Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

laikø tvirtovë, pradëta tvarkyti tvenkinius,prie Vilnios tiesti takus, sodo viduryjesodinti alëjas, vaismedþius – dardabar èia galima rasti uþsisëjusiø laukiniøobelø. Tais paèiais metais skelbiamassodo tvarkymo projektø konkursas.Buvo pateikti devyni projektai ið Maskvos,Varðuvos, Peterburgo ir kitø miestø.Á pirmà vietà uþëmusá Vilniaus sodininkoE.Rutkovskio projektà nebuvo atsiþvelgta.Botanikos ir Bernardinø sodøteritorijos buvo sutvarkytos tik XIX a. pabaigoje– XX a. pradþioje. 1886–1888m. parkas pradedamas tvarkyti pagalvokieèiø dailininko A.Strauso projektà.Èia veikë vasaros teatras, restoranas,keli paviljonai, du fontanai, rengtos ávairiosmugës. Tuo laiku per Bernardinøsodo teritorijà buvo nutiesta dabartinëMaironio gatvë. Prie Dailës akademijosmatyti iðlikæ seni Bernardinø sodo medþiai.1912 m. parke pradëta pirmojovandentiekio, kuris veikia iki ðiol, statyba.Prieð karà parkas vadintas Maironioparku, tuo laiku jis uþëmë visà Vilniosupës vingá uþ ðv.Onos ir Bernardinøbaþnyèiø ansamblio.Ði apibûdinta istorinë Vilniaus miestodalis, Katedros aikðtë, Vilniaus piliøvalstybinio kultûrinio rezervato teritorija,Sereikiðkiø parkas sudaro nedalomà istoriná-gamtináansamblá, kurá mëgo ir naudojokaip tapybiðkojo Vilniaus vizijà daugelismenininkø. Susidaro áspûdis, kadmiestas kupinas tapybiðkø kampeliø, taipastebi ir atvykæ á Vilniø sveèiai ið kitøðaliø. Vilniaus senamiestis tampa menoobjektu su be galo iðraiðkingu ðios vietoskraðtovaizdþiu. Daugybë menininkøbuvo susiþavëjæ ðia vaizdinga vieta ir áamþinosavo paveiksluose, pvz., J.Marðevskio„Bernardinø sodas“ (1869 m.), K.Raèinskiograviûra „Botanikos sodas“, duK.Rusecko paveikslai „Bernardinø sodas“ir „Botanikos sodas“ (XX a.), V.Sledzinskio(1886 m.), I.Trutnevo „Bernardinøsodas“ ir dar gausybë senøjø fotonuotraukø.1994 m. pabaigoje Vilniaus senamiestiskartu su parko teritorija buvoátrauktas á UNESCO Pasaulio paveldo sàraðà,nes atitiko kultûros paveldui keliamusreikalavimus – senamiestis paskelbtaskultûros vertybe. 1998 m. Vyriausybësnutarimu Vilniaus senamiestis paskelbtasLietuvos Respublikos kultûrospaminklu. Ðis parkas yra nedaloma senamiesèio,kaip kultûros vertybës, dalis,be to, kaip istorinis þeldynas turi neákainojamàvertæ Vilniaus visuomenei ir, beabejo, visai Lietuvai.Potsdamo konferencija – visai Europai þinoma sàvoka.Panaðiai kaip Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, omums – Liublino unija ar Ribentropo–Molotovo paktas. Jàgaubia ir ne viena didelë máslë.Kuris Stalinas buvoPotsdame?Povilas Sigitas KRIVICKASPotsdamo konferencija – tai jau Antrojopasaulinio karo pabaigos fiksavimas irpokario Europos perdalijimo átvirtinimas.Potsdamo konferencija – tai ið kartos á kartàtebesitæsianti tema, neiðsemta iki ðiol –kad ir dël Kionigsbergo (Kaliningrado ar Karaliauèiaus)kraðto teisinio statuso. Juk Potsdamokonferencijoje ði teritorija buvo perduotatuometës Sovietø Sàjungos dispozicijon„laukiant galutinio teritoriniø taikos susitarimoklausimø sprendimo“ (šaltinis: Berlyno(Potsdamo) konferencijos protokolai).Neáformintas karasNors 1975 metais visø tuometiniø Europosðaliø vadovø pasiraðytame Helsinkioakte tvirtinama, kad þemyno valstybiø sienosnelieèiamos, netruko subyrëti Jugoslavija,Sovietø Sàjunga, susivienyti Vokietija.Taèiau iki ðiol taip ir nepabaigtas teisiðkaiáforminti Antrasis pasaulinis karas. Rusija,kad ir apsiskelbusi Sovietø Sàjungosteisiø perëmëja, Rytuose negràþina Japonijaiuþgrobtø salø ir todël negali pasiraðytisu ta ðalimi Taikos sutarties. Vakaruose taippat lieka pakibæs ore „galutinis teritoriniøtaikos susitarimo klausimø sprendimas“.Potsdamo konferencijos dokumentuosenëra apibrëþta, per kiek laiko turi bûtigalutinai iðspræstas Karaliauèiaus kraðtoklausimas (nors kai kas mëgina skleisti mitus,jog per 50 metø, arba kad A.Snieèkusnepriëmæs Stalino pasiûlymo prijungti tàkraðtà prie Lietuvos). Taèiau dël to, kad šiteritorija atiduota sovietams, trys didieji Europosdalintojai – JAV, Didþiosios Britanijosbei Sovietø Sàjungos vadovai – prisiminëir Lietuvos vardà. Nusprendus, kad Kionigsbergomiestas ir kraštas (taip jis vadintasiki 1946 m. liepos 4 d., kai po MichailoKalinino mirties buvo „pakrikštytas“ to artimoStalino bendraþygio vardu) atitenka sovietams,jo vakarinë siena „nuo Baltijos jû-Potsdamokonferencijosaukðèiausiorangodalyviai:KlementasEtlis, HarisTrumenas irJosifasStalinasros turëtø eiti rytiniu Dancigo álankos krantu,per Braunsbergo-Goldapo ðiauræ ir pasiektøLietuvos sienà, Lenkijos Respublikàbei Rytø Prûsijà“ (ið Potsdamo konferencijosprotokolø).Du premjerai ir du prezidentaiPotsdamo (arba Berlyno) konferencija vyko1945 metais nuo liepos 17 iki rugpjûèio 2dienos Cecilienhofo rûmuose, kurie prieð Pirmàjápasauliná karà priklausë kronprincui VilhelmuiHohencolernui. Jie taip pavadinti kronprincoþmonos Cecilijos garbei ir yra jaukiametyliame Potsdamo pakraðtyje. Ten pirmàkartteko pabûti su Lietuvos þurnalistø grupe,kai nuo sàjungininkø pergalës Europoje tebuvopraëjæ pora deðimtmeèiø.Aplankæ Berlyno priemiestá Karlshortà,kur feldmarðalas Keitelis pasiraðë Vokietijoskapituliacijos aktà, atvykome á Potsdamà,garsëjantá Prûsijos valdovø vasaros rezidencijaSansusi (Sanssouci) su nuostabiu milþiniðkuparku. Jame studijø Berlyne laikaisXIX a. pradþioje mëgo lankytis didysis vokieèiøfilosofas Artûras Ðopenhaueris (jo vardassuteiktas prie parko prigludusiai gatvei).Vienuose Sansusi parke iðlikusiuose rûmuoseyra gyvenæs karaliaus Frydricho sveèiasprancûzø filosofas Volteras.Minima, kad Potsdamo konferencijoje dalyvavodu Didþiosios Britanijos premjerai. Tiesa,taip negalëjo bûti vienu metu. Pralaimëjusárinkimus Vinstonà Èerèilá (Winston Churchill)pakeitë Klementas Etlis (Clement Attley).Taip pat dalyvavo ir du JAV prezidentai. Norstarp jø buvimo valdþioje jau nebe dienø arsavaièiø, o aðtuoneto metø intervalas, taèiaujie Potsdamo konferencijø salëje buvo kartu.Tuometis JAV prezidentas Haris Trumenas(Harry Truman) sëdëjo prie milþiniðko apvalausderybø stalo. Bûsimasis prezidentas 28metø Dþonas Kenedis (John Kennedy) didájáMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 33