atsiskleidþia. Ðtai labai, net perdëtai aikðtingai stengiasi sublizgëti „aukðtas ir graþus“ leitenantas:ðoka, muða, blokuoja. Daþniausiai sëkmingai. Taèiau kiek bûna dþiaugsmo, palydimo seksualiaisjudesiais, kai dviem galvom maþesnis puskarininkis „vyðnia“ já kaip nors apgauna. Krizenimo, laukiniøpergalës ðûksniø, rankø sumuðimø – vertø pasaulio èempionato, kiek nori. Visuomet rimtas „rolis“,iðvestas draugø „nemokðiðkumo“ ið kantrybës, trumpai, bet detaliai paaiðkina, kaip ið tikrøjøreikia þaisti ir... kerta padavimà á tinklà. Vël juokas, nauji pamokymai ir palinkëjimai...– Kojas plaèiau pastatyk! Ko stovi kelius suspaudæs!?– Negaliu. Man vakar duðe kupranugarinis voras ant kairiojo kiauðinio nukrito... Saugau, kadvisai nepamesèiau.Kartais bûna ir labai atsakingø momentø. Ypaè kai vyksta tarptautinis susitikimas. Pavyzdþiui:Lietuva – Kroatija. Tada nacionalinis iðdidumas atbunda. Visi þaidþia rûpestingai, ðventiðkai susikaupæ.Kroatai – amþini „Þalgirio“ prieðai, o èia, Afganistane, lietuvaièiai yra lyg ir jø dubleriai, ðlovingøpergaliø tæsëjai, privalantys „árodyti lietuviðko ginklo pranaðumà“. Ir nesvarbu, kad jau baigia sutemti.Þaisti reikia iki galo. Ir nugalëti reikia. Þmoniø jau beveik nematyti, tik kamuolys, pakilæs virðapsauginiø átvirtinimø, dangaus fone suboluoja. Po to iðgirsti alasà – vël kaþkam á galvà ar darjautresnæ vietà pataikë...– Kapitone! Vadas á ðtabà kvieèia. Greitai, greitai. Be tavæs kroatus pribaigs, – ðaukia ðtabobudintis. Ruda barzda nepatenkinta kresteli ir iðnyksta tamsoje.– Kvietëte pulkininke? Mes jau beveik kroatams...– Sësk. Nurimk. Kà tik skambino ið policijos. Pavyko! Padëjo tavo motociklisto informacija.Suëmë du. Dar keturi þinomi. Rado paraku kvepiantá „kalaðà“ ir satelitiná telefonà. Dar narkotikøkeletà kilogramø. Dabar sëdi. Policininkai bijo ilgiau laikyti Èagèarane, tai iðkvieèiau rytojui lëktuvà.Veðime á Heratà.– O kiti. Kur kiti? Jie tikriausiai bandys kerðyti. Kaip tada, uþ sudegintus narkotikus.– Na, mes narkotikø nedeginome. Tik þiûrëjome. Jie patys sulaikë, patys ir sudegino, o kadraketos skrido stovyklos link, tai atsitiktinumas. Pats þinai, jos nevaldomos. Aiðku, kad buvo taikyta ávietiniø saugumieèiø bûstinæ.– Gal ir taip, bet ðiandien mënulis patekës tik po vidurnakèio. Reikia, kad stovykloje nebûtøjokiø ðviesø. Vis saugiau. Tiesa, o þuvusiuosius ar palaidojo?– Taip. Vairuotojà po pietø Èagèarane, o gydytojà iðskraidino á Heratà. Jo tëvø kapai ten.Amerikieèiai atsiuntë maþiukà lëktuvëlá, tai dar problemø buvo. Þinai, jis á drobulæ susuktas. Padëjo32
ant grindø, tai lëktuvui pajudëjusëmë grindimis èiuoþinëti. Pasodinokeleivio vietoje, prisegëdirþais, taip ir iðskrido á Heratà...Kà padarysi. Iki saulei nusileidþiantpalaidoti reikëjo. Dabareik, pailsëk. Jau vëlu.– Gerai, vade. Labanakt.Nors dþiugi buvo naujiena,bet ðirdyje kaþkoks nerimasliko. Blogai, kad kitø nesulaikë.Reikia paþiûrëti, kaip ðaliaðiauriniø vartø árengë naujà kulkosvaidþiopozicijà. Sargybinioten dar nepastatë, bet ádomu,Netikra þvaigþdë.ar tikrai geras apðaudymo sektorius.Uþlipsiu. Vis tiek miego nesinori.Pakilæs mediniais laipteliais, kapitonas ranka apgraibë smëlio maiðus, stuktelëjo kojà á kaþkokiàdëþæ, nusikeikë – na ir tamsu! Pakëlë galvà. O, Dieve, kiek þvaigþdþiø...DANGUSKapitonas visada mëgo þiûrëti á þvaigþdëtà dangø. Ypaè Afganistane. Èia jis kitoks negu Lietuvoje.Ryðkus, virpantis, begalinis, kerintis... Mënulis dar nepatekëjo, todël dangus... Dangus virpa,plevena milijonais þvaigþdþiø, tø tolimø sauliø, kuriø ðviesa, per daugybæ metø atkeliavusi iki Mënulioslënio, papuoðia já neásivaizduojami puikiu reginiu, nuo kurio sunku atitraukti þvilgsná.Daþnai pagalvodavo - kas gali bûti didingiau ir slëpiningiau uþ þvaigþdëtà dangø kalnuose? Galpatys kalnai, gal begalinio vandenyno oðimas, gal lauþo liepsna vidurnaktá? Gal... Bet jûros èia nëra,o ið sausø þoliø sukrautas lauþas plyksteli ir po keliø minuèiø uþgæsta net þarijø nepalikæs. Kalnai?!Taip, kalnai, su rudomis dulkëmis, uolomis, tarpekliais, kunkuliuojanèiomis verþliomis upëmis – nuostabu!Bet ne taip.33