Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

„Vilniaus groþá lemia trys veiksniai: vietovë, architektûra irlaikas“, – raðë architektûros profesorius Julius Klosas 1923metais. Vietovë, kurioje kûrësi miestas, stulbina reljefoávairove; jà suformavo du ledynmeèiai.Bernardinø sodas –istorinis þeldynasArchit. ElenaBRUNDZAITË-BALTRUSVykdant archeologinius kasinëjimuspaaiðkëjo, kad Þemutinës pilies ir Senamiesèioteritorijoje þmoniø gyventa jau Iamþiuje. Èia, prieð ávedant krikðèionybæ,garbinti pagonybës dievai – Perkûnas,Saulë, Mënuo. Nuo XII a. èia saugomosðventosios àþuolø giraitës, kurias, kaip raðokai kurie þeldynø tyrinëtojai, galima laikytipirmaisiais visuomeniniais þeldiniais.Èia buvo patogu árengti gynybiná piliø kompleksà,èia galëjo saugiai kurtis gyvenvietë,kuriai netrûko vandens. Èia didþiojo kunigaikðèioásakymu uþgesintas gamtmeldiðkas„Amþinasis þidinys“, èia sugriautaPerkûno ðventovë, èia kunigaikðtis Gediminassusapnavo savo garsøjá sapnà – Vilniausákûrimo legendà. Jis pirmasis ant kalnopastatë pilá, kurios likuèiai dabar vadinamiGedimino pilies bokðtu.Visi turbût þinome, kad valdant didþiajamkunigaikðèiui Gediminui 1323 m. Vilniuspirmà syká paminëtas raðytiniuoseðaltiniuose kaip Lietuvos valstybës sostinë.Gediminas miestui suteikë daugiauteisiø, kvietë á miestà kurtis uþsienio pirklius,amatininkus, vienuolius. XV a. susiformuojaviduramþiø gatviø tinklas.Po krikðèionybës ávedimo XIV a. giriagalëjo bûti iðnaikinta, jos likuèiø jau nerandameG.Brauno ir F.Hohenbergo 1572 m.„Vilniaus plane“, kuriame miestas pavaizduotastoks, koks jis buvo iki XVI amþiaus.Nuo šio amþiaus antrosios pusës formuojasiVilniaus senieji þeldynai. Seniausi Vilniaussodai: Vyskupø sodas, minimas jau1387 m., Goðtautø sodas (Bonifratrø vienuolynoteritorijoje), Radvilø sodas netoliVilnios upës (neiðlikæs, dabar uþstatyta teritorija)ir kt. Þeldynø formavimu rûpintasiir Vytauto Didþiojo laikais. Literatûros ðaltiniuoseuþfiksuota, kad XV a. Vytautas Didysisið uþsienio gabenosi ávairiø dekoratyviniøkrûmø ir vaismedþiø. XVI a. (apie1546 m.) ðalia Valdovø rûmø dirbo italøkilmës dendrologas J.Hortulanas, kurisákûrë garsøjá sodà-parkà su takais, alëjomis,tvenkiniais, tilteliais.Sereikiðkiø parko istorija siekia XIII–XVI a., kai ðià vietà karalius KazimierasJogailaitis 1469 m. dovanojo vienuoliamsbernardinams, kurie ið pradþiø pasistatëgynybinæ baþnytëlæ ir ðalia áveisë sodà.Nuo to laiko Sereikiðkiø parko dalis vadinamaBernardinø vienuolyno sodu. Netoliesebuvo árengta ir pirmoji Lietuvojepopieriaus dirbtuvë. Ji buvo pusiau valstybinë,nes turëjo mokëti mokesèius.1524 m. Þygimantas Senasis pakvietë áVilniø ið Ðveicarijos meistrà San Vernartà,kuris gamino popieriø su meðkos þenklu.1610 m. dirbtuvë sudegë. Prie Vilniosstovëjo Karaliðkasis malûnas.Ðiandien istorinis Vilniaus centras apimapilies teritorijà ir aplink jà esanèiàmiesto dalá. Vakarinë kultûrinio rezervatodalis – tai iðlikæ Vilniaus mûriniø piliø, statiniøfragmentai su XIX a. pabaigoje árengtaisskverais. Pietrytinë dabartinio skverodalis tarp Vilnios ir Barboros Radvilaitësgatvës XIV–XV–XVII a. buvo kitapus piliesgynybinës sienos ir vadinta VilniausSereikiðkiø priemiesèio dalimi. Ið èia kilæsir Sereikiðkiø parko pavadinimas. Netoliesebuvo pastatyti ir dabar iðlikæ Kirdiejørûmai B.Radvilaitës g. 6.Prie istorinës miesto centro dalies yrair rytinë kultûrinio rezervato dalis – tai teritorija,kurioje XII, XIII–XIV a. Trijø Kryþiøkalvoje-piliakalnyje stovëjo medinë Kreivojipilis, Bekešo kalva, kur 1580 m. buvopalaidotas vienas þymiausiø to metoLietuvos ir Lenkijos valstybiø karo vadøKasparas Bekeðas, kilæs ið garsios vengrødidikø giminës, Altanos kalva, kuriojeXVII a. buvo ásteigtos miesto kapinaitës,ir Gedimino kapo kalva, kur rasta XVII a.kariniø átvirtinimø. XIX a. antrojoje pusëje– XX a. ðios kalvos apaugo miðku ir dabarvadinamos bendru pavadinimu Kalnøparkas.Þiniø apie Barnardinø ir Botanikos sodus,kurie sudaro Sereikiðkiø parko teritorijà,iðliko negausiai.Sodo teritorija buvo labai pelkëta, jàvienuoliai sukultûrino – nusausino, sodinovaistaþoles, darþoves, vaismedþius.Jiems ði vieta priklausë nuo 1469 iki 1864metø. Kitoje parko dalyje (Sereikiðkiø priemiestyje),kur dabar yra teniso kortai,daug vëliau – 1802 m. buvo árengtas Botanikossodas. Prof. S.B.Jundzilo, kurá rëmëUniversiteto rektorius M.Poèobutas,iniciatyva Botanikos sodo uþuomazgosbuvo perkeltos ið Pilies g. 22, kur anksèiausodà buvo árengæs prof. Þanas EmanuelisÞiliberas (Jean Emmanuel Gilibert).Naujoje vietoje 1799 m. pradëtas sodasneturëjo aiðkaus stiliaus, taèiau augaløkolekcijos neatsiliko nuo kitø Europos botanikossodø. Augalai buvo veþami iðAmerikos, Australijos, Kinijos. 1824 m. kolekcijasiekë iki 6566 rûðiø augalø. Jie buvopardavinëjami dvarams ir dovanojamiþmonëms. Visa tai ilgai netruko. Artëjant1831 m. sukilimui ir Vilniui tapus Rusijosdalimi, tais paèiais metais buvo kertamimedþiai prie Vilnios, ir Botanikos sodas1842 m. nustojo egzistuoti kaip institucija.Po ilgos pertraukos 1864 m. kyla sumanymasBotanikos ir Bernardinø sodussujungti ir padaryti miesto vieðuoju parku,taèiau ðis miesto dûmos sumanymasnebuvo ágyvendintas.Galima teigti, kad tuo laiku Vilniø pasiekiabesiformuojanti Europoje þeldynøraida – vieðøjø parkø steigimo banga.Ypaè tai ryðku Prancûzijoje. Paryþiuje daromididieji pertvarkymai – formuojamosplaèios promenados, bulvarai. NapoleonasIII 1852 m. padovanojo miestui Bulonësmiðkà, kuris tapo vieðuoju miðko parku,rekonstruotas Reno parkas, ákurtasvieðasis Liuksemburgo sodas, pertvarkytasVenseno miškas. Netoli Paryþiauscentro vietoje gipso karjero árengtas Buttes-Chaumontvieðasis parkas. Pas šioparko architektà Adolfà Alphandà (1817–1891 m.) atvyko iš Amerikos þurnalistaskraštovaizdþio architektas FrederichasLaw Olmstedas (1822–1903 m.). Já dominoprancûziðkojo stiliaus parkø kûrimometodika, ypaè du pagrindiniai principai:sodinti parkø prieigose alëjas, þiûrëjimotaðkus sutapatinti su tako iðlenkimu, beto, uolø bei grotø árengimo menas. Gráþæsjis ðiuos principus pritaikë kuriant vieðojoNiujorko centrinio parko „Greensward“planà 1858 metais.Jau 1860 m. beveik visi Europosmiestai turëjo vieðuosius parkus. TaèiauVilniuje Sereikiðkiø parkas vis dar nebuvopritaikomas vilnieèiø poilsiui. Padëtistaisosi 1879 m., kai miesto dûma ásteigëSodø komisijà, kuri turëjo rûpintis miestoþeldiniais. Tuo laiku panaikinta caro32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2