„Byglis“ (Beagle) yra þymiausias XIX a. burlaivis mokslo istorijoje.Jis tapæs didþiausiø kelioniø ir gamtos atradimø atitikmeniu. 2009 m.rengiamasi atmintinà barkà atkurti ir kelione aplink pasaulá paminëtigamtotyrininko Èarlzo Darvino (Charles Darwin, 1809–1882) 200 m.gimimo jubiliejø. Mokslininko darbai iðplëtë mûsø þinias apie gyvàjàgamtà ir iðtyrë joje galiojanèius atrankos dësningumus.Egidijus BACEVIÈIUSKaraliðkojo jûrø laivyno brigasKarališkajame Britanijos jûrø laivynebuvo aðtuoni ðios grupës burlaiviai, bettik laivas, vardu „Byglis“ (HMS Beagle),pelnë istorinæ ðlovæ. „Byglis“ buvo èeroke(Cheroke) klasës brigas-slupë. Jo ilgis27, plotis 7,5 m, o aukðtis siekë 3,8metro. Pradinë laivo bruto talpa 235 tonos.Jame buvo dešimt pabûklø ir karometu galëjo gyventi iki 160 jûreiviø. Bur-ÈarlzoDarvinodidþiøjø atradimøburlaivisnei. Á hidrografinius tyrimus prie Patagonijosir Ugnies Þemës krantø „Byglis“išplaukë 1826 m. geguþës 22 d. ir tàkartjo paskirtis buvo lydëti pagrindiná ekspedicijoslaivà HMS Adventure (380 t talpos).„Byglis“ pirmoskelionës metuprie UgniesÞemës (dailininkasKonradasMartensas)denimis ir atšiauriomis gamtinëmis sàlygomis,iš neveiklos puolë á gilià depresijà,o vëliau net bandë nusiþudyti – toks likimasanuo metu iðtiko ne vienà daug patyrusákapitonà. Tø paèiø metø gruodþio 15d. Rio de Þaneiro uoste Pietø Amerikoshidrologinës stoties, ásteigtos laive Ganges,vadovas admirolas seras R.Otvëjus(Robert Otway) laikinu „Byglio“ kapitonuskyrë vëliavos leitenantà (Flag Lieutenant)R.Fitc Rojø (Robert Fitz Roy). Per penkeriusmetus buvo padaryti pirmieji tikslûsPietø Amerikos priekrantës þemëlapiai.1830 m. spalio 14 d. ekspedicija baigësi,„Byglis“ sugràþintas á Plymuto uostà.„Byglis“ áplaukia áSidnëjaus uostà(1838 m.)Antroji kelionëNetrukus karinis laivynas ëmë planuotiantràjà kelionæ. Iš pradþiø manyta, kadlaivis iš karališkosios Vulvièo laivø statyklos(Royal Dockyard, Woolwich) á Temzësvandenis nuleistas 1820 m. geguþës11 dienà. Pavadinimas suteiktas pagalmedþiokliniø ðunø veislæ beagle (seklys).Naujai pastatytas brigas jau kità mënesádalyvavo karaliaus Jurgio IV karûnavimoiðkilmiø proga surengtame karališkojo laivynoparade. Po ðvenèiø ypatingo reikaloburlaivá naudoti nebuvo, tad beveikpenkerius metus jis plûduriavo atsargoslaivyne išmetæs inkarà.Pirmoji kelionë aplink pasauláVykstant tirti naujø þemynø britø laivynuiprireikë maþesniø pagalbiniø burlaiviø.1825 m. rugsëjo 27 d. „Byglis“ buvopakeltas á dokà remontuoti ir pritaikytasþemëlapiø braiþytojø ilgalaikei kelio-Ekspedicijos vadovas buvo pagrindiniolaivo kapitonas Philipas Parkeris Kingas.„Byglio“ kapitonu paskirtas J.Stokas (JonPringl Lort Stokes). Bet ilgoje kelionëjejis pasirodë esàs silpno bûdo: susidûræssu nykiais Ugnies Þemës pakranèiø vanvidurioAmerikos priekranèiø tirti vyks laivas„Chanticleer“. Taèiau burlaivis tuo metubuvo prastai parengtas, tad pasirinktasjau išbandytas „Byglis“. 1831 m.birþelio 25 d. kapitonu pakartotinai paskirtasR.Fitc Rojus. Laivavedys jau buvo pa-10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2
1835 m. rugsëjá, bûnantSanta Kruza upës þiotyse,teko remontuoti „Byglio“dugnà (dail. KonradasMartensas)Èarlzas Darvinastyræs, kad šios klasës laivai turi prastà “senojobrigo” vardà: audrø metu jis sunkiaivaldomas, já greitai uþtvindo didelës lûþbangës.Kapitonas, gavæs didesnius ágaliojimus,prieð ekspedicijà laivà šiek tiekperstatë. Laivo dená paaukðtino iki 3 m,jame papildomai pastatytas mizanstiebis(treèias galinis stiebas su ástriþomis burëmis),patrankø kiekis sumaþintas iki ðeðiø.Po pertvarkymo dvistiebis brigas tapo barku.Kapitonas negailëjo iðlaidø meteorologineiárangai ásigyti. Jame buvo 22 chronometraiir penki pavyzdiniai AlexanderioAdie‘o išrasti begyvsidabriai barometrai.Dël uþtrukusio remonto ir nepalankiø rudensoro sàlygø Britø salyne „Byglis“ išPlymuto iðplaukë tik gruodþio 27 dienà.Per penkerius ástabiausios mokslo istorijojekelionës metus aplankyta Brazilija, Bolivija,keliauta sausuma Argentinoje, tirtaatokioji Ugnies Þemë, Galapagø ir Havajøsalos. Kelionë baigësi nubraiþius aplankytøþemynø pakranèiø ir aplinkiniø salø þemëlapiusbei atlikus tikslius jø apraðus. PabaigæsPietø Amerikos pakranèiø tyrimus,„Byglis“, praplaukæs pro Naujàjà Zelandijà,juosë Ramøjá vandenynà ir á AnglijosFalmuto uostà (Kornvalio grafystë) áplaukë1836 m. spalio 2 dienà.Gamtininko kelionë aplink pasauláAntroje „Byglio“ kelionëje, be karininkøir kartografø, ypatingo nario teisëmis dalyvavovëliau tapæs þymiu gamtininku ÈarlzasDarvinas. Aplankytø kraðtø vaizdus kelionëjeáamþino dailininkas Ogastas Erla.È.Darvinui kelionë aplink pasaulá laivu „Byglis“ir gamtotyrinio darbo patirtis naujuoseþemynuose buvo esminiai virsmo metai gyvenime.Kelionëje galutinai sutvirtëjo pagrindiniaigamtininko pasaulëþiûros metmenysir uþgrûdintas charakteris (ágytos negalios– aut. pastaba) nulëmë visà tolesná brito gyvenimobûdà ir mokslines paþiûras. Keliaudamasgamtininkas rinko þemynø ir saløuolienø bei gyvosios gamtos pavyzdþius.Juos plukdë á Britanijà þinovams ištirti ir aprašyti.(Dabar jie saugomi Britø gamtos istorijosmuziejuje kaip vertingiausi rinkiniai.)Po ketveriø metø išleistas K.Martenso (ConradMartens) akvarelëmis ir raiþiniais puoðtasDarvino ekspedicijos dienoraštis „Gamtininkokelionë laivu „Byglis“. Knyga ne vienusmetus buvo tarp skaitomiausiø Britanijoje.Vëlesniais mokslinio tyrimo darbo deðimtmeèiaisÈ.Darvinas, remdamasis surinktagamtotyrine medþiaga, iðsakë kertiniusevoliucijos teorijos teiginius ir juos paaiškinostebëjimais ir pavyzdþiais iš gamtos.1859 m. buvo išleista knyga „Rûðiø kilmëarba natûralioji atranka“. Ji sukëlë tikràperversmà gamtos mokslo pasaulyje.Treèioji kelionë ir paskutinieji metaiPo ðeðiø mënesiø (1837 m.) „Byglis“išvyko á treèià kelionæ. Ðá kartà plaukta tirtiAustralijos krantø ir aplinkiniø salynø. Ekspedicijaivadovavo komandoras J.KlementsasVikhamas (John Clements Wickham),pirmosios ekspedicijos leitenantasir kapitono padëjëjas. Treèioji ekspedicijabaigësi 1843 metais. Vëliau „Byglis“, kaippasenusios statybos susidëvëjæs laivas,perduotas pakrantës apsaugos muitinëspasienieèiams. Jis buvo pertvarkytas á plûduriuojantálaivà, pervadintas Southend“W.V. No. 7” ir nuo 1845 m. naudotas pietiniopakraðèio pajûrio pasienio ruoþe. Laivasilgiems deðimtmeèiams buvo virtæsdirbtine vandens takoskyra ir laivyboskliuviniu. 1851 m. austriø pirkliø bendrovësprekybininkai pareikalavo, kad laivasplûdurasiš laivatakio bûtø pašalintas.1870 m. kontrabandininkø veikla krašte sumaþëjoir brigas uþ 525 svarus parduotasvietos pirkliø bendrovei „Murëjus ir Traineris“(Murray and Trainer). Apardytas jisnuskendo. Spëjama, kad laivo liekanosguli Esekso grafystëje, Potono salos maršø(Potton Island, near Essex) dumble.Liekanø paieðkosIlgà laikà tiksli laivo nugramzdinimovieta nebuvo þinoma. Šio amþiauspradþioje „Byglio“ liekanø paieðkas pradëjoŠventojo Andriausuniversiteto istorikas dr.Robertas Prescotas ir profesoriusPilingreisas. 2000 m. aptiktas senasdalykinis apskaitos raštas, liudijantis„Byglio“ pervardijimà ir suteikæs duomenøapie tuometæ jo stovëjimo vietà. Pagal1847 m. upës vidurio hidrografiniømatavimø þemëlapius buvo nustatytaapytikslë vieta, kur galëjo bûti laivo liekanø.2003 m. lapkrièio mënesá pritaikiusnaujausius paieðkos bûdus, 5 m gylyjedumble atrasta laivo mediniø daliø, iðkeltasinkaras. Jame buvo 1841 m. áraðas.Spëjama, kad tai buvusio „Byglio“ sudedamosiosdalys. Šias paieškas visuomeneiišsamiai nuðvietë BBC þurnalistai.Planai atkurti „Byglá“2002 m. Britanijos radijo BBC surengtamekonkurse Didþiosios Britanijos pilieèiaiÈ.Darvinà išrinko ketvirtuojuþymiausiu visø laikø britu. 2009 m. ruoðiamasipaminëti gamtininko 200 metøgimimo jubiliejø. Artëjant iðkilmëms kiloidëja prisiminti È.Darvino darbus ir pagalsenuosius laivo aprašus atkurti „Byglá“.Ðià idëjà ágyvendinti ëmësi pirmosios„Byglio“ kelionës aplink pasaulá kapitonoDþ.L.Stoko vaikaitis fermeris DavidasLotas Filipas (David Lot Philips). Kartusu pramoginiø jachtø meistru PeteriuMakgratu (Peter McGrath) Pembrokšyrografystës Milfordo uoste jie ásteigë projektà„Beagle“. Ketinama atkurti sumaþintà„Byglio“ antrininkà. Darbai vykdomipasitelkus pavieniø rëmëjø ir versloástaigø bei paramos fondø pinigines lëðas.Darbai jau ápusëjo. Statyba truksapie septynis mënesius ir turëtø bûtibaigta ðiais metais. Siekiama, kad laivasiš išorës bûtø kuo panašesnis á savopirmtakà. Atstatytu laivu bus kartojamasantrosios ekspedicijos kelias, rengiamasiaplankyti visas svarbiausias Darvino dienoraštyjeaprašytas vietas. Kad komandaiir mokslininkams netektø gyventisunkiomis XVIII a. laivo sàlygomis, jo vidusbus sutvarkytas šiuolaikiškai. Jamenumatoma ástatyti pagalbiná dyzeliná varikláir árengti elektros generatoriø. Jubiliejiniorenginio autoriai viliasi, kad þymusisbarkas šiandienos mokslininkusákvëps tolesniems ieðkojimams.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 11