ŠIUOLAIKINIO KARIO PORTRETAS - Krašto apsaugos ministerija

Dienomis aplankëm keletàkaimø. Kiekvienas vizitas reiðkë:suguþa krûvos maþø, dideliøir smalsiø akiø, nejuèia tavesupa, apþiûrinëja nuo kojø ikigalvos kaip koká ateivá. Moterysslepiasi savo „namukuose“, vaikaiávairiais gestais rodo - duokgerti, valgyti, reikia vasarinius suplyðusiusbatus pakeisti á ðiltus irnaujus þieminius... Vyrai stovikiek tolëliau ir viskà stebi ið ðono.Vaizdas tikrai nekoks: turi bûtiitin budrus, niekada nepamirðti,kad esi iðvaþiavæs ne á turistiná þygá. Kelias á „Kempà“ neprailgsta, mes leidþiamës kalnais þemyn,ðtai Èagèaranas, o uþ jo ir mûsø stovykla. Ðirdá perveria ðiltas jausmas, pasijunti tarsi gráþtum á namus.Prie stovyklos vartø pasitinka tarnybos draugai, nusiðypso, patikrina ir praleidþia. Þinai, kad nereiksvalgyti „sausiako“ (sauso maisto davinio), galësi lepintis ðiltu duðu ir minkðta lova. Kelionë iðties buvovertinga. Ne matytais reginiais, bet savo paties paþinimu. Kiek þmogui vis dëlto nedaug reikia. Kaiuþsibûni „Kempe“, to nepastebi, kaip nebepastebi ir kaþkam labai reikalingø bûtiniausiø daiktø,kurie kasdienybëje tave supa.Karys nëra bejausmë ir besàlygiðkai ásakymus vykdanti bûtybë. Be mûsø nebûtø nei kuopos, neibataliono, nei brigados. Mes esam ta jëga, nuo kurios priklauso sugniauþto kumðèio smûgis. Kad irkokie mes bûtumëm, mums svarbu þinoti, jog mûsø vadai, esantys su mumis ar Lietuvoje, niekadanepamirðtø þemiausios grandies. Juk kaþkada jie patys vienaip ar kitaip nuo to pradëjo... Mums likotrys mënesiai. Tai reiðkia, kad pusæ laiko jau iðtarnavom, o laikas sparèiu þingsniu praëjo, net nepastebëjom.Rodosi, visai neseniai dar vilkëjom þalià uniformà. Þinot, mums sekasi visai neblogai, juklaikas nestovi vietoj. Ðiandien jau 96 kartà apverèiu smëlio laikrodá. Tas pats laikas, kuris bëganesulaikomai, paliko gilius pëdsakus atmintyje, tas pats laikas paliko uþmarðtyje ir visas blogybes beinesantaikà, tas pats laikas jau atneðë namø ilgesá ir malonø jaudulá.Pasikartosiu – laikas nestovi vietoj... Jis, kaip ir mûsø gyvenimas, praeina pro ðalá...41