61.3. Teritorijos fizin÷s–geografin÷s sąlygos:1.3.1. Klimatin÷s ypatyb÷sAmalvo pelkių masyvo teritorija priklauso Vidurio žemumos klimatinio rajono Nemunožemupio parajoniui. Vidurio Lietuvos klimatiniame rajone vieni svarbiausių procesų, lemiančiųklimato ypatumus, yra adiabatinis oro leidimasis nuo gretimų aukštumų bei blogos nuot÷kio sąlygos irdirvožemių perdr÷kimas. Nemuno žemupio parajoniui būdinga 6.3–6.7°C vidutin÷ metų orotemperatūra, 650–750 mm kritulių kiekis per metus bei maždaug 75–90 dienų trukm÷s laikotarpis susniego danga per metus. Šilčiausias m÷nuo šiame klimatiniame parajonyje yra liepa (16.5–17.5°C), ošalčiausias – sausis (–5.0 – –4.4°C).Kritulių kiekis. Vidutinis metinis kritulių kiekis Marijampol÷s paprastojoje klimato stotyje(PKS) 1925–2004 m. yra 566 mm, iš kurių 411 mm – šiltojo (04–10 m÷n.) ir 155 mm – šaltojo (11–03m÷n.) metų sezono krituliai. Metinio kritulių kiekio svyravimų amplitud÷ – 421 mm (nuo 331 mm1953 m. iki 752 mm 1995 m.), šiltojo sezono – 360 mm (nuo 203 mm 1976 m. iki 563 mm 1935 m.), ošaltojo – 217 mm (nuo 60 mm 1954 m. iki 277 mm 1995 m.). Bendras metinis ir šaltojo sezonokritulių kiekis per visą steb÷jimų laikotarpį nuolat did÷ja (trendo krypties koeficientas abiem atvejais~0,9), tačiau šiltuoju sezonu kritulių kiekis šiuo metu šiek tiek sumaž÷jęs (–0,02).Išskirti ilgalaikių kritulių kiekio kaitos trendų ir svyravimo ciklų pagal Žuvinto PKS duomenisnegalima, d÷l pernelyg trumpo steb÷jimų laikotarpio. Vidutinis metinis kritulių kiekis Žuvinto PKS1992–2004 m. buvo 611.6 mm (šiuo laikotarpiu Marijampol÷s PKS – 616.5 mm), šiltojo sezono –396.6 mm (Marijampol÷s PKS – 418.5 mm), šaltojo – 215 mm (Marijampol÷s PKS 198 mm).Lyginant pastarųjų 13 metų (1992–2004 m.) atskirų m÷nesių kritulių kiekio steb÷jimųduomenis su 1961–1990 m. Marijampol÷s meteorologin÷s stoties (MS) klimatine norma, labiausiaipadid÷jo kritulių kiekis vasario (18 mm Žuvinte, 12 mm Marijampol÷je), kovo (atitinkamai 12 ir 8mm) ir spalio (po 15 mm) m÷nesiais, labiausiai sumaž÷jo kritulių kiekis rugpjūčio m÷nesį (15–16mm). Mažiausiai nukrypimų nuo klimatin÷s normos buvo birželio, rugs÷jo ir gruodžio m÷nesiais.Mažiausiai kritulių 1992–2004 m. iškrito vasarį (vidutiniškai 40 mm Žuvinte ir 34 mmMarijampol÷je), o daugiausia liepą (77 mm Žuvinte ir 87 mm Marijampol÷je).Taigi vidutinis kritulių kiekis Amalvo pelkių masyve pastaraisiais dešimtmečiais yra apie 600mm, iš kurių apie 400 mm iškrenta vegetaciniu laikotarpiu, o apie 200 mm – šaltuoju sezonu. Metinis,ypač vegetacijos laikotarpio, kritulių kiekis ypač svarbus aukštapelkių ekosistemoms. Nustatyta, kadaukštapelk÷s nesusidaro ten, kur metinio kritulių kiekio ir garavimo skirtumas mažesnis nei 250 mm.Amalvo pelkių masyve vis dažniau pasitaiko tokios klimatin÷s sąlygos. Maž÷jant šiltojo laikotarpiokritulių kiekiui ir did÷jant garavimui (d÷l padid÷jusios vegetacijos periodo oro temperatūros) Amalvopelkių masyvo vandens režimas vis mažiau palankus aukštapelkių ekosistemoms.Oro temperatūra. Vidutin÷s metų oro temperatūros klimatin÷ norma (1961–1990 m.)Marijampol÷je yra 6.4°C, šilčiausio liepos m÷nesio – 16.5°C, šalčiausio sausio m÷nesio – –5°C.Vidutin÷s 1931–1960 m. ir 1961–1990 m. laikotarpių oro temperatūros skirtumas šiame regionesudaro 0.0°C, tod÷l metin÷s oro temperatūros vidurkis, nurodomas visuose ankstesniuose šaltiniuose,netur÷jo ženkliai pasikeisti.Vidutin÷ maksimali oro temperatūra 1992–2004 m. viršijo klimatinę normą 1.0°CMarijampol÷je ir 1.3°C Žuvinte. Mažiausi vidutin÷s maksimalios temperatūros klimatin÷s normos ir1993–2004 m. vidurkio skirtumai buvo lapkričio ir gruodžio m÷nesiais (0.0–0.2°C), o didžiausi – sausįir vasarį (2.2–2.6°C). Šio laikotarpio vidutin÷ minimali temperatūra Žuvinte buvo lygi normai (2.4°C),o Marijampol÷je 0.9°C didesn÷. Didžiausi skirtumai – sausį ir vasarį – nuo 1.9 iki 3.4°C.Didžiausi skirtumai tarp paros maksimalios ir minimalios oro temperatūros buvo geguž÷sm÷n. (klimatin÷ norma – 11.2°C, Žuvinte – 13.3°C, Marijampol÷je – 11.7°C), mažiausi lapkričio irgruodžio m÷nesiais (klimatin÷ norma – 4.1°C, Žuvinte – 5.2°C, Marijampol÷je – 4.3°C).1.3.2. Geologin÷s ypatyb÷sPlanuojamos teritorijos prekvartero storym÷ sudaryta iš kreidos sistemos konjakio aukšto(storis ~85 m) nuos÷dų: baltosios kreidos su opokos lizdais ir kreidos mergelių tarpsluoksniais. Jasdengia ~90 m kvartero nuogulų, kurių paviršiuje susiklostę biogenin÷s holoceno nuos÷dos – durp÷s.Daugiausiai aukštapelkinio tipo durpių (iki 2.3 m storio) yra centrin÷je ir vakarin÷je pelkinio masyvo
7dalyje. Vidutinis jos susiskaidymas – 17%. Žemapelkinio tipo durp÷s sluoksnio storis – 1.45 m.,susiskaidymas – 15%, po durp÷s sluoksniu yra didelio storio (iki 5.6 m) sapropelio sluoksnis.Hidrogeologiniu požiūriu Amalvo pelkių masyvas yra Baltijos artezinio baseine, Baltarusijos–Mozūrijos antekliz÷s šlaite. Vandentiekai didesnę praktinę reikšmę turi tik kvartero ir kreidosvandeningieji kompleksai, kurie Dovin÷s baseine plyti ištisai. Dovin÷s baseinui būdinga kvarterostorym÷s daugiasluoksn÷ hidrogeologin÷ sandara: moreninis priemolis, susisluoksniavęs suvandeningosiomis tarpmorenin÷mis nuogulomis, paviršiuje slūgsant mažiau laidiems molingiemsdariniams (pietin÷ baseino dalis). Tačiau lokaliai, dažniau šiaurin÷je baseino dalyje, kur yra irplanuojama teritorija, stebima vienasluoksn÷ storym÷, kai pjūvyje vyrauja moreninis priemolis sumenkais sm÷lio lęšiais.Gruntinis vandeningasis horizontas slūgso pačiame kvartero dangos viršuje, ant pirmo ištisiniovandeniui nelaidaus sluoksnio. Užpelk÷jusiuose Dovin÷s baseino plotuose jis dažniausiai aslojamasBaltijos moreniniu priemoliu ir priesm÷liu, kartais limnoglacialiniu moliu. Gruntinis vanduosusikaupęs įvairaus grūduotumo sm÷lyje, žvirgžde–gargžde, durp÷je ir priemolio paviršiaus plyšiuose.Amalvo pelk÷ formuoja vieną iš intensyvaus gruntinio vandens drenažo zonų, įtakojančių visoDovin÷s baseino gruntinio vandens srauto kryptis ir jų intensyvumą. Pelk÷tuose Dovin÷s baseinoplotuose gruntinis vanduo slūgso negiliai, aeracijos zonos storis siekia tik iki 1 m.Tarpmoreninio vandeningojo komplekso pjezometrinis lygis Dovin÷s baseine kinta nuo 64 iki184 m absoliutaus aukščio. Pjezometrinis lygis baseine leidžiasi link Dovin÷s up÷s bei Amalvo irŽuvinto ežerų ir jų aplinkoje pasiekia žemiausias reikšmes.