Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

Šiuo metu marsomobilis Opportunity yrapakeliui ið Viktorijos kraterio (kairëjevirðuje) link Endeavor (Siekis) kraterioMarsomobilis Opportunity visà pirmàpusmetá tyrinëjo 800 m skersmens Viktorijoskraterio ðlaitus ir dugnà. Ypaè ádomûsrezultatai gauti tyrinëjant kraterioðlaito 6 m storio atodangas, kur akmeninësplokðtës susidarë per milijonusmetø, veikiant vëjui ir vandeniui. Rugpjûèio29 d. mobilis paliko Viktorijos kraterátuo paèiu keliu, pro kurá buvo áriedëjæs ávidø. Rugsëjo mënesá Opportunity leidosiá naujà kelionæ – jis dabar vaþiuoja link22 km skersmens Endeavour kraterio,esanèio uþ 12 km nuo Viktorijos. Keliaseina tarp smëlio kopø, akmeninëmis atodangomisgrástu „keliu“. Belieka palinkëtiðiam nenuilstanèiam Marso tyrinëtojuilaimingos kelionës! Spirit nueito kelioskaitiklis rodo 7,5 km, Opportunity –13,5 kilometro.“Feniksas“ ties Marso aðigaliu2008 m. geguþës 25 d. NASA erdvëlaivisPhoenix (Feniksas) nutûpë lygumojeties Marso 68 o platuma, netoli šiauriná planetosaðigalá supanèios ledinës kepurës.Pirmos nuotraukos rodë, kad aplinkui plytiþvyruota lyguma, suskirstyta grioveliaisPhoenixekskavatoriuskasaMarsogruntà.Duobësdugnematyti ledosluoksnis.NASAá maþdaug 5 metrø dydþio daugiakampius,aplinkui nesimatë jokiø didesniø akmenøar kalvø. Daugiakampiø struktûrabuvo jau matoma nuotraukose iš orbitos.Ši struktûra bûdinga amþino áðalo rajonams,taip pat ir Þemës poliniuose rajonuose.Grioveliai susiformuoja trûkinëjantpo plonu dirvos sluoksniu esanèiam ledui.Fenikso ekskavatorius geguþës 31d. pradëjo kasti dirvà, po kuria aptiko gabalusledo. Baltà ledà atidengë taip patstabdymo raketø dujos, nupûtusios dirvossluoksná. Taèiau po keliø dienø ledoneliko – jis kaipmat iðgaravo á retà Marsoatmosferà. Taigi Feniksas patvirtino, kadšiauriniame Marso pusrutulyje plytinèioslygumos tikriausiai yra virtusios ledu irsmëlio uþpustytos jûros. Fenikso laboratorijaatliko pavyzdþiø cheminës sudëtiestyrimus. Nebuvo aptikta jokiø organiniømedþiagø ar gyvybës pëdsakø. Lapkrièio10 d. Feniksas prarado ryðá su Marsopalydovais ir NASA valdymo centru, nesprasidëjo smëlio audra ir iðsikrovë elektrosbaterijos. Pavasará galbût pavyks ryðáatnaujinti, kai Saulë áðildys aparatûrà irvël ákraus baterijas.„Messenger“ prie MerkurijausPirmàsias Merkurijaus nuotraukas iðarti gavo NASA erdvëlaivis Mariner-10, kaitris kartus praskriejo pro planetà 1974–1975 metais. Deja, tada liko nenufotografuotanemaþa Merkurijaus dalis. 2008m. sausio 14 d. NASA erdvëlaivis Messengerpraskriejo pro Merkurijø tik 200km aukðtyje ir gerokai papildë jo þemëlapá,du kartus sumaþindamas „baltàjà dëmæ“.Aptikta daug vulkaninës veiklos pëdsakøir padaryta iðvada, kad planeta turiskystà branduolá, kuris sukuria magnetinálaukà. Merkurijaus pavirðiø daug kurdengia lavos laukai. Sako, kad visà Merkurijøgalima laikyti viena didele sustingusioslavos jûra, iðdauþyta meteoritiniøkrateriø. 2008 m. spalio 6 d. Messengerantrà kartà praskriejo pro Merkurijø ir nufotografavolikusià planetos dalá (dabarlikusi balta dëmë apima tik 5 proc. pla-netos pavirðiaus). Treèià kartà Messengerpraskries pro Merkurijø 2009 m. rugsëjo29 d., o 2011 m. taps Merkurijauspalydovu.Saturno palydovø tyrimaiNuo 2004 m. aplink Saturnà skriejantiserdvëlaivis Cassini toliau tyrinëja þieduotàjàplanetà ir gausius jos palydovus.Baigiamas sudaryti didþiausio Saturnopalydovo Titano þemëlapis. Kadangi palydovopavirðiø nuolat dengia metanodebesys, jo pavirðiui kartografuoti naudojamasCassini stoties radaras. Titanojûros, eþerai ir upës labai panaðios á Þe-Saturno palydovas Atlantas. Nuotrauka iðerdvëlaivio Cassini, NASASaturno palydovo Japeto paviršiausnuotrauka. Matyti tamsios medþiagos lopaikrateriø ðlaituose Saulës atokaitoje. Cassini,NASAmës, tik ten vietoje vandens visur yraskystas metanas ir etanas, o vietoje vandenyjeiðtirpusio deguonies yra metaneiðtirpæs azotas. Titano plutà sudaro silikatøir ledo miðinys, po juo turëtø bûtiskysto vandens ir amoniako vandenynas.Titanas sukasi apie aðá 16 dienø periodu,bet ne kaip kietas kûnas, nes pastebëtisukimosi periodo pokyèiai. Matyt,100 km storio pluta tiesiog plaukiojaant skysto pagrindo.Nukelta á 37 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 9