LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL ...

21žem÷s augalų derlingumas ir gyvulių produktyvumas lemia šios teritorijos konkurencinius pranašumusprieš Rytų ir Vakarų Lietuvos, taip pat daugelį kitų Vidurio Lietuvos žem÷s ūkio veiklos subjektų.Žem÷s ūkio veiklos pobūdžiui ir jos reikšmei įtakos turi tai, kad kaimo žmon÷s daugiausiagyvena centralizuotose gyvenviet÷se, susiformavusiose kolūkin÷s sistemos metais. Be to, teritorijoje irjos aplinkoje yra išskirtinai aukštas darbingo amžiaus žmonių procentas: Igliaukos seniūnijojedarbingo amžiaus žmon÷s sudaro 52.9%, Marijampol÷s seniūnijoje – 56.4%. Tai didžiausias darbingoamžiaus žmonių procentas visoje Marijampol÷s savivaldyb÷je.Planuojama teritorija yra viename iš agrariškiausių šalies regionų. Gilios žem÷s ūkio tradicijosir nepakankamai išpl÷tota žem÷s ūkiui alternatyvi veikla lemia, kad praktiškai visos kaimegyvenančios šeimos turi didesnes ar mažesnes sąsajas su žem÷s ūkiu. Be to, čia glaudūs miesto irkaimo integraciniai ryšiai, nes didžioji Marijampol÷s savivaldyb÷s pramon÷s dalis yra agrariniopobūdžio ir skirta vietinių žem÷s ūkio žaliavų perdirbimui. Tad nuo žem÷s ūkio konkurencingumo,stabilumo priklauso ir miestiečių darbo vietos bei pramon÷je sukuriamas bendras vidaus produktas.Šiuo metu ūkininkavimo apribojimų planuojamoje teritorijoje n÷ra, interesų konfliktų nekyla.Ateityje galimi konfliktai tarp žem÷s savininkų, kurių žem÷s plotai yra planuojamos teritorijos ribose,ir gamtosauginių teritorijos tvarkymo interesų (d÷l ekonominio poreikio intensyviau naudoti dirbamasžemes). Planuojamoje teritorijoje galima numatyti tokius interesų konfliktus:o Regione palankios sąlygos gyvulininkyst÷s produktų gamybos intensyvinimui. Nusausintų irsukultūrintų pievų, kaip pašarų šaltinio, atsisakymas gali sukelti interesų konfliktą tarp žem÷ssavininkų ir gamtotvarkos plano vykdytojų.o Gilios žem÷s ūkio tradicijos, teikiamos ES išmokos už auginamas žem÷s ūkio kultūras, didelisžem÷s ūkio kultūrų derlingumas teritorijoje, įd÷tos darbo ir l÷šų sąnaudos gerinant žem÷s ūkionaudmenų kokybę, įsisavinant krūmynais apaugusius plotus, o taip pat kylančios žem÷s kainosgali sukelti problemų įgyvendinant gamtotvarkos plane numatytas priemones.Pagal Marijampol÷s savivaldyb÷s pl÷tros iki 2010 m. strateginį planą savivaldyb÷s pl÷traorientuojama į eksportuojančių gamybos (tarp jų žem÷s ūkio produkcijos gamybos bei perdirbimo) irpaslaugų įmonių (tarp jų smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus) konkurencingumo didinimą. Vienasiš prioritetų – žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tra. Tuo tikslu reik÷tų skatinti dabartin÷s žem÷s ūkio sistemostikslinį restruktūrizavimą, siekiant stambių ir vidutinių ūkininkų ūkių dominavimo.Norint mažinti bedarbystę kaime, gal÷tų kurtis prekybos ir viešojo maitinimo, dailiųjų amatų,buitinių paslaugų, netradicinių augalų auginimo verslai, ekologin÷ žemdirbyst÷. Jiems reikia daugdarbo j÷gos, tod÷l netradicin÷s veiklos pl÷tojimas iš dalies pagerintų kaimo žmonių užimtumą irpragyvenimo lygį.II. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAIAmalvo pelkių masyvo gamtotvarkos planas yra skirtas: • išsaugoti išlikusią Amalvo pelk÷sdalį ir ežerą – botaniniu ir zoologiniu požiūriais vertingą teritoriją: • atkurti ir išsaugoti Amalvonusausintos pelk÷s šiaurrytinę ir pietinę dalis.Šie tikslai gali būti pasiekti išsaugant esamas ir atkuriant sunaikintas gamtines vertybes.Amalvo pelk÷, lyginant su kitomis Žuvinto biosferos rezervato dalimis, pasižymi ypač dideliudegradacijos laipsniu: daugiau nei pus÷ pelkių masyvo yra nusausinta, pakeistas kraštovaizdis irtradicin÷ žem÷nauda.Pagrindin÷ gamtotvarkos plano vizija yra Amalvo pelkių masyvo ekosistemos stabilumuisvarbių teritorijų apsauga ir visiškas aukštapelk÷s bei atskirų žemapelk÷s dalių atkūrimas. Taip patAmalvo ežero ekosistemos ir iki nusausinimo buvusios aukštapelk÷s meldynų struktūros atkūrimas.Renatūralizavimas turi būti vykdomas atskiriant apypelkio melioracijos sistemas nuo Amalvo pelkiųmasyvo ir pažeistose dalyse visiškai ar dalinai atkuriant natūralų vandens režimą bei vykdant darniągamtotvarkos veiklą, suderinant teritorijos saugomų gamtos objektų ir žem÷s savininkų poreikiusekosistemų atkūrimo zonoje. Pažeistose ar sunaikintose Amalvo pelkių masyvo dalyse, naudojamoseūkinei veiklai, turi būti diegiamos agrarin÷s aplinkosaugos priemon÷s.Planuojama veikla turi tenkinti prioritetinių rūšių ir buveinių (ypač saugomų, į Raudonąjąknygą įrašytų rūšių, NATURA 2000 rūšių ir buveinių) poreikius ir užtikrinti jų užimamų teritorijųdid÷jimą pakaitinių buveinių sąskaita bei išlikti ekonomiškai naudinga žem÷s savininkams irnaudotojams.