Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

ti universitetø profesorius verslininkais irviskà (kà tiktai galima) parduoti. Suprantama,kyla klausimas – kuri iš šiø srièiøjums atrodo „tinkamiausia“ profesûrosverslui? Kad profesoriai-verslininkai sugebëtø„verstis“.Sunkokai suderinami dalykai. O gal –juk yra dar viena, kitokia iðeitis – visusverslininkus „padaryti“ universitetø profesoriais.Taigi kurià iðeitá jûs renkatës?...Absurdas, kuris visiems yra aiškus.Ypaè tada, kai prisimenama savøjøvaikø ateitis. Vël klausimas – o gal atsirastøkoks tëvas ar motina, kuris nesvajotø,kad jo sûnus ar dukra bûtø iðlavinto,apðviesto proto, kad jø vaikø pasitikëjimàsavimi sukeltø ne tiktai praleisti jaunystësmetai tarp universiteto sienø, betir keliasdeðimties þymiø profesoriø paraðaispatvirtinti jø sugebëjimai.... Lieka senas senas þmonijos atradimas– meno ir mokslo fundacijas galipaskatinti tiktai pati valstybë. Arba...smegsime visi.Apþvelgus ðias priedermes, iðaiðkëjaviena universitetø giluminë problema,kurià nutyli „pertvarkos ðaukliai“. Þiniøapimtis sparèiai auga: manoma, kadmaþdaug kas septyneri metai jø padvigubëja.Jei kurios valstybës valdþia bûtøtokia „sàmoninga“ ir, paskelbusi „galàiðlaidavimui“, uþdarytø visus savo ðaliesuniversitetus, nuleistoji uþdanga tepasitarnautø„gyvuliø ûkiø“ suklestëjimui,o gyvenimo kokybæ (pasauliniameþiniø ir informacijos amþiuje) telemtø proplyðelius besiskverbiantis á iðrinktøjø sàmonæ... ðis bei tas, ðio to šiek tiek ir kaippaklius.Ðiandien gyvename, skæstame (ne tiktaiápakavimø) informacijos pertekliuje, betparadoksas – patys þinome per maþai.Negana to – šaukiasi ir kita problema– þinios smulkëja. Kyla þiniø atrankos,jø ávertinimo bei analizës problema.Dëstytojas tampa nebe mokytoju, o þiniøvadybininku. Kartu kyla þiniø reikðmingumokrizë. O ir pats aistringas norasjø ieðkoti tarytum prislopinamas. Þiniøir asmenybës reikðmingumo paieðkosdaugelá veda prie abejonës, ar tai iðvisturi kokià prasmæ (vyriðkajai visuomenësdaliai darosi netenkinamas ir gyvenimoprasmës siekis).Nepaisant viso to, mokymosi motyvacijaturëtø akcentuoti lavinamà sugebëjimàprisitaikyti prie permainø ir kintanèiosdarbo rinkos, iðsiugdyti mokëjimàdirbti komandiná darbà, spræsti problemas,kurti naujoves, kurti „naujà tiesà“.... Nors tokie palinkëjimai – abstraktûsir yra tarytum sunkiai pasiekiamas horizontas,bet informacinës þiniø visuomenësaplinkybëmis neišvengiami.,,LitGrid” tinklo valdanèiojo mazgo – VU MIF superkompiuterio paleidimo ceremonijosdalyviai (ið kairës): akad. L.Telksnys, VGTU SC vadovas dr. R. Kutas, VU prof. F. Ivanauskas,firmos BGM direktorius A. Birmontas, MA prezidentas akad. Z. R. Rudzikas, ,,LitGrid” Tarybospirmininkas VU prof. A. Juozapavièius.SuperkompiuteriaiKompiuterinio modeliavimo darbø sudëtingumasëjo koja kojon su skaièiavimotechnikos tobulëjimu ir galimybe pertrumpesná laikà gauti projektuojamo uþdavinioatsakymà. Nuo XVII ar XIX amþiaus(kai Pascalis ar Babbage pasiûlë skaièiavimomaðinas) iki dabar standartinës aritmetinësoperacijos kaina sumaþëjo 10 15kartø, greitis pasiekë iki 10 15 operacijø persekundæ; kartu algoritmø efektyvumas perpastaruosius 35 metus padidëjo 10 8 kartø.Kompiuterinë technologija yra sudëtingasprocesas, apimantis ne tiktai mokslotyrimus, bet ir pramonæ; be to, patys didelionaðumo skaièiavimai reikalauja daugspecifiniø þiniø – iðsivysèiusiø ðaliø universitetuosejie sudaro vos ne atskirà disciplinà.Taip yra todël, kad skaièiavimai superkompiuteriuvaidina centriná vaidmenáefektyviai jungiant teorinius ir eksperimentiniustyrimus ir ágalina netgi labai sudëtingøreiðkiniø didelio efektyvumo kompiuterinámodeliavimà. Kita vertus, tobulinimasesamos kompiuterinës technikos priklausonuo to, ar bus surastas bûdas gamintimaþesnius ir, dar svarbiau, tikslesnius prietaisus.Tikimasi, kad ateityje puslaidininkiniusprietaisus pakeis organiniai junginiai.Mokslinëse laboratorijose jau yra sukurtimolekuliniai loginiai prietaisai: Kalifornijosuniversiteto ir HP laboratorijos mokslininkaiuþpatentavo technologijà, kurià naudojantgalima pagaminti kompleksiná, t.y.atliekantá kelias operacijas, nanodydþio logináprietaisà. Turint nanoprietaisus atsirasgalimybë tirti tokias medþiagø savybes, kuriøðiuo metu turimomis priemonëmis beitechnologijomis tyrinëti negalime. Vertapaþymëti, kad molekuliniø prietaisø, skirtøplaèiajam naudojimui, atsiradimas busreikðmingas postûmis visuomenës raidai;pramonë taip pat galës gauti pelno, taikydamadidelio tikslumo, bet pigius gamybosprocesus. Taigi modeliuoti ir iðrasti molekuliniusprietaisus pramoninei gamybaigalima kompiuteriu – nanotechnologijosplëtra yra neatsiejamai susijusi su kompiuterinëstechnikos plëtojimusi. Pastaraisiaismetais nanoelektronika, mobiliojo ryðio komunikacijos,plaèiajuostës technologijos tebëraprioritetinës mokslo kryptys. Šiandienteorinis modeliavimas, pvz., nanotechnologijoseyra vienas ið pigiausiø ir paprasèiausiøbûdø iðtirti platø diapazonà ávairiausiønanoprietaisø; atrinkti tai, kas yra labiausiaitikëtina ir labiausiai tinkama gaminti pramoniniubûdu, bei iðtirti ávairias fizines ir cheminesmodeliuojamø medþiagø savybes.Perspektyvus ir kitas kompiuteriniøištekliø didinimo kelias – lygiagreèiø ir paskirstytøskaièiavimo tinklø infrastruktûroskûrimas (angl. grid). Tai viena iš naujausiøsparèiai besiplëtojanèiø technologijø.Jos esmë – turimø kompiuteriniø ištekliøsujungimas á vienà bendrà sistemà. Ðitechnologija þavi tuo, kad sukuriamas galingassuperkompiuteris, kurio dalys geografiðkaiyra toli viena nuo kitos, o kompiuteriai„bendrauja“ internetu – sukuriamasvirtualus kompiuterinis telkinys telekomunikacinëjeinfrastruktûroje. Ðiuo atvejuyra naudojami tie kompiuteriniai resursai,kuriø realus jø savininkas nenaudoja.Taigi turima kompiuterinë technikane tik yra maksimaliai iðnaudojama, betir prapleèiamos jos galimybës – padidëjakompiuterinës atminties ištekliai.Šiuo metu jau yra numatyta grid technologijastaikyti aukðtøjø energijø fizikoje.Skirtingø moksliniø laboratorijø mokslininkaiturës galimybæ gauti CERN‘e atliekamoeksperimento duomenis. Ádiegus gridtechnologijas medicinoje bei sveikatos apsaugoje,atsiras galimybë virtualiai stebëtiunikalias operacijas, atlikti nuotolinæ diagnostikà,o bioinformatikoje – þmoniø genomostudijas bei suprasti genetiniø ligø prieþastisir dar daugelyje kitø srièiø, tokiø kaipnanotechnologijos, inþinerija, gamtiniai ištekliaiir aplinka. Tokia tematika apima aukðtosenergijos fizikinius tyrimus, duomenø36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2