LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL ...

9paviršinio pelk÷s vandens lygio altitud÷ buvo 86.2 m. Atsižvelgus į Gamtos apsaugos komitetorekomendacijas, atsisakyta sausinti ~150 m juostą projektuojamo Amalvos polderio pietvakariuose.Pietin÷–pietvakarin÷ planuojamos teritorijos dalis pateko į Dovin÷s baseino daliesnusausinimo projektą, kuris buvo prad÷tas rengti 1957 m. ir įgyvendintas XX a. 7–8 dešimtmečiais.Natūralaus hidrografinio tinklo Amalvo pelkių masyve likę nedaug, tokios vagos sudaro tik18%. Natūralių Amalvo pelk÷s upelių ilgis yra 9.9 km, melioracinių kanalų ir ištiesintų vagų ilgis –46.1 km. Planuojamos teritorijos hidrografinio tinklo tankis – 1.65 km/km².Amalvo ežero vandens lygiui palaikyti Amalv÷s sl÷nyje buvo įrengtas šliuzas reguliatorius. Išpradžių įrengtas 85.60 m altitud÷s šliuzas, 1977 m. parengtas rekonstrukcijos projektas, po kuriospalaikomas 86.00 m altitud÷s minimalus Amalvo vandens lygis.Amalvo pelkių masyvą pagal melioracijos pobūdį ir naudojimą galima skirstyti į tokias dalis:1) Amalvos žiemos polderis;2) Amalvo botaninis–zoologinis draustinis;3) degradavusi pelk÷ dešiniajame Dovin÷s krante;4) degradavusi pelk÷ kairiajame Dovin÷s krante.Amalvos žiemos polderis įrengtas šiaur÷s rytin÷je ir šiaurin÷je Amalvo pelkių masyvo dalyje(žr. 1 schemą). Didžiausią šios teritorijos dalį užima buvusi žemapelk÷, kurioje dr÷gm÷s pertekliųužtikrindavo aukštas Amalvo ežero, Šlavantos ir Bebriūt÷s upelių vandens lygis. Pelk÷ didesnę metųdalį būdavo apsemta paviršinio vandens. XX a. 8–me dešimtmetyje, iškasus sausinamuosius kanalus irpastačius 638 ha ploto žiemos polderį, šioje teritorijoje buvo įrengtos kultūrin÷s pievos ir ganyklos.Užtvenkus Šlavantą, nu÷mus viršutinį durpių sluoksnį ir pažeminus polderyje vandens lygį, dalispolderio atsidūr÷ žemiau Amalvo ežero lygio. Įrengiant polderį Šlavanta buvo nukreipta pelk÷spakraščiu, sunaikinant 2.2 km natūralios vagos atkarpą. Natūrali išliko tik 0.4 km Šlavantos žemupioatkarpa, tačiau ji polderio pylimais atskirta nuo maitinančio baseino. Dabartin÷s sureguliuotosŠlavantos vagos nuolydis 0.0001, ji nuolat patvenkta Amalvo ežero.Šiaurrytiniu ir rytiniu pakraščiu, prieš polderio pylimą, iškastas nuvedamasis kanalas Š–2,kuriuo vanduo nuteka į Šlavantą. Pagrindinis polderio kanalas Š–1, surenkantis vandenį iš nuvedamųjųgriovių, atlieka ir rezervuaro funkciją. Jame sukauptas vandens perteklius siurbliais perkeliamas įkanalą Š–3 (buvusią Bebriūt÷s vagą), iš kurio teka į Amalvo ežerą. Nuvedamųjų griovių sistema (Š–4,Š–5, Š–6, Š–7, Š–8) pritaikyta ne tik sausinimui, bet ir dr÷kinimui. Atstumas tarp nuvedamųjų griovių400 m, jie surenka vandenį iš uždaro drenažo (atstumas tarp rinktuvų ~25 m). Nuvedamuosiuosegrioviuose pastatyti šliuzai–reguliatoriai, kurie gali būti naudojami teritorijos dr÷kinimui šliuzavimu.Amalvo botaninis–zoologinis draustinis užima centrinę ir šiaur÷s vakarinę pelkių masyvo dalį.Beveik visą teritoriją užima aukštapelk÷, susidariusi d÷l blogo paviršinio nuot÷kio ir aukšto gruntiniovandens lygio. Tik palei Amalv÷s upelį ir Amalvo ežerą yra mišraus tipo pelk÷, susidariusi d÷lperiodinio užliejimo paviršiniu vandeniu. Teritorijos hidrografinis tinklas mažai pakeistas. Šiaurin÷jedalyje nuo vandens k÷limo stoties iki ežero iškastas Amalvos žiemos polderio nuleidimo kanalas Š–3,o pietin÷je dalyje sureguliuota 0.6 km ilgio Amalv÷s upelio vaga (A–3). Šioje atkarpoje išlikusipylimais atitverta 0.4 km ilgio natūrali Amalv÷s atkarpa.Beveik visu Amalvo botaninio–zoologinio draustinio perimetru iškasti nuvedamieji kanalai.Pietuose esantis nuvedamasis kanalas A–2 patvenktas bebrų užtvankomis. Kanale laikosi aukštasvandens lygis ir jis beveik nedrenuoja jį supančios teritorijos. Šiauriniu draustinio pakraščiu praeinapagrindinis Amalvos polderio kanalas Š–1, tačiau nuo pelk÷s jį skiria polderio pylimas. Vakarinįdraustinio pakraštį sausina nuvedamasis kanalas A–1, vietomis užaugęs krūmais ir pasitvenkęs, tačiaupelk÷s pakraštyje jaučiama jo sausinamoji įtaka. Šiaur÷s rytiniame pakraštyje, tarp polderio pylimo irežero yra buvusio kanalo fragmentai (A–5), tačiau jis kiek reikšmingesn÷s sausinamosios įtakos neturi.Panaši pad÷tis yra pietrytin÷je draustinio dalyje, kur yra liekaninis A–4 kanalas. Šalia esantis N–10kanalas yra už pylimo ir draustinio pakraščių vandens režimui įtakos neturi.Degradavusi pelk÷ dešiniajame Dovin÷s krante yra pietvakarin÷je, centrin÷je ir pietrytin÷jepelkių masyvo dalyje. Jos vakarinę ir centrinę dalį sudaro daugiausiai aukštapelkinio tipo plotai, orytinę – mišraus arba žemapelkinio. Nuvedamieji kanalai A–9, A–10, A–12, A–15, A–16 daugiau armažiau renatūralizavosi, tačiau jų sausinimo įtaka centrin÷je dalyje esančiai degradavusiaiaukštapelkei (D2) dar jaučiama. Šiuose kanaluose naujai susiklostęs durpių klodas turi geresnesfiltracines savybes nei aplinkiniai durpių klodai. Nuvedamieji kanalai A–11, A–13, A–14, A–17, A–18, A–19, A–20 drenuoja žem÷s ūkyje intensyviai naudojamą aukštapelk÷s dalį (D1). Šie kanalai dargeros būkl÷s, nors vietomis jau užaugę krūmais. Patenkinamos būkl÷s yra ir nuvedamieji kanalai A–5,A–6, A–7, A–8 drenuojantys žem÷s ūkyje ekstensyviai naudojamą mišraus tipo nusausintos pelk÷s