Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

GydytojøXIII Lietuvosgydytojø sàjungossuvaþiavimàmenantLietuvos gydytojø sàjungos suvaþiavimometu gydytojø galvose kirbëjo neramiosmintys: ar begalës valstybë didintiiðlaidas sveikatos apsaugai, kaippavyks Vyriausybei ágyvendinti susitarimàdël medikø atlyginimø didinimo...Naikinant PVM lengvatas, atsirado realuspavojus, kad atlyginimai gali net sumaþëti10–15 procentø. Kai kuriemsþmonëms sumaþëtø iki 500 litø.Lietuvos gydytojø sàjunga ðiuo metuyra didþiausia ir átakingiausia profsàjunginëorganizacija. Ypaè vaisingai jiveikë pastaràjá deðimtmetá. Dël to sparèiaiaugo nariø skaièius. Ðiuo metu jisartëja prie 7 tûkstanèiø, organizacijos nariaiyra dauguma sveikatos prieþiûrosástaigose dirbanèiø gydytojø.Sàjungos nariai jau penktus metusnaudojasi civilinës atsakomybës draudimu.Tai labai palengvino darbà, gydytojasnebetampomas po teismus. Atsitikuskokiai nelaimei, jis turi advokatà. Deja,pagrindinis draudimas tebëra tas, kurásuorganizavo gydytojø sàjunga. Net privalomuojudraudimu apsidraudë tik 28gydymo ástaigos.LGS iniciatyva organizuojamas profesinismokymas, sprendþiamos licencijavimoproblemos, rengiami mokymai,kuriø metu gydytojai gauna teisiniø, ekonominiø,administravimo þiniø. Apmokytajau 2500 gydytojø sàjungos nariø. Sàjungostikslas lieka tas pats – didinti pasitikëjimàgydytojais, gerai atstovauti garbingaiprofesijai.Per ataskaitiná laikotarpá, bendradarbiaujantsu kitomis medikø organizacijomis,pavyko pasiekti, kad bûtø padidintiatlyginimai. Auga ir sàjungos leidþiamolaikraðèio „Gydytojø þinios“ tiraþas,padidëjo jo apimtis. Gaila, bet dëlásismaginusios bulvarinës spaudos, kurisu pasimëgavimu apraðo tik medikøklaidas ir skandalus sveikatos prieþiûrosástaigose, gydytojo prestiþas yra kieksmukæs. Siekdama kelti jo autoritetà,LGS kartu su LNK parengë projektà „Padëkagydytojui“, kurio metu apdovanojaminusipelnæ þmonës.Ðiais metais Lietuvos gydytojø sàjunga (LGS) ðvæs atkûrimodvideðimtmetá. 2008 metø pabaigoje Druskininkuose vykusáXIII Lietuvos gydytojø sàjungos suvaþiavimà pritemdëpasaulyje ir Lietuvoje pasireiškusi krizë. Tiek LGS prezidentoprof. Liutauro Labanausko pranešime, tiek pasisakymuosenuskambëjo susirûpinimas dël iðkilusiø problemø.nerimasJuozas ELEKÐISir viltysLGS autoritetà didina ir tai, kad ji priimtaá dvi tarptautines gydytojø organizacijas.Lietuvos sveikatos apsauga susiduriasu didelëmis problemomis. Norintneatsilikti nuo pasaulinio lygio, gydytojospecialisto parengimas trunka 12–13 metø. Gydytojo darbas labai atsakingas,reikalauja daug sveikatos ir iðtvermës– nuo jo daþnai priklauso þmogausgyvybë ir sveikata, taèiau jø atlyginimaikai kuriose gydymo ástaigose nepateisinamaimaþi, nesiekia net tûkstanèio litø– dvigubai maþiau nei kvalifikuoto santechniko,kompiuterininko, buhalterio.Po gydytojø streiko, pasiraðius su Vyriausybeatitinkamà susitarimà, atlyginimaigydytojams pradëti didinti. Jie vidutiniðkaipadidëjo 150 proc., taèiau iðlikolabai dideli skirtumai tarp ávairiose ástaigosegaunamø, taip pat ávairiø specialybiøgydytojø atlyginimø.Kai kuriø vieðøjø ástaigø vadovai, netgavæ ið Vyriausybës pinigø atlyginimamsdidinti, suranda svarbesniø nei atlyginimaireikalø, kuriems ir skiria pinigus. Alytujedël to net surengtas gydytojø piketas.Beje, tokiai situacijai spræsti nëra irtinkamø ástatymø. Alytaus apskrities virðininkaspripaþino, kad viešosios gydymoástaigos vadovas elgiasi neteisëtai,bet nieko negalás padaryti. Tai aiðkus kuriozas.Uþsienyje savavaliauti negalëtønet privaèios klinikos vadovas, o pasmus taip gali elgtis vietos valdþios paskirtasþmogus.Daugelis gydytojø, norëdami normaliaigyventi, turi dirbti keliose darbovietëse.Jau 500 gydytojø iðvyko á uþsiená,þada iðvykti treèdalis baigianèiøjø studijas.Ketvirtadalis rezidentø pasirenka kitàdarbà: farmacijos firmose, kitose ástaigose,kur nëra tokios rizikos, o atlyginimainepalyginti didesni.Lietuva niekada negalës tiek skirti pinigøsveikatos apsaugai, kaip turtingiausiosðalys. Taèiau ir ið turimø rezervø messkiriame maþesnæ dalá nei Vakarø ðalys.JAV tam skiria 16 proc., ES šalys – 9,6proc. BVP. LGS nuolat reikalauja, kadmûsø biudþete bûtø numatoma skirtinors 5 proc. BVP, bet tam vis „nerandama“galimybiø. Oficialiai nenustatomisveikatos prieþiûros ákainiai, kurie padengiavos 60–70 proc. realiø iðlaidø. Trûkstamasiðlaidas reikia dengti ið kitø ðaltiniø,taip pat ir gydytojø sveikatos prieþiûraiuþdirbtø pinigø, kurie ið tiesø turëtøtekti gydytojø atlyginimams didinti.Šiuo metu ypaè svarbu áteisinti papildomàjásveikatos draudimà. Valstybëiki ðiol nëra pasakiusi, kà ji gali finansuoti,o ko ne. Vis dar pasitaiko, kad mûsøvadovai nori veikti kaip kokioje nedemokratinëjevalstybëje. Antai praëjusiømetø kovà sveikatos apsaugos ministras,nepasitaræs su LGS, netikëtai pakeitëbendrosios praktikos gydytojo normà.Gydytojui nustatytos pareigos, kurias jisne visada galës ávykdyti, todël gali bûtipersekiojamas pagal baudþiamàjá kodeksà.Kalbëta taip pat apie iðkvietimo ánamus reglamentavimà. Gydytojaidaþniausiai kvieèiami be bûtinybës, tuotarpu kiti pacientai laukia prie jo durø.Neatsakingø valdþios veiksmø buvo irdaugiau.Nuo 2004 m. pirmame lygyje nebegalëjodirbti pediatrai, gydytojaiakušeriai, ginekologai, chirurgai. Nepriklausomybëspradþioje pediatrai imtiversti bendrosios praktikos gydytojais.Iðëjo taip, kad trumpuose kursuose „persikvalifikavæs“pediatras „dël akiø“ paimdavogydyti kelis suaugusius, o faktiškaitoliau gydydavo vaikus, nes negalëjorizikuoti dirbdamas ðeimos gydytojodarbà. Tada iðkilo dar viena problema:þmogus faktiðkai ðeimos gydytojunetapo, o pediatro licencijos jam nebuvogalima pratæsti, nes jis dabar jau „bendrosiospraktikos gydytojas“.Ypaè gydytojams daug nervø kainuojaneapgalvotas þalos pacientams atlyginimoástatymas. Jis nieko gero nedavëir pacientams. Ir tie, ir kiti po trejusmetus tampomi po teismus. Gydytojuitrukdoma dirbti, o pacientas negali gautipinigø uþ patirtà þalà. Ástatymas reikalaujavisada nustatyti kaltininkà, o jo daþnainëra, nors þala ir patirta. Todël, remiantisVakarø ðaliø patirtimi, siûloma þalàpripaþinti ir be kaltës nustatymo.Kita problema – uþsimota steigti Gydytojørûmus. Tai bûtø lyg ir visuomeninëorganizacija, bet ji norëta steigti ministroteikimu. Toks projektas stumtas labaiatkakliai, o reikalingas Lietuvoje gy-18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2