Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

Kosminiai teleskopaiAstronautai paskutiná kartà aplankëHablo kosminá teleskopà (HST) 2002 metais.Tada buvo árengta nauja didelës skiriamosiosgebos ir jautri kamera ACS, parengtidarbui infraraudonoji kamera ir spektrografas.Kitas astronautø apsilankymasremontuoti HST buvo numatytas 2004-aisiais.Deja, planus teko ilgam atidëti poerdvëlaivio Columbia tragiðkos þûties. Pertà laikà nustojo veikti kai kurie teleskopoprietaisai. 2007 m. sausá nustojo veikti ACSkamera, siuntusi á Þemæ graþiausius ir vertingiausiusvisatos vaizdus. Dar anksèiausugedo spektrografas. 2008 m. spalá pagaliauturëjo ávykti šatlo Atlantis skrydis remontuotiHST. Buvo numatyta árengti naujàplataus lauko kamerà (WFC3) ir naujàspektrografà, suremontuoti kamerà ACSir senà spektrografà, árengti naujus giroskopus,baterijas ir pagerinti terminæ teleskopoizoliacijà. Deja, kai erdvëlaivis Atlantisjau stovëjo Kenedþio kosmodromeparengtas kilti, HST sugedo duomenøsiuntimo sistema. Ðatlas buvo gràþintasá angarà. Naujas duomenø siuntimoatsarginis blokas bus parengtas darbuitik 2009 m. balandá. Laimë, spalio 23 d.inþinieriams per atstumà pavyko sutaisytiteleskopo kompiuterio programø gedimà.Spalio 25 d. senoji kamera WFC2 (veikiantinuo 1993 m.) ir vienas kamerosACS kanalø vël pradëjo siøsti vaizdus.Ðatlo Atlantis skrydis á HST, matyt, ávykstik 2009 m. vasarà.Spitzerio kosminis teleskopas nuo2003 m. veikia sëkmingai. 2009 m. balandábaigiasi teleskopo infraraudonuosiusimtuvus ðaldanèio skysto helio atsargos irtada dvejus metus teleskopas dirbs „šiltuoju“reþimu 3,6 ir 4,5 mikrometrø spektroruoþuose. Japonijos infraraudonasis teleskopasAkari 2008 m. taip pat dirbo „šiltuoju“reþimu 2–5 mikrometrø ruoþe.Kosminëje erdvëje tebeveikia ultravioletiniøspinduliø teleskopas Galex (nuo2003), rentgeno spinduliø teleskopai Rossi(nuo 1995), Chandra (nuo 1999), XMM-Newton (nuo 1999), HETE-2 (nuo 2000),Suzaku (nuo 2005), Agile (nuo 2007), gamaspinduliø teleskopai Integral (nuo2002), Swift (nuo 2004) ir Fermi (nuo 2008).2009 m. numatoma paleisti á kosmo-Saulëssistemos irastronautikosProf. habil. dr. Vytautas STRAIÞYSnaujienos2008 metaisà Europos kosminës agentûros (ESA)teleskopà Herschel, skirtà tolimajam infraraudonajamir submilimetriniam bangøruoþui, bei Izraelio ir Indijos ultravioletináteleskopà Tauvex.Tarptautinë orbitinë stotis2008 m. lapkritá suëjo 10 metø nuoTarptautinës orbitinës observatorijos statybospradþios. Ðiuo metu orbitinës stotiesmasë yra 300 t, ilgis 58 m, plotis 73m, aukðtis 27 m. Stotis skrieja aplink Þemæmaþdaug apskrita orbita 350 km aukðtyje,orbitos polinkis á pusiaujà 51,6 o , periodas– 91,34 min. Per praëjusá deðimtmetástotá aplankë 27 kartus NASA daugkartinionaudojimo erdvëlaiviai (ðatlai), 17kartø Rusijos erdvëlaiviai Sojuz, 30 automatiniøkrovininiø erdvëlaiviø Progress irEuropos automatinis erdvëlaivis JulesVerne 2008 m. birþelá. Stotyje jau dirbo213 þmoniø (167 skirtingi asmenys, neskai kurie lankësi po kelis kartus). 2008 m.šatlai atgabeno ir sumontavo Europos laboratorijàColumbus ir Japonijos laboratorijàKibo.Skrydþiai á Mënulá2009 m. pavasará NASA ruoðiasi paleistiá Mënulá plaèios paskirties nepilotuojamàerdvëlaivá Lunar ReconnaissanceOrbiter (LRO – Mënulio þvalgybinis orbiteris).Tapæs Mënulio palydovu, aparatasskries poline orbita 50 km aukðtyje. Vienaið svarbiausiø LRO uþduoèiø – parinktitûpimo vietas bûsimiems pilotuojamiemserdvëlaiviams.2008 m. lapkrièio 8 d. Mënulio palydovutapo Indijos erdvëlaivis Chandrayaan-1(sanskrito kalba tai reiškia Mënulio laivas).Taigi Indija tapo penktàja valstybe, pasiuntusiakosminá aparatà á Mënulá (po JAV, SovietøSàjungos, Japonijos ir Kinijos). Indijospalydovas numetë kroviná á Ðekltono krateráties Mënulio pietø aðigaliu.MarsomobiliaiPraëjo jau penkeri metai, kai ant Marsobuvo nutupdyti du marsomobiliai – Spiritir Opportunity. Nors mobiliø darbas svetimojeplanetoje turëjo trukti vos tris mënesius,iki ðiol jie darbingi ir vykdo Marsopavirðiaus tyrinëjimus. Spirit yra 166 kmskersmens Gusevo krateryje, o Opportunity– kitoje Marso pusëje, esanèioje Meridianolygumoje.Mobilis Spirit jau 2007 m. uþsiropðtëant 80 m skersmens plokðtikalnës HomePlate. Ten jis praleido visus 2008-uosius.Metø pradþioje plaèiai nuskambëjo sensacija– ið Spirit perduotoje panoraminëjevakarø slënio nuotraukoje aptiktas „humanoidas“– ant akmens sëdinti á moterápanaði bûtybë su iðtiesta á prieká ranka.Vëliau buvo paskelbta, kad tai ne tikrashumanoidas ar jo skulptûra, bet tik ðviesosir ðeðëliø þaismas ádomios formos akmenyje.Marsomobilio riedëjimà labai apsunkinauþstrigæs priekinis ratas, todël tolimesniøkelioniø neplanuojama. Ðiaurinëjeplokðtikalnës dalyje Spirit praleidoMarso þiemà, èia jis iðstovëjo vietoje 8 mënesius.Moksliniai darbai buvo pradëti tikrugpjûèio pabaigoje. Lapkrièio pradþiojeÁ sëdintáþmogø arhumanoidàpanaði figûra,rasta marsomobilioSpiritpanoraminëjenuotraukojeMarsomobilis Opportunity paliekaViktorijos kraterá. NASAnutarta vaþiuoti á kità plokðtikalnës kraðtà.Taèiau po keliø dienø uþëjo smarkismëlio audra, trukusi 4 dienas. KadangiSaulë nustojo krauti baterijas, ryðys su mobiliunutrûko. Tik lapkrièio 13 d., kai audrabaigësi, aplink Marsà skriejantis MarsOdyssey pagavo silpnà Spirit signalà. Lapkrièio30 d. prasidëjo dviejø savaièiø periodas,kai Marsas buvo kitoje Saulës pusëjeir radijo ryðys buvo neámanomas.8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2