LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL ...

15o Porzana porzana L. – švygžda. Švygždos buvein÷s – tankūs šlapi žolynai ar viksvynai,nedideli atviro vandens ploteliai, kanalai ar tvenkiniai, laikinai užliejami plotai ežerųpakrant÷se, tarpin÷s pelk÷s ir liūnų pakraščiai. Manoma, kad tinkamiausios buvein÷s Žuvintobiosferos rezervate, egzistavusios prieš kelias dešimtis metų, nustojus naudoti jau yrasunykusios: apaugę nendrynais, numelioruotos ir paverstos pievomis. Amalvo pelkių masyveaptinkama pietvakarin÷je dalyje – pelk÷s pakraščiuose ir gretimose dr÷gnose bei aliuvin÷sepievose. Švygždos aktyvios sutemose, tod÷l detali jų apskaita nebuvo vykdoma. Gr÷sm÷s irlimituojantys faktoriai yra vandens lygio pažeminimas ir buveinių apaugimas sumed÷jusiaaugmenija ir nendr÷mis.o Tetrao tetrix L. – tetervinas. Tipiška rūšies buvein÷ yra tarpiniai biotopai tarp miško ir atvirųplynių, laukų pelkių ar plynų kirtaviečių, degviečių. Rūšiai būtini medynai turi būtipakankamai reti, žemi, augantys atskiromis grup÷mis arba atželiantys jaunuolynai.Koncentruojasi ties pušynais su beržų ar kitų lapuočių medžių priemaiša, grynais beržynais arjuodalksnynais. Amalvo pelkių masyve tetervinų veisimosi teritorija apima didesniąją pelkiniomasyvo dalį – nepriklauso tik rytin÷ ir vakarin÷ ekosistemų atkūrimo zonų dalys. Tikslustetervinų skaičius šioje teritorijoje n÷ra žinomas, bet manoma, kad netur÷tų viršyti 20paukščių. Pagrindin÷s gr÷sm÷s ir limituojantys faktoriai yra buveinių nykimas pasikeitushidrologiniam režimui, jų pasikeitimas nutraukus ūkinę veiklą, pl÷šrūnų skaičiaus padid÷jimasir intensyvi ūkin÷ veikla gretimose žem÷s ūkio zonose.1.6. Kultūros paveldo objektaiAmalvo pelkių masyve nekilnojamųjų kultūros vertybių n÷ra.1.7. Žem÷s ir gamtos išteklių nuosavyb÷ ir naudojimasDidžiausią Amalvo pelkių masyvo teritorijos dalį užima valstybin÷ žem÷. Valstybin÷ žem÷kartu su vandens telkiniais užima 71% planuojamos teritorijos ploto – 2591 ha. Privačios žem÷s plotasplanuojamoje teritorijoje – 1046 ha. Laisvo fondo žem÷ yra visoje Amalvo botaninio–zoologiniodraustinio teritorijoje. Taip pat dideli laisvos žem÷s plotai pietin÷s ekosistemų atkūrimo zonosviduryje, prie kurių iš vakarų pus÷s šliejasi daugiausia suprojektuoti grąžinti natūra žem÷s sklypai irprivati žem÷, o iš rytų – daugiausia asmeninio ūkio žem÷. Šiaurin÷je ekosistemų atkūrimo zonojelaisvos žem÷s nedaug, čia vyrauja privati žem÷ (žr. 4 schemą).Amalvo pelkių masyve esančių žem÷s sklypų savininkų ir naudotojų teises ir pareigassusijusias su teritorijos apsauga ir tvarkymu apibr÷žia Žuvinto biosferos rezervato nuostatai patvirtintiLR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1817 2002-11-19, Specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygospatvirtintos LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 343 1992-05-12 ir LR Saugomų teritorijų įstatymas (Nr. IX-628, 2001-12-04). Šių norminių aktų reikalavimai pateikti gamtotvarkos plano 2.2 skyriuje "Amalvopelkių masyvo teisinis statusas ir svarba".Centrin÷je planuojamos teritorijos dalyje, Amalvo botaniniame–zoologiniame draustinyje,žem÷s ūkio veikla nevykdoma. Šiaurin÷, Šlavančių, ekosistemų atkūrimo zona – tai Amalvos žiemospolderis, naudojamas žem÷s ūkio veiklai, kuriame kaitaliojasi kultūrinių pievų ir ariamos žem÷s plotai(žr. 5 schemą, 3 priedų lent.). Pietin÷je Amalvo ekosistemų apsaugos zonoje, žem÷s ūkiointensyvumas nevienodas: intensyviausia žem÷s ūkio veikla vykdoma vakarin÷je šios zonos dalyje irrytiniame pakraštyje, kur yra ariamos žem÷s plotai, o viduryje yra mišku ir krūmynais apaugusiosteritorijos, apsuptos kultūrinių pievų (žr. 6 schemą, 3 priedų lent.). Gamtin÷ms vertyb÷ms – pelkiųbuvein÷ms – įtakos turi žem÷s ūkio veiklai naudojamuose plotuose esanti melioracijos sistema, kurisutrikd÷ natūralų pelkių hidrologinį režimą. Iki XX a. vidurio ši teritorija, išskyrus pačius jospakraščius, nebuvo naudojama žem÷s ūkio veiklai. Ekosistemų atkūrimo zonos žem÷s ūkiui buvopritaikytos XX a. 6–8 dešimtmečiais atlikus melioraciją.Didžioji Amalvo pelk÷s miškų dalis yra Marijampol÷s miškų ur÷dijos Buktos girininkijosvaldomi valstybin÷s reikšm÷s miškai. Šiuose miškuose, pagal Marijampol÷s miškų ur÷dijos Buktosgirininkijos miškotvarkos projektą 2004–2013 metams, vykdomos tokios miškotvarkos priemon÷s:einamieji kirtimai, retinimo kirtimai, jaunuolynų ugdymas, miško įveisimas (žr. 7 schemą, 4 priedųlent.). Plynų kirtimų artimiausius penkerius metus planuojamoje teritorijoje nenumatyta. Per 15pastarųjų metų planuojamoje teritorijoje savaime atž÷l÷ 136 ha miško.