Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

Vienas moderniosios atmosferosfizikos ir optikos pradininkøW.Hempfris jau prieð 70 metøpastebëjo, kad daþnai pateikiamivaivorykðtës apraðymai,kurie labai gerai paaiðkina tai,ko ið tiesø vaivorykðtëje nëra,taèiau daþniausiai nutyli tai, kàið tikrøjø vaivorykðtës ðviesojematome.1 pav. DvigubavaivorykðtëHabil. dr.Audrius DUBIETISVaivorykðtë, be jokios abejonës,yra pats áspûdingiausias ir spalvingiausiasoptinis atmosferos reiðkinys, nuo neatmenamølaikø buvæs ákvëpimo ðaltiniumenininkams, mokslininkams, mistikams,dëmesingiems aplinkos stebëtojamsar tiesiog atsitiktiniams praeiviams.Vaivorykðtë yra retas reiðkinys. Bûtina sàlygavaivorykðtei atsirasti – lyjant lietuiðvieèianti Saulë, kas natûraliomis sàlygomisnutinka ne taip jau daþnai. Todël nedaugkas gali pasigirti pastebëjæs vaivorykðtædaugiau nei 10 kartø per metus.VisosvaivorykðtësVaivorykðtë greièiausiai buvo pirmasisþmogaus pastebëtas dangaus reiðkinys,palikæs neiðdildomà áspûdá: vaivorykðtësvaizdavimø aptinkama netgi prieðistoriniøkultûrø meniniame palikime – uoløir akmens raiþiniuose, kuriø amþius siekiatûkstanèius metø prieð Kristø. XIX a.pradþioje, atsiradus natûralistinei vaizduojamojomeno krypèiai, vaivorykðtë bei kitioptiniai atmosferos reiðkiniai tapo neatsiejamarealistiniø peizaþø dalimi. Anuometmenininkai kaip ir mokslininkai buvoatidûs, vieni kitus papildantys aplinkosstebëtojai, o jø bendradarbiavimas buvonepaprastai vaisingas. Meno kûriniuoseneretai slypëjo preciziðkai tiksli mokslinëinformacija, kuri iki ðiol neprarado savomokslinës vertës. Nors mûsø laikais tiesioginismokslo ir meno ryðys yra smarkiaisunykæs, istoriðkai vaivorykðtë suvaidinobene svarbiausià vaidmená nutiesianttiltà tarp meno ir mokslo.Vaivorykðtës geometrijaVaivorykštës máslæ, pradedant Aristoteliu,bandë áminti daugelis ðviesiausiø savometo protø. Galiausiai tai pavyko R.Dekartui,kuris 1637 m. pirmasis moksliðkaispalvospaaiðkino, kaip atsiranda vaivorykðtë. Manoma,kad anuomet R.Dekartas jau þinojoolandø mokslininko Snelio neseniai atrastàðviesos lûþio dësná ir teisingai atsakë áklausimà „kas yra vaivorykðtë?“ R.Dekartasatskleidë, kad vaivorykðtë – tai sferiniøvandens laðø viduje atspindëta ir dëllûþio pakeitusi savo kryptá Saulës ðviesa.Nors R.Dekartui nepavyko paaiškinti, kaipatsiranda vaivorykðtës spalvos (Dekartovaivorykðtë buvo balta), bûtent jam yrapriskiriamas geometrinës vaivorykðtës teorijossukûrimo nuopelnas. Vaivorykðtësspalvø atsiradimo prieþastá prabëgus darbeveik 30 metø atskleidë I.Niutonas. Visiemsyra gerai þinomas Niutono eksperimentas,kuriuo jis, naudodamas stikloprizmæ, baltà Saulës ðviesà iðskaidë áspalvas. Ðiuo eksperimentu Niutonas netik pademonstravo, jog balta ðviesa turisavyje visas regimojo spektro spalvas, taèiauir tai, kad bet kurios skaidrios medþiagoslûþio rodiklis priklauso nuo ðviesosbangos ilgio (spalvos). Bûtent ðis fundamentinisatradimas padëjo Niutonui atskleistivaivorykðtës spalvø paslaptá. Kaipkaþkas yra taikliai pastebëjæs, Dekartas„pakabino“ vaivorykðtæ reikiamoje dangausskliauto vietoje, o Niutonas jà „nuspalvino“.Ið esmës Niutonas atsakë á visustuo metu rûpëjusius klausimus. Jis paaiðkino,kodël ryðkioje pagrindinëje vaivorykðtëje(kuri daþnai vadinama pirmine)spalvos keièiasi nuo violetinës lanko vidujeiki raudonos lanko iðorëje, atskleidë, kaipsusidaro antrinë vaivorykðtë ir kodël spalvøiðsidëstymo tvarka joje yra atvirkðèia (1pav). Kartu Niutonas iðaiðkino, dël ko dangausskliauto dalis, kurià juosia pagrindinësvaivorykðtës lankas, yra labai šviesi,taip pat kaip atsiranda pirminæ ir antrinævaivorykðtes skirianti tamsesnio dangaussritis. Tamsioji takoskyra tarp vaivorykðèiøvëliau buvo pavadinta „tamsiàja Aleksandrojuosta“ pirmàkart jà apraðiusio senovësgraikø filosofo Aleksandro ið Afrodizijos,kuris, manoma, buvo Aristotelio mokinys,garbei. Taip buvo sukurta geometrinëvaivorykðtës teorija, kuri iki ðiol puikuojasivisuose vadovëliuose.Norint perprasti vaivorykðtës susidarymoprincipus, pakanka panagrinëti ðviesossklidimà viename vandens laðe. Dëlðios prieþasties daþnai sakoma, kad vienamevandens laðe galima iðvysti galybævaivorykðèiø. Kritæs á vandens laðà lygiagreèiøbaltos Saulës ðviesos spinduliøpluoðtas jame lûþta, t.y. pakeièia savo kryptá.Ðviesos spindulio nuokrypio nuo pradi-20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2