Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

Petras Vileiðis –lietuviðkos „Aritmetikos“kûrimo pirmeivisDoc. dr. Juozas BANIONISVPU Matematikos ir informatikos didaktikos katedros vedëjasPetras VileišisVisuotinai pripaþinta, kad pirmoji lietuviškaaritmetikos, ir apskritai matematikos,knyga buvo išspausdinta 1885 metøvasarà Tilþëje (Rytø Prûsija), Otto v. Mauderodësspaustuvëje. Ðio vadovëlio pavadinimas,kaip ir dera seniesiems leidiniams,ilgas ir sudëtingas – Uþduotinas,tai ira Rankius uþduocziu Aritmëtikos arbaRokundos mokslo. Nûdienà skambëtø ðitaip:„Uþdavinynas, Aritmetikos arba skaièiavimomokslo uþdaviniø rinkinys“. Autorystën,be gydytojo Jono Spudulio(J.Gailuèio), pretenduoja dar kunigas JonasKatelë ir miðkininkas Povilas Matulionis.Nepriklausomai nuo pastarojo ávykio,praslinkus metams (1886 m.) ákandin ðiosknygos ten pat, Tilþëje, tiktai kitoje – JurgioMikðo spaustuvëje pasirodë dar vienasaritmetikos vadovëlis. Tai – Keturi svarbiausiejieveikalai Aritmëtikos. Knygosautoriumi prisistatë Petras Nëris, o vëliau,jau iðblësus lietuviðkos spaudos draudimui,paaiðkëjo, kad šio slapyvardþio savininkas– Petras Vileišis (1851–1926).Tai viena ryðkiausiø XIX a. pabaigos –XX a. pradþios Lietuvos asmenybiø, kuriosveikla iðsiskyrë universalumu. Visøpirma Petras Vileiðis yra þinomas kaipinþinierius, mecenatas, kultûrininkas, visuomenininkas,lietuvybës þadintojas, kovotojasdël lietuviško rašto laisvës. Visi šienuopelnai lietuviø tautos labui vienaip arkitaip yra plaèiai aptarti J.Tumo-Vaiþganto(1924 m.), J.Petronio (1991 m.), A.Kuèio,J.Anièo (abu 1993 m.), A.Nako irV.Pruskaus (2001 m.) veikaluose. Bet remenësvyravusiø pozityvizmo filosofijosidëjø, jis pasinërë á lietuviðkà ðvietëjiðkàveiklà ir drauge ásijungë á kovà dël spausdintolietuviško þodþio laisvës. P.Vileiðis netik didþiavosi bûdamas lietuvis, bet ir siekëtarnauti lietuviø tautai, skleisdamasmokslo þinias. Parengæs pluoðtà ðvieèiamojopobûdþio knygeliø ir turëjæs viltá atgautilietuviams uþdraustà lotyniðkomis raidëmisraðtà, nuo 1876 m. net septyneriusmetus atkakliai varstë caro valdþios ástaigøduris. Taèiau ið dvylikos jo siûlytø knygeliøleidimas spausdinti buvo gautas tikketurioms. Didesnë knygeliø dalis buvo atmesta.Toks likimas iðtiko ir jo paraðytàjà„Aritmetikà“. Tuomet teko ieðkoti kitø keliø,ir þvilgsnis nukrypo uþ Rusijos imperijosribø – á Amerikà ir Rytø Prûsijà.Pirmiausia, pildant matematikos vadovëliølietuviø kalba spragà, 1886 m. TilþëjeP.Vileiðiui pavyksta iðleisti knygà Keturisvarbiausiejie veikalai Aritmëtikos. Kaip minëta,jau 1876 m. pradþioje jis buvo parengæsšio vadovëlio, tik kitu pavadinimuAritmetika, arba Rokundos mokslas, rankraðtá.1876 m. balandþio 20 d. laiðke, adresuotameá Maskvà J.Basanavièiui, P.Vileiðis,ragindamas maskviðkius lietuviø studentusimtis platinti rengiamà iðleisti „Arit-vo tautai. Kaip tikras egzistencialistas,A.Mackus nemano, kad gyvenimas emigracijojear nelaisvëje menkina kûrybinælaisvæ. Tà akivaizdþiai árodë ir okupuotojeLietuvoje kûrusiø raðytojø – J.Gruðo,Just. Marcinkevièiaus, K.Sajos ir kitø – kûryba,këlusi ne tik moralines, bet ir tautinesbei politines problemas. A.Mackusraðo: ,,Galima bûti laisvam primestoje sistemoje,galima bûti nelaisvam ir laisvai pasirinktojeideologijoje“, nes ,,laisvës siekimasyra kûrybos sàlyga“.Kitas dalykas – literatûros tautiðkumasir patriotiðkumas. A.Mackus ironizuoja to-tai juose akcentuojami šio didþio þmogaus,lietuviø patriarcho Jono Basanavièiausbendraþygio, nuopelnai lietuviø matematiniamðvietimui. Daþnai pamirðtama,kad P.Vileišis, bûdamas dviejø aukðtøjømokyklø (Peterburgo universiteto(1874 m.) ir Peterburgo keliø inþinieriø instituto(1880 m.)) absolventas, yra pasireiðkæsir kaip matematikos specialistas. Todëlðiame straipsnyje bus siekiama nuðviestijo nuopelnus, kuriant pirmàjá lietuviðkàaritmetikos vadovëlá ir tuo pasitarnaujantmatematiniam švietimui Lietuvoje.Bûtina pastebëti, kad, nagrinëjant matematikosterminijà ar apskritai matematikàlietuviðkoje mokykloje, P.Vileišis yraminimas P.Rumšo, J.Duobos, A.Aþubaliomoksliniuose tyrinëjimuose.Matematika P.Vileiðis susidomëjo mokydamasisÐiauliø gimnazijoje. 1870 m.jis aukso medaliu baigë gimnazijà ir tapoPeterburgo universiteto Fizikos-matematikosfakulteto matematikos skyriaus laisvuojuklausytoju. Po metø sëkmingai iðlaikæsvisus pirmojo kurso egzaminus, patekoá tikrøjø studentø gretas. Studijuodamasuniversitete jis lankë þymiøjømokslo korifëjø P.Èebyðevo, D.Mendelejevo,A.Butlerovo ir kitø paskaitas. Poketveriø studijø metø tapo matematikosbakalauru (kandidatu). Dël materialiniøaplinkybiø atsisakæs mokslinës karjerosuniversitete ir nepavykus ásidarbinti Ðiauliøgimnazijoje, P.Vileiðis nusprendë tæstimokslus tuo metu populiariame Keliø inþinieriøinstitute. Veikiamas tarp ðviesuokiàtautinæ simbolikà, kurios ,,galima uþkàstikiekvieno jubiliejaus proga“. Jis nepritarëtiems literatûros mëgëjams, kuriesiekia pigaus patriotizmo, nes tai nesuderinamanei su raðytojo misija, nei su jopareiga tautai. Pigiu patriotizmu jis vadinakûrinius, kai juose ,,gyvi gimtojo kraðtogamtovaizdþiai, kai jo puslapiuoseauga gimtojo kraðto darþovës, kai gimtojobaþnytkaimio keliu þengia basas tautietis,daþniausiai kiek romantiðkas savoparapijos prisiriðæs pilkasis didvyris“. Tokiopatriotizmo nerasime ir paties A.Mackauspoezijoje. Paklaustas, kodël neraðoapie Lietuvà, A.Mackus atsakë: ,,Kà jûssuprantate, kada raðoma apie Lietuvà? Man Lietuva nëra vien laukas, kelias,kryþius. Man Lietuva yra ir Vilnius“(poeto mama M.Mackienë yra pasakojusi,kad sûnus, prisiminæs Vilniø, verkdavo).Á klausimà, ar jis poezijoje turi namus,poetas atsakë: ,,Að nuomoju butà“.A.Mackus buvo ásitikinæs, kad kiekvienoraðytojo misija yra daug didesnëir svarbesnë – savo skolà ir pareigà tautaiatlikti tik atiduodant kuo didesnæduoklæ literatûrai. Jo nuomone, raðytojasniekada nenutautës, jeigu kalbës vi-16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2