Ðiemet sueis ðeðiasdeðimt metø, kai senosios lietuviøkalbos tyrëjas profesorius Vincentas Drotvinas,Raseiniø rajono Betygalos Maironio gimnazijosabiturientas, mokytojo Antano Juðkos palydëtas,atvërë <strong>Vilniaus</strong> pedagoginio universiteto duris ir ikišiol niekur iš jo nëra iðëjæs.VisogyvenimoturtasJuozas SKOMSKISPokalbis su mokslininku apielietuviø leksikografijos iðtakas irlituanistikos ðiandienà su trimisgyvenimo intarpais.Pirmasis: mokytojo ðviesaProfesorius sako, kad tarsi á akmenáatmintin ásirëþæs iki šiol laikosinuostabus tauraus mokytojo pasakojimasapie poeto apdainuotos Dubysos,tekanèios pro Betygalà, krantøpavasario groþá. Arba kaip jie, moksleiviai,1949 m. keliaudami sutinkaKGB sunkveþimá, kaip mokytojas AntanasJuška sustabdo já, álipa, apkabinamokytojà Klimaitæ, pabuèiuoja irtaip atsisveikina su tremtin iðgabenamakolege.Atradimai – lietuviø filologijospolemikos triptikasMaþoji Lietuva yra mûsø raðtijoslopðys, – sako paðnekovas. Ten iðëjopirmoji spausdinta MartynoMaþvydo knyga. Ten XVII a. pabaigojebuvo pastebëta, kad baþnytinëkalba grynumu atsilieka nuo lietuvininkøgyvosios ðnekamosios kalbos.Tà skirtumà iðryðkino 1701 m. išleistasNaujasis Testamentas, skirtas tiekDidþiajai, tiek Maþajai Lietuvai. Kadangidaugelis lietuvininkø jo nesuprato,kilo diskusija. Jos pradininkasbuvo Gumbinës kunigas MichaelisMerlinas (Mörlinas). 1706 m. jis išleidotraktatà „Principium primarium inlinqua lituanica“ (Pagrindinis lietuviøkalbos principas). Jame këlë lietuviøkalbos grynumo, apvalymo nuosvetimybiø – slavizmø, germanizmø– problemas ir siûlë remtis gyvàja lietuvininkøkalba. Po Antrojo pasauliniokaro traktatas buvo laikomas dingusiu.Vincentui Drotvinui, ieðkojusiamlietuviø leksikografijos istorijosmedþiagos, pavyko 1990 m. Gdanskerasti M.Merlino traktato egzemplioriø.Su šiuo Merlino principu sutikopirmiausia Maþosios Lietuvosrašto darbuotojas Pilypas Ruigys.Bet buvo ir prieðininkø. Tais pat metaisbuvo išleistas Jono Šulco ,,Ezopopasakëèiø“ vertimas á lietuviø kalbà.Kunigas Jokûbas Perkûnas savotraktate kritikavo Ezopo pasakëèiøvertimà ir priekaištavo, kad vertëjasnesilaiko Merlino principø. Suraduspirminius ðaltinius, jie buvo iðtirtiir bendra rubrika ,,Trys 1706 metøfilologinës polemikos ðaltiniai“ šiemetišleisti Lietuviø literatûros ir tautosakosinstituto (pirmojo ðaltinio dokumentináleidimà ir studijà ir parengëspaudai prof. Vincentas Drotvinas,Jokûbo Perkûno traktato kritinákomentuotà leidimà ir studijà – habil.dr. Ona Aleknavièienë ir dr. Chris-30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2
tiane Schiller, Šulco Ezopo pasakëèias– dr. Liucija Citavièiûtë). Visi šie traktatailiudija, kad XVIII a. pradþioje vykusilingvistinë diskusija turëjo didelësreikðmës lietuviø filologijos ateièiai.Minëtas Pilypas Ruigys paraðë taippat traktatà apie lietuviø kalbos kilmæ,esmæ ir ypatumus, 1747 m. išleido þodynà.Juo remdamasis 1800 m. þodynàišleido ir Kristijonas Gotlybas Milkus.Liko ir nespausdintø þodynø. Vienasið jø yra Jokûbo Brodovskio rankraðtinisvokieèiø–lietuviø kalbø þodynas,kurá lietuviø mokslininkai draugesu kitais lituanistikos unikumais radoLaukstyèiø baþnyèios griuvësiuosepirmøjø pokariniø ekspedicijø metu.Profesorius Vincentas Drotvinassako, kad, tyrinëdamas Maþosios Lietuvosdvikalbæ leksikografijà, parengëanoniminio XVII a. pirmosios pusësvokieèiø–lietuviø kalbø þodynopublikacijà Lexicon Lithuanicum(1987) ir XVII a. pabaigos FrydrichuiPretorijui priskiriamo Clavis Germanico-Lithvana(Lietuviø – vokieèiø kalbøraktas) publikacijà (1995–1997).Treèioji rengiama publikacija yra minëtasisBrodovskio þodynas, kuriojebus rankraðèio fotokopija su transliteruotutekstu ir lietuviðkø þodþiø rodyklë.Antrasis: asmenybësPo Betygalos šviesuolio, puikauspedagogo Antano Juškos VincentoDrotvino pedagoginiame universiteteišskirtiniai fakulteto autoritetai buvo lietuviøkalbos metodikos profesoriusJuozas Budzinskis, reikliai raginæs visuskuo geriau dëstyti savo dalykà,kad absolventas mokykloje turëtø á kàatsiremti. Docentë Petronëlë Bernadiðienë,dësèiusi akcentologijà, daugdëmesio skyrë kalbos praktikai, rodënepaprastà pedagoginá meistriðkumà,kantrybæ, ugdydama taisyklingos tartiesir kirèiavimo ágûdþius. DocentëElzbieta Mikalauskaitë, dëstydama istorinægramatikà, glaudþiai siejo kalbosistorijos dalykus su tarmiø medþiaga,yra iðugdþiusi ne vienà mokslininkà.Tais laikais nebuvo girdëti balsø,kad dëstytojai per daug reikalauja.Dabar, deja, kai kurie studentai mano,jog gali bent kiek lankyti paskaitasir lengvai gauti diplomà.Knygos, straipsniai ir atradimai1953 m. baigæs studijas, VincentasDrotvinas ástojo á <strong>Vilniaus</strong> universitetolietuviø kalbos aspirantûrà. ProfesoriausJono Palionio vadovaujamasparaðë disertacijà ið senøjø raðtøkalbos. Tai ir nulëmë tolesnius jomokslo interesus. Dëstytojas, vyresnysisdëstytojas, kurá laikà fakultetodekanas, du deðimtmeèius prorektoriusmokymo ir auklëjimo reikalams.Taèiau nepaliko ir kalbotyros – per tàlaikà pavyko paraðyti ir iðleisti knygàapie kalbininkà Kazimierà Jauniø (suprofesoriumi Vladu Grinaveckiu), paraðëknygelæ apie Augustà Ðleicherá,mokomàjà knygà apie lietuviø kalbostyrinëjimus. Drauge rengësi leksikografijosistorijos darbui. Pirmasis šiossrities straipsnis – apie XVIII a. rankraðtinávokieèiø–lietuviø kalbø þodynà,dabar saugomà Lietuviø kalbosinstitute (1984). Be to, iðleistos dvi mokomosiosknygos ið lietuviø leksikologijosir frazeologijos. Klausiamasapie planus, profesorius sako, jø irgiturás: iðleisti Brodovskio þodynà ir paraðytiplatesná darbà apie MaþosiosLietuvos leksikografijà. O paklaustas,kà profesorius ið visa to, kas minëta,laiko atradimais, sako, jog radinys yraM.Merlino traktato originalas. Jeigupavyktø išleisti Brodovskio þodynà irparaðyti knygà, tai irgi bûtø naudoslituanistams, nes platesnës studijosnëra. Visi leksikografijos paminklaiverti monografijø.Viltys, kuriø laukiama iðsipildantKokios bûklës, profesoriaus nuomone,lituanistika, lietuviø leksikografijosistorija dabar? Profesorius vadovavodviem disertacijoms, kuriø autoriaidabar sëkmingai dirba ir toliauplëtoja savo temas. Tai VidmantasKuprevièius ir Alvydas Umbrasas. Beto, doktorantë Auðra Þemienë apgynëdisertacijà apie Ragainës lietuvininkøasmenvardþius. O ðiemet doktorantëBirutë Triðkaitë apgynë disertacijàapie „Clavis Germanico-Lithvana“genezæ. Komentuodamas situacijàVincentas Drotvinas sako, jog visiemsgerai þinoma humanitaro padëtisdarbo rinkoje. Pastaraisiais deðimtmeèiaislituanistikoje yra daug pasiekta,bet dar lieka daugybë tyrinëtinøproblemø ir temø, kurioms reikianaujø pajëgø. Deja, jø nedaugëja.Prieš keletà metø Lituanistikos fakultetebuvusi Lietuviø kalbotyros doktorantûrapadëjo rengti kvalifikuotusspecialistus. Šiandien ji panaikinta,tiesa, tikimasi jà atkurti. Ko dar profesoriuslauktø? Kad studentams ir magistrantamsatsirastø daugiau laiko atsidëtistudijoms ir gilintis á pasirinktàspecialybæ. Deja, daugeliui sunkupragyventi, ir jie priversti uþdarbiauti.Visø studentø peikti negalima, bet norëtøsidaugelio aktyvesnio poþiûrio ástudijas, daugiau atsakomybës.Treèiasis: pareigaPastaraisiais metais VPU Lituanistikosfakulteto dëstytojai vykdo ádomøðvieèiamosios kalbotyros projektà –rengia iðvykstamàsias konferencijas,seminarus su rajonø lituanistais. LankytasiTaujënuose, kalbininko KazioBûgos þemëje Dusetose, Alytuje,Radviliškyje, Druskininkuose, Marijampolëje.Ðiø seminarø aktyvus dalyvisyra ir pats profesorius. Tai pareigossavo kraštui misija – teikti naujausiosmokslinës lituanistikos informacijos,kalbëti apie mokyklos ir universitetoryðá. Profesorius VincentasDrotvinas ne kartà skaitë praneðimuskalbininko Kazimiero Jauniaus jubiliejinëseiðkilmëse Kvëdarnoje. Taigi ðeðiødeðimtmeèiø laikas universitete joveteranui profesoriui Vincentui Drotvinuinepraëjæs veltui – dëstyti lietuviøkalbotyros dalykai, lietuviø leksikografijosistorijos tyrimai ir lieka jo visogyvenimo turtas.<strong>Vilniaus</strong> pedagoginio universitetoLituanistikos fakulteto kalbotyros profesoriusVincentas Drovinas laiko gyvenimolaime bûti iki paskutinës akimirkosten, kur já palydëjo ðviesaus atminimojaunystës mokytojas.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 31