2SANTRAUKAPlanuojama teritorija yra pietvakarių Lietuvoje, Marijampol÷s apskrityje, Marijampol÷ssavivaldyb÷je, Marijampol÷s ir Igliaukos seniūnijose. Planuojama teritorija apima tris Žuvintobiosferos rezervato zonas: Amalvo botaninį–zoologinį draustinį ir iš šiaurrytin÷s ir pietin÷s pus÷s priejo prisišliejančias dvi ekosistemų atkūrimo zonas. Gamtotvarkos plane ši teritorija vadinama Amalvopelkių masyvu.Vidutinis kritulių kiekis Amalvo pelkių masyve ir jo apylink÷se apie 600 mm, iš kurių apie400 mm iškrenta vegetaciniu laikotarpiu, o apie 200 mm – šaltuoju sezonu. Vidutin÷s metų orotemperatūros klimatin÷ norma (1961–1990 m.) Marijampol÷je yra 6.4°C, šilčiausio liepos m÷nesio –16.5°C, šalčiausio sausio m÷nesio – –5°C. Amalvo pelkių masyve vis dažniau pasitaiko tokiosklimatin÷s sąlygos, kai kritulių ir garavimo skirtumas mažesnis nei 250 mm, ir mitybos sąlygos vismažiau palankios aukštapelkių ekosistemoms.Planuojamos teritorijos prekvartero storym÷ sudaryta iš kreidos sistemos konjakio aukšto(storis ~85 m) nuos÷dų, kurias dengia ~90 m kvartero nuogulų, kurių paviršiuje susiklostę durp÷s.Teritorijai būdinga vienasluoksn÷ kvartero storym÷s hidrogeologin÷ sandara, pjūvyje vyraujamoreninis priemolis su sm÷lio lęšiais. Amalvo pelk÷ formuoja vieną iš intensyvaus gruntinio vandensdrenažo Dovin÷s baseine zonų, aeracijos zonos storis siekia iki 1 m. Tarpmoreninio vandeningojokomplekso pjezometrinis lygis Dovin÷s bei Amalvo ir Žuvinto ežerų aplinkoje yra žemiausias baseine.Amalvo pelkių masyvas slūgso galinių morenų kalvagūbrio tarpgūbryje, išlygintameuždumbl÷jusio ir užpelk÷jusio ežero nuos÷dų, kurio liekaninis darinys yra dabartinis Amalvo ežeras.Ant ežerinių nuos÷dų slūgso žemapelkinio tipo durp÷s, centrin÷je ir vakarin÷je dalyje pelk÷ jau įženg÷į aukštapelkinę stadiją, o rytin÷je dar vyrauja žemapelkinis raistas ir plynraistis, kurie nusausinti tankiumelioracinių kanalų tinklu. Aukštapelk÷ užima 47%, žemapelk÷ – 44%, tarpinio tipo pelk÷ – 9%durpyno teritorijos. Teritorijos pakraščiuose durpžemius keičia kitų tipų dirvožemiai – paprastieji irgl÷jiškieji išplautžemiai, salpžemiai, pasotintieji šlynžemiai ir puveningieji šlynžemiai.Amalvo pelkių masyvas priklauso Šešup÷s dešiniojo intako Dovin÷s baseinui. Per teritorijąteka Dovin÷ bei jos dešinysis intakas Amalv÷–Šlavanta, šiaurrytiniame pakraštyje telkšo Amalvoežeras. Natūralus hidrografinis tinklas sudaro tik 18%. Šiaurrytin÷je teritorijos dalyje įrengtasAmalvos žiemos polderis, pietin÷–pietvakarin÷ dalis pateko į Dovin÷s baseino dalies nusausinimoprojektą, kuris įgyvendintas XX a. 7–8 dešimtmečiais. Šiuo metu ekosistemų atkūrimo zonose, plytiXX a. viduryje susiformavęs kaimiškasis kraštovaizdis – melioracijos kanalų suskaidytos kultūrin÷spievos bei pas÷liai, kurie pakeit÷ anksčiau medžiais ir krūmais užaugusius plotus. Centrin÷jeplanuojamos teritorijos dalyje išliko natūrali įvairaus tankumo pušynais su beržų priemaiša apaugusiaukštapelk÷, kurios pakraščiai d÷l sausinimo įtakos prad÷jo užaugti lapuočiais ir krūmais.Amalvo pelkių masyve išlikę 4 europin÷s svarbos buvein÷s. Didžiausią plotą (110 ha) užimadegradavusi aukštapelk÷ (7120), Amalv÷s up÷s sl÷nį ir vakarinę bei pietinę Amalvo apyežerio dalįužima tarpin÷s pelk÷s ir liūnai (7140), pietrytin÷je Amalvo botaninio–zoologinio draustinio dalyjesusitelkę pelk÷ti lapuočių miškai (9080) ir pelkiniai miškai (91D0). Šiose buvein÷se aptinkamos įLietuvos raudonąją knygą įrašytos kimininio saidryno (Sphagno tenelli–Rhynchosporetum albae)bendrija ir augalų rūšis raudonoji gegūn÷ (Dactylorhiza incarnata). Amalvo pelkių masyve aptinkami5 Lietuvos raudonosios knygos rūšių paukščiai: m÷lyngurkl÷ (Luscinia svecica), švygžda (Porzanaporzana), tetervinas (Tetrao tetrix), pievin÷ ling÷ (Circus pygargus), plovin÷ vištel÷ (Porzana parva).Šios paukščių rūšys įtrauktos ir į ES Paukščių direktyvos I, II ir IV priedus. Amalvo pelkių masyveaptinkama dar viena ES Paukščių direktyvos I priedo rūšis nendrin÷ ling÷ (Circus aeruginosus).Min÷ti paukščiai aptinkami įvairiose pelkinio masyvo vietose, tiek natūraliose, tiek antropogenin÷sebuvein÷se.Pagrindin÷s gr÷sm÷s gamtotvarkos plano objektams – vertingoms paukščių rūšims ireuropin÷s svarbos pelkių buvein÷ms – kyla d÷l durpių klodo saus÷jimo ir teritorijos užaugimo pelk÷msnebūdinga medžių ir krūmų augalija, sąlygojamo šiaurin÷je ir pietin÷je planuojamos teritorijos dalyseveikiančių melioracinių sistemų.Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos plano tikslai: 1) išsaugoti paukščių apsaugai svarbiasteritorijas; 2) atstatyti pažeistas europin÷s svarbos buveines; 3) išsaugoti bei atstatyti Amalvo pelkiųmasyvo bioįvairovę bei tradicinį kraštovaizdį; 4) skatinti darnų Amalvo pelkių masyvo naudojimą irpažinimą.
3Šių tikslų įgyvendinimui numatyti tokie gamtotvarkos plano uždaviniai: 1) tinkamai tvarkyti154 ha švygždų apsaugai svarbių teritorijų; 2) išlaikyti nemaž÷jantį tetervinų skaičių; 3) tinkamaitvarkyti 160 ha m÷lyngurklių apsaugai svarbių teritorijų valstybin÷s nuosavyb÷s žem÷je; 4) parengtiprielaidas įgyvendinti reikiamus degradavusios aukštapelk÷s buvein÷s (7120) atstatymo veiksmusvakariniame ir šiaur÷s vakariniame Amalvo botaninio–zoologinio draustinio vakariniame iršiaurvakariniame pakraštyje; 5) atkurti būdingą sumed÷jusios aukštapelk÷s augmenijos struktūrądegradavusioje aukštapelk÷je dešiniajame Dovin÷s krante; 6) atstatyti natūralų vandens lygio režimądegradavusioje aukštapelk÷je dešiniajame Dovin÷s krante; 7) degradavusioje pelk÷je kairiajameDovin÷s krante besiformuojančią pelkinių miškų buveinę (91DO) palikti natūraliam vystymuisi; 8)išanalizuoti Amalvos žiemos polderio renatūralizavimo galimybes ir poveikį aplinkin÷ms teritorijoms;9) išanalizuoti Amalv÷s upelio renatūralizavimo galimybes ir poveikį aplinkin÷ms teritorijoms; 10)išanalizuoti pietvakarinio pelkių masyvo pakraščio renatūralizavimo galimybes ir poveikį aplinkin÷msteritorijoms; 11) skatinti diegti agrarin÷s aplinkosaugos priemones Amalvo pelkių masyvo ir gretimoseteritorijose; 12) pl÷toti aplinkosauginį švietimą; 13) pl÷toti pažintinį turizmą; 14) parengti ir vykdytiAmalvo ežero monitoringo programą.Visoms numatytoms gamtotvarkos priemon÷ms įgyvendinti preliminariai reikia 1 058 370 Lt,iš šios sumos vykdomosioms gamtotvarkos priemon÷ms – 340 900 Lt.