12.07.2015 Views

Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Atkelta ið 21 p.<strong>Visos</strong><strong>vaivo</strong>rykðtës<strong>spalvos</strong>4 pav. Papildomi <strong>vaivo</strong>rykðtës lankaiI.Niutono amþininkas E.Halis numatëaukðtesniøjø eiliø <strong>vaivo</strong>rykðèiø egzistavimogalimybes. Pavyzdþiui, treèiosioseilës <strong>vaivo</strong>rykðtë (ðviesos spindulys atsispindivandens laðo viduje 3 kartus) turëtøbûti matoma kaip 85 o skersmens ratasaplink Saulæ. Taèiau treèiosios eilës<strong>vaivo</strong>rykðtës ðviesumas yra per menkas,kad jà galima bûtø áþiûrëti akinanèiojeSaulës ðviesoje. Per visà <strong>vaivo</strong>rykðèiøstebëjimo istorijà tai pavyko tik keletuilaimingøjø, taèiau kartais pagrástai abejojama,ar tai nebuvo lakios jø vaizduotësvaisius. Iðradus lazerinius ðviesos ðaltinius,ne tik treèiosios, taèiau ir kur kasaukðtesniø eiliø <strong>vaivo</strong>rykðtës (net iki 200-osios!) gali bûti nesunkiai matomos monochromatinëje(vienspalvëje) lazerioðviesoje.Vaivorykðtë gali atsirasti ir Mënulioðviesoje. Taèiau Mënulio <strong>vaivo</strong>rykðtë yralabai retas reiðkinys, kadangi kamuoliniølietaus debesø susidarymà sàlygojantysoro masiø konvekcijos reiðkiniaivyrauja dienos metu, o naktá rimsta. Antravertus, Mënulio ðviesa yra beveik mi-lijonà kartø silpnesnë nei Saulës, taigi irtà retà Mënulio <strong>vaivo</strong>rykðtæ visai nesunkupraþiopsoti. Kas kita yra dirbtinës <strong>vaivo</strong>rykðtës,susidaranèios fontanuose arvandens èiurkðlëse. Tinkamai pasirinkusmatymo kryptá ir kampà, jas galima išvystibet kurià saulëtà dienà.Vaivorykðtë ir ðviesos bangosNors geometrinë Dekarto <strong>vaivo</strong>rykðtësteorija buvo labai patogi ir paprastaipaaiðkino fizikinius <strong>vaivo</strong>rykðtës susidarymoprincipus, taèiau ji turëjo keletà esminiøtrûkumø: liko nepaaiðkinta, kaip atsirandasvarbi <strong>vaivo</strong>rykðtës detalë – vadinamiejipapildomi <strong>vaivo</strong>rykðtës lankai(angl. supernumerary bows), koks yra <strong>vaivo</strong>rykðtësspalvø intensyvumas ir dël ko<strong>vaivo</strong>rykðtë kiekvienà kartà atrodo vis kitokia.Geometrinë optika á ðiuos klausimusatsakyti nepajëgë.Ðias problemas pirmoje XIX a. pusëjeëmësi spræsti anglø matematikas serasG.Airy, kuris, bûdamas dar ir karaliðkuojuastronomu, ásiamþino istorijoje kaipþmogus, ávedæs nuliná Grinvièo dienovidiná.Seras G.Airy paþvelgë á <strong>vaivo</strong>rykðtækitaip. Remdamasis olandø fiziko C.Hiuigensojau XVII a. suformuluotu principuapie ðviesos bangø ðaltinius ir frontus, Airyapraðë <strong>vaivo</strong>rykðtæ ne kaip ðviesosspindulius, bet kaip ðviesos bangas, kuriasiðkraipo vandens laðai. Airy <strong>vaivo</strong>rykðtësteorija buvo labai moderni, ji áskaitëbangines ðviesos savybes – interferencijàir difrakcijà. Banginë <strong>vaivo</strong>rykðtës teorijabuvo milþiniðkas þingsnis á prieká – jiteisingai paaiðkino visas stebimas <strong>vaivo</strong>rykðtësdetales, taip pat ir jø kaità priklausomainuo lietaus laðø dydþio. TæsdamasAiry darbus, XIX a. pabaigoje W.Pertnerissuformulavo áþymøjá „<strong>vaivo</strong>rykðtës integralà“,kuris leido tiksliai ávertinti <strong>vaivo</strong>rykðtësspalvø intensyvumà. Airy teorijosðviesoje netruko paaiðkëti, kad pati kompaktiðkiausia<strong>vaivo</strong>rykðtë, kurios lankoplotis, t.y. regimasis kampinis atstumastarp raudonojo ir violetinio kraðtø tëra 1,8 o ,matoma kai vandens laðø dydis yra 0,5-1 mm. Ið esmës tokiai <strong>vaivo</strong>rykðtei idealiaitiko geometrinis Dekarto aprašymas.Papildomø <strong>vaivo</strong>rykðtës lankø atsiradimoprieþastá jau 1803 m. teisingai ávar-Autoriaus nuotraukosdijo T.Youngas, paaiðkindamas, kad jiesusidaro dël ðviesos bangø interferencijosreiðkinio. Nors ðie lankai vadinami papildomais<strong>vaivo</strong>rykðtës lankais, ið esmësjie yra neatsiejama pagrindinës <strong>vaivo</strong>rykðtësdalis (4 pav.). Dvi gretimos ðviesosbangos vandens laðe nusklinda ðiektiek skirtingà atstumà, todël matome bangø„muðimus“: jei iðëjusiø ið vandens laðoðviesos bangø fazës sutaps, matysimeðviesos paryðkëjimà, o jei bus prieðingos– bangos viena kità uþgesins. Tokiebangø „muðimai“ optikoje vadinamiðviesos bangø interferencija, dël to papildomi<strong>vaivo</strong>rykðtës lankai kartais dar vadinamiinterferenciniais lankais. Šie lankaiyra ne kas kita, kaip tam tikra kryptimisusidarantys interferenciniai maksimumai,o regimasis kampinis atstumas tarpjø yra atvirkðèiai proporcingas vandenslaðo dydþiui. Tai reikðtø, kad kuo didesniyra lietaus laðai, tuo glaudesni yra interferenciniaimaksimumai ir tuo arèiau pagrindinës<strong>vaivo</strong>rykðtës lanko jie matomi.Jei lietaus laðø dydis virðija 0,5 mm, interferenciniaimaksimumai ima klotis antvioletinës pagrindinio <strong>vaivo</strong>rykðtës lankodalies. Paprastai lietaus stulpe esantysrealûs vandens laðai daþniausiai bûnagana ávairaus dydþio, tad visai logiðkamanyti, jog skirtingo dydþio vandens laðøformuojami interferenciniai maksimumaiturëtø susilieti á vientisà silpnà ðvytëjimà,o papildomi <strong>vaivo</strong>rykðtës lankai varguar ið viso galëtø bûti matomi. Taèiautaip nëra; ryðkûs papildomi <strong>vaivo</strong>rykðtëslankai matomi labai daþnai, nors varguar galima tikëtis, kad visi lietaus laðai bûtøvienodo dydþio. Ðá paradoksalø gal-38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!