Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

Skaudi iðeivio patirtisDaugiausia A.Mackus yra kalbëjæs irraðæs apie emigranto, iðeivio patirtá. Banalusakyti, bet jo mintis derëtø paskaitytine tik kiekvienam ðiø laikø esamam irbûsimam emigrantui, bet ir tam lietuviui,kuris nesiruoðia palikti tëvynës ir kuriamrûpi jos dabartis ir ateitis.Tiek savo straipsniuose iðsakytomismintimis, tiek savo asmenine veiklaA.Mackus árodë, kad tikru patriotu ar bentjau pilietiðkai sàmoningu þmogumi galimabûti ir negyvenant Lietuvoje. Jis, beabejonës, neneigia, kad iðvykimas ið tëvynëstarsi nukerta ðaknis, siejusias þmogøsu gimtàja þeme. Meilæ Lietuvai A.Mackustapatina su duona – su tuo, ,,be kogyventi neámanoma“. Þinoma, emigracijosprieþastys jo laikais ir ðiandien yra visiðkaikitokios, bet, matyt, poetas buvoteisus sakydamas: ,,Emigrantiðkoj visuomenëjesama per daug ir per daþnos pavirðutinës,blizganèios politûros; per ma-PilietiðkumopamokosAlgimantoMackauskûrybojeAlgimantas Mackus (1932–1964) – þymuslietuviø poetas, kritikas, publicistas,aktyvus iðeivijos visuomenës veikëjas. Gimëir pradëjo lankyti mokyklà Pagëgiuose.Tëvai buvo paðto darbuotojai, aktyvûslietuvybës puoselëtojai. Mackø ðeimapalaikë ryðius su Maþosios Lietuvosðviesuoliø M.Jankaus ir E.Jagomasto ðeimomis,aktyviai dalyvavo Ðauliø sàjungosMaþasisAlgimantas(centre)vaikystëje sukunigu apie1937 m.(antrameplane antraið kairës –poeto mamaMarcelëMackienë)Vilma VAIVADIENËPagëgiø Algimanto Mackaus gimnazijoslietuviø kalbos mokytojaveikloje. Kraðtà okupavus vokieèiams,Mackai iðvyko ið Pagëgiø. Kurá laikà gyvenoTauragëje, vëliau Vilkaviðkyje, po topersikëlë á Vilniø. Sostinëje bûsimasis poetastæsë mokslà gimnazijoje. 1944 m.Mackø ðeima pasitraukë á Vakarus. Ið pradþiøgyveno Vokietijoje, pabëgëliø stovyklose,vëliau iðvyko á JAV. Amerikoje AlgimantasMackus dirbo fabrike, vëliau studijavoRuzvelto universitete. Raðë eilëraðèius,dirbo ,,Pelkiø þiburëlyje“ ir ,,Margutyje“,vadovavo ,,Ðviesos“ sambûriui, ákûrëir vadovavo lietuviðkø knygø leidimo fondui,kuris po A.Mackaus mirties buvo pavadintasjo vardu. Iðleido 4 poezijos rinkinius:,,Elegijos“ (1950 m. Algimanto Pagëgioslapyvardþiu), ,,Jo yra þemë“ (1959),,,Neornamentuotos kalbos generacija irAugintiniai“ (1962), ,,Chapel B“ (1965 m.,po mirties). Paraðë dramà ,,Slëptuvë“, nemaþaikritikos, publicistiniø straipsniø. Þuvoautomobilio avarijoje. Algimanto Mackausgimtuosiuose Pagëgiuose áamþintaspoeto atminimas. 2002 m. atidengta paminklinëlenta prie poeto gimtojo namo Vytautogatvëje, 2003 m. vidurinëje mokyklojeákurtas poeto muziejus, 2008 m. mokyklaisuteiktas gimnazijos statusas ir AlgimantoMackaus vardas.Algimantas Mackus (apie 1962–1964 m.)Tëvynë – didþiausia vertybëVisa Algimanto Mackaus veikla iðeivijojesusijusi su lietuvybës puoselëjimu.Poeto gyvenimas ir veikla – tikras pilietiðkumoir patriotiðkumo pavyzdys. Jo poezijojeir publicistikoje daug kalbama apiepareigà tëvynei, sunkià ir beprasmiðkàemigranto dalià. Gyvenimiðka patirtis padëjosuvokti tikràsias iðeivio vertybes, tarsiið ðalies paþvelgti á kiekvieno lietuvio santykásu tëvyne.Skaitant Algimanto Mackaus eilëraðèius(ypaè ankstyvuosius), juntama poezijosþmogaus nostalgija gimtinei, jaunystësmiestui Vilniui ir visai Lietuvai. Gimtiejinamai, gimtoji tarmë, gimtoji þemë – paèiosdidþiausios vertybës, be kuriø, poetosupratimu, þmogus nesijauèia visavertis irlaimingas. Taèiau A.Mackaus þmogus neverkðlenair nerauda. Jis, benamis, iðdidþiaiir stoiðkai gyvena ,,negyvame pasaulyje“,,,mirusiame sode, kur auga negyvivaismedþiai“ (eil. ,,Dþiaugsmas, senasisliûdesio apaðtalas“). Egzodà suvokdamaskaip egzistenciná iðbandymà ar net absurdà,A.Mackaus poezijos þmogus já priimakaip likimo iðmëginimà, tam tikrà iððûká. Irnors vëlyvojoje poeto kûryboje vyrauja mirties,beprasmybës temos, tëvynë poezijosþmogui vis tiek iðlieka kaip didþiausiavertybë. Á jà nesitikima sugráþti, nes ,,mirtisnebus nugalëta“ (eil. ,,Triumfaliðkoji“). Poezijosþmogus, kaip ir pats poetas A.Mackus,suvokia savo bûties absurdiðkumà.Tokia pati vertybiø sistema ir egzistencijossuvokimas atsiskleidþia skaitant A.Mackauskritikos darbus, publicistinius ir eseistiniusstraipsnius.14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2