ŠIUOLAIKINIO KARIO PORTRETAS - Krašto apsaugos ministerija

ÐIUOLAIKINIO KARIO PORTRETAS2008 metø konkurso dalyviø geriausi raðiniai@ Lietuvos þurnalistø sàjunga@ Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerija1

TurinysÁþanga...........................................................................................5Vilma Jankienë„Su kokybës þenklu“......................................................................5”Taikos karys”..............................................................................12Jonas Geèas„Mënulio slënio dienoraðtis“...........................................................18Mindaugas Matukonis„Smëlio laikrodis“.........................................................................35Zita Voitiulevièiûtë„Ið fabriko Londone – ginti tëvynës”................................................41„Akimirkos sprendimas: á kariná jûrø laivynà”..................................45Aldona Kudzienë„Kareiviðka koðë bûna ir vyriðka, ir moteriðka”.................................49„Bûrio vadas trumpalaikiø atostogø gráþo paskutinis”.........................52Jurgita Èinkienë„Minø medþiotojai karo kvapà uþuodþia ir taikos metu”....................573

Konkursas tik ásibëgëja...Treèius metus ið eilës Kraðto apsaugos ministerijos ir Lietuvos þurnalistø sàjungos rengiamaskonkursas „Ðiuolaikinio kario portretas“ ágauna vis ryðkesnius kontûrus, tampa graþia þurnalistø, irpaèiø mûsø kariuomenës atstovø tradicija. Nuo ðiø metø pagal naujus konkurso nuostatus autoriamsjau leista ir niekur (spaudoje, internete) nepublikuotus kûrinius, siøsti tiesiai á ministerijà arba á Þurnalistøsàjungà.Malonu, kad kasmetiniame konkurse dalyvauja ir ankstesniø konkursø laureatai, dirbantysrespublikinëje arba regioninëje spaudoje (Vilma Jankienë, Jurgita Èinkienë, Aldona Kudzienë), betdar maloniau matyti naujus autorius, temø ir stiliaus poþiûriu áneðanèius gaivaus vëjo á patá konkursà(tai – Jonas Geèas, Mindaugas Matukonis).Ðiemetiniame konkurse dalyvavo aðtuoniolika autoriø su 25 publikacijomis (panaðiai tiek autoriøir jø tekstø buvo ir pernai). Konkursiniai darbai parodë kai kurias tendencijas, leidþianèias teigti,kad ðiuolaikinio kario pristatymas visuomenei ir kariuomenës atstovams smarkiai ásibëgëja. Pleèiasitematika, gerëja literatûrinis stilius. Vertinimo komisijos nariai ðiemet buvo kone vieningi, atiduodamibalsus priziniø vietø laimëtojams, kurie ðiuolaikiná kará parodë ne tiek per faktø ar ávykiø gausà, kaipasitelkiamas informacinis, apraðomasis pasakojimo bûdas, kiek per vidinio savo herojø pasaulioakcentavimà. V. Jankienë, viena ið 2006 m. konkurso laureatø, nepaisant kai kuriø redagavimonetobulumø, árodë, kad jos meistriðkumas auga, pleèiasi herojø charakterio paletë, iðsilaisvinama iðþurnalistinio schematizmo. Tuo tarpu A. Kudzienei, praëjusiø metø antrosios vietos laimëtojai, galimaprikiðti, kad ðá kartà ji ðiek tiek pavirðutiniðkiau paþvelgë á regioninës þurnalistikos taip mëgstamàspecifinæ temà – kariø gyvenimo kasdienybæ, kario ir jo aplinkos sàveikà.Priziniø vietø laimëtojai – pulkininkas (atsargos) Jonas Geèas ir vyr. leitenantas MindaugasMatukonis pavergë kario, tarnaujanèio tarptautinëse taikos misijose (ðiuo atveju Afganistane), iðgyvenimøautentiðkumu, nuostabiu egzotiðkos gamtos groþio nutapymu, Tëvynës ilgesio gaida.Taigi ðiuolaikinio kario portretas kasmet darosi vis natûralesnis, turiningesnis ir nuoðirdesnis.Linkime bûsimo konkurso dalyviams ne tik kûrybinës dràsos, naujø pergaliø, bet ir atsakomybës,màstant apie lietuviø kalbos ðvarumà bei teksto stilistiná grynumà.Aldona ÞemaitytëLeidinio sudarytoja, konkurso „Ðiuolaikinio kario portretas“vertinimo komisijos narë5

Vilma Jankienë - I vieta„Su kokybës þenklu“”Taikos karys”6

Su kokybës þenkluÐviesiaplaukë mëlynakë, prieð trisdeðimtmetø birþelio 8 dienà Kyviðkëse skrodëpadangæ savarankiðkai su lëktuvu Jak-18A.Prisiminimuose uþsifiksavo tai, kad daugiaujaudulio sukëlë lëktuvo ridenimas, nei skrydis,nes mokymosi metu neskyrë tam daugdëmesio... Lakûnë visà gyvenimà: buvusi SovietøSàjungos, Lietuvos rinktinës narë, Kraðtoapsaugos savanoriø pajëgø Aviacijos rinktinëslakûnø bûrio vadë, Lietuvos kariuomenëssavanorë, akrobatiniø skrydþiø instruktorë-egzaminuotoja,Sovietø Sàjungos èempionatopratimo marðrutu laimëtoja 1985 m.,Lietuvos èempionë 1996 m., S. Dariaus ir S.Girëno taurës 1989 metais laimëtoja. Sulaukusi50 metø, pensininkë (ðá þodá derëtø raðytikabutëse, dievaþi) Onutë Motiejûnaitëðypsosi ir á klausimà „Kaip að gyvenu?“ atsako:„Gyvenimas mano yra su kokybës þen-Lakûnë Onutë Motiejûnaitë.klu“.– Uþsiminëte, kad atsiranda minèiø raðyti pamàstymus. Nuo ko pradëtumëte?– Nuo to, kas dabar yra. Raðyèiau iðvadas. Kaip tyèia, daugiau reikalø tvarkau ástaigose, varstauvaldininkø duris, kurie në kiek nesuinteresuoti tau padëti, nesibodëdami siuntinëja, verèia laukti, ateiti vël.Kaip sunku tuose kabinetuose. Labai daþnai sau mintyse sakau – kaip paprasta lëktuve. Kas neskridæs,nesupras. Rodos, lëktuve sudëtinga, o að tegalvoju kaip paprasta lëktuve! Èia viskas aiðku, konkretu.– Ar negana skraidyti?– Að tai dariau visà gyvenimà. Kadangi dar nesuradau, kas atstotø aviacijà, neturiu kuo pakeisti.O kam gerà daiktà mesti? Manau, viskas priklauso nuo sveikatos, gyvenu nuo vieno medicininiopatikrinimo iki kito. Ðiemet sutapo, kad jø net keturi – du kartus civilinei licencijai, vienà kartà karineiVilmos Jankienës nuotr.7

ir kartà per 3 metus kaip savanorë.– Kiek skraidote pastaruojumetu?– Jau ne dël savæs skraidau,skraidau dël mokiniø. Kaþkamgera mintis á galvà ðovë, eskadrilëjemokome skraidyti su lëktuvaisJak-52 Lietuvos kariniø oropajëgø lakûnus, kad jie nepamirðtøágûdþiø, laukdami remontuojamøL-39. Praëjusiais metais pradëjomokytis ðeði, dabar liko trys:vienas apskritai ið karinës sistemosiðëjo, kitas Afganistane, tre-Nuotrauka ið Onutës Motiejûnaitës albumo.èias dirba KOP ðtabe, liko mokytis trys ðaunûs vyrukai. Ðiemet þadu juos átraukti á akrobatinio skraidymovarþybas. Pernai skraidþiau daug, apie 170 val., beveik tiek, kiek prieð pensijà... Pirmas pusmetisið darbø iðëjus buvo lyg duobë, neþinojau, kur ir kokiu statusu man ásilieti, aeroklube nebuvau skraidþiusi.Kiti patarë stoti á savanorius (eskadrilë gali kviesti á pratybas ir dar pinigø mokëti), taip irpadariau, dar ágijau CAA inspektoriaus egzaminuotojo kvalifikacijà. Su KOP lakûnais að pasijutaukaip þuvis vandenyje, nes jie profesionalai, malonu dirbti, be to, jie mëgsta pilotaþà.– Kaip iðlaikote gerà fizinæ formà?– Svarbus dalykas yra prigimtis. Galima treniruoti vestibiuliariná aparatà, bet geriausia, kaiskrendant nei supa, nei bloga. Man nesidaro niekas. Daþnai netgi pasigendu tos bûsenos, jauèiuporeiká skristi, man reikia „dozës“ nuolat, – kad gerai jausèiausi ir moraliðkai, ir fiziðkai. Kai kas norsnesiseka, galvoju – kaip reiktø skristi, kaip reiktø! Fizinis pasiruoðimas – mankðta kas rytà; niekonaujo, bet ji bûtina kiekvienam pilotui, ypaè mûsø stuburui, reikia daryti tam tikrus pratimus. Skrydþiøkrûvá taip pat reikia reguliuoti, sezono pradþioje reikia palaipsniui organizmà pratinti didinantkrûvá. Jei ðoksi á lëktuvà ir atliksi maksimalià programà, tris dienas bûsi „negyvas“, nesvarbu, kadprieð tai kasdien intensyviai pumpavaisi treniruokliø salëje. Èia kitoks nuovargis pasireiðkia. Pasitaikoir mëlyniø, o kartais vairalazdæ „uþgulti“ tenka ir dviem rankom.8

gai neturëjo geografijos mokytojos,bet netrukus nuliûdo, kai papraðiaurugsëjo 1–13 dienomis iðleistiá varþybas. Pralaksèiau supraðymais, su raðtais. Mokyklojemane „vaduot“ padëjo aukðèiausiassavanoriðkos draugijosarmijai, aviacijai ir laivynui remtipareigûnas Vitas Ravinskas. Betnespëjau pasiruoðti varþyboms,nieko nelaimëjau, o ir vaþiavomeá Tulà susispaudæ automobilyje...Savarankiðkas Onutës skrydis prieð 30 metø Kyviðkëse lëktuvu Jak-18A.Du metus mokytoja dirbau.Iki ðiol galvoju, kad mokytojas mokykloje kaþkoks nevisavertis, be teisiø, bejëgis, tokia sukurtasistema netikusi. Man tai nepatinka. Geriau mokyti þmones lëktuve, be to, svarbu, kad mokai tuos,kurie to nori. Likimas galutinai pakrypo á aviacijà. Iki ðiol. Nuo 1991 metø Kyviðkëse buvau Savanoriðkosioskraðto apsaugos tarnybos S. Dariaus ir S. Girëno eskadrilës lakûnë. Nuo 2005 metø pavasariopensininkë. Kol kas visada danguje.Yra vienas teigiamas aspektas pensijoj... Tai laikas, kurá gali skirti sau, ir laisvë. Juk tiek darádomiø dalykø laukia. Gyvenimas toks ávairus, spalvingas, kupinas netikëtø atradimø.– Kokiø iðgyvenote baimiø per tris deðimtmeèius ore?– Buvo labai baisu kartà, na, gal du. Po nelaimës, kai þuvo akrobatiniu lëktuvu á plokðèiàsuktukà patekæ du lakûnai, Leonas Jonys kaip visada pradëjo „knistis“ tiesos link, jos ieðkojo matematinëmisformulëmis ir vienà dienà atvaþiavæs á aerodromà Kyviðkëse tarë: „O! Að jau supratau, kasatsitiko, kokia klaida, kodël nepavyko áveikti plokðèio suktuko. Dabar reikia pabandyti tà patá, manreikia antro piloto. Onute, skrendam, að eksperimentuosiu, o tu sëdëk, tik aukðèio daugiau pasiimsiu...“Iðgirdus, kad Levas, mëgæs labai þemai skraidyti, „pasiims daugiau aukðèio”, jau kaþkà reiðkë.Juk nesakysiu, kad bijau. Skrendam. Visaip mane vartë, buvo baisoka, bet viskas laimingaibaigësi.Kità kartà sovietø rinktinëje skraidëme kaip kamikadzës su Jak-50, jau pagarsëjusiais savo10

nepatikimais sparnais. Pirmà kartàpatekau á rinktinæ, noras skristididþiulis, vyko pasiruoðimas socialistiniøðaliø èempionatui Kijeve.Labiau patyræ lakûnai nesutikoskristi su nepatikima technika,todël buvo nutarta: „paleisimjaunimà ir paþiûrësim, kasbus“. Tai skambëjo sarkastiðkaiir dviprasmiðkai. Buvo labai sunku,taèiau tylëjom, tikëdami, kadviskas bus gerai, mums neatsitiksnieko blogo. Bet átampa niekurnedingo, kilo á orà kartu. Pirmoje eilëje - lakûnë O. Motiejûnaitë su neabejingu akrobatiniamsskrydþiams aviacijos patriarchu Viktoru Aðmensku.Skrydþiø buvo maþai, tik kartàper dienà kiekvienas galëjom „suskristi” ir atlikti grieþtai nustatytà kieká figûrø. Per tà trumpà skrydátaip stengdavausi, kad iðsiderino vestibiuliarinis aparatas ir ëmiau nebesuvokti tikslumo. Pastatailëktuvà vertikliai, po sekundës matai, kad baisus pliusas, eini þemyn, þemæ gabalais matai, iðvedilëktuvà ið perkrovos, tai viskas tik sukasi... Baisu buvo kam nors apie tai pasakoti. Nors bûtent tadatreneris pagyrë, girdi, þiûrëkit, Motiejûnaitë kaip skrenda, po kiekvienos figûros kokia graþi aikðtelë...Kad bûtø þinojæ, kam tas „aikðteles darau”... Vis tik paðnibþdëjau vienam trenerio padëjëjuiÐpigovskiui apie savo bûsenà. Sako, tu nieko nedaryk, skraidyk lengviau, daugiau pailsëk, po keletodienø atsistatys. Supratau, kad ir kitiems taip bûna. Kur að dingsiu, baimei nepasidaviau. Reikëjo tikiðgyventi tai, iðlaukti, kol praeis. Arba mesti viskà, jeigu abejoji, nes su abejonëmis negali skristi.– Gal bijote dar ko nors?– Bijau nusileisti á „nieko nenoriu“ liûnà, tingëti. Todël auginu gëles, daugybæ gëliø sode ðaliaKyviðkiø aerodromo. Dþiûgauju didþiulës kolekcijos þiedais, valgau braðkes ir þiûriu á dangø. Gal darfilmà reiktø pastatyti apie stipriø þmoniø silpnybes, gal keliauti. Savo gimtadienio dienà iðsiruoðiuautomobiliu á tas vietas, kurias labai graþias regëjau ið dangaus Molëtø kraðte, Utenos link. Noriuaplankyti Alantos baþnyèià, Molëtø observatorijà, þymø Asvejos (Dubingiø) eþero tiltà. Draugai gimtadienioproga padovanojo skrydá oro balionu. Noriu tai iðbandyti!11

Labiausiai dabar bijau dëlsavo skraidanèiø draugø. Þinau,kiek pavojø ir sunkumø kartaisjø laukia danguje. Kiek daug jaunetekau per tuos visus metus.Dangus pasiima geriausius...– Kaip vertinate RolandoPakso skrydá aplink Þemæ?– Tik teigiamai. Kaip galilietuvis vertinti kitaip? Kaþin arkas kitas tai padarys. Skeptikaiturëtø atmesti pavardæ, jeigu jijiems nepatinka, tegu lieka vienBrangus laimëjimas – Dariaus ir Girëno taurë. 1998 metai.faktas, nes jis yra svarbiausias.Skrydis aplink Þemæ – sunkus darbas, já reikia ðlovinti.– Mokyti kitus skraidyti nëra lengva. Kaip sekasi patirtá perduoti kitiems?– Apie tai nuolat galvoju. Vis màstau, kaip geriau perduoti þinias, kà dar reikëtø pabrëþti, galkaþkà pamirðau pasakyti. Kartais neviltis uþpuola: skrendi, aiðkini, pakartoja, dar pakartoja, o kitàkartà vël ðleivai. Kiekvienam þmogui tenka rasti vis naujà metodà. Supratau, kad reikia leisti pasikankinti,nepulti padëti iðkart. Iki tam tikro lygio skristi gali iðmokti kiekvienas, bet yra tokiø, kuriesustoja, ir yra tokiø, kurie „turi rankà“.Visada mano mokiniai buvo vyrai, neteko mokyti moterø, gal sunkiau su jomis, galvoju, josbaikðtesnës, jas reikia labiau padràsinti. Yra toks neraðytas poþiûris, kad moteris yra þiopla ir jautrikaip mimoza. Taèiau moterø reikia aerodromuose, kad vyrai neapkiaustø, pasitemptø.Mano geriausi mokiniai – Kazys Antanavièius, stiprus C kategorijos varþybø dalyvis, RobertasÐvabauskas, Tomas Sitonis, dabar ir KOP lakûnai. Buvo ir uþsienieèiø, kai eskadrilë iðgyveno sunkiuslaikus, apie 1992–1995 metus. Atvykdavo pasimokyti lakûnø ið Austrijos, Vokietijos. Kokie jie buvo?Kaþkokie lepûs, greitai pavargdavo. Bet mokyti visada yra ádomu, ir save pasitikrini.Pamenu, pirmà kartà, kai teko skristi su „þaliais“ pradþiamoksliais, teko paèiai mokytis, stebëtisave, kà ir kaip darau, nes automatiðkai lëktuvà valdai, o kaip visa tai paaiðkinti kitam? Be to, visada12

gali laukti ið naujoko staigmenos...Ne kiekvienas nori sportuoti,kiti tik gyvenimo paávairinimui,atrakcijai pramokstaskristi. Visiems sakau, skatinu –kà tu èia skraidai nerimtai, dalyvaukvarþybose, mokykis, busstimulas, tikslas, kad ádomu bûtø.Taèiau dël darbo, karjeros arðeimos skrydþiai yra aukojami.– Kà jûs paaukojotedël skrydþiø?– Að nesukûriau ðeimos, nesvis atrodë, kad bus apribota manoÞemëje – draugai, danguje – varþovai. Ið kairës: Palmira Girskutë, Onutëlaisvë. Ásimylëdavau daþnai, mylëjaune kartà, nes tada pats pasi-Eltonas Meleckis, Vytautas Lapënas.Motiejûnaitë, Algis Jurgelevièius, Jurgis Kairys, Petras Jurgionis, Leonas Jonys,darai geresnis, skraidai be lëktuvo. Mane ið dalies sugadino aviacija. Þmones vertinu kitaip, gal grieþèiau.Pasako þodá ne taip, þinau, kad man nepatiks, viskas. Kaip ir pilotaþe, reikia greitai ávertinti situacijà, skrisdamasið keliø bruoþø turi sudëlioti visumà, o jei dar ypatingà turi priimti sprendimà... Lëktuvai yra lëktuvai. Betjie niekad nepakeis þmoniø. Todël visada ieðkojau ádomiø þmoniø, „deimanèiukø“, deganèiø aistra gyventi,nenuilstanèiø optimistø. Aviacijoje jauèiuosi geriausiai. Visa gyvenimo erdvë yra aerodrome.– Kas Jums yra aukðèiausias akrobatikos lygis, aukðèiausias atpildas sau paèiai?– Tos dienos, kai viskas einasi, kai pjaustai dangø á lygias dalis ir lieki patenkintas. Ið VytoLapëno iðmokom klausti, kas ten pjausto, o ne kas skraido. Skrendi ir jauti, kad pjauni orà, kadviskas iðeina lygiai, viskas sutampa, vëjas neblaðko, net jei suklysti, per varþybas gauni nulá uþ figûrà,vis tiek bûni savimi patenkintas. Þinoma, taip bûna labai retai. Nesu labai gabi lakûnë, man kaþkotrûksta, negaliu skraidyti kaip Jurgis Kairys, jis turi ypatingà gyslelæ. Bet ir man nusibosta tikslumolaipsnius gaudyti danguje, todël mëgstu viena „pasidraskyti“ tolimesnëje nuo aerodromo zonoje,turiu pajausti lëktuvà, nepaisyti tiesumo ar kreivumo. Ypaè sezono pradþioje, kol ásiskraidai.Skrydis yra geriausia. Juk darai tai dël savæs.Þurnalas „Aviacijos pasaulis“13

Taikos karysKariniø oro pajëgø sraigtasparniø eskadrilës vadas kpt. Alvydas Trasauskas, priskraidæsávairiø tipø sraigtasparniais (Mi-2, Mi-6, Mi-8) 2200 valandø, save vadina jausenu lakûnu. Vaikystëje svajojæs bûti ðiukðliø maðinos vairuotoju, ðunø gaudytoju arbalakûnu, dabar, sulaukæs keturiasdeðimties, sako niekada nesuabejojæs savo pasirinkimu.Pirmo rango lakûnas instruktorius gyvena ir dirba Kaune.Meilë aviacijai – ið vaikystësPirmieji aviaciniai Alvydo iðgyvenimai siekia vaikystæ.Save pamena ant tëvo peèiø prie didþiulio An-2propelerio Pasvalio rajono Joniðkëlio baþnytkaimio aerodromëlyjeðventës metu. Dar ryðkesnis prisiminimas,kai vos ketveriø penkeriø metø pipiras bëga paskui mamà„gaudyti“ paraðiutininko, kà tik nuþengusio ið dangaus.Visiems graþu – ir paraðiuto medþiaga, ir kaip jissudedamas, ir tas þmogus, kuris tai atliko...Alvydo tëvelis dirbo kalviu, mëgo technikà, labaidomëjosi aviacija, todël kasdieniø pokalbiø apie lëktuvusbûta daug... Kalvëje netrûko „gelþgaliø“ nuo lëktuvø,o, þiûrëk, dar ir tepalo, degalø kalviai sugebëdavoprisivarvinti. Ir dëdþiø, tetø prisiminimuose – karas, krintantys,palikti lëktuvai, bëgantys lakûnai. Vaikas ið tø pasakojimømokësi paþinti ir iðmanyti. Padëjo ir aviacinëAlvydas Trasauskas.spauda, þurnalas „Sparnai“, vëliau rusiðki leidiniai. AtsiradoAntrojo pasaulinio karo klijuotø modeliø kolekcija, tik vokiðkø lëktuvø trûko, iki ðiol jø në vienonesuklijavo... Lygindamas tikrovæ su þurnalø paveiksliukais, kaupë savo vaikiðkà patirtá. Ketvirtokas sumetais vyresniu pusbroliu pradëjo konstruoti, statyti tikrà lëktuvà, vëliau ið „Krylja Rodiny“ þurnalonusiþiûrëjo skraidyklæ, vasaros uþsiëmimai keletà metø buvo konkretûs. Màstë, koká gi uþraðà reikëtøparaðyti ant bûsimo sparno – vokiðkà ar lietuviðkà, dabar aiðku, kad në su vienu nebûtø „prasisukæ“...14

Pusbrolis taip pat norëjo tapti lakûnu, betgiminaièiø ákalbëtas mokytis Rygoje skrydþiø valdymomeno (sakë, koks skirtumas, tai toks patpilotas, tik ant þemës), taip ir nebaigë mokyklos,jautësi suklaidintas. Netrukus atëjo ir Alvydoeilë pasirinkti studijas.„Vaikystëje nebuvau labai pasiutæs, á medþius,stulpus nesikarsèiau, nuo tramplino á vandenáneðokinëjau, nenardþiau, draugai patraukdavoper dantá, girdi, koks ið tavæs lakûnas. Betað vis tiek galvojau – tegu ðneka, savo mintáneðiojausi nepajudinamà. Baigus vidurinæ kitø minèiø ir nekilo. Bûsiu lakûnas.“Mokslo ðaknys ir vaisiaiNemaþai smulkmenø pakeliui á profesines aukðtumas iðliko giliai atmintyje. Dar vidurinëje mokyklojeAlvydas gavo visas reikiamas rekomendacijas pagal profesinæ atrankà ir pamena, kaip lengvainuo jo atsakymø iðseko klausimai, kuo skiriasi Mig - 23 nuo Mig - 25. Ne veltui buvo su draugaisprakalbëta apie ðimtus dalykø – nuo lëktuvo iki kosmoso aukðtybiø. Viliojo ir graþios mëlynos uniformos...Rimtà uþnugará, jeigu mokysis karo aviacijoje, o ne civilinëje, paþadëjo „voenrukas“. Giminëjekilo abejoniø, kaip èia vaikà siøsti á rusø kariuomenæ. Patriotinë savimonë buvo aukðta – lietuviaiiðdidþiai netoleruodavo net rusiðkø dainuðkø per vestuves, toká muzikantà geriau nuðautø... O Alvydomintyse sukosi ðturmo aviacijos galimybës, norëjo valdyti dideliø pajëgumø lëktuvà, pavyzdþiui, Su-25. Taèiau atrankà vykdæs pulkininkas X rezgë kità planà. Suþinojæs apie jo „ðturmo“ svajones,suðuko: „Tai tau tiktø Saratovas!“ Bet ten – sraigtasparniai! O pulkininkas toliau rezga savo mintá,girdi, ten du fakultetai, galësi rinktis. Susigundë. Vietoj Èernigovo atsidûrë Saratove. Nuvykæs tenpamatë, kad visur tik sraigtasparniais „kvepia“. O kur ta ðturmo aviacija?! „Kur tu èia atvaþiavai?Èia – sraigtasparniø mokykla, transporto aviacija,“ – toks atsakymas Alvydui nuskambëjo greièiaukaip nuosprendis. Sovietø Sàjungoje buvo dar viena sraigtasparniø mokykla – Syzranëje, kur buvomokoma skraidyti su kovingesniais, ginkluotais Mi-8, Mi-24. Atrodë, jei bûtø nuvaþiavæs á Syzranæ,15

tai dar bûtø maþiau apgautas. Apie naikintuvus teko pamirðti. Taip A.Trasauskas tapo ne naikintuvo,o sraigtasparnio pilotu... Draugas, lietuvis, po pusantrø metø metë mokslus, neiðtvërë sunkumø, oAlvydas apsiprato. Ið 580 kursantø baigë apie 400. Gráþusá draugà kaime visi ilgai dar vadino lakûnu...Pirmieji mokslo metai buvo sunkiausi – neáprastas reþimas, vien teoriniai dalykai – Bernulio irkiti dësniai, formulës, varikliai ir jø pjûviai, elektrotechnika ir nieko konkretaus, jokios aviacijos. Irviskas rusø kalba. Dar naktinës rikiuotës miesto Revoliucijos aikðtëje ketvirtà ryto. Taèiau A. Trasauskomotyvacija tapti lakûnu nedingo, o tik stiprëjo. Antrame kurse pradëjo skraidyti su Mi-2, vëliau irsu Mi-8. Ketvirtame kurse jau buvo pavargæs nuo kariðko gyvenimo, be to, brendo politinë garsiojiperestroika, nuotaika tvyrojo slogi. Bet á skraidymus jis ëjo entuziastingai. Skraidyta ir su Mi-6.Malonu Alvydui prisiminti ir tai, kad pirmà savarankiðkà ðuolá paraðiutu atliko gimtadienio proga– 1986 metais, geguþës 15-àjà, o po metø tà paèià dienà savarankiðkai skrido sraigtasparniu. Tiki,kad tai ne atsitiktinumai.Alvydas Trasauskas septintas ið kairës.16

„Sraigtasparniai man – lygDievo pirðtas. Visus mus Aukðèiausiasissavo takais vedþioja, ir maneatvedë ten, kur reikia. Netgi dëkingaspulkininkui X...“, – netikëtasminties posûkis tik patvirtina Alvydopasirinkimo brandumà. Savo patirtálakûnas be likimo lûþiø ið vienossantvarkos neskausmingai perkëlë ákità, ypaè lyginant su tos paèios kartoskitais lakûnais, kurie nerado sauvietos po saule arba patyrë ðokà, kaiþiniø bagaþas tapo nereikalinga naðta.Ðito A. Trasauskui pavyko iðvengti.Naikintojai, nors draugiðkai, betpaðaipiai atsiliepdavo apie sraigtasparnius, vadino juos pasiðokinëjanèiais, sakydavo: „Viðta – nepaukðtis, sraigtasparniai – ne aviacija“. Tai, þinoma, þeidë, taèiau kur dabar tie paðaipûnai... Alvydasásitikinæs, kad tie, kurie iki ðiol dirba KOP, yra tikri patriotai, nes ieðkojusieji kur lengviau – atrado...Ið A. Trasausko asmeninio albumo.SkrydþiaiMinëdamas instruktorius, A. Trasauskas sako gavæs subtiliø, giliø pamokø, kurias sugeba perduotitik „kieti“ mokytojai ir vardina rusiðkas pavardes – pirmasis mokytojas Igoris Besmertnas, kiti –Ðeinas, Liubimovas, Vasia Sorokinas, vëliau þuvæs Afganistane, Èistobajevas. Lietuvoje labiausiaiiðskiria ir didelius nuopelnus sraigtasparniø aviacijai priskiria Povilui Noreikai. „Daug padaryta jodëka, nors ir buvo, kas kenkë, stabdë já. Kas tai darë, supras, kà norëjau pasakyti“, – negali Alvydassutramdyti apmaudo, nors ir ramaus. Jau 10 metø pats sëdëdamas ðalia mokiniø lakûnas neslepia,kad tai vienas ið sunkiausiø darbo aspektø – sraigtasparnyje ðalia naujoko sëdëti sunërus rankas yrabe galo sunku.Mokytojo etalonu jam tapo aviacijos autoritetas Leonas Jonys, garsus lakûnas instruktorius.„Daug Leono mokiniø yra atëjæ á KOP, baigæ Aviacijos institutà. Norëèiau padëkoti Joniui uþ jo gebë-17

jimà perteikti skrydþio skoná, mokëjimà áskiepyti norà tobulëti. Jis daug atidavæs mokiniams, ir neveltui – beveik pusë eskadrilës yra Instituto absolventai ir visi Leono mokiniai. Galbût todël, kad jisnetingi su mokiniais dirbti papildomai, skiria daugiau laiko paðnekesiams, sugeba nuteikti optimistiðkai.Në vieno instruktoriaus negirdëjau taip giriant...“Ásimintiniausi skrydþiai? Alvydas pasakoja: „Nëra tokiø, nebuvo. Skirstyèiau á sudëtingus ir paprastus.Sudëtingi, kai daug tûpimø, todël labai pasigirti skrydþio valandomis sraigtasparniø lakûnainegali, per tà patá laikà „boeingø” vadai priskraido apie 10 kartø daugiau. Esu skridæs 5,5 val. betûpimo, o bûna, kyli ir leidiesi po 2 minuèiø. Be to, lëktuvø pilotai tupia á visada paruoðtà aerodromà,kuris ið tolo matosi, yra apðviestas, kur laukia skrydþiø vadovai. O mes skrendam virð medþiø, laukø,priskrendi kur reikia, kol þenklà duoda, ir turi tûpti visada sudëtingomis sàlygomis. Ðtai transportuojanttransplantacinius organus viskas buvo sustyguota, susitarta, kad aikðtelæ apþiûrës, ar nëra kliûèiø,bet atskridæ matom: aikðtelë tuðèia, o vidury jos... policininkas su maðina laukia, pats kliûtimitapæs... Kità kartà gauname informacijà, kad viskas gerai, medþiø aplink nëra, galima tûpti, o stovididþiausias stulpas, bet... juk ne medis. Bûna, ðiaip taip „ásipaiðai“ á maþiausià aikðtelæ kur norspamiðkëje, o kai iðjungti variklá ir oro srautas nutrûksta, atsitiesusiø medþiø virðûnës brûþinasi permenèiø galus... Visada didelë átampa, todël turi màstyti á prieká, reikia numatyti ðansà atlikti dar vienàmanevrà, turëti dar vienà galimybæ. Pasitaiko, kad ir nenutupi. Pavojingi skrydþiai yra virð vandens,gelbëjimo operacijose, sudëtinga pratybose. Uþduotys vis rafinuotesnës. Juk ir prieðas dabar uþsimaskavæs,– pavyzdþiui, teroristai vaikðto tarp þmoniø neiðsiskirdami. Kare lengviau – puoli arba giniesi,viskas aiðku. O terorizmo þidiniai kyla staiga, urbanizuotoje teritorijoje, kariauti su jais tenka kitaip.“Naujas standartasSavo kailiu patyrus yra lengviau tvirtinti arba neigti. A. Trasausko supratimu, NATO Lietuvoskariuomenæ pakeitë stipriai. „Buvimas NATO – tai logiðkas þingsnis. Eskadrilei didelë nauda. Karinësuþduotys keièiasi, mes vieni niekada nepasiektume tokio lygio, koká pasiekëme kartu dirbdami,kartu siekdami bendrø tikslø. Pirmiausia, tai aukðtas standartas, kurá visi vienodai supranta, jokiønesusipratimø, dideliø ambicijø nepastebëjau, yra ádomu dirbti. Labai naudingos tarptautinës pratybos,kuriose iðmokstama tarpusavio sàveikavimo, ágyjama naujos patirties. Mes didþiuojamës lietuviøistorija, jos nepamirðtame, bet ji – jau garbinga istorija, dabar bendravimo, partnerystës laikas.NATO infrastruktûra yra labai iðvystyta, stipri techninë bazë, o bene didþiausias dëmesys skiria-18

mas kariø profesionalumui. Mes negalëtume vieni su savais resursais tokio lygio pasiekti, o dabar,pasitempæ, esame lygûs partneriai. Nematomas ar matomas prieðas yra tobulëjimo variklis. Prieðasyra geriausias mokytojas, ið ko daugiau iðmoksi? Prieðas iðryðkina ir silpnybes, ir stiprybes. PrisiminkimeAntràjá pasauliná karà, oro mûðius. Vokietá numuða, jis iððoka ið lëktuvo ir atiduoda pagarbà. Netkare nedingsta orumas.“Apie kokius sraigtasparnius svajoja lakûnas? Þinoma, apie tuos, kurie dar skraidys ateityje. „Norëèiau,kad sraigtasparniai bûtø kuo maksimaliau automatizuoti ir atleistø pilotams daugiau klaidø.“Ne viskas yra taip paprasta, kaip ðiø paraðytø þodþiø derinyje. Alvydo veidas surimtëja, prisiminuseskadrilës draugø netektá. Nepamirðtama tragedija prieð kelerius metus Baltijos jûroje, – priglaudusisparnuotus karius, ji paliko randà gyvøjø ðirdyse. Tuo paèiu tai lyg priesakas garbingai tæsti tarnybà dëlTëvynës. Uþ stipriø vyrø peèiø – daugybë kasdieniø uþduoèiø, maþesniø ir didesniø problemø sprendimai,áveikiant ir silpnumo akimirkas, ir rutinos pilkumà. Nëra lengva taikos metu bûti kariu.Þurnalas „Aviacijos pasaulis“19

Jonas Geèas – II vieta„Mënulio slënio dienoraðtis“20

MËNULIO SLËNIODIENORAÐTISAMÞINIEJI SARGYBINIAIToli, labai toli nuo didesniømiestø ir geresniø keliø, Puðta-i-Takhal ir Darrahe Oyagha kalnagûbriøið visø pusiø apglëbtas,sraunios, bet niekur taip ir neátekanèiosHarirûdo upës á dvi, beveiklygias dalis perskirtas, paèiameAfganistano centre tyso Mënulioslënis. Ilgas ir platus. Uþtvindytasiðretëjusiu kalnø oru ir ryðkiasaulës ðviesa, kurioje per vidudieniomaldà þmogaus ðeðëlistik dviejø pëdø ilgio. Slënis daugumaiateiviø atrodo nuobodus.Vienspalvis. Ið pirmo þvilgsnio nykusir visiðkai be gyvybës. Afganis keliauja Pusta-i-Takhal klalnagûbriu.Taip jau nutiko, kad medþius jame per kelis karo deðimtmeèius iðkirto ið ðiaurës atsibasèiusiþiauri, „ribotu kariniu kontingentu“ vadinama gentis. Retus krûmokðnius su ðaknimis iðrovë ir antasiliukø nugarø á Èagèaranà iðsineðë apdriskæ vaikai – reikëjo jø mamoms molinius, be langø ir durønamelius speiguotomis þiemos naktimis suðildyti, tirðtos buizos su avienos kaulais ir drumzlino vandens,vadinamo arbata, iðvirti. Skurdþias dygias þolytes iki þemës nugremþë ið Helmando ir Kandaharoá ðiauræ slenkanèios gausios klajokliø kuèiø kaimenës...Liko kalnai. Tûkstanèius metø karðtø ir ðaltø vëjø gludinti, saulës ir sniego alinti, atsikratæ betkokios þmogaus akimi matomos gyvybës, jie atgavo savo monumentalià pirmapradæ didybæ ir dabargunkso ið visø pusiø: arèiau rudi ir glotnûs, toliau – vaiduokliðkai melsvi, á dangø ásirëmæ.21

Kartais jie pasiunèia á slënávëjà afganá, kad tas ið arèiau apþiûrëtøkeistas, neþinia ið kur atsiradusias,geltonai rudas, judriasbûtybes, kurios trukdo ramybæ irdusliai urzgianèiomis maðinomisbando kopti á aukðèiausias perëjas.Afganis, vogèiomis atslinkæsið uþ kalnagûbrio, pagriebiaið ðlaito dulkiø, susuka ið jø ámantrius,it milþiniðki minaretai bokðtusir varo juos per slëná tolyn.Dairosi. Paskui pavargæs aprimstair paslaptingai dingsta neþiniaKalno ðlaite suguldë sustingusius kûnus.kur, palikdamas keistus debesis,kurie slenka dangumi ir pamaþu leidþiasi þemyn, viskà uþklodami lipniu gelsvumu.Jau trisdeðimt mënuliø sudilo nuo to laiko, kai naujieji ateiviai ásikûrë Mënulio slënyje. Paèiamejo centre pasistatë brezentinius namus, aptvërë juos aukðta ir stora siena su bokðtais kampuose,ðiaurinëje ir rytinëje pusëse átaisë sunkius geleþinius vartus, kuriø net sunkiausias viesulas negalipajudinti ir viskà apraizgë blizganèiomis dygiomis vielomis, kuriose vienà kartà susipainiojæs gailiaibliovë kvailas asiliukas.Sunkieji vartai daþnai atsiveria ir pro juos iðrieda triukðmingos ir smardþios maðinos. Visada nemaþiau kaip dvi. Paskui save vilkdamos troðkias dulkes, ropoja ðlaitais ir dingsta uþ perëjos. Gráþtaðvieèiant mënuliui, ar net kità dienà. Pailsi, nusiblizgina virð jø grakðèiai styranèius metalinius vamzdþiusir vël iðvyksta. Ir taip kasdien.Kalnai daug visko matë ir dar daugiau girdëjo. Kiek pamena per amþius atëjûnai visuometbaisiai rëkdavo, mosuodavo rankomis, badydavo ir kapodavo kalnø þmones, o jø maðinos spjaudydavougná... Paskui, viskam nutilus, jie rausdavo duobes ir guldydavo á jas sustingusius kûnus, kuriøgalvos nebûdavo á Mekà atgræþtos, nors jau labai seniai èia viskas á Mekà græþiasi...Dabartiniai atëjûnai kitokie. Keistai tylûs. Ramûs. Kalba èia anksèiau negirdëta, taèiau á neto-22

liese gimusio arijø pranaðo Zaratustro kalbà panaðia ðnekta, medþius sodina, knygas ir saldainiusvaikams dalina.Mënulio slënio Amþinieji sargybiniai dar neþino kas jie tokie; ið kur ir ko jie èia atkeliavo savoplieniniais paukðèiais, kà veikia ir kada iðkeliaus... Tegul gyvena. Visagalis laikas pamaþu atskleis irðità paslaptá. Taip per amþius buvo, taip bus visados.PLIENINIS PAUKÐTISVos tik „Hercules“ ratai palietë duobëtà ir akmenuotà aerodromo takà, iðdidþiai vadinamà„International Airport Chagcharan“, á dangø pakilo pilkðvø, nepermatomø dulkiø debesis. Pakilo irsustingo. Jau treèia diena nëra vëjo. Dabar tvyro nemaloni valktis, uþdengusi þalià puðtûnø kaimeláanapus upës, liepos saulës numylëtas dygias þoles, minø laukà ir dalá artimiausiø namø prie mergaièiøgimnazijos. Gal deðimt ar net penkiolika minuèiø prabëgs, kol dulkës iðsisklaidys. Gerai, kadðiandien visiðkai nëra vëjo. Bûtø dar geriau jeigu pûstø ðiaurys, tada visas lëktuvo sukeltas debesisaplenktø „Whisky“ stovyklà irpamaþu, gal po deðimties minuèiøiðnyktø Harirûdo upës slënyje.Blogai bûna, kai vëjas puèiaið vakarø. Tada nuo dulkiømiestelis dûsta. Visi kuo greièiaulenda á palapines. Sargybiniams,ypaè vakariniuose bokðteliuose,kliûva daugiausia – pakilimo takasvos uþ keliolikos metrø.Muistosi jie. Dangsto akis rankomis,maukðlina ant veidø þalsvasskareles... Ið tikrøjø daro taipne dulkiø saugodamiesi – taiáprasta kasdienybë, o tiesiog dëlpasitaikiusios progos paávairinti Patrulis. Vieniði begalybëje ir amþinybëje.23

nuobodþias budëjimo valandas.Ir daro tai kaþkaip smagiai ar netiðdidþiai. Kai pagalvoji – kodël irne – juk jie pirmieji pamatë atskrendantálëktuvà, stebëjo jo privalomusatsargumo manevrus,padedanèius iðvengti galimø apðaudymøið kalnø, staigø, smingantáþemëjimà, ypaè visiemssvarbø ratø prisilietimà prie þemës...Tokiu momentu viskas yralabai svarbu ir reikðminga – nekasdien „Hercules“ leidþiasiÈagèarane! Kartais iðtisas savaitestenka laukti to malonaus ûþe-Meilë ir mirtis Mënulio slënyje.sio, þadanèio naujus þmones, gyvenimà paávairinanèius sveèius, atsargines dalis tojotoms ar medikamentus.Ðiandien ypatinga proga. Dar vakar stovykloje pasklido kalbos, kad PAG-o vadas gerokai iðkarðëkailá mûsø ryðiø karininkams Kabule, ir jie pagaliau surado beveik mënesá kaþkur sandëliuoseuþsigulëjusias paletes su lauktuvëmis ið Lietuvos. Bus naujø filmø, juodos lietuviðkos duonos, kumpiø,deðrø, laiðkø... Negali skøstis – elektroninis paðtas ir telefonas veikia gerai, bet visada norisi gauti„tikrà daiktà“. Daiktà, kurá dar neseniai lytëjo tau artimo þmogaus rankos, kuris parinktas gerai viskàapgalvojus ir yra suvyniotas á namø jaukumà.„Hercules“, pariedëjæs keletà ðimtø metrø, smagiai suriaumoja, pasisuka maþyèio, ið skalûnøsukrauto namelio pusën ir sustingsta. Varikliø neiðjungia – kilus pirmam pavojui jis viskà paliks ir ðausá dangø, tolyn nuo nelaimës, tolyn ið to ateiviui svetimo ir nuobodaus Hindukuðo kalnø peizaþo,kaþkieno praminto Mënulio slëniu.Nusileidþia trapas. Juo greitu þingsniu, gûþdamiesi nuo tvokstelëjusio keturiø deðimèiø laipsniøkarðèio, tempdami milþiniðkas dykumø spalvos kuprines, iðlipa penketas kariø: trys ið atostogø gráþtantysdanai ir PAG-o vadas su rudabarzdþiu kapitonu – þvalgybos virðininko pavaduotoju. Jiedu24

dalyvavo ISAF vadovybës sukviestame pasitarime Kabule.Kapitonà ypaè sujaudino þinia, kad puðtûnø rajonuoseTaivaroje ir Pasabandoje artimiausiomis dienomisreikia laukti talibø saviþudþiø-sprogdintojø. Visoskrydþio metu jis kûrë planà, kaip susitikti su vietiniaissenoliais, garbiuoju mula Achmedu ir pabandytisuþinoti, kuris ið buvusiø mudþahedø lauko vadø juosgalëtø priglausti. Juk turës kur nors jie apsistoti, valgyti,gerti, miegoti, ruoðtis savo ðventai valandai... Irkas nors juos pamatys. Negali nepamatyti. Èia viskasturi akis: uolos, medþiai, apdriskæ vaikigaliai, dangujeratus sukantys kalnø ereliai... Gaila, ne visuometjie kalba apie tai, kà pamatæ, o jei ir kalba, tai nedaþnai pavyksta jø þodþius suprasti.Ið atostogø tëvynëje gráþusiems danams geriau.Jie smagiai juokiasi ir gerkliniais balsais kaþkà ðûkalioja.Skustagalvius skandinavus pavydþiais þvilgsniaislydi kolonos eskorto kareiviai kroatai. Jie, kaip ir lietuviai,atostogø negauna. Geriausiu atveju á KabulàPatrulis. Artëja vakaras.nuskrenda ir ten, nieko neveikdami, kelias dienas gali pamiegoti milþiniðkose sveèiø palapinëse, pokarines amerikieèiø parduotuvëles paslampinëti, vietiniø turguje pasiderëti su rytietiðkø niekuèiø,priveþtø ið Pakistano ir Kinijos, pardavëjais ar italø sektoriuje esanèioje picerijoje vyno iðgerti. Tai vissmagiau, negu dvi skardinës alaus per savaitæ „Whisky“ stovykloje.Danams gerai. Pinigø daug turi. Atostogauti á Kopenhagà skraido. Juokiasi garsiai. Visi tokiesavimi pasitikintys. Aiðku, jau nepalyginsi su tais visaþiniais ir visagaliais, kurie mums prieð deðimtmetákomandavo Kroatijoje ir Bosnijoje, bet vis dar norintys tokiais bûti, vis dar negalintys apsiprasti, kaddabar lietuviai èia vadovauja, kad buvæ mokiniai gerais kariais tapo. Greit laikas bëga. Greit viskaskeièiasi.„Hercules“ pilotai nekantrauja. Jiems dar reikia á Mazari Ðarifà vokieèius, dalyvavusius pasitarime,skraidinti. Skubiai traukiamos lauk ir kraunamos á sunkveþimá ilgai lauktos paletës su kroviniu.Danai ir karininkai sulipa á automobilius ir lydimi poros „Hammer“ su atidengtais kulkosvaidþiais,25

pasuka á stovyklà. Aerouosto virðininkas tadþikasMachmudas, mosuoja rankomis ir kaþkà bando ðauktinuvaþiuojantiems, taèiau jo þodþiai susimaiðo su pajudëjusiolëktuvo sraigtø ðniokðtimu ir lieka neiðgirsti.Tikriausiai nieko svarbaus jis ir nenorëjo pasakyti –tiesiog dël tvarkos, dël to, kad jis èia virðininkas, –kaþkà aiðkino. Afganistane labai svarbu bûti virðininku.Ir labai garbinga. Ir apie tai visuomet aplinkiniamsreikia priminti.Pakilo „Hercules“. Apaèioje liko Èagèarano parduotuvës,spygliuotomis vielomis apraizgyta gubernatoriausrezidencija, kryþkelëje statomas Pergalës minaretas,murzini ir amþinai alkani vaikø namø berniûkðèiai,puðtûnø kaimelis ir smëlio maiðais apkrauti„Whisky“ stovyklos sargybos bokðteliai... Artëjo vakaras.PELYTËSufak kaimo ðeimininkas.Taktiniø operacijø centre ið po metalinës spintosiðlindo pelytë. Pilka. Maþa. Kiek patupëjo. Guviai apþvelgë vëjo iðvargintà palapinæ, dar pabëgëjomedinëmis grindimis link stalo ir ásmeigë savo klausiantá, o gal greièiau priekaiðtingà þvilgsná áþvalgybos kapitonà, kurio jau porà dienø nematë. Neþino pelytë, kad jis Kabule buvo, kad dabar patspasisiûlæs be eilës TOK-e budi ir slaptà planà rengia. Daug ko ji neþino. Bent jau nesistengia parodyti,kad þino. Tegul sau tie ateiviai mano, kad ji kvaila, amþinai iðbadëjusi afganiðkø kalnø pelytë.Tegul... Tiesà pasakius, ji net neþino ar tikrai yra afganiðka. Gimë skurdþiaus tadþiko drëbtiniamenamelyje, seneliai pas chazarus glaudësi, o dar seniau, neatmenamais laikais, jos protëviai ið tolimosafganø duraniø genties su klajokliais beluþiais á ðiuos kraðtus keliavo. Koks skirtumas – tie kalnaidabar jos, o ateiviai tam ir yra, kad ateitø ir iðeitø... Ðitas ateivis jai buvo geras. Daþnai spoksodamasá savo þemëlapius, rudus, kaip ir jo barzda, sausainius kramtydavo. Gardþiø trupiniø palikdavo. Neðûkaudavoir sunkiais daiktais negrasindavo. Tik va, praëjusio ketvirtadieninio tvarkymosi metu, iðmetë26

ið prieð kelias savaites iðvykusio kolegos stalèiaus jo paliktus ðokoladëlius. Blogai padarë!Neþino pelytë, kad ne jis tai padarë, o serþantas Tadas, pajutæs sklindantá negerà kvapà, viskàapþiûrëjo ir surado iðgrauþtà stalo ðone skylæ, o atidaræs stalèiø – peliðkø puotø liekanas. Taigi gal irnereikëtø á rudabarzdá þvairuoti. Juk pelytei patinka taip gyventi. Visko yra. Viskas be didelio vargopasiekiama. Krimsk ir dþiaukis. Ne taip, kaip ðaltoje bakûþëje, kartu su avimis ir dviem asilais, kuramþinai tekdavo alkanai bëginëti, ir taikytis ið po apsnûdusio aviganio panosës koká grûdelá nugriebti.O juk ne visada ir pavykdavo. Kiek jos dràsiausiø broliukø taip ir galvas palydëjo... Su ateiviais tikraigerai. Ramu. Tik ar ilgai jie èia bus? Vienà dienà, þiûrëk, ims ir dings. Ateiviai tam ir yra, kad dingtø...O kaip tada? Vël po alkanus laukus bastytis, aviø garduose trintis. Nesinori. Atprato nuo tokio varganogyvenimo ir ji, ir jos vaikuèiai. Visi ásigudrino tarp ateiviø kàsná prasimanyti.Neþino pelytë, ar taip gerai, ar blogai. Net ir negalvoja. Yra taip, kaip yra, o kaip bus – pamatysim.Pagaliau jos niekas nieko ir neklausia. O kalnai jos! Panorës iðeiti ir iðeis. Ir neprapuls...Ant stalo stovinti juoda dëþë sublerbë ir kapitonas bemat atgijo, èiupo ragelá... Pelytë vikriaiðmurkðtelëjo á savo slëptuvæ po grindimis ir baugðèiai prigludusi prie ðaltos þemës ásiklausë. Maþa josðirdelë stipriai dauþësi...PASALAPadëjæs telefono ragelá, kapitonas ásmeigë akis á þemëlapá ir mintyse matavo atstumà nuoKandaharo iki Goro. Negali bûti. Per greitai. Kaip jie galëjo per porà dienø toká ilgà kelià kalnaisáveikti?! Nebent... Matyt, taip ir yra! Teisingai Kabule perspëjo – þinokite, kad talibai kitose provincijosegalingais dþipais ir motociklais vaþinëja, o ne kupranugariais ar asiliukais jodinëja. Tikrai,motociklus staèiais kalnø ðlaitais jie varinëja stebëtinai puikiai. Per uolas ir ðlaitus kaip kokie kalnøoþiai skuodþia.Kapitonas, tikrindamas „World Vision“ praneðimà apie medikø uþpuolimà Daulinos rajone,paskambino Èagèarano policininkams ir saugumo departamento budinèiam – nieko naujo iðgirstinesitikëjo, taèiau pabandyti verta. Vaizdas maþdaug aiðkus: gráþtantis ið tolimo kaimo, á kurá veþëmedikamentus, automobilis kalnuose, maþdaug 3200 metrø aukðtyje, pateko á pasalà. Þuvo gydytojasir jo vairuotojas. Uþpuolikø buvo keletas. Tai kol kas ir viskas... Privalomos procedûros atliktos –laikas þadinti vadà ir ðtabo virðininkà, skelbti stovykloje sustiprintà kovinæ parengtá.Po keliolikos minuèiø TOK-e susirinko visi, kurie galëjo ir privalëjo priimti svarbius sprendimus.27

Diskusijø nebuvo. Kadangi abu nuþudytieji musulmonai – juos paims ir dar iki saulëlydþio palaidosartimieji, maðinà á Èagèaranà partemps vietos policininkai (jà bûtinai reikia apþiûrëti, nors tai ir nePAG-o reikalas); mobili grupë vaþiuos á uþpuolimo vietà ir pabandys iðtirti ávykio aplinkybes, pakalbëtisu vietiniais. Stovykloje ávedama sustiprinta kovinë parengtis, organizuojamas patruliavimas aplinkiniuosekalnuose. Apie priimtus sprendimus informuojamas regioninis ðtabas Herate. Uþpraðoma pora„sraigtø” ir lëktuvas.Kai skubiai suðaukto pasitarimo dalyviai skirstësi á palapines, rytiniame skliaute ðvintanti auðrajau rausvino tolimàsias Hindukuðo virðûnes.PATRULISIðsiverþæ ið siaurø ir Èagèarano gatveliø du „Hammer“ ir vienas visureigis, keldami debesisdulkiø, ëmë ropðtis staèiu ir vingiuotu keliu gelsvø kalnø link.Kulkosvaidininkai, prisidengæ veidus didþiuliais akiniais ir þaliomis skarelëmis, sûpuodamiesiant pakabinamø sëdyniø, narðo akimis pakelës uolas ir krûmokðnius, sukioja savo ginklus su áleistaisá vamzdþius ðaudmenimis tai vienon, tai kiton pusën, retkarèiais persimesdami keliais þodþiais suapaèioje sëdinèiais, praneðdami apie kelyje pasirodanèius þmones ar maðinas. Kiti daugiau tyli. Ir netiek dël á burnà lendanèiø dulkiø, kiek dël ávairiausiø minèiø, kurios skirtingai nei akys, gali atitrûktinuo aplinkiniø vaizdø ir nuskristi toli.Dar tik rytas ir iki nelaimingos perëjos netoli Sake Galmino kaimo kokios penkios valandoskelio.Vadovaujantis patruliui þvalgybos kapitonas sëdi visureigyje. Jis irgi tyli. Galvoje ákyriai ðmëkðisuvarpytos kulkomis tojotos vaizdas, kurià ankstø rytà á Èagèaranà atitempë Daulinos policininkai.Akivaizdu, kad ðaudyta ið visø pusiø. Daug ðaudyta. Uþtikrintai. Patekusios á pasalà maðinos vidujelikti gyviems nebuvo jokiø ðansø, nors, pasak pirmo á tragedijos vietà atvaþiavusio chazaro, – maðinosvariklis dar veikë, o lavonai, gulëjæ ant þemës abiejose kelio pusëse, dar buvo ðilti.Kur dabar þudikai? Uþ ðitos perëjos?! Gretimame slënyje? Toliau prie ðlaito prilipusiose molinësetrobelëse? Kur?! Bandys atakuoti patrulá, ar jau pasitraukë á saugià vietà ir rengiasi kitam iðpuoliui?Kaip ið tikrøjø yra, suþinosi (o gal jau ne) tik ðûviams pasigirdus. Kaþkoks berniukas policininkamsprasitarë, kad matë daug svetimø „kalaðnikovais“ ginkluotø vyrø, besileidþianèiø á slëná.– Stok! Motociklas! – pirmojo kulkosvaidininko ðûksnis it elektra smûgis átempë kariø raume-28

nis. Maðinø durys atidarytos. Lauk, greièiau lauk! Pasala?– Ramiau! Jis vienas. Ginklo nëra. Atsargiai. Tentoliau akmenys. Tadai – deðinës ðlaità! Einu. Pridenk!Ðalia margaspalviais popieriniais þiedais papuoðtomotociklo stovi neaiðkaus amþiaus þmogus, sprendþiantið ant galvos pûpsanèios „puðtunkës“ – tadþikas. Akyseklausimas – kas? Kas nutiko?– Salaam Alaikum. Kaip gyvenate? Ar toli iki SakeGalmino? - Kapitono vertëjas Hazratas jau treèia pamainaPAG-e, todël jam ir be vado pirmieji klausimaiaiðkûs. Pagaliau jo afganiðki rûbai ir aiðkiai tariami darikalba þodþiai sutiktàjá turi nuteikti raminanèiai.– Wa Alaikus Salaam. Benzinas pasibaigë. Stoviu.Laukiu. Gal galite padëti?Kariai lengviau atsikvepia. Ðûvio atstumu tikrai daugiaunieko nëra. Aiðku, motociklo kuro bakelyje ar antTikiu á Dievà Tëvà... „Whisky” stovyklosrankenos kabanèiame þaliame drobiniame maiðe gali koplyèios altorius.bûti sprogmenys, taèiau sutiktasis á saviþudá nepanaðus.Jø veidai kitokie. Ir rûbai, ir elgesys.– Gerai, ápilsime, taria kapitonas, nors pagal instrukcijas tai daryti draudþiama – vienam ápylus,kità dienà pakelëse deðimtys stovës. Èia kaip su ta pelyte palapinëje – pripratinai, tai ir rûpinkis.Kapitonas visuomet laikosi ðios taisyklës, taèiau ðiandien bet koks kontaktas, bet kokia, kad ir maþiausiainformacija gali labai padëti.– Ar girdëjote – gydytojà nuðovë, – lyg tarp kitko, þiûrëdamas, kaip melsva srovele á motociklàteka benzinas, uþklausia patrulio vadas.– Taip, að ið ten atvaþiuoju, vaikai juos matë. Ne vietiniai. Tikriausiai uþ pinigus.– Kur jie pasitraukë?– Kas ten juos þino. Sako, á slëná. O paskui dingo. Toli nueiti negalëjo.Klausimai ir atsakymai ið anksto þinomi. Tai lyg koks þaidimas. Kelyje ar kaime sutiktas þmogus,daþniausiai jau ið anksto þino patruliø klausimus ir turi parengæs „teisingus“ atsakymus. Tik gerai29

paþinodamas sutiktàjá ir ásitikinæs, kad nëra treèio,gali pasakyti daugiau.Ðá kartà kitaip. Gal dovanotas benzinaspaveikë, gal iki horizonto tuðèias kelias padràsino,bet atokiau nuo maðinø ant nugludintopakelës akmens prisëdæs tadþikas kapitonui paðnibþdom,vis á ðonus apsiþvalgydamas, dari, rusøir anglø kalbø kratiniu kaþkà pradëjo aiðkinti irmosuoti ranka vakarø kryptimi. Vertëjas irgi pasitraukëá ðonà. Tai geras þenklas. Ir gráþusio ávisureigá kapitono ðypsenëlë iðdavë – kaþkà suþinojo.Maðinos pajudëjo toliau. Nors buvo paaiðkinta– pasalos vietà pavyko rasti ne ið karto.Ið pirmo þvilgsnio ji nelabai tokiam reikaluitiko. Ir tik pamatæ ðalia kelio dvi krûveles akmenø,sukrautø gydytojo ir jo vairuotojo lavonøgulëjimo vietose, ir langø ðukes dulkëse, patruliokariai ásitikino – èia. Èia ta vieta.Detaliau iðtyrus aplinkines uolas, susidarë„Whisky” stovyklos ðiaurës vakarø bokðtas.visiðkai aiðkus vaizdas: ið uþ tos akmenø krûvosbuvo paleista pirmoji serija á priekiná kairájá ratà. Maðinai sustojus lengvoje ákalnëje, ið priekio ir kairëspusës nuaidëjo taiklûs, pavieniai, mirtini ðûviai...Nemalonu gultis á prieð keletà valandø èia gulëjusio þmogþudþio vietà, kur dar matosi jo batogalu ðaudant iðjudinta þemë, taèiau kapitonas tai daro. Ir kitoje uþpuolikø pozicijoje taip pat. Irtreèioje... Braiþo pasalos schemà. Ji paprasta, o tuo paèiu labai profesionali. Kaip ið vadovëlio. Viskasgerai ir ðaltakraujiðkai apgalvota. Gráþtant á Èagèaranà reikës bûti ypaè atidiems. Teks rinktis kità,kad ir pavojingesná, skardingà, taèiau naujà kelià. Du kartus per dienà, ypaè þinant, kad netoliese yrakeliolika gerai ginkluotø þmoniø – labai rizikinga.– Vaþiuojam. Jau temsta.Du ðarvuoèiai ir visureigis iðsuka ið kelio ir vos áþiûrimomis vëþëmis leidþiasi þemyn prie upës.30

Dabar vienoje pusëje þvilgsniu vos aprëpiamas uolø ðlaitas, o kitoje pusëje – keliø ðimtø metrøskardis. Akmenuota, nelygi juostelë, vadinama keliu, ámantriau uþ gyvatæ raitosi kairën, deðinën ir...staiga prieð pat nosá iðnyksta, pavirsdama geltona tuðtuma, kurios gylá ir dydá gali tik nuspëti. Ratai,kiek èiuoþtelëjæ, sustoja ten, kur ir turi sustoti – ant bedugnës kraðto.– Atgal! Visiems truputá atgal! Per staigu. Tik per du kartus pasisuksim, – ðaukia pirmojohamerio vairuotojas. Tai áprasta. Sunkiau naktá. Kapitonas dar kartà mintyse sau iðtaria: „Aèiû Dievui“...Taip, tikrai: aèiû Dievui, vairuotojui ir stabdþiams. Iki kito skardþio, iki kito...Rudabarzdis kapitonas mëgsta vairuoti. Lietuvoje dar ir kaip palakstydavo, bet èia... Gaiþi ðypsenëlëiðkreipia jo lûpas: va èia duokite tuos mûsø keliø ðaunuolius. Èia, kur vienas ratas visà laikàper pusæ pëdos nuo bedugnës, èia, kur dvideðimties kilometrø greitis – ðiurpà kelianti meistriðkumovirðûnë, o priekyje vaþiuojanèio sukeltos dulkës leidþia matyti kelis metrus... O naktá!!!Legendos apie mûsø vairuotojus kituose PAG-uose pasakojamos: kur niekas nepravaþiuoja –lietuviai sugeba. Tikrai, kapitonas net ir po keliø mënesiø tarnybos Afganistane, negali atsistebëti,vaikinø miklumu ir ðaltakraujiðkumu. Deðimt ir daugiau valandø, beveik nesustodami jie vingrinasavo ðeðiatonius hamerius toje dulkiø sumaiðtyje, þinodami, kad, kaip ir iðminuotojams, – jø suklydimasbus paskutinis. Ten toli, toli apaèioje prie kalnø upelio. Ir jokia „greitoji“ neatvaþiuos, joks„sraigtas“ iki ryto neatskris...Kai patrulis gráþo á stovyklà, rytuose brëðko naujas rytas.TINKLINISJauni, ádegæ kûnai strapalioja abipus tinklo ant ðimtmeèiais Harirûdo upës gludintø akmenëliø irentuziastingai bando permuðti kamuolá á kità pusæ. Pargriûti – blogai. Þaizdos ir nubrozdinimai èiasunkiai gyja. Bet juk tai vienas ið nedaugelio dþiaugsmø, kurio sunku atsisakyti.Kapitonas kelias valandas nusnûdo. Paraðë raportà. Perbraiþë pasalos schemà – bus gera mokymopriemonë patruliams. Pakalbëjo su vietos kriminalistais. Papasakojo jiems, kà iðgirdo ið motociklininkokalnuose, iðgërë „Red bull“ ir dabar þaidþia tinkliná. Mëgsta. Gal ne tiek dël paties þaidimo,kiek dël puikios galimybës pasijuokti, uþsimirðti.Kandþios replikos ir jaunatviðkas þvengimas palydi komiðkus judesius, pavykusius ir nepavykusiussmûgius. Kartais neþinai – kas svarbiau: laimëti partijà, ar pralaimëjus gardþiai pasijuokti.Èia suþinai neþinia kaip prilipusias pravardes, jø charakterius geriau paþásti, pomëgiai nejuèia31

atsiskleidþia. Ðtai labai, net perdëtai aikðtingai stengiasi sublizgëti „aukðtas ir graþus“ leitenantas:ðoka, muða, blokuoja. Daþniausiai sëkmingai. Taèiau kiek bûna dþiaugsmo, palydimo seksualiaisjudesiais, kai dviem galvom maþesnis puskarininkis „vyðnia“ já kaip nors apgauna. Krizenimo, laukiniøpergalës ðûksniø, rankø sumuðimø – vertø pasaulio èempionato, kiek nori. Visuomet rimtas „rolis“,iðvestas draugø „nemokðiðkumo“ ið kantrybës, trumpai, bet detaliai paaiðkina, kaip ið tikrøjøreikia þaisti ir... kerta padavimà á tinklà. Vël juokas, nauji pamokymai ir palinkëjimai...– Kojas plaèiau pastatyk! Ko stovi kelius suspaudæs!?– Negaliu. Man vakar duðe kupranugarinis voras ant kairiojo kiauðinio nukrito... Saugau, kadvisai nepamesèiau.Kartais bûna ir labai atsakingø momentø. Ypaè kai vyksta tarptautinis susitikimas. Pavyzdþiui:Lietuva – Kroatija. Tada nacionalinis iðdidumas atbunda. Visi þaidþia rûpestingai, ðventiðkai susikaupæ.Kroatai – amþini „Þalgirio“ prieðai, o èia, Afganistane, lietuvaièiai yra lyg ir jø dubleriai, ðlovingøpergaliø tæsëjai, privalantys „árodyti lietuviðko ginklo pranaðumà“. Ir nesvarbu, kad jau baigia sutemti.Þaisti reikia iki galo. Ir nugalëti reikia. Þmoniø jau beveik nematyti, tik kamuolys, pakilæs virðapsauginiø átvirtinimø, dangaus fone suboluoja. Po to iðgirsti alasà – vël kaþkam á galvà ar darjautresnæ vietà pataikë...– Kapitone! Vadas á ðtabà kvieèia. Greitai, greitai. Be tavæs kroatus pribaigs, – ðaukia ðtabobudintis. Ruda barzda nepatenkinta kresteli ir iðnyksta tamsoje.– Kvietëte pulkininke? Mes jau beveik kroatams...– Sësk. Nurimk. Kà tik skambino ið policijos. Pavyko! Padëjo tavo motociklisto informacija.Suëmë du. Dar keturi þinomi. Rado paraku kvepiantá „kalaðà“ ir satelitiná telefonà. Dar narkotikøkeletà kilogramø. Dabar sëdi. Policininkai bijo ilgiau laikyti Èagèarane, tai iðkvieèiau rytojui lëktuvà.Veðime á Heratà.– O kiti. Kur kiti? Jie tikriausiai bandys kerðyti. Kaip tada, uþ sudegintus narkotikus.– Na, mes narkotikø nedeginome. Tik þiûrëjome. Jie patys sulaikë, patys ir sudegino, o kadraketos skrido stovyklos link, tai atsitiktinumas. Pats þinai, jos nevaldomos. Aiðku, kad buvo taikyta ávietiniø saugumieèiø bûstinæ.– Gal ir taip, bet ðiandien mënulis patekës tik po vidurnakèio. Reikia, kad stovykloje nebûtøjokiø ðviesø. Vis saugiau. Tiesa, o þuvusiuosius ar palaidojo?– Taip. Vairuotojà po pietø Èagèarane, o gydytojà iðskraidino á Heratà. Jo tëvø kapai ten.Amerikieèiai atsiuntë maþiukà lëktuvëlá, tai dar problemø buvo. Þinai, jis á drobulæ susuktas. Padëjo32

ant grindø, tai lëktuvui pajudëjusëmë grindimis èiuoþinëti. Pasodinokeleivio vietoje, prisegëdirþais, taip ir iðskrido á Heratà...Kà padarysi. Iki saulei nusileidþiantpalaidoti reikëjo. Dabareik, pailsëk. Jau vëlu.– Gerai, vade. Labanakt.Nors dþiugi buvo naujiena,bet ðirdyje kaþkoks nerimasliko. Blogai, kad kitø nesulaikë.Reikia paþiûrëti, kaip ðaliaðiauriniø vartø árengë naujà kulkosvaidþiopozicijà. Sargybinioten dar nepastatë, bet ádomu,Netikra þvaigþdë.ar tikrai geras apðaudymo sektorius.Uþlipsiu. Vis tiek miego nesinori.Pakilæs mediniais laipteliais, kapitonas ranka apgraibë smëlio maiðus, stuktelëjo kojà á kaþkokiàdëþæ, nusikeikë – na ir tamsu! Pakëlë galvà. O, Dieve, kiek þvaigþdþiø...DANGUSKapitonas visada mëgo þiûrëti á þvaigþdëtà dangø. Ypaè Afganistane. Èia jis kitoks negu Lietuvoje.Ryðkus, virpantis, begalinis, kerintis... Mënulis dar nepatekëjo, todël dangus... Dangus virpa,plevena milijonais þvaigþdþiø, tø tolimø sauliø, kuriø ðviesa, per daugybæ metø atkeliavusi iki Mënulioslënio, papuoðia já neásivaizduojami puikiu reginiu, nuo kurio sunku atitraukti þvilgsná.Daþnai pagalvodavo - kas gali bûti didingiau ir slëpiningiau uþ þvaigþdëtà dangø kalnuose? Galpatys kalnai, gal begalinio vandenyno oðimas, gal lauþo liepsna vidurnaktá? Gal... Bet jûros èia nëra,o ið sausø þoliø sukrautas lauþas plyksteli ir po keliø minuèiø uþgæsta net þarijø nepalikæs. Kalnai?!Taip, kalnai, su rudomis dulkëmis, uolomis, tarpekliais, kunkuliuojanèiomis verþliomis upëmis – nuostabu!Bet ne taip.33

Kapitonui yra tiktai du neiðmatuojami,neaprëpiami, niekada iki galo nepaþinti ir nesuvoktigroþiai: þmogaus siela ir þvaigþdëtasdangus. Kad ir kiek þiûrëtum á Paukðèiø takà,juo skrendanèià Gulbæ, amþinuosius ratus apieÐiaurinæ sukanèius Gráþulus, kad ir kaip besistengtumsuvokti begalybës esmæ ir prasmæ –niekada ir niekam ið mûsø nepavyks to padaryti.Net ðiurpas ima!Hindukuðe auðta nauja diena.Þmonës sugalvojo daug ávairiausiø þodþiødaiktams ir dievams áasmeninti, taisykliø tiesai ir gëriui apibrëþti, formuliø plotams, tûriams ir tankiamsapskaièiuoti, þenklø þvaigþdëlapiams nubraiþyti. Storose, protingose knygose paraðë, kad Paukðèiøtakas – tai mûsø gimtoji Galaktika; pilkðva dëmelë vakarø skliaute – Andromedos ûkas, – kitatolima galaktika, o vikriai skliaute besisukiojantis ir vis kitoje vietoje pasirodantis piktas rausvas taðkelis– Marso planeta; nustatë, kad artimiausios þvaigþdës ðviesa mus pasiekia tik per keletà metø...Ir visa tai në per plaukà nepriartino prie atsakymo – o kokia viso to prasmë.Apraðyti matoma – galima. Netgi iðmatuoti atstumà ir pasverti planetà þmogaus protas jau gali,taèiau sutramdyti virpulá, nenusakomà pagarbà ir slëpiningumo pojûtá, o tuo labiau visko, kà matai ir koneduota matyti, prasmæ suvokti, – mums neduota. Gal nebent atrastas ir daugelá sukrëtæs – „raudonojospektro poslinkis“ pakuþdëjo: – buvo absoliutus nulis, taðkas, ir buvo Pradinis sprogimas – BÛK! – pokurio á neiðmatuojamà erdvæ iðlakiojo galaktikos su savo gráþulais, marsais, saulëmis ir juodosiomisskylëmis. Po Sprogimo ðviesa atsiskyrë nuo tamsos. Ir JIS matë, kad tai yra gerai. Ir mes visi buvome iðten iðlëkusiame plazmos laðelyje, atitrûkome nuo þvaigþdës, dabar vadinamos Saule, tapome ugnimi,vandeniu, þeme, oru, plûduriavome ðiltuose jûros drebuèiuose, kol vël iðgirdome – BÛK! Ir mûsø mirtinguosekûnuose, uþgimë meilë, skausmas, gailestis, tikëjimas... Uþgimë nemirtinga Siela! O paskuimûsø akys pirmà kartà paþvelgë á Dangø. Á Pradþiø Pradþià. Tikràjà, protu nepaþinià Tëviðkæ.Nuo tada, didingiausiomis dvasios apðvietos minutëmis, atsiplëði nuo dulkëtos þemës, trumpalaikiøimperijø, karø, ginklø, tuðèiø vilèiø ir neri á tà amþinà begalybæ, palikdamas apaèioje ir kalnus,ir vandenynus, ir kanèià, ir mirtá. Susilieji su ta didybe, kurios dalelë esi, kurioje buvai nuo Pradþios irkurioje bûsi amþinai. Nëra pabaigos, nëra galo, kraðto ar vidurio – yra Amþinoji Bûtis. Neiðmatuojama,neapskaièiuojama, protu nepaþini bûtis.34

Joje telpa viskas: ir þemës dulkës, ir gëlës, ir miriadai þvaigþdþiø, ir trapus mano kûnas, ir pertûkstantmeèius sukaupti þmonijos proto lobiai, Aleksandro Makedonieèio þygiai, baþnyèios, meèetës,viltys ir praradimai... Telpa viename taðke, o kartu ir visoje begalybëje, vienoje sekundëje irvisuose amþiuose. Begalinëse sielos gelmëse, kaip ir begalinëje visatoje, – viskas telpa. Kas buvo irbus, kas yra visados.Toli nuo Lietuvos, po þvaigþdëtu Afganistano dangumi, Hindukuðo kalnø centre, maþoje „Whisky“stovykloje, naujai árengtame kulkosvaidþio bokðtelyje stovintis rudabarzdis þvalgybos kapitonas tikiDievà. Ne, ne tà barzdotà, su gaubliu rankoje, sëdintá jo kaimo baþnyèios didþiajame altoriuje. Ne!Jis tiki amþinà, protingà ir gerà Visagalybæ, visa ko alfà ir omegà. Absoliutà, kurio dalelë jis patsvisada buvo ir bus – gyvas ar dulkëmis virtæs. Dabar ir visados. Èia ir visur.KERÐTASMënulio slënyje patekëjo mënulis. Pasidarë ðviesu. Vaiduokliðkai pamëlo palapiniø brezentas,aikðtës centre stovintis akmeninis paminklas, kuriame jau buvo galima áþiûrëti ið vario skardos iðpjautà„Geleþiná vilkà“, ilgus ðeðëlius metantys stiebai su ðeðiomis misijoje dalyvaujanèiø valstybiø vëliavomis,sargybø bokðteliai su juose parimusiais sargybiniais...Mënulio ðviesa ne tik iðblukino þvaigþdes, bet ir iðblaðkë rudabarzdþio þvalgybos kapitono,prieð tris mënesius atvykusio á misijà Afganistane, mintis. Stovëjo jis naujojo kulkosvaidþio priedangojeir þiûrëjo á dulkëtose grindyse atsispaudusius jo kareiviðkø dykumø batø pëdsakus...Kaþkur uþ Puðta-i-Tachal kalnagûbrio keteros driokstelëjo sprogimas, ir ið tos pusës „Whisky“stovyklos link nuskriejo ðviesi þvaigþdë. Netikra. Po to dar viena. Raketos – ðmëstelëjo kapitonogalvoje. Ðtai ir kerðtas...Ðviesus taðkas greitai artëjo ir virto ðaiþiai ðvilpianèiu ugnies kamuoliu.- Attack! Attack! Shelter! Shelter! – griaudëjo garsiakalbis...Sprogimo liepsna, dûmai ir á orà iðsviesti akmenys akimirksniu uþdengë blykðtanèias þvaigþdesir mënulá, o kalnai keletà kartø atkartojo jo aidà...Èagèaranas – Vilnius.Visos nuotraukos – autoriaus.35

Mindaugas Matukonis – III vieta„Smëlio laikrodis“36

Smëlio laikrodisNiekada neuþmirðiu paskutiniovakaro. Tvarkingai sudëtøir laukianèiø savo eilës daiktøir drabuþiø, garuojanèios ant stalovakarienës, tyliai skambanèiosharmoningos muzikos, deganèiosþvakës, pradësianèiø ilgëtismylimosios lûpø, akiø beiðalia kojø besiglaustanèio mieguisto,kol kas dar visko nesuvokianèio,bet stipriai jauèianèiomaþylio.Ið deðinës vyr. ltn. Mindaugas Matukonis su tarnybos draugu ir vietiniaisVakaras, kaip ir naktis, praëjokaip viena minutë. Gulëda-medicininio patrulio metu.mi þiûrëjom pro langà, kur matësi vëjo supamos ðakos ir pro jas prasiskverbianti naktiniø þibintøðviesa. Mûsø rankos buvo tarsi sukabintos, kurá laikà mes kalbëjomës, nors aplinkui nesigirdëjo jokiogarso.Rytas, kaip visada prieð kelionæ, skubotas. Regis, pats nesupranti, kodël skubi, tik vëliau paaiðkës,kokia yra brangi kiekviena buvimo su artimuoju akimirka.Autobusas, pilnas smëlio spalvos, uniformomis vilkinèiø kariø, iðrieda pro dalinio vartus. Jiemato pro langus iðlydinèiø ir tolstanèiø artimøjø bûrá. Sudie, sûnau, mylimoji, motina su tëvu, sesute,draugai, sudie, Lietuva...Autobusas vis nesustodamas rieda ið Panevëþio á Ðiaulius. Po to lëktuvas – ið Ðiauliø á Kirgizijà, iðKirgizijos á Kabulà. Pirmà kartà mano kojos þengia musulmoniðka þeme. Mes sutikome ið Èagèarano áKabulà atvykusius ir namo savo lëktuvo laukianèius senosios pamainos Lietuvos karius. Jie keistai ðypsosimus sutikæ. Pasijauèiu kaip kaþkada pradëjæs tarnauti ðauktinis, tada lygiai taip pat á mus þiûrëjo privalomàjàpradinæ karo tarnybà baigiantys kariai. Vyresni mûsø kuopos serþantai, kurie jau yra pabuvojækeliose misijose, ðvelniai traukia juos per dantá, bet kartu tyliai ðnibþdasi: jiems gerai, jie jau vyksta namo.Pavalgëm vakarienæ, sugulëm tranzitinëse palapinëse, o bûrio vadas jau þadina, reikia skubëti37

– lëktuvas á Èagèaranà. Gaila,net nespëjom apsidairyti. C130lengvai pakyla ið Kabulo. Ðiektiek nejauku, bet man pasisekë,uþsiimu vietà ðalia maþo, apvalauslango. Kalnai, keliai, aûlai(èia taip vadinami kaimeliai). Kurvanduo, augmenija, þaluma?Lëktuvas pradeda staigiai leistis,apsuka ratà, matosi daug namukø,upë, smëlëtas lëktuvø pakilimoir nusileidimo takas, vël pradedaleistis... Iðskleidþia ratus,stiprus smûgis, staigus stabdymas,dar niekada nebuvau taip „ðvelniai“ nusileidæs. Pagalvoju: gerai, kad gimiau pëstininku – o nelakûnu.Misija prasideda. Mes esam bazëje. Viskas nauja, neþinoma, nepatirta, neapèiupinëta, reikiaskubëti viskà iðsiaiðkinti, kol neiðvyko dar likusi senosios pamainos kariø dalis. Mûsø kuopà apgyvendinaatskirame gyvenamajame bloke, kuris susideda ið 32 kambariukø, kiekvienam ið jø gali gyventiiki 3 þmoniø. Vos tik ásirengiam, gaunam pirmà uþduotá: atskrenda lëktuvas vykdyti oro uosto apsaugà.Skyriaus vadas, gráþæs ið bûrio vado kabineto, instruktuoja, kaip, kà ir kur reikës daryti. Iðvaþiuojamið „Kempo“ (taip vadiname mûsø stovyklà) dviem „Hameriais“ (visureigiai HMMWV). Sëdþiu„Hamerio“ bokðtelyje (kulkosvaidininko pozicijoje). Pirmas sutiktas vietinis sustoja, pakelia á virðørankà ir iððiepæs dantis mojuoja. Stebiu artëjanèius kalnus. Pamaèius ant virðûnës kaþkà judant,pasidaro nejauku. Mano rankos ásitveria kulkosvaidá, akys plaèios... Piemenys su aviø banda... Mûsøgrandis uþima nurodytà stebëjimo pozicijà.Þaviuosi „Hamerio“ galimybëmis – ákopti á toká statø kalnà! O prieð mus viskas kaip ant delno.Viena mano pusë vis dar suvokia, kad esame pavojingoje teritorijoje, kita – mëgaujasi neapsakomuvaizdu. Taip, kalnai. Jie savotiðki. Niekada nepamirði jø masyvaus groþio ir galybës. Atrodo, kad jieturi akis ir ausis, o vëjas ðvilpdamas glosto jø plikas galvas. Bet jie pavojingi - visada turi klausytis, kàvëjas kalba. Svarstau, kà mums reiðkia gamta, kà reiðkiam mes vienas kitam... Kuris ryðys stipresnis:38

tarp þmogaus ir gamtos ar tarp þmogaus ir þmogaus... Kalnø masyvai, saulë, visur besiskverbianèiosdulkës, o tolëliau - XIV a. civilizacija. Nesuprantu, ko èia ieðkojo Aleksandras Makedonietis, britai,rusai..? Kas suskaièiavo, kiek ðita þemë priglaudë kûnø ir sugërë kraujo, kiek ðeimø tebelaukiagráþtanèiø savo sûnø, broliø ir tëvø, kiek...Praëjo pirma savaitë. Mano trijø dienø rutina: sargyba, poilsis, eskortas arba patrulis ir vëlsargyba. Atlikom bazës apsaugos sustiprinimo treniruotes, artimiau susipaþinom su priskirtu transportu,vietove, uþduotimis. Galiu paskambinti ir paraðyti á namus, prisiminti þvakiø ðviesoje þvelgianèiasakis, iðgirsti pamokantá tëvo ar rûpestingà ir sëkmës linkintá motinos balsà...Praëjo pirmas mënuo, antras. Lietuva vis dar laukia sniego. Pagauliau sulaukia, bet neilgam. Opas mus jo soèiai. Ir þiema tokia, kokia turi bûti, kaip kadaise vaikystëj, pamenu. Iðvijom ið Europos39

þiemà, dabar ji èia prisiglaudë, kaip medþiotojø suþeistas þvëris, kuris, vis iðkiðdamas savo galvà iðmaiðo, parodo dantis.Mes jau pakankamai savarankiðki ir daug þinom. Beveik kiekvieno lietuviðkai pramokusio vietiniogyventojo, dirbanèio mûsø bazëje, vardà, o kitø – veidus, þinom, kad per pilnatá Afganistaneþiemà bûna ðalèiausia, þinom, kad dienà pabuvus be akiniø, saulë ir sniegas akiø spalvà pakeis áraudonà, þinom ir jauèiam, kad mûsø namuose kaþkas labai laukia. Ðis jausmas niekada nepalieka.Prisiminimai. Vienas protingas þmogus yra pasakæs, kad prisiminimai – tai brangiausias þmogausturtas. Galima atimti ið þmogaus laikà, suþlugdyti svajones, bet prisiminimø niekas nepavogs.Vakar gráþom ið patrulio. Vaþiavom su visureigiais „Toyota“. Su „Hameriais“ nusprendëm nerizikuoti,nes þiemà riboto pravaþumo keliai, o „Hameriai“ kelis kartus sunkesni uþ „Toyota“. Aiðku,ant minkðtø sëdyniø ir patogiau, nei visà kelià kratytis ant bokðtelio. Patruliavome kalnuose keliasnaktis. Tai – ne pratybos gimtam kraðte, kur daþniausiai tu stengiesi dël skyriaus ar bûrio, kad jis bûtøgerai ávertintas. Keistas jausmas – saugoti naktá viduryje kalnø besiilsinèius draugus.40

Dienomis aplankëm keletàkaimø. Kiekvienas vizitas reiðkë:suguþa krûvos maþø, dideliøir smalsiø akiø, nejuèia tavesupa, apþiûrinëja nuo kojø ikigalvos kaip koká ateivá. Moterysslepiasi savo „namukuose“, vaikaiávairiais gestais rodo - duokgerti, valgyti, reikia vasarinius suplyðusiusbatus pakeisti á ðiltus irnaujus þieminius... Vyrai stovikiek tolëliau ir viskà stebi ið ðono.Vaizdas tikrai nekoks: turi bûtiitin budrus, niekada nepamirðti,kad esi iðvaþiavæs ne á turistiná þygá. Kelias á „Kempà“ neprailgsta, mes leidþiamës kalnais þemyn,ðtai Èagèaranas, o uþ jo ir mûsø stovykla. Ðirdá perveria ðiltas jausmas, pasijunti tarsi gráþtum á namus.Prie stovyklos vartø pasitinka tarnybos draugai, nusiðypso, patikrina ir praleidþia. Þinai, kad nereiksvalgyti „sausiako“ (sauso maisto davinio), galësi lepintis ðiltu duðu ir minkðta lova. Kelionë iðties buvovertinga. Ne matytais reginiais, bet savo paties paþinimu. Kiek þmogui vis dëlto nedaug reikia. Kaiuþsibûni „Kempe“, to nepastebi, kaip nebepastebi ir kaþkam labai reikalingø bûtiniausiø daiktø,kurie kasdienybëje tave supa.Karys nëra bejausmë ir besàlygiðkai ásakymus vykdanti bûtybë. Be mûsø nebûtø nei kuopos, neibataliono, nei brigados. Mes esam ta jëga, nuo kurios priklauso sugniauþto kumðèio smûgis. Kad irkokie mes bûtumëm, mums svarbu þinoti, jog mûsø vadai, esantys su mumis ar Lietuvoje, niekadanepamirðtø þemiausios grandies. Juk kaþkada jie patys vienaip ar kitaip nuo to pradëjo... Mums likotrys mënesiai. Tai reiðkia, kad pusæ laiko jau iðtarnavom, o laikas sparèiu þingsniu praëjo, net nepastebëjom.Rodosi, visai neseniai dar vilkëjom þalià uniformà. Þinot, mums sekasi visai neblogai, juklaikas nestovi vietoj. Ðiandien jau 96 kartà apverèiu smëlio laikrodá. Tas pats laikas, kuris bëganesulaikomai, paliko gilius pëdsakus atmintyje, tas pats laikas paliko uþmarðtyje ir visas blogybes beinesantaikà, tas pats laikas jau atneðë namø ilgesá ir malonø jaudulá.Pasikartosiu – laikas nestovi vietoj... Jis, kaip ir mûsø gyvenimas, praeina pro ðalá...41

Zita Voitiulevièiûtë„Ið fabriko Londone – ginti tëvynës”„Akimirkos sprendimas: á kariná jûrø laivynà”42

Ið fabriko Londone– ginti TëvynësIðsvajotasis uþsienisgali ne tik apkarsti, bet irpadëti suprasti, kad didþiausiaþmogaus meilë – Tëvynë.Tà árodo vieno iš „Respublikos”akcijos „Visur gerai,bet Lietuvoje geriausia”herojø Arûno Èerniausko istorija.A.Èerniauskas baigæsvidurinæ mokyklà savo laimësieðkojo ne Lietuvosaukðtøjø mokyklø auditorijoseir koridoriuose, o tautødþiunglëse – Londone. Taèiaupusmetis viename didþiausiø pasaulio miestø, nors ir buvo vertingas, vaikinuiSmagu su kariûno uniforma.árodë, kad daugiausia nuveikti jis gali Lietuvoje.Apsisprendimui pasirinko AnglijàÐiaulietis A. Èerniauskas, iðlaikæs abitûros egzaminus, nebuvo tikras, kà norëtø studijuoti.Todël sesers vyro, kuris jau dirbo Londone, pasiûlymas vykti kartu vaikinui pasirodë viliojantis. „Galvojau,kad pabûsiu ten, gráðiu ir tada stosiu. Pamaniau, kad gerai vasarai iðvykti, paþiûrëti, kas tenyra, kodël visi taip nori vaþiuoti. Kaip ir daugelis, á uþsiená vykau dël pinigø, iðbandymo ir tiesiog noropaklajoti, pamatyti pasaulá. Net galvojau „persodinti” savo gyvenimà á patogesnæ dirvà, kur, rodësi,taip lengvai uþdirbami pinigai ir tokia patogi kasdienybë”, – ðyptelëjo A. Èerniauskas.Anglijos sostinëje vaikinas susirado darbà kompaktiniø diskø fabrike. Darbas jam nebuvo sun-43

kus: reikëjo tikrinti kolegø supakuotas dëþes. Ir alga pirmosios darbo patirties ágijusiam vaikinuiatrodë didelë, jis dþiaugësi, kad gali visiðkai save iðlaikyti. Taèiau darbas èia buvo nuobodus.Gyvenimas nuolat ðurmuliuojanèiame mieste jam tik ið pradþiø buvo sudëtingas. „Sesers vyrasgreitai iðvyko, likau vienas. Bet ápratau. Buvo tikrai ádomu, jauèiausi kaip filme „Vienas namuose” -tarsi paliko vienà ir tenka paèiam suktis. Bet taip buvo tik ið pradþiø”, – linksmai pasakojo A.Èerniauskas.Suprato, kam ið tiesø reikalingasSvetur jis pasigedo draugø, giminiø, tëvø, gamtos. „Kai buvau Anglijoje, gamtos nemaèiau, iðLondono niekur nebuvau iðvaþiavæs. Gal tai ir mano kaltë, bet abejoju, ar tokiø dalykø, kaip galimybënuvaþiuoti á Nidà, rastumëte Anglijoje. Dar prisimenu, kad kai gráþau ir iðgirdau kalbant lietuviðkai, apëmëneapsakomas jausmas. Viskas èia daug mieliau”, – graþiø þodþiø Lietuvai negailëjo A. Èerniauskas.Nors su juo Londone paþinti þmonës elgësi draugiðkai, jis pastebëjo, kad tai tarsi kitas jøveidas. „Jie uþsidaræ savo ðeimose ir svetimtauèiai jiems nelabai reikalingi. Lietuvoje þmonës nuoðirdesni.Gal èia ir matau daug liûdnø veidø, bet þmonës èia nevaidina, kad jiems viskas gerai, kadjiems linksma, jie neslepia savo emocijø”, – pastebëjimais dalijosi jaunuolis.Darbe jis susipaþino su kitu lietuviu. Vëliau abu vaikinai nusprendë gráþti á Lietuvà. „Nors irmàsèiau, kad kursiu Anglijoje savo ateitá, netrukus ëmiau suprasti, jog tai tikrai ne ta vieta. Pradëjodaug ko trûkti. Ëmë atrodyti, kad ten niekam nesu reikalingas, niekam nenaudingas... Galvojau, kadesu lietuvis, turëèiau bûti Lietuvoje ir ten nuveikti kà nors prasmingo. O Anglijoje tiesiog uþdarbiauèiau,bet nerasèiau sau vietos”, - prisipaþino A. Èerniauskas.Galutinai apsispræsti krautis lagaminus ir skristi á Lietuvà vaikinà paskatino vienas nelaimingasatsitikimas. Name, kuriame jis gyveno, kilo gaisras. „Kol já gesino, stovëjome, þiûrëjome ir galvojome,kur reikës eiti, jei viskas sudegs. Nëra nei giminiø, nëra nieko...” – prisiminë paðnekovas.Naujas iððûkis – karininko profesijaPusmetá ragavæs britiðkos duonos, vaikinas gráþo á Lietuvà. Susirado darbà ir iðkart ëmë þvalgytisvietos studijoms. Apsilankë studijø mugëje. „Pamaèiau, kad kaþkas su uniformomis stovi, pasidomëjau.Pasirodo, yra dar tokia Karo akademija, apie kurià net neþinojau. Tada pagalvojau, kad ið44

tikrøjø bûtent dël to ir gráþau. Norëjau ko nors panaðaus. Pradëjau labiau domëtis, ruoðtis atrankai”,– dëstë A. Èerniauskas.Prieð lemtingà susitikimà su Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos atstovais jisbuvo apmàstæs galimybæ eiti tarnauti Lietuvos kariuomenëje arba bandyti tapti gaisrininku.Kas vaikinà traukë prie tokios veiklos? „Manau, tai naudingiausios specialybës. Jos þavi nuomaþens – juk ir policininkus þaisdavome”, – ðyptelëjo vaikinas, kuriam vis dëlto pavyko tapti kariûnu.Be to, vaikinas prisipaþásta pastebintis praeiviø þvilgsnius, kai vilki kariûno uniformà. „Malonu,pakelia nuotaikà, bet tikrai ne dël tokios prieþasties jà dëviu. Stengiuosi, kad ne tik uniforma puoðtømane, bet ir kad mano elgesys, darbai puoðtø uniformà. Juk ið vieno kario sprendþiama apie visàkariuomenæ”, – ásitikinæs paðnekovas. Iðgirdæs klausimà, ar vienas ið apsisprendimo stoti á akademijàmotyvø nebuvo noras patikti merginoms, besiþavinèioms uniformuotais vaikinais, A.Èerniauskas nusijuokë:„Uniforma ne merginoms vilioti skirta. Ir savo draugës uniforma neviliojau, nes ji pati jàdëvi”.Nuo mokyklos laikø besistengusiam stropiai mokytis A.Èerniauskui akademijos tvarka patinka.Apribotos galimybës uþ jos sienø leisti laisvalaiká net naudingos. „Anksèiau dël tokios tvarkosbûdavo ðiek tiek sunku. Bet ið tikrøjø ji padeda ir paèiam teisingiau elgtis, daugiau laiko skirti mokslams”,– teigë A.Èerniauskas.Jis pridûrë, kad net ir nestudijuojant jo profesijos Lietuvoje galima gyventi ne kà blogiau.Pavyzdþiui, bièiuliui, kartu su A.Èerniausku gráþusiam á tëvynæ, èia sekasi kur kas geriau nei Anglijoje.Arûno Èerniausko mintysIð pradþiø Anglijoje buvo ádomu, bet vëliau pasirodë, kad ten viskas „kitaip” ir kad nëra kaspakeistø Lietuvà. Nesinorëjo pradëti mokytis gyventi ið naujo – pagal naujas, svetimas taisykles. Betlabiausiai skaudino visur persekiojantis vieniðumo jausmas, jausmas, kad esi svetimas ir nereikðmingas.Nors Londone buvo lietuviø bendruomeniø, kam þaisti Lietuvà ten, jei galima visà save atiduotiTëvynës labui bûnant Tëvynëje?Net keista, bet man tas „iðsvajotasis uþsienis” padëjo atrasti savo lietuviðkumà. Norëèiau, kaddaugiau þmoniø suprastø, kà prarado iðvykæ, ir gráþtø atgal. Bet suprantu, kad visuomet atsiras tokiø,kuriems svarbiau patogus gyvenimas nei bûti savos tautos dalimi, bûti savos ðalies pilieèiais. Be45

abejo, bëgti yra lengviausias variantas, bet ar ne sunkiu darbu tikslai pasiekiami?Svetur niekada nerasi tos smëlio dëþës, kurioje þaisdavai maþas. Noras bûti savam tarp savøir dirbti savos ðalies labui rodo, kad paproèiai – ne tik mûsø proseneliø iðmonë. Paproèiai gyvi kiekvienameið mûsø. Gaila, kad lietuviai patys save tremia, nors gali gyventi laisvoje Lietuvoje. Ið daliespritariu emigrantams, bet tik todël, jog iðeiti reikia – kad svajotum gráþti, prarasti – kad atrastum.Esu dëkingas tëvams uþ palaikymà ir auklëjimà, nes visø pirma jie man áskiepijo patriotiðkumoir meilës Lietuvai jausmus. Ástojau á Lietuvos karo akademijà ir tuo didþiuojuosi, esu patenkintasesama tvarka.Dþiaugiuosi gráþæs á Lietuvà, apsisprendæs tapti jos gynëju ir tuo, kaip klostosi mano gyvenimas.Esu laimingas, mane palaiko draugai, draugë, tad ir toliau sieksiu savo tikslo. Lietuvoje.„Respublikos” priedas „Gyvenimas”46

Akimirkos sprendimas: á karinájûrø laivynàPirmus dvejus savo gyvenimo metus praleidæsÐiauliuose, vidurinæ mokyklà baigæs Jurbarke,metus trynæs Vytauto Didþiojo universitetosuolus Ramûnas Kaþerskas negali paaiðkinti,kas paskatino atkreipti dëmesá á trumpà þinutælaikraðtyje apie karininkø atrankà.Praëjus devyneriems metams nuo tos akimirkos 29metø vyras – jau kapitonas leitenantas. Dabar, norëdamaskreiptis á kapitonà leitenantà R. Kaþerskà, þemesnálaipsná turintis karys turi pasakyti: „Tamsta, kapitone leitenante,praðau leidimo kreiptis”. Taèiau vyro tai netrikdo.„Tai normalus dalykas, tiesiog tokios taisyklës. Taitas pats, kas civiliø pasaulyje vienas á kità pagarbiai kreiptisþodeliu „jûs”, – bandë paaiðkinti karininkas.Ramûnas Kaþerskas.Psichologija netikoPrieð pradëdamas tarnybà karinëse jûrø pajëgose, R.Kaþerskas studijavo Kaune, Vytauto Didþiojouniversitete. Taèiau psichologijos studijos tarp 40 merginø vienam vaikinui nebuvo mielos, nes, pasakR.Kaþersko, trûko konkretumo.Mokykloje vyrui labiausiai patiko socialiniai mokslai. „Domëjausi istorija, geografija, o politologijabuvo tikra ðventë. Gal dël to mane ir patraukë tas skelbimas laikraðtyje, dël kurio ir atsidûriauten, kur esu dabar, – sakë Lietuvos kariniø jûrø pajëgø vado padëjëjas vieðiesiems ryðiams ir pridûrë:– O dël tos karybos... Net neþinau prieþasèiø. Tai buvo gana spontaniðkas sprendimas. Kiek atsimenu,ilgai net nesvarsèiau”.Daþniausiai priimdamas sprendimus R.Kaþerskas ilgai ir nuosekliai viskà apmàsto, bet ðá kartàpasikliovë vidiniu balsu ir jis, karininko tvirtinimu, nenuvylë. Gali bûti, kad tam átakos turëjo ir mëgstamiausiasR.Kaþersko þaidimas – „kareivëliai”.47

Kalbos labirintaiBaigæs pirmà kursà universitete, jaunuolis nusprendë iðbandyti jëgas konkurse á KaraliðkàjàDanijos kariniø jûrø pajëgø akademijà. Dvi vietas prestiþinëje mokykloje finansavo NATO – kaipparama Lietuvai stojant á Aljansà.Á Klaipëdoje surengtà pirmà anglø kalbos egzaminà suguþëjo per 20 jaunø vyrø, svajojanèiøkada nors vilkëti karininko uniformà.„Mums reikëjo atsakyti á galybæ klausimø per testà, panaðø á intelekto testà, kalbëtis su psichologu,iðlaikyti fizinius ir sveikatos iðbandymus. Bet pagrindinis, trukæs visà dienà, buvo anglø kalbosegzaminas”, – apie konkurso sàlygas pasakojo karininkas.Já stebino, kodël visi egzaminai vyksta anglø kalba. „Maniau, kad Danijoje kalbama vokiðkai,todël keistai atrodë tos angliðkos uþduotys. Ásivaizduokite, kaip turëjau jaustis, kai perëjæs atrankà irnuvykæs á Danijà iðgirdau visai ne vokieèiø, ir net ne anglø kalbà”, – iððûkius prisiminë R.Kaþerskas.Ðalyje, kurios valstybinë kalba yra danø, jaunuolis praleido ðeðerius metus. Pirmieji 10 mënesiøbuvo skirti vien kalbos studijoms. R.Kaþerskas ir dar vienas jaunuolis ið Lietuvos gyveno danø ðeimoseir kasdien po aðtuonias valandas praleisdavo kalbos mokykloje – kalbëjo, raðë ir klausë vien daniðkai.„Iðlaikæ egzaminus manëme, kad jau mokame tà kalbà. Taèiau atvykæ á ðauktiniø kareivines,kuriose viename kambaryje gyvenome po 20, nesupratome, kà tarpusavyje kalbëjo danø jaunuoliai.O dar kai jie norëdavo pasimaivyti ir imdavo kalbëti greitai, ið vis në þodþio nesuprasdavome”, – sakëR.Kaþerskas.Puikiai skaièiavoKartu su Danijos ðauktiniais lietuviai tris mënesius mokësi þygiuoti, atiduoti pagarbà, ðaudyti, pintivirves, Morzës abëcëlës ir kitø karybos pagrindø. Vëliau ágytas þinias jiems teko pritaikyti per praktikà laive.Po tris mënesius trukusio plaukiojimo R.Kaþerskas ðeðis mënesius mokësi serþantø mokykloje,joje suþinojo, kaip vadovauti maþoms þmoniø grupëms.Tik po serþantø praktikos laive vaikinas kibo á ketveriø metø mokslus Karaliðkojoje akademijoje.Studijos kariûnui nekainavo. Jis gavo nemokamà bûstà ir rankpinigiø. Taèiau 2 tûkstanèiø litø,pasak R.Kaþersko, pakakdavo tik kukliai pragyventi.„Á koká nors barà leidau sau nueiti nebent kartà per mënesá. Ir toks nuëjimas finansiðkai buvolabai ribotas”, – kalbëjo jis.48

R. Kaþerskas pasakojo, kad mokslai akademijoje buvo sunkûs. Karininkas prisiminë, kad daugelisdanø stebëjosi studentø ið Lietuvos sugebëjimu skaièiuoti mintinai. „Vidurinëje mokykloje mumsneleisdavo skaièiuoti skaièiuotuvais, todël buvau ápratæs jais nesinaudoti. O danai á paskaitas atsineðdavoskaièiuotuvus su ávairiausiomis programomis”, – ðypsodamasis pasakojo vyras.Stovëjo prieð kamerasÁgijæs karininko laipsná po mokslø Danijoje, naujai iðkeptas leitenantas gráþo á Lietuvà tarnautiLietuvos karinëse jûrø pajëgose. Tarnyba prasidëjo nuo dvejus metus trukusio plaukiojimo kariniulaivu, fregata „Aukðtaitis”. Eidamas navigacinës kovinës dalies vado pareigas, t.y. bûdamas ðturmanas,R.Kaþerskas plaukiojo po Baltijos jûrà.Kai tapo laisva Kariniø jûrø pajëgø vado padëjëjo vieðiesiems ryðiams vieta, R.Kaþerskas pasiryþoiðbandyti save ir ðioje srityje, nes turëjo reikalaujamà dvejø metø laivo valdymo patirtá.R.Kaþersko laukë nauja patirtis – kaip stovëti prieð kameras, kaip kalbëti, raðyti praneðimus,organizuoti ir vesti átakingø kariniø pajëgø atstovø susitikimus. Didþiausià áspûdá vyrui padarë trijøsavaièiø kursai Ðveicarijoje.„Ten per dienà po 5 ar 6 valandas bûdavome prieð kameras, apðviesti proþektoriø. Vëliau áraðusanalizuodavome. Pirmàsias dienas rankos drebëjo, dþiûvo burna, muðë prakaitas. Pratybas vedë po15 metø darbo staþo turintys þurnalistai ir mus koneveikdavo angliðka greitakalbe. Sunku buvo rastitinkamø argumentø ar net iðsiþioti ir apsiginti. Bet juk prie visko áprantama”, – tarstelëjo R.Kaþerskas.Ágijæs patirties karininkas pradëjo nelengvà ryðiø su visuomene specialisto darbà. Jam daþnaitenka dalyvauti oficialiuose vizituose, karinëse pratybose, kurios vyksta ir savaitgaliais.„Dël to labai nesisieloju, nes uþ darbà savaitgaliais turiu tam tikrà kompensacijà - man nereikia budëti.Apie visas operacijas ar renginius þinau ið anksto, tad stengiuosi planuoti savo laisvalaiká”, - sakë R. Kaþerskas.Paklaustas, ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui, jis pasipiktino:„Tikiuosi, neatrodau toks suvargæs?!”KARJERABaigusiam mokslus Karaliðkojoje Danijos kariniø jûrø pajëgø akademijoje Ramûnui Kaþerskuiiðkart suteiktas leitenanto laipsnis. O neseniai prie ðvarko rankovës jis prisisiuvo ir kapitono leitenantolaipsná þyminèias juosteles.49

Aldona Kudzienë„Kareiviðka koðë bûna ir vyriðka, ir moteriðka”„Bûrio vadas trumpalaikiø atostogø gráþo paskutinis”50

Kareiviðka koðë bûna ir vyriðka, ir moteriðkaRimutis Þëkas – Dainavos apygardos 1-osios rinktinës ðtabo aptarnavimo kuoposðilumos tinklø vyresnysis specialistas, o jo bendradarbis Dainius Karza – energijostiekimo sistemø technikas. Ne darbo ir ðvenèiø dienomis abu vyrai savanoriauja,aktyviai dalyvauja taktiniuose mokymuose. Ið paþiûros taip toli nuo ðiø techniniøspecialybiø virëjo amatas, bet paðaukimas vyrams padeda suderinti nesuderinamusdalykus. Jø virtos kareiviðkos koðës ragautojai nesupeikë dar në vienoje Kariuomenësir visuomenës vienybës dienos ðventëje.Prie katilø – vilkëdami uniforma„Ir dirbate, ir savanoriaujate toje paèioje institucijoje, o vadams ásakius, dar ir labai skania koðeávairiø mokymø ir ðvenèiø dalyvius pamaitinate. Ar tik grikiø koðës virimo asai esate?”, – pradedupokalbá su savanoriais.„Galime iðvirti þuvienæ,grybienæ, kitø sriubø. Keturis rudeniusgrybø sriuba vaiðinome iðvisos Lietuvos á Varënà pasivarþytisuvaþiavusius grybautojus.Mokame sumuðtinius sutepti, salotøparuoðti, ir gana originaliø”,– pasakoja virëjai.„Koðës – pagrindinis patiekalaspratybose. Juk laukuosedaug ko nepriruoði. Kitiems patiekalamsreikalingi stalai, indai”,– kalba D. Karza.Pradþioje jø virtuvës kolektyvasbuvo miðrus ir trigubai didesnis.Nestigo norinèiøjø kûren- Rimutis Þëkas ir Darius Karza.Kpt. Kæstuèio Pilecko nuotr.51

ti krosná, dalyti porcijas. Pastaruoju metu dirbantiesiems lauko virtuvëse keliami reikalavimai labaisugrieþtinti. Vien paðaukimo neuþtenka. Rimuèiui ir Dainiui teko baigti mokslus Profesinio rengimocentre, tapti diplomuotais virëjais.R. Þëkà dþiugina faktas, kad pagaliau visoje Europoje vël prasidëjo vyrø karaliavimo virtuvëseepocha. Tai ir garbës reikalas. Pasak paðnekovø, katilai nenutolino nuo kariø uniformø, teikia didesnápasididþiavimà, skatina pasitempti, laikytis drausmës. Þinoma, virtuvë nëra kasdienybë savanoriðkojetarnystëje. Abu vyrai moka elgtis su ginklais, juodviem iðimèiø nedaroma.Penktos porcijos nepraðykiteDainius su Rimuèiu lauko sàlygomis maistà taiso jau gerà deðimtmetá. Pasidomime, ar pasikeitëkoðiø virimo technologija nuo jø darbo pradþios.„Turime daugiau katilø. Patogiausias nerûdijanèio plieno, þemas, skandinaviðkas, kuris kaitinamasper tepalo sluoksná tad koðës neprisvyla, bûna skanesnës. Apskritai mûsø lauko virtuvës áranganebloga. Katilus kûrename malkomis. Jei lauko virtuvæ ásirengiame prie puðyno, rodos, ir koðë puðøaromatu pakvimpa. Jeigu netoli eþeras, gerte prisigeria jo kvapo. Man skaniausia iðvirtoji lietuviðkameberþyne”, – pasakoja Rimutis.Virëjai neslepia, ne visada patiems pavyksta paragauti, ko iðviræ, þmonës daþnai praðo pakartoti,valgis greitai iðdalijamas. Bûna, kad kai kurie nuo lauko virtuvës në neatsitraukia. Skanauti penktàkartà virëjai jau neleidþia, bijo, kad tiek privalgæs þmogus ligoninëje neatsidurtø.Paðnekovai neðykðtëjo patarimø, noriai vardijo, ko reikia gerai koðei: „Ðvaros, sterilumo, nuotaikos,aplinkos, darbðtumo. Ir tik tada visø ið sandëlio gautø produktø. Svarbiausia, pasak virëjø, –ðvara. Vandená veþasi savo, pasemto ið atsitiktiniø ðaltiniø nenaudoja. Á mokymø ar pratybø laukusiðvyksta paisydami kareiviðkos tvarkos, visiðkai susikomplektavæ ir kaitriomis malkomis, vandeniu beikitais reikmenimis pasirûpinæ, kad nesusitrukdytø, laiko neprarastø. Koðæ vyrai turi iðvirti nurodytulaiku ir iki ðiol patiekdavo minuèiø tikslumu.Dainius sako, kad á tolimesnes vietoves iðvaþiuoja anksèiau, bet kartà ir laiko su kaupu turëdamirûpesèiø nestokojo. Kareiviðkà koðæ reikëjo virti Varënoje. Iðdardant ið Alytaus sugedo automobilis.Jis buvo pakeistas kitu, taèiau prie Daugø ir tas sugedo. Ant kelio, tiesiog ant asfalto, vyrai pradëjokaitinti krosná, koðë pakeliui á Varënà iðvirë ir buvo dalijama sutartu metu.Kuriozas nutiko Lazdijø rajone, minint Kalniðkës mûðio metines. Du ðimtus porcijø kareiviðkos52

koðës virëjai pasiûlë sulygtu laiku, bet valgytojø buvo vos ne dvigubai daugiau. Vyriausybës nariaipavëlavo, jiems koðës nebeliko.Gera koðë – tai ir garbëR. Þëko ir D. Karzos verdamas koðes yra pagyræs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, kariuomenësvadas Valdas Tutkus, daug Seimo nariø, pramogø verslo atstovø.„Koðës man ir paèiam skanios. Ypaè grikiø, nes medumi kvepia”, – atskleidþia Rimutis, kartaisvirtuvëje praleidþiantis daugiau laiko uþ þmonà, mokantis ir vyriðkà, ir moteriðkà koðæ gaminti. Paslaptispaprasta – jas skiria tik ábertø prieskoniø kiekis.Per labdaros akcijas koðæ tenka virti ir vaikams. Daugiausia vienu metu priruoðta vos ne 800porcijø.1-osios rinktinës virëjams geriausi prieskoniai – lietuviðki, kaip ir mûsø ðalies maisto pramonësspecialistø pagaminti konservai. Ar vyrai nesusikivirèija sukdamiesi prie puodø? „Dël ko? Jeigu tokiomisnesàmonëmis uþsiimsi, tai tik þmones prajuokinsi. Kai koðës pritrûksta, kartais apsiþodþiuoja josvalgytojai. Virtuvëje nuoboduliu ar neturëjimu kà veikti tikrai nesiskundþiame. Tik suktis turime.Vidutiniam kiekiui koðës iðvirti prireikia trijø keturiø valandø, o didesnis pukði ir penkias. Vien konservødëþuèiø kiek bûtina atidaryti. Ir aplinkà tvarkingà turime palaikyti, vienkartinius indus, ðiukðliømaiðus paruoðti. Iðvaþiuodami vietà paliekame ðvarià”, – pasakoja graþiai bendruomenëje sugyvenantyskariai, savanoriai-virëjai, kurie kareiviðkos koðës sudedamøjø daliø santyká ir naktá prikeltipasakytø.Dainavos apygardos 1-ojoje rinktinëje tarnaujantis Rimuèio sûnus Tadas beveik visuomet paragaujatëèio sutaisytos koðës ir pataria: „Gerà iðvirei, gali daþniau ir namie tokios pagaminti.”Abi Dainiaus dukros þavisi tëvelio savanoryste ir mokëjimu skaniai gaminti. Jos niekadaneiðpeikë tëèio patiekalø.„Kai kareiviðkà koðæ verdam visuomenei pavaiðinti, mus moraliðkai palaiko ir atëjusios þmonos.Á miðkus, kur vyksta mokymai, jø niekas neáleidþia”, – sako vyrai, nepristingantys iðtvermës,iðradingumo, optimizmo, kuris padeda rasti sprendimus akis á aká susidûrus su ekstremaliomis aplinkybëmis.Kartà ðventëje ið bûrelio paaugliø teko iðgirsti, kad dël tokios skanios koðës jie, sulaukæaðtuoniolikos, á savanorius stos. „Kodël gi ne, – nieko prieð neturi jos virëjai Rimutis Þëkas ir DainiusKarza. – Juk po pratybø miðke ji bûna dar skanesnë.”53

Bûrio vadas trumpalaikiøatostogøgráþo paskutinisPernai, spalio 5-àjà, áSerbijos Respublikos Kosovoprovincijà iðkilmingai iðlydëtasKFOR-17 taikdariøbûrys, suformuotas ið Dainavosapygardos 1-osiosrinktinës savanoriø. Dviejøsavaièiø atostogø á gimtinæsugráþo treèioji, paskutinë,taikdariø grupë. Susitikti suAurelijus Selimavièius.artimaisiais parvyko ir bûriovadas vyr. leitenantas Aurelijus Selimavièius. Ðiek tiek atsipûtæs taikdarys vakarpo pietø apsilankë „Alytaus naujienose”.Su KFOR-17 taikdariø bûrio vadu kalbëjosi korespondentë Aldona Kudzienë.– Jûs Lietuvoje, vadinasi, KFOR-17 taikdariø bûrys Kosove likæs be vado?– Taip nebûna. Mane vaduoja bûrio vado pavaduotojas virðila Juozas Juðinskas. Jis taip patprofesinës karo tarnybos karys, turintis patirties, nes tarnauja jau ðeðioliktus metus.– Kokios kariø nuotaikos?– Geros, nes dauguma gráþo po trumpalaikiø atostogø. Viena grupë turëjo galimybæ Kalëdaspraleisti su artimaisiais, kita Naujuosius metus sutiko brangiø þmoniø apsuptyje. Dabar su manimigráþo penki paskutiniai taikdariai.– Vadas – paskutinëje grupëje?– Pats pasirinkau. Suteikiau kariams pirmenybæ per ðventes pabûti su savais.– Ar labai kankina tëvynës ilgesys? Palaikote ryðá su artimaisiais?– Dël ðiuolaikiniø technologijø ryðys su artimaisiais nenutrûksta. Gyvenamosiose patalpose veikiainternetas, laisvu nuo tarnybos metu gali susisiekti su brangiais þmonëmis. Kalëdø proga tiesiogi-54

nio eterio metu karius pasiekë Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimas.– Su kurios ðalies kariais esate dislokuoti? Kokie veiklos prioritetai paskirti alytiðkiams?– Mes tarnaujame lenkø ir ukrainieèiø batalione, bendroje su lenkais kuopoje. Turime konkreèiasuþduotis: pasienio su Makedonija ruoþo kontrolë, patruliavimas atsakomybës rajone, keliø kontrolëspostø vykdymas, eskortavimas...– Jus iðlydint á misijà nuskambëjo tokia frazë: „Iðlydime ne á karà, o tam, kadnebûtø karo.” Ar Kosove jauèiate jo dvelksmà?– Kol kas padëtis stabili ir jokiø didëjanèios átampos poþymiø atsakomybës rajone nëra. KFOR-17 bûrio tarnybos laikotarpiu Kosove vyko rinkimai, tæsiasi Kosovo ir Serbijos derybos dël provincijosstatuso. Vietiniai gyventojai tikrai palaiko KFOR-17 pajëgas, nuogàstauja dël tolesnio savo ðaliessaugumo ir stabilumo, jei bûtø iðvesti taikos rëmëjai.– Jums, kaip taikdariø vadui, kraðto apsaugos ministras Juozas Olekas áteikëLietuvos valstybës vëliavà. Kokia jos paskirtis?– Lietuvos vëliava plevësuoja prie mûsø gyvenamøjø patalpø, demonstruodama, kad KFORpajëgose tarnauja ir Lietuvos kariai. Kai atvyks naujas bûrys, jis atsiveð ir savo vëliavà. Mûsiðkë likskaip prisiminimas rinktinëje.– Ar daþnai atsiverèiate águlos kapeliono kapitono Jono Tamoðiûno padovanotàBiblijà?– Atsiverèiame. Ji ypaè pravertë Kûèiø vakarà, kai mûsø bûrys susëdo Kûèiø vakarienës.– Uþduoèiø Jums skirta daug, bet turbût turite ir laisvalaikio?– Jo nedaug bûna. Stengiamës sportuoti, paþinti ðá graþø, gamtos apdovanotà kraðtà.– Parskridote atostogø tik ðiànakt. Kaip Jus sutiko ðeima?– Á buto duris pasibeldþiau vidurnaktá. Áspûdis malonus: dukrytë Mija, kurià iðvykdamas palikautik trijø mënesiø, mane sutiko sëdëdama lovytëje ir plaèiai ðypsodamasi. Þmona jos nuotraukassiuntë, matydavau ekrane, bet gyvas vaizdas daug nuoðirdesnis. Jau spëjau su visais artimaisiaispasikalbëti telefonu. Malonu, kad esu laukiamas jø namuose.– Kada krausite lagaminus kelionei atgal á tarnybà?– Iðskrisime sausio 31-àjà. Po 12 valandø turëtume nusileisti Kosovo þemëje.– Lietuvoje esama minèiø atsisakyti ðauktiniø kariuomenës, pereiti prie profesionaliosios.Kà apie tai manote Jûs?55

– Profesionaliojo kario kitas poþiûris á tarnybà. Ðauktinis laukia tarnybos pabaigos, o profesionaluitai – jo duona, paðaukimas.– Ar sutiktumëte su teiginiu, kad patekæs á kariuomenæ per prievartà gerai netarnaus.Kaip jis gins valstybæ, jei nenori?– Nepritariu tokiam teiginiui. Po ðauktinio tarnybos kai kuriems poreikiai, paþiûros ir gyvenimasapsisuka 360 laipsniø kampu. Daþnas pasilieka kariuomenëje visam gyvenimui.– Ar tikite likimu?– Tikiu. Sumanæs tapti kariu praðymà padaviau ne tik Lietuvos karo akademijai, kaip atsarginávariantà pasirinkau ir Gedimino technikos universitetà. Likimas lëmë viskà puikiai iðlaikyti. Lietuvoskaro akademijà baigiau 2003 metais.– Ðiandien, sausio 17-àjà, Kraðto apsaugos savanoriø pajëgos mini 17-àsias ákûrimometines. Ko palinkëtumëte Dainavos apygardos 1-osios rinktinës kariams?– Tiems, kurie ðalia manæs, Kosovo þemëje, linkiu tarptautinio pripaþinimo ir, kaip sakëte,apsaugoti atsakomybës rajono gyventojus nuo karo grësmës. Kraðto apsaugos savanoriø pajëgomslinkiu sulaukti kuo daugiau vaikinø ir merginø, o ðiems – pasitikrinti jëgas tarptautinëse misijose,pasisemti gyvenimo ir karybos patirties, neuþmirðtant savo ðalies istorinio tæstinumo jausmo.– Dëkoju uþ pokalbá. Norëèiau, kad Jûsø trumpalaikës atostogos bûtø prasmingosir dþiugios.56

Jurgita Èinkienë„Minø medþiotojai karo kvapà uþuodþia ir taikos metu”58

Minø medþiotojaikaro kvapà uþuodþiair taikos metu„Ásivaizdavau jus kitoká.Maniau, kad laivo kapitonas –senas ir apkûnus“, – prisipaþinauLietuvos kariniø jûrø pajëgøminø paieðkos ir neutralizavimolaivo „Sûduvis“ kapitonui leitenantui31 metø Giedriui Auksoriui.„Ir dar – su barzda ir pypke?“– tarsi skaitydamas mano mintis ðyptelëjo Giedrius.„Sûduvis“ jûroje.„Taip, taip. Ið kur þinote?“„Per daug animaciniø filmø þiûrëjote. Nors taip, beje, atrodo ne tik jums. Daugelis laivo kapitonàásivaizduoja storà, su barzda. Bet matote pati – taip nëra“.„Ar galëèiau apþiûrëti kapitono kajutæ?“ – klausinëjau toliau.„Þinoma. O gal ir laivo varikliø skyriø parodyti?“ – gudriai þvelgdamas á akis juokësi kapitonas,nes puikiai suprato, kad laivo varikliai – sritis, kurioje nusimanau maþiausiai. Tiksliau – nenusimanauniènieko.„Nereikia. Aèiû“, – maloniai padëkojau.***Jie vadinami minø medþiotojais. Sprogmenø specialistais. Vadinami jûros vaikais. Gyvenimasant bangø ir toli nuo namø „Sûduvio“ laivo águlai yra toks pat áprastas kaip rytinis duðas ar puodelisarbatos.Atstumà jie ápratæ skaièiuoti jûrmylëmis, greitá - jûriniais mazgais, o laikà - mënesiais. Tiek, kiekbus jûroje.Vertybes ir gyvenimo prasmæ jie lyg dëlionæ dëlioja savaip. Darbui atiduoda tiek laiko, kiek joprireikia. Daþnai jo nepasilieka net sau. Á krantà gráþta, kad vël iðplauktø. Netiki jokiais jûreiviø59

prietarais, pasitiki savo þiniomis.Jie – ne apkûnûs ir be barzdos. Puikios fizinës formos. Neseniai gráþæ po pusketvirto mënesiotrukusios tarnybos NATO nuolatinës parengties prieðmininiø laivø junginyje.Pernai rudená „Sûduvis“ kartu su kitais NATO junginio laivais aplankë Vokietijos, Belgijos, Prancûzijos,Ðkotijos, Norvegijos uostus, dalyvavo iðminavimo operacijoje prie Prancûzijos krantø, jûroskontrolës pratybose Norvegijos fjorduose.„Tarnyba NATO iðminavimo laivø junginyje nëra vien minø ar kitokiø sprogmenø paieðka. Tarnybaðiame junginyje reiðkia ir tai, kad, bet kurià akimirkà bet kurioje konfliktinëje pasaulio ðalyjekilus neramumams, ðio junginio laivai bûtø pirmieji siunèiami á tà ðalá“, – pasakojo G. Auksorius.***„Sûduvis“ iðminavimo operacijoje Norvegijos fiorduose.60

Iðminuotojai jûroje. Kà veikiakariniai iðminavimo laivai?Gal tai – tik suaugusiø vyrø kariniaiþaidimai? „Ne, kalbu neapie teorijà, ne apie tai, „kas bûtø,jeigu bûtø“. „Sûduvio“ águlaieðko minø ir naikina jas“, – kalbëjoG.Auksorius.Nuo Pirmojo ir Antrojo pasauliniøkarø laikø tiek Baltijosjûra, tiek kitø ðaliø vandenys buvonusëti minomis. Tiesa, jø daugiaurandama ne Lietuvos pakrantëse,o kaimyniø Latvijos irEstijos vandenyse.Visa informacija apie minas renkama pagal istorinius duomenis. „Yra jûros dugno duomenøbazë, kurioje kaupiami duomenys apie jau iðþvalgytus Lietuvos vandenø dugno plotus. Èia kaupiamainformacija apie rastus objektus, dugno sàlygas ir panaðiai“, – aiðkino Lietuvos kariniø jûrø pajëgøvado padëjëjas kapitonas leitenantas Ramûnas Kaþerskas.Atskirus plotus þvalganèiø kariniø iðminavimo laivø águlos savo apþiûrimà teritorijà paþásta koneatmintinai. Tiksliau – ne teritorijà, o to jûros ploto dugnà.„Kur guli koks baslys, kur – akmuo, kur – nuskendusio laivo liekanos“, – vardijo G. Auksorius.Manoma, kad Baltijos jûroje per Antràjá pasauliná karà padëta apie 150 tûkstanèiø minø. Didþiausiajø koncentracija – Estijoje ir Latvijoje. Anot kariðkiø, tai susijæ ir su geografiniais ypatumais.„Minø niekada niekas nedëjo ðiaip sau ir bet kur. Jos visada buvo paliekamos ten, kur buvotikimybë padaryti daugiausia þalos. Bûdavo minuojami sàsiauriai, prekybos keliai. Ypaè parankûsminuoti vandenys buvo daug salø turinèioje Estijoje, itin daug minø buvo tarp Suomijos ir Estijoskrantø.Lietuvoje svarbiausias vandens kelias buvo áplauka á Klaipëdos uostà“, – pasakojo R. Kaþerskas.***61

Jei laivo águlos nariams kas nors uþriðtø akis, jie ir tada, regis, galëtø atskirti, kokiø vandenødugnà apèiuopia. Ar tai – Baltijos jûra? O gal – Norvegijos fjordai?„Taip, kiekvienos jûros dugnas yra savitas. Èia, Baltijos jûroje, dugnas minoms medþioti yraidealus – smëlëtas, be jokiø didesniø akmenø, kitokiø objektø. Tuo tarpu kiti Baltijos jûros krantai yravisai kitokie. Tarkime, Ðvedijos krantai uolëti, su nelygumais, ten medþioti minas sunku“, – pripaþinoG. Auksorius.Medþioti minas. Ði frazë ið kariðkiø lûpø nuskambëjo ne kartà. Mat, taip jie vadina savo darbà.Naivø mano mirksëjimà akimis kariðkiai kantriai atrëmë pasakojimu, kaip randamos minos.Naudojama viena modernesniø technologijø – minø paieðka sonaru. Tai – prietaisas, siunèiantisakustines bangas á jûros dugnà. Tos akustinës bangos, atsimuðusios nuo dugne esanèio objekto,62

siunèia atspindá á laivo vidujeesanèius prietaisus. Taèiau laivoágula mato tik maþà taðkelá ekrane.Tai gali bûti ir mina, ir á jûràiðmestas senas ðaldytuvas, irakmuo. Todël pirma radiná reikiaidentifikuoti.Tai daro narai iðminuotojai,jie neria á jûros dugnà. Darvienas bûdas - siøsti povandeninárobotà. Jis turi ámontuotà vaizdokamerà arba jame gali bûtiámontuotas maþas sonaras. Tadajau galima nustatyti, kas tai per radinys.Águlos narys stebi lokatoriaus ekranà.Ðiuo metodu minø ieðko ir moderniausi kitø ðaliø laivai, tai - viena naujausiø technologijø. Anotkariðkiø, yra dar vienas metodas. Jis taikomas reèiau. Tai – mechaninis tralas. Jo veikimo principasgana paprastas – átaisas ðukuoja vandená.***„Smagu rasti minà ar kitoká nuo senø laikø uþsilikusá sprogmená“, – ðyptelëjo G. Auksorius.„Smagu rasti minà?“ – netikëdama tuo, kà girdþiu, pasitikslinau.„Taip. Didþiulis dþiaugsmas. Tai – paskata dirbti toliau. Tarsi padëka uþ darbà. Kai randi minà,þinai, kad ðioje vietoje jûra bus saugesnë. Kad ant minos neuþplauks þvejybos ar prekybos laivas, kadneávyks nelaimë“, – aiðkino „Sûduvio“ kapitonas.Radæ minà kariðkiai á jûros dugnà robotà leidþia antrà kartà. Ðásyk jis parengtas ne minai atpaþinti,o jai sunaikinti. Kitaip tariant, prie jo prikabinamas kovinis sprogmuo.Visas procesas nuo minos radimo iki jos sunaikinimo uþtrunka apie valandà.„Jums nepasakosiu, kaip tai vyksta. Tai vaizdas, kurá reikia pamatyti. Kai sprogsta jûros dugneesanti mina, virð vandens iðkyla 20–30 metrø aukðèio vandens stulpas. Nepaprastas reginys“, –pasakojo G.Auksorius.Tuo metu laivas nuo sprogimo vietos bûna nutolæs saugiu atstumu - apie 250 metrø. Prieð63

sprogstant minai „Sûduvis“ turi bûti tokiu atstumu, kad átaisas, kuris siunèia sprogdinimo signalà,galëtø pasiekti sprogmená.Taèiau kariðkiai pasakojo, kad laivas mëgina atsistoti kuo arèiau ir pamatyti kino filmø specialiuosiusefektus primenantá reginá.Povandeninio smûgio bangà pajunta visi, esantys ne tik ant denio, bet ir laivo viduje. Nuosmûgio vibruoja visas laivas, o nuo stalo kajutëse gali nukristi ir kavos puodeliai.„Ir kà darote tada? Gal iððaunate ðampano?“ – paklausiau. „Tada pildome ávairius minossunaikinimo dokumentus“, - ðyptelëjo G. Auksorius. – „Jokios romantikos?“ – „Jokios romantikos.Tik labai ádomu“, – kantriai aiðkino kapitonas.***- Kam gali kelti pavojø minos, gulinèios jûros dugne? – paklausiau G.Auksoriaus.– Pirmiausia – kitiems laivams ir þvejams. Pernai rudená prie Lietuvos krantø aptikome dvi rusøtorpedas.64

Prieð kelerius metus sprogimasnuaidëjo netoli þvejyboslaivo. Tiriant paaiðkëjo, kad á jotralà papuolë mina ir sprogo. Tàkartà pavyko iðvengti nelaimës.Maþdaug prieð penkerius metuskur kas skaudesnë nelaimë ávykoOlandijoje - sprogus minai þuvotrys þmonës.Pavojus kyla ir tiems, kuriedirba jûros dugne. Tarkime,kai tiesiami povandeniai kabeliai.Daug diskusijø tiek Lietuvoje,tiek kitose ðalyse sukëlë ketinimaiBaltijos jûra tiesti dujotieká.Vienas klausimø – ar tai bus saugu, ar nebus sprogmenø.– Árengiant Bûtingës terminalà jûros dugnas buvo itin kruopðèiai iðtirtas. Nes jei, pavyzdþiui,tanklaivis uþplauktø ant minos, grësmë kiltø visai Lietuvai, – kolegai antrino R. Kaþerskas.– Taip. Rizika yra bet kuriam laivui. Jis, mesdamas inkarà, gali pataikyti ant minos. Þinoma,tokia tikimybë nedidelë. Geriausiu atveju águla atsipirks maþais nuostoliais, blogiausiu – laivas nuskæs.Ne vienas pavyzdys parodë, kad Antrojo pasaulinio karo minos nëra nepavojingi þaislai. Jos galisprogti.– Dalyvavote NATO nuolatinës parengties prieðmininiø laivø junginyje. Su kokiais áspûdþiaisgráþote, kaip ávertinote savo pasirengimà, palyginti su kitø ðaliø analogiðkais laivais?– Vien tik tai, kad patekome á ðá junginá, yra didelis laimëjimas, mûsø darbo ávertinimas. „Sûduvis“buvo tikrinamas pagal bendruosius NATO, bendruosius laivybos standartus. Laivas buvo „iðrengtas“iki minimumo, kelias savaites águla beveik nemiegojo. Tikrinamas ne tik laivas, bet ir águlosnariai. Kaip jie elgiasi jûroje? Ar kapitonas iðmano savo darbà? Tai – visa testø grandinë, po kuriossprendþiama, priimti ðá laivà á junginá ar ne. Pasirengimas uþtruko kelerius metus.– Minëjote, kad jûros dugne aptinkate ávairiø radiniø.– Taip. Net neásivaizduojate, koks jûros dugnas. Akmenys, ðiukðlës, ávairios neþinia ið kur atsi-65

adusios konstrukcijos. Kartais net juokais pagalvoji – gal èia lankësi kokie ufonautai?– Ar teko rasti nuskendusiø laivø?– Visi nuskendæ laivai, jø liekanos registruojami jûrlapiuose. Todël plaukiodamas þinai, kad,tarkime, ðioje vietoje yra nuskendæs laivas. Taèiau vieno laivo liekanø radome ir mes. Tai buvonedidelis þvejybos laivelis. Apie tokius radinius privalome praneðti, kad juos specialistai paþymëtøjûrlapiuose. Mat, jei koks nors laivas skenduolio vietoje nori mesti inkarà, to inkaro gali ir nebepakelti– uþsikabins uþ laivo liekanø. Todël ieðkodami laivø skenduoliø irgi prisidedame prie saugios laivybos.– Kai sprogdinate minà, aplinkui jus negali bûti jokiø paðaliniø laivø?– Taip, privalome ásitikinti, ar sprogimas bus saugus. Jei greta plaukia kiti laivai, jie áspëjami.Vienà kartà turëjome rûpesèiø Lietuvoje. Toje vietoje, kur rengëmës sprogdinti minà, tuo metu buvoþvejø. Jie pasitraukti á ðalá net neketino, mat ði vieta buvo þuvinga. Ið karto juos informavome, paskui,nurodëme pasitraukti. Taèiau jie nereagavo. Pagaliau davëme ásakymà. Tada pakluso.– Giedriau, ar jûs ne per jaunas bûti laivo kapitonu?– Neþinau. Gal ir per jaunas. Bet ne amþius svarbu, o karininko þinios, jo asmeninës savybës.Kai ëmiau vadovauti laivui, man buvo 24 metai. Esu jauniausias laivyno karininkas, tapæs laivo vadu.Taèiau ir mûsø laivynas yra jaunas. Mes – naujosios kartos karininkai. Kitø ðaliø kapitonai yra maþdaug35–40 metø. Bet jie irgi be barzdø ir be didelio pilvo.– Ar yra ritualø, prietarø iðplaukiant á jûrà?– Apie juos reikëtø klausti mûsø bocmano. Jis – vienas seniausiø águlos nariø. Tarkime, vienasjo prietarø – nesiskusti prieð iðplaukiant á jûrà, nes tada uþklups audra. Bet að á tuos ritualus nekreipiudëmesio. Man jie neádomûs. Mûsø águla prietarais irgi netiki. Pamenu, kartà su mumis plaukë filmavimokomanda. Tada prieð iðplaukiant bocmanas nusiskuto barzdà, kad parodytø þurnalistams, kasbûna, kai kyla audra. Taèiau nieko panaðaus nenutiko. Oras buvo ramus, o bocmanas nuliûdo.Prieðmininiø laivø divizionas Lietuvoje ákurtas 1999 m. pavasará. Já sudarë minø medþiotojai„Kurðis“ (M51) ir „Sûduvis“ (M52), taip pat vadovavimo-aprûpinimo laivas „Jotvingis”.Ið Vokietijos á Lietuvà tais metais buvo perduotas „Lindau“ klasës pirmasis minø medþiotojas. Jisbuvo pavadintas „Sûduviu“.Kariniø jûrø pajëgø tradicija, kad naujiems laivams pavadinimas suteikiamas pagal Lietuvosregionus. „Sûduvio“ águla iki ðiol palaiko labai draugiðkus santykius su savo krikðtatëviu - Vilkaviðkiomiestu.2001 m. balandþio 27 d. ávyko kito „Lindau“ klasës minø medþiotojo - „Kurðio“ inauguracija.66

Ðiuo metu prieðmininiø laivø divizionà ir sudaro du minø medþiotojai bei aprûpinimo laivas „Jotvingis“.Laivas „Sûduvis“ yra pastatytas 1958 metais Vokietijoje. Ðiemet laivas ðvæs 50 metø jubiliejø.Tai – vienas ið seniausiø laivø.Paþvelgus á laivà atrodo, kad jis – metalinis. Taèiau ið tiesø „Sûduvis“ yra pagamintas ið medþio– braziliðko àþuolo.Ieðkodamas minø, laivas plaukia lëèiau, nei eina þmogus – per valandà jis áveikia 2-3 jûriniusmazgus (maþdaug 4 km).Laivas gali iðvystyti maksimalø 16 jûriniø mazgø greitá per valandà (maþdaug 25 km).Laivo ilgis – 47,1 m, plotis – 8,3 m. Já varo du dyzeliniai varikliai.„Sûduvis“ ginkluotas patranka, kulkosvaidþiais, radioelektroninës kovos priemonëmis, minøsunaikinimo uþtaisais, minø paieðkos sonaru.Minø paieðkai ir nukenksminimui laivas naudoja du povandeninius robotus ir tralo árangà.Minø paieðkos ir neutralizavimo laivo „Sûduvis“ águla dalyvauja ávairiose vietos ir tarptautinësepratybose, NATO prieðmininiø laivø junginyje.Laivo águlai kartu su kitais flotilës laivais ir kariniø oro pajëgø gelbëjimo sraigtasparniu tenkaieðkoti ir jûroje dingusiø þvejø.Þurnalas „Ekstra“67

Leidinyje publikuojami Lietuvos þurnalistø sàjungos ir Lietuvos Respublikos kraðto apsaugosministerijos 2008 m. konkurso „Ðiuolaikinio kario portretas” dalyviø geriausi raðiniai.ÐIUOLAIKINIO KARIO PORTRETASSudarytoja Aldona ÞemaitytëMaketavo Ilona MichalevièienëAtsakingoji redaktorë Auðra VaitkevièiûtëLietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerijosVieðøjø ryðiø departamentasSpausdino Lietuvos kariuomenës Karo kartografijos centrasMuitinës g. 4, Domeikava, LT-54359 Kauno r., www.kam.lt2008 05 07. Uþs. GL-606. Tiraþas 1000 egz.68