LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL ...

111.5. Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s:1.5.1. Laukin÷s augalijos ypatyb÷sAmalvo pelkių masyvo buvein÷s kilm÷s požiūriu yra dviejų tipų: natūralios ir antropogenin÷s.Daugiau ar mažiau pažeistos, bet natūralios kilm÷s buvein÷s sukoncentruotos centrin÷je masyvodalyje. Joms priskirtinos sausinta atvira aukštapelk÷, aukštapelkinis raistas, Amalvo ežeras irnereguliuota Amalv÷s up÷s atkarpa bei šią up÷s atkarpą ir ežerą supanti tarpin÷ pelk÷, taip pat tarpin÷spelk÷s ir aukštapelkinio raisto sandūroje išsivystęs lapuočių miškas. Antropogenin÷ augalija telkiasipelkinio masyvo pakraščiuose, kur nusausintuose buvusių žemapelkių plotuose įkurtos kultūrin÷spievos ir ganyklos bei susiformavę krūmų sąžalynai, fragmentuojami griovių tinklo. Griovių yra irpietin÷je aukštapelk÷s dalyje. Reguliuota Šlavantos up÷ ir tiesintos Amalv÷s ir Dovin÷s upių atkarposd÷l ypač didelių vagos pertvarkymų ir nuot÷kio reguliavimo labiau panašios į antropogeninesbuveines. Mažiau pažeistuose natūraliose buveinių plotuose įsteigtas Amalvo botaninis–zoologinisdraustinis. Labiau pažeisti natūralių ir antropogeninių buveinių plotai priskirti Žuvinto biosferosrezervato ekosistemų atkūrimo zonoms.Tarp natūralių buveinių didžiausią plotą Amalvo pelkiniame masyve (apie 1159 ha) užimadegradavusi aukštapelk÷. Labiausiai sausinimo įtakoti aukštapelk÷s pakraščiai, ypač pietin÷ jos dalis,kurioje gausu griovių. Čia augalinę dangą formuoja nemažas skaičius aukštapelkių augalų rūšių, bet,bendra rūšių sud÷tis ir kiekybinis augalų santykis n÷ra būdingi aukštapelkių plyn÷ms. Nebūdingaaukštapelkių augalijai ir vertikali struktūra. Visų pirma labai didelis medžių (iki 30%) ir krūmų (iki20%) aukštų projekcinis padengimas, n÷ra būdinga rūšių sud÷tis: vyrauja aukštapelk÷ms nebūdingasplaukuotasis beržas (Betula pubescens). Žolių ir krūmokšnių aukštas taip pat per daug susiv÷ręs(projekcinis padengimas iki 90%), o tai n÷ra būdinga atviroms aukštapelk÷ms, ir yra netipiškos rūšiųsud÷ties. Iš žolių aptinkama tik negausiai augantis kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum). Tarpkrūmokšnių vyrauja šilinis viržis (Calluna vulgaris) ir pelkinis gailis (Ledum palustre), gana gausūssiauralap÷ balžuva (Andromeda polifolia) ir vaivoras (Vaccinium uliginosum), tik pavieniui augapaprastoji spanguol÷ (Oxycoccus palustris) ir juodoji varnauog÷ (Empetrum nigrum). Samanų dangan÷ra ištisin÷ – dengia apie 80% ploto. Joje, d÷l sausinimo ir jo įtakotos durpių klodo mineralizacijos,palyginti daug žaliųjų samanų. Ypač daug pelkin÷ tranš÷ (Aulacomnium palustre) ir durpyninisgegužlinis (Polytrichum strictum), pasitaiko rainoji dvyndant÷ (Dicranum bergeri). Iš kiminųgausiausiai auga smailialapis (Sphagnum capillifolium) ir siauralapis (S. angustifolium) kiminai, oaukštapelk÷ms ypač būdingas Magelano kiminas (S. magellanicum) aptinkamas retai. Labai gausiaiauga šiur÷s (Cladonia) genties kerp÷s. Didel÷ jų gausa taip pat n÷ra būdinga nepažeistų aukštapelkiųaugalų bendrijoms. Arčiausiai griovių esantys plotai pažeisti labiausiai. Juose gausiai auga miškoaugalijai būdinga brukn÷ (Vaccinium vitis-idaea) ir paprastoji šilsaman÷ (Pleurozium schreberi).Šiaurinio ir rytinio pakraščių augalija taip pat žymiai įtakota griovių, bet augalija pakitusimažiau. Medžių ir krūmų bei krūmokšnių čia mažiau, bet samanų danga degradavusi, jos projekcinispadengimas vietomis siekia vos 60%. Taip pat visiškai n÷ra aukštapelkių duburiams būdingų augalųrūšių. Geresn÷s būkl÷s yra centrin÷ ir rytin÷ aukštapelk÷s dalys. Joje žymiai mažiau medžių ir krūmų,be to, šiuose aukštuose vyrauja paprastoji pušis (Pinus sylvestris), o paprastojo beržo medeliai augapavieniui. Žymiai mažesnis krūmokšnių ir žolių aukšto padengimas (iki 40%), samanų danga beveikištisin÷ (95%). Be to, ryškiai skiriasi kimsų ir duburių augalija. Ant kimsų susiformavusiosmagelaninio kiminyno (Sphagnetum magellanici) bendrijos. Jose vyrauja šilinis viržis, bet kitikrūmokšniai, tokie durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata), pelkinis gailis, juodoji varnauog÷,siauralap÷ balžuva, n÷ra gausūs. Kiek gausesn÷ tipiška aukštapelkių kimsų rūšis paprastoji spanguol÷.Ant kimsų palyginti gausiai auga ne tik kupstinis švylys, bet ir labiau higrofiliniai apskritalap÷ssaulašar÷s (Drosera rotundifolia) augalai. Kimsų samanų sud÷tis būdinga tokio tipo žolin÷ms irkiminin÷ms aukštapelkinių plynių (Oxycocco–Sphagnetea) augalų bendrijoms: vyrauja rudasis(Sphagnum fuscum), Magelano (S. magellanicum) ir raudonasis (S. rubellum) kiminai, negausiai augadurpyninis gegužlinis. Duburiuose išsivysčiusios kimininio saidryno (Sphagno tenelli–Rhynchosporetum albae) bendrijos. Jose aptinkamos mineralotrofin÷s ir mezotrofin÷s smulkiųjųviksvų (Scheuchzerio–Caricetea nigrae) klas÷s baltųjų saidrynų (Rhynchosporion albae) sąjungaibūdingų labiau higrofilinių rūšių augalų: baltoji saidra (Rhynchospora alba, apskritalap÷ (Droserarotundifolia) ir ilgalap÷ (D. anglica) saulašar÷s, svyruoklin÷ viksva (Carex limosa), pelkin÷ liūnsarg÷(Scheuchzeria palustris). Gausu ir tipiškų duburių samanų: smailiašakio (Sphagnum cuspidatum),liekninio (S. tenellum) ir smailiojo (S. fallax) kiminų. Bet sausinimo įtaką liudija duburiams nebūdinga