Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

vietës (apie -106 m NN gylyje pasiekæs netvirðutinio permo klintá), Baltijos akvatorijojepalei Palangà (jo dugnas siekia -10÷-142 m NN), Tvereèiuje (dugnas siekia iki -70 m NN). Dar daug kur jie „šakotai“ raiþošalies pokvarteriná pavirðiø bei sudëtingaiglûdi paèioje kvartero storymëje.Paleoárëþiai – poþeminio vandenstalpyklosHidrogeologiniu ir vandens iðtekliø gavybospoþiûriu paleoárëþiø reikðmë yra labaididelë. Paleoárëþiai sàlygoja poþeminiovandens tëkmiø kryptis ir intensyvumà,spûdþiø pasiskirstymà, pjezometriniopavirðiaus struktûrà, vandeningøjøsluoksniø tarpusavio bei su upëmis sàveikà.Daugelis paleoárëþiø yra uþpildytismëliu ir þvyru ir todël juose yra labai gausupoþeminio vandens, kurio kiekiai, eksploatacinispotencialas yra daug kartømaþesni uþ tokio paleoárëþio ribø.Su Nemuno slëniu, paleoárëþiais ir tektoniniais lûþiais struktûriðkai susijusi Druskininkøinjekcinio mineralinio vandens telkinio hidrogeologinë sàranga (pagal Z. Ðontà, 1999)Kvartero danga: 1 – vandens srautø suklostytos birios vandeningosios nuogulos (ávairussmëlis, þvirgþdas–gargþdas); 2 – ledyno paliktas vandensparingas priemolis ir priesmëlis. Prekvarteronuosëdinë storymë: 3 – terigeniniai vandeningieji sluoksniai (smulkus ir ávairus smëlis,smiltainis gravelitas); 4 – karbonatingi vandeningieji sluoksniai (plyðiuota kreida ir kreidos mergelis);5 – molingos-karbonatingos vandensparos (masyvus mergelis, molinga kreida); 6 – molingosvandensparos ar silpnai laidûs sluoksniai (molis, aleuritas). Kristalinis pamatas: 7 – magminësir metamorfinës uolienos (granitas, gneisas). Geologiniø sistemø indeksai: kvarteras(ag, gII–III), paleogenas (E), kreida (K), triasas (T), permas (P) ir proterozojus (PR). Kiti þenklai:8 – græþinio darbinë dalis (filtras) ir vandens mineralizacija, g/l; 9 – vandens spûdis; 10 – kupoliðkasmineralinio vandens pakilimas ir mineralizacijos vertë, g/l; 11 – tektoniniai lûþiaiSlëniø ðlaituose árengiant græþtiniusðulinius, daþnai ávyksta spûdinio poþeminiovandens proverþiai. Tokie ávykiai pastaruojumetu net daþnëja Aukðtadvaryje, Stakliðkëse,kitose vietose. Jie galimi visur, kurpoþeminiuose slëniuose (paleoárëþiuose)paþeidþiama natûrali hidrodinaminëpusiausvyraDideli poþeminio vandens kiekiai slypipaleoárëþiuose palei ilgà Neries slënioruoþà. Juose árengtos Vilniaus vandenvietës(ištekliai apie 400 tûkst. m³/d). Supaleoárëþiu yra susijusi Petraðiûnuose prieKauno mariø árengta pajëgiausia Lietuvojevandenvietë (eksploataciniai iðtekliaiV. MIKULËNO nuotr.165 tûkst. m³/d, apie 1990 m. išgautasmaksimalus 127 tûkst. m³/d debitas).Giliame prekvartero uolienø paleoárëþyje,kuris iðtisai perrëþia visà Ðventosios–Upninkøvandeningàjá kompleksà (D 3-2ðv-up)bei dar keliasdeðimt metrø ásigilina á Narvos(D 2nr) regioninæ vandensparà, Ðventosiosdeðiniajame krante yra árengta Ukmergës(I) vandenvietë. Tai beveik ištisaiiki 175 m gylio daugiausia tik rupiu smëliubei þvyru uþpildytas paleoárëþis, abiem savoðlaitais besiremiantis á pajëgø terigeniná(D 3-2ðv-up) vandeningàjá kompleksà ir sujo sluoksniais sudarantis vieningà spûdinæsistemà. Ukmergëje didþiausias vandenvietësdebitas buvo pasiektas 1991–1992 m.,kai išsiurbta apie 14 tûkst. m³/d vandens.Vandenvietë yra bûdingoje poþeminio vandensištakos vietoje (èia konstatuotas kylantisspûdinis srautas), todël net didþiausiovandens paëmimo metu vandens lygiseksploatuojamame sluoksnyje buvonuþemintas tik apie 10–12 m. Taigi ðiojevandenvietëje galima iðgauti gerokai didesniuspoþeminio vandens kiekius.Be minëtøjø, dar nemaþai vandenvieèiøglaudþiai susijusios su paleoárëþiaisar árengtos prie jø. Vertëtø paminëti nemaþaiseksploataciniais iðtekliais pasiþyminèiasAlytaus, Strielèiø (27 tûkst. m³/d),Birðtono, Nemaniûnø (10,6 tûkst. m³/d),Raseiniø (11 tûkst. m³/d), Anykðèiø(8,1 tûkst. m³/d) vandenvietes bei iðþvalgytusKauno, Samilø (45,4 tûkst. m³/d)bei Raudondvario (35 tûkst. m³/d), Vilniaus,Madþiûnø (27 tûkst. m³/d) perspektyviussklypus. Paleoárëþis ið pietvakariøpusës kerta beveik visà centrinæAnykðèiø vandenvietës dalá ir toliau nusidriekiaaukðtyn palei Anykðtos upelá, savoguoliu ádubdamas iki -20 m NN. Todëlðioje vandenvietëje didþiausi poþeminiovandens iðtekliai ir geriausios eksploatavimosàlygos yra susijæ su giliausia paleoárëþiodalimi.Paleoárëþiai – mineralinio vandensðaltiniaiNereti atvejai, kada bûna ir atvirkðèiai –paleoárëþiai labai apsunkina ar komplikuo-6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2