LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL ...

19mažai laidžių uolienų. D÷l teritorijos gamtinių ypatumų visas sąvartyno teritorijoje susig÷ręs vanduo irteršiančios medžiagos filtruojasi ir išsikrauna į sąvartyno pakraščiu pratekantį melioruotą upelį, kurisyra vienintelis sąvartyno poveikio objektas. Geologin÷ terp÷ – aeracijos zona ir gruntinisvandeningasis horizontas – veikia kaip natūralus gamtinis filtras, mažinantis upelio teršimą išsąvartyno. Geologin÷s–hidrogeologin÷s sąlygos buvo ištirtos 1997 m. sąvartyno ekohidrologiniųtyrimų metu. Šiuo metu šalia buvusio senojo sąvartyno suprojektuotas naujas pagal nacionalinius ir ESsąvartynų direktyvos 1999/31/EC reikalavimus atitinkantis sąvartynas. Interesų konfliktų d÷lsąvartyno nekyla.1.10. Ekologinis būkl÷s įvertinimasPažeidžiamumas ir stabilumas. Amalvo pelkių masyvas yra labai intensyviai įtakojamasantropogeninių faktorių. Planuojama teritorija apsupta žem÷s ūkio naudmenų, tod÷l čia gali patektitrąšos ir pesticidai. Be to, Žuvinto biosferos rezervato ekologinio atkūrimo zonose yra ūkininkaujama:žemapelkių vietoje įkurtos pievos ir ganyklos ganomos ir šienaujamos. Šlavantos ir Amalv÷s upių beiAmalvo ežero vandens kokybę įtakoja jų baseine esančios nuot÷kų valymo įrenginių neturinčiosgyvenviet÷s. Tačiau didžiausią gr÷smę natūralioms buvein÷ms kelia hidrologinių sąlygų pokyčiai. D÷lsausinimo atviroje aukštapelk÷je suintensyv÷jo krūmokšnių augimas, auga pavieniai medžiai, atsiradonebūdingų kerpsamanių, pagaus÷jo kerpių rūšių. Labiau sausinimo įtakotuose plotuose sunykusisamanų danga, susiformuoja tankūs krūmokšnių sąžalynai, intensyviai auga medžiai, tarp jų ir beržai,kurie nebūdingi nepažeistoms aukštapelk÷ms. Intensyviau medžiai ir krūmokšniai auga iraukštapelkiniame raiste. Labiau sausintuose jo pakraščiuose aptinkama raistui nebūdintų krūmokšniųrūšių. Pelkių masyvo sausinimas įtakojo sparčią augalijos sukcesiją aukštapelkinio raisto ir tarpin÷spelk÷s sandūroje, kur iš tarpin÷s pelk÷s išsivyst÷ pelkinis lapuočių miškas. Ilgainiui iš šių eutrofinių irmezotrofinių žemapelkių raistų ir plynraisčių (Alnetea glutinosae) klasei priskirtinų augalų bendrijųtur÷tų išsivystyti spygliuočių miškų (Vaccinio-Piceetea) klasei priskirtini miškai, taigi keisis irbuvein÷s tipas. Prie Amalvo ežero esančioms tarpin÷ms pelk÷ms būdingos tipiškos struktūros augalųbendrijos, tačiau Amalv÷s sl÷nio tarpin÷ pelk÷ apauga krūmais ir nendr÷mis. Apibendrinant galimateigti, kad teritorijoje esančios natūralios kilm÷s buvein÷s n÷ra stabilios, nes kinta d÷l antropogeniniųir natūralių faktorių įtakos: atviros buvein÷s užauga medžiais, krūmokšniais ir krūmais bei nendr÷mis,aukštapelkinių raistų buvein÷s d÷l suintensyv÷jusio medžių augimo pamažu transformuojasi į miškobuveines. Antropogeninių faktorių įtakotos sukcesijos greitis sul÷t÷tų atkūrus palankų hidrologinįrežimą, o atvirose buvein÷se šalinant intensyviai augančius medžius ir krūmus bei nendres, Lietuvos irtarptautiniu mastu saugomos buvein÷s išliktų ilgą laiką. Palaikyti atviras, tik su retais krūmais tarpinespelkes yra svarbu ir siekiant išsaugoti retų ir saugomų rūšių populiacijas – paukščių rūšiesm÷lyngurkl÷s ir augalų rūšies raudonosios gegūn÷s (Dactylorhiza incarnata). Šlapios pievos irganyklos n÷ra vertingos kaip buvein÷s, bet jų būkl÷s stabilumas yra būtina sąlyga retos ir saugomospaukščių rūšies – švygždos – populiacijai išsaugoti. Šlapioms pievoms išsaugoti būtinas aukštasgruntinio vandens lygis ir ūkinis naudojimas – šienavimas arba ganymas. Nenaudojami jų plotaiapauga krūmais ir nendr÷mis, tod÷l apleistuose plotuose būtinas krūmų ir nendrių šalinimas.Retumas. Teritorijoje esančios saugomos buvein÷s (7120 Degradavusios aukštapelk÷s; 7140Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai; 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai; 91D0 *Pelkiniai miškai) Lietuvoje n÷ra retos,tačiau dauguma jų yra pažeistos ar degraduoja d÷l pakitusio naudojimo. Amalvo pelkinio kompleksobuvein÷s yra dar gyvybingos ir tinkamai tvarkant gali išlikti ilgą laiką.Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšis raudonoji gegūn÷ (Dactylorhiza incarnata)aptinkama ir kitose Lietuvos teritorijose. Amalvo pelkių masyve aptinkami 5 Lietuvos raudonosiosknygos rūšių paukščiai: m÷lyngurkl÷ (Luscinia svecica), švygžda (Porzana porzana), tetervinas(Tetrao tetrix), pievin÷ ling÷ (Circus pygargus), plovin÷ vištel÷ (Porzana parva). Visos šios rūšys beinendrin÷ ling÷ (Circus aeruginosus) yra įtrauktos ir į ES Paukščių direktyvos I, II ir IV priedus. Šiųrūšių paukščiai aptinkami ir kitose teritorijoje, bet plovin÷ vištel÷, m÷lyngurkl÷ ir švygžda Lietuvojeyra ypač retos rūšys, jų individų gausumas nedidelis.Natūralumas ir tipiškumas. Teritorija apima natūralias ir antropogenines buveines. Vyraujanatūralios kilm÷s, bet daugiau ar mažiau pažeistos buvein÷s, kuriose išlikę nemažai tipiškų buveiniųbruožų. ES Buveinių direktyvos I priedo buvein÷s užima 1460 ha plotą. Tai sudaro 40 % viso Amalvopelkinio komplekso ploto. Didžioji dalis (69 %) šių europin÷s svarbos buveinių ploto yra Amalvobotaniniame-zoologiniame draustinyje, likusioji dalis (31 %) – Ekosistemų atkūrimo zonoje.