Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

Kasmet atsodinamaraudonøgeranijø þvaigþdëCecilienhoforûmø kieme„didþiojo trejeto”susitikimoatminimuipolitiná turgø stebëjo ið antrojo aukðto lygmenyjeárengtos kronprinco muzikantø loþëskaip specialusis laikraðèio The NewYork Times korespondentas.Kiek ausø turëjo Stalinas?Átariama, kad ir sovietø lyderio bûtane vieno, tiksliau pasakius – ne to paties.Taèiau tai jau kitokio pobûdþio, labaislapti reikalai. Mat pagal naujausiusantropologinius tyrimus Teherano, Jaltosir Potsdamo konferencijose galëjodalyvauti ne tas pats asmuo, nors ir tuopaèiu Stalino vardu. Ginèai apie Stalinoantrininkus vyksta jau seniai, taèiau patikimaidokumentuotø árodymø nëra ikiðiol, kol neiðslaptinti specialieji archyvaiir nepaskelbta jø medþiaga.Laikraðèio „Komsomolskaja pavda“þurnalistai 2008 metø vasarà pamëginoeiti kitu keliu. Jie pasikvietë á talkà þinomàRusijos teismo medicinos ekspertà profesoriøViktorà Zviaginà. Jam buvo pateiktakeletas deðiniøjø ausø, iðpjautø ið agentûrosRIA „Novosti“ fotoarchyve saugomøStalino portretø. Kad eksperimentas bûtøneðaliðkas ir ðvarus, ekspertui nebuvo pasakyta,kam priklauso tos ausys.Eksperimento uþsakovai patys sau tylomisnutarë pagrindu paimti jaunojo Stalino1902 metø fotografijà, kai jis jokiø antrininkødar negalëjo turëti. Ilgokai savokompiuteryje apþiûrinëjæs pateiktus pavyzdþius,profesorius Zviaginas tvirtai pareiðkë,kad jam pateiktos ausys gali priklausytitrims skirtingiems þmonëms. Taigiiki pat ðiø dienø taip ir lieka neaiðku:kuris Stalinas kur buvo nuvykæs – tikrasisar antrininkas?Atominë bomba ir gëliø þvaigþdëLiepos 24-àjà per pertraukà tarp konferencijosposëdþiø Trumenas praneðaStalinui apie kà tik iðbandytà itin galingàginklà, bet nepasako, kad tai atominëbomba. Stalinas gana vangiai reaguojatarstelëdamas, jog tai bûtø galima panaudotiprieð Japonijà. Taèiau labai staigiaitos paèios dienos pavakare nurodo iðsiøstitelegramà akademikui Igoriui Kurèiatovui,kad paspartintø branduoliniø tyrimøprogramà. Apie tai jis tyliai „prie keturiøakiø“ pasako ir kartu su juo traukiniuá Potsdamà atvykusiam Lavrentijui Berijai,kai fotografavosi ant Cecilienhofo rûmølaiptø. Prieð juos raudonavo „didþiojotrejeto“ garbei iš geranijø pasodintapenkiakampë þvaigþdë. Nuo tol ji atnaujinamakasmet ir yra matomiausia vidiniorûmø kiemo puoðmena.Po keturiasdeðimt dvejø metø praëjusárugpjûtá vël stovëjome Cecilienhofo piliesmenëje, kur tiesiog spengianèioje tyloje tebedunksoapvalus stalas su trimis aukðtaiskrëslais karà laimëjusiø valstybiø lyderiams(beje, á Potsdamo susitikimà nebuvopakviesta ketvirtoji sàjungininkë Prancûzija,nors jai priklausë viena okupuotosVokietijos dalis su Berlyno zona). Uþ didþiûnøpo keletà këdþiø – uþsienio reikalø ministrams,patarëjams ir vertëjams.Nuo Potsdamo konferencijos jau einaseptintas deðimtmetis. Ðiandien kitokspasaulis ir kitokia Europa, nors grësmiøir pavojø nestinga. Lyg Damoklo kardasvirð planetos pakibo islamiðkojo fundamentalizmokeliamas tarptautinio terorizmopavojus, ið Amerikos atsirita globalëjanèiosfinansø krizës atgarsiai.Kaip iðspræsti „Kaliningradogalvosûká“?Kaliningrado sritis yra iðties unikalusreiðkinys dabartinëje Europoje. Tà unikalumà,pasak Vilniaus universiteto profesoriausAlvydo Jokubaièio, lemia keletasveiksniø. Pirmiausia, ði sritis yra netradicinisteisinis ir politinis reiðkinys, dël kuriokyla diskusijø apie jos tarptautiná priskyrimoRusijos Federacijai statusà. Be to,iširus Sovietø Sàjungai, Kaliningrado sritistapo eksklavu (panaðiai kaip Rytø Prûsijapo Versalio sutarties), keliais ðimtaiskilometrø atskirtu nuo metropolijos. Pagaliaukaip Rusijos Federacijos subjektui ðiaisrièiai tenka nuolat árodinëti savo iðskirtinumà,lyginant su kitomis ðios ðalies teritorijomis(juk devyni dešimtadaliai jos gyventojøniekada nëra buvæ „kontinentinëjeRusijoje“). Dël to atsiranda átampos sucentrine valdþia Maskvoje.Kaliningrado sritis ðiandien yra tarpdviejø skirtingø kultûriniø ir politiniø dariniø– Rusijos Federacijos, kurioje stiprëjaautoritarizmas, ir Europos Sàjungos suauganèiu demokratinio federalizmo puoselëjimu.Todël stiprios pilietinës visuomenëskûrimas galëtø tapti bene svarbiausiudabartinio „Kaliningrado galvosûkio“sprendimo elementu. Deja, Kaliningradosritis iki šiol nepasinaudojo josdidþiojo kraštieèio Imanuelio Kanto jauprieð pustreèio ðimto metø nusakyta galimybetapti „laisvø pilieèiø asociacija“.Kas nors ið „nepasitikinèiøjø“universitetais, perskaitæs ðá pavadinimà,spës ávertinti: „Pagaliau savikritiðkas poþiûris“.Tai, þinoma, neblogai, taèiau mes, pripaþindamiir savyje, ir sistemoje egzistuojanèiaslaikotarpio problemas, turime kieknuvilti – bus nagrinëjama ne vien tik tai.Todël paèioje pradþioje norime priminti vienoið pavadinimo þodþiø prasmiø daugiareikðmiðkumà.Kaip nurodo Didysis anglø– lietuviø kalbø þodynas – simuliation –apsimetimas, imitavimas, (spec.) modeliavimas,atkûrimas (tikrøjø sàlygø). O Tarptautiniøþodþiø þodynas pateikia kiek labiau„kompromituojanèià“ ðá þodá, bet labiau ásigalëjusiàkasdienëje kalboje prasmæ: simuliacija(lot. simuliatio – apsimetimas) –melagingas tikrovës vaizdavimas, norint suklaidinti,apgauti; apsimetimas, norint konors iðvengti. Nejauku. Bandysime teisintispabrëþdami, kad ðiame straipsnelyjemes norime aptarti kompiuteriná modeliavimàir jo sàsajas su universitetais, nevengdamipaþvelgti á universitetø giluminesproblemas pro kompiuteriniø modeliøkonstravimo prizmæ.Pinigø, pinigø...Pastaruoju metu „ietys lauþomos“ dëlprieðtaringos akademinës visuomenëspaèios egzistencijos motyvacijos – „kàmes galime padaryti bûdami skurdþiai(moksliniai tyrimai ir lavinimas yra sudëtingiir brangûs)“ – ir „valdþios“ bei tø, kurie„sëdi ant pinigø maiðø“ – „rinka, rinka;uþsidirbkite – mes pinigø neðvaistomeneþinia kam“. (Ið tikrøjø – pinigai neatsirandaið niekur, o pakliuvæ „á ... nagus“jie yra stipriai laikomi.) O „neþiniakam“ sàvoka labai jau reliatyvi – („sudþiûvusio“)profesoriaus samprotavimai kaikuriø yra priimami kaip „pasiðnekëjimas“su anuo pasauliu.„Gërybiø“ cirkuliacija visuomenëje apsiribojatrimis pagrindiniais srautais – prekiø,pinigø ir þiniø.Kaip þinome, sëkmingà informacinësvisuomenës veiklà lemia kelios susipynusiosaplinkybës: ðvietimas, visuomenësnariø kvalifikacija, informacija ir josinfrastruktûra....Dievaitá Mamonà (kaip ir kiekvienàspecdievybæ) ne visi vienodai garbina ...Pinigai... Istoriniame kontekste ir viena,ir kita nëra nauja; pats Vilniaus universitetasyra pergyvenæs ne vienà pakilimøir smukimø laikotarpá.Taigi ...34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2