Visos vaivo- rykštės spalvos - Vilniaus universitetas

tik viena galva, kuri simbolizuoja bûdingaskraðto tradicijas ir miestø ar giminësistorines iðtakas.Kaunas Magdeburgo teisæ gavo 1408m. ið Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio (toliauLDK) Vytauto rankø, taèiau privilegijosoriginalas neiðliko. Ið iðlikusiø KaunoXV–XVIII a. antspaudø galima spræsti, kadKauno heraldinë figûra Tauras – garbingiausiasLietuvosgiriø þvëris. 1969m. Kauno herbà –Taurà rekonstravodailininkas V.Banys.1993 m. dailininkasR.Miknevièiusherbà atkûrëdar kartà. „Raudonamelauke sidabrinistauras supakelta priekine19 A pav.19 pav.deðine koja, jam tarp ragø auksinis lotyniðkaskryþius“. Toks ðiuolaikinis herbo apraðymas.Atkurtà istoriná Kauno miesto herbàLietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino1993 m. birþelio 30 d. (19 pav.).1564–1566 m. þemës reformos metubuvo ákurtas Trakø vaivadijai priklausantisKauno pavietas. Dabartine kalba –Kauno apskritis. „Kadangi dvi valstybësinstitucijos – miestas ir apskritis – negalinaudoti to paties herbo, á apskrities herbàádëta tik tauro galva su lotyniðku kryþiumitarp ragø“, – raðo E.Rimða savo knygos„Lietuvos heraldika“ antrajame tome(2004). Apskrities herbe tauro ragø ir kryþiauspieðinys yra pakeistas. „Raudonamelauke sidabrinë tauro galva su auksiniukryþiumi tarp ragø. Mëlyname bordiûre10 dvigubø auksiniø kryþiø. Vëliava herbospalvø, laisvieji kraðtai apvesti siaurasidabrine juostele. Ploèio ir ilgio santykis– 5:6”, – teigiama herbo apraðyme.Priminsime, kad 1994 m. liepos 19 d.mûsø respublikos teritorija buvo suskirstytaá 10 apskrièiø. Auksiniai dvigubi kryþiaisimbolizuojaLietuvos apskritis irjø skaièiø. Jie yraprivalomi visiemsLietuvos apskrièiøherbams.Kauno apskritiesherbo autorius– dailininkas R.Rimkûnas(2003). Ðáherbà Lietuvos RespublikosPrezidentas patvirtino 2003 m.liepos 16 d. (19A pav.).Perloja laisvojo miesto teises ir herbà„senoviná Taurà su kryþiumi tarp ragø“ gavo1792 m. ið LDK ir Lenkijos karaliausStanislovo Augusto. Profesorius grafikasJ.Galkus Perlojos herbà atkûrë 1993 metais.„Sidabriniame lauke rudas stumbrassu pakelta deðine koja ir lotyniðku kryþiumitarp ragø. Kryþius, stumbro ginklaiauksiniai, skydo papëdë þalia“, – skelbiaPerlojos herbo apraðymas. Lietuvos RespublikosAukðèiausiosios Tarybos PrezidiumasPerlojos herbà patvirtino 1993 m.sausio 28 d. (20 pav.).Tauragnø miestelis, ásikûræs Aukðtaitijojeprie Tauragno ir Labës eþerø, pirmàkartà yra paminëtas 1387 metais. TuometisLietuvos Didysis kunigaikðtis Jogailanaujai ásteigtai Vilniaus vyskupijai, be kitøvaldø, uþraðë ir Tauragnø valsèiø. Miesteliopavadinimas kildinamas nuo giliausioLietuvos Tauragno eþero pavadinimo ir netolinuo eþero esanèio Taurapilio piliakalnio.Ið pradþiø priepilio gyvenvietë vadinosiTauraginais. Dail. Vida Navikienë Tauragnøherbà ir vëliavà sukûrë 2001 metais– „sidabriniame lauke ant þalios skydo papëdës(piliakalnio) juodas jautis su raudonaisragais. Vëliava raudona su herbu viduryje,kutai sidabriniai. Ploèio ir ilgio santykis– 5:6“. Tauragnø vëliavà ir herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino2001 m. geguþës 21 d. (21 pav.).Pasvalys miesto teises gavo tik 1950m., nors jo istorija ir vardas raðytiniuoseðaltiniuose minimas nuo XIII amþiaus pabaigos.Jauèio galva herbe simbolizuojaPasvalio ákûrëjà A.Taborà, nors kai kurietyrinëtojai tvirtina,kad herbevaizduojama asilogalva. Apyniai– senas kraðtoaludarystës simbolis.„Raudonamelauke juodajauèio galva su20 pav.auksine grandineðnervëse ir tokiospat spalvosapyniø virkðèia, apsivyniojusi apie jauèioragus“. Tai – atkurto herbo apraðymas.Herbo autorius – dailininkas P.Repðys(1970, 1997). Pasvalio miesto herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino1997 m. kovo 17 d. (22 pav.).Minëtinas ir jauno Lietuvos miestelioGrigiðkiø herbas. Kaip raðo enciklopedistasB.Kviklys savo knygos „Mûsø Lietuva“pirmajame tome (1964) „... kaþkada sulenkëjæsrusas Grigas Kurecas nusipirkæsten gabalà þemës ir pasistatæs popieriausfabrikà. Nuo to laiko vietovë imta vadintiGrigiðkëmis. Grigiðkiø popieriaus ir kartonofabrikas veikë ir lenkø okupacijos laikais.Paþymëtina, kad lenkai ten atgabendavokonfiskuotas lietuviðkas knygas beilaikraðèius ir perdirbdavo á popieriø. Tenbuvo sunaikinta gana daug lituanistinësmedþiagos“. Nuo 1958 m. Grigiðkës tapoTrakø rajono miesto tipo gyvenviete. Grigiðkiøherbo pagrindu tapo istorinis po-21 pav. 22 pav.pieriaus vandenþenklio pieðinys, þinomasnuo XV a. pradþios. Priminsiu, kad ant popieriaus,þymëto vandenþenkliu su taurogalva, yra parašyti keli Pirmojo LietuvosStatuto Zamoiskiø nuoraðo lapai. Jie datuojami1525–1529 metais. „Sidabriniamelauke mëlynas stulpas, kuriame vaizduojamassidabrinis vandenþenklis: tauro galvair kryþius, apie kurá apsivijæs þaltys sunedidele karûna“, – skelbia herbo apraðymas.Grigiðkiø herbo autorius – K.Juodikaitis(1996). Naujàjá Grigiðkiø herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino1996 m. gruodþio 10 d. (23 pav.).Jauèio simboliai,kaip sudëtinësherbø detalës,yra keliø Lietuvosmiestø herbøgrafikoje.Rokiðkio herbejuodas buivolas– Tyzenhauzø23 pav.giminës simbolis.KetvirèiuotameÐiauliø miesto herbepavaizduotas raudonos spalvos verðisyra Poniatovskiø giminës simbolis. Sudëtingoskompozicijos Ukmergës herbe (iki1916 m. Vilkmergës) raudonas verðis – asmeninisLDK ir Lenkijos karaliaus StanislovoAugusto ar Poniatovskiø giminës heraldinissimbolis.Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystësbajorø herbyne yra ne vienas giminës herbassu heraldine jauèio figûra.Herbo MOGYLA (Mohyla) baltamelauke nupieðta juodos spalvos buivologalva su snukyje ávertu þiedu, kurio viduryje– du kalavijai smaigaliais þemyn. Virðragø – ðeðiakampë þvaigþdë. Galvos kairëjepusëje pavaizduotas juodas mënuliopjautuvas, deðinëje – kartais vaizduojamaSaulë. Á mûsø kraðtus ðis giminësherbas pakliuvo ið Moldavijos teritorijos,kur priklausë ðios ðalies valdovams. Moldavijàokupavus turkams, herbe atsiradoMënulio pjautuvas, kuris simbolizavo okupuotøþemiø priklausomybæ nuo Turkijos.Herbo POMIAN (Pomian) mëlynamelauke vaizduojama juodos spalvos stumbrogalva, ástriþai nuo virðutinio kairiojo kampoperverta kalaviju. Antðalmyje vaizduojamaðarvuota Vyties ranka, laikanti kalavijà.Herbas þinomas nuo XIII amþiaus.Herbo VERÐIS (Ciolek) baltame lau-42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2