandymà ar net absurdà,A.Mackaus poezijos þmogus já priimakaip likimo iðmëginimà, tam tikrà iððûká. Irnors vëlyvojoje poeto kûryboje vyrauja mirties,beprasmybës temos, tëvynë poezijosþmogui vis tiek iðlieka kaip didþiausiavertybë. Á jà nesitikima sugráþti, nes ,,mirtisnebus nugalëta“ (eil. ,,Triumfaliðkoji“). Poezijosþmogus, kaip ir pats poetas A.Mackus,suvokia savo bûties absurdiðkumà.Tokia pati vertybiø sistema ir egzistencijossuvokimas atsiskleidþia skaitant A.Mackauskritikos darbus, publicistinius ir eseistiniusstraipsnius.14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

þa – nuogos, kudirkiðkos tiesos, bendrosir asmeninës“. Bûtent bendrumo ir asmeniðkumosàvokas A.Mackus ir akcentuojakalbëdamas apie savo kartos emigrantus.Autorius taikliai pastebi, kad jo karta,palikdama Lietuvà ir atmintinai mokëdamaA.Baranausko raudà ,,Sudiev, Lietuva!“,prisiekë kovoti, ,,neuþmirðti kuo esà“ir pareiti. Taèiau A.Mackus ironizuoja, kadpabëgëliø stovyklose lyg gyvuliai, maitinamimalonesnio ar piktesnio ðeimininko,pradëjo uþmirðti ankstesnæ bûsenà: ,,Pasijutomeesà didesni kankiniai uþ tuos, kuriepasiliko ten “. Vëliau, pasakA.Mackaus, tie graþûs paþadai ir priesaikosvirto tiesiog visuomeniðkai nesvarbiu,nereikðmingu, daþnai patogiu ir ðiltu gyvenimu,kuriame nebeámanoma savæs rekartabus paveikta jà iðauginusios sistemos,todël ,,atëjus laisvo ir demokratiniogyvenimo laikui, toji karta bent kurá laikàkûrybiðkai bus suþalota, kaip daþnai bussuþalojamas ið vieno kraðtutinio klimato ákità persodintas augalas“. Bûtent ðiai kartai,pasak A.Mackaus, iðkils aklimatizacigeneracijàA.Mackus todël ir pavadino beþemiaisbei buvo ásitikinæs, kad ji buvopaskutinioji, „ið kurios lietuviðka iðeivija turësdalinës moralinës teisës reikalauti beilaukti kaþko daugiau negu iðlaikyti lietuvybëspelenø urnà savo vaikams“. Poetas,kaip jau minëta, toleruoja bet koká þmo-PirmosiosAlgimantoMackauspoezijosknygos(1950)virðelis(leidinyssaugomasPagëgiøAlgimantoMackausgimnazijosmuziejuje)alizuoti. Toká gyvenimà jis suvokia kaip pralaimëjimà,todël pats pasirinko kitoká kelià– atsisakë patogumø ir komforto, nes,atpaþinæs situacijos absurdà, nenorëjosiekti to, kas realiai pasiekiama. Bûtent taipjis suvokia dràsà gyventi, bûti gyvam: ,,Bijaubûti lietuvis iðeivis. Ko gero, uþmirðiumàstyti. Ar kalbëti pats su savim. Tai vienasir tas pats“ (antikinë iðmintis: ,,Cogito,ergo sum“).Iðeivis, apsigyvenæs svetur, tampa tojeðalyje imigrantu. Analizuodamas imigracijosproblemas A.Mackus atskiria egziloir imigranto sàvokas. Jis netgi mano,jog kiekvienas þmogus turëtø nuolat ruoðtisimigranto gyvenimui, kad ,,visko nebûtøper daug, kaip visiems imigrantams,ir visko nebûtø maþa, kaip visiems egzilams“.Pagrindinis skirtumas tarp egzilësir imigracijos tas, kad ,,egzilë ápareigoja,imigracija ne“, todël ,,herojiðkoji kasdienybëirgi priklauso egzilui, ne imigrantui“.Tikroji lietuvybë A.Mackui asocijuojasisu gráþimu á tëvynæ. Jis akcentuoja, kadkur kas yra geriau gráþti á vël nepriklausomàLietuvà (jis net neabejojo, kad Lietuvabus laisva), o ne ,,pasilikti lietuvybëje ðiame kontinente“. Poetas pripaþásta,kad okupuotame kraðte uþaugusiKorektûrø skaitymas Mackø bute 1964 metø vasarà. Ið kairës: Algimantas Mackus,Henrieta Vepðtienë, Gintautas Vëþys, Julius Kaupasjos pavojus, nes senoji, gráþtanti á Lietuvà,gráð ið laisvës á laisvæ. Iðeiviø, dar vadinamøgeneracija, apsisprendimas gráþti arnegráþti turës didelæ átakà nepriklausomaiLietuvai. Taèiau kiekvienas, turintis galimybægráþti, privalës pasirinkti tarp to, kas bendra,ir to, kas asmeniðka, kitaip tariant, pasielgtipagal savo sàþinæ. Bet kokiu atvejuA.Mackus pripaþásta, kad ,,mes vis tiek niekadnebûsime tik lietuviai: mes visada bûsimeir þmonës, kuriems natûralu bei ágimtaieðkoti ir rasti asmeniná gyvenimà, ðiltesnæ,sotesnæ kasdienybæ“. A.Mackus tikëjo,kad kai kurie iðeiviai á nepriklausomàLietuvà sugráð, taèiau jis negalëjo numatyti,kad bûtent nepriklausomybæ atgavusiLietuva neteks tiek daug savo vaikø, panorusiølaimës ieðkoti kitur. A. Mackui, nesuradusiamlaimës svetimoje ðalyje, tai bûtønesuvokiama.1930-øjø generacijà, kuriai ir pats priklausë,A.Mackus pavadino paèia dramatiðkiausiamûsø tautos istorijoje, nes ,,ðiojigeneracija geriau uþ bet kurià kità patyrë, kad nëra nieko baisesnio þmogausgyvenime, kaip neturëti þemës, kurià visaisatþvilgiais galëtum pavadinti sava“.Pats ið Lietuvos iðvykæs dar paauglys, jispuikiai suvokë, kad netekdamas tëvynësþmogus praranda ne tik ágimtà ryðá su þeme,bet ir vaikystæ, saugumo jausmà. Turbûtnebe tik A.Mackaus kartos ,,dramosprieþastis yra ta, kad jinai buvo per jaunavisomis ðaknimis áaugti ten ir per maþaijauna visomis ðaknimis áaugti èia“. Savogaus pasirinkimà, kurá nulemia kiekvienovertybiø sistema ir pilietiðkumo samprata.A.Mackus, pats bûdamas tikru patriotu,JAV ákûrë lietuviðkø knygø leidimo fondà,kuris gyvavo ið rëmëjø suaukotø lëðø ir iðleido88 knygas (poetui þuvus, Fondui vadovavoG.Vëþys, po jo mirties – L.Vëþienë).Nenuostabu, kad nykstant iðeivijai vissunkiau buvo ðá fondà iðlaikyti. Taèiau paradoksalu,kad jo veikla sustabdyta 2007metais, kada JAV gyvenanèiø lietuviø gerokaipadaugëjo.Raðytojo pareiga tautaiAkivaizdu, kad kai kurios A.Mackausmintys apie patriotizmà ir pilietiðkumàprieð kelis deðimtmeèius buvo labai prieðtaringaivertinamos kaip ir jo vedamos laidos,,Margutyje“. Senieji iðeiviai priekaiðtavojam dël tautiniø vertybiø stokos, taèiaupoetas menà, kûrëjo misijà ir patriotiðkumàsuprato kitaip. Iðeivio egzistencijàsuvokdamas kaip absurdà, kûrybà iraktyvià visuomeninæ veiklà jis pasirinkokaip maiðtà, kovà su tuo absurdu. Kûrëjo,poeto figûra, pasak jo, yra ypatinga.Poetas, menininkas gali bûti tikras tautosðauklys (kaip B.Brazdþionio poezijoje)arba tiesiog kûrëjas, atsiribojantis nuoatvirai deklaruojamo patriotizmo (toks yraH.Radausko poezijos þmogus). A.Mackuisvetima raðytojo, kaip tautos ðauklio,samprata, taèiau jis daþnai pabrëþia kûrëjoiðskirtinumà, kalba apie pareigà sa-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 15

Petras Vileiðis –lietuviðkos „Aritmetikos“kûrimo pirmeivisDoc. dr. Juozas BANIONISVPU Matematikos ir informatikos didaktikos katedros vedëjasPetras VileišisVisuotinai pripaþinta, kad pirmoji lietuviškaaritmetikos, ir apskritai matematikos,knyga buvo išspausdinta 1885 metøvasarà Tilþëje (Rytø Prûsija), Otto v. Mauderodësspaustuvëje. Ðio vadovëlio pavadinimas,kaip ir dera seniesiems leidiniams,ilgas ir sudëtingas – Uþduotinas,tai ira Rankius uþduocziu Aritmëtikos arbaRokundos mokslo. Nûdienà skambëtø ðitaip:„Uþdavinynas, Aritmetikos arba skaièiavimomokslo uþdaviniø rinkinys“. Autorystën,be gydytojo Jono Spudulio(J.Gailuèio), pretenduoja dar kunigas JonasKatelë ir miðkininkas Povilas Matulionis.Nepriklausomai nuo pastarojo ávykio,praslinkus metams (1886 m.) ákandin ðiosknygos ten pat, Tilþëje, tiktai kitoje – JurgioMikðo spaustuvëje pasirodë dar vienasaritmetikos vadovëlis. Tai – Keturi svarbiausiejieveikalai Aritmëtikos. Knygosautoriumi prisistatë Petras Nëris, o vëliau,jau iðblësus lietuviðkos spaudos draudimui,paaiðkëjo, kad šio slapyvardþio savininkas– Petras Vileišis (1851–1926).Tai viena ryðkiausiø XIX a. pabaigos –XX a. pradþios Lietuvos asmenybiø, kuriosveikla iðsiskyrë universalumu. Visøpirma Petras Vileiðis yra þinomas kaipinþinierius, mecenatas, kultûrininkas, visuomenininkas,lietuvybës þadintojas, kovotojasdël lietuviško rašto laisvës. Visi šienuopelnai lietuviø tautos labui vienaip arkitaip yra plaèiai aptarti J.Tumo-Vaiþganto(1924 m.), J.Petronio (1991 m.), A.Kuèio,J.Anièo (abu 1993 m.), A.Nako irV.Pruskaus (2001 m.) veikaluose. Bet remenësvyravusiø pozityvizmo filosofijosidëjø, jis pasinërë á lietuviðkà ðvietëjiðkàveiklà ir drauge ásijungë á kovà dël spausdintolietuviško þodþio laisvës. P.Vileiðis netik didþiavosi bûdamas lietuvis, bet ir siekëtarnauti lietuviø tautai, skleisdamasmokslo þinias. Parengæs pluoðtà ðvieèiamojopobûdþio knygeliø ir turëjæs viltá atgautilietuviams uþdraustà lotyniðkomis raidëmisraðtà, nuo 1876 m. net septyneriusmetus atkakliai varstë caro valdþios ástaigøduris. Taèiau ið dvylikos jo siûlytø knygeliøleidimas spausdinti buvo gautas tikketurioms. Didesnë knygeliø dalis buvo atmesta.Toks likimas iðtiko ir jo paraðytàjà„Aritmetikà“. Tuomet teko ieðkoti kitø keliø,ir þvilgsnis nukrypo uþ Rusijos imperijosribø – á Amerikà ir Rytø Prûsijà.Pirmiausia, pildant matematikos vadovëliølietuviø kalba spragà, 1886 m. TilþëjeP.Vileiðiui pavyksta iðleisti knygà Keturisvarbiausiejie veikalai Aritmëtikos. Kaip minëta,jau 1876 m. pradþioje jis buvo parengæsšio vadovëlio, tik kitu pavadinimuAritmetika, arba Rokundos mokslas, rankraðtá.1876 m. balandþio 20 d. laiðke, adresuotameá Maskvà J.Basanavièiui, P.Vileiðis,ragindamas maskviðkius lietuviø studentusimtis platinti rengiamà iðleisti „Arit-vo tautai. Kaip tikras egzistencialistas,A.Mackus nemano, kad gyvenimas emigracijojear nelaisvëje menkina kûrybinælaisvæ. Tà akivaizdþiai árodë ir okupuotojeLietuvoje kûrusiø raðytojø – J.Gruðo,Just. Marcinkevièiaus, K.Sajos ir kitø – kûryba,këlusi ne tik moralines, bet ir tautinesbei politines problemas. A.Mackusraðo: ,,Galima bûti laisvam primestoje sistemoje,galima bûti nelaisvam ir laisvai pasirinktojeideologijoje“, nes ,,laisvës siekimasyra kûrybos sàlyga“.Kitas dalykas – literatûros tautiðkumasir patriotiðkumas. A.Mackus ironizuoja to-tai juose akcentuojami šio didþio þmogaus,lietuviø patriarcho Jono Basanavièiausbendraþygio, nuopelnai lietuviø matematiniamðvietimui. Daþnai pamirðtama,kad P.Vileišis, bûdamas dviejø aukðtøjømokyklø (Peterburgo universiteto(1874 m.) ir Peterburgo keliø inþinieriø instituto(1880 m.)) absolventas, yra pasireiðkæsir kaip matematikos specialistas. Todëlðiame straipsnyje bus siekiama nuðviestijo nuopelnus, kuriant pirmàjá lietuviðkàaritmetikos vadovëlá ir tuo pasitarnaujantmatematiniam švietimui Lietuvoje.Bûtina pastebëti, kad, nagrinëjant matematikosterminijà ar apskritai matematikàlietuviðkoje mokykloje, P.Vileišis yraminimas P.Rumšo, J.Duobos, A.Aþubaliomoksliniuose tyrinëjimuose.Matematika P.Vileiðis susidomëjo mokydamasisÐiauliø gimnazijoje. 1870 m.jis aukso medaliu baigë gimnazijà ir tapoPeterburgo universiteto Fizikos-matematikosfakulteto matematikos skyriaus laisvuojuklausytoju. Po metø sëkmingai iðlaikæsvisus pirmojo kurso egzaminus, patekoá tikrøjø studentø gretas. Studijuodamasuniversitete jis lankë þymiøjømokslo korifëjø P.Èebyðevo, D.Mendelejevo,A.Butlerovo ir kitø paskaitas. Poketveriø studijø metø tapo matematikosbakalauru (kandidatu). Dël materialiniøaplinkybiø atsisakæs mokslinës karjerosuniversitete ir nepavykus ásidarbinti Ðiauliøgimnazijoje, P.Vileiðis nusprendë tæstimokslus tuo metu populiariame Keliø inþinieriøinstitute. Veikiamas tarp ðviesuokiàtautinæ simbolikà, kurios ,,galima uþkàstikiekvieno jubiliejaus proga“. Jis nepritarëtiems literatûros mëgëjams, kuriesiekia pigaus patriotizmo, nes tai nesuderinamanei su raðytojo misija, nei su jopareiga tautai. Pigiu patriotizmu jis vadinakûrinius, kai juose ,,gyvi gimtojo kraðtogamtovaizdþiai, kai jo puslapiuoseauga gimtojo kraðto darþovës, kai gimtojobaþnytkaimio keliu þengia basas tautietis,daþniausiai kiek romantiðkas savoparapijos prisiriðæs pilkasis didvyris“. Tokiopatriotizmo nerasime ir paties A.Mackauspoezijoje. Paklaustas, kodël neraðoapie Lietuvà, A.Mackus atsakë: ,,Kà jûssuprantate, kada raðoma apie Lietuvà? Man Lietuva nëra vien laukas, kelias,kryþius. Man Lietuva yra ir Vilnius“(poeto mama M.Mackienë yra pasakojusi,kad sûnus, prisiminæs Vilniø, verkdavo).Á klausimà, ar jis poezijoje turi namus,poetas atsakë: ,,Að nuomoju butà“.A.Mackus buvo ásitikinæs, kad kiekvienoraðytojo misija yra daug didesnëir svarbesnë – savo skolà ir pareigà tautaiatlikti tik atiduodant kuo didesnæduoklæ literatûrai. Jo nuomone, raðytojasniekada nenutautës, jeigu kalbës vi-16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

metikà“, paþymëjo, kad ta knygelë, norsper rimta liaudþiai, yra bûtinai reikalinga.Taigi lietuviškoji „Aritmetika“ buvo parašytadaug anksèiau nei pradþioje minëtas „Uþduotinas“,kurio rankraðèio atsiradimà tyrëjaidatuoja apie 1879metus. Be to, reikia pripaþintifaktà, kad „Aritmetikos“autorius P.Vileiðisyra diplomuotas matematikas.Todël neabejotinaipastarojo vadovëlioturinys paþenklintas profesionalumoþyme. Taèiautik dël P.Vileiðio nesëkmingøbandymø gauticaro valdininkø leidimàiðspausdinti rankraðtá legaliai„lotyniðkai-lenkiðkomis“raidëmis vadovëliopasirodymas nutolonet deðimtmeèiui.Ši Rytø Prûsijoje iðleista,saugumo sumetimaispakeitusi pavadinimà bei paslëpusiautorystæ uþ slapyvardþio knyga yra nemaþosapimties – 50 puslapiø ir iðimtinaiaptarianti sveikøjø skaièiø keturis veiksmus.Tai visiðkai atitinka buvusios „Aritmetikos“(tiksliau jos pirmosios dalies) rankraðtá.Kaip yra pabrëþæs pats autorius savolaiðkuose, jos turinys apëmë skaièiavimàiki trupmenø. Knygos pradþioje pateikiamasskyrius, kuriuo supaþindinama supagrindinëmis aritmetikos sàvokomis. Tenapibrëþiamas ir pats mokslas: Aritmetikavadinasi skaitliø mokslas. Rokunda vadinasibûdas, kuriuomi pasigaunant isz paduotøjøskaitliø apturimas labas. Nûdienàsuprastume, kad aritmetika vadinamasskaièiø mokslas, o skaièiavimu vadinamasbûdas, kuriuo remiantis ið duotøjø skaièiøgaunamas rezultatas. Toliau, po skaièiavimoþodþiu ir raðtu pristatymo, atskirais skyriaisaptariami visi keturi veikalai (veiksmai),kurie ávardinti Sumetimas (sudëtis), Atitraukimas(atimtis), Padauginimas (daugyba)ir Dalijimas (dalyba). Visi keturi veiksmaine tik apibrëþiami, bet ir detaliai iðdëstomajø atlikimo esmë, eiga ir bûdai. Papildantdaugybà pristatoma galybë ( këlimaslaipsniu), kuri pateikiama dviem atvejais –këlimas kertuocziu (kvadratu) ir kubu. Kiekvienasskyrius baigiamas tolesniam lavinimuiskirtais uþdaviniais.Be to, galutiniam þiniø átvirtinimuipridëtas papildomasskyrius, kuriame atspindëtiatskirø veiksmøpasigavimo (vartojimo) atvejai.Pabaigoje pasiûlomiklausimai isz keturiø svarbiausiøjøveikalø aritmëtikos,kurie paremti praktinekasdienio gyvenimo veikla.Ádomumo dëlei – poratokiø uþdaviniø (kalba pateikiamaoriginalo forma).Nekursai tëvas padalinavienà szmotà þemëstarp triju savo sunu: vyresniamiamjis davë 3785 kertuotussieksnius; antramiam,3947 kertuotus sieksnius, ir trecziamiam,liekanà, kuri buvo ant 4226 kertuotusieksniu didesnë, ne kad treczia dalisviso szmoto. Atraskite: 1. pavirszá visoszmoto; 2. pavirszá dalies treczio sunaus.Mainius pirko 4 ryszius vilnu sveriancziusdrauge 274 svarus uþ 65212 skatiku.Pirmas ryszys sveria 75 svarus; antras98 ir treczias 47. Atraskite svarumà ketvirtoryszio ir prekià koþno ryszio.Vadovëlio uþsklanda yra simbolinë tometo aritmetikoms – pabaigoje pateiktastalveikslis padauginimo (daugybos lentelë).Nûdienà, praslinkus daugiau nei 130metø, matome, jog dauguma P.Vileišio sukurtølietuviðkø terminø neprigijo, nors buvoatrasti gyvi ar specialiai sudaryti savilietuviø kalbos þodþiai. Pavyzdþiui, daugumas(dydis), skaitlius dalinis (trupmena),skaitlius maišytas (mišrus skaièius),rokuotinë (skaitmuo), padaugintinis (dauginamasis),padaugintojas (daugiklis),padalys (dalijamasis), dalytojas (daliklis),padalë (dalmuo), galybës (këlimas laipsniu)ir kt. Be to, bûta bandymo sukurti irterminus, nuolat vartojamus matematikosteorijoje: apskriedimas (apibrëþimas),klausimas (uþdavinys), labas bei vaisius(rezultatas), lavinimas (pratimas), pasiekimas(išvada), paveikslas (pavyzdys),veislë (rûðis), þymë (þenklas) ir kt. Taèiauvienas kitas jo nukaltas terminas randamasir nûdienos aritmetikos tekstuose.Pavyzdþiui, liekana, suma, kubas, na ir išdalies – nulius (nulis), padauginimas, dalijimas.Dar vienas svarbus aptariamojoaritmetikos teorijos vadovëlio bruoþas –tai ne tik pirmas mëginimas kurti lietuviðkusmatematikos terminus, bet ir jameáþvelgiamos aritmetikos metodikos iðtakoslietuviø kalba, nes dëstant medþiagàbandoma aiðkinti uþdaviniø sprendimus.Vadinasi, pelnytai átrauktas á Lietuvoskultûros istorijà P.Vileiðis, plëtodamas ðvietëjiðkàveiklà, pasiþymëjo ir kaip matematikas.Pasirinkæs Petro Nërio slapyvardá, be„Aritmetikos“, dar paraðë ir Tilþëje 1900 m.išleido kiek didesnës apimties (75 p.), betmaþesnio formato Trumpà Gëomëtrijà.Todël pagrástai galima teigti, kad P.Vileišisbuvo pirmasis autorius, pradëjæskurti lietuviškai matematinius tekstus. Jispaþymëtinas kaip matematikos specialistas– pirmeivis, kûræs pirmuosius lietuviðkusaritmetikos, geometrijos ir apskritaimatematikos terminus, paraðæs lietuviðkaipirmuosius matematikos vadovëlius,teikusius lietuviams šio mokslo þiniø,ugdþiusius tautieèiø matematiná iðprusimàir paklojusius pagrindus pradiniamLietuvos matematiniam švietimui.suotinëmis temomis. Poetas mano, jogá patriotizmo pareigos klausimà geriausiaiyra atsakæs anglø raðytojas S.Maughamas:,,Moterys ir vyrai nëra vien jie patys,jie yra jø gimimo regionas, kuriamejie pradëjo vaikðèioti, þaidimai, vaikystëjeþaisti, senø þmoniø pasakojimai, kuriøjie klausë; poetai, kuriuos jie skaitë,ir Dievas, kokiu jie tikëjo“.Pilietiðkumo pamokos ðiuolaikiniamþmoguiA.Mackaus publicistikoje ir eseistikojegana daug kalbama apie tarpukarioLietuvà, kurià pats maþai teprisiminë. Taèiaujo vertinimai labai kritiðki ir teisingi:,,Lietuva tapo ðneki. Ji apsisiautë iðtaigingaiskailiais, iðëjo á savo miniatiûriniømiestø gatves ir jose kartojo Paryþiø irBerlynà su Petrapilio priemaiða, neretaikoketiðkai deklaruodama tëvynës meilæ,daug ðnekëdama, bet maþiau dirbdama“.Poetas ásitikinæs, kad NepriklausomaiLietuvai labai reikëjo Kudirkos,nors kudirkiðkos dvasios þmoniø buvonemaþai (V.Kudirka A.Mackui buvo didþiausiasautoritetas). Klausimas, kuráA.Mackus iðkëlë kalbëdamas apie tautosklaidas, atrodo, adresuotas kiekvienamLietuvos pilieèiui: ,,Ar nebûtø buvætø klaidø maþiau, jeigu bent didþiøjø tautosir valstybës ðventadieniø metu bûtumeiðdrásæ paþvelgti á save kritiðkai, iðtartusþodþius patikrinti darbais?“ A.Mackus,kalbëdamas ,,mes“ vardu, niekadaneatsiribojo nuo tautos. Jis tarsi prisiimaatsakomybæ uþ tai, kas nuo jo – Lietuvospilieèio, dar vaiko, o vëliau suaugusioemigranto – visiðkai nepriklausë. Tai ir yraaukðèiausia pilietiðkumo apraiðka.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 17

GydytojøXIII Lietuvosgydytojø sàjungossuvaþiavimàmenantLietuvos gydytojø sàjungos suvaþiavimometu gydytojø galvose kirbëjo neramiosmintys: ar begalës valstybë didintiiðlaidas sveikatos apsaugai, kaippavyks Vyriausybei ágyvendinti susitarimàdël medikø atlyginimø didinimo...Naikinant PVM lengvatas, atsirado realuspavojus, kad atlyginimai gali net sumaþëti10–15 procentø. Kai kuriemsþmonëms sumaþëtø iki 500 litø.Lietuvos gydytojø sàjunga ðiuo metuyra didþiausia ir átakingiausia profsàjunginëorganizacija. Ypaè vaisingai jiveikë pastaràjá deðimtmetá. Dël to sparèiaiaugo nariø skaièius. Ðiuo metu jisartëja prie 7 tûkstanèiø, organizacijos nariaiyra dauguma sveikatos prieþiûrosástaigose dirbanèiø gydytojø.Sàjungos nariai jau penktus metusnaudojasi civilinës atsakomybës draudimu.Tai labai palengvino darbà, gydytojasnebetampomas po teismus. Atsitikuskokiai nelaimei, jis turi advokatà. Deja,pagrindinis draudimas tebëra tas, kurásuorganizavo gydytojø sàjunga. Net privalomuojudraudimu apsidraudë tik 28gydymo ástaigos.LGS iniciatyva organizuojamas profesinismokymas, sprendþiamos licencijavimoproblemos, rengiami mokymai,kuriø metu gydytojai gauna teisiniø, ekonominiø,administravimo þiniø. Apmokytajau 2500 gydytojø sàjungos nariø. Sàjungostikslas lieka tas pats – didinti pasitikëjimàgydytojais, gerai atstovauti garbingaiprofesijai.Per ataskaitiná laikotarpá, bendradarbiaujantsu kitomis medikø organizacijomis,pavyko pasiekti, kad bûtø padidintiatlyginimai. Auga ir sàjungos leidþiamolaikraðèio „Gydytojø þinios“ tiraþas,padidëjo jo apimtis. Gaila, bet dëlásismaginusios bulvarinës spaudos, kurisu pasimëgavimu apraðo tik medikøklaidas ir skandalus sveikatos prieþiûrosástaigose, gydytojo prestiþas yra kieksmukæs. Siekdama kelti jo autoritetà,LGS kartu su LNK parengë projektà „Padëkagydytojui“, kurio metu apdovanojaminusipelnæ þmonës.Ðiais metais Lietuvos gydytojø sàjunga (LGS) ðvæs atkûrimodvideðimtmetá. 2008 metø pabaigoje Druskininkuose vykusáXIII Lietuvos gydytojø sàjungos suvaþiavimà pritemdëpasaulyje ir Lietuvoje pasireiškusi krizë. Tiek LGS prezidentoprof. Liutauro Labanausko pranešime, tiek pasisakymuosenuskambëjo susirûpinimas dël iðkilusiø problemø.nerimasJuozas ELEKÐISir viltysLGS autoritetà didina ir tai, kad ji priimtaá dvi tarptautines gydytojø organizacijas.Lietuvos sveikatos apsauga susiduriasu didelëmis problemomis. Norintneatsilikti nuo pasaulinio lygio, gydytojospecialisto parengimas trunka 12–13 metø. Gydytojo darbas labai atsakingas,reikalauja daug sveikatos ir iðtvermës– nuo jo daþnai priklauso þmogausgyvybë ir sveikata, taèiau jø atlyginimaikai kuriose gydymo ástaigose nepateisinamaimaþi, nesiekia net tûkstanèio litø– dvigubai maþiau nei kvalifikuoto santechniko,kompiuterininko, buhalterio.Po gydytojø streiko, pasiraðius su Vyriausybeatitinkamà susitarimà, atlyginimaigydytojams pradëti didinti. Jie vidutiniðkaipadidëjo 150 proc., taèiau iðlikolabai dideli skirtumai tarp ávairiose ástaigosegaunamø, taip pat ávairiø specialybiøgydytojø atlyginimø.Kai kuriø vieðøjø ástaigø vadovai, netgavæ ið Vyriausybës pinigø atlyginimamsdidinti, suranda svarbesniø nei atlyginimaireikalø, kuriems ir skiria pinigus. Alytujedël to net surengtas gydytojø piketas.Beje, tokiai situacijai spræsti nëra irtinkamø ástatymø. Alytaus apskrities virðininkaspripaþino, kad viešosios gydymoástaigos vadovas elgiasi neteisëtai,bet nieko negalás padaryti. Tai aiðkus kuriozas.Uþsienyje savavaliauti negalëtønet privaèios klinikos vadovas, o pasmus taip gali elgtis vietos valdþios paskirtasþmogus.Daugelis gydytojø, norëdami normaliaigyventi, turi dirbti keliose darbovietëse.Jau 500 gydytojø iðvyko á uþsiená,þada iðvykti treèdalis baigianèiøjø studijas.Ketvirtadalis rezidentø pasirenka kitàdarbà: farmacijos firmose, kitose ástaigose,kur nëra tokios rizikos, o atlyginimainepalyginti didesni.Lietuva niekada negalës tiek skirti pinigøsveikatos apsaugai, kaip turtingiausiosðalys. Taèiau ir ið turimø rezervø messkiriame maþesnæ dalá nei Vakarø ðalys.JAV tam skiria 16 proc., ES šalys – 9,6proc. BVP. LGS nuolat reikalauja, kadmûsø biudþete bûtø numatoma skirtinors 5 proc. BVP, bet tam vis „nerandama“galimybiø. Oficialiai nenustatomisveikatos prieþiûros ákainiai, kurie padengiavos 60–70 proc. realiø iðlaidø. Trûkstamasiðlaidas reikia dengti ið kitø ðaltiniø,taip pat ir gydytojø sveikatos prieþiûraiuþdirbtø pinigø, kurie ið tiesø turëtøtekti gydytojø atlyginimams didinti.Šiuo metu ypaè svarbu áteisinti papildomàjásveikatos draudimà. Valstybëiki ðiol nëra pasakiusi, kà ji gali finansuoti,o ko ne. Vis dar pasitaiko, kad mûsøvadovai nori veikti kaip kokioje nedemokratinëjevalstybëje. Antai praëjusiømetø kovà sveikatos apsaugos ministras,nepasitaræs su LGS, netikëtai pakeitëbendrosios praktikos gydytojo normà.Gydytojui nustatytos pareigos, kurias jisne visada galës ávykdyti, todël gali bûtipersekiojamas pagal baudþiamàjá kodeksà.Kalbëta taip pat apie iðkvietimo ánamus reglamentavimà. Gydytojaidaþniausiai kvieèiami be bûtinybës, tuotarpu kiti pacientai laukia prie jo durø.Neatsakingø valdþios veiksmø buvo irdaugiau.Nuo 2004 m. pirmame lygyje nebegalëjodirbti pediatrai, gydytojaiakušeriai, ginekologai, chirurgai. Nepriklausomybëspradþioje pediatrai imtiversti bendrosios praktikos gydytojais.Iðëjo taip, kad trumpuose kursuose „persikvalifikavæs“pediatras „dël akiø“ paimdavogydyti kelis suaugusius, o faktiškaitoliau gydydavo vaikus, nes negalëjorizikuoti dirbdamas ðeimos gydytojodarbà. Tada iðkilo dar viena problema:þmogus faktiðkai ðeimos gydytojunetapo, o pediatro licencijos jam nebuvogalima pratæsti, nes jis dabar jau „bendrosiospraktikos gydytojas“.Ypaè gydytojams daug nervø kainuojaneapgalvotas þalos pacientams atlyginimoástatymas. Jis nieko gero nedavëir pacientams. Ir tie, ir kiti po trejusmetus tampomi po teismus. Gydytojuitrukdoma dirbti, o pacientas negali gautipinigø uþ patirtà þalà. Ástatymas reikalaujavisada nustatyti kaltininkà, o jo daþnainëra, nors þala ir patirta. Todël, remiantisVakarø ðaliø patirtimi, siûloma þalàpripaþinti ir be kaltës nustatymo.Kita problema – uþsimota steigti Gydytojørûmus. Tai bûtø lyg ir visuomeninëorganizacija, bet ji norëta steigti ministroteikimu. Toks projektas stumtas labaiatkakliai, o reikalingas Lietuvoje gy-18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Profesoriui Liutaurui Labanauskuiteko atsakyti á daugybæ klausimødytojø sàjungos ástatymas niekaip nepriimamas,nors toká jau turi estai, latviai,net baltarusiai, daugelis ES ðaliø.Suvaþiavimo metu pagerbti naujiLGS garbës nariai, suvaþiavimà pasveikinoSeimo Sveikatos reikalø komitetopirmininkas Antanas Matulas, Lietuvossveikatos apsaugos darbuotojø profesinëssàjungos pirmininkë Aldona Baublytë,Lietuvos gydytojø vadovø sàjungosprezidentas Stasys Gentvilis, Nacionalinëssveikatos prieþiûros ástaigø asociacijosprezidentas prof. Vinsas Janušonis,Sveikatos apsaugos ministerijos, farmacijosfirmø, kitø organizacijø atstovai.Nors LGS gausiausia ir átakingiausiane tik gydytojø, bet ir apskritai visuomeninëorganizacija ðalyje, vis dëlto ne tikvaldþios institucijos, bet ir kai kurie valdininkaibando su ja nesiskaityti, neávertinasunkaus ir atsakingo gydytojo darbo.Ne tik praneðimuose, bet ir pasisakymuosepateikta gana daug tokiø pavyzdþiø.Antai, nors ir daug kovota dëlgydytojø atlyginimo pakëlimo, jis padidintastik vieðosiose ástaigose. Valstybinëseástaigose gydytojø atlyginimai likodvigubai maþesni. Kai kuriø delegatø á suvaþiavimàneiðleido vyr gydytojai, kitus iðleido,jei jie vyko atostogø sàskaita.Suvaþiavimas priëmë rezoliucijà. Jojekonstatuoti tokie ypaè svarbûs gydytojamspunktai: pasiekti, kad sveikatos apsaugaibûtø skirta ne maþiau kaip 5 proc. BVP,nustatyti ir paskelbti realius sveikatos paslaugøákainius, nuo 2009 m. taikyti savanoriðkàjásveikatos draudimà, ádiegti þalospacientui atlyginimo ástatymà be kaltësmodelio, didinti investicijas á gyventojøsveikatà, prilyginti biudþetinëse gydymoástaigose dirbanèiø gydytojø atlyginimàbendram vidurkiui, nedirbantiems gydytojamsmokëti vieno minimalaus darbo uþ-Gydytojai Loretai Leðèinskieneilinksma – ja vieningai pasitikëjogydytojaimokesèio dydþio rentà, naikinti nemokamàgydytojo iðkvietimà á namus, nustatytigydytojø profesijø, kur yra rizika uþsikrëstiprofesinëmis ligomis (hepatitais, ÞIV, TBCir kt.), kriterijus ir kompensacijas ið Garantiniofondo, ápareigoti darbdavius draustigydytojus, dirbanèius didelës rizikos sàlygomis.Valstybë turi garantuoti, kad privalomostobulinimosi valandos bûtø visiškaifinansuojamos valstybës, taip pat parei-Gerbiama redakcija,Maloniai siunèiame 9-àleidinio ,,Cahiers Lituaniens”(Lietuviðki sàsiuviniai) numerá.Roberto Ðumano fondo remiamasGydytoja Asta Grigaliûnienë dabarne atsakingoji sekretorë,o viceprezidentëkalauta išduotipapildomas licencijaskai kuriøspecialybiø gydytojams,pareikalauta,kad LGSdalyvautø svarstantantikriziniøpriemoniø diegimàsveikatos apsaugossrityje. RezoliucijapateiktaPrezidentui, MinistruiPirmininkui,Seimo Sveikatosreikalø komitetui.Lietuvos gydytojø sàjungos prezidentuketveriø metø kadencijai perrinktasprofesorius Liutauras Labanauskas, viceprezidentëmisiðrinktos gydytojos AstaGrigaliûnienë ir Loreta Leðèinskienë.Po konferencijos delegatams koncertavoKauno medicinos universiteto choras„Neris“, gydytojai gana sëkmingai irádomiai inscenizavo pasakà apie gydanèiàjàmeilës galià.○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○Lietuviðki sàsiuviniaileidinys iðeina kiekvienà rudená.Juo siekiama prancûzø skaitytojusgeriau supaþindinti su Lietuvosistorija, kultûra, kalba bei literatûra.Jame spausdinami originalûsne tik prancûzø ir lietuviø, bet irlenkø, vokieèiø, belgø bei italøautoriø tekstai.Kadangi tai vienintelis ðiaiPabaltijo ðaliai skirtas þurnalasprancûzø kalba, manome, jog jisgalëtø sudominti ir Jûsø skaitytojus.Bûtume nepaprastai dëkingi,jei apie já praneðtumëte savoleidinio puslapiuose. Tokiu atvejubûtø nepaprastai malonu tànumerá gauti.Ið anksto dëkojame uþ Jûsødëmesá ir pagalbà, remiant mûsøiniciatyvà, bei linkime malonausskaitymo.PagarbiaiPhilippe Edel,,Cahiers Lituaniens”redaktoriusMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 19

Vienas moderniosios atmosferosfizikos ir optikos pradininkøW.Hempfris jau prieð 70 metøpastebëjo, kad daþnai pateikiamivaivorykðtës apraðymai,kurie labai gerai paaiðkina tai,ko ið tiesø vaivorykðtëje nëra,taèiau daþniausiai nutyli tai, kàið tikrøjø vaivorykðtës ðviesojematome.1 pav. DvigubavaivorykðtëHabil. dr.Audrius DUBIETISVaivorykðtë, be jokios abejonës,yra pats áspûdingiausias ir spalvingiausiasoptinis atmosferos reiðkinys, nuo neatmenamølaikø buvæs ákvëpimo ðaltiniumenininkams, mokslininkams, mistikams,dëmesingiems aplinkos stebëtojamsar tiesiog atsitiktiniams praeiviams.Vaivorykðtë yra retas reiðkinys. Bûtina sàlygavaivorykðtei atsirasti – lyjant lietuiðvieèianti Saulë, kas natûraliomis sàlygomisnutinka ne taip jau daþnai. Todël nedaugkas gali pasigirti pastebëjæs vaivorykðtædaugiau nei 10 kartø per metus.VisosvaivorykðtësVaivorykðtë greièiausiai buvo pirmasisþmogaus pastebëtas dangaus reiðkinys,palikæs neiðdildomà áspûdá: vaivorykðtësvaizdavimø aptinkama netgi prieðistoriniøkultûrø meniniame palikime – uoløir akmens raiþiniuose, kuriø amþius siekiatûkstanèius metø prieð Kristø. XIX a.pradþioje, atsiradus natûralistinei vaizduojamojomeno krypèiai, vaivorykðtë bei kitioptiniai atmosferos reiðkiniai tapo neatsiejamarealistiniø peizaþø dalimi. Anuometmenininkai kaip ir mokslininkai buvoatidûs, vieni kitus papildantys aplinkosstebëtojai, o jø bendradarbiavimas buvonepaprastai vaisingas. Meno kûriniuoseneretai slypëjo preciziðkai tiksli mokslinëinformacija, kuri iki ðiol neprarado savomokslinës vertës. Nors mûsø laikais tiesioginismokslo ir meno ryðys yra smarkiaisunykæs, istoriðkai vaivorykðtë suvaidinobene svarbiausià vaidmená nutiesianttiltà tarp meno ir mokslo.Vaivorykðtës geometrijaVaivorykštës máslæ, pradedant Aristoteliu,bandë áminti daugelis ðviesiausiø savometo protø. Galiausiai tai pavyko R.Dekartui,kuris 1637 m. pirmasis moksliðkaispalvospaaiðkino, kaip atsiranda vaivorykðtë. Manoma,kad anuomet R.Dekartas jau þinojoolandø mokslininko Snelio neseniai atrastàðviesos lûþio dësná ir teisingai atsakë áklausimà „kas yra vaivorykðtë?“ R.Dekartasatskleidë, kad vaivorykðtë – tai sferiniøvandens laðø viduje atspindëta ir dëllûþio pakeitusi savo kryptá Saulës ðviesa.Nors R.Dekartui nepavyko paaiškinti, kaipatsiranda vaivorykðtës spalvos (Dekartovaivorykðtë buvo balta), bûtent jam yrapriskiriamas geometrinës vaivorykðtës teorijossukûrimo nuopelnas. Vaivorykðtësspalvø atsiradimo prieþastá prabëgus darbeveik 30 metø atskleidë I.Niutonas. Visiemsyra gerai þinomas Niutono eksperimentas,kuriuo jis, naudodamas stikloprizmæ, baltà Saulës ðviesà iðskaidë áspalvas. Ðiuo eksperimentu Niutonas netik pademonstravo, jog balta ðviesa turisavyje visas regimojo spektro spalvas, taèiauir tai, kad bet kurios skaidrios medþiagoslûþio rodiklis priklauso nuo ðviesosbangos ilgio (spalvos). Bûtent ðis fundamentinisatradimas padëjo Niutonui atskleistivaivorykðtës spalvø paslaptá. Kaipkaþkas yra taikliai pastebëjæs, Dekartas„pakabino“ vaivorykðtæ reikiamoje dangausskliauto vietoje, o Niutonas jà „nuspalvino“.Ið esmës Niutonas atsakë á visustuo metu rûpëjusius klausimus. Jis paaiðkino,kodël ryðkioje pagrindinëje vaivorykðtëje(kuri daþnai vadinama pirmine)spalvos keièiasi nuo violetinës lanko vidujeiki raudonos lanko iðorëje, atskleidë, kaipsusidaro antrinë vaivorykðtë ir kodël spalvøiðsidëstymo tvarka joje yra atvirkðèia (1pav). Kartu Niutonas iðaiðkino, dël ko dangausskliauto dalis, kurià juosia pagrindinësvaivorykðtës lankas, yra labai šviesi,taip pat kaip atsiranda pirminæ ir antrinævaivorykðtes skirianti tamsesnio dangaussritis. Tamsioji takoskyra tarp vaivorykðèiøvëliau buvo pavadinta „tamsiàja Aleksandrojuosta“ pirmàkart jà apraðiusio senovësgraikø filosofo Aleksandro ið Afrodizijos,kuris, manoma, buvo Aristotelio mokinys,garbei. Taip buvo sukurta geometrinëvaivorykðtës teorija, kuri iki ðiol puikuojasivisuose vadovëliuose.Norint perprasti vaivorykðtës susidarymoprincipus, pakanka panagrinëti ðviesossklidimà viename vandens laðe. Dëlðios prieþasties daþnai sakoma, kad vienamevandens laðe galima iðvysti galybævaivorykðèiø. Kritæs á vandens laðà lygiagreèiøbaltos Saulës ðviesos spinduliøpluoðtas jame lûþta, t.y. pakeièia savo kryptá.Ðviesos spindulio nuokrypio nuo pradi-20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

2 pav. Pirminës irantrinës vaivorykðèiøbei tamsiosiosAleksandro juostossusidarymo diagrama.S – stebëtojas,H – horizonto linija,AS – prieðingasSaulei taðkasmuoja vaivorykðtæ. O dauguma spinduliøyra atlenkiami kampais, didesniais nei maþiausioatlenkimo kampas. Jie taip pat lûþtair iðskaidomi á spalvas, taèiau spalvotøspinduliø kryptys susimaiðo, tad þemiauspalvoto vaivorykðtës lanko matome tik paðviesëjusádangø. Kita vertus, ðviesos spinduliainegali bûti atlenkiami maþesniu kampu.Taip susidaro tamsesnë dangaus sritis,esanti virð vaivorykðtës – tamsioji Aleksandrojuosta, kurios plotis yra apie 9 o (þr.2 pav.). Virð tamsiosios Aleksandro juostosmatoma antrinë vaivorykðtë. Ji susidaroðviesos spinduliui atsispindëjus vandens laðoviduje du kartus. Dël papildomo antrojoatspindþio „vaizdas“ antrinëje vaivorykðtëjeapsiverèia, taigi ir spalvos joje iðsidëstoatvirkðèiai: nuo raudonos lanko viduje ikivioletinës iðorëje. Antrinës vaivorykðtës lankas– didesnis (jo kampinis spindulys yra51 o , o skersmuo – 102 o ) ir platesnis (kamnëskrypties kampas apibrëþiamas Sneliodësniu ir priklauso nuo vandens ir orolûþio rodikliø santykio. Atsiþvelgus á tai, kadvandens lûþio rodiklis priklauso nuo ðviesosbangos ilgio, kritusi balta ðviesa yraiðskaidoma á spalvotø spinduliø pluoðtà.Kiekvienos spalvos spindulys sklinda ðiektiek skirtingu kampu, atsispindi nuo galiniovandens laðo pavirðiaus ir, iðeidamasið vandens laðo laukan, dar kartà lûþta. Taigivandens laðas veikia panaðiai kaip prizmë.Kadangi vandens laðo viduje ðviesosatspindþio kampas yra artimas vadinamajamBriusterio kampui (kai ðviesos atspindþiokoeficientas kritiðkai priklauso nuoðviesos poliarizacijos), vaivorykðtës ðviesayra stipriai poliarizuota. Tuo galima ásitikintiþvelgiant pro saulës akinius poliarizuotaisstiklais. Pasukus stiklà 90 o kampu,vaivorykðtë iðnyks. Kadangi vandenslaðas yra sferinis, ðviesos spindulio optiniskelias jame priklausys ir nuo spinduliopadëties laðo centro atþvilgiu. Taèiau (taianksèiau parodë ir I.Niutonas) egzistuojatam tikras minimalus kiekvienos spalvosðviesos spindulio atlenkimo nuo pradinëskrypties kampas, kurio dëka ir matome vaivorykðtësspalvas. Raudonai (650 nm bangosilgio) ðviesai maþiausio atlenkimokampas bus 137,7 o , o violetinei (400 nmbangos ilgio) šviesai – 139,5 o , kaip pavaizduota2 pav. Kadangi maþiausio atlenkimokampai pradinës spindulio krypties atþvilgiuyra didesni nei 90 o , tai kartu reiðkia,R.Kraulaidytës nuotr.Autoriaus nuotr.jog vaivorykðtë matoma prieðingoje pusëjenei Saulë. Patogumo dëlei, perskaièiavæšiuos kampus priešingo Saulei taškoatþvilgiu, gautume 180 o -37,7 o =42,3 o ir180 o -139,5 o =40,5 o . Visø kitø spalvø spinduliamsmaþiausio atlenkimo kampai pakliusá ðá kampø intervalà, kuris ir lems regimàjákampiná vaivorykðtës lanko plotá (t.y.kampiná atstumà tarp raudonojo ir violetiniovaivorykðtës kraðtø). Apibendrinus gautàjárezultatà daugybei vandens laðø ir daugybeiá juos kritusiø lygiagreèiø ðviesosspinduliø, vaivorykðtë dangaus skliauteágaus lanko, o tiksliau – rato, kurio spindulysyra apytikriai 42 o (skersmuo – 84 o ), pavidalà,o centras – prieðingame Saulei taðke.Visà vaivorykðtës ratà galima pamatytitik þvelgiant ið labai aukðtai (pavyzdþiui, nuoaukðto kalno ar pro lëktuvo langà). Tuo tarpuant þemës esanèiam stebëtojui didþiàjàvaivorykðtës rato dalá uþstoja horizontas, tad3 pav. Vaivorykðtëskraðtasgeriausiu atveju matyti tik pusë vaivorykðtësrato (lankas), ir tai tik tuomet, kai Saulëyra prie pat horizonto (Saulei tekant ar leidþiantis).Kuo aukðèiau bus pakilusi Saulë,tuo maþesnë vaivorykðtës lanko dalis busmatyti. O kai Saulës aukðtis virðys 42 o , vaivorykðtëpanirs þemiau horizonto ir taps nebematoma.Tad vasaros vidurdiená dairytisvaivorykðtës tikrai neverta.Tik palyginti nedidelë dalis á lietaus stulpàkritusiø ðviesos spinduliø atlenkiami jauminëto maþiausio atlenkimo kampu ir for-pinis plotis – 3,2 o ). Taèiau dël papildomoatspindþio vandens laðo viduje antrinë vaivorykðtëyra beveik 2,5 karto silpnesnë uþpirminæ. Beje, raudonà ðviesà á stebëtojoaká nukreipia vieni lietaus laðai, geltonà –kiti, mëlynà – dar kiti ir t.t., t.y. tie laðai, kurieatsiranda, kaip sakoma, reikiamoje vietojeir reikiamu laiku. Taigi kiekvienas stebëtojasmato savo vaivorykðtæ, o jos regimasiskraðtas, nors atrodytø ir labai arti, yra niekada„nepasiekiamas“ (3 pav.).Nukelta á 38 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 21

DailininkaiATGIMUSIAI LIETUVAIMûsø Laisvë, kaip stebuklinga paukðtë Feniksas, prisikëlë ið pelenø.Laisvei atgauti reikëjo stiprios dvasios, dràsos, ryþto, pasiaukojamo veiksmo.Lemiamu momentu ðias savybes mûsø tauta parodë.Vëliau prireikë Laisvei „rûbo“, kad ji bûtø ne tik jauèiama,bet ir matoma visam pasauliui. Tà „rûbà“ mes visi kûrëme ir tebekuriame.Tas „rûbas“ – tai simboliai ir raiðkûs þenklai, identifikuojantys ir átvirtinantysLietuvos valstybingumà, tautos savastá, jos kalbà ir kultûrà,tai áspaudai mûsø atminty ir kitoms kartoms:heraldika, paminklai, ordinai ir medaliai, visi valstybingumo þymenys,pinigai, monetos, paðto þenklai, emblemos, savarankiðki meno kûriniai –monumentaliojoje dailëje, skulptûroje, tapyboje, grafikoje, scenografijojeir kitose iðraiškos formose.Lietuvos vardo 1000-meèiui paminëti rengiamas leidinysDAILININKAI ATGIMUSIAI LIETUVAI,kuriame bus sukaupti ryðkiausi ir reikðmingiausi mûsø dailininkø darbai,parodantys ir átvirtinantys Lietuvos Laisvæ ir Valstybingumà.22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

1. Stanislovas Kuzma“Paminklas þuvusiems prie bokðto sausio 13-àjàir pasienieèiams”2. Virgilijus Burba “Blokada”3. Motiejus Narbutas “Maironis”4. Antanas Beinoravièiusprie savo paveikslo“Vytautas Didysis - Þalgirio mûðis”5. Rimantas Ðakalys ið paðto þenklø serijos“Lietuvos moterys”6,8. Liudas Gedminasið serijos “Kariniai þymenys”7.Audrius Liaudanskas “Varpas”9. Virgis Usinavièius“Tragedija prie TV bokðto ‘91”10. Gytenis Umbrasas“Juodasis angelas”, paminklas, h. 9m.Karveliðkiø kapinësVisi, kurie esate sukûræ darbø ðia tema,praðome informuoti ir siûlytileidinio redakcijai:01003 Vilniaus centrinis paðtas, ab. d. 126tel. +370 5 2 710 712, mob. 8 630 00486rimdich@gmail.comParengë Rimantas DICHAVIÈIUSMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 23

Aimanuojame dël brangstanèios ðilumos ir artëjanèio elektros energijostrûkumo. Seniai kalbame apie elektros tiltus ið kitø ðaliø ir svajojame apienaujos atominës elektrinës statybà. Bet ar uþteks atominio kuro?Argijos vartojimas. Joks energijos ðaltinisnegalës patenkinti tokio elektros energijosporeikio ateities kartoms. Europojeið gaminamos energijos treèdalis yraelektros energija, kurios 31 proc. pagaminamasatominëse elektrinëse ir apie15 proc. gaunama ið atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø.Ðiltnamio sàlygas kuriantys anglis irdujas deginanèiø elektriniø iðmetalai, kuriøsvarbiausias yra anglies dvideginis,didina Þemës vidutinæ temperatûrà ir turësesminiø pasekmiø gyvybei Þemëje.Atominës elektrinës gamina elektrà neiðmesdamosá atmosferà anglies dvideginio.Dabar pasaulyje veikia 435 atominëselektrinës. Po Èernobylio avarijos Europosðalys pristabdë savo atomines programas,taèiau Kinija, Indija, Japonija irPietø Korëja – ne. JAV jau veikia 103 atominëselektrinës – ketvirtadalis pasaulioatominiø elektriniø – ir kuriami planai statytidaugiau, nes kitos Amerikos elektrinëskasmet iðmeta á atmosferà du mili-KanadaDanijaRusijaJAVAlþyrasNigerijaUkrainaKazachstanasUzbekistanasJordanijaIndijaMongolijaKinijaBrazilijaCentrinës Afrikos RespublikaNamibijaPietø Afrika1 pav. Urano iðtekliaipasaulyjeAustralijaDidëjant susirûpinimui dël klimato atðilimosukeltø reiðkiniø ir artëjanèiosgrieþtesnës anglies dvideginio, sukelianèioðiltnamio efektà, iðmetimo á atmosferàkontrolës, ðaliø vyriausybës, reaguodamosá vis didëjantá elektros energijosporeiká, svarsto kylanèià naujà atominiøelektriniø statybos bangà. Nëra kito pasirinkimo,nes alternatyvios elektrinës turidideliø trûkumø. Vël atominës elektrinës?O kodël gi ne? 1943 m. fiziko EnrikoFermio sukonstruoto atominio reaktoriausgalia tebuvo 200 vatø. Kas galëjonumatyti, kad ið ðio brangaus þaisliukoiðsirutulios milijardus vatø galios generuojanèiosatominës elektrinës?Europos fizikø draugija mano, kad,didëjant pasaulio gyventojø skaièiui nuodabartinio 6,5 milijardo iki planuojamo8,7 milijardo 2050 metais, kasmet beveikdviem procentais didës ir elektros ener-1. Urano gavyba.Rûda kasama šachtose arba atviruojubûdu. Ji iðtirpinama ðarmuose arbarûgðtyse, po to iðdþiovinama ir gaunamigeltoni urano milteliai, vadinami„geltonaisiais pyragaièiais“,sudarytais ið 99,27 proc. U-238 ir0,7 proc. U-235.GeltonasispyragaitisUF62. Urano perdirbimas.Kad uranas tiktø atominiamkurui, já reikia praturtinti iki 5proc. U-235 izotopu. Pirmiausia,,geltonasis pyragaitis”iðvalomas, po to iðtirpinamasfluoro vandenilio rûgðtyje irpaverèiamas urano heksafluoridu(UF 6), kuris yra kietas esantkambario temperatûroje, betdujinis, kai daugiau kaip 60 0 C.24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

uþteks urano atominëmselektrinëms?jardus tonø anglies dvideginio, dël kuriokyla Þemës temperatûra. Prancûzijosatominës elektrinës gamina 78 procentuselektros energijos ir kuriami planaikeisti senas elektrines naujomis. Indijojeveikia 15 atominiø elektriniø ir statomosdar aðtuonios. Kurà veþa ið ðaliaKalkutos esanèiø urano kasyklø. Kol Lietuvospolitikai politikuoja, naujas atomineselektrines mûsø paðonëje rengiasistatyti kaimynai – Lenkija, Baltarusija irKaliningrado sritis.Atominës elektrinës dabar gaminaðeðtadalá pasaulio elektros energijos.Nors atominës elektrinës susijusios suTrijø myliø salos (JAV, Pensilvanija) irypaè Èernobylio (Ukraina) sprogimø prisiminimais,gerose rankose jos pasirodëganëtinai patikimos ir naudingos.Prieð keletà metø Masaèiuzeto technologijosinstituto studija Atominës energijosateitis (The Future of Nuclear Power)analizavo, kokia galëtø bûti atominësenergetikos raida. Joje apraðytas toksscenarijus: jei pasaulio elektros energijosgamyba atominëse elektrinëse iki2050 metø patrigubëtø iki vieno milijonomegavatø, anglies dvideginio iðmetimasá atmosferà sumaþëtø nuo 0,8 iki 1,8mlrd. tonø per metus priklausomai nuoto, kiek elektros energijos bûtø gaminamadeginant dujas ar anglis. Sumaþëjæsanglies dvideginio iðmetimas sustabdytøÞemës temperatûros didëjimà irkasmet nereiktø iðkasti ir sudeginti apie7 mlrd. tonø angliø.Ar atëjo laikas vël apkabinti atomà?Ar vël þmones uþvaldë atominio renesansojaudulys? Gal protas diktuoja atsigræþtiá atomà? Atominës energetikos ðalininkaisako, kad ji yra patikrinta XXI a.technologija, ir siûlo atsiþadëti degintianglis ir dujas. Bet ar uþteks elektrinëmsatominio kuro?Uranas yra tûkstantá kartø daugiaupaplitæs gamtoje nei auksas. Jis plaèiaipasiskirstæs Þemës plutoje – jo yra vidutiniškai3 gramai tonoje ir randamas graniteir uolose bei kai kuriose rûdose,áskaitant urano rûdà. Pietø Lietuvos granitokloduose taipogi yra urano. Todëlgranitu papuošti pastatai arba Katedrosaikðtë ir Gedimino prospektas skleidþiaradiacijà. Uranà sudaro du pagrindiniaiizotopai – U-238 (99,27 proc.) ir U-235(0,72 proc.). Bet tik U-235 izotopo atomøbranduoliai dalijasi ir iðskiria energijà.Uranà reikia praturtinti ðiuo izotopu.Tai sudëtingas procesas. Dabartiniø reaktoriøkurà sudaro nuo 3 iki 5 proc. U-235 ir nuo 95 iki 97 proc. U-238. U-238atomø branduoliai dalijasi tik greitøjøRûda2 pav. Nuo rûdos ikiatominio kuroPanaudotas kurasPakasVamzdelisTabletëTinkama perdirbti medþiagaBranduoliøskilimoproduktaiPraturtintas UF63. Urano praturtinimas.U-235 dujø molekulës yralengvesnës nei U-238molekulës. Sukant jascentrifugoje, jos lieka arèiaucentro, o sunkesnës iðlekiakaip medus ið koriø. Arba U-235 dujø molekulës lengviaudifunduoja pro pusiaupralaidþià plëvelæ. Taipatskiriamos urano heksafluoridodujiniø izotopø molekulës.4. Kuro elementø gamyba.Iš praturtinto 3-5 proc. U-235 UF 6išgarinamas 800 0 C temperatûrojefluoras ir jis paverèiamas uranodioksidu UO 2. Jis suspaudþiamasá 7 gramø tabletes, kuriosreaktoriuje sukuria tiek energijos,kiek tona akmens angliø. Tabletëssudedamos á cirkonio lydiniovamzdelius. Á 900 MW reaktoriøádedami 157 pakai, kuriøkiekviename yra 264 vamzdeliai.Mes juos pirkdavomeið Rusijos.5. Atomo branduoliødalijimasis.Atominiame reaktoriujeneutronai suskaldo U-235izotopo branduolius. Tokiosreakcijos metu išsiskiria daugenergijos ir daugiau neutronø,kurie skaldo kitus urano atomøbranduolius. Vyksta grandininëreakcija, kurià reikia valdyti,kad neávyktø sprogimas.Iðsiskirianti ðiluma dideliameslëgyje garina vandená, garaisuka turbinas, kurios generuojaelektros energijà.Atliekos6. Panaudoto kuroperdirbimas.Po ketveriø metø reaktoriuje lieka4 proc. kuro atliekø ir 96 proc.tinkamo pakartotiniam naudojimuikuro. Jis cheminiu bûdu yraiðtraukiamas. 1 proc. atsiradusioplutonio (Pu) ir 95 proc. urano (taippat 1 proc. U-235 izotopo) galimapanaudoti naujam atominiam kurui.Atliekos paverèiamos stiklu irlaidojamos Þemës gelmëse.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 25

Tûkst. tonø uranoPoreikis reaktoriamsKaina JAV doleriaisIð kariniøatsargøGamyba3 pav. Urano pasiûla, paklausa ir kainaneutronø reaktoriuose. Po ketveriø metøuranas ið reaktoriaus iðtraukiamas. Jamelieka pakitæs urano izotopø santykis,atsiradusio plutonio ir kitø radioaktyviøjøproduktø. Kuro perdirbimas, bet ne laidojimas,yra vienintelë iðeitis taupant uranoiðteklius. Jei ateityje vietoj dabartiniølëtøjø neutronø reaktoriø bûtø plaèiainaudojami greitøjø neutronø reaktoriai,kuriuose tiek U-238, tiek ir U-235 atomøbranduoliai dalijasi ir iðskiria energijà,urano iðtekliai padidëtø 50 kartø. Manoma,kad iki 2040 m. 20 proc. reaktoriøturëtø bûti greitøjø neutronø reaktoriai.Atominiai reaktoriai yra ávairiø kartø.Pirmosios kartos reaktoriai, statyti prieð50 metø, nesigilinant á nesaugiø rusiðkøreaktoriø skirtumus, buvo ið esmës vienodi.Antrosios kartos reaktoriai, statytitarp 1960 iki 1990 m., buvo gana ávairûs.Treèiosios kartos reaktoriuose yradaug patobulinimø, tokiø kaip geresnëkuro technologija ir pasyvus saugumas,reiðkiantis, kad avarijos atveju reaktoriuspats savaime iðsijungia be þmogaus pagalbos,iðsilydþius reaktoriui, kaip atsitikoÈernobylyje, visos radioaktyviosiosmedþiagos pasilieka uþdarytos sulaikymosistemoje. Tokius reaktorius sunkiaususprogdinti teroristams. Pirmasis šioskartos reaktorius 1996 m. pastatytas Japonijoje.Ketvirtosios kartos reaktoriai yra dartik kuriami. Jie veiks aukðtesnëse temperatûroseir ið to paties urano kiekio gaminsdaugiau energijos. Jø panaudotaskuras bus maþiau radioaktyvus ir greièiautaps nekenksmingas. Jie dar reikalaujadaug tyrimø ir pradës veikti apie2030 metus. Apie 2020 metus tikimasitaipogi sukurti branduoliø sintezës reaktorius,kuriuose ðvarià elektros energijàgeneruos deuterio ir trièio branduoliø sintezë.Ðie reaktoriai ne tik neiðmes tarðaløá atmosferà, bet ir nepaliks jokiø radioaktyviøjøatliekø. Bet jie paplis tik antrojojemûsø amþiaus pusëje.Su nedidelëmis iðimtimis (pvz., modulinisreaktorius) komerciniai ketvirtosioskartos reaktoriai pasirodys vëliau,nei Lietuvos LEO jø prireiks. JAV jau statomaseksperimentinis helio dujomis ðaldomasketvirtosios kartos reaktorius, kurisgamins elektrà ir vandenilio dujas jomisvaromiems automobiliams. Taèiaumaþdaug iki 2050 m. daugiausia bus statomilengvojo vandens treèiosios kartospatobulinti reaktoriai.Modulinis reaktorius atveria ádomiàperspektyvà kurti modulines atomineselektrines. Vietoj didelës 3000 MW (MWreiškia megavatø arba milijonà vatø)elektrinës galima statyti saugius moduliuspo 100 MW. Tokios elektrinës ypaètinkamos nelabai turtingoms ðalims, nesdaug pigesnë jø statyba. Pietø Afrika jaukuria tokius 110 ir 165 MW modulius irpardavinës 2008–2013 metais. Palyginimuigalima paminëti, kad 2008 m. Lietuvasunaudojo 2000 MW elektros energijos.Bet visø atominiø reaktoriø kuras yrauranas. Þinoma, gausu yra atsinaujinanèiosvëjo, saulës, jûros bangø ir kt. švariosenergijos. Vien Vokietija dabar pagaminaapie 20 000 MW vëjo elektrosenergijos, deðimteriopai daugiau nei reikiaLietuvai. Bet jai pasiimti reikia proto.Urano rûdoje urano bûna nuo 1 iki200 kg tonoje rûdos. Urano yra taipogifosfatuose, anglyje, vario ir aukso iðkasenoseir net jûros vandenyje (3 g/m 3 ).Bet kiek jo yra Þemës gelmëse?Patvirtintos urano atsargos po 130JAV doleriø ar maþiau uþ kilogramà yra3,3 mln. tonø ir dar 1,4 mln. tonø yra nepatvirtintøatsargø. Dabar atominiai reaktoriaiurano sunaudoja 64 tûkst. tonøper metus, todël urano atsargø pakaktø70-èiai metø. O jei atominiø reaktoriøskaièius patrigubëtø? Anot Branduolinësenergijos agentûros, dar 10 mln. tonøurano gali bûti surasta ir dar 22 mln. tonøgauta ið fosfatø telkiniø. Todël pasaulinësurano atsargos gali bûti 37 mln. tonø.O jei ateityje atominiai reaktoriai naudosgreituosius neutronus branduoliamsskaldyti, atominio kuro uþtektø tûkstanèiamsmetø.Taèiau klaidinga bûtø urano atsargasvertinti tik pagal geologinius duomenis.Vertinti jas reiktø pramoniniu poþiûriu –kokià kainà pramonë gali mokëti uþ uranogavybà. Daug urano guli per giliai, jorûdoje yra per maþai ir gavyba pernelygbrangi. Dideli nauji urano iðtekliai rastiKvebeke, Malavyje, Nigerijoje. 1 pav. parodytistambiausi urano tiekëjai. Didþiausiurano ištekliai yra Australijoje, Kazachstane,Kanadoje, JAV. Kelias nuo uranorûdos iðkasimo iki elektros energijos gavybosatominëse elektrinëse ir panaudotokuro perdirbimo bei atliekø laidojimoyra ilgas ir brangus (2 pav.).Taèiau urano trûksta jau dabar. Kasmetjo poreikis yra 64 tûkst. tonø per metus,o pagaminama 40 tûkst. tonø permetus. Urano gamyba, poreikis ir kainapavaizduota 3 pav. Kol kas ðá urano trûkumàkompensuodavo ið „antriniø“ ðaltiniø,pavyzdþiui, kariniø sandëliø, kuriuoseuranas buvo 50 metø kaupiamas atominëmsbomboms ir kariniams reaktoriams,o taipogi ið perdirbamo nuo 1990m. atominio kuro. Bet kas bus rytoj? Iki2025 m. atominës elektrinës gamins nuo450 iki 530 GW (GW yra gigavatas, lygustûkstanèiui megavatø) elektrosenergijos, joms reiks nuo 80 iki 100 tûkst.tonø urano per metus. Pagal dabartináscenarijø 2050 m. atominës elektrinës turëtøgaminti nuo 1000 iki 1700 GW elektrosenergijos. Kad patenkintø energijosporeikius, kasmet turëtø bûti statoma nuo40 iki 100 naujø atominiø reaktoriø. Iki2100 m. ketvirtosios kartos reaktoriai patysgamins daugiau atominio kuro nei jiesunaudoja. Šie atsinaujinantys atominiokuro ištekliai leis ateityje iš viso beveik apsieitibe iðkastinio þemës atominio kuro.Pagal uþsienio spaudàparengë prof. Jonas GRIGAS26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Per pastaruosius metus kone kasdien galima iðgirsti, kad atrandamos vis naujos planetos,skriejanèios aplink þvaigþdes toli nuo mûsø, uþ daugelio ðviesmeèiø. Dauguma atrastøplanetø yra dujinës milþinës, keliskart pranokstanèios didþiausià Saulës sistemos planetàJupiterá. Panaðu, kad planetø paieðkos tik ásibëgëja, kuriami vis naujesni metodai, ágalinantysrasti vis maþesnes planetas. Planetos, atrastos prie kitø þvaigþdþiø, vadinamos egzoplanetomis.Dël savo savybiø tokios planetos buvo pramintos ,,karðtaisiais Jupiteriais“.Egzoplanetø medþioklëValdemaras MILKUSVilniaus universiteto Fizikosfakulteto studentasPirmoji egzoplaneta buvo atrasta 1995m. Pegaso þvaigþdyne, skriejanti aplinkþvaigþdæ Pegaso 51. Ji aplink þvaigþdæapskrieja per 4 paras. Šios sistemos nuotolis– 50 ðviesmeèiø. Nustatyta, kad jidaug kartø sunkesnë uþ Þemæ ir skriejaarti þvaigþdës. Taigi apie gyvybæ tokiojeplanetoje net neverta uþsiminti.Pagrindinis metodas, naudojamasplanetoms prie kitø þvaigþdþiø aptikti, yraþvaigþdës regimojo ryðkio (akimis suvokiamoryðkumo) kitimø stebëjimas ir matavimas.Kadangi planeta skrieja aplinkþvaigþdæ ir pati nespinduliuoja ðviesos,tik jà atspindi, þvaigþdës ryðkumas periodiðkaikeièiasi. Taip pat galima stebëtiþvaigþdës spektrà. Èia matomos periodiðkaisusidvejinanèios linijos. Taip galimaaptikti ir labai arti þvaigþdës skriejanèiàplanetà. Taèiau planetos, nors ir labaididelës, yra labai silpni spinduoliai irjas stebëti tiesiogiai yra labai sunku. Tuolabiau, kad ant þemës esantiems teleskopamslabai trukdo atmosferos turbulencija– dujø srautø maiðymasis, dël kuriolabai susilpnëja teleskopø skiriamojigeba. Planetos atrandamos ið netiesioginiøstebëjimø ir analizuojant dangaussklypø nuotraukas.Iki šiol atrasta apie 320 planetø, skriejanèiøávairiausiomis orbitomis aplink ávairiasþvaigþdes. Maþiausios planetos skersmuoperpus didesnis nei Þemës. Ið jø 4þvaigþdës turi po tris planetas, kelios –po dvi ir viena yra rekordininkë, turinti pen-Maþiausia egzoplanetaÞemës tipo planetakias planetas. Jos istorija ilga ir ádomi. Vëþioþvaigþdyne buvo pastebëta silpnaþvaigþdelë, kurios matmenys panaðûs áSaulës. Po kiek laiko nustatyta, kad aplinkjà skrieja Jupiterio ir Neptûno dydþioplanetos. Ir tik visai neseniai po detaliøtyrimø nustatyta, kad yra dar trys panaðiosplanetos. Pats naujausias atradimas– egzoplaneta, skriejanti aplink pietø pusrutulyjematomà þvaigþdæ – Fomalhautà.Jau seniai buvo nustatyta, kad aplink ðiàplanetà yra dulkiø ir kometoidø þiedas. Irtik prieð kelis mënesius aptikta nedidelëplaneta. Pagal kai kurias teorijas planetosir þvaigþdës susiformuoja bûtent ið tokiøþiediniø debesø ir galbût taip susidarëir Saulës sistema. Yra þinoma ir keletasmûsø danguje spindinèiø þvaigþdþiø,turinèiø tokius dulkiø þiedus. Viena ið jø –daugeliui astronomijos mëgëjø þinomaVega – ryðkiausia þvaigþdë Lyros þvaigþdyne,danguje matoma iðtisus metus.Neseniai buvo atrasta ir keletas Þemësdydþio planetø, skriejanèiø aplink þvaigþdes,panaðias á Saulæ. Kai kuriose neatmetamair skysto vandens egzistavimo galimybë.Taèiau tai yra tik prielaidos. Kas iðtiesø dedasi paèiose planetose, taip ir liekapaslaptis. Dauguma planetø skrieja labaiarti þvaigþdþiø, todël jose turëtø bûtiaukðta temperatûra, o tai tikrai netinka gyvybei.Bûtent dël atrandamø Þemës tipoplanetø kuriami nauji áspûdingo dydþio teleskopøprojektai. Buvo pasirodæ ir tokiø,kur teleskopø skersmuo siektø net ðimtàmetrø. Po ilgø diskusijøbuvo sustota ties42 m skersmens teleskopoprojektu. Tokioteleskopo statybayra tikrai ,,neákandama“vienai ðaliai, todëlprojektai realizuojamitik kartu dirbantkeletui ðaliø. Tikimasi,kad bûsimi teleskopaipadës stebëtine tik planetas, bet irjø atmosferas. Taippat buvo pasirodæ irkeletas projektø, kuriuoseteleskopøskersmuo bûtø 30 metrø. Priminsime, kaddidþiausi ðiuo metu veikiantys teleskopaiyra Havajuose esantys du Keck teleskopai,kuriø skersmuo po 10 metrø, ir keletasteleskopø, kuriø skersmuo 8 metrai.Ðie teleskopai daþnai sujungiami á sistemas,vadinamas interferometrais, ir veikiakaip vienas teleskopas. Visa ði technikanaudojama egzoplanetø paieðkoms. Vertapasidþiaugti, jog atrandant vienà planetàprisidëjo ir Lietuvos astronomai.1974 m. á Heraklio þvaigþdyne matomàkamuoliná þvaigþdþiø spieèiø M13Arecibo (Meksika) radioteleskopu buvopasiøsta radiotelegrama, nes manoma,jog ten yra daugybë planetø, tinkamø gyvybei.Ðioje ,,þinutëje“ uþðifruotas þmogausDNR molekulës fragmentas, gyvybeireikalingø elementø atominiai numeriai,pats þmogus ir radioteleskopas. Ðisinformacijos pluoðtelis pakeliui skleisisir apims visas sutiktas ir ðio spieèiausþvaigþdes. Telegrama buvo keletà kartøkartojama. Deja, iki spieèiaus ilgas kelias,ir net tuo atveju, jei kas nors signalàuþfiksuos ir á já atsakys, atsakymà gausimetik po 48 000 metø.Jau prieð ðimtà metø teoriðkai buvopranaðaujama, jog turi bûti planetø priekitø þvaigþdþiø. Dabar jø atrandama visdaugiau. Belieka tikëtis, kad kada norsbus atrastos planetos, turinèios bent primityviassàlygas gyvybei rastis, o gal josebus ámanoma apsilankyti ir mûsø bûsimomskartoms.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 27

Mokslo ir technologijøpopuliarinimo projektas,,Apie energijàmàstyk kitaip”Pabaiga.Pradþia2008 m. Nr. 12Dr. ReginaERLICKYTË-MARÈIUKAITIENË,projekto koordinatorëLietuvos energetikos institutoAtsinaujinanèiø energijosðaltiniø laboratorijaÁgyvendinant LR švietimo ir moksloministerijos remiamà mokslo ir technologijøpopuliarinimo projektà „Apie energijàmàstyk kitaip“, 2008 m. lapkrièiogruodþiomën. Lietuvos energetikos institutesurengti 3 seminarai: „Klimato kaitair efektyvus energijos vartojimas“ bei„Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø naudojimoenergijos gamybai situacija ir perspektyvosLietuvoje ir pasaulyje (I ir II)“.Seminarø dalyviai – apie 200 gamtosmokslø mokytojø, mokiniø, studentø irkitø besidominèiø asmenø – buvo supaþindintisu aktualia aplinkos problema –klimato kaita, efektyviu energijos vartojimuir atsinaujinanèios energetikos situacijaLietuvoje ir pasaulyje. Seminaruosepraneðimus skaitë Vytauto Didþiojouniversiteto Gamtos mokslø fakultetoAplinkotyros katedros docentë dr. IrenaJanuðkaitienë („Klimato kaitos poveikisgyvajai gamtai ir þmogui“), Geologijosir geografijos instituto Giluminës geologijosskyriaus vyresnysis mokslo darbuotojasprofesorius habil. dr. SauliusÐliaupa („Geoterminës energetikos technologijosir jø pritaikymas Lietuvoje“),UAB „Saulës energija“ direktorius dr. EdmundasÞilinskas („Fotoelektros naudojimopraktika Lietuvoje“), Lietuvos energetikosinstituto Atsinaujinanèiø energijosðaltiniø laboratorijos jaunesnysismokslo darbuotojas Mantas Marèiukaitis(„Vëjo energijos naudojimo elektrosenergijos gamybai patirtis ir perspektyvos“),UAB „Jûsø sodui“ projektø vadovasAlgis Aviþienis („Energetiniai gluosniai– reali alternatyva gamtinëms dujoms“),energetikos ekspertas AndriusAleksonis („Efektyvaus energijos vartojimobutuose, mokyklose ir pastatuosegalimybës“). Ðie seminarai sudarë sàlygasgamtos mokslø mokytojø kvalifikacijaikelti, o mokslininkø parengta meto-Prof. habil. dr. Sauliaus Ðliaupos paskaitadinë medþiaga suteikë naujausiø þiniø irpateikë naujausius gamtos mokslø irenergetikos srièiø pasiekimus.2008 m. rugsëjo-lapkrièio mën. vykoLietuvos mokytojø ir mokiniø kûrybiniø darbøkonkursai. Mokytojø kûrybiniø darbøkonkurso tikslas – sukurti liekamàjà vertæturinèiø metodiniø-edukaciniø priemoniø,kurios atskleistø naujø idëjø projekto temaipristatyti pamokose. Konkursui pateikti37 individualûs arba keliø autoriø plakataiið 14 Lietuvos ugdymo ástaigø, integruojantysmokytojø dailës ágûdþius ir þiniasbei naujas idëjas apie atsinaujinanèiàenergetikà. Vertinimo komisijos sprendimukonkurso laimëtojais tapo VÐÁ Kaunoðv. Mato vidurinës mokyklos chemijosmokytoja Èesë Rimkûnaitë uþ plakatà„Energijos taupymo bûdai“, Kauno „Santaros“gimnazijos dailës mokytojas JuozasKvietinskas ir biologijos mokytoja JaninaÞukauskienë uþ plakatà „Tau rinktis!“bei Prienø „Revuonos“ vidurinës mokyklosdailës mokytoja Rasa Uleckienë irfizikos mokytoja Zita Ferevièienë uþ plakatà„Ðiaudø naudojimas energetikoje“.Konkurso laimëtojø darbai, kaip galimosmetodinës priemonës, iðplatinti Lietuvosugdymo ástaigose.Lietuvos mokiniø kompiuterinës animacijosir grafikos kûrybiniø darbø konkursuipateikti 54 kûrybiniai darbai, integruojantysgausius mokiniø informaciniøtechnologijø ágûdþius ir þinias apie efektyvøenergijos vartojimà bei atsinaujinanèiàenergetikà. Darbus pateikë apie 150mokiniø ið 22 Lietuvos ugdymo ástaigø.Vertinimo komisijos sprendimu Lietuvosmokiniø kûrybiniø darbø konkurso laimëtojaistapo Këdainiø ðviesiosios gimnazijos2 klasës mokiniai Gintarë Krasauskaitë,Tautvydas Mickevièius, Maþvydas Narvidas,Gabrielë Rumbaitë ir Ignas Sudþius,pateikæ darbà „Taupykime elektrosenergijà“. 2-àjà vietà pasidalino Kauno rajonoKulautuvos vidurinës mokyklos 11klasës mokinys Dangis Ðlapelis, vaizdoklipe atskleidæs, kodël atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø naudojimas yra svarbus,ir Kauno rajono Garliavos Jonuèiø vidurinësmokyklos 10 klasës mokinë Aistë Antanaitytë.3-ioji vieta skirta Kauno Julijanavosvidurinës mokyklos 12 klasës mokiniuiNerijui Kaminskui uþ darbà „KaipPetriukas ruoðësi taupiai gyventi“ ir Këdainiøðviesiosios gimnazijos 2 klasësmokinëms Gintarei Bartkevièiûtei, RusneiIvaðkevièiûtei, Eglei Radavièiûtei, RenataiÐaduikytei ir Ernestai Unikaitei, pasiûliusiomsekologiðko transporto idëjà.Siekiant plësti jaunimo þinias apie energijàkasdienëje veikloje, efektyvø energijosvartojimà, atsinaujinanèià energetikà,sudominti moksline veikla ir gerinti moksloávaizdá, 2008 m. gruodþio 16 d. Kauno„Þiburio“ vidurinëje mokykloje projektovykdytojai surengë Kauno apskrities mokiniøedukacinæ viktorinà „Kà þinai apieenergijà?“. Viktorinoje dalyvavo 12 10–12klasiø mokiniø komandø iš Kauno „Auð-28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Projektobaigiamosioskonferencijosdalyviairos“ ir Maironio gimnazijø, „Atþalyno“,Dainavos, Simono Daukanto, Julijanavos,Kovo 11-osios, Vinco Kudirkos, Milikoniø,Aleksandro Puðkino, Ðilainiø, Verðvø viduriniømokyklø. Viktorinos metu komandospristatë savo namø darbà, kurio tema– energija kasdienëje veikloje, atlikoteorinæ uþduotá þinioms apie energijà,efektyvø energijos vartojimà ir klimato kaitàávertinti, praplësti bei praktinæ uþduotá(plakatø kûrimas) moksleiviø kûrybingumui,iðradingumui, sumanumui atskleisti.Ávertinus uþduoèiø atlikimà, komandøir jø palaikytojø pasirengimà viktorinai, aktyvumà,iðradingumà, viktorinos laimëtojapaskelbta Kauno Julijanavos vidurinësmokyklos mokiniø komanda, kurios mokiniusviktorinai rengë chemijos mokytojaBronë Bacienë. 2-àjà vietà uþëmë KaunoAleksandro Puðkino vidurinës mokykloskomanda, kurià viktorinai rengëmokytojos Natalja Smirnova, Ana Koblinecir Boþena Širobokova. 3-ioji vieta skirtaKauno Šilainiø vidurinës mokyklos komandai.Ðià komandà viktorinai rengëbiologijos mokytoja metodininkë DianaPetrauskienë ir fizikos mokytoja metodininkëVanda Svirskienë.2008 m. gruodþio 18 d. surengta baigiamojiprojekto konferencija, kurios metubuvo prisiminti visi projekto metu vykærenginiai, apibendrinta projekto veikla, apdovanotimokytojø ir mokiniø kûrybiniødarbø konkursø viktorinos laimëtojai.Projekto metu vykæ ávairûs renginiai,ypaè Lietuvos mokiniø kûrybiniø darbøkonkursas ir edukacinë viktorina, ne tiksuteikë mokiniams naujø þiniø, bet ir atskleidëjø begaliná kûrybingumà ir iðradingumà.Organizuojant ðiuos renginius,buvo sudarytos palankios sàlygos ðiomssavybëms atsiskleisti.Mokslo ir technologijø populiarinimoprojektas „Apie energijà màstyk kitaip“sujungë bendram tikslui – informuoti visuomenæ,kelti mokytojø kvalifikacijà iršviesti jaunàjà kartà – ávairiø aukðtojomokslo institucijø atstovus (profesorius,mokslo daktarus, mokslininkus). Ágyvendinantir viešinant projektà, populiarinantmokslà, parengti ir iðleisti leidiniai „Atsinaujinantysenergijos ðaltiniai“, „Klimatokaita: prieþastys ir pasekmës“ bei metodinëmedþiaga, kurià parengë aukðtojomokslo ástaigø mokslininkai: LÞÛUÞemës ûkio inþinerijos instituto Biotechnologijøinþinerijos skyriaus vedëjas doc.dr. Algirdas Jasinskas („Energetiniø augaløauginimo ir ruoðimo kurui technologijosir technika“), Vytauto Didþiojo universitetoGamtos mokslø fakulteto Aplinkotyroskatedros docentë dr. Irena Januškaitienë(„Pasaulinë klimato kaita:prieþastys ir pasekmës“), Vandenilioenergetikos technologijø centro vadovasdr. Darius Milèius („Vandenilio energetikostechnologijos“), LEI Atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø laboratorijos mokslininkaidr. Eugenijus Perednis („Saulës energijosnaudojimo galimybës Lietuvoje“),Mantas Marèiukaitis („Vëjo energijosnaudojimo situacija ir perspektyvos Lietuvojeir pasaulyje“) ir dr. Regina Erlickytë-Marèiukaitienë(„Efektyvus energijosvartojimas – geriausias bûdas saugotiaplinkà“). Mokslininkø parengta metodinëmedþiaga ir seminarø metu skaitytipranešimai aktualiomis projekto temomisbuvo išplatinti Lietuvos ugdymoástaigoms, taip populiarinant mokslà, suteikiantnaujø þiniø, palengvinant mokymoprogramø perteikimà mokiniams irtemø pristatymà pamokose.ViktorinosantrosiosvietoslaimëtojaKaunoAleksandroPuðkinovidurinësmokykloskomandaYpatinga mokslo populiarinimo svarbair aktualumas, skatinant jaunimà siektiiðsilavinimo, siekiant stiprinti visuomenësþiniø lygá ir mokymosi visà gyvenimànuostatas, projekto pradþioje buvæ teoriniai,pabaigoje pasitvirtino, o gauti rezultataivirðijo lûkesèius. Apibendrinant projektoveiklà, galima teigti, jog:gamtos mokslø þiniø sklaida padidinomokiniø susidomëjimà mokslu;projekto veikla sudarë palankias sàlygasmokytojø kvalifikacijai kelti;projekto veikla suteikë galimybæmokslininkams bendrauti su platesniais visuomenëssluoksniais, o rezultatø ir informacijossklaida paskatino visuomenæ aktyviaudomëtis alternatyviosios energijosnaudojimo ir aplinkosaugos klausimais;projekto metu sukurta patraukliøedukaciniø priemoniø visuma, metodinëmedþiaga, veiklos aprašymai, praktiniaiágûdþiai turës liekamàjà vertæ ir garantuosprojekto veiklos tæstinumà Lietuvos ugdymoástaigose.Projekto vykdytojai – Lietuvos energetikosinstituto Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniølaboratorijos mokslininkai – dëkoja LRšvietimo ir mokslo ministerijai uþ suteiktàfinansinæ paramà projektui ágyvendinti, institutoadministracijai ir Informacijos skyriuiuþ pagalbà sprendþiant projekto klausimus,seminarø lektoriams uþ skaitytas paskaitas,ávairiø aukðtojo mokslo ástaigømokslininkams uþ parengtà metodinæmedþiagà, Kauno „Þiburio“ vidurinës mokyklosdirektorei Birutei Balèiûnienei uþ suteiktaspatalpas viktorinai organizuoti, šiosmokyklos direktorës pavaduotojai ugdymuiGraþinai Armonienei, mokytojoms LoretaiKryþevièienei, Rimutei Aurutei Valauskieneiir Elonai Labenskienei uþ pagalbà rengiantviktorinà, Kauno apskrities Juozo Gruodþiokonservatorijos Estrados ir dþiazo skyriausstudentams ir jø vadovei Raimondai Navickieneiuþ parengtà meninæ programà baigiamajaiprojekto konferencijai, Lietuvos ugdymoástaigø mokiniams ir mokytojams,aukðtøjø mokyklø studentams ir kitiems suinteresuotiemsasmenims, aktyviai dalyvavusiemsprojekto renginiuose.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 29

Ðiemet sueis ðeðiasdeðimt metø, kai senosios lietuviøkalbos tyrëjas profesorius Vincentas Drotvinas,Raseiniø rajono Betygalos Maironio gimnazijosabiturientas, mokytojo Antano Juðkos palydëtas,atvërë Vilniaus pedagoginio universiteto duris ir ikišiol niekur iš jo nëra iðëjæs.VisogyvenimoturtasJuozas SKOMSKISPokalbis su mokslininku apielietuviø leksikografijos iðtakas irlituanistikos ðiandienà su trimisgyvenimo intarpais.Pirmasis: mokytojo ðviesaProfesorius sako, kad tarsi á akmenáatmintin ásirëþæs iki šiol laikosinuostabus tauraus mokytojo pasakojimasapie poeto apdainuotos Dubysos,tekanèios pro Betygalà, krantøpavasario groþá. Arba kaip jie, moksleiviai,1949 m. keliaudami sutinkaKGB sunkveþimá, kaip mokytojas AntanasJuška sustabdo já, álipa, apkabinamokytojà Klimaitæ, pabuèiuoja irtaip atsisveikina su tremtin iðgabenamakolege.Atradimai – lietuviø filologijospolemikos triptikasMaþoji Lietuva yra mûsø raðtijoslopðys, – sako paðnekovas. Ten iðëjopirmoji spausdinta MartynoMaþvydo knyga. Ten XVII a. pabaigojebuvo pastebëta, kad baþnytinëkalba grynumu atsilieka nuo lietuvininkøgyvosios ðnekamosios kalbos.Tà skirtumà iðryðkino 1701 m. išleistasNaujasis Testamentas, skirtas tiekDidþiajai, tiek Maþajai Lietuvai. Kadangidaugelis lietuvininkø jo nesuprato,kilo diskusija. Jos pradininkasbuvo Gumbinës kunigas MichaelisMerlinas (Mörlinas). 1706 m. jis išleidotraktatà „Principium primarium inlinqua lituanica“ (Pagrindinis lietuviøkalbos principas). Jame këlë lietuviøkalbos grynumo, apvalymo nuosvetimybiø – slavizmø, germanizmø– problemas ir siûlë remtis gyvàja lietuvininkøkalba. Po Antrojo pasauliniokaro traktatas buvo laikomas dingusiu.Vincentui Drotvinui, ieðkojusiamlietuviø leksikografijos istorijosmedþiagos, pavyko 1990 m. Gdanskerasti M.Merlino traktato egzemplioriø.Su šiuo Merlino principu sutikopirmiausia Maþosios Lietuvosrašto darbuotojas Pilypas Ruigys.Bet buvo ir prieðininkø. Tais pat metaisbuvo išleistas Jono Šulco ,,Ezopopasakëèiø“ vertimas á lietuviø kalbà.Kunigas Jokûbas Perkûnas savotraktate kritikavo Ezopo pasakëèiøvertimà ir priekaištavo, kad vertëjasnesilaiko Merlino principø. Suraduspirminius ðaltinius, jie buvo iðtirtiir bendra rubrika ,,Trys 1706 metøfilologinës polemikos ðaltiniai“ šiemetišleisti Lietuviø literatûros ir tautosakosinstituto (pirmojo ðaltinio dokumentináleidimà ir studijà ir parengëspaudai prof. Vincentas Drotvinas,Jokûbo Perkûno traktato kritinákomentuotà leidimà ir studijà – habil.dr. Ona Aleknavièienë ir dr. Chris-30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

tiane Schiller, Šulco Ezopo pasakëèias– dr. Liucija Citavièiûtë). Visi šie traktatailiudija, kad XVIII a. pradþioje vykusilingvistinë diskusija turëjo didelësreikðmës lietuviø filologijos ateièiai.Minëtas Pilypas Ruigys paraðë taippat traktatà apie lietuviø kalbos kilmæ,esmæ ir ypatumus, 1747 m. išleido þodynà.Juo remdamasis 1800 m. þodynàišleido ir Kristijonas Gotlybas Milkus.Liko ir nespausdintø þodynø. Vienasið jø yra Jokûbo Brodovskio rankraðtinisvokieèiø–lietuviø kalbø þodynas,kurá lietuviø mokslininkai draugesu kitais lituanistikos unikumais radoLaukstyèiø baþnyèios griuvësiuosepirmøjø pokariniø ekspedicijø metu.Profesorius Vincentas Drotvinassako, kad, tyrinëdamas Maþosios Lietuvosdvikalbæ leksikografijà, parengëanoniminio XVII a. pirmosios pusësvokieèiø–lietuviø kalbø þodynopublikacijà Lexicon Lithuanicum(1987) ir XVII a. pabaigos FrydrichuiPretorijui priskiriamo Clavis Germanico-Lithvana(Lietuviø – vokieèiø kalbøraktas) publikacijà (1995–1997).Treèioji rengiama publikacija yra minëtasisBrodovskio þodynas, kuriojebus rankraðèio fotokopija su transliteruotutekstu ir lietuviðkø þodþiø rodyklë.Antrasis: asmenybësPo Betygalos šviesuolio, puikauspedagogo Antano Juškos VincentoDrotvino pedagoginiame universiteteišskirtiniai fakulteto autoritetai buvo lietuviøkalbos metodikos profesoriusJuozas Budzinskis, reikliai raginæs visuskuo geriau dëstyti savo dalykà,kad absolventas mokykloje turëtø á kàatsiremti. Docentë Petronëlë Bernadiðienë,dësèiusi akcentologijà, daugdëmesio skyrë kalbos praktikai, rodënepaprastà pedagoginá meistriðkumà,kantrybæ, ugdydama taisyklingos tartiesir kirèiavimo ágûdþius. DocentëElzbieta Mikalauskaitë, dëstydama istorinægramatikà, glaudþiai siejo kalbosistorijos dalykus su tarmiø medþiaga,yra iðugdþiusi ne vienà mokslininkà.Tais laikais nebuvo girdëti balsø,kad dëstytojai per daug reikalauja.Dabar, deja, kai kurie studentai mano,jog gali bent kiek lankyti paskaitasir lengvai gauti diplomà.Knygos, straipsniai ir atradimai1953 m. baigæs studijas, VincentasDrotvinas ástojo á Vilniaus universitetolietuviø kalbos aspirantûrà. ProfesoriausJono Palionio vadovaujamasparaðë disertacijà ið senøjø raðtøkalbos. Tai ir nulëmë tolesnius jomokslo interesus. Dëstytojas, vyresnysisdëstytojas, kurá laikà fakultetodekanas, du deðimtmeèius prorektoriusmokymo ir auklëjimo reikalams.Taèiau nepaliko ir kalbotyros – per tàlaikà pavyko paraðyti ir iðleisti knygàapie kalbininkà Kazimierà Jauniø (suprofesoriumi Vladu Grinaveckiu), paraðëknygelæ apie Augustà Ðleicherá,mokomàjà knygà apie lietuviø kalbostyrinëjimus. Drauge rengësi leksikografijosistorijos darbui. Pirmasis šiossrities straipsnis – apie XVIII a. rankraðtinávokieèiø–lietuviø kalbø þodynà,dabar saugomà Lietuviø kalbosinstitute (1984). Be to, iðleistos dvi mokomosiosknygos ið lietuviø leksikologijosir frazeologijos. Klausiamasapie planus, profesorius sako, jø irgiturás: iðleisti Brodovskio þodynà ir paraðytiplatesná darbà apie MaþosiosLietuvos leksikografijà. O paklaustas,kà profesorius ið visa to, kas minëta,laiko atradimais, sako, jog radinys yraM.Merlino traktato originalas. Jeigupavyktø išleisti Brodovskio þodynà irparaðyti knygà, tai irgi bûtø naudoslituanistams, nes platesnës studijosnëra. Visi leksikografijos paminklaiverti monografijø.Viltys, kuriø laukiama iðsipildantKokios bûklës, profesoriaus nuomone,lituanistika, lietuviø leksikografijosistorija dabar? Profesorius vadovavodviem disertacijoms, kuriø autoriaidabar sëkmingai dirba ir toliauplëtoja savo temas. Tai VidmantasKuprevièius ir Alvydas Umbrasas. Beto, doktorantë Auðra Þemienë apgynëdisertacijà apie Ragainës lietuvininkøasmenvardþius. O ðiemet doktorantëBirutë Triðkaitë apgynë disertacijàapie „Clavis Germanico-Lithvana“genezæ. Komentuodamas situacijàVincentas Drotvinas sako, jog visiemsgerai þinoma humanitaro padëtisdarbo rinkoje. Pastaraisiais deðimtmeèiaislituanistikoje yra daug pasiekta,bet dar lieka daugybë tyrinëtinøproblemø ir temø, kurioms reikianaujø pajëgø. Deja, jø nedaugëja.Prieš keletà metø Lituanistikos fakultetebuvusi Lietuviø kalbotyros doktorantûrapadëjo rengti kvalifikuotusspecialistus. Šiandien ji panaikinta,tiesa, tikimasi jà atkurti. Ko dar profesoriuslauktø? Kad studentams ir magistrantamsatsirastø daugiau laiko atsidëtistudijoms ir gilintis á pasirinktàspecialybæ. Deja, daugeliui sunkupragyventi, ir jie priversti uþdarbiauti.Visø studentø peikti negalima, bet norëtøsidaugelio aktyvesnio poþiûrio ástudijas, daugiau atsakomybës.Treèiasis: pareigaPastaraisiais metais VPU Lituanistikosfakulteto dëstytojai vykdo ádomøðvieèiamosios kalbotyros projektà –rengia iðvykstamàsias konferencijas,seminarus su rajonø lituanistais. LankytasiTaujënuose, kalbininko KazioBûgos þemëje Dusetose, Alytuje,Radviliškyje, Druskininkuose, Marijampolëje.Ðiø seminarø aktyvus dalyvisyra ir pats profesorius. Tai pareigossavo kraštui misija – teikti naujausiosmokslinës lituanistikos informacijos,kalbëti apie mokyklos ir universitetoryðá. Profesorius VincentasDrotvinas ne kartà skaitë praneðimuskalbininko Kazimiero Jauniaus jubiliejinëseiðkilmëse Kvëdarnoje. Taigi ðeðiødeðimtmeèiø laikas universitete joveteranui profesoriui Vincentui Drotvinuinepraëjæs veltui – dëstyti lietuviøkalbotyros dalykai, lietuviø leksikografijosistorijos tyrimai ir lieka jo visogyvenimo turtas.Vilniaus pedagoginio universitetoLituanistikos fakulteto kalbotyros profesoriusVincentas Drovinas laiko gyvenimolaime bûti iki paskutinës akimirkosten, kur já palydëjo ðviesaus atminimojaunystës mokytojas.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 31

„Vilniaus groþá lemia trys veiksniai: vietovë, architektûra irlaikas“, – raðë architektûros profesorius Julius Klosas 1923metais. Vietovë, kurioje kûrësi miestas, stulbina reljefoávairove; jà suformavo du ledynmeèiai.Bernardinø sodas –istorinis þeldynasArchit. ElenaBRUNDZAITË-BALTRUSVykdant archeologinius kasinëjimuspaaiðkëjo, kad Þemutinës pilies ir Senamiesèioteritorijoje þmoniø gyventa jau Iamþiuje. Èia, prieð ávedant krikðèionybæ,garbinti pagonybës dievai – Perkûnas,Saulë, Mënuo. Nuo XII a. èia saugomosðventosios àþuolø giraitës, kurias, kaip raðokai kurie þeldynø tyrinëtojai, galima laikytipirmaisiais visuomeniniais þeldiniais.Èia buvo patogu árengti gynybiná piliø kompleksà,èia galëjo saugiai kurtis gyvenvietë,kuriai netrûko vandens. Èia didþiojo kunigaikðèioásakymu uþgesintas gamtmeldiðkas„Amþinasis þidinys“, èia sugriautaPerkûno ðventovë, èia kunigaikðtis Gediminassusapnavo savo garsøjá sapnà – Vilniausákûrimo legendà. Jis pirmasis ant kalnopastatë pilá, kurios likuèiai dabar vadinamiGedimino pilies bokðtu.Visi turbût þinome, kad valdant didþiajamkunigaikðèiui Gediminui 1323 m. Vilniuspirmà syká paminëtas raðytiniuoseðaltiniuose kaip Lietuvos valstybës sostinë.Gediminas miestui suteikë daugiauteisiø, kvietë á miestà kurtis uþsienio pirklius,amatininkus, vienuolius. XV a. susiformuojaviduramþiø gatviø tinklas.Po krikðèionybës ávedimo XIV a. giriagalëjo bûti iðnaikinta, jos likuèiø jau nerandameG.Brauno ir F.Hohenbergo 1572 m.„Vilniaus plane“, kuriame miestas pavaizduotastoks, koks jis buvo iki XVI amþiaus.Nuo šio amþiaus antrosios pusës formuojasiVilniaus senieji þeldynai. Seniausi Vilniaussodai: Vyskupø sodas, minimas jau1387 m., Goðtautø sodas (Bonifratrø vienuolynoteritorijoje), Radvilø sodas netoliVilnios upës (neiðlikæs, dabar uþstatyta teritorija)ir kt. Þeldynø formavimu rûpintasiir Vytauto Didþiojo laikais. Literatûros ðaltiniuoseuþfiksuota, kad XV a. Vytautas Didysisið uþsienio gabenosi ávairiø dekoratyviniøkrûmø ir vaismedþiø. XVI a. (apie1546 m.) ðalia Valdovø rûmø dirbo italøkilmës dendrologas J.Hortulanas, kurisákûrë garsøjá sodà-parkà su takais, alëjomis,tvenkiniais, tilteliais.Sereikiðkiø parko istorija siekia XIII–XVI a., kai ðià vietà karalius KazimierasJogailaitis 1469 m. dovanojo vienuoliamsbernardinams, kurie ið pradþiø pasistatëgynybinæ baþnytëlæ ir ðalia áveisë sodà.Nuo to laiko Sereikiðkiø parko dalis vadinamaBernardinø vienuolyno sodu. Netoliesebuvo árengta ir pirmoji Lietuvojepopieriaus dirbtuvë. Ji buvo pusiau valstybinë,nes turëjo mokëti mokesèius.1524 m. Þygimantas Senasis pakvietë áVilniø ið Ðveicarijos meistrà San Vernartà,kuris gamino popieriø su meðkos þenklu.1610 m. dirbtuvë sudegë. Prie Vilniosstovëjo Karaliðkasis malûnas.Ðiandien istorinis Vilniaus centras apimapilies teritorijà ir aplink jà esanèiàmiesto dalá. Vakarinë kultûrinio rezervatodalis – tai iðlikæ Vilniaus mûriniø piliø, statiniøfragmentai su XIX a. pabaigoje árengtaisskverais. Pietrytinë dabartinio skverodalis tarp Vilnios ir Barboros Radvilaitësgatvës XIV–XV–XVII a. buvo kitapus piliesgynybinës sienos ir vadinta VilniausSereikiðkiø priemiesèio dalimi. Ið èia kilæsir Sereikiðkiø parko pavadinimas. Netoliesebuvo pastatyti ir dabar iðlikæ Kirdiejørûmai B.Radvilaitës g. 6.Prie istorinës miesto centro dalies yrair rytinë kultûrinio rezervato dalis – tai teritorija,kurioje XII, XIII–XIV a. Trijø Kryþiøkalvoje-piliakalnyje stovëjo medinë Kreivojipilis, Bekešo kalva, kur 1580 m. buvopalaidotas vienas þymiausiø to metoLietuvos ir Lenkijos valstybiø karo vadøKasparas Bekeðas, kilæs ið garsios vengrødidikø giminës, Altanos kalva, kuriojeXVII a. buvo ásteigtos miesto kapinaitës,ir Gedimino kapo kalva, kur rasta XVII a.kariniø átvirtinimø. XIX a. antrojoje pusëje– XX a. ðios kalvos apaugo miðku ir dabarvadinamos bendru pavadinimu Kalnøparkas.Þiniø apie Barnardinø ir Botanikos sodus,kurie sudaro Sereikiðkiø parko teritorijà,iðliko negausiai.Sodo teritorija buvo labai pelkëta, jàvienuoliai sukultûrino – nusausino, sodinovaistaþoles, darþoves, vaismedþius.Jiems ði vieta priklausë nuo 1469 iki 1864metø. Kitoje parko dalyje (Sereikiðkiø priemiestyje),kur dabar yra teniso kortai,daug vëliau – 1802 m. buvo árengtas Botanikossodas. Prof. S.B.Jundzilo, kurá rëmëUniversiteto rektorius M.Poèobutas,iniciatyva Botanikos sodo uþuomazgosbuvo perkeltos ið Pilies g. 22, kur anksèiausodà buvo árengæs prof. Þanas EmanuelisÞiliberas (Jean Emmanuel Gilibert).Naujoje vietoje 1799 m. pradëtas sodasneturëjo aiðkaus stiliaus, taèiau augaløkolekcijos neatsiliko nuo kitø Europos botanikossodø. Augalai buvo veþami iðAmerikos, Australijos, Kinijos. 1824 m. kolekcijasiekë iki 6566 rûðiø augalø. Jie buvopardavinëjami dvarams ir dovanojamiþmonëms. Visa tai ilgai netruko. Artëjant1831 m. sukilimui ir Vilniui tapus Rusijosdalimi, tais paèiais metais buvo kertamimedþiai prie Vilnios, ir Botanikos sodas1842 m. nustojo egzistuoti kaip institucija.Po ilgos pertraukos 1864 m. kyla sumanymasBotanikos ir Bernardinø sodussujungti ir padaryti miesto vieðuoju parku,taèiau ðis miesto dûmos sumanymasnebuvo ágyvendintas.Galima teigti, kad tuo laiku Vilniø pasiekiabesiformuojanti Europoje þeldynøraida – vieðøjø parkø steigimo banga.Ypaè tai ryðku Prancûzijoje. Paryþiuje daromididieji pertvarkymai – formuojamosplaèios promenados, bulvarai. NapoleonasIII 1852 m. padovanojo miestui Bulonësmiðkà, kuris tapo vieðuoju miðko parku,rekonstruotas Reno parkas, ákurtasvieðasis Liuksemburgo sodas, pertvarkytasVenseno miškas. Netoli Paryþiauscentro vietoje gipso karjero árengtas Buttes-Chaumontvieðasis parkas. Pas šioparko architektà Adolfà Alphandà (1817–1891 m.) atvyko iš Amerikos þurnalistaskraštovaizdþio architektas FrederichasLaw Olmstedas (1822–1903 m.). Já dominoprancûziðkojo stiliaus parkø kûrimometodika, ypaè du pagrindiniai principai:sodinti parkø prieigose alëjas, þiûrëjimotaðkus sutapatinti su tako iðlenkimu, beto, uolø bei grotø árengimo menas. Gráþæsjis ðiuos principus pritaikë kuriant vieðojoNiujorko centrinio parko „Greensward“planà 1858 metais.Jau 1860 m. beveik visi Europosmiestai turëjo vieðuosius parkus. TaèiauVilniuje Sereikiðkiø parkas vis dar nebuvopritaikomas vilnieèiø poilsiui. Padëtistaisosi 1879 m., kai miesto dûma ásteigëSodø komisijà, kuri turëjo rûpintis miestoþeldiniais. Tuo laiku panaikinta caro32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

laikø tvirtovë, pradëta tvarkyti tvenkinius,prie Vilnios tiesti takus, sodo viduryjesodinti alëjas, vaismedþius – dardabar èia galima rasti uþsisëjusiø laukiniøobelø. Tais paèiais metais skelbiamassodo tvarkymo projektø konkursas.Buvo pateikti devyni projektai ið Maskvos,Varðuvos, Peterburgo ir kitø miestø.Á pirmà vietà uþëmusá Vilniaus sodininkoE.Rutkovskio projektà nebuvo atsiþvelgta.Botanikos ir Bernardinø sodøteritorijos buvo sutvarkytos tik XIX a. pabaigoje– XX a. pradþioje. 1886–1888m. parkas pradedamas tvarkyti pagalvokieèiø dailininko A.Strauso projektà.Èia veikë vasaros teatras, restoranas,keli paviljonai, du fontanai, rengtos ávairiosmugës. Tuo laiku per Bernardinøsodo teritorijà buvo nutiesta dabartinëMaironio gatvë. Prie Dailës akademijosmatyti iðlikæ seni Bernardinø sodo medþiai.1912 m. parke pradëta pirmojovandentiekio, kuris veikia iki ðiol, statyba.Prieð karà parkas vadintas Maironioparku, tuo laiku jis uþëmë visà Vilniosupës vingá uþ ðv.Onos ir Bernardinøbaþnyèiø ansamblio.Ði apibûdinta istorinë Vilniaus miestodalis, Katedros aikðtë, Vilniaus piliøvalstybinio kultûrinio rezervato teritorija,Sereikiðkiø parkas sudaro nedalomà istoriná-gamtináansamblá, kurá mëgo ir naudojokaip tapybiðkojo Vilniaus vizijà daugelismenininkø. Susidaro áspûdis, kadmiestas kupinas tapybiðkø kampeliø, taipastebi ir atvykæ á Vilniø sveèiai ið kitøðaliø. Vilniaus senamiestis tampa menoobjektu su be galo iðraiðkingu ðios vietoskraðtovaizdþiu. Daugybë menininkøbuvo susiþavëjæ ðia vaizdinga vieta ir áamþinosavo paveiksluose, pvz., J.Marðevskio„Bernardinø sodas“ (1869 m.), K.Raèinskiograviûra „Botanikos sodas“, duK.Rusecko paveikslai „Bernardinø sodas“ir „Botanikos sodas“ (XX a.), V.Sledzinskio(1886 m.), I.Trutnevo „Bernardinøsodas“ ir dar gausybë senøjø fotonuotraukø.1994 m. pabaigoje Vilniaus senamiestiskartu su parko teritorija buvoátrauktas á UNESCO Pasaulio paveldo sàraðà,nes atitiko kultûros paveldui keliamusreikalavimus – senamiestis paskelbtaskultûros vertybe. 1998 m. Vyriausybësnutarimu Vilniaus senamiestis paskelbtasLietuvos Respublikos kultûrospaminklu. Ðis parkas yra nedaloma senamiesèio,kaip kultûros vertybës, dalis,be to, kaip istorinis þeldynas turi neákainojamàvertæ Vilniaus visuomenei ir, beabejo, visai Lietuvai.Potsdamo konferencija – visai Europai þinoma sàvoka.Panaðiai kaip Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, omums – Liublino unija ar Ribentropo–Molotovo paktas. Jàgaubia ir ne viena didelë máslë.Kuris Stalinas buvoPotsdame?Povilas Sigitas KRIVICKASPotsdamo konferencija – tai jau Antrojopasaulinio karo pabaigos fiksavimas irpokario Europos perdalijimo átvirtinimas.Potsdamo konferencija – tai ið kartos á kartàtebesitæsianti tema, neiðsemta iki ðiol –kad ir dël Kionigsbergo (Kaliningrado ar Karaliauèiaus)kraðto teisinio statuso. Juk Potsdamokonferencijoje ði teritorija buvo perduotatuometës Sovietø Sàjungos dispozicijon„laukiant galutinio teritoriniø taikos susitarimoklausimø sprendimo“ (šaltinis: Berlyno(Potsdamo) konferencijos protokolai).Neáformintas karasNors 1975 metais visø tuometiniø Europosðaliø vadovø pasiraðytame Helsinkioakte tvirtinama, kad þemyno valstybiø sienosnelieèiamos, netruko subyrëti Jugoslavija,Sovietø Sàjunga, susivienyti Vokietija.Taèiau iki ðiol taip ir nepabaigtas teisiðkaiáforminti Antrasis pasaulinis karas. Rusija,kad ir apsiskelbusi Sovietø Sàjungosteisiø perëmëja, Rytuose negràþina Japonijaiuþgrobtø salø ir todël negali pasiraðytisu ta ðalimi Taikos sutarties. Vakaruose taippat lieka pakibæs ore „galutinis teritoriniøtaikos susitarimo klausimø sprendimas“.Potsdamo konferencijos dokumentuosenëra apibrëþta, per kiek laiko turi bûtigalutinai iðspræstas Karaliauèiaus kraðtoklausimas (nors kai kas mëgina skleisti mitus,jog per 50 metø, arba kad A.Snieèkusnepriëmæs Stalino pasiûlymo prijungti tàkraðtà prie Lietuvos). Taèiau dël to, kad šiteritorija atiduota sovietams, trys didieji Europosdalintojai – JAV, Didþiosios Britanijosbei Sovietø Sàjungos vadovai – prisiminëir Lietuvos vardà. Nusprendus, kad Kionigsbergomiestas ir kraštas (taip jis vadintasiki 1946 m. liepos 4 d., kai po MichailoKalinino mirties buvo „pakrikštytas“ to artimoStalino bendraþygio vardu) atitenka sovietams,jo vakarinë siena „nuo Baltijos jû-Potsdamokonferencijosaukðèiausiorangodalyviai:KlementasEtlis, HarisTrumenas irJosifasStalinasros turëtø eiti rytiniu Dancigo álankos krantu,per Braunsbergo-Goldapo ðiauræ ir pasiektøLietuvos sienà, Lenkijos Respublikàbei Rytø Prûsijà“ (ið Potsdamo konferencijosprotokolø).Du premjerai ir du prezidentaiPotsdamo (arba Berlyno) konferencija vyko1945 metais nuo liepos 17 iki rugpjûèio 2dienos Cecilienhofo rûmuose, kurie prieð Pirmàjápasauliná karà priklausë kronprincui VilhelmuiHohencolernui. Jie taip pavadinti kronprincoþmonos Cecilijos garbei ir yra jaukiametyliame Potsdamo pakraðtyje. Ten pirmàkartteko pabûti su Lietuvos þurnalistø grupe,kai nuo sàjungininkø pergalës Europoje tebuvopraëjæ pora deðimtmeèiø.Aplankæ Berlyno priemiestá Karlshortà,kur feldmarðalas Keitelis pasiraðë Vokietijoskapituliacijos aktà, atvykome á Potsdamà,garsëjantá Prûsijos valdovø vasaros rezidencijaSansusi (Sanssouci) su nuostabiu milþiniðkuparku. Jame studijø Berlyne laikaisXIX a. pradþioje mëgo lankytis didysis vokieèiøfilosofas Artûras Ðopenhaueris (jo vardassuteiktas prie parko prigludusiai gatvei).Vienuose Sansusi parke iðlikusiuose rûmuoseyra gyvenæs karaliaus Frydricho sveèiasprancûzø filosofas Volteras.Minima, kad Potsdamo konferencijoje dalyvavodu Didþiosios Britanijos premjerai. Tiesa,taip negalëjo bûti vienu metu. Pralaimëjusárinkimus Vinstonà Èerèilá (Winston Churchill)pakeitë Klementas Etlis (Clement Attley).Taip pat dalyvavo ir du JAV prezidentai. Norstarp jø buvimo valdþioje jau nebe dienø arsavaièiø, o aðtuoneto metø intervalas, taèiaujie Potsdamo konferencijø salëje buvo kartu.Tuometis JAV prezidentas Haris Trumenas(Harry Truman) sëdëjo prie milþiniðko apvalausderybø stalo. Bûsimasis prezidentas 28metø Dþonas Kenedis (John Kennedy) didájáMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 33

Kasmet atsodinamaraudonøgeranijø þvaigþdëCecilienhoforûmø kieme„didþiojo trejeto”susitikimoatminimuipolitiná turgø stebëjo ið antrojo aukðto lygmenyjeárengtos kronprinco muzikantø loþëskaip specialusis laikraðèio The NewYork Times korespondentas.Kiek ausø turëjo Stalinas?Átariama, kad ir sovietø lyderio bûtane vieno, tiksliau pasakius – ne to paties.Taèiau tai jau kitokio pobûdþio, labaislapti reikalai. Mat pagal naujausiusantropologinius tyrimus Teherano, Jaltosir Potsdamo konferencijose galëjodalyvauti ne tas pats asmuo, nors ir tuopaèiu Stalino vardu. Ginèai apie Stalinoantrininkus vyksta jau seniai, taèiau patikimaidokumentuotø árodymø nëra ikiðiol, kol neiðslaptinti specialieji archyvaiir nepaskelbta jø medþiaga.Laikraðèio „Komsomolskaja pavda“þurnalistai 2008 metø vasarà pamëginoeiti kitu keliu. Jie pasikvietë á talkà þinomàRusijos teismo medicinos ekspertà profesoriøViktorà Zviaginà. Jam buvo pateiktakeletas deðiniøjø ausø, iðpjautø ið agentûrosRIA „Novosti“ fotoarchyve saugomøStalino portretø. Kad eksperimentas bûtøneðaliðkas ir ðvarus, ekspertui nebuvo pasakyta,kam priklauso tos ausys.Eksperimento uþsakovai patys sau tylomisnutarë pagrindu paimti jaunojo Stalino1902 metø fotografijà, kai jis jokiø antrininkødar negalëjo turëti. Ilgokai savokompiuteryje apþiûrinëjæs pateiktus pavyzdþius,profesorius Zviaginas tvirtai pareiðkë,kad jam pateiktos ausys gali priklausytitrims skirtingiems þmonëms. Taigiiki pat ðiø dienø taip ir lieka neaiðku:kuris Stalinas kur buvo nuvykæs – tikrasisar antrininkas?Atominë bomba ir gëliø þvaigþdëLiepos 24-àjà per pertraukà tarp konferencijosposëdþiø Trumenas praneðaStalinui apie kà tik iðbandytà itin galingàginklà, bet nepasako, kad tai atominëbomba. Stalinas gana vangiai reaguojatarstelëdamas, jog tai bûtø galima panaudotiprieð Japonijà. Taèiau labai staigiaitos paèios dienos pavakare nurodo iðsiøstitelegramà akademikui Igoriui Kurèiatovui,kad paspartintø branduoliniø tyrimøprogramà. Apie tai jis tyliai „prie keturiøakiø“ pasako ir kartu su juo traukiniuá Potsdamà atvykusiam Lavrentijui Berijai,kai fotografavosi ant Cecilienhofo rûmølaiptø. Prieð juos raudonavo „didþiojotrejeto“ garbei iš geranijø pasodintapenkiakampë þvaigþdë. Nuo tol ji atnaujinamakasmet ir yra matomiausia vidiniorûmø kiemo puoðmena.Po keturiasdeðimt dvejø metø praëjusárugpjûtá vël stovëjome Cecilienhofo piliesmenëje, kur tiesiog spengianèioje tyloje tebedunksoapvalus stalas su trimis aukðtaiskrëslais karà laimëjusiø valstybiø lyderiams(beje, á Potsdamo susitikimà nebuvopakviesta ketvirtoji sàjungininkë Prancûzija,nors jai priklausë viena okupuotosVokietijos dalis su Berlyno zona). Uþ didþiûnøpo keletà këdþiø – uþsienio reikalø ministrams,patarëjams ir vertëjams.Nuo Potsdamo konferencijos jau einaseptintas deðimtmetis. Ðiandien kitokspasaulis ir kitokia Europa, nors grësmiøir pavojø nestinga. Lyg Damoklo kardasvirð planetos pakibo islamiðkojo fundamentalizmokeliamas tarptautinio terorizmopavojus, ið Amerikos atsirita globalëjanèiosfinansø krizës atgarsiai.Kaip iðspræsti „Kaliningradogalvosûká“?Kaliningrado sritis yra iðties unikalusreiðkinys dabartinëje Europoje. Tà unikalumà,pasak Vilniaus universiteto profesoriausAlvydo Jokubaièio, lemia keletasveiksniø. Pirmiausia, ði sritis yra netradicinisteisinis ir politinis reiðkinys, dël kuriokyla diskusijø apie jos tarptautiná priskyrimoRusijos Federacijai statusà. Be to,iširus Sovietø Sàjungai, Kaliningrado sritistapo eksklavu (panaðiai kaip Rytø Prûsijapo Versalio sutarties), keliais ðimtaiskilometrø atskirtu nuo metropolijos. Pagaliaukaip Rusijos Federacijos subjektui ðiaisrièiai tenka nuolat árodinëti savo iðskirtinumà,lyginant su kitomis ðios ðalies teritorijomis(juk devyni dešimtadaliai jos gyventojøniekada nëra buvæ „kontinentinëjeRusijoje“). Dël to atsiranda átampos sucentrine valdþia Maskvoje.Kaliningrado sritis ðiandien yra tarpdviejø skirtingø kultûriniø ir politiniø dariniø– Rusijos Federacijos, kurioje stiprëjaautoritarizmas, ir Europos Sàjungos suauganèiu demokratinio federalizmo puoselëjimu.Todël stiprios pilietinës visuomenëskûrimas galëtø tapti bene svarbiausiudabartinio „Kaliningrado galvosûkio“sprendimo elementu. Deja, Kaliningradosritis iki šiol nepasinaudojo josdidþiojo kraštieèio Imanuelio Kanto jauprieð pustreèio ðimto metø nusakyta galimybetapti „laisvø pilieèiø asociacija“.Kas nors ið „nepasitikinèiøjø“universitetais, perskaitæs ðá pavadinimà,spës ávertinti: „Pagaliau savikritiðkas poþiûris“.Tai, þinoma, neblogai, taèiau mes, pripaþindamiir savyje, ir sistemoje egzistuojanèiaslaikotarpio problemas, turime kieknuvilti – bus nagrinëjama ne vien tik tai.Todël paèioje pradþioje norime priminti vienoið pavadinimo þodþiø prasmiø daugiareikðmiðkumà.Kaip nurodo Didysis anglø– lietuviø kalbø þodynas – simuliation –apsimetimas, imitavimas, (spec.) modeliavimas,atkûrimas (tikrøjø sàlygø). O Tarptautiniøþodþiø þodynas pateikia kiek labiau„kompromituojanèià“ ðá þodá, bet labiau ásigalëjusiàkasdienëje kalboje prasmæ: simuliacija(lot. simuliatio – apsimetimas) –melagingas tikrovës vaizdavimas, norint suklaidinti,apgauti; apsimetimas, norint konors iðvengti. Nejauku. Bandysime teisintispabrëþdami, kad ðiame straipsnelyjemes norime aptarti kompiuteriná modeliavimàir jo sàsajas su universitetais, nevengdamipaþvelgti á universitetø giluminesproblemas pro kompiuteriniø modeliøkonstravimo prizmæ.Pinigø, pinigø...Pastaruoju metu „ietys lauþomos“ dëlprieðtaringos akademinës visuomenëspaèios egzistencijos motyvacijos – „kàmes galime padaryti bûdami skurdþiai(moksliniai tyrimai ir lavinimas yra sudëtingiir brangûs)“ – ir „valdþios“ bei tø, kurie„sëdi ant pinigø maiðø“ – „rinka, rinka;uþsidirbkite – mes pinigø neðvaistomeneþinia kam“. (Ið tikrøjø – pinigai neatsirandaið niekur, o pakliuvæ „á ... nagus“jie yra stipriai laikomi.) O „neþiniakam“ sàvoka labai jau reliatyvi – („sudþiûvusio“)profesoriaus samprotavimai kaikuriø yra priimami kaip „pasiðnekëjimas“su anuo pasauliu.„Gërybiø“ cirkuliacija visuomenëje apsiribojatrimis pagrindiniais srautais – prekiø,pinigø ir þiniø.Kaip þinome, sëkmingà informacinësvisuomenës veiklà lemia kelios susipynusiosaplinkybës: ðvietimas, visuomenësnariø kvalifikacija, informacija ir josinfrastruktûra....Dievaitá Mamonà (kaip ir kiekvienàspecdievybæ) ne visi vienodai garbina ...Pinigai... Istoriniame kontekste ir viena,ir kita nëra nauja; pats Vilniaus universitetasyra pergyvenæs ne vienà pakilimøir smukimø laikotarpá.Taigi ...34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Virtualioji simuliacijair universitetaiProf. habil. dr., LMAnarys korespondentasFeliksas IVANAUSKASProf. dr. AlgimantasJUOZAPAVIÈIUSProf. habil. dr.Evaldas GARÐKAModelis: uragano akis absorbuoja debesis;fragmentas– O gal tamsta pirktumei ið manæs koká„kompiuteriná modelá“?– Nesupratau. Ar tai mašina, spausdinantipinigus?– Ne visai. Tai „mašina“, rodanti kelià....Kur pinigai auga.Kompiuterinis modeliavimas.Kas tai?Tai nëra kaþkas nesuprantamo ar antgamtiðko.Bet jei pasiûlysi kuriam savo paþástamam,turinèiam puikiausià analitiná beikompiuteriná iðsilavinimà: „sukurk man(toká ir toká) kompiuteriná modelá“ – jis labaisutriks. Sutriks dël nuojautos, kadmodelio kûrimas – tai komandinis darbas,o jeigu jisai nëra vadybininkas, tokiauþduotis jam bus nepakeliama.Kompiuteriniai modeliai, išsiplëtojæ iðprieð keletà deðimtmeèiø fizikoje atsiradusiosskaitmeninio eksperimento krypties,jau yra pasilypëjæ ne per vienà savo sëkmingoaugimo „spiralës“ vijà ir lepinasi superkompiuteriøspinduliuose.Modeliø „maðininis (ESM)“ kûrimasbuvo toks sëkmingas, kad neapsiribotatiktai analitiniais fizikos bei technikos srièiømodeliais – jos buvo pakankamai matematizuotosir jose veikë grieþti analitiniaisàryðiai tarp vyksmus apibûdinanèiøparametrø; ðie modeliai paprastai duodavogrieþtà rezultatà. Ðalia analitiniø modeliøatsirado modeliai, apibûdinantys„kas bus, jeigu ...“ Vadinamieji imitaciniaimodeliai – analitiniø prieðingybë; pastariejiatliekami tarytumei bandymø ir klaidømetodu. Pats modeliavimas ið grieþtosfizikinës-techninës srities prasiskverbëá kitas gamtamokslines sritis, ekonomikàbei sociologijà.Bendriausias tiek analitiniø, tiek imitaciniøir kitø modeliø klasifikavimas galëtøbûti pavaizduotas schema:Modeliams yra bendra, kad jø kûrimasneiðvengiamai turi praeiti keletàsvarbiø etapø. Taitikslo bei uþdavinio formulavimas,objektø, jø klasiø ir tarpusavioryðiø nustatymas;sudarymas informacinio, þenklinio(formulës, algoritmai), programiniomodelio;kompiuterinio eksperimento atlikimas;rezultato analizë, sprendimøpriëmimas (rezultatas tenkina-netenkina)bei galimas proceso kartojimaspagal koreguotus duomenis.Apibûdinus ðiuos pagrindinius darboetapus, tampa aišku – modeliui sukurtireikalinga specialistø komanda, dirbantiuþsibrëþtàja kryptimi ir siekianti vieningorezultato; iðaiðkëja ávairiø srièiø specialistøpsichologinio sugebëjimo bûtinybë dirbtikomandoje (kuo ne krepðinis?).Dar viena svarbi aplinkybë – kompiuteriniammodeliavimui palankiausios sàlygosyra universitetuose, kur koncentruojasiaukðèiausios kvalifikacijos ávairiø srièiøspecialistai – taigi yra unikalus intelektinispotencialas, ið kurio nesunku suburtilaikinuosius kolektyvus – modeliø kûrimokomandas. Taèiau èia, kaip ir per visà sudëtingesniømoksliniø tyrimø istorijà, nuolatinësilpnoji grandis tebëra darbo organizavimas,vadybiniai procesai (dël sunkausspecialisto kompetencijos ir jo vadybiniøsugebëjimø suderinamumo).Modelis: cunamis uþlieja Tokijà; fragmentasAr galimas kompiuterinio modeliavimoporeikis valstybës bei jos ûkio valdymui?Neabejotina. Tokio modeliavimoporeiká lemia vadovø iðsilavinimas, profesinëkompetencija, intuicija.Kaip ir kam „meldþiamasi“universitetuoseIstorinë universitetø priedermë sudarytaið jø siûlomo visuomenei bent jau ketursluoksnio„pyrago“:viena – kurti þinias;antra – skleisti jas (ið kartos á kartà);treèia – tenkinti (visuomenës nariø irpaèios visuomenës) socialinius poreikius;ketvirta – ugdyti þmoniø paþiûras irelgsenà.... Dar viena èia nepaminëta universitetøpriedermë – greièiau privilegija –yra ta, kad jie veikia, rengia, mokina neto, kas yra, o to, kas gali bûti; taigi reikiapripaþinti, kad universitetai dirba neþinomaiateièiai.Ne kartà siûlyta iðeitis universitetamspatiems prasimanyti pinigø, t.y. padary-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 35

ti universitetø profesorius verslininkais irviskà (kà tiktai galima) parduoti. Suprantama,kyla klausimas – kuri iš šiø srièiøjums atrodo „tinkamiausia“ profesûrosverslui? Kad profesoriai-verslininkai sugebëtø„verstis“.Sunkokai suderinami dalykai. O gal –juk yra dar viena, kitokia iðeitis – visusverslininkus „padaryti“ universitetø profesoriais.Taigi kurià iðeitá jûs renkatës?...Absurdas, kuris visiems yra aiškus.Ypaè tada, kai prisimenama savøjøvaikø ateitis. Vël klausimas – o gal atsirastøkoks tëvas ar motina, kuris nesvajotø,kad jo sûnus ar dukra bûtø iðlavinto,apðviesto proto, kad jø vaikø pasitikëjimàsavimi sukeltø ne tiktai praleisti jaunystësmetai tarp universiteto sienø, betir keliasdeðimties þymiø profesoriø paraðaispatvirtinti jø sugebëjimai.... Lieka senas senas þmonijos atradimas– meno ir mokslo fundacijas galipaskatinti tiktai pati valstybë. Arba...smegsime visi.Apþvelgus ðias priedermes, iðaiðkëjaviena universitetø giluminë problema,kurià nutyli „pertvarkos ðaukliai“. Þiniøapimtis sparèiai auga: manoma, kadmaþdaug kas septyneri metai jø padvigubëja.Jei kurios valstybës valdþia bûtøtokia „sàmoninga“ ir, paskelbusi „galàiðlaidavimui“, uþdarytø visus savo ðaliesuniversitetus, nuleistoji uþdanga tepasitarnautø„gyvuliø ûkiø“ suklestëjimui,o gyvenimo kokybæ (pasauliniameþiniø ir informacijos amþiuje) telemtø proplyðelius besiskverbiantis á iðrinktøjø sàmonæ... ðis bei tas, ðio to šiek tiek ir kaippaklius.Ðiandien gyvename, skæstame (ne tiktaiápakavimø) informacijos pertekliuje, betparadoksas – patys þinome per maþai.Negana to – šaukiasi ir kita problema– þinios smulkëja. Kyla þiniø atrankos,jø ávertinimo bei analizës problema.Dëstytojas tampa nebe mokytoju, o þiniøvadybininku. Kartu kyla þiniø reikðmingumokrizë. O ir pats aistringas norasjø ieðkoti tarytum prislopinamas. Þiniøir asmenybës reikðmingumo paieðkosdaugelá veda prie abejonës, ar tai iðvisturi kokià prasmæ (vyriðkajai visuomenësdaliai darosi netenkinamas ir gyvenimoprasmës siekis).Nepaisant viso to, mokymosi motyvacijaturëtø akcentuoti lavinamà sugebëjimàprisitaikyti prie permainø ir kintanèiosdarbo rinkos, iðsiugdyti mokëjimàdirbti komandiná darbà, spræsti problemas,kurti naujoves, kurti „naujà tiesà“.... Nors tokie palinkëjimai – abstraktûsir yra tarytum sunkiai pasiekiamas horizontas,bet informacinës þiniø visuomenësaplinkybëmis neišvengiami.,,LitGrid” tinklo valdanèiojo mazgo – VU MIF superkompiuterio paleidimo ceremonijosdalyviai (ið kairës): akad. L.Telksnys, VGTU SC vadovas dr. R. Kutas, VU prof. F. Ivanauskas,firmos BGM direktorius A. Birmontas, MA prezidentas akad. Z. R. Rudzikas, ,,LitGrid” Tarybospirmininkas VU prof. A. Juozapavièius.SuperkompiuteriaiKompiuterinio modeliavimo darbø sudëtingumasëjo koja kojon su skaièiavimotechnikos tobulëjimu ir galimybe pertrumpesná laikà gauti projektuojamo uþdavinioatsakymà. Nuo XVII ar XIX amþiaus(kai Pascalis ar Babbage pasiûlë skaièiavimomaðinas) iki dabar standartinës aritmetinësoperacijos kaina sumaþëjo 10 15kartø, greitis pasiekë iki 10 15 operacijø persekundæ; kartu algoritmø efektyvumas perpastaruosius 35 metus padidëjo 10 8 kartø.Kompiuterinë technologija yra sudëtingasprocesas, apimantis ne tiktai mokslotyrimus, bet ir pramonæ; be to, patys didelionaðumo skaièiavimai reikalauja daugspecifiniø þiniø – iðsivysèiusiø ðaliø universitetuosejie sudaro vos ne atskirà disciplinà.Taip yra todël, kad skaièiavimai superkompiuteriuvaidina centriná vaidmenáefektyviai jungiant teorinius ir eksperimentiniustyrimus ir ágalina netgi labai sudëtingøreiðkiniø didelio efektyvumo kompiuterinámodeliavimà. Kita vertus, tobulinimasesamos kompiuterinës technikos priklausonuo to, ar bus surastas bûdas gamintimaþesnius ir, dar svarbiau, tikslesnius prietaisus.Tikimasi, kad ateityje puslaidininkiniusprietaisus pakeis organiniai junginiai.Mokslinëse laboratorijose jau yra sukurtimolekuliniai loginiai prietaisai: Kalifornijosuniversiteto ir HP laboratorijos mokslininkaiuþpatentavo technologijà, kurià naudojantgalima pagaminti kompleksiná, t.y.atliekantá kelias operacijas, nanodydþio logináprietaisà. Turint nanoprietaisus atsirasgalimybë tirti tokias medþiagø savybes, kuriøðiuo metu turimomis priemonëmis beitechnologijomis tyrinëti negalime. Vertapaþymëti, kad molekuliniø prietaisø, skirtøplaèiajam naudojimui, atsiradimas busreikðmingas postûmis visuomenës raidai;pramonë taip pat galës gauti pelno, taikydamadidelio tikslumo, bet pigius gamybosprocesus. Taigi modeliuoti ir iðrasti molekuliniusprietaisus pramoninei gamybaigalima kompiuteriu – nanotechnologijosplëtra yra neatsiejamai susijusi su kompiuterinëstechnikos plëtojimusi. Pastaraisiaismetais nanoelektronika, mobiliojo ryðio komunikacijos,plaèiajuostës technologijos tebëraprioritetinës mokslo kryptys. Šiandienteorinis modeliavimas, pvz., nanotechnologijoseyra vienas ið pigiausiø ir paprasèiausiøbûdø iðtirti platø diapazonà ávairiausiønanoprietaisø; atrinkti tai, kas yra labiausiaitikëtina ir labiausiai tinkama gaminti pramoniniubûdu, bei iðtirti ávairias fizines ir cheminesmodeliuojamø medþiagø savybes.Perspektyvus ir kitas kompiuteriniøištekliø didinimo kelias – lygiagreèiø ir paskirstytøskaièiavimo tinklø infrastruktûroskûrimas (angl. grid). Tai viena iš naujausiøsparèiai besiplëtojanèiø technologijø.Jos esmë – turimø kompiuteriniø ištekliøsujungimas á vienà bendrà sistemà. Ðitechnologija þavi tuo, kad sukuriamas galingassuperkompiuteris, kurio dalys geografiðkaiyra toli viena nuo kitos, o kompiuteriai„bendrauja“ internetu – sukuriamasvirtualus kompiuterinis telkinys telekomunikacinëjeinfrastruktûroje. Ðiuo atvejuyra naudojami tie kompiuteriniai resursai,kuriø realus jø savininkas nenaudoja.Taigi turima kompiuterinë technikane tik yra maksimaliai iðnaudojama, betir prapleèiamos jos galimybës – padidëjakompiuterinës atminties ištekliai.Šiuo metu jau yra numatyta grid technologijastaikyti aukðtøjø energijø fizikoje.Skirtingø moksliniø laboratorijø mokslininkaiturës galimybæ gauti CERN‘e atliekamoeksperimento duomenis. Ádiegus gridtechnologijas medicinoje bei sveikatos apsaugoje,atsiras galimybë virtualiai stebëtiunikalias operacijas, atlikti nuotolinæ diagnostikà,o bioinformatikoje – þmoniø genomostudijas bei suprasti genetiniø ligø prieþastisir dar daugelyje kitø srièiø, tokiø kaipnanotechnologijos, inþinerija, gamtiniai ištekliaiir aplinka. Tokia tematika apima aukðtosenergijos fizikinius tyrimus, duomenø36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

analizæ, biologinius ir medicinos tyrimus,chemijà ir biochemijà, aplinkos reiðkiniømodeliavimà (potvynius, meteorologijà, hidrologijà),mobiliàsias technologijas, finansusir verslo modelius (virtualø verslo organizavimà)ir kt. Lietuvoje dabar yra vykdomi„LitGrid“ ir „BalticGrid“ projektai, kuriesprendþia techninius-organizacinius uþdavinius– ágalina kompiuterius fiziðkai dalintisatmintimi, skaièiavimø galia, duomenøperdavimo srautais, interaktyviai valdytimoksliniø tyrimø prietaisus. Ðie projektai jaudabar jungia visus didþiausià potencialà turinèiusLietuvos universitetus ir institutus.Kas valdo superkompiuterá – tasvaldo pasauláTegu ir ne taip „skambiai“ – bet kasmoka já naudoti, tas tikrai valdo svarbiausiasûkio arterijas – þiniø, prekiø ir pinigøpasaulá.Ekonomikos, rinkos bei þiniø globalizacijaaðtrina konkurencinius vyksmus,netenka darbo paprasèiausiø profesijø,þemiausios kvalifikacijos þmonës. O ir paèiosþinios sensta labai greitai. Jau anksèiaubuvo nurodyta, kad „susidaro galimybësformuotis „elitiniams“, išskirtiniamsvisuomenës sluoksniams, kuriøveikla grindþiama tobulu informaciniu aprûpinimuir iðskirtinëmis galimybëmis realizuotisavus tikslus“.Kartu iðkeltas ir pabrëþtas „naujojo humanizmoprincipas“, kur þmogus savomokslà ir mokslumà, savo veiklà skiria„maþiesiems, skriaudþiamiesiems savobroliams, kad jie niekada netaptø kitø tarnais,kad jiems – silpniesiems, iðnaudojamiesiems,pamirðtiesiems – bûtø suteiktavisokeriopa pagalba“.Mes visi viliamës ir tikime, kad universitetuosetebëra didesnis procentas (negutarp „fariziejø“) „ðviesiosios dvasiosapsëstøjø“, kuriems „þinios tarnauja nejiems patiems (mokslo þmonëms)išaukštinti, jø savitroðkai tenkinti, o ...padëtirasti kelià á ðviesà vargðams“ ir jø vaikuèiams.(Èia mes neturime omenyje tø,kuriø dienos uþduotis sukasi ne apie kartøateitá ar „hadronø kolaiderius“, o keletotuðèiø buteliø sëkmingà „medþioklæ“ir jø kuo skubesná iðkeitimà á pilnà.)Valdþios vyrø dabartiniai ðûkavimaiapie krizæ (gana apgraibomis jà tesuvokiant,t.y. neturint modelinio vertinimo) irbandymas rodyti kelià nepranoksta aklovedlio patarimø kitiems akliesiems.Supervalstybë, kurioje prieð kurá laikàkilo finansø griûtis, sudrebinusi visopasaulio ekonomikà, skatina kompiuteriniøpaieðkos modeliø kûrimà, siekia optimizuotisvertus, ðvelninanèius tokiosgriûties padarinius; kartu yra siûlomaefektyvinti tiek superkompiuteriø, tiek tokiøcentrø darbà.PalyginamiejiplutoidøEridës,Plutono,MakemakioirHaumëjosdydþiai.Taip patparodytikandidataiá plutoidusSedna,Orkas,Kvaharasir VarûnaSaulës sistemos irAtkelta ið 9 p.Nepaprastai ádomus yra Saturno palydovasEnceladas. Ðio 500 km skersmenskûno pavirðius sudarytas ið grynoledo, kuriame vietomis matyti daugapskritø meteoritø iðmuðtø krateriø, o kiturplyti sutrûkinëjæ ledo laukai. Ledo lûþiaipuikiai matomi Cassini gautose nuotraukoseir vadinami „tigro dryþiais“. Ypaèjø daug ties pietiniu aðigaliu. Ledo lûþiaikai kur tæsiasi net iki 150 km, plyšiø plotisiki siekia 1 km. Lûþiø vietose daug kurtrykðta ið vandens garø ir ledo kristalëliøsudaryti geizeriai. Geizeriai taip pat iðmetaanglies dioksidà ir monoksidà, metanàir sudëtingesnes organines molekules.Geizeriø iðmesta medþiaga abipusplyðiø sudaro aukðtus pylimus. Tai liudija,kad po ledu yra skysto vandenssluoksnis. Taigi Enceladas labai panaðusá Jupiterio palydovà Europà.Cassini gautos nuotraukos rodo,kad Saturno naujieji palydovai Atlantasir Panas yra „skraidanèiø lëkðèiø“formos (þr. 9 p.). Manoma, kad palydovai„iðaugo“ ties pusiauju uþgrobdamimedþiagos ið Saturno þiedø.Aplink Saturno palydovà Rëjà atrastitrys silpni ið dulkiø ir ledeliø sudarytiþiedai, esantys 500, 700 ir 760 km nuopavirðiaus. Iki ðiol buvo þinomos tik keturiosþieduotos planetos – Jupiteris,Saturnas, Uranas ir Neptûnas. Þiedaiapie palydovà atrasti pirmà kartà.Atrodo, kad pagaliau iðaiðkinta paslaptis,kodël Saturno palydovo Japetoviena pusë tamsi kaip degutas, o kitaastronautikosnaujienosðviesi kaip sniegas. Tamsioji pusë visadaatsukta palydovo skriejimo kryptimi irant jos krinta anglingos ir ledinës dulkelësið Saturnà supanèios erdvës. ÁkaitinusSaulei, ledo dulkelës iðgaruoja ir susidarægarai kondensuojasi ant kitos Japetopusës. Kadangi anglingos dulkëslieka, viena palydovo pusë vis tamsëja,o kita ðviesëja. Cassini stebëjimai patvirtino,kad juodoji Japeto pusë ðiltesnë uþðviesiàjà pusæ 15 kelvinø. Ðis reiðkinysvadinamas termine segregacija.Iki šiol Cassini atrado penkis naujusSaturno palydovus. Dabar þinomajau 60 Saturno palydovø.PlutoidaiTarptautinë astronomø sàjunga nutarëávesti naujà Saulës sistemos kûnøkategorijà, pavadintà plutoidais. Plutoidaiyra: (1) dangaus kûnai, skriejantysaplink Saulæ orbita, kurios didysis pusaðisyra didesnis nei Neptûno planetos;(2) jø masë yra pakankama, kad dël gravitacijoságautø artimà sferoidui pavidalà;(3) taèiau masë yra nepakankama,kad bûtø iðvalyta jø orbitos aplinka nuokitø, maþesnës masës kûnø. Dabar þinomiketuri tikrieji plutoidai (skliaustuoseduotas dydis) – Eridë (2400 km), Plutonas(2390 km), Makemakis (1300–1900 km) ir Haumëja (1960×1518×996km, kiauðinio formos). Dar apie 10 þinomøtransneptûniniø objektø yra kandidataiá plutoidus. Didþiausi jø kartu suplutoidais pavaizduoti paveiksle.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 37

Atkelta ið 21 p.Visosvaivorykðtësspalvos4 pav. Papildomi vaivorykðtës lankaiI.Niutono amþininkas E.Halis numatëaukðtesniøjø eiliø vaivorykðèiø egzistavimogalimybes. Pavyzdþiui, treèiosioseilës vaivorykðtë (ðviesos spindulys atsispindivandens laðo viduje 3 kartus) turëtøbûti matoma kaip 85 o skersmens ratasaplink Saulæ. Taèiau treèiosios eilësvaivorykðtës ðviesumas yra per menkas,kad jà galima bûtø áþiûrëti akinanèiojeSaulës ðviesoje. Per visà vaivorykðèiøstebëjimo istorijà tai pavyko tik keletuilaimingøjø, taèiau kartais pagrástai abejojama,ar tai nebuvo lakios jø vaizduotësvaisius. Iðradus lazerinius ðviesos ðaltinius,ne tik treèiosios, taèiau ir kur kasaukðtesniø eiliø vaivorykðtës (net iki 200-osios!) gali bûti nesunkiai matomos monochromatinëje(vienspalvëje) lazerioðviesoje.Vaivorykðtë gali atsirasti ir Mënulioðviesoje. Taèiau Mënulio vaivorykðtë yralabai retas reiðkinys, kadangi kamuoliniølietaus debesø susidarymà sàlygojantysoro masiø konvekcijos reiðkiniaivyrauja dienos metu, o naktá rimsta. Antravertus, Mënulio ðviesa yra beveik mi-lijonà kartø silpnesnë nei Saulës, taigi irtà retà Mënulio vaivorykðtæ visai nesunkupraþiopsoti. Kas kita yra dirbtinës vaivorykðtës,susidaranèios fontanuose arvandens èiurkðlëse. Tinkamai pasirinkusmatymo kryptá ir kampà, jas galima išvystibet kurià saulëtà dienà.Vaivorykðtë ir ðviesos bangosNors geometrinë Dekarto vaivorykðtësteorija buvo labai patogi ir paprastaipaaiðkino fizikinius vaivorykðtës susidarymoprincipus, taèiau ji turëjo keletà esminiøtrûkumø: liko nepaaiðkinta, kaip atsirandasvarbi vaivorykðtës detalë – vadinamiejipapildomi vaivorykðtës lankai(angl. supernumerary bows), koks yra vaivorykðtësspalvø intensyvumas ir dël kovaivorykðtë kiekvienà kartà atrodo vis kitokia.Geometrinë optika á ðiuos klausimusatsakyti nepajëgë.Ðias problemas pirmoje XIX a. pusëjeëmësi spræsti anglø matematikas serasG.Airy, kuris, bûdamas dar ir karaliðkuojuastronomu, ásiamþino istorijoje kaipþmogus, ávedæs nuliná Grinvièo dienovidiná.Seras G.Airy paþvelgë á vaivorykðtækitaip. Remdamasis olandø fiziko C.Hiuigensojau XVII a. suformuluotu principuapie ðviesos bangø ðaltinius ir frontus, Airyapraðë vaivorykðtæ ne kaip ðviesosspindulius, bet kaip ðviesos bangas, kuriasiðkraipo vandens laðai. Airy vaivorykðtësteorija buvo labai moderni, ji áskaitëbangines ðviesos savybes – interferencijàir difrakcijà. Banginë vaivorykðtës teorijabuvo milþiniðkas þingsnis á prieká – jiteisingai paaiðkino visas stebimas vaivorykðtësdetales, taip pat ir jø kaità priklausomainuo lietaus laðø dydþio. TæsdamasAiry darbus, XIX a. pabaigoje W.Pertnerissuformulavo áþymøjá „vaivorykðtës integralà“,kuris leido tiksliai ávertinti vaivorykðtësspalvø intensyvumà. Airy teorijosðviesoje netruko paaiðkëti, kad pati kompaktiðkiausiavaivorykðtë, kurios lankoplotis, t.y. regimasis kampinis atstumastarp raudonojo ir violetinio kraðtø tëra 1,8 o ,matoma kai vandens laðø dydis yra 0,5-1 mm. Ið esmës tokiai vaivorykðtei idealiaitiko geometrinis Dekarto aprašymas.Papildomø vaivorykðtës lankø atsiradimoprieþastá jau 1803 m. teisingai ávar-Autoriaus nuotraukosdijo T.Youngas, paaiðkindamas, kad jiesusidaro dël ðviesos bangø interferencijosreiðkinio. Nors ðie lankai vadinami papildomaisvaivorykðtës lankais, ið esmësjie yra neatsiejama pagrindinës vaivorykðtësdalis (4 pav.). Dvi gretimos ðviesosbangos vandens laðe nusklinda ðiektiek skirtingà atstumà, todël matome bangø„muðimus“: jei iðëjusiø ið vandens laðoðviesos bangø fazës sutaps, matysimeðviesos paryðkëjimà, o jei bus prieðingos– bangos viena kità uþgesins. Tokiebangø „muðimai“ optikoje vadinamiðviesos bangø interferencija, dël to papildomivaivorykðtës lankai kartais dar vadinamiinterferenciniais lankais. Šie lankaiyra ne kas kita, kaip tam tikra kryptimisusidarantys interferenciniai maksimumai,o regimasis kampinis atstumas tarpjø yra atvirkðèiai proporcingas vandenslaðo dydþiui. Tai reikðtø, kad kuo didesniyra lietaus laðai, tuo glaudesni yra interferenciniaimaksimumai ir tuo arèiau pagrindinësvaivorykðtës lanko jie matomi.Jei lietaus laðø dydis virðija 0,5 mm, interferenciniaimaksimumai ima klotis antvioletinës pagrindinio vaivorykðtës lankodalies. Paprastai lietaus stulpe esantysrealûs vandens laðai daþniausiai bûnagana ávairaus dydþio, tad visai logiðkamanyti, jog skirtingo dydþio vandens laðøformuojami interferenciniai maksimumaiturëtø susilieti á vientisà silpnà ðvytëjimà,o papildomi vaivorykðtës lankai varguar ið viso galëtø bûti matomi. Taèiautaip nëra; ryðkûs papildomi vaivorykðtëslankai matomi labai daþnai, nors varguar galima tikëtis, kad visi lietaus laðai bûtøvienodo dydþio. Ðá paradoksalø gal-38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

5 pav. Rûko juostavosûká tik visai neseniai iðnarpliojo A.Freizeris.Jis apskaièiavo, kad, esant polidispersiniamvandens laðø dydþio pasiskirstymui,papildomus vaivorykðtës lankusformuoja tik tie vandens laðai, kuriø dydispatenka á siaurà 0,2–0,3 mm intervalà.Freizeris parodë, kad bûtent tokio dydþiovandens laðuose atsirandanèiø interferenciniøjuostø padëtis beveik nepriklausonuo vandens laðo dydþio. Beje,papildomi vaivorykðtës lankai aiðkiausiaimatomi ties vaivorykðtës virðûne ir visiðkaiiðnyksta vaivorykðtës apaèioje. Ðá faktàgalima paaiðkinti atsiþvelgus á vandenslaðø formà. Paprastai ásivaizduojama, kadvandens laðai yra idealiai apvalûs, t.y. sferoidai.Taèiau realybëje,krisdami þemyn,vandens laðaidël sunkio ir oro pasiprieðinimojëgø sàveikossusiploja vertikaliai– ið sferoidøvirsta elipsoidais. Tikpaèiø maþiausiø vandenslaðø, kuriø skersmuomaþesnis nei0,2 mm, forma iðliekanepakitusi. Kuo didesnisbus vandenslaðas, tuo smarkiau jis krisdamas susiplos.Pavyzdþiui, labai dideli, keleto milimetrøskersmens vandens laðai krisdamisusiploja dvigubai. Tokiu bûdu vaivorykðtëslanko virðutinæ dalá formuoja santykinaimaþesni vandens laðai, o apatinædalá – didesni.Vaivorykðtës iðvaizda smarkiai priklausonuo lietaus laðø dydþio. Paèios ryðkiausiosvaivorykðtës, kaip ir galima tikëtis,bûna esant dideliems vandens laðams,kuriø skersmuo didesnis nei 1 mm.Tokiu atveju virðutinis vaivorykðtës lankokraðtas yra tamsiai raudonas, o ypaè geraimatomos ðiaip jau danguje retos þaliair violetinë spalvos. Ant violetinës vaivo-rykðtës juostos klojasi ryðkûs ir tankûs papildomivaivorykðtës lankai. Kai lietaus laðøskersmuo sumaþëja iki 0,5 mm, raudonasisvaivorykðtës kraðtas iðblunka, otamsiai raudona spalva iš viso pradingsta.0,2–0,3 mm dydþio lietaus laðø kuriamosvaivorykðtës spalvø gamoje raudonosspalvos ið viso nebematyti, iðorinisjos kraðtas tampa oranþinis, nors visoskitos spektro spalvos tebëra gerai matomos.Papildomi vaivorykðtës lankai ðiuoatveju labai ryðkûs ir kontrastingi, juos skiriagerai áþiûrimos tamsios juostos. Lietauslaðø dydþiui sumaþëjus iki 0,1 mm,vaivorykðtës lankas pastebimai iðplinta,o jo spalvos ima blykðti. Taip atsitinka dëlðviesos difrakcijos reiðkinio: maþi vandenslaðai papildomai iðkreipia ðviesosbangø frontus, dël to atskiros vaivorykðtësspalvos ima persikloti. Tokià vaivorykðtægalima stebëti dulksnoje. Rûko laðeliøskersmuo yra dar maþesnis (

juostà. Na, o debesyse vandens laðeliøskersmuo yra toks maþas, kad jokia vaivorykðtëjuose susidaryti negali. Retais atvejaisdebesyse gali bûti matomi vadinamiejidebesø kontrasto lankai (angl. cloudcontrast bows) – blyðkios rûko vaivorykðtësatitikmuo.Vaivorykðtës spalvos ir ðviesossklaidaDaþnai þavimasi vaivorykðtës spalvøsodrumu ir grynumu, taèiau, remiantismoksliniu spalvø apibrëþimu, vargu ar vaivorykðtësspalvas galima bûtø pavadintigrynosiomis. Ið tiesø kiekviename vaivorykðtëstaðke matome tam tikrà spalvø miðiná,kurá sudaro tiek paèios vaivorykðtësspalvos, tiek ir pakeliui iðsklaidyta bei atspindëtaSaulës ðviesa. Be kita ko, Saulësspinduliø pluoðtas nëra visiðkai lygiagretusdël Saulës disko kampinio matmens,kas irgi savo ruoþtu sàlygoja papildomàspalvø susimaiðymà. Spalvosgrynumà galima apibrëþti kaip jos monochromatiðkumà,t.y. grynàsias spalvassudaro tik labai siauras ðviesos daþniø(ar bangos ilgiø) spektras. Þmogaus akisgeba puikiai skirti grynàsias spalvas – águdusiakis gali nesunkiai pastebëti net keletonanometrø bangos ilgio grynøjø spalvø,kurias spinduliuoja lazeriniai ðviesosðaltiniai, pokyèius. Taèiau gamtoje grynosiosspalvos neegzistuoja, o pagrindinismûsø ðviesos ir gyvybës ðaltinis – Saulë– spinduliuoja visø bangos ilgiø regimàjàðviesà, kurià mûsø akis mato kaip baltà.Taèiau vaivorykðtës spalvos, nors ir nëragrynosios (monochromatinës) siauràjaprasme, yra vienos gryniausiø, kokias tikgalima pamatyti gamtoje. Spalvos grynumusu vaivorykðte gali lygintis tik besileidþiantiraudona Saulë, esant didelei atmosferossklaidai.Vaivorykðtës spalvø gamà sudaro netik akiai matoma ðviesa. Naudojant prietaisus,vaivorykðtës lanke galima uþregistruotiir akiai nematomas – ultravioletinæbei infraraudonàjà spalvas. Jø abiejøintensyvumas yra kur kas maþesnisnei regimojo spektro spalvø, taèiau toprieþastys yra labai skirtingos. Infraraudonojiðviesa yra stipriai slopinama vandenyjedël sugerties, tuo tarpu ultravioletinæðviesà smarkiai sklaido atmosfera,nors vanduo ðioje spektro srityje kaiptik yra skaidriausias.Paþvelgus atidþiau, galima pastebëti,kad net ir paties spalvingiausio vaivorykðtëslanko ryðkumas nëra vienodas. Apatinë(esanti prie horizonto) vaivorykðtëslanko dalis paprastai yra kur kas ryðkesnënei virðutinë. Ðis efektas yra tuo þenklesnis,kuo þemiau yra Saulë, t.y. kuodidesnë vaivorykðtës lanko dalis pakilusivirð horizonto. Nevienodà vaivorykðtëslanko ryðkumà sàlygoja dvi prieþastys. Visøpirma dël vandens laðo susiplojimoapatinæ vaivorykðtës lanko dalá formuojasantykinai didesni, o virðutinæ – maþesnivandens laðai. Yra nustatytas ádomus faktas:jei vandens laðai bûtø iðtásæ vertikaliai(kaip kad kabantys laðai, prieð pat atitrûkdaminuo pavirðiaus), virðutinë vaivorykðtëslanko dalis bûtø kur kas ryðkesnënei apatinë. Antra, regimasis vaivorykðtësryðkumas smarkiai priklauso nuo foniniodangaus apðviestumo. Kuo tamsesnisdangaus fonas, tuo ryðkesnës ir kontrastingesnësmums atrodys vaivorykðtësspalvos. Lietaus debesys paprastai yratamsiausi ties horizontu, tad minëtos vaivorykðtëslanko ryðkumo variacijos labiausiaipasireiðkia tolimo lietaus vaivorykðtëse.Ádomu ir tai, kad labai stiprûselektriniai laukai, kuriø stipris formuojantisaudros debesims gali siekti net iki 40kV/m, bei akustinës griaustinio bangossàlygoja trumpalaikes vaivorykðtës lankospalvø ryðkumo variacijas, kurias sukeliavandens laðø ásielektrinimas ir smûginësgarso bangos.Dël daugkartinës ðviesos sklaidosapatinë vaivorykðtës lanko dalis yra netik daug ryðkesnë, bet ir raudonesnë. Kaipþinia, mëlyna ir violetinë spalvos yra stipriaisklaidomos atmosferoje (dël to dangusyra mëlynas). Kuo didesnis bus atstumas,kurá Saulës ðviesa turës nukeliautiiki lietaus laðo ir gráþti iki stebëtojo, tuomaþiau violetinës ir mëlynos spalvos pasieksstebëtojo aká. Saulei esant prie pathorizonto, jos ðviesai reikia prasiskverbtipro storà atmosferos stulpà, dël to nuraustatiek pati Saulë, tiek ir vaivorykðtë(6 pav.). Kai ðviesos sklaida atmosferojeyra labai stipri (pvz., dël dulkiø ar oro tarðos),vaivorykðtëje jokiø kitø spalvø, iðskyrusraudonà, nebelieka.Á vaivorykðtës spalvø, jø ðviesumo,grynumo ir kontrasto variacijas dëmesysatkreiptas palyginti neseniai. Iki tol vaivorykðtëbuvo nagrinëjama kaip reiðkinys,susidarantis kaþkur uþ Þemës atmosferosribø ar vakuume. Taèiau akivaizdu,kad vandens laðø aerodinaminës savybës,lietaus stulpo optinis tankis, atmosferosskaidrumas, apðvietimo sàlygos lemia,kad vaivorykðtë kiekvienà kartà atrodovis kitaip – ji nuolat keièiasi ir alsuoja,nesiliaudama þavëti visus, kam tik pavykstajà pamatyti. Iki ðiol tebelikæ ir daugmokslinio þavesio: modernûs vaivorykðtësskaitmeninio modeliavimo iððûkiai siejamisu realios vaivorykðtës susidarymuesant natûralioms gamtinëms sàlygoms,áskaitant visus minëtus efektus.Ðiuolaikinis optiniø atmosferos reiðkiniømodeliavimas daþnai remiasi matematiðkaikur kas sudëtingesne Mie ðviesossklaidos teorija, kuri dël savo universalumo,kaip sakoma, tinka visiems gyvenimoatvejams. Matematinius ðios teorijospagrindus 1908 m. padëjo vokieèiøfizikas G.Mie, taèiau, kaip daþnai nutinkamoksle, jo teorija iðkart nesulaukëdidelio pripaþinimo. Galbût tai ávyko dëlto, kad Mie sklaidos teorija iš pradþiø buvosukurta labai specifiniam uþdaviniuispræsti – norint paaiðkinti elektromagnetiniøbangø sklaidà koloidiniuose tirpaluose.Ði teorija nebuvo matematiðkai grakðti,veikiau griozdiðka ir sudëtinga, o skaièiavimaireikalavo daug laiko. Sukûrus kompiuterius,susidomëjimas Mie sklaidos teorijaatgimë. Pamaþu ði teorija tapo galinguinstrumentu modeliuojant ir tyrinëjantvisus optinius atmosferos reiškinius,taip pat ir vaivorykðtæ. Mie sklaidos teorijospoþiûriu maþiausio ðviesos atlenkimokampai suprantami kaip efektyviausiosðviesos sklaidos kampai, kurie priklausotiek nuo ðviesos bangos ilgio, tiek ir nuovandens laðø optiniø bei fiziniø savybiø.Galima sakyti, kad Mie sklaidos teorija galutinaisudëliojo visus taðkus, o kalbantapie vaivorykðtæ, derëtø sakyti – visas spalvasá savo vietas. Nors Airy ir Mie vaivorykðtësteorijø rezultatai plaèiàja prasmeyra beveik identiðki, taèiau Mie sklaidosteorijos privalumas yra tas, kad ji leidþiatiksliai atkurti bei modeliuoti ir aplinkos, kuriojevaivorykðtë susidaro, sàlygas.Mokslinë informacija, kurià suteikiavaivorykðtës stebëjimai paèiomis ávairiausiomissàlygomis, aktuali ir ðiandien. Aiðku,èia jau nekalbame apie vaivorykðtes,susidaranèias Saulës ðviesoje. Vaivorykðteisukurti yra naudojami lazeriniai siaurospektro (vieno bangos ilgio ar, kitaip tariant,monochromatiniai) ðviesos ðaltiniai.„Vienspalviø“ lazeriniø vaivorykðèiø stebëjimaileidþia dideliu tikslumu nustatytilietaus laðø dydá bei jo pasiskirstymà, laðøkritimo greitá, formà bei jos iðkraipymus,lûþio rodiklá ir temperatûrà. Visi ðieparametrai yra svarbûs modeliuojant meteorologiniusreiðkinius. Vadinamoji vaivorykðtëstermometrija ir refraktometrijataikoma ávairiø skysèiø ir dujø kondensacijosprocesams charakterizuoti, skysèiøpavirðiaus átempimams bei skysèiø miðiniamsidentifikuoti nuotoliniu bûdu. Ádomupastebëti, kad vaivorykðtës teorijoskûrimas iki ðiol nëra baigtas. Matematikaivisai neseniai sukûrë kompleksiniøkampiniø momentø teorijà ir paþvelgë ávaivorykðtæ ðviesos kvantø – fotonø lygmeniu.Vaivorykðtës modeliai, kurie matematiðkairemiasi sudëtinga kampiniømomentø teorija, plaèiai taikomi atomo,branduolio ir elementariøjø daleliø fizikoje,tiriant elektringøjø daleliø pluoðtø sklidimoir sklaidos ypatumus.40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Po Jauèio þenkluNumizmatika ir heraldikaVidas ÞIGASDizainerisPabaiga. Pradþia Nr.115 pav.Ispanijos valstybë (nuo 1975) 1994 m.nukalë 10 000 pesetø vertës sidabrinæmonetà (925/1000), reverse vaizduojanèiàkoridos scenà. 73 mm skersmens monetoslauke pavaizduotas koridos metutoreodoro erzinamas puikus jautis, kurispagal tradicijà turi bûti nukautas. 30 000ðiø „Natûra ir kultûra“ serijos monetø nukalëMadrido monetø kalykla. Monetosmasë – 167,75 gramo. Kompozicijai panaudotaispanø dailininko F.Gojos (1746–1828) pieðinys (15 pav.).Jauèiø ir stumbrøLietuvos Respublikosnumizmatikojenëra.Ðiø gyvûnø vaizdøgalima rastimûsø kaimynøLenkijos, Baltarusijos,Rusijos, Ukrainosmonetose.Jauèio, kaip Rytøkalendorius metøsimbolio, pieðiniø pasitaikoAfrikos, Liberijos, Somalio ir Ugandosvalstybiø monetose. Na, o Azijos valstybësKinija, Mongolija, Honkongas, Makau,Singapûras ir Butanas yra reguliariosir tradicinës Rytø kalendoriaus vartotojosir numizmatikos su metø simboliaisleidëjos.* * *Biblijoje minimi altoriai, kuriø kampuspuoðë metalu inkrustuoti ragai. Ðiuos ragusreliginio ritualo metu derëjo ðlakstytiaukojamø gyvûnø krauju. Nusikaltæ þmonësgalëjo iðsigelbëti nuo persekiotojø,jei sugebëdavo ásigauti á ðventyklà ir rankapaliesti altoriø ragus.Biblijos legendose minima, kai supykæsJahvë ragus nuplëð nuo altoriø ir numesjuos ant þemës, baisus dievo pyktiskris ant Izraelio uþ ðios ðalies þmoniø padarytusnusikaltimus.Biblijoje apraðoma scena, kai pranaðasMozë nulipa nuo Sinajaus kalno pasipuoðæsragais. Rytø kultûrø ekspertasA.Jirku tai aiðkina taip: „Palestinoje buvoþinomos veido kaukës, pagamintosið galvijø kaukolës kaulø. Apie tai raðomalotyniðkame Biblijos (Vulgatë) vertime“.Renesanso dailininko Mikelandþelo(1475–1564) ið marmuro iðkalta Mozësskulptûra vaizduoja pranaðà su trumpaisverðiuko ragais.Ragas simbolizuoja „Viešpaties tvirtovæ“(Lukas, I:69). Dievas „sukûrë iðsigelbëjimoragà Dovydo namuose atþalossavo“.Religiniame mene velnias yra vaizduojamassu ávairaus dydþio ragais. Pagamintiið rago indai religinio kulto ceremonialuosetaip pat yra plaèiai naudojami.Ðventieji Hubertas, Osvaldas ir Eustachijuskaip indus naudojo sumedþiotø þvëriøragus. Ðv.Kornelijaus vardas yra kilæsið rago (lot. Cornu – ragas).Lietuvoje Tauragës miesto pavadinimastaip pat kilæs ið tauro rago pavadinimo.Ðis vietovardis þinomas nuo XIII–XIVamþiaus. Kryþiuoèiø kronikos, apraðydamosordino þygius á Þemaitijà, mini ir Tauragæ.Dabartinës Tauragës vietoje tuometoðë dideli miðkai. Kai kurie vokieèiai Tauragævadino Tauroggen (vok. Tau – rasa,Roggen – rugiai). „Taèiau ðis paaiðkinimasneturi jokio pagrindo, netgi paèiø vokieèiøðaltiniuose, nes nëra jokiø duomenø,kad Tauragæ bûtø ákûræ vokieèiai arkiti svetimðaliai“, – raðë Br.Kviklys „MûsøLietuva“IV tome 1968 metais.Egzistuoja nuomonë, kad dabartinësTauragës vietoje buvusi dirbtuvëlë, kur apdirbdaværagus. Ið jø gamindavæ taures,parakines, medþioklës trimitus. Ið èia radosiTauraginë, vëliau sutrumpëjusi á Tauragæ.1969 m. buvo sukurtas Tauragësmiesto herbas. Miesto teisës Tauragei buvosuteiktos 1932 metais. 1997 m. profesoriusgrafikas J.Galkus Tauragës herbàatkûrë naujai. „Raudoname lauke sidabrinistauro (medþioklës) ragas“ – skelbiaherbo apraðymas.Lietuvos RespublikosPrezidentasherbà patvirtino1997 m. kovo 3 d.(16 pav.).Jauèiø ir karviøsimbolika pasitaikoir valstybiniøþenklø heraldikoje.16 pav.Èia ðie gyvûnai atspindikraðto vertybinessistemas. Ðiuo atveju jautis, skirtingainei senovës Egipte, nesimbolizuoja valdþios.Tai greièiau þemdirbystës ir gyvulininkystësþenklas. Jauèius ir karves valstybinëjeheraldikoje vaizduoja valstybës,nepasiþyminèios aukðtu pragyvenimo lygiuar moderniomis technologijomis. Taiagrariniø valstybiø simboliai.Andoros herbe yra pavaizduotos dviraudonkailës karvës ketvirèiuoto valstybësherbo geltonos spalvos apatiniamedeðiniajame lauke. Ant kaklø jos turi poplatø baltà antkaklá, po kuriuo kabo pobaltà varpelá. Karvës pavaizduotos visuûgiu, profiliu pasuktos á herbo vidurá.Botsvanos auksinës spalvos herbinioskydo apatinëje dalyje yra pavaizduotarudakailio jauèio galva su baltais Mënuliopjautuvo formos ragais ir nuleistomisausimis.Indonezijos herbe ant erelio krûtinësvaizduojamas ketvirèiuotas heraldinis skydas.Garbingiausioje vietoje – virðutiniamekariajameraudonosspalvos lauke– pavaizduotaraguotajuodakailiojauèio galva.Jo akys þiûritiesiai á þiûrovà(17 pav.).NepaloKaralystëspeizaþiniame herbe vaizduojama baltakarvë. Ji stovi profiliu ir yra pasukta á herboviduryje pavaizduotà ið kalnø tekantá18 pav.17 pav.upelá. Ðioje karalystëje, kaip ir Indijoje, karvëyra ðventas gyvulys.Nigerio simboliais perkrauto þaliosspalvos herbinio skydo apatinëje dalyjevaizduojama jauèio galva. Ji yra geltonosspalvos. Virð galvos sukomponuotos dartrys heraldinës kompozicijos (18 pav.).* * *Laukiniø taurø, stumbrø, naminiø jauèiø,buivolø ir verðiø heraldiniø figûrø apstuLietuvos miestø ir Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës bajorø herbyne. Ðie gyvûnaiherbuose vaizduojami visu ûgiu arMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 41

tik viena galva, kuri simbolizuoja bûdingaskraðto tradicijas ir miestø ar giminësistorines iðtakas.Kaunas Magdeburgo teisæ gavo 1408m. ið Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio (toliauLDK) Vytauto rankø, taèiau privilegijosoriginalas neiðliko. Ið iðlikusiø KaunoXV–XVIII a. antspaudø galima spræsti, kadKauno heraldinë figûra Tauras – garbingiausiasLietuvosgiriø þvëris. 1969m. Kauno herbà –Taurà rekonstravodailininkas V.Banys.1993 m. dailininkasR.Miknevièiusherbà atkûrëdar kartà. „Raudonamelauke sidabrinistauras supakelta priekine19 A pav.19 pav.deðine koja, jam tarp ragø auksinis lotyniðkaskryþius“. Toks ðiuolaikinis herbo apraðymas.Atkurtà istoriná Kauno miesto herbàLietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino1993 m. birþelio 30 d. (19 pav.).1564–1566 m. þemës reformos metubuvo ákurtas Trakø vaivadijai priklausantisKauno pavietas. Dabartine kalba –Kauno apskritis. „Kadangi dvi valstybësinstitucijos – miestas ir apskritis – negalinaudoti to paties herbo, á apskrities herbàádëta tik tauro galva su lotyniðku kryþiumitarp ragø“, – raðo E.Rimða savo knygos„Lietuvos heraldika“ antrajame tome(2004). Apskrities herbe tauro ragø ir kryþiauspieðinys yra pakeistas. „Raudonamelauke sidabrinë tauro galva su auksiniukryþiumi tarp ragø. Mëlyname bordiûre10 dvigubø auksiniø kryþiø. Vëliava herbospalvø, laisvieji kraðtai apvesti siaurasidabrine juostele. Ploèio ir ilgio santykis– 5:6”, – teigiama herbo apraðyme.Priminsime, kad 1994 m. liepos 19 d.mûsø respublikos teritorija buvo suskirstytaá 10 apskrièiø. Auksiniai dvigubi kryþiaisimbolizuojaLietuvos apskritis irjø skaièiø. Jie yraprivalomi visiemsLietuvos apskrièiøherbams.Kauno apskritiesherbo autorius– dailininkas R.Rimkûnas(2003). Ðáherbà Lietuvos RespublikosPrezidentas patvirtino 2003 m.liepos 16 d. (19A pav.).Perloja laisvojo miesto teises ir herbà„senoviná Taurà su kryþiumi tarp ragø“ gavo1792 m. ið LDK ir Lenkijos karaliausStanislovo Augusto. Profesorius grafikasJ.Galkus Perlojos herbà atkûrë 1993 metais.„Sidabriniame lauke rudas stumbrassu pakelta deðine koja ir lotyniðku kryþiumitarp ragø. Kryþius, stumbro ginklaiauksiniai, skydo papëdë þalia“, – skelbiaPerlojos herbo apraðymas. Lietuvos RespublikosAukðèiausiosios Tarybos PrezidiumasPerlojos herbà patvirtino 1993 m.sausio 28 d. (20 pav.).Tauragnø miestelis, ásikûræs Aukðtaitijojeprie Tauragno ir Labës eþerø, pirmàkartà yra paminëtas 1387 metais. TuometisLietuvos Didysis kunigaikðtis Jogailanaujai ásteigtai Vilniaus vyskupijai, be kitøvaldø, uþraðë ir Tauragnø valsèiø. Miesteliopavadinimas kildinamas nuo giliausioLietuvos Tauragno eþero pavadinimo ir netolinuo eþero esanèio Taurapilio piliakalnio.Ið pradþiø priepilio gyvenvietë vadinosiTauraginais. Dail. Vida Navikienë Tauragnøherbà ir vëliavà sukûrë 2001 metais– „sidabriniame lauke ant þalios skydo papëdës(piliakalnio) juodas jautis su raudonaisragais. Vëliava raudona su herbu viduryje,kutai sidabriniai. Ploèio ir ilgio santykis– 5:6“. Tauragnø vëliavà ir herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino2001 m. geguþës 21 d. (21 pav.).Pasvalys miesto teises gavo tik 1950m., nors jo istorija ir vardas raðytiniuoseðaltiniuose minimas nuo XIII amþiaus pabaigos.Jauèio galva herbe simbolizuojaPasvalio ákûrëjà A.Taborà, nors kai kurietyrinëtojai tvirtina,kad herbevaizduojama asilogalva. Apyniai– senas kraðtoaludarystës simbolis.„Raudonamelauke juodajauèio galva su20 pav.auksine grandineðnervëse ir tokiospat spalvosapyniø virkðèia, apsivyniojusi apie jauèioragus“. Tai – atkurto herbo apraðymas.Herbo autorius – dailininkas P.Repðys(1970, 1997). Pasvalio miesto herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino1997 m. kovo 17 d. (22 pav.).Minëtinas ir jauno Lietuvos miestelioGrigiðkiø herbas. Kaip raðo enciklopedistasB.Kviklys savo knygos „Mûsø Lietuva“pirmajame tome (1964) „... kaþkada sulenkëjæsrusas Grigas Kurecas nusipirkæsten gabalà þemës ir pasistatæs popieriausfabrikà. Nuo to laiko vietovë imta vadintiGrigiðkëmis. Grigiðkiø popieriaus ir kartonofabrikas veikë ir lenkø okupacijos laikais.Paþymëtina, kad lenkai ten atgabendavokonfiskuotas lietuviðkas knygas beilaikraðèius ir perdirbdavo á popieriø. Tenbuvo sunaikinta gana daug lituanistinësmedþiagos“. Nuo 1958 m. Grigiðkës tapoTrakø rajono miesto tipo gyvenviete. Grigiðkiøherbo pagrindu tapo istorinis po-21 pav. 22 pav.pieriaus vandenþenklio pieðinys, þinomasnuo XV a. pradþios. Priminsiu, kad ant popieriaus,þymëto vandenþenkliu su taurogalva, yra parašyti keli Pirmojo LietuvosStatuto Zamoiskiø nuoraðo lapai. Jie datuojami1525–1529 metais. „Sidabriniamelauke mëlynas stulpas, kuriame vaizduojamassidabrinis vandenþenklis: tauro galvair kryþius, apie kurá apsivijæs þaltys sunedidele karûna“, – skelbia herbo apraðymas.Grigiðkiø herbo autorius – K.Juodikaitis(1996). Naujàjá Grigiðkiø herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino1996 m. gruodþio 10 d. (23 pav.).Jauèio simboliai,kaip sudëtinësherbø detalës,yra keliø Lietuvosmiestø herbøgrafikoje.Rokiðkio herbejuodas buivolas– Tyzenhauzø23 pav.giminës simbolis.KetvirèiuotameÐiauliø miesto herbepavaizduotas raudonos spalvos verðisyra Poniatovskiø giminës simbolis. Sudëtingoskompozicijos Ukmergës herbe (iki1916 m. Vilkmergës) raudonas verðis – asmeninisLDK ir Lenkijos karaliaus StanislovoAugusto ar Poniatovskiø giminës heraldinissimbolis.Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystësbajorø herbyne yra ne vienas giminës herbassu heraldine jauèio figûra.Herbo MOGYLA (Mohyla) baltamelauke nupieðta juodos spalvos buivologalva su snukyje ávertu þiedu, kurio viduryje– du kalavijai smaigaliais þemyn. Virðragø – ðeðiakampë þvaigþdë. Galvos kairëjepusëje pavaizduotas juodas mënuliopjautuvas, deðinëje – kartais vaizduojamaSaulë. Á mûsø kraðtus ðis giminësherbas pakliuvo ið Moldavijos teritorijos,kur priklausë ðios ðalies valdovams. Moldavijàokupavus turkams, herbe atsiradoMënulio pjautuvas, kuris simbolizavo okupuotøþemiø priklausomybæ nuo Turkijos.Herbo POMIAN (Pomian) mëlynamelauke vaizduojama juodos spalvos stumbrogalva, ástriþai nuo virðutinio kairiojo kampoperverta kalaviju. Antðalmyje vaizduojamaðarvuota Vyties ranka, laikanti kalavijà.Herbas þinomas nuo XIII amþiaus.Herbo VERÐIS (Ciolek) baltame lau-42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

ke pavaizduotas jaunas verðelis, profiliupasuktas á kairæ. Antðalmyje – pusës verðeliofigûra, galva taip pat pasukta á kairæ.Herbas á mûsø kraðtus atkeliavo ið Italijos971 metais. Herbas VERÐIS priklausëLDK ir Lenkijos karaliui Stanislovui AugustuiPoniatovskiui (mirë 1798).Herbo VENIAVA arba PERŠTEN (Wieniava,Perszten) aukso spalvos lauke vaizduojamajuoda jauèio galva su uþriestaiskaip Mënulio pjautuvas ragais. Jauèioðnervëse ávertas þiedas, nupintas ið vyteliø.Antðalmyje – pusë karûnuoto liûto su24 pav.tiesiu kalaviju deðinëje letenoje. Liûtas pasuktasá deðinæ. Manoma, kad ðis bajoriðkasherbas á mûsø kraðtà atkeliavo iðVokietijos ar Vengrijos. Tiksli ðio herbo atsiradimodata nenustatyta.Veniava heraldinë figûra yra iðkalta antOlivos monetø kalykloje pagaminto vienoðilingo vertës monetos reverso. Tai LDKþemës ûkio iþdininko Jurgio Bialozaro(1662–1663) herbo simbolis. Monetosaverse pavaizduotas LDK ir Lenkijos karaliausJono Kazimiero (1648–1668) portretas-profilis,pasuktas á deðinæ (24 pav.).Herbo TRIÛBOS (Tràby) raudonosspalvos heraldinio skydo lauke yra pavaizduotitrys medþioklës juodos spalvos suaukso apvadais tauro ragai. Ankstyvojo periodoherbuose ragai storgaliais yra pasuktiá kairæ, vëlyvojo periodo – á deðinæ. Ragaismaigaliais lieèiasi heraldinio skydo centre.Tai kunigaikðèiø Astikø ið Lenkijos gautoTriûbos herbo lietuviðka atmaina. Astikøgiminës atðaka – kunigaikðèiai Radvilosnaudojo mëlynà skydo laukà. Manoma,kad ðis herbas atsirado X a. viduryje.* * *Astronomijoje þinomas TAURAS (lot.Taurus) yra dangaus šiaurinio pusrutulioZodiako juostos þvaigþdynas. Šviesiausiajo þvaigþdë Aldebaranas nutolusi nuoSaulës per 68 ðviesmeèius. Þvaigþdyneyra akimi matomi du padrikieji þvaigþdþiøspieèiai. Tai Hiados ir Sietynas. Taure yrastiprus radijo ir rentgeno spinduliavimoðaltinis – Krabo ûkas. Tauras Lietuvoje geriausiaimatomas lapkrièio ir gruodþio mënesiais.JAUÈIAGANYS (lot. Boates) –dangaus ðiaurinio pusrutulio Zodiakojuostos þvaigþdynas. Ðviesiausia joþvaigþdë Arktûras nutolusi nuo Saulësper 8,69 ðviesmeèio. Lietuvoje Jauèiaganysgeriausiai matomas pavasario ir vasarosmënesiais.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2009-02-11SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 20092Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.2 (604) VASARISTurinysR.BANSEVIÈIUS Pjezomechanika „sumaniø“medþiagø amþiuje ..................................................... 2J.SATKÛNAS, P.GEDÞIÛNAS Þemës gelmiøslëniai – poþeminio vandens talpyklos irhidrogeologiniai spàstai ............................................ 4V.STRAIÞYSSaulës sistemos irastronautikosnaujienos.2008 metai ........ 8E.BACEVIÈIUS Èarlzo Darvino didþiøjøatradimø burlaivis .................................................... 10È.KALENDA Ugdæs moksliðkumà, teigæsþmoniðkumà ........................................................... 12V.VAIVADIENË Pilietiðkumo pamokosAlgimanto Mackaus kûryboje ................................. 14J.BANIONIS Petras Vileiðis – lietuviðkos„Aritmetikos“ kûrimo pirmeivis ................................ 16J.ELEKÐIS Gydytojø nerimas ir viltys ..................... 18P. EDEL Lietuviðki sàsiuviniai .................................. 19A.DUBIETISVisosvaivorykðtësspalvos ............ 20R.DICHAVIÈIUS Dailininkai atgimusiai Lietuvai ...... 22Ar uþteks urano atominëms elektrinëms? .............. 24V.MILKUS Egzoplanetø medþioklë ......................... 27R.ERLICKYTË-MARÈIUKAITIENË Mokslo irtechnologijø populiarinimo projektas,,Apie energijà màstyk kitaip” ................................. 28J.SKOMSKIS Viso gyvenimo turtas ........................ 30E.BRUNDZAITË-BALTRUS Bernardinø sodas –istorinis þeldynas .................................................... 32P.S.KRIVICKAS Kuris Stalinas buvo Potsdame? ..... 33F.IVANAUSKAS,A.JUOZAPAVIÈIUS,E.GARÐKAVirtualiojisimuliacija iruniversitetai ........ 34V.ÞIGAS Po Jauèio þenklu ...................................... 41J.NORKEVIÈIUS Tradicinë dvyliktoji ....................... 44Pirmajame þurnalo virðelyje:Giedrius Kazimierënas. Ið istoriniø paveikslø ciklo.Formatas: 2,5 x 3 mMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 43

Tradicinë dvyliktojiJulius NORKEVIÈIUSBaigiantis gruodþiui mokslo istorikaidvyliktà kartà susirinko á tradicinæ konferencijà„Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“.Juos pasveikino VGTU rektoriusprof. Romualdas Ginevièius, konferencijossumanytojas ir organizatorius doc. AlgimantasNakas.Konferencijoje perskaityta apie keturiasdeðimtpraneðimø. Prof. Algirdas Aþubalis,docentai Juozas Banionis, VytautasPocius, mokytojas ekspertas SigitasSaladþinskas kolegas supaþindino su lietuviðkømatematikos vadovëliø, braiþybosdëstymo raidos, Petro Vileiðio darbø tæsiamøtyrimø rezultatais.Ne vienas praneðimas buvo skirtasmaþiau nagrinëtai temai. Tai prof. LibertoKlimkos „Þirgininkystës veikalas „Hippika“(1603 m.) ir jo autorius K.M.Manvydas“,Liubomiro Viktoro Þeimanto „Telðiø– Kretingos geleþinkelio tiesimas (1930–1932)“, Genovaitës Þukauskienës „Pro-fesorius Ignas Konèius – pirmasis Lietuvoskeliautojas dviraèiu“, mokslo daktariøRaimondos Daivos Jankauskienës irOnos Danutës Kimtienës „Pirmieji duomenysapie chemijà Lietuvoje“ ir „Chemijosmokymo pradþia“, Egidijaus Bacevièiaus„Istoriniai þemës elipsoido matavimaiir Klaipëda“, doc. Dobilo Kirvelio„Biofizikos ir neurokibernetikos raida Lietuvoje“,dr. Viliaus Kazanavièiaus „Ðiauliøbulvaro trisdeðimtmetis“ ir kiti.Panevëþietë Liudvika Knizikevièienëprikëlë ið uþmirðties pasaulinio garso lietuviusmokslininkus – tëvà ir sûnø Aleksandràir Valentinà Dogelius, dirbusius senosiosRusijos universitetuose. Konferencijosdalyvius sudomino ir dr. Eglës Makariûnienës,prof. Kæstuèio Makariûno apþvalga„Fizikos istorijos tyrimai ir leidiniaiLietuvoje“, panevëþieèio kraðtotyrininkoVytauto Baliûno „Juozo Balèikonio gimnazijos(buvusios pijorø kolegijos, bajorørealinës mokyklos) mokytojai ir mokiniaisukilimø ir karø verpetuose“. KaunietisDarius Juodis savo skvarbø mokslináþvilgsná nukreipë á Lietuvos mokslininkøpadëtá stalininiu laikotarpiu. Diskusijas irðypsenas sukëlë prof. Juozo AlgimantoKrikðtopaièio pranešimas „Liûdnai linksmiLietuvos mokslo paradoksai“.Konferencijos dalyviai buvo supaþindinti,kad greitai besidominèius mokslo,technikos raida pasieks ðiai tematikai skirtastarptautinis þurnalas, kurio leidimudaugiausia rûpinsis Vilniaus Gediminotechnikos universitetas.44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.2, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt