LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL ...

1.2. prireikus sudarytisutartis su medžiokl÷splotų naudotojais, kadlaikydamiesi teis÷s aktųreikalavimų jie žiemos irrudeninių medžiokliųmetu reguliuotųpaukščiams žalingųgyvūnų (šernų, mangutų,kiaunių ir kt.) gausąŽuvinto biosferosrezervatodirekcija2007-2011 metai II1.3. organizuotim÷lyngurkl÷ms tinkamųbuveinių išvalymą nuomenkavert÷ssumed÷jusios augalijos(kasmet iškirsti iki 5% 2tvarkymo plote esančiųkrūmų, parenkantlabiausiai krūmaisapaugusius plotus)VĮ Marijampol÷smiškų ur÷dija,Žuvinto biosferosrezervatodirekcija2008-2011 metai I2. Sudarytiprielaidasįgyvendintireikiamus 7120Degradavusiųaukštapelkiųbūkl÷s atstatymoveiksmusvakariniame iršiaur÷svakariniameAmalvobotaninio–zoologiniodraustiniopakraštyje1.4. organizuoti nendriųiškirtimą ir pašalinimą išm÷lyngurkl÷ms tinkamųbuveinių (kasmet iki 5%3 tvarkymo plote esančiųnendrynų)2.1. organizuoti šiaur÷svakarinio ir vakarinioAmalvo pelk÷s pakraščiohidrologinio režimo irdurpių klodo būkl÷styrimus, nustatantapypelkio melioraciniųsistemų poveikį Amalvopelkei ir išanalizuojant jųatskyrimo galimybes (1tvarkymo plotas)2.2. organizuoti šiaur÷svakarinio ir vakarinioAmalvo pelk÷s pakraščiomelioracinių sistemųatskyrimo techninioprojekto parengimą (1tvarkymo plotas)2.3. įgyvendinti šiaur÷svakarinio ir vakarinioAmalvo pelk÷s pakraščiomelioracinių sistemųatskyrimo techninįprojektą (1 tvarkymoplotas)Žuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcija2007-2011 metai I2007-2008 metai III2008 metai III2009-2010 metai III

3. Atkurti būdingąsumed÷jusiosaugalijos struktūrąir atstatytinatūralų vandenslygio režimądegradavusiojeaukštapelk÷jedešiniajameDovin÷s krante3.1. organizuoti, kadsumed÷jusi augalija(medžiai ir krūmai) būtųiškirsta ir išvežta (4, 5, 6tvarkymo plotai)3.2. ekosistemų atkūrimozonoje kelmus apdorotiaugalų apsaugospriemon÷mis, kad būtųsustabdytas atžalųž÷limas3.3. parengti smulkiųjųmelioracinių kanalųpatvenkimo techninįprojektą (36 užtvankos)3.4. įgyvendintismulkiųjų melioraciniųkanalų patvenkimotechninį projektą (36užtvankos)3.5. parengtimagistralinio kanalopatvankos techninįprojektą3.6. įgyvendintimagistralinio kanalopatvankos techninįprojektąValstybin÷saugomųteritorijų tarnybaprie Aplinkosministerijos,Žuvinto biosferosrezervatodirekcija,VĮ Marijampol÷smiškų ur÷dijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcijaVĮ Marijampol÷smiškų ur÷dija,Žuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcijaVĮ Marijampol÷smiškų ur÷dija,Žuvinto biosferosrezervatodirekcija2009-2010 metai I2009-2010 metai I2008-2009 metai I2009-2010 metai I2008 metai II2009-2010 metai II4. Sudarytisąlygasdegradavusiojepelk÷je kairiajameDovin÷s krantebesiformuojančiai91D0 *Pelkiniųmiškų buveinei3.7. parengti Amalvopelk÷s pylimųrekonstrukcijos irAmalvos up÷s šliuzoreguliatoriauspertvarkymo į vandensnuopylą techninį projektą3.8. įgyvendinti Amalvopelk÷s apsauginių pylimųrekonstrukcijos irAmalvos up÷s šliuzoreguliatoriauspertvarkymo į vandensnuopylą techninį projektą4.1. kontroliuoti, kadnebūtų ardomosmelioracinius kanaluspatvenkiančios bebrųužtvankos4.2. organizuotipasitarimą suŽuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcija, VĮMarijampol÷smiškų ur÷dija³Žuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervato2008-2009 metai II2010-2011 metai II2007-2011 metai II2007 metai II

natūraliai vystytis Marijampol÷ssavivaldyb÷sadministracijosspecialistais, atsakingaisuž valstybeipriklausančiųmelioracijos statiniųpriežiūros organizavimą,d÷l melioracinių kanalųpriežiūros atsisakymodirekcija5. PertvarkytiAmalvo žiemospolderį į vasaros,išanalizuotiAmalvo žiemospolderio, Amalv÷supelio,pietvakariniopelkių masyvopakraščionatūralaushidrologiniorežimo atkūrimogalimybes irpoveikįaplinkin÷msteritorijoms6. Parengti irvykdyti Amalvoežero ir jo baseinosteb÷senosprogramą5.1. pateikti pasiūlymąMarijampol÷s rajonosavivaldybei d÷l Amalvopolderio siurblin÷s darboreguliavimo pavasario–vasaros metu, nustatantvandens siurblin÷s darboreguliavimo vasarąypatumus5.2. parengti ir pateiktiValstybinei saugomųteritorijų tarnybai prieAplinkos ministerijosAmalvo žiemos polderionatūralaus hidrologiniorežimo (2 tvarkymoplotas), Amalvo pelkiųmasyvo pakraščionatūralaus hidrologiniorežimo (3 tvarkymoplotas), Amalv÷sžemupio ir jo aplinkojeesančių drenuojamųžemių (4 tvarkymoplotas) atkūrimogalimybių ir poveikioaplinkin÷ms teritorijomsstudijas6.1. parengti Amalvoežero ir jo baseinosteb÷senos programąŽuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcijaŽuvinto biosferosrezervatodirekcija,AplinkosministerijosGamtos apsaugosdepartamentas2007-2008 metai I2008-2009 metai III2008 metai I6.2. vykdyti Amalvoežero ir jo baseinosteb÷senąŽuvinto biosferosrezervatodirekcija2008-2011 metai I¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios2KPP AAP – Kaimo pl÷tros 2007-2013 m. programos Agrarin÷s aplinkosaugos priemon÷³ tik už priemon÷s įgyvendinimą valstybin÷s reikšm÷s miškuoseV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲFUNKCIJOS6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Žuvinto biosferos rezervatodirekcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių Amalvo pelkiųmasyve palankios apsaugos būkl÷s užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Žuvinto

iosferos rezervato direkcija atsakinga už Gamtotvarkos plano 2.2, 3.3, 3.5 ir 3.7 priemon÷senumatytų techninių projektų parengimą. VĮ Marijampol÷s miškų ur÷dija, vykdydama kompleksinęmiškų ūkio veiklą valstybin÷s reikšm÷s miškuose, organizuoja Gamtotvarkos plano 3.4, 3.6 ir 3.8priemon÷se numatytų techninių projektų įgyvendinimą (darbams finansuoti siūloma prašyti pagalKaimo pl÷tros 2007-2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijomsmiškuose).M÷lyngurklių apsaugai svarbios teritorijos išvalymo nuo menkavert÷s sumed÷jusios augalijosdarbus organizuoja VĮ Marijampol÷s miškų ur÷dija.Žuvinto biosferos rezervato direkcija teikia metodinę paramą VĮ Marijampol÷s miškų ur÷dijairengiant paraiškas finansavimui iš Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai gauti, taip patkonsultuoja d÷l paukščių buveinių būkl÷s palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo irkonkrečių darbų vietų, kad nebūtų pakenkta saugomiems paukščiams.Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminioaukštapelk÷s buveinių (4, 5, 6 tvarkymo plotuose) išvalymo nuo sumed÷jusios augalijos darbųorganizavimą panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Žuvinto biosferosrezervato direkcija, suderinusi su VĮ Marijampol÷s miškų ur÷dija, vykdo darbų įgyvendinimopriežiūrą.Kitų Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Žuvinto biosferos rezervatodirekcija. Gamtotvarkos plano priemones įgyvendinančių fizinių asmenų pareigos ir atsakomyb÷bus nustatytos Žuvinto biosferos rezervato direkcijos su jais sudaromose sutartyse.VI. LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONöMS ĮGYVENDINTI7. Preliminarus l÷šų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimuipateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytųpriemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstyb÷s biudžeto, Europos Sąjungosstruktūrinių fondų, Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai l÷šos, VĮ Marijampol÷s miškų ur÷dijosprivalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiamsobjektams tvarkyti) skiriamos l÷šos, taip pat teis÷s aktų nustatyta tvarka gautos kitos l÷šos.VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBöSENOS TVARKA8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemon÷s ištikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliarinatūralių buveinių ir rūšių buveinių kokyb÷s, dydžio ar rūšių individų gausos steb÷sena. Jeisteb÷senos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būtitikslinamas.9. Gamtotvarkos plano peržiūros turi būti atliekamos 2009 ir 2011 metais.10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Priešatliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių ar rūšių būklę, kitųsuinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Žuvinto biosferos rezervatodirekcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prieAplinkos ministerijos.11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami,nurodomos pagrįstos priežastys;11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;11.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;11.4. pasiekti rezultatai;11.5. suinteresuotų asmenų ind÷lis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt;11.6. būtinyb÷ pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

AMALVO PELKIŲ MASYVO GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJIINFORMACIJA(Marijampol÷s apskritis, Marijampol÷s rajono savivaldyb÷)Galioja: 2007-2011 m.Reng÷jai:dr. Julius Taminskasdr. Rita Linkevičien÷dr. Dalyt÷ Matulevičiūt÷dr. Valerijus Rašomavičiusdr. Rasa Šimanauskien÷Jevgenijus ŽikulinasVILNIUS, 2006

2SANTRAUKAPlanuojama teritorija yra pietvakarių Lietuvoje, Marijampol÷s apskrityje, Marijampol÷ssavivaldyb÷je, Marijampol÷s ir Igliaukos seniūnijose. Planuojama teritorija apima tris Žuvintobiosferos rezervato zonas: Amalvo botaninį–zoologinį draustinį ir iš šiaurrytin÷s ir pietin÷s pus÷s priejo prisišliejančias dvi ekosistemų atkūrimo zonas. Gamtotvarkos plane ši teritorija vadinama Amalvopelkių masyvu.Vidutinis kritulių kiekis Amalvo pelkių masyve ir jo apylink÷se apie 600 mm, iš kurių apie400 mm iškrenta vegetaciniu laikotarpiu, o apie 200 mm – šaltuoju sezonu. Vidutin÷s metų orotemperatūros klimatin÷ norma (1961–1990 m.) Marijampol÷je yra 6.4°C, šilčiausio liepos m÷nesio –16.5°C, šalčiausio sausio m÷nesio – –5°C. Amalvo pelkių masyve vis dažniau pasitaiko tokiosklimatin÷s sąlygos, kai kritulių ir garavimo skirtumas mažesnis nei 250 mm, ir mitybos sąlygos vismažiau palankios aukštapelkių ekosistemoms.Planuojamos teritorijos prekvartero storym÷ sudaryta iš kreidos sistemos konjakio aukšto(storis ~85 m) nuos÷dų, kurias dengia ~90 m kvartero nuogulų, kurių paviršiuje susiklostę durp÷s.Teritorijai būdinga vienasluoksn÷ kvartero storym÷s hidrogeologin÷ sandara, pjūvyje vyraujamoreninis priemolis su sm÷lio lęšiais. Amalvo pelk÷ formuoja vieną iš intensyvaus gruntinio vandensdrenažo Dovin÷s baseine zonų, aeracijos zonos storis siekia iki 1 m. Tarpmoreninio vandeningojokomplekso pjezometrinis lygis Dovin÷s bei Amalvo ir Žuvinto ežerų aplinkoje yra žemiausias baseine.Amalvo pelkių masyvas slūgso galinių morenų kalvagūbrio tarpgūbryje, išlygintameuždumbl÷jusio ir užpelk÷jusio ežero nuos÷dų, kurio liekaninis darinys yra dabartinis Amalvo ežeras.Ant ežerinių nuos÷dų slūgso žemapelkinio tipo durp÷s, centrin÷je ir vakarin÷je dalyje pelk÷ jau įženg÷į aukštapelkinę stadiją, o rytin÷je dar vyrauja žemapelkinis raistas ir plynraistis, kurie nusausinti tankiumelioracinių kanalų tinklu. Aukštapelk÷ užima 47%, žemapelk÷ – 44%, tarpinio tipo pelk÷ – 9%durpyno teritorijos. Teritorijos pakraščiuose durpžemius keičia kitų tipų dirvožemiai – paprastieji irgl÷jiškieji išplautžemiai, salpžemiai, pasotintieji šlynžemiai ir puveningieji šlynžemiai.Amalvo pelkių masyvas priklauso Šešup÷s dešiniojo intako Dovin÷s baseinui. Per teritorijąteka Dovin÷ bei jos dešinysis intakas Amalv÷–Šlavanta, šiaurrytiniame pakraštyje telkšo Amalvoežeras. Natūralus hidrografinis tinklas sudaro tik 18%. Šiaurrytin÷je teritorijos dalyje įrengtasAmalvos žiemos polderis, pietin÷–pietvakarin÷ dalis pateko į Dovin÷s baseino dalies nusausinimoprojektą, kuris įgyvendintas XX a. 7–8 dešimtmečiais. Šiuo metu ekosistemų atkūrimo zonose, plytiXX a. viduryje susiformavęs kaimiškasis kraštovaizdis – melioracijos kanalų suskaidytos kultūrin÷spievos bei pas÷liai, kurie pakeit÷ anksčiau medžiais ir krūmais užaugusius plotus. Centrin÷jeplanuojamos teritorijos dalyje išliko natūrali įvairaus tankumo pušynais su beržų priemaiša apaugusiaukštapelk÷, kurios pakraščiai d÷l sausinimo įtakos prad÷jo užaugti lapuočiais ir krūmais.Amalvo pelkių masyve išlikę 4 europin÷s svarbos buvein÷s. Didžiausią plotą (110 ha) užimadegradavusi aukštapelk÷ (7120), Amalv÷s up÷s sl÷nį ir vakarinę bei pietinę Amalvo apyežerio dalįužima tarpin÷s pelk÷s ir liūnai (7140), pietrytin÷je Amalvo botaninio–zoologinio draustinio dalyjesusitelkę pelk÷ti lapuočių miškai (9080) ir pelkiniai miškai (91D0). Šiose buvein÷se aptinkamos įLietuvos raudonąją knygą įrašytos kimininio saidryno (Sphagno tenelli–Rhynchosporetum albae)bendrija ir augalų rūšis raudonoji gegūn÷ (Dactylorhiza incarnata). Amalvo pelkių masyve aptinkami5 Lietuvos raudonosios knygos rūšių paukščiai: m÷lyngurkl÷ (Luscinia svecica), švygžda (Porzanaporzana), tetervinas (Tetrao tetrix), pievin÷ ling÷ (Circus pygargus), plovin÷ vištel÷ (Porzana parva).Šios paukščių rūšys įtrauktos ir į ES Paukščių direktyvos I, II ir IV priedus. Amalvo pelkių masyveaptinkama dar viena ES Paukščių direktyvos I priedo rūšis nendrin÷ ling÷ (Circus aeruginosus).Min÷ti paukščiai aptinkami įvairiose pelkinio masyvo vietose, tiek natūraliose, tiek antropogenin÷sebuvein÷se.Pagrindin÷s gr÷sm÷s gamtotvarkos plano objektams – vertingoms paukščių rūšims ireuropin÷s svarbos pelkių buvein÷ms – kyla d÷l durpių klodo saus÷jimo ir teritorijos užaugimo pelk÷msnebūdinga medžių ir krūmų augalija, sąlygojamo šiaurin÷je ir pietin÷je planuojamos teritorijos dalyseveikiančių melioracinių sistemų.Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos plano tikslai: 1) išsaugoti paukščių apsaugai svarbiasteritorijas; 2) atstatyti pažeistas europin÷s svarbos buveines; 3) išsaugoti bei atstatyti Amalvo pelkiųmasyvo bioįvairovę bei tradicinį kraštovaizdį; 4) skatinti darnų Amalvo pelkių masyvo naudojimą irpažinimą.

3Šių tikslų įgyvendinimui numatyti tokie gamtotvarkos plano uždaviniai: 1) tinkamai tvarkyti154 ha švygždų apsaugai svarbių teritorijų; 2) išlaikyti nemaž÷jantį tetervinų skaičių; 3) tinkamaitvarkyti 160 ha m÷lyngurklių apsaugai svarbių teritorijų valstybin÷s nuosavyb÷s žem÷je; 4) parengtiprielaidas įgyvendinti reikiamus degradavusios aukštapelk÷s buvein÷s (7120) atstatymo veiksmusvakariniame ir šiaur÷s vakariniame Amalvo botaninio–zoologinio draustinio vakariniame iršiaurvakariniame pakraštyje; 5) atkurti būdingą sumed÷jusios aukštapelk÷s augmenijos struktūrądegradavusioje aukštapelk÷je dešiniajame Dovin÷s krante; 6) atstatyti natūralų vandens lygio režimądegradavusioje aukštapelk÷je dešiniajame Dovin÷s krante; 7) degradavusioje pelk÷je kairiajameDovin÷s krante besiformuojančią pelkinių miškų buveinę (91DO) palikti natūraliam vystymuisi; 8)išanalizuoti Amalvos žiemos polderio renatūralizavimo galimybes ir poveikį aplinkin÷ms teritorijoms;9) išanalizuoti Amalv÷s upelio renatūralizavimo galimybes ir poveikį aplinkin÷ms teritorijoms; 10)išanalizuoti pietvakarinio pelkių masyvo pakraščio renatūralizavimo galimybes ir poveikį aplinkin÷msteritorijoms; 11) skatinti diegti agrarin÷s aplinkosaugos priemones Amalvo pelkių masyvo ir gretimoseteritorijose; 12) pl÷toti aplinkosauginį švietimą; 13) pl÷toti pažintinį turizmą; 14) parengti ir vykdytiAmalvo ežero monitoringo programą.Visoms numatytoms gamtotvarkos priemon÷ms įgyvendinti preliminariai reikia 1 058 370 Lt,iš šios sumos vykdomosioms gamtotvarkos priemon÷ms – 340 900 Lt.

4I. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS1.1. Teritorijos pad÷tis ir ribosAmalvo pelkių masyvas yra pietvakarių Lietuvoje, centrinio taško geografin÷s koordinat÷sLKS–94 koordinačių sistemoje yra 54°31'20" šiaur÷s platumos ir 23°33'23" rytų ilgumos(X=6042936.885, Y=471275.000). Planuojamos teritorijos plotas – 3638 ha.Amalvo pelkių masyvas yra Marijampol÷s apskrityje, Marijampol÷s savivaldyb÷je,Marijampol÷s ir Igliaukos seniūnijose (1 pav.). Artimiausia gyvenviet÷ – Igliaukos seniūnijos Daukšiųmiestelis, nuo jo iki planuojamos teritorijos pakraščio yra ~0.4 km, iki centro – ~6 km .Amalvo pelkių masyvas yra Žuvinto biosferos rezervate. Į planuojamą teritoriją įeina trysrezervato zonos (1 br÷ž.):1) Amalvo botaninis–zoologinis draustinis – išlikusi pelk÷s dalis ir Amalvo ežeras (1479 ha);2) ekosistemų atkūrimo zona – nusausinta šiaurrytin÷ Amalvo pelk÷s dalis (638 ha);3) ekosistemų atkūrimo zona – nusausinta pietin÷ Amalvo pelk÷s dalis (1521 ha).Žuvinto biosferos rezervato zonavimas patvirtintas LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1817 D÷lŽuvinto biosferos rezervato įsteigimo, Žuvinto biosferos rezervato nuostatų, Žuvinto biosferosrezervato ir jo zonų ribų plano patvirtinimo 2002-11-19.1 pav. Amalvo pelkių masyvo lokalizacija.1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarbaPlanuojamoje Amalvo pelkių masyvo teritorijoje yra dvi skirtingo apsaugos statuso Žuvintobiosferos rezervato zonos – konservacin÷ (botaninis–zoologinis draustinis) ir ekosistemų atkūrimozona. Veiklą Žuvinto biosferos rezervate, kuriame yra Amalvo pelk÷, reglamentuoja Žuvinto biosferosrezervato nuostatai patvirtinti LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1817 2002-11-19. Pagal šiuos nuostatusnustatyti tokie veiklos apribojimai planuojamoje teritorijoje:1. Amalvo ežere galima tik m÷g÷jiška poledin÷ žvejyba įstatymų ir kitų teis÷s aktų,reglamentuojančių Amalvo pelkių m÷g÷jišką žvejybą, nustatyta tvarka.2. Botaninio–zoologinio masyvas draustinio teritorijoje taikomi veiklos apribojimai, nurodyti Specialiųjųžem÷s ir miško naudojimo sąlygų XLV skyriuje (LR Vyriausyb÷s nutarimas Nr. 343 1992-05-12):a) pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą (Nr. IX-628, 2001-12-04) žem÷s naudmenų, esančiųbotaniniuose–zoologiniuose draustiniuose, sud÷tis keičiama tik pagal projektus, suderintus suAplinkos ministerija;b) miškai, esantys botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriamipagal miškotvarkos projektus, suderintus su Aplinkos ministerija;c) botaninių–zoologinių draustinių teritorijoje draudžiama:o įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;o keisti hidrologinį režimą, sausinti žemę;o keisti upių ir ežerų vandens lygį;o apsodinti miško laukymes, natūralias pievas ir ganyklas mišku;o tręšti, kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, transformuoti jas į kitas žem÷s naudmenas;o naudoti pesticidus;o statyti rekreacinius pastatus;o įveisti naujų rūšių gyvūnus ir augalus;o statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius,vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus, turistines trasas,poilsio ir transporto aikšteles, nesuderinus šių darbų su Aplinkos ministerija;d) botaninių–zoologinių draustinių miškuose draudžiama:

5o vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus, sakinti mišką sklypuose, kuriuose augasaugomi medynai, augalų bendrijos, gyvena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai;o dirbti miško ūkinius darbus neįšalus gruntui sklypuose, kur auga augalai tų rūšių, kuriosįrašytos į Lietuvos raudonąją knygą;o vykdyti plynus kirtimus pelk÷se, V, Va boniteto medynuose;o sodinti medžius tų rūšių, kurios neatitinka miškų augimviečių;e) žem÷s, esančios botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose, savininkai ir naudotojai negalitrukdyti lankyti saugomų objektų.3. Ekosistemų atkūrimo zonoje gamtin÷s ekosistemos atkuriamos pagal nustatyta tvarka parengtastvarkymo programas.Konservacin÷s zonos vertyb÷ – išlikusi Amalvo pelk÷s dalis ir ežeras – botaniniu ir zoologiniupožiūriais vertinga teritorija, Žuvinto ekosistemos dalis.Amalvo pelk÷s teritorija (kartu su Žuvinto ir Žaltyčio pelk÷mis) yra paukščių apsaugai svarbiteritorija, patvirtinta LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 399 D÷l Lietuvos Respublikos saugomų teritorijųarba jų dalių, kuriose yra Paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščiųapsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo 2004-04-08. Teritorijos kodas Europos ekologinio tinkloNATURA 2000 duomenų baz÷je – LTALYB003. Šiame nutarime pažym÷ta, kad teritorijoje aptinkamieuropin÷s svarbos saugomų rūšių paukščiai: nendrin÷s ling÷s (Circus aeruginosus), pievin÷s ling÷s(Circus pygargus), tetervinai (Tetrao tetrix), švygždos (Porzana porzana), plovin÷s vištel÷s (Porzanaparva), gerv÷s (Grus grus), tikučiai (Tringa glareola), vidutiniai geniai (Dendrocopos medius),baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), m÷lyngurkl÷s (Luscinia svecica), meldin÷s nendrinuk÷s(Acrocephalus paludicola), didieji baubliai (Botaurus stellaris). Taip pat tai yra migruojančių vandenspaukščių sankaupų vieta.2006 06 23 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-310 patvirtintas Žuvinto biosferosrezervato tvarkymo planas, pagal kurį, siekiant atkurti Amalvo pelk÷s ekosistemą, numatoma:1. Atkurti aktyvią aukštapelkę degradavusios aukštapelk÷s masyvo vietoje ekosistemų atkūrimozonoje, šiauriau Dovin÷s up÷s (miškų ūkio paskirties žem÷je) pašalinant sumed÷jusią augaliją(išskyrus pelkines pušų formas) ir renatūralizuojant hidrologinį režimą (panaikinant melioraciniusgriovius);2. Atkurti pelkinių miškų buveines degradavusios žemapelk÷s masyve ekosistemų atkūrimo zonoje,piečiau Dovin÷s up÷s (miškų ūkio paskirties žem÷je), renatūralizuojant hidrologinį režimą(melioraciniai grioviai paliekami savaiminei renatūralizacijai);3. Palaikyti ir rekonstruoti Amalvo pelkę juosiančius apsauginius pylimus, pašalinti ant jų augančiąsumed÷jusią augaliją;4. Ekosistemų atkūrimo zonoje nevykdyti naujų melioracinių projektų, išskyrus tuos, kurie vykdomitinkamos aukštapelk÷s hidrologinio režimo būkl÷s užtikrinimui;5. Ekosistemų atkūrimo zonos agrarin÷se teritorijose palaikyti atvirą kraštovaizdį, skatinant išsaugotipievas ir ganyklas, didinti ekstensyvaus naudojimo pievų plotus;6. Išaiškinti Amalvo ežero blogos ekologin÷s būkl÷s priežastis ir imtis reikiamų priemonių šio ežeroekologinei būklei pagerinti;7. Parengti galimybių studijas Amalvos upelio žemupio renatūralizavimo, Amalvos pelk÷s apypelkiomelioracin÷s sistemos atskyrimo bei ekosistemų atkūrimo zonos agrarinių teritorijų hidrologiniorežimo renatūralizavimo galimyb÷ms išaiškinti. Amalvo pelk÷s ekosistemos atkūrimas turi būtivykdomas pagal nustatytąja tvarka parengtus bei patvirtintus gamtotvarkos planus ir techniniusprojektus.Siekiant atstatyti ir išsaugoti natūralias buveines reikia ūkiniu požiūriu nesvarbiose teritorijoserenatūralizuoti melioracijos pakeistą hidrologinį režimą ir hidrografinį tinklą bei iškirsti pelkin÷msbuvein÷ms nebūdingas medžių bei krūmų rūšis. Siekiant sudaryti palankias sąlygas vertingomspaukščių rūšims reikia numatytose vietose palaikyti atskiroms rūšims reikalingą augalijos tipą (pievas,krūmynus ir pan.).

61.3. Teritorijos fizin÷s–geografin÷s sąlygos:1.3.1. Klimatin÷s ypatyb÷sAmalvo pelkių masyvo teritorija priklauso Vidurio žemumos klimatinio rajono Nemunožemupio parajoniui. Vidurio Lietuvos klimatiniame rajone vieni svarbiausių procesų, lemiančiųklimato ypatumus, yra adiabatinis oro leidimasis nuo gretimų aukštumų bei blogos nuot÷kio sąlygos irdirvožemių perdr÷kimas. Nemuno žemupio parajoniui būdinga 6.3–6.7°C vidutin÷ metų orotemperatūra, 650–750 mm kritulių kiekis per metus bei maždaug 75–90 dienų trukm÷s laikotarpis susniego danga per metus. Šilčiausias m÷nuo šiame klimatiniame parajonyje yra liepa (16.5–17.5°C), ošalčiausias – sausis (–5.0 – –4.4°C).Kritulių kiekis. Vidutinis metinis kritulių kiekis Marijampol÷s paprastojoje klimato stotyje(PKS) 1925–2004 m. yra 566 mm, iš kurių 411 mm – šiltojo (04–10 m÷n.) ir 155 mm – šaltojo (11–03m÷n.) metų sezono krituliai. Metinio kritulių kiekio svyravimų amplitud÷ – 421 mm (nuo 331 mm1953 m. iki 752 mm 1995 m.), šiltojo sezono – 360 mm (nuo 203 mm 1976 m. iki 563 mm 1935 m.), ošaltojo – 217 mm (nuo 60 mm 1954 m. iki 277 mm 1995 m.). Bendras metinis ir šaltojo sezonokritulių kiekis per visą steb÷jimų laikotarpį nuolat did÷ja (trendo krypties koeficientas abiem atvejais~0,9), tačiau šiltuoju sezonu kritulių kiekis šiuo metu šiek tiek sumaž÷jęs (–0,02).Išskirti ilgalaikių kritulių kiekio kaitos trendų ir svyravimo ciklų pagal Žuvinto PKS duomenisnegalima, d÷l pernelyg trumpo steb÷jimų laikotarpio. Vidutinis metinis kritulių kiekis Žuvinto PKS1992–2004 m. buvo 611.6 mm (šiuo laikotarpiu Marijampol÷s PKS – 616.5 mm), šiltojo sezono –396.6 mm (Marijampol÷s PKS – 418.5 mm), šaltojo – 215 mm (Marijampol÷s PKS 198 mm).Lyginant pastarųjų 13 metų (1992–2004 m.) atskirų m÷nesių kritulių kiekio steb÷jimųduomenis su 1961–1990 m. Marijampol÷s meteorologin÷s stoties (MS) klimatine norma, labiausiaipadid÷jo kritulių kiekis vasario (18 mm Žuvinte, 12 mm Marijampol÷je), kovo (atitinkamai 12 ir 8mm) ir spalio (po 15 mm) m÷nesiais, labiausiai sumaž÷jo kritulių kiekis rugpjūčio m÷nesį (15–16mm). Mažiausiai nukrypimų nuo klimatin÷s normos buvo birželio, rugs÷jo ir gruodžio m÷nesiais.Mažiausiai kritulių 1992–2004 m. iškrito vasarį (vidutiniškai 40 mm Žuvinte ir 34 mmMarijampol÷je), o daugiausia liepą (77 mm Žuvinte ir 87 mm Marijampol÷je).Taigi vidutinis kritulių kiekis Amalvo pelkių masyve pastaraisiais dešimtmečiais yra apie 600mm, iš kurių apie 400 mm iškrenta vegetaciniu laikotarpiu, o apie 200 mm – šaltuoju sezonu. Metinis,ypač vegetacijos laikotarpio, kritulių kiekis ypač svarbus aukštapelkių ekosistemoms. Nustatyta, kadaukštapelk÷s nesusidaro ten, kur metinio kritulių kiekio ir garavimo skirtumas mažesnis nei 250 mm.Amalvo pelkių masyve vis dažniau pasitaiko tokios klimatin÷s sąlygos. Maž÷jant šiltojo laikotarpiokritulių kiekiui ir did÷jant garavimui (d÷l padid÷jusios vegetacijos periodo oro temperatūros) Amalvopelkių masyvo vandens režimas vis mažiau palankus aukštapelkių ekosistemoms.Oro temperatūra. Vidutin÷s metų oro temperatūros klimatin÷ norma (1961–1990 m.)Marijampol÷je yra 6.4°C, šilčiausio liepos m÷nesio – 16.5°C, šalčiausio sausio m÷nesio – –5°C.Vidutin÷s 1931–1960 m. ir 1961–1990 m. laikotarpių oro temperatūros skirtumas šiame regionesudaro 0.0°C, tod÷l metin÷s oro temperatūros vidurkis, nurodomas visuose ankstesniuose šaltiniuose,netur÷jo ženkliai pasikeisti.Vidutin÷ maksimali oro temperatūra 1992–2004 m. viršijo klimatinę normą 1.0°CMarijampol÷je ir 1.3°C Žuvinte. Mažiausi vidutin÷s maksimalios temperatūros klimatin÷s normos ir1993–2004 m. vidurkio skirtumai buvo lapkričio ir gruodžio m÷nesiais (0.0–0.2°C), o didžiausi – sausįir vasarį (2.2–2.6°C). Šio laikotarpio vidutin÷ minimali temperatūra Žuvinte buvo lygi normai (2.4°C),o Marijampol÷je 0.9°C didesn÷. Didžiausi skirtumai – sausį ir vasarį – nuo 1.9 iki 3.4°C.Didžiausi skirtumai tarp paros maksimalios ir minimalios oro temperatūros buvo geguž÷sm÷n. (klimatin÷ norma – 11.2°C, Žuvinte – 13.3°C, Marijampol÷je – 11.7°C), mažiausi lapkričio irgruodžio m÷nesiais (klimatin÷ norma – 4.1°C, Žuvinte – 5.2°C, Marijampol÷je – 4.3°C).1.3.2. Geologin÷s ypatyb÷sPlanuojamos teritorijos prekvartero storym÷ sudaryta iš kreidos sistemos konjakio aukšto(storis ~85 m) nuos÷dų: baltosios kreidos su opokos lizdais ir kreidos mergelių tarpsluoksniais. Jasdengia ~90 m kvartero nuogulų, kurių paviršiuje susiklostę biogenin÷s holoceno nuos÷dos – durp÷s.Daugiausiai aukštapelkinio tipo durpių (iki 2.3 m storio) yra centrin÷je ir vakarin÷je pelkinio masyvo

7dalyje. Vidutinis jos susiskaidymas – 17%. Žemapelkinio tipo durp÷s sluoksnio storis – 1.45 m.,susiskaidymas – 15%, po durp÷s sluoksniu yra didelio storio (iki 5.6 m) sapropelio sluoksnis.Hidrogeologiniu požiūriu Amalvo pelkių masyvas yra Baltijos artezinio baseine, Baltarusijos–Mozūrijos antekliz÷s šlaite. Vandentiekai didesnę praktinę reikšmę turi tik kvartero ir kreidosvandeningieji kompleksai, kurie Dovin÷s baseine plyti ištisai. Dovin÷s baseinui būdinga kvarterostorym÷s daugiasluoksn÷ hidrogeologin÷ sandara: moreninis priemolis, susisluoksniavęs suvandeningosiomis tarpmorenin÷mis nuogulomis, paviršiuje slūgsant mažiau laidiems molingiemsdariniams (pietin÷ baseino dalis). Tačiau lokaliai, dažniau šiaurin÷je baseino dalyje, kur yra irplanuojama teritorija, stebima vienasluoksn÷ storym÷, kai pjūvyje vyrauja moreninis priemolis sumenkais sm÷lio lęšiais.Gruntinis vandeningasis horizontas slūgso pačiame kvartero dangos viršuje, ant pirmo ištisiniovandeniui nelaidaus sluoksnio. Užpelk÷jusiuose Dovin÷s baseino plotuose jis dažniausiai aslojamasBaltijos moreniniu priemoliu ir priesm÷liu, kartais limnoglacialiniu moliu. Gruntinis vanduosusikaupęs įvairaus grūduotumo sm÷lyje, žvirgžde–gargžde, durp÷je ir priemolio paviršiaus plyšiuose.Amalvo pelk÷ formuoja vieną iš intensyvaus gruntinio vandens drenažo zonų, įtakojančių visoDovin÷s baseino gruntinio vandens srauto kryptis ir jų intensyvumą. Pelk÷tuose Dovin÷s baseinoplotuose gruntinis vanduo slūgso negiliai, aeracijos zonos storis siekia tik iki 1 m.Tarpmoreninio vandeningojo komplekso pjezometrinis lygis Dovin÷s baseine kinta nuo 64 iki184 m absoliutaus aukščio. Pjezometrinis lygis baseine leidžiasi link Dovin÷s up÷s bei Amalvo irŽuvinto ežerų ir jų aplinkoje pasiekia žemiausias reikšmes.

81.3.3. Geomorfologin÷s ypatyb÷sAmalvo pelkių masyvas slūgso Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukšt÷s Daukšių–Klebiškio mikrorajono galinių morenų kalvagūbrio tarpgūbryje, išlygintame užpelk÷jusio ežeronuos÷dų, kurio liekaninis darinys yra dabartinis Amalvo ežeras. Ant ežerinių nuos÷dų slūgsožemapelk÷s tipo durp÷s, centrin÷je ir vakarin÷je dalyje pelk÷ jau įženg÷ į aukštapelk÷s stadiją, rytin÷jedar vyrauja žemapelkinis raistas ir plynraistis, kurie nusausinti tankiu melioraciniu kanalu tinklu.Ties Amalvo pelkių masyvu susikerta du Vidurio žemumoje tarp Šešup÷s ir Nemunoiškylantys gūbriai – Veiverių ir Šilavoto (dar vadinamas Išlaužo–Igliaukos gūbriu). Amalvo pelk÷sapylink÷se plyti kalvotas–daubotas moreninis ir keiminis reljefas. Aplinkin÷s kalvos pakyla iki 105–110 m absoliutinio aukščio. Amalvo pelkių masyvo paviršius lygus, aukštis virš jūros lygio didžiojojedalyje neviršija 90 m. Tik į vakarus nuo Amalvo ežero augančios aukštapelk÷s centras pakilęsaukščiau 90 m virš jūros lygio. Amalvo ežero altitud÷ – 86.3 m, jo didžiausias gylis – 2.9 m.1.3.4. Dirvožemių ypatyb÷sAmalvo pelkių masyvo dirvožemiai – tai aukštapelk÷s, žemapelk÷s ir tarpin÷s pelk÷sdurpžemiai. Pagal durpių klodą pelkių masyvas n÷ra vienalytis. Aukštapelk÷ užima 47%, žemapelk÷ –44%, tarpinio tipo pelk÷ – 9% durpyno teritorijos. Aukštapelkinio tipo durp÷s klodas išskirtasvakarin÷je, šiaurvakarin÷je durpyno dalyje bei nedidelis plotelis pietryčiuose. Didžiausi žemapelkin÷sdurp÷s plotai yra pietin÷je ir rytin÷je durpyno dalyje bei šiauriniame ir vakariniame pakraštyje.Mišraus tipo durp÷s susiklostę durpyno centre bei ties vakarine durpyno riba. Didžiausias durpių klodostoris yra 5.5 m, vidutinis – 2.2 m. Durp÷s susiskaidymo laipsnis svyruoja nuo 5 iki 50% (vidutinis –20%), peleningumas – nuo 2.1 iki 40.2% (vidutinis – 7.2%), natūrali dr÷gm÷ – 81.0–98.2% (vidutin÷ –89.4). Po durpių sluoksniu slūgso sm÷lis ir iki 5.6 m storio sapropelio sluoksnis.Pačiuose planuojamos teritorijos pakraščiuose durpžemius keičia kitų tipų dirvožemiai –paprastieji ir gl÷jiškieji išplautžemiai šiauriniame pakraštyje, salpžemiai šiaurvakariniame kampe prieŠlavantos, pasotintieji šlynžemiai prie rytin÷s teritorijos ribos ir puveningieji šlynžemiaipietvakariniame kampe.1.3.5. Hidrografin÷s ir hidrologin÷s ypatyb÷sAmalvo pelkių masyvas priklauso Šešup÷s dešiniojo intako Dovin÷s baseinui. Per teritorijąteka Dovin÷ bei jos dešinysis intakas Amalv÷–Šlavanta (aukščiau Amalvo ežero up÷ vadinamaŠlavanta, žemiau – Amalve). Planuojamoje teritorijoje yra 7.5 km ilgio Dovin÷s atkarpa nuo 22.2 iki14.7 km aukščiau žiočių bei Amalv÷s–Šlavantos atkarpa nuo 8.7 km iki žiočių. Up÷s dalija pelkę įRinguv÷l÷s (šiaurvakarin÷je dalyje), Panausupio (pietvakariuose), Amalviškių (rytuose) ir Plynių(pietuose) palias.Per teritoriją tekanti Dovin÷ (žemiau Amalv÷s–Šlavantos žiočių) drenuoja 517.2 km² baseiną.Amalv÷s–Šlavantos baseino dydis – 137.4 km², Šlavantos baseino (aukščiau Amalvo ežero) – 88.7km². Šiaurrytin÷je planuojamos teritorijos pus÷je telkšo 193 ha ploto Amalvo ežeras. Maksimalusežero gylis – 2.9 m, vidutinis – 1.0 m, ežero tūris – 1896.9 tūkst. m³, ežero baseinas – 128.5 km².Planuojamos teritorijos hidrografinis tinklas buvo prad÷tas pertvarkyti jau XX a. pradžioje,pagal 1909 m. kultūrtechniko Ušakovo grup÷s sudarytą melioracijos projektą. Kertant Dovin÷s vingįbuvo iškastas Varnupių perkasas. Buvo ištiesinta 2.76 km Dovin÷s vagos aukščiau Amalv÷s žiočių.Up÷s atkarpos ilgis sutrump÷jo daugiau nei du kartus, o nuolydis padid÷jo nuo 0.00013 iki 0.00022.Vandens lygis visame pelkių masyve pažem÷jo. Tačiau neprižiūrimas melioracijos tinklas ilgainiuisunyko ir vandens režimas beveik atsistat÷.Tyrin÷jimo bei projektavimo darbai, susiję su Amalvo pelkių masyvo melioracija v÷l prad÷ti1951 m. XX a. 6–8 dešimtmečiais nusausinta planuojamos teritorijos šiaurrytin÷ ir pietin÷–pietvakarin÷ dalis – dabartin÷s Žuvinto biosferos rezervato ekosistemų atkūrimo zonos.Pirmiausia buvo sudarytas šiaurrytin÷s planuojamos teritorijos dalies – Šlavantos baseino –nusausinimo projektas ir įgyvendintas, įrengiant čia Amalvos žiemos polderį. Šlavantos vaga buvonukreipta pelk÷s pakraščiu. Polderyje įrengta siurblin÷, reguliuojanti vandens lygį privedamajamekanale (esant vandens lygio altitudei 83.0–83.5 m siurbliai pažemina jį iki 82.2 m). Prieš melioraciją

9paviršinio pelk÷s vandens lygio altitud÷ buvo 86.2 m. Atsižvelgus į Gamtos apsaugos komitetorekomendacijas, atsisakyta sausinti ~150 m juostą projektuojamo Amalvos polderio pietvakariuose.Pietin÷–pietvakarin÷ planuojamos teritorijos dalis pateko į Dovin÷s baseino daliesnusausinimo projektą, kuris buvo prad÷tas rengti 1957 m. ir įgyvendintas XX a. 7–8 dešimtmečiais.Natūralaus hidrografinio tinklo Amalvo pelkių masyve likę nedaug, tokios vagos sudaro tik18%. Natūralių Amalvo pelk÷s upelių ilgis yra 9.9 km, melioracinių kanalų ir ištiesintų vagų ilgis –46.1 km. Planuojamos teritorijos hidrografinio tinklo tankis – 1.65 km/km².Amalvo ežero vandens lygiui palaikyti Amalv÷s sl÷nyje buvo įrengtas šliuzas reguliatorius. Išpradžių įrengtas 85.60 m altitud÷s šliuzas, 1977 m. parengtas rekonstrukcijos projektas, po kuriospalaikomas 86.00 m altitud÷s minimalus Amalvo vandens lygis.Amalvo pelkių masyvą pagal melioracijos pobūdį ir naudojimą galima skirstyti į tokias dalis:1) Amalvos žiemos polderis;2) Amalvo botaninis–zoologinis draustinis;3) degradavusi pelk÷ dešiniajame Dovin÷s krante;4) degradavusi pelk÷ kairiajame Dovin÷s krante.Amalvos žiemos polderis įrengtas šiaur÷s rytin÷je ir šiaurin÷je Amalvo pelkių masyvo dalyje(žr. 1 schemą). Didžiausią šios teritorijos dalį užima buvusi žemapelk÷, kurioje dr÷gm÷s pertekliųužtikrindavo aukštas Amalvo ežero, Šlavantos ir Bebriūt÷s upelių vandens lygis. Pelk÷ didesnę metųdalį būdavo apsemta paviršinio vandens. XX a. 8–me dešimtmetyje, iškasus sausinamuosius kanalus irpastačius 638 ha ploto žiemos polderį, šioje teritorijoje buvo įrengtos kultūrin÷s pievos ir ganyklos.Užtvenkus Šlavantą, nu÷mus viršutinį durpių sluoksnį ir pažeminus polderyje vandens lygį, dalispolderio atsidūr÷ žemiau Amalvo ežero lygio. Įrengiant polderį Šlavanta buvo nukreipta pelk÷spakraščiu, sunaikinant 2.2 km natūralios vagos atkarpą. Natūrali išliko tik 0.4 km Šlavantos žemupioatkarpa, tačiau ji polderio pylimais atskirta nuo maitinančio baseino. Dabartin÷s sureguliuotosŠlavantos vagos nuolydis 0.0001, ji nuolat patvenkta Amalvo ežero.Šiaurrytiniu ir rytiniu pakraščiu, prieš polderio pylimą, iškastas nuvedamasis kanalas Š–2,kuriuo vanduo nuteka į Šlavantą. Pagrindinis polderio kanalas Š–1, surenkantis vandenį iš nuvedamųjųgriovių, atlieka ir rezervuaro funkciją. Jame sukauptas vandens perteklius siurbliais perkeliamas įkanalą Š–3 (buvusią Bebriūt÷s vagą), iš kurio teka į Amalvo ežerą. Nuvedamųjų griovių sistema (Š–4,Š–5, Š–6, Š–7, Š–8) pritaikyta ne tik sausinimui, bet ir dr÷kinimui. Atstumas tarp nuvedamųjų griovių400 m, jie surenka vandenį iš uždaro drenažo (atstumas tarp rinktuvų ~25 m). Nuvedamuosiuosegrioviuose pastatyti šliuzai–reguliatoriai, kurie gali būti naudojami teritorijos dr÷kinimui šliuzavimu.Amalvo botaninis–zoologinis draustinis užima centrinę ir šiaur÷s vakarinę pelkių masyvo dalį.Beveik visą teritoriją užima aukštapelk÷, susidariusi d÷l blogo paviršinio nuot÷kio ir aukšto gruntiniovandens lygio. Tik palei Amalv÷s upelį ir Amalvo ežerą yra mišraus tipo pelk÷, susidariusi d÷lperiodinio užliejimo paviršiniu vandeniu. Teritorijos hidrografinis tinklas mažai pakeistas. Šiaurin÷jedalyje nuo vandens k÷limo stoties iki ežero iškastas Amalvos žiemos polderio nuleidimo kanalas Š–3,o pietin÷je dalyje sureguliuota 0.6 km ilgio Amalv÷s upelio vaga (A–3). Šioje atkarpoje išlikusipylimais atitverta 0.4 km ilgio natūrali Amalv÷s atkarpa.Beveik visu Amalvo botaninio–zoologinio draustinio perimetru iškasti nuvedamieji kanalai.Pietuose esantis nuvedamasis kanalas A–2 patvenktas bebrų užtvankomis. Kanale laikosi aukštasvandens lygis ir jis beveik nedrenuoja jį supančios teritorijos. Šiauriniu draustinio pakraščiu praeinapagrindinis Amalvos polderio kanalas Š–1, tačiau nuo pelk÷s jį skiria polderio pylimas. Vakarinįdraustinio pakraštį sausina nuvedamasis kanalas A–1, vietomis užaugęs krūmais ir pasitvenkęs, tačiaupelk÷s pakraštyje jaučiama jo sausinamoji įtaka. Šiaur÷s rytiniame pakraštyje, tarp polderio pylimo irežero yra buvusio kanalo fragmentai (A–5), tačiau jis kiek reikšmingesn÷s sausinamosios įtakos neturi.Panaši pad÷tis yra pietrytin÷je draustinio dalyje, kur yra liekaninis A–4 kanalas. Šalia esantis N–10kanalas yra už pylimo ir draustinio pakraščių vandens režimui įtakos neturi.Degradavusi pelk÷ dešiniajame Dovin÷s krante yra pietvakarin÷je, centrin÷je ir pietrytin÷jepelkių masyvo dalyje. Jos vakarinę ir centrinę dalį sudaro daugiausiai aukštapelkinio tipo plotai, orytinę – mišraus arba žemapelkinio. Nuvedamieji kanalai A–9, A–10, A–12, A–15, A–16 daugiau armažiau renatūralizavosi, tačiau jų sausinimo įtaka centrin÷je dalyje esančiai degradavusiaiaukštapelkei (D2) dar jaučiama. Šiuose kanaluose naujai susiklostęs durpių klodas turi geresnesfiltracines savybes nei aplinkiniai durpių klodai. Nuvedamieji kanalai A–11, A–13, A–14, A–17, A–18, A–19, A–20 drenuoja žem÷s ūkyje intensyviai naudojamą aukštapelk÷s dalį (D1). Šie kanalai dargeros būkl÷s, nors vietomis jau užaugę krūmais. Patenkinamos būkl÷s yra ir nuvedamieji kanalai A–5,A–6, A–7, A–8 drenuojantys žem÷s ūkyje ekstensyviai naudojamą mišraus tipo nusausintos pelk÷s

10dalį (D3). Išilgai kelio Daukšiai–Bukonys einantis A–11 nuvedamasis kanalas surenka nuot÷kį iš D1 irD2 dalių. Pietvakarin÷je dalyje jis nuvestas į Dovinę, o pietrytin÷je – į Amalv÷s upelį.Degradavusi pelk÷ kairiajame Dovin÷s krante yra pietin÷je pelkių masyvo dalyje. Pagalžem÷naudą ir drenažo sąlygas šį plotą galima suskirstyti į vakarinę (D4), centrinę (D5) ir rytinę (D6)dalį. Vakarin÷ teritorijos dalis su išlikusia gerai veikiančia drenažo sistema naudojama žem÷s ūkyje.Centrin÷s dalies kanalai užaugę medžiais, vietomis patvenkti bebrų užtvankomis, visas plotas užaugęsmišku ir krūmais. Rytin÷ dalis naudojama žem÷s ūkyje, nors drenažas vietomis labai blogos būkl÷s.1.4. Kraštovaizdžio aprašymasPagal Lietuvos fizinį geografinį rajonavimą, Amalvo pelkių masyvas slūgso Nemunovidurupio ir Neries žemupio plynaukšt÷s Daukšių–Klebiškio mikrorajono stambiai pelkingosiospriesm÷lingosios lygumos vietovaizdyje.Įvairiuose Amalvo aukštapelkinio komplekso durp÷s kloduose randamas gana didelis kelmųkiekis rodo, jog atskiros Amalvo pelkių masyvo teritorijos nuo seno buvo užaugusios medžiais.Durp÷s kloduose esančios degimo žym÷s, kurios neblogai koreliuojasi su sumaž÷jusiu durp÷s klodokelmingumu, liudija, kad periodiškai pasikartojantys natūralūs gaisrai apnaikindavo sumed÷jusiąaugaliją, ir d÷l to susiformuodavo ištisi aukštapelkinių plynių ir pavienių pušų masyvai (žr. 2 schemą).Potvynių ir poplūdžių užliejamose dalyse (kairiajame Dovin÷s up÷s krante, išilgai Amalv÷s intako beipelkinio masyvo šiaur÷s rytuose) formavosi dr÷gmę m÷gstantys alksnynai–beržynai su krūmųpriemaiša, ar ištisi krūmynų plotai. Ir tik pelk÷s pakraščiuose galima buvo sutikti žemdirbyst÷jenaudojamas medine augalija ir krūmais neapaugusias teritorijas.Šiuo metu šiaurrytin÷je bei pietvakarin÷je planuojamos teritorijos dalyje, ekosistemų atkūrimozonose, plyti XX a. viduryje susiformavęs kaimiškasis kraštovaizdis – melioracijos kanalų suskaidytoskultūrin÷s pievos bei pas÷liai, kartu su kitais sumed÷jusia augalija neapaugusiais plotais užimantysdaugiau nei pusę (~54%) Amalvo pelkinio masyvo. Teritorijos, apaugusios įvairaus tankumo pušynais,kaip ir anksčiau, išliko centrin÷je pelk÷s dalyje, kur vyrauja gamtiniai aukštapelk÷s (vakarin÷je pus÷je)bei žemapelkinio raisto ir liekaninio ežero (rytuose) kraštovaizdžiai, tuo tarpu jų pakraščiai d÷lsausinimo darbų įtakos ÷m÷ užaugti lapuočiais ir krūmais. Planuojamos teritorijos pietvakariuose, kurmelioraciniai kanalai yra neprižiūrimi ir pasitvenkę (kairiajame Dovin÷s up÷s krante, prieš melioracijąapaugusiame pušimis), kraštovaizdis kai kur renatūralizuojasi. Čia stebimas palaipsnis plotų tarpmelioracinių kanalų užaugimas krūmais bei mišrios sud÷ties medynais (žr. 3 schemą).Artimiausiose teritorijose greta Amalvo pelk÷s susiformavęs kaimiškasis kraštovaizdis –ekstensyviai užstatyti kaimai su išlikusiais iki 1940 metų susiklosčiusiais požymiais. Pietinio Amalvopelk÷s pakraščio kraštovaizdį papildo greta esantis unikalus elementas – Varnupių piliakalnis.

111.5. Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s:1.5.1. Laukin÷s augalijos ypatyb÷sAmalvo pelkių masyvo buvein÷s kilm÷s požiūriu yra dviejų tipų: natūralios ir antropogenin÷s.Daugiau ar mažiau pažeistos, bet natūralios kilm÷s buvein÷s sukoncentruotos centrin÷je masyvodalyje. Joms priskirtinos sausinta atvira aukštapelk÷, aukštapelkinis raistas, Amalvo ežeras irnereguliuota Amalv÷s up÷s atkarpa bei šią up÷s atkarpą ir ežerą supanti tarpin÷ pelk÷, taip pat tarpin÷spelk÷s ir aukštapelkinio raisto sandūroje išsivystęs lapuočių miškas. Antropogenin÷ augalija telkiasipelkinio masyvo pakraščiuose, kur nusausintuose buvusių žemapelkių plotuose įkurtos kultūrin÷spievos ir ganyklos bei susiformavę krūmų sąžalynai, fragmentuojami griovių tinklo. Griovių yra irpietin÷je aukštapelk÷s dalyje. Reguliuota Šlavantos up÷ ir tiesintos Amalv÷s ir Dovin÷s upių atkarposd÷l ypač didelių vagos pertvarkymų ir nuot÷kio reguliavimo labiau panašios į antropogeninesbuveines. Mažiau pažeistuose natūraliose buveinių plotuose įsteigtas Amalvo botaninis–zoologinisdraustinis. Labiau pažeisti natūralių ir antropogeninių buveinių plotai priskirti Žuvinto biosferosrezervato ekosistemų atkūrimo zonoms.Tarp natūralių buveinių didžiausią plotą Amalvo pelkiniame masyve (apie 1159 ha) užimadegradavusi aukštapelk÷. Labiausiai sausinimo įtakoti aukštapelk÷s pakraščiai, ypač pietin÷ jos dalis,kurioje gausu griovių. Čia augalinę dangą formuoja nemažas skaičius aukštapelkių augalų rūšių, bet,bendra rūšių sud÷tis ir kiekybinis augalų santykis n÷ra būdingi aukštapelkių plyn÷ms. Nebūdingaaukštapelkių augalijai ir vertikali struktūra. Visų pirma labai didelis medžių (iki 30%) ir krūmų (iki20%) aukštų projekcinis padengimas, n÷ra būdinga rūšių sud÷tis: vyrauja aukštapelk÷ms nebūdingasplaukuotasis beržas (Betula pubescens). Žolių ir krūmokšnių aukštas taip pat per daug susiv÷ręs(projekcinis padengimas iki 90%), o tai n÷ra būdinga atviroms aukštapelk÷ms, ir yra netipiškos rūšiųsud÷ties. Iš žolių aptinkama tik negausiai augantis kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum). Tarpkrūmokšnių vyrauja šilinis viržis (Calluna vulgaris) ir pelkinis gailis (Ledum palustre), gana gausūssiauralap÷ balžuva (Andromeda polifolia) ir vaivoras (Vaccinium uliginosum), tik pavieniui augapaprastoji spanguol÷ (Oxycoccus palustris) ir juodoji varnauog÷ (Empetrum nigrum). Samanų dangan÷ra ištisin÷ – dengia apie 80% ploto. Joje, d÷l sausinimo ir jo įtakotos durpių klodo mineralizacijos,palyginti daug žaliųjų samanų. Ypač daug pelkin÷ tranš÷ (Aulacomnium palustre) ir durpyninisgegužlinis (Polytrichum strictum), pasitaiko rainoji dvyndant÷ (Dicranum bergeri). Iš kiminųgausiausiai auga smailialapis (Sphagnum capillifolium) ir siauralapis (S. angustifolium) kiminai, oaukštapelk÷ms ypač būdingas Magelano kiminas (S. magellanicum) aptinkamas retai. Labai gausiaiauga šiur÷s (Cladonia) genties kerp÷s. Didel÷ jų gausa taip pat n÷ra būdinga nepažeistų aukštapelkiųaugalų bendrijoms. Arčiausiai griovių esantys plotai pažeisti labiausiai. Juose gausiai auga miškoaugalijai būdinga brukn÷ (Vaccinium vitis-idaea) ir paprastoji šilsaman÷ (Pleurozium schreberi).Šiaurinio ir rytinio pakraščių augalija taip pat žymiai įtakota griovių, bet augalija pakitusimažiau. Medžių ir krūmų bei krūmokšnių čia mažiau, bet samanų danga degradavusi, jos projekcinispadengimas vietomis siekia vos 60%. Taip pat visiškai n÷ra aukštapelkių duburiams būdingų augalųrūšių. Geresn÷s būkl÷s yra centrin÷ ir rytin÷ aukštapelk÷s dalys. Joje žymiai mažiau medžių ir krūmų,be to, šiuose aukštuose vyrauja paprastoji pušis (Pinus sylvestris), o paprastojo beržo medeliai augapavieniui. Žymiai mažesnis krūmokšnių ir žolių aukšto padengimas (iki 40%), samanų danga beveikištisin÷ (95%). Be to, ryškiai skiriasi kimsų ir duburių augalija. Ant kimsų susiformavusiosmagelaninio kiminyno (Sphagnetum magellanici) bendrijos. Jose vyrauja šilinis viržis, bet kitikrūmokšniai, tokie durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata), pelkinis gailis, juodoji varnauog÷,siauralap÷ balžuva, n÷ra gausūs. Kiek gausesn÷ tipiška aukštapelkių kimsų rūšis paprastoji spanguol÷.Ant kimsų palyginti gausiai auga ne tik kupstinis švylys, bet ir labiau higrofiliniai apskritalap÷ssaulašar÷s (Drosera rotundifolia) augalai. Kimsų samanų sud÷tis būdinga tokio tipo žolin÷ms irkiminin÷ms aukštapelkinių plynių (Oxycocco–Sphagnetea) augalų bendrijoms: vyrauja rudasis(Sphagnum fuscum), Magelano (S. magellanicum) ir raudonasis (S. rubellum) kiminai, negausiai augadurpyninis gegužlinis. Duburiuose išsivysčiusios kimininio saidryno (Sphagno tenelli–Rhynchosporetum albae) bendrijos. Jose aptinkamos mineralotrofin÷s ir mezotrofin÷s smulkiųjųviksvų (Scheuchzerio–Caricetea nigrae) klas÷s baltųjų saidrynų (Rhynchosporion albae) sąjungaibūdingų labiau higrofilinių rūšių augalų: baltoji saidra (Rhynchospora alba, apskritalap÷ (Droserarotundifolia) ir ilgalap÷ (D. anglica) saulašar÷s, svyruoklin÷ viksva (Carex limosa), pelkin÷ liūnsarg÷(Scheuchzeria palustris). Gausu ir tipiškų duburių samanų: smailiašakio (Sphagnum cuspidatum),liekninio (S. tenellum) ir smailiojo (S. fallax) kiminų. Bet sausinimo įtaką liudija duburiams nebūdinga

12krūmokšnių (paprastosios spanguol÷s, kai kur – šilinio viržio) gausa ir aukštapelk÷ms nebūdingakerpsamanių rūšis paprastoji plaukalap÷ (Blepharostoma trichophyllum).Aukštapelkiniame raiste susiformavusios gailinio pušyno (Ledo–Pinetum sylvestris) bendrijos.Jų žolių ir krūmokšnių bei samanų aukštų rūšių sud÷tis artima natūralioms bendrijoms. Žolių irkrūmokšnių aukšte vyrauja pelkinis gailis, paprastoji spanguol÷ ir kupstinis švylys, ne taip gausiaiauga durpyninis bereinis, vaivoras, siauralap÷ balžuva ir apskritalap÷ saulašar÷. Samanų aukštevyrauja Magelano ir smailusis kiminai, negausiai auga durpyninis gegužlinis, pelkin÷ tranš÷, o kai kur– ir paprastoji šilsaman÷. Higrofilinių rūšių buvimas (apskritalap÷s saulašar÷s ant kupstų ir smailusiskiminas tarpkupst÷se) rodo dar palyginti gerą bendrijų būklę, bet pelkinio gailio gausa, gana susiv÷ręs(projekcinis padengimas iki 70%) medžių aukštas, vietomis intensyviai augančios pušys ir ypačmedžių ir krūmų aukšte augantis plaukuotasis beržas yra sausinimo įtakoti bendrijų struktūrospokyčiai. Anksčiau buvusiame plyn÷s plote sausinimo įtakoje priaugę pelkinio gailio krūmokšnių irapie 1 m aukščio plaukuotojo beržo medelių. Antropogeniniai pokyčiai ryškesni prie griovių – ten netik intensyviau auga medžiai ir gausesni plaukuotieji beržai, bet sunykusi samanų danga, ypačsuveš÷ję ne tik aukštapelkiniai krūmokšniai (pelkinis gailis, vaivoras), bet ir gausiai auga miškoaugalai, tokie kaip m÷lyn÷ (Vaccinium myrtillus).Aukštapelkinį raistą supa mišrus pelkinis miškas. Tankiame (projekcinis padengimas iki 90%)medžių aukšte vyrauja plaukuotasis beržas, pasitaiko paprastoji pušis ir juodalksnis(Alnus glutinosa).Labai tankus (iki 70%) krūmų aukštas, sudarytas iš paprastojo šaltekšnio (Frangula alnus),juodalksnio, paprastosios pušies ir pilkojo karklo (Salix cinerea). Tankią (projekcinis padengimas iki70%) žolių ir krūmokšnių dangą sudaro daugiausia tarpin÷ms pelk÷ms būdingos rūšys, bet pasitaiko irpelk÷tiems miškams būdingų rūšių. Gana tanki samanų danga (projekcinis padengimas 70%), sudarytaiš tarpin÷ms pelk÷ms būdingų rūšių, tokių kaip liūninis (Sphagnum teres), Varnstorfo (S. warnstorfii),Girgensono (S. girgensohnii) kiminai, palmin÷ junet÷ (Climacium dendroides), pelkin÷ tranš÷, tikvietomis negausiai auga miškams būdingos samanos atžalin÷ gūžtv÷ (Hylocomium splendens). Šiosbendrijos greičiausiai išsivyst÷ iš tarpin÷s pelk÷s, sausinimo įtakoje paspart÷jus jos augalijossukcesijai.Tarpin÷s pelk÷s iš vakarų ir pietų juosia Amalvo ežerą, taip pat yra susiformavusios Amalv÷sup÷s sl÷nyje. Jose vyrauja laibųjų viksvynų (Caricion lasiocarpae) sąjungos augalų bendrijos.Apyežerio ir up÷s sl÷nio pelkin÷s augalų bendrijos skiriasi struktūra, n÷ra vienoda ir jų būkl÷.Apyežerio bendrijose pasitaiko pavienių medžių (juodalksnis), gana daug krūmų (projekcinispadengimas siekia 30%), tarp kurių vyrauja pilkasis karklas, gana gausiai auga ausytasis (S. aurita) irpelkinis (S. rozmarinifolia) karklai ir žemi juodalksniai, pasitaiko pavienių juosvojo karklo (S.myrsinifolia) ir gluosnio virbio (S. pentandra) krūmų. Žolių aukštas gana retas (projekcinispadengimas iki 60%) ir žemas. Jame vyrauja laiboji viksva. Kitų rūšių, tokių kaip šeriuotoji (C.appropinquata) ir gelsvoji (C. flava) viksvos augalai yra negausūs. Pasitaiko šarmingomsžemapelk÷ms būdinga ganyklin÷ viksva (C. lepidocarpa). Tai lemia gana aukštos pH (7.4) reikšm÷s.Kiek gausiau auga paprastasis pelkiapapartis (Thelypteris palustris), pelkin÷ sidabražol÷ (Potentillapalustris), raudonoji gegūn÷ (Dactylorhiza incarnata), kamaninis lendrūnas (Calamagrostis neglecta,paprastoji šiling÷ (Lysimachia vulgaris). Samanų dangos projekcinis padengimas iki 30%, ji sudarytaiš nedidelio rūšių skaičiaus. Vyrauja pelkin÷ dygut÷ (Calliergonella cuspidata), gana gausiai augavislioji auksot÷ (Campylium polygamum). Šių apyežerio bendrijų floros sud÷tis yra būdinganatūralioms bendrijoms. Be to, krūmai jose, išskyrus prie griovių esančius plotus, auga neintensyviai,tod÷l jų būkl÷ yra gana stabili. Krūmų gausa ir intensyviu jų augimu pasižymi tik prie griovių esantysplotai.Amalv÷s sl÷nio tarpin÷ pelk÷ pasižymi medžių (projekcinis padengimas 20%) ir krūmų(projekcinis padengimas 20%) gausa. Medžių aukštą formuoja juodalksnis ir plaukuotasis beržas.Krūmų aukšte šių rūšių jauni medžiai taip pat gausūs, bet vyrauja pilkasis karklas. Žolių aukštastankus (projekcinis padengimas 80 %), gausus rūšių. Jame ryškiai išsiskiria 3 lygmenys, ypač tankusaukštųjų higrofitų ir helofitų formuojamas lygmuo. Žolių aukšte vyrauja paprastasis pelkiapapartis,laiboji viksva, paprastoji šiling÷ ir paprastoji nendr÷ (Phragmites australis), gausiai auga šeriuotoji irdvieil÷ (Carex disticha) viksvos, pelkinis saliavas (Peucedanum palustre), vaistinis valerijonas(Valeriana officinalis). Tačiau yra tiek tarpin÷ms pelk÷ms, tiek šarmingoms žemapelk÷ms iružliejamoms pievoms būdingų rūšių. Samanų danga netanki (projekcinis padengimas 30%), sudarytaiš nedaugelio samanų rūšių. Vyrauja pelkin÷ dygut÷, pasitaiko paprastoji skeltadant÷ (Fissidensadianthoides), pelkin÷ lapūn÷ (Plagiomnium ellipticum). Šiuose tarpin÷s pelk÷s plotuose gausiai

13augantys medžiai ir krūmai bei nendr÷s, taip pat pasitaikantys pievų ir šarmingų žemapelkių augalairodo intensyviai vykstančias augalijos kaitas ir nedidelį tarpin÷s pelk÷s augalų bendrijų stabilumą.Amalvas yra seklus hipertrofinis ežeras, su tokio tipo ežerams būdinga augalija. D÷l itindidelio vandens trofiškumo jame n÷ra didel÷s makrofitų rūšių įvairov÷s. Ežere aptinkami tankūsalijošinio aštrio (Stratiotes aloides), plūduriuojančiosios plūd÷s (Potamogeton natans), plačialapiošvendro (Typha latifolia), šakotojo šiurpio (Sparganium erectum) ir ežerinio meldo (Schoenoplectuslacustris) sąžalynai, ežerą iš visų pusių juosia plati nendrynų juosta.Amalvo pelkių masyvo flora buvo tirta tik natūralios kilm÷s buvein÷se, nes planuojamosteritorijos antropogenin÷s buvein÷s botaniniu požiūriu nevertingos. Nustatyta 113 augalų rūšių: 84induočių augalų ir 29 samanų (1 priedų lent.). Tai palyginti nedidel÷ rūšių įvairov÷. Ją lemia buveiniųspecifiškumas: aukštapelk÷se ir aukštapelkiniuose raistuose, kurie užima didžiąją natūralių buveiniųploto dalį, rūšių įvairov÷ yra ypač maža. Nedidelę makrofitų rūšių įvairovę lemia ir hipertrofin÷sAmalvo ežero sąlygos. Rūšių gausa pasižymi tik tarpin÷s pelk÷s ir pelkinio lapuočių miško buvein÷s.Gausiausia induočių floros šeima – viksvuolinių (Cyperaceae) (13 rūšių), kurioje ypač gausirūšių viksvos (Carex) gentis. Tai būdinga žemapelkių ir tarpinių pelkių florai. Antra pagal gausumą –erikinių (Ericaceae) šeima (8 rūšys). Dauguma jų (6) yra tipiškos aukštapelkių floros rūšys. Šiosšeimos rūšių sąrašą papildo ir nebūdingos natūralioms pelk÷ms rūšys m÷lyn÷ ir brukn÷. Šios rūšyspaprastai įsikuria sausintose aukštapelk÷se, kuriose durpių klodo mineralizacija yra gana jaupažengusi.Gausiausia rūšių briofloros šeima – kimininiai (Sphagnaceae), atstovaujama 11 rūšių. Visosšios genties rūšys aptinkamos aukštapelk÷se ir tarpin÷se pelk÷se. Šlapių augimviečių rūšių, tokių kaipsmailiašakio ir smailiojo kiminų buvimas rodo gana geras hidrologines sąlygas atskiruoseaukštapelk÷s plotuose, tačiau kerpsamanių, tokių kaip paprastoji plaukalap÷ gausa atspindi atskirųaukštapelk÷s plotų hidrologinių sąlygų sutrikdymą.Amalvo pelkiniame masyve konstatuota Lietuvos raudonosios knygos rūšis raudonoji gegūn÷(Dactylorhiza incarnata). Aukštapelk÷s centrin÷je dalyje aptinkami nedideli kimininio saidryno(Sphagno tenelli–Rhynchosporetum albae) bendrijų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, fragmentai.Gana gausi jos populiacija aptikta rytiniame Amalvo botaninio-zoologinio draustinio pakraštyjetarpin÷je pelk÷je, laibųjų viksvynų (Caricion lasiocarpae) sąjungos bendrijoje.Amalvo pelkių masyve yra tokios ES Buveinių direktyvos I priedo buvein÷s:o Degradavusios aukštapelk÷s (7120) susiformavo iš aktyvios aukštapelk÷s, sausinantsutrikdžius jos hidrologinį režimą. Labiau pažeisti prie griovių esantys plotai, kur augalųbendrijos yra praradusios būdingas struktūros ypatybes. Centrin÷ aukštapelk÷s dalis pažeistamažiau, joje yra išlikę esminiai kimsų ir duburių augalų bendrijų, tokių kaip magelaniniokiminyno (Sphagnetum magellanici), kimininio saidryno (Sphagno tenelli–Rhynchosporetumalbae) struktūros požymiai. Buvein÷s plotas – 1159 ha.o Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai (7140) užima Amalv÷s up÷s sl÷nį ir vakarinę bei pietinę Amalvoapyežerio dalį. Augalų bendrijų struktūra ir būkl÷ įvairiose buvein÷s vietose yra skirtingos.Žemažol÷s, tipiškos struktūros ir stabilios būkl÷s yra Amalvo apyežerio tarpinių pelkiųbendrijos. Amalv÷s up÷s sl÷nio tarpinių pelkių buvein÷s pasižymi ypač mozaikiška augalijosstruktūra, kurioje išsiskiria vyraujantys aukštieji helofitai ir higrofitai, gausu medžių ir krūmų.Šiai buvein÷s daliai yra gr÷sm÷ užželti medžiais ir krūmais bei nendr÷mis. Buvein÷s plotas –106 ha.o Pelk÷ti lapuočių miškai (9080) susitelkę pietrytin÷je Amalvo botaninio–zoologinio draustiniodalyje. Jie siaura juosta juosia pelkinių miškų plotą, o pietin÷je draustinio dalyje, įsiterpdami įtarpinę pelkę, prisišlieja prie Amalv÷s up÷s. Buvein÷s augalija išsivysčiusi iš tarpinių pelkiųaugalų bendrijų, tod÷l dauguma juose aptinkamų žolinių augalų ir krūmokšnių bei samanųrūšių yra būdingi tarpin÷ms pelk÷ms. Buvein÷s plotas – 91 ha.o Pelkiniai miškai (91D0) susikoncentravę pietrytin÷je Amalvo botaninio–zoologinio draustiniodalyje. Buveinę sudaro aukštapelkinio raisto bendrijos, sausinimo įtakoje išsivysčiusios ištipinių gailinių pušynų (Ledo-Pinetum sylvestris) ir aukštapelk÷s plyn÷s būdingų magelaniniokiminyno (Sphagnetum magellanici) bendrijų. Bendrijos turi natūralių aukštapelkinių raistųaugalijos savybių, bet yra ir hidrologinio režimo sutrikdymo požymių. Neatkūrus pelkeibūdingų hidrologinių sąlygų, šios bendrijos ilgainiui tur÷tų išsivystyti į vaivorinio pušyno(Vaccinio uliginosi–Pinetum sylvestris) bendrijas, taip pat priklausančias pelkinių miškųbuveinių tipui. Tačiau d÷l sutrikdyto hidrologinio režimo pagreit÷jusi augalijos sukcesijalemtų tolesnį bendrijų kitimą: iš gailinių pušynų tur÷tų išvystyti spygliuočių miškų (Vaccinio–

14Piceetea) klasei priskirtinos spygliuočių miškų augalų bendrijos, jau nebeatitinkančiospelkinių miškų buveinių reikalavimų. Buvein÷s plotas – 104 ha.1.5.2. Laukin÷s gyvūnijos ypatyb÷sVerslin÷s ir m÷g÷jiškos žūkl÷s metodais buvo nustatyta Amalvo ežero ir Amalv÷s up÷sichtiofauna, Šlavantos up÷ nebuvo tirta. Iš viso nustatyta 11 žuvų rūšių: karšis (Abramis brama),paprastoji aukšl÷ (Alburnus alburnus), plakis (Blicca bjoerkna), auksinis karosas (Carassiuscarassius), lydeka (Esox lucius), trispygl÷ dygl÷ (Gasterosteus aculeatus), pūgžlys (Gymnocephaluscernuus), saulažuv÷ (Leucaspius delineatus), paprastasis ešerys (Perca fluviatilis), kuoja (Rutilusrutilus), lynas (Tinca tinca).Amalvo ežere konstatuota 10 žuvų rūšių: karšis, paprastoji aukšl÷, plakis, auksinis karosas,lydeka, trispygl÷ dygl÷, pūgžlys, paprastasis ešerys, kuoja, lynas. Ichtiofaunos įvairovę ir struktūrąsąlygoja ežero trofinis lygis. Amalvas yra seklus hipertrofinis ežeras, tod÷l jo žuvų bendrijos branduolįsudaro karšis, lynas, lydeka, o dauguma žuvų rūšių yra tolerantin÷s, t.y. nejautrios aplinkos sąlygoms.Amalv÷s up÷je nustatytos 7 žuvų rūšys: karšis, paprastoji aukšl÷, plakis, lydeka, saulažuv÷,paprastasis ešerys, kuoja. Visos rūšys, išskyrus lydeką ir saulažuvę, yra tolerantin÷s. Tokią rūšių sud÷tįlemia pakitusios ekologin÷s sąlygos Amalv÷je, kur nei vienas iš rodiklių neatitinka etaloninių sąlygų.Amalvo pelkių masyve aptinkami 5 Lietuvos raudonosios knygos rūšių paukščiai:m÷lyngurkl÷ (Luscinia svecica), švygžda (Porzana porzana), tetervinas (Tetrao tetrix), pievin÷ ling÷(Circus pygargus), plovin÷ vištel÷ (Porzana parva). Šioje teritorijoje per÷davo didžiojo baublio(Botaurus stellaris) 1-2 poros, bet pastaraisiais metais šios rūšies paukščiai čia nebeaptinkami.Min÷tos paukščių rūšys įtrauktos ir į ES Paukščių direktyvos I, II ir IV priedus. Amalvo pelkių masyveaptinkama dar viena ES Paukščių direktyvos I priedo rūšis nendrin÷ ling÷ (Circus aeruginosus).Min÷tų saugomų rūšių paukščiai aptinkami įvairiose pelkinio masyvo vietose, tiek natūraliose,tiek antropogenin÷se buvein÷se:o Circus aeruginosus L. – nendrin÷ ling÷ (ES Paukščių direktyvos I priedas). Aptinkamapelk÷tose vietov÷se bei vandens telkinių pakraščiuose, apaugusiuose aukšta žoline augalija.Peri sekliuose stovinčio vandens telkiniuose, apsuptus tankių aukštųjų helofitų sąžalynų.Buvein÷s neturi būti apaugusios medžiais. Amalvo pelkių komplekse pastaraisiais metais peri4-5 poros. Biosferos rezervate pastaraisiais metais peri iki 50 porų. Gr÷sm÷s ir limituojantysfaktoriai yra nendrynų deginimas ir kirtimas žiemą, sumed÷jusios augalijos vystymasisvandens pelkinių pakrant÷se, d÷čių netekimas, lizdus išdraskant kanadin÷ms audin÷ms,šernams ir varniniams paukščiams.o Circus pygargus L.– pievin÷ ling÷ (LR Raudonosios knygos 3 (R) kategorija, ES Paukščiųdirektyvos I priedas). Aptinkama Amalvo ežero apylink÷se, bet per÷jimo atvejai nenustatyti.Žuvinto biosferos rezervate peri 6-9 poros. Gr÷sm÷s ir limituojantys faktoriai yra buveiniųnykimas joms apaugant tankiu nendrynu arba sumed÷jusiais augalais ir nereguliuojamaspl÷šrūnų (kanadinių audinių, šernų) skaičius.o Luscinia svecica L. – m÷lyngurkl÷ (LR Raudonosios knygos 4 (I) kategorija, ES Paukščiųdirektyvos I priedas). Tinkamiausios buvein÷s yra tarpiniai biotopai tarp miško pakraščių iratvirų dr÷gnų teritorijų, krūmais apaugusios tarpin÷s pelk÷s ir liūnai, krūmynai aliuvin÷sepievose ir upių bei ežerų pakrant÷se. Amalvo pelkiniame masyve sporadiškai aptinkamaAmalvo ežero pakrant÷s nendrynuose ir Amalv÷s up÷s sl÷nyje. Tikslus porų skaičius tirtojeteritorijoje n÷ra žinomas, nes mažas paukščių tankumas ir didesnis aktyvumas tamsiuoju paroslaikotarpiu apsunkina tikslesnį perimviečių ir rūšies pasiskirstymo nustatymą. Manoma, kadvisame Žuvinto biosferos rezervate peri 10 porų. Gr÷sm÷s ir limituojantys faktoriai yrahidrologinio režimo kitimas, buveinių kitimas nutraukus ūkinį naudojimą ir jų fragmentacijabei pokyčiai d÷l nekontroliuojamo augalijos deginimo.o Porzana parva Scop. – plovin÷ vištel÷ (LR Raudonosios knygos 3 (R) kategorija, ES Paukščiųdirektyvos I priedas). Dažniausi plovin÷s vištel÷s biotopai – eutrofinių pelk÷tų buveinių,dažniausiai paežerių pakrant÷s. Ne per÷jimo metu laikosi šlapiose aukštų žolinių augalųbuvein÷se. Teritorijoje aptinkama Amalvo ežero pakrančių plovuose. Porų skaičius čianesiekia 30. Gr÷sm÷s ir limituojantys faktoriai nenustatyti, bet yra tik÷tina, kad grynųnendrynų įsivyravimas ežero pakrant÷se verčia plovines višteles veisimuisi pasirinkti kitasvietas.

15o Porzana porzana L. – švygžda. Švygždos buvein÷s – tankūs šlapi žolynai ar viksvynai,nedideli atviro vandens ploteliai, kanalai ar tvenkiniai, laikinai užliejami plotai ežerųpakrant÷se, tarpin÷s pelk÷s ir liūnų pakraščiai. Manoma, kad tinkamiausios buvein÷s Žuvintobiosferos rezervate, egzistavusios prieš kelias dešimtis metų, nustojus naudoti jau yrasunykusios: apaugę nendrynais, numelioruotos ir paverstos pievomis. Amalvo pelkių masyveaptinkama pietvakarin÷je dalyje – pelk÷s pakraščiuose ir gretimose dr÷gnose bei aliuvin÷sepievose. Švygždos aktyvios sutemose, tod÷l detali jų apskaita nebuvo vykdoma. Gr÷sm÷s irlimituojantys faktoriai yra vandens lygio pažeminimas ir buveinių apaugimas sumed÷jusiaaugmenija ir nendr÷mis.o Tetrao tetrix L. – tetervinas. Tipiška rūšies buvein÷ yra tarpiniai biotopai tarp miško ir atvirųplynių, laukų pelkių ar plynų kirtaviečių, degviečių. Rūšiai būtini medynai turi būtipakankamai reti, žemi, augantys atskiromis grup÷mis arba atželiantys jaunuolynai.Koncentruojasi ties pušynais su beržų ar kitų lapuočių medžių priemaiša, grynais beržynais arjuodalksnynais. Amalvo pelkių masyve tetervinų veisimosi teritorija apima didesniąją pelkiniomasyvo dalį – nepriklauso tik rytin÷ ir vakarin÷ ekosistemų atkūrimo zonų dalys. Tikslustetervinų skaičius šioje teritorijoje n÷ra žinomas, bet manoma, kad netur÷tų viršyti 20paukščių. Pagrindin÷s gr÷sm÷s ir limituojantys faktoriai yra buveinių nykimas pasikeitushidrologiniam režimui, jų pasikeitimas nutraukus ūkinę veiklą, pl÷šrūnų skaičiaus padid÷jimasir intensyvi ūkin÷ veikla gretimose žem÷s ūkio zonose.1.6. Kultūros paveldo objektaiAmalvo pelkių masyve nekilnojamųjų kultūros vertybių n÷ra.1.7. Žem÷s ir gamtos išteklių nuosavyb÷ ir naudojimasDidžiausią Amalvo pelkių masyvo teritorijos dalį užima valstybin÷ žem÷. Valstybin÷ žem÷kartu su vandens telkiniais užima 71% planuojamos teritorijos ploto – 2591 ha. Privačios žem÷s plotasplanuojamoje teritorijoje – 1046 ha. Laisvo fondo žem÷ yra visoje Amalvo botaninio–zoologiniodraustinio teritorijoje. Taip pat dideli laisvos žem÷s plotai pietin÷s ekosistemų atkūrimo zonosviduryje, prie kurių iš vakarų pus÷s šliejasi daugiausia suprojektuoti grąžinti natūra žem÷s sklypai irprivati žem÷, o iš rytų – daugiausia asmeninio ūkio žem÷. Šiaurin÷je ekosistemų atkūrimo zonojelaisvos žem÷s nedaug, čia vyrauja privati žem÷ (žr. 4 schemą).Amalvo pelkių masyve esančių žem÷s sklypų savininkų ir naudotojų teises ir pareigassusijusias su teritorijos apsauga ir tvarkymu apibr÷žia Žuvinto biosferos rezervato nuostatai patvirtintiLR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1817 2002-11-19, Specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygospatvirtintos LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 343 1992-05-12 ir LR Saugomų teritorijų įstatymas (Nr. IX-628, 2001-12-04). Šių norminių aktų reikalavimai pateikti gamtotvarkos plano 2.2 skyriuje "Amalvopelkių masyvo teisinis statusas ir svarba".Centrin÷je planuojamos teritorijos dalyje, Amalvo botaniniame–zoologiniame draustinyje,žem÷s ūkio veikla nevykdoma. Šiaurin÷, Šlavančių, ekosistemų atkūrimo zona – tai Amalvos žiemospolderis, naudojamas žem÷s ūkio veiklai, kuriame kaitaliojasi kultūrinių pievų ir ariamos žem÷s plotai(žr. 5 schemą, 3 priedų lent.). Pietin÷je Amalvo ekosistemų apsaugos zonoje, žem÷s ūkiointensyvumas nevienodas: intensyviausia žem÷s ūkio veikla vykdoma vakarin÷je šios zonos dalyje irrytiniame pakraštyje, kur yra ariamos žem÷s plotai, o viduryje yra mišku ir krūmynais apaugusiosteritorijos, apsuptos kultūrinių pievų (žr. 6 schemą, 3 priedų lent.). Gamtin÷ms vertyb÷ms – pelkiųbuvein÷ms – įtakos turi žem÷s ūkio veiklai naudojamuose plotuose esanti melioracijos sistema, kurisutrikd÷ natūralų pelkių hidrologinį režimą. Iki XX a. vidurio ši teritorija, išskyrus pačius jospakraščius, nebuvo naudojama žem÷s ūkio veiklai. Ekosistemų atkūrimo zonos žem÷s ūkiui buvopritaikytos XX a. 6–8 dešimtmečiais atlikus melioraciją.Didžioji Amalvo pelk÷s miškų dalis yra Marijampol÷s miškų ur÷dijos Buktos girininkijosvaldomi valstybin÷s reikšm÷s miškai. Šiuose miškuose, pagal Marijampol÷s miškų ur÷dijos Buktosgirininkijos miškotvarkos projektą 2004–2013 metams, vykdomos tokios miškotvarkos priemon÷s:einamieji kirtimai, retinimo kirtimai, jaunuolynų ugdymas, miško įveisimas (žr. 7 schemą, 4 priedųlent.). Plynų kirtimų artimiausius penkerius metus planuojamoje teritorijoje nenumatyta. Per 15pastarųjų metų planuojamoje teritorijoje savaime atž÷l÷ 136 ha miško.

16Pagal LR aplinkos ministro ir LR žem÷s ūkio ministro įsakymu patvirtintą Lietuvosmiškingumo didinimo programą (2002-12-02, Nr. 616/471), Marijampol÷s savivaldyb÷je numatomaželdinti miškus ne miško žem÷je 2004–2020 m. vidutiniškai 14 ha per metus.Rekreacijai Amalvo pelkių masyvas naudojamas menkai, rekreacijos objektų ir infrastruktūrosn÷ra. Rekreacijos formos: pažintinis turizmas, kai šią teritoriją aplanko Žuvinto biosferos rezervatolankytojai, aplinkinių gyventojų uogavimas Amalvo botaniniame–zoologiniame draustinyje irm÷g÷jiška žvejyba Amalvo ežere. Ryškiausias neigiamas šių rekreacijos formų poveikis gamtin÷msvertyb÷ms – atsitiktinių lankytojų ar uogautojų sukeliami gaisrai. Manoma, kad 2002 m. d÷l uogautojųkalt÷s pietvakarin÷je planuojamos teritorijos dalyje kilo gaisras, kurio metu išdeg÷ 25.6 ha miško.Medžiokl÷ ir žvejyba Amalvo pelkių masyve neintensyvi. Medžiojama tik žiemą, esantpašalui, daugiausia gruodžio–sausio m÷nesiais. Medžiokl÷s vyksta maždaug kartą per m÷nesį.Medžiojama fauna – lap÷s, šernai, mangutai, kartais vilkai. Medžiojama pelk÷s pakraščiuose.M÷g÷jiškai žvejybai naudojamas Amalvo ežeras, žvejojama tik iš valties. Anksčiau buvo pasitaikębrakonieriavimo atvejų, dabar jų n÷ra. Gamtotvarkos plano objektams – buveinių ir paukščių rūšiųapsaugai – medžiokl÷ ir žvejyba įtakos neturi.Amalvo pelkių masyvo vandens telkiniai daugiausia naudojami dvejopai: Amalvo ežerasnaudojamas m÷g÷jiškai žvejybai, o kanalų ir upių atkarpos ekosistemų atkūrimo zonose – ariamosžem÷s ir kultūrinių pievų sausinimui. Eksploatuojama ir Amalvos polderio siurblin÷. Polderioišlaikymui (siurblininko atlyginimui bei elektros energijai) skiriamos tikslin÷s Žem÷s ūkio ministerijosl÷šos, kurios vidutiniškai siekia 25 000 Lt per metus. Amalvo ežerą m÷g÷jiškai žvejybai naudojaaplinkinių kaimų gyventojai, o sausinimo sistemas – žem÷s ūkio paskirties teritorijų savininkai arnaudotojai. Kanalų ir upių atkarpų naudojimas sausinimui lemia pelkių hidrologinio režimopasikeitimus, durpių saus÷jimą, mineralizaciją ir pelkinių buveinių nykimą.Naudingų iškasenų gavyba Amalvo pelkių masyve nevykdoma.1.8. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektaiAmalvo pelkių masyvas yra viename agrariškiausių šalies regionų. Planuojama teritorijapriklauso dviems seniūnijoms: Marijampol÷s ir Igliaukos. Marijampol÷s seniūnijoje žem÷s ūkionaudmenos užima 83.8%, o Igliaukos – 80.2% ploto. Laisvos valstybin÷s žem÷s likę nedaug (5 priedųlent.). Dalis teritorijoje esančios žem÷s nuomojama kitų kadastrinių vietovių gyventojams. 2003 m.Marijampol÷s seniūnijoje buvo 1548, Igliaukos seniūnijoje – 708 ūkiai.Marijampol÷s seniūnijoje veikia septynios žem÷s ūkio bendrov÷s, Igliaukos seniūnijoje viena– „Dovin÷s“ žem÷s ūkio bendrov÷. Apribojimų žem÷s ūkio veiklai teritorijoje n÷ra. Vyrauja smulkūsūkiai, yra keletas vidutinių ir pora stambių. Šventragio kaime įsikūręs bene didžiausias Marijampol÷ssavivaldyb÷s ūkininkas, kuriam priklauso apie 1300 ha. Ūkių pasiskirstymas pagal stambumąMarijampol÷s savivaldyb÷je pateiktas 6 priedų lentel÷je.Seniūnijų teritorijose, kaip ir kolūkin÷s santvarkos laikotarpiu, vyrauja daugiašakis žem÷sūkis. Pagal 2003 m. deklaruotas žem÷s ūkio naudmenas, Marijampol÷s ir Igliaukos seniūnijosedidžiausi grūdinių augalų plotai, taip pat daugiamečių žolių, įskaitant kultūrines ganyklas (7 priedųlent.). Marijampol÷s seniūnijoje dar deklaruoti cukrinių runkelių, o Igliaukos – vasarinių rapsųpas÷liai. Ryšk÷ja regionin÷ žem÷s ūkio specializacija. Galima išskirti tris pagrindines žem÷s ūkiošakas: grūdinių augalų, cukrinių runkelių auginimas ir gyvulininkyst÷, ypač pieno ir m÷sosgalvijininkyst÷. Intensyviausiai užsiimama cukrinių runkelių auginimu. Tai pagrindin÷ prekin÷augalininkyst÷s šaka, iš kurios gaunama daugiausia pajamų. Pastaruoju metu didinami rapsų plotai,nes jų s÷klos turi neblogą paklausą rinkoje ir užtikrina santykinai dideles pajamas.Planuojamos teritorijos miškai priskirti antrai miškų grupei, kuriuose ūkininkavimas yrareglamentuotas pagal saugomų teritorijų tikslus ir uždavinius. Teritorijoje esančių miškų medienanaudojama tik vietin÷ms reikm÷ms: gyventojai išsikerta žabus, o retinant miškus kertamos malkos.Miško kirtimą ir išvežimą planuojamoje teritorijoje komplikuoja tai, kad n÷ra tinkamų kelių, išvežtigalima tik šaltuoju metų laiku. Pasitaiko neteis÷tų miško kirtimų, tačiau jų apimtys nedidel÷s.Vietiniai Amalvo pelk÷s masyvo pakraščių gyventojai renka spanguoles. Didžiausispanguolynai yra centrin÷je planuojamos teritorijos dalyje, aukštapelk÷je.Amalvo ežeras valstybinis, nenuomojamas. Teritorijoje esančiuose vandens telkiniuosevykdoma tik m÷g÷jiška žvejyba.Agrarinis teritorijos kraštovaizdis n÷ra patrauklus kaimo turizmo pl÷trai, tod÷l n÷ra registruotakaimo turizmo sodybų, n÷ra dailiųjų amatų tradicijų. Žem÷s paskirties keitimo planų n÷ra.

17Nuolatin÷s moksleivių ekskursijos, temin÷s pamokos Amalvo pelkių masyvo teritorijojenevyksta. Paskutin÷ ekspedicija mokytojams pelkių pažinimo tikslais buvo organizuota priešpenkerius metus. Planuojamoje teritorijoje 1–2 kartus per metus vyksta pavienių tyr÷jų atliekamiornitologiniai, botaniniai steb÷jimai.Pagal JAV Aplinkos apsaugos agentūros remiamą projektą „Savanoriškojo monitoringo tinkloišpl÷timas ir aplinkosauginis švietimas Šešup÷s baseine“ Dovin÷s up÷je ties Daukšiais atliekamimonitoringiniai cheminiai ir bakteriologiniai vandens kokyb÷s steb÷jimai. Programą vykdo Gamtostyrimų ir ekologinio švietimo stotis Marijampol÷je. Steb÷jimus atlieka Daukšių pagrindin÷ mokykla.Prieš penketą metų nuo Daukšių miestelio į pelkę buvo planuota nutiesti ekologinį takąekosistemų atsistatymui steb÷ti, taip pat pastatyti apžvalgos bokštelį. V÷liau visos l÷šos nukreiptosVarnupių piliakalnio ir privažiavimo prie jo sutvarkymui. Darbai planuoti ir vykdyti bendro Lietuvos–Švedijos INTERREG III B projekto „Tarptautin÷s svarbos paukščiams vertingos šlapžem÷s, saugomosteritorijos ir kultūrinis kraštovaizdis kaip šaltinis subalansuotai pl÷trai kaimo vietov÷se“ kontekste.Šviet÷jiška ir tiriamoji veikla gamtotvarkos plano objektui poveikio neturi.Kariniai mokymai, kitokios profesin÷s pratybos Amalvo pelkių masyvo teritorijoje nevyksta.Per teritoriją netiesiami nauji vamzdynai, elektros linijos. Atliekos planuojamoje teritorijojenekaupiamos.Šiuo metu įgyvendinamas Phare BAS ir JTVP PAF MPP programos remiamas projektas,pagal kurį Marijampol÷s ir Suvalkų regionuose rengiama po vieną dviračių turizmo žiedą. Papildomosmaršruto jungtys eis per planuojamos teritorijos kadastrinę vietovę – Daukšius. Vykdant šį projektąplanuojama įrengti naujas poilsio aikšteles ir kempingus.2004–2006 m. numatytas kelio Marijampol÷–Daukšiai–Šventragis dangos platinimas.Pateikta paraiška d÷l Daukšių, Varnupių, Padovinio vandentiekio ir kanalizacijos įjungimo įbendrą Marijampol÷s miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklą. Šiuo metu vykdomas pirmasis darbųetapas, po 2008 m. numatomas antras etapas.1.9. Žmogaus veikla gretimose teritorijoseAmalvo pelkių masyvas yra saugomoje teritorijoje – šiauriniame Žuvinto biosferos rezervatopakraštyje. Į pietus nuo planuojamos teritorijos yra Žuvinto biosferos rezervato žem÷s ūkio zona.Greta Amalvo pelkių masyvo yra tokie kultūros paveldo objektai:1) Varnupių kaime, 0.5 km į pietus nuo planuojamos teritorijos:– Varnupių piliakalnis su gyvenviete, 1.2 km į vakarus nuo Plynių kaimo kapinių ir 0.3 km į šiaurę nuoPadovinio–Daukšių kelio, į pietus nuo Amalvo pelk÷s (MC numeris: 22975, MC registravimo data:1997-08-08, kultūros vertyb÷s kodas: A230KP, vertyb÷s tipas: archeologin÷ vieta, kompleksas,įrašytas į kultūros vertybių registrą 1997-11-12):o piliakalnis, vadinamas Kirvakalniu (respublikin÷s reikšm÷s archeologijos paminklas, MCnumeris: 5095, MC registravimo data: 1992-10-01, kultūros vertyb÷s kodas: A230K1P,vertyb÷s tipas: archeologin÷ vieta, priklauso kompleksui 22975, įrašytas į kultūros vertybiųregistrą 1997-11-12);o gyvenviet÷ (MC numeris: 22976, MC registravimo data: 1997-08-08, kultūros vertyb÷s kodas:A230K2P, vertyb÷s tipas: archeologin÷ vieta, priklauso kompleksui 22975, įrašytas į kultūrosvertybių registrą 1997-11-12);– akmuo su iškalta "pasaga", vadinamas Patkaviniu (respublikin÷s reikšm÷s archeologijos paminklas,MC numeris: 5096, MC registravimo data: 1992-10-01, paminklo kodas: AR340);2) Daukšių kaime, 0.2 į pietryčius km nuo planuojamos teritorijos:– senkapis, vadinamas Valiunkalniu (vietin÷s reikšm÷s archeologijos paminklas, MC numeris: 5980,MC registravimo data: 1992-10-28);3) Plynių kaime, 0.2 km į pietus nuo planuojamos teritorijos:– senkapis (vietin÷s reikšm÷s archeologijos paminklas, MC numeris: 5981, MC registravimo data:1992-10-28);– Plynių kaimo senosios kapin÷s, 170 m į šiaurę nuo kelio Marijampol÷–Šventragis, prie pietinioAmalvo pelkių pakraščio (MC numeris: 21822, MC registravimo data: 1995-12-05, kultūros vertyb÷skodas: L24, vertyb÷s tipas: laidojimo vieta, nuosavyb÷: valstybin÷, valdytojas: Marijampol÷ssavivaldyb÷, panaudojimo apibūdinimas: memorialin÷ vieta, įrašytas į kultūros vertybių registrą 1996-01-29);4) Amalviškių kaime, 0.2 km į rytus nuo planuojamos teritorijos:

18– Amalviškių kaimo senosios kapin÷s, 350–360 m į pietryčius nuo Amalvo ežero rytinio kranto, 200–210 m į pietus nuo ūkininko V. A. Brusoko žem÷s ribos, 80 m į vakarus nuo kelio Marijampol÷–Šventragis (MC numeris: 22096, MC registravimo data: 1996-10-01, kultūros vertyb÷s kodas: L203,vertyb÷s tipas: laidojimo vieta, nuosavyb÷: valstybin÷, valdytojas: Marijampol÷s savivaldyb÷,panaudojimo apibūdinimas: memorialin÷ vieta, įrašytas į kultūros vertybių registrą 1996-10-28).Pagal LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (nauja redakcija Nr. IX-2452,2004-09-28) saugomam kultūros objektui nustatoma apsaugos zona, kuri gali tur÷ti vieną arba dupozonius: apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ir vizualin÷s apsaugos pozonį. Nekilnojamųjųvertybių apsaugos zonų dydžiai nurodyti LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 343 1992-05-12 patvirtintųSpecialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų XIX skyriuje: apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 m,vizualin÷s apsaugos – 500 m. Pagal Specialiąsias žem÷s ir miško naudojimo sąlygas apsaugos nuofizinio poveikio zonoje draudžiama: atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją;laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas; statyti statinius,kurie n÷ra skirti nekilnojamosioms kultūros vertyb÷ms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti;atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertyb÷ms ar jų teritorijoms.Vizualin÷s apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybiųkraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.Pagal LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (nauja redakcija Nr. IX-2452,2004-09-28), draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribosnenustatomos. Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorinio planavimo dokumentai ir (ar) šiųsaugomų teritorijų nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijosepoveikio reikalavimais. Visi pamin÷ti greta Amalvo pelk÷s esantys kultūros paveldo objektai patenka įŽuvinto biosferos rezervato teritoriją. Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose ir zonavimopagrindin÷se nuostatose, patvirtintose LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1817 D÷l Žuvinto biosferosrezervato įsteigimo, Žuvinto biosferos rezervato nuostatų, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zonų ribųplano patvirtinimo 2002-11-19, specialūs reikalavimai d÷l šių kultūros paveldo objektų neįtraukti,veikla jų aplinkoje specialiais norminiais aktais neraglamentuota.Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniuose teiginiuose,patvirtintuose LR aplinkos ministro 2006 06 23 įsakymu Nr. D1-310, nustatyta pagrindin÷ kultūrospaveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, ypač kreipiant d÷mesį į ryšio su gamtineaplinka palaikymą bei pritaikymą lankymui. Šioje kryptyje numatoma išvalyti nuo krūmų, atliktikraštovaizdžio kirtimus senosiose kapin÷se, jas ženklais pažym÷ti vietoje bei sutvarkyti pri÷jimą prieVarnupių piliakalnio, įrengiant laiptus.Amalvo pelkių masyvą supantys žem÷s sklypai – daugiausia privačios žem÷s ir asmeniniaiūkiai, didesni likusios neprivatizuotos laisvo fondo žem÷s plotai yra tik į vakarus nuo planuojamosteritorijos. Šiose teritorijose gana intensyviai pl÷tojama žem÷s ūkio veikla, iš šiaur÷s ir rytų pus÷sAmalvo pelkių masyvą supa daugiausia ariamos žem÷s plotai, vakarų, pietvakarių pus÷je driekiasikultūrin÷s pievos, o už jų – taip pat ariama žem÷. Aplink Amalvo pelkę esančiose derlingose Dovin÷sbaseino teritorijose žem÷s ūkis pl÷tojamas jau nuo seno, tą rodo ir anksti prad÷ti melioracijos darbai,kurių požymiai – kanalai ir ištiesintos upių vagų atkarpos matyti jau XIX a. pabaigos žem÷lapiuose.Amalvo pelkių masyvą supančiame regione n÷ra gilesnių bulvių ir daržovių auginimotradicijų. Šių augalų plotai nedideliais sklypeliais sukoncentruoti sodybiniuose sklypuose. Tačiaupavieniai ūkininkai specializuojasi bulvių auginime. Igliaukos seniūnijoje yra ūkių, kurie užsiimaserbentynų auginimu. Gyvulininkyst÷s produktų gamybos apimtys didinamos auginant naujų,produktyvesnių, veislių gyvulius.Stambių miško masyvų gretimose Amalvo pelkių masyvui teritorijose n÷ra, miško ištekliainenaudojami. Rekreacijos intensyvumas, d÷l agrarinio šių teritorijų pobūdžio, minimalus, rekreacijosobjektų ir infrastruktūros n÷ra. Galima rekreacijos forma – pažintinis turizmas, lankant čia esančiuskultūros paveldo objektus. Medžioklei ir žvejybai tinkamų plotų bei vandens telkinių greta Amalvopelkių masyvo n÷ra. Vandens telkiniai gretimose teritorijose – tai daugiausia kanalai ir ištiesintos upiųvagos, naudojamos kaip dirbamų laukų sausinimo sistemų priimtuvai. Šios sistemos sausina neAmalvo pelkę, bet aplinkines teritorijas ir tiesiogin÷s įtakos Amalvo pelk÷s būklei neturi. Naudingųiškasenų gavyba gretimose teritorijose nevykdoma.Apie 1.5 km į vakarus nuo Amalvo botaninio–zoologinio draustinio ribos, Panausupio kaime,yra 1967 m. prad÷tas statyti ir 1979 m. išpl÷stas sąvartynas, užimantis 17.17 ha plotą. Sąvartynas yra10 km į rytus nuo Marijampol÷s, netoli automagistral÷s A16 Marijampol÷–Prienai–Vilnius. Sąvartynoprad÷jo veikti 1972 m., jame šalinamos įvairios buitin÷s atliekos. Jis įrengtas ant vandeniui ir taršai

19mažai laidžių uolienų. D÷l teritorijos gamtinių ypatumų visas sąvartyno teritorijoje susig÷ręs vanduo irteršiančios medžiagos filtruojasi ir išsikrauna į sąvartyno pakraščiu pratekantį melioruotą upelį, kurisyra vienintelis sąvartyno poveikio objektas. Geologin÷ terp÷ – aeracijos zona ir gruntinisvandeningasis horizontas – veikia kaip natūralus gamtinis filtras, mažinantis upelio teršimą išsąvartyno. Geologin÷s–hidrogeologin÷s sąlygos buvo ištirtos 1997 m. sąvartyno ekohidrologiniųtyrimų metu. Šiuo metu šalia buvusio senojo sąvartyno suprojektuotas naujas pagal nacionalinius ir ESsąvartynų direktyvos 1999/31/EC reikalavimus atitinkantis sąvartynas. Interesų konfliktų d÷lsąvartyno nekyla.1.10. Ekologinis būkl÷s įvertinimasPažeidžiamumas ir stabilumas. Amalvo pelkių masyvas yra labai intensyviai įtakojamasantropogeninių faktorių. Planuojama teritorija apsupta žem÷s ūkio naudmenų, tod÷l čia gali patektitrąšos ir pesticidai. Be to, Žuvinto biosferos rezervato ekologinio atkūrimo zonose yra ūkininkaujama:žemapelkių vietoje įkurtos pievos ir ganyklos ganomos ir šienaujamos. Šlavantos ir Amalv÷s upių beiAmalvo ežero vandens kokybę įtakoja jų baseine esančios nuot÷kų valymo įrenginių neturinčiosgyvenviet÷s. Tačiau didžiausią gr÷smę natūralioms buvein÷ms kelia hidrologinių sąlygų pokyčiai. D÷lsausinimo atviroje aukštapelk÷je suintensyv÷jo krūmokšnių augimas, auga pavieniai medžiai, atsiradonebūdingų kerpsamanių, pagaus÷jo kerpių rūšių. Labiau sausinimo įtakotuose plotuose sunykusisamanų danga, susiformuoja tankūs krūmokšnių sąžalynai, intensyviai auga medžiai, tarp jų ir beržai,kurie nebūdingi nepažeistoms aukštapelk÷ms. Intensyviau medžiai ir krūmokšniai auga iraukštapelkiniame raiste. Labiau sausintuose jo pakraščiuose aptinkama raistui nebūdintų krūmokšniųrūšių. Pelkių masyvo sausinimas įtakojo sparčią augalijos sukcesiją aukštapelkinio raisto ir tarpin÷spelk÷s sandūroje, kur iš tarpin÷s pelk÷s išsivyst÷ pelkinis lapuočių miškas. Ilgainiui iš šių eutrofinių irmezotrofinių žemapelkių raistų ir plynraisčių (Alnetea glutinosae) klasei priskirtinų augalų bendrijųtur÷tų išsivystyti spygliuočių miškų (Vaccinio-Piceetea) klasei priskirtini miškai, taigi keisis irbuvein÷s tipas. Prie Amalvo ežero esančioms tarpin÷ms pelk÷ms būdingos tipiškos struktūros augalųbendrijos, tačiau Amalv÷s sl÷nio tarpin÷ pelk÷ apauga krūmais ir nendr÷mis. Apibendrinant galimateigti, kad teritorijoje esančios natūralios kilm÷s buvein÷s n÷ra stabilios, nes kinta d÷l antropogeniniųir natūralių faktorių įtakos: atviros buvein÷s užauga medžiais, krūmokšniais ir krūmais bei nendr÷mis,aukštapelkinių raistų buvein÷s d÷l suintensyv÷jusio medžių augimo pamažu transformuojasi į miškobuveines. Antropogeninių faktorių įtakotos sukcesijos greitis sul÷t÷tų atkūrus palankų hidrologinįrežimą, o atvirose buvein÷se šalinant intensyviai augančius medžius ir krūmus bei nendres, Lietuvos irtarptautiniu mastu saugomos buvein÷s išliktų ilgą laiką. Palaikyti atviras, tik su retais krūmais tarpinespelkes yra svarbu ir siekiant išsaugoti retų ir saugomų rūšių populiacijas – paukščių rūšiesm÷lyngurkl÷s ir augalų rūšies raudonosios gegūn÷s (Dactylorhiza incarnata). Šlapios pievos irganyklos n÷ra vertingos kaip buvein÷s, bet jų būkl÷s stabilumas yra būtina sąlyga retos ir saugomospaukščių rūšies – švygždos – populiacijai išsaugoti. Šlapioms pievoms išsaugoti būtinas aukštasgruntinio vandens lygis ir ūkinis naudojimas – šienavimas arba ganymas. Nenaudojami jų plotaiapauga krūmais ir nendr÷mis, tod÷l apleistuose plotuose būtinas krūmų ir nendrių šalinimas.Retumas. Teritorijoje esančios saugomos buvein÷s (7120 Degradavusios aukštapelk÷s; 7140Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai; 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai; 91D0 *Pelkiniai miškai) Lietuvoje n÷ra retos,tačiau dauguma jų yra pažeistos ar degraduoja d÷l pakitusio naudojimo. Amalvo pelkinio kompleksobuvein÷s yra dar gyvybingos ir tinkamai tvarkant gali išlikti ilgą laiką.Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšis raudonoji gegūn÷ (Dactylorhiza incarnata)aptinkama ir kitose Lietuvos teritorijose. Amalvo pelkių masyve aptinkami 5 Lietuvos raudonosiosknygos rūšių paukščiai: m÷lyngurkl÷ (Luscinia svecica), švygžda (Porzana porzana), tetervinas(Tetrao tetrix), pievin÷ ling÷ (Circus pygargus), plovin÷ vištel÷ (Porzana parva). Visos šios rūšys beinendrin÷ ling÷ (Circus aeruginosus) yra įtrauktos ir į ES Paukščių direktyvos I, II ir IV priedus. Šiųrūšių paukščiai aptinkami ir kitose teritorijoje, bet plovin÷ vištel÷, m÷lyngurkl÷ ir švygžda Lietuvojeyra ypač retos rūšys, jų individų gausumas nedidelis.Natūralumas ir tipiškumas. Teritorija apima natūralias ir antropogenines buveines. Vyraujanatūralios kilm÷s, bet daugiau ar mažiau pažeistos buvein÷s, kuriose išlikę nemažai tipiškų buveiniųbruožų. ES Buveinių direktyvos I priedo buvein÷s užima 1460 ha plotą. Tai sudaro 40 % viso Amalvopelkinio komplekso ploto. Didžioji dalis (69 %) šių europin÷s svarbos buveinių ploto yra Amalvobotaniniame-zoologiniame draustinyje, likusioji dalis (31 %) – Ekosistemų atkūrimo zonoje.

20Draustinyje yra ir didžiausia min÷tų buveinių įvairov÷. Be to, ir buveinių plotai čia yra mažiaupažeisti, jų struktūra tipiškesn÷, lyginant su Ekosistemų atkūrimo zonoje esančiomis buvein÷mis.D÷l antropogenin÷s įtakos europin÷s svarbos buveinių struktūra yra daugiau ar mažiaupakitusi, bet nevienodai atskiruose plotuose. Degradavusių aukštapelkių (7120) buvein÷ labiausiapažeista prie pat griovių esančiuose plotuose, kur augalų bendrijos praradusios būdingas aukštapelkiųaugalijos savybes. Centrin÷ aukštapelk÷s dalis pažeista mažiau, joje yra išlikę esminiai kimsų irduburių augalijos struktūros požymiai. Tipiškos struktūros ir stabilios būkl÷s yra Amalvo apyežeriotarpinių pelkių ir liūnų (7140) buvein÷s bendrijos, tuo tarpu dalyje Amalv÷s up÷s sl÷nio tarpinių pelkiųir liūnų buveinių yra pernelyg gausiai auga medžiai ir krūmai bei nendr÷s. *Pelk÷ti lapuočių miškai(9080) n÷ra tipiškos struktūros, nes dauguma juose aptinkamų žolinių augalų ir krūmokšnių beisamanų rūšių yra būdingi tarpin÷ms pelk÷ms. Tai susiję su šios buvein÷s kilme – išsivystymu ištarpin÷s pelk÷s d÷l hidrologinių pokyčių įtakoto augalijos sukcesijos paspart÷jimo. *Pelkiniai miškai(91D0) turi natūralių aukštapelkinių raistų augalijos savybių, bet yra ir hidrologinio režimosutrikdymo požymių – prie griovių esančiuose plotuose gausu beržų, pernelyg intensyviai auga pušysbei krūmokšniai, labiausia pažeistuose plotuose samanų danga yra neištisin÷.Pagrindin÷s buveinių ir augalų bendrijų natūralumui ir tipiškumui gr÷smę keliantys faktoriaiyra hidrologinio režimo sutrikdymas ir eutrofizacija. Pastaroji iš dalies yra įtakojama hidrologiniųpokyčių pasekm÷je suintensyv÷jusios durpių klodo mineralizacijos. Tačiau augalijos pokyčius Amalvoežero ir Amalv÷s up÷s pakrant÷se lemia aukštas šių vandens telkinių trofiškumo lygis.Įvairov÷. Teritorijoje aptinkamos pelkių ir miško buvein÷s, kuriose nustatyta būdinga tokiotipo buvein÷ms palyginti nemaža augalų rūšių įvairov÷ – 113 rūšių, iš kurių 84 yra induočių augalų ir29 – samanų. Viena iš augalų rūšių yra saugoma (Lietuvos raudonoji knyga). Keturių tipų buvein÷ssaugomos (ES buveinių direktyvos I priedas).Amalvo ežero ir Amalv÷s up÷s ichtiofauną sudaro 11 rūšių, iš kurių Amalvo ežere konstatuota10, Amalv÷s up÷je nustatytos 7. Visas Amlavo pelkių masyvo paukščių rūšių skaičius n÷ra žinomas,tačiau čia yra konstatuotos 5 Lietuvos raudonosios knygos ir 6 ES Buveinių direktyvos I, II ir IVpriedų paukščių rūšys. Iš žinduolių pamin÷tini kanopiniai žv÷rys, kurie pelkiniame komplekse telkiasid÷l esamų š÷ryklų.Dydis ir fragmentacija. Natūralios buvein÷s Amalvo pelkių masyve užima skirtingus plotus.Didžiausias plotas (1159 ha) tenka degradavusiai aukštapelkei (7120), tačiau jis maž÷ja pakraščiamsapaugant krūmokšniais ir medžiais. Be to, pietin÷ degradavusios aukštapelk÷s dalis yrafragmentuojama gana tankaus griovių tinklo. Tarpinių pelkių ir liūnų (7140) buvein÷ užima 106 haplotą, sudarytą iš dviejų nevienodo dydžio (103 ha ir 3 ha) fragmentų, kuriuos padalija siaura *pelk÷tųlapuočių miškų (9080) buvein÷s juosta. Be to, tarpinių pelkių ir liūnų buveinę fragmentuoja krūmų irnendrių sąžalynai. Šios buvein÷s fragmentacija sumaž÷tų iškirtus krūmus ir šienaujant nendres, oužimamas plotas būtų pakankamas buveinei išsaugoti neribotą laiką. Pelk÷ti lapuočių miškai užima 91ha plotą, *pelkinių miškų (91D0) buvein÷ – 104 ha. Min÷tų buveinių plotai n÷ra fragmentuoti. Tačiau,neatkūrus reikiamų hidrologinių sąlygų, pelkinių miškų plotas gali sumaž÷ti prie griovių esantiemsplotams transformuojantis į kitas miškų buveines. Šiuo metu pelk÷tų lapuočių miškų ir pelkinių miškųužimami plotai yra pakankami, esant palankioms hidrologin÷ms sąlygoms buveines išsaugoti.Amalvo pelkių masyve konstatuotos 6 ES Paukščių direktyvos I, II ir IV priedų rūšys, bet nevisų jų populiacijų dydis ir būkl÷ yra aiški. Nendrin÷s ling÷s (Circus aeruginosus) populiacijateritorijoje yra nedidel÷ – 5 poros. Tai sudaro apie 10 % visos BR populiacijos. Pievin÷s ling÷s (Circuspygargus) populiacija planuojamoje teritorijoje yra neaiški – šios rūšies paukščiai steb÷ti Amalvoežero pakrant÷se, bet per÷jimo atvejai nenustatyti. Viso BR pievin÷s ling÷s populiacija yra nedidel÷ –ją tesudaro 6-9 poros. Tikslus m÷lyngurkl÷s (Luscinia svecica) porų skaičius planuojamoje teritorijojenežinomas. Visa Žuvinto BR m÷lyngurkl÷s populiacija nedidel÷ – 10 porų. Plovin÷s vištel÷s (Porzanaparva) populiacija Amalvo pelkiniame komplekse yra nemaža – iki 30 porų. Duomenų apie švygždos(Porzana porzana) populiacijos gausumą teritorijoje n÷ra. T÷ra žinoma tik tai, kad visame Žuvinto BRgali būti 20-35 šios rūšies patinų teritorijų. Tetervino (Tatrao tetrix) populiaciją Amalvo pelkiųmasyve sudaro ne daugiau 20 individų. Tai yra apie 1/3 visos Žuvinto biosferos rezervato populiacijos.Rūšies būkl÷ tiek visame Biosferos rezervate, tiek Amalvo pelkiniame komplekse, n÷ra aiški.1.11. Socialinis–ekonominis būkl÷s įvertinimasAmalvo pelkių masyvas yra krašte, kurio žem÷s ūkio veikla svarbi šalies ir regionoekonomikai, gyventojų užimtumui ir kitais socialiniais–ekonominiais požiūriais. Santykinai didelis

21žem÷s augalų derlingumas ir gyvulių produktyvumas lemia šios teritorijos konkurencinius pranašumusprieš Rytų ir Vakarų Lietuvos, taip pat daugelį kitų Vidurio Lietuvos žem÷s ūkio veiklos subjektų.Žem÷s ūkio veiklos pobūdžiui ir jos reikšmei įtakos turi tai, kad kaimo žmon÷s daugiausiagyvena centralizuotose gyvenviet÷se, susiformavusiose kolūkin÷s sistemos metais. Be to, teritorijoje irjos aplinkoje yra išskirtinai aukštas darbingo amžiaus žmonių procentas: Igliaukos seniūnijojedarbingo amžiaus žmon÷s sudaro 52.9%, Marijampol÷s seniūnijoje – 56.4%. Tai didžiausias darbingoamžiaus žmonių procentas visoje Marijampol÷s savivaldyb÷je.Planuojama teritorija yra viename iš agrariškiausių šalies regionų. Gilios žem÷s ūkio tradicijosir nepakankamai išpl÷tota žem÷s ūkiui alternatyvi veikla lemia, kad praktiškai visos kaimegyvenančios šeimos turi didesnes ar mažesnes sąsajas su žem÷s ūkiu. Be to, čia glaudūs miesto irkaimo integraciniai ryšiai, nes didžioji Marijampol÷s savivaldyb÷s pramon÷s dalis yra agrariniopobūdžio ir skirta vietinių žem÷s ūkio žaliavų perdirbimui. Tad nuo žem÷s ūkio konkurencingumo,stabilumo priklauso ir miestiečių darbo vietos bei pramon÷je sukuriamas bendras vidaus produktas.Šiuo metu ūkininkavimo apribojimų planuojamoje teritorijoje n÷ra, interesų konfliktų nekyla.Ateityje galimi konfliktai tarp žem÷s savininkų, kurių žem÷s plotai yra planuojamos teritorijos ribose,ir gamtosauginių teritorijos tvarkymo interesų (d÷l ekonominio poreikio intensyviau naudoti dirbamasžemes). Planuojamoje teritorijoje galima numatyti tokius interesų konfliktus:o Regione palankios sąlygos gyvulininkyst÷s produktų gamybos intensyvinimui. Nusausintų irsukultūrintų pievų, kaip pašarų šaltinio, atsisakymas gali sukelti interesų konfliktą tarp žem÷ssavininkų ir gamtotvarkos plano vykdytojų.o Gilios žem÷s ūkio tradicijos, teikiamos ES išmokos už auginamas žem÷s ūkio kultūras, didelisžem÷s ūkio kultūrų derlingumas teritorijoje, įd÷tos darbo ir l÷šų sąnaudos gerinant žem÷s ūkionaudmenų kokybę, įsisavinant krūmynais apaugusius plotus, o taip pat kylančios žem÷s kainosgali sukelti problemų įgyvendinant gamtotvarkos plane numatytas priemones.Pagal Marijampol÷s savivaldyb÷s pl÷tros iki 2010 m. strateginį planą savivaldyb÷s pl÷traorientuojama į eksportuojančių gamybos (tarp jų žem÷s ūkio produkcijos gamybos bei perdirbimo) irpaslaugų įmonių (tarp jų smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus) konkurencingumo didinimą. Vienasiš prioritetų – žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tra. Tuo tikslu reik÷tų skatinti dabartin÷s žem÷s ūkio sistemostikslinį restruktūrizavimą, siekiant stambių ir vidutinių ūkininkų ūkių dominavimo.Norint mažinti bedarbystę kaime, gal÷tų kurtis prekybos ir viešojo maitinimo, dailiųjų amatų,buitinių paslaugų, netradicinių augalų auginimo verslai, ekologin÷ žemdirbyst÷. Jiems reikia daugdarbo j÷gos, tod÷l netradicin÷s veiklos pl÷tojimas iš dalies pagerintų kaimo žmonių užimtumą irpragyvenimo lygį.II. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAIAmalvo pelkių masyvo gamtotvarkos planas yra skirtas: • išsaugoti išlikusią Amalvo pelk÷sdalį ir ežerą – botaniniu ir zoologiniu požiūriais vertingą teritoriją: • atkurti ir išsaugoti Amalvonusausintos pelk÷s šiaurrytinę ir pietinę dalis.Šie tikslai gali būti pasiekti išsaugant esamas ir atkuriant sunaikintas gamtines vertybes.Amalvo pelk÷, lyginant su kitomis Žuvinto biosferos rezervato dalimis, pasižymi ypač dideliudegradacijos laipsniu: daugiau nei pus÷ pelkių masyvo yra nusausinta, pakeistas kraštovaizdis irtradicin÷ žem÷nauda.Pagrindin÷ gamtotvarkos plano vizija yra Amalvo pelkių masyvo ekosistemos stabilumuisvarbių teritorijų apsauga ir visiškas aukštapelk÷s bei atskirų žemapelk÷s dalių atkūrimas. Taip patAmalvo ežero ekosistemos ir iki nusausinimo buvusios aukštapelk÷s meldynų struktūros atkūrimas.Renatūralizavimas turi būti vykdomas atskiriant apypelkio melioracijos sistemas nuo Amalvo pelkiųmasyvo ir pažeistose dalyse visiškai ar dalinai atkuriant natūralų vandens režimą bei vykdant darniągamtotvarkos veiklą, suderinant teritorijos saugomų gamtos objektų ir žem÷s savininkų poreikiusekosistemų atkūrimo zonoje. Pažeistose ar sunaikintose Amalvo pelkių masyvo dalyse, naudojamoseūkinei veiklai, turi būti diegiamos agrarin÷s aplinkosaugos priemon÷s.Planuojama veikla turi tenkinti prioritetinių rūšių ir buveinių (ypač saugomų, į Raudonąjąknygą įrašytų rūšių, NATURA 2000 rūšių ir buveinių) poreikius ir užtikrinti jų užimamų teritorijųdid÷jimą pakaitinių buveinių sąskaita bei išlikti ekonomiškai naudinga žem÷s savininkams irnaudotojams.

22Atsižvelgiant į pamin÷tus ypatumus ir ES Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus beiLietuvos Respublikos nutarimą “D÷l Žuvinto biosferos rezervato įsteigimo, Žuvinto biosferosrezervato nuostatų, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zonų plano patvirtinimo”, numatyti šie Amalvopelkių masyvo gamtotvarkos plano tikslai:o išsaugoti paukščių apsaugai svarbias teritorijas;o atstatyti pažeistas europin÷s svarbos buveines;o išsaugoti bei atstatyti Amalvo pelkių masyvo bioįvairovę bei tradicinį kraštovaizdį;o skatinti darnų Amalvo pelkių masyvo naudojimą ir pažinimą.Šių tikslų įgyvendinimui numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimo indikatoriai pateikti 3–1lentel÷je. 3–2 lentel÷je pateikiamas išorinių ir vidinių veiksnių poveikio Amalvo pelkinių masyvogamtotvarkos plano uždaviniams įvertinimas.Numatytiems gamtotvarkos veiksmams galima taikyti nulinę alternatyvą – nesiimant jokiųspecialių priemonių palikti nenaudojamus vertingų buveinių bei paukščiams svarbių teritorijų plotusnatūraliai raidai. Tačiau tokiu atveju vertingų buveinių atsikūrimas truktų žymiai ilgiau, tikimyb÷palaikyti vertingas buveines bei išlaikyti nemaž÷jančias į Raudonąją knygą įtrauktų paukščiųpopuliacijas būtų mažesn÷.

3–1 lentel÷. Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos plano tikslai, uždaviniai, veiksmai bei įgyvendinimo indikatoriai.Tikslas Uždavinys Veiksmai Indikatorius1.1. Tinkamai tvarkyti 154 ha švygždųapsaugai svarbių teritorijų1.1.1. Informacin÷mis kampanijomis skatinti melioruotos žemapelk÷ssklypų savininkus ar naudotojus dalyvauti agrarin÷s aplinkosaugospriemonių programoje: natūralių pievų apsauga, laikantis nustatytųapribojimų.1.1.2. Įgyvendinti m÷sinių galvijų ganymo projektą Ekosistemų atkūrimozonoje.1. Išsaugotipaukščiųapsaugaisvarbiasteritorijas2. Atstatytipažeistaseuropin÷ssvarbosbuveines1.2. Išlaikyti nemaž÷jantį tetervinųskaičių.1.3. Tinkamai tvarkyti 160 ham÷lyngurklių apsaugai svarbiųteritorijų valstybin÷s nuosavyb÷sžem÷je.2.1. Parengti prielaidas įgyvendintireikiamus degradavusios aukštapelk÷sbuvein÷s (7120) atstatymo veiksmusvakariniame ir šiaur÷s vakariniameAmalvo botaninio–zoologiniodraustinio V ir ŠV pakraštyje.2.2.Atkurti būdingą sumed÷jusiosaukštapelk÷s augmenijos struktūrądegradavusioje aukštapelk÷jedešiniajame Dovin÷s krante.2.3 Atstatyti natūralų vandens lygiorežimą degradavusioje aukštapelk÷jedešiniajame Dovin÷s krante.1.2.1 Esant reikalui reguliuoti lapių, mangutų, šernų gausumą visojegamtotvarkos plano teritorijoje.1.3.1. Ne vegetacijos sezono metu kirsti nendrynus ir krūmus (iki 7.5 ha permetus).2.1.1. Sudaryti šiaur÷s vakarinio ir vakarinio Amalvo botaninio–zoologiniodraustinio apypelkio melioracijos sistemos projektą, atskiriantį apypelkiomelioracijos sistemą nuo Amalvo pelkių masyvo ir blokuojantį drenažą iššiaur÷s vakarinio ir vakarinio pelk÷s pakraščio.2.2.1. Iškirsti aukštapelk÷ms nebūdingų pušų formas ir kitus medžius beikrūmus degradavusioje aukštapelk÷je dešiniajame Dovin÷s krante 355 haplote2.3.1. Patvenkti smulkiuosius melioracinius kanalus degradavusioje pelk÷jedešiniajame Dovin÷s krante, prieš tai tvenkimo vietoje išvaliussusikaupusias nekompaktiškas durpes ir2.3.2. Parengti techninį projektą ir užtvenkti magistralinį aukštapelkękertantį melioracinį kanalą.Nemaž÷ja švygždų populiacijosdydis; palaikomi atviri pievųplotai švygždų apsaugai .Tetervinų populiacija nemaž÷ja.Nemaž÷ja m÷lyngurkliųpopuliacijos dydis; palaikomosir plečiamos tinkamos buvein÷s.Melioracijos sistemospertvarkymo projektas.Atstatyta tipiška aukštapelk÷ssumed÷jusios augalijosstruktūra, atkurtos plyn÷s.Išvalyti kanalai ir pastatytosužtvankos.Parengtas techninis projektas irpatvenkti kanalai.

3–1 lentel÷. Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos plano tikslai, uždaviniai, veiksmai bei įgyvendinimo indikatoriai. (tęsinys)Tikslas Uždavinys Veiksmai Indikatorius3. Išsaugotibei atstatytiAmalvopelkiųmasyvobioįvairovębei tradicinįkraštovaizdį.4. SkatintidarnųAmalvopelkiųmasyvonaudojimą irpažinimą.3.1 Degradavusioje pelk÷je kairiajameDovin÷s krante besiformuojančiąpelkinių miškų buveinę (91DO) paliktinatūraliam vystymuisi.3.2.Išanalizuoti Amalvos žiemospolderio renatūralizavimo galimybes irpoveikį aplinkin÷ms teritorijoms.3.3. Išanalizuoti Amalv÷s upeliorenatūralizavimo galimybes ir poveikįaplinkin÷ms teritorijoms.3.4. Išanalizuoti pietvakarinio pelkiųmasyvo pakraščio renatūralizavimogalimybes ir poveikį aplinkin÷msteritorijoms4.1. Skatinti diegti agrarin÷saplinkosaugos priemones Amalvopelkių masyvo ir gretimose teritorijose.4.2. Pl÷toti aplinkosauginį švietimą.4.3. Pl÷toti pažintinį turizmą4.4. Parengti ir vykdyti Amalvo ežeromonitoringo programą.3.1.1. Skatinti neardyti melioracinius kanalus patvenkiančių bebrų užtvankųbei medžioti bebrus; nutraukti melioracinių kanalų priežiūrą (nešienautikanalų, nešalinti iš kanalų užvirtusių medžių, šakų ir pan.).Neišardytos bebrų užtvankos irnetvarkomas atsistatantishidrografinis tinklas.3.2.1.Parengti Amalvos žiemos polderio renatūralizavimo galimybių studiją Galimybių studija.3.2.2.Atlikti Amalvos žiemos polderio renatūralizavimo poveikio aplinkaivertinimą.3.3.1.Parengti Amalv÷s žemupio ir jo aplinkoje esančių drenuojamų žemiųrenatūralizavimo galimybių studiją3.3.2.Atlikti Amalv÷s žemupio ir jo aplinkoje esančių drenuojamų žemiųrenatūralizavimo poveikio aplinkai vertinimą.3.4.1.Parengti pietvakarinio Amalvo pelkių masyvo pakraščiorenatūralizavimo galimybių studiją3.4.2. Atlikti pietvakarinio Amalvo pelkių masyvo pakraščiorenatūralizavimo poveikio aplinkai vertinimą.4.1.1. Nuolat informuoti ūkininkus apie ūkininkavimo pelk÷se galimybes irprivalumus, skatinti juos keisti ūkininkavimo principus. Rengti gyventojamskonsultacinius susitikimus gamtotvarkos veiklai aptarti, informuoti apiegamtosaugos reikalavimų pasikeitimus ir papildomas finansines galimybes.4.2.1. Parengti atmintinę skirtą Amalvo pelkių masyvo naudojimui, kuriojenurodyta uogavimo, grybavimo, žvejybos, medžiokl÷s ir kitokio Amalvopelkinio masyvo naudojimo sąlygos.4.3.1. Parengti ir ties keliais vedančiais į Amalvo pelkių masyvą pastatytipenkis informacinius ženklus apie jame esančias vertingas buveines beirūšis.4.3.2. Prižiūr÷ti kelią į Amalvos užtvanką ir per pelkę. Per patvenktuskanalus (patvankos vietose) įrengti per÷jas.Poveikio aplinkai vertinimoataskaita.Galimybių studija.Poveikio aplinkai vertinimoataskaita.Galimybių studija.Poveikio aplinkai vertinimoataskaita.Konsultaciniai susitikimai sugyventojais ar kitokia formapateikiama informacijaParengta ir platinama atmintin÷Pastatyti informaciniai ženklaiPrižiūrimi keliai, įrengtosper÷jos.4.4.1. Parengti Amalvo ežero ir jo baseino monitoringo programą Parengta monitoringo programa.4.4.2. Vykdyti ežero ir jo intakų bei ištakos monitoringą.Surinkta pakankamai duomenųežero ekosistemos pasikeitimųpriežastims nustatyti.

esiformuojančią pelkinių miškųbuveinę (91DO) palikti natūraliamvystymuisi.3.2.Išanalizuoti Amalvos žiemospolderio renatūralizavimo galimybesir poveikį aplinkin÷ms teritorijoms.3.3. Išanalizuoti Amalv÷s upeliorenatūralizavimo galimybes ir poveikįaplinkin÷ms teritorijoms.3.4. Išanalizuoti pietvakarinio pelkiųmasyvo pakraščio renatūralizavimogalimybes ir poveikį aplinkin÷msteritorijoms4.1. Skatinti diegti agrarin÷saplinkosaugos priemones Amalvopelkių masyvo ir gretimoseteritorijose.4.2. Pl÷toti aplinkosauginį švietimą.4.3. Pl÷toti pažintinį turizmą4.4. Parengti ir vykdyti Amalvo ežeromonitoringo programą.Apypelkio melioracijossistemos renovacija galipakenti renatūralizacijai.Didel÷s finansinių l÷šų irlaiko sąnaudos.Didel÷s finansinių l÷šų irlaiko sąnaudos.Didel÷s finansinių l÷šų irlaiko sąnaudos.Silpni bendruomen÷sryšiai, abejingumasagrarinei aplinkosaugai;agrarin÷s aplinkosaugospavyzdžių nebuvimas.Reikalingą išsilavinimą iršiuolaikiškas aplinkosauginiošvietimo žinias turinčiųžmonių trūkumas regione.Reikalinga įsilavinimą iršiuolaikiškas pažintinioturizmo žinias turinčiųžmonių trūkumas regione.Trūkstant duomenų apieežero problemas ir vertybesneaiškūs prioritetiniaiežero būkl÷s rodikliai.L÷šų trūkumas dažniemsrutininiams matavimams.užtvankos sudaro palankiassąlygas savaiminiam pelkiniųmiškų buvein÷s formavimuisi.Blog÷janti polderio sistemųbūkl÷, did÷jantys jo priežiūroskaštai ir maž÷jančios pajamos iščia užauginamos produkcijos.Numatytos kompensacijos užaplinkosauginių priemoniųtaikymą.Blog÷janti melioracinių sistemųbūkl÷, did÷jantys jų priežiūroskaštai ir maž÷jančios pajamos iščia užauginamos produkcijos.Numatytos kompensacijos užaplinkosauginių priemoniųtaikymą; ŽBR yra darbuotojaigalintys konsultuoti diegiantaplinkosaugines priemones.ŽBR darbuotojų aplinkosauginiošvietimo žinios ir vykdomųprojektų aplinkosauginiošveitimo priemon÷s.ŽBR darbuotojus ir turimusišteklius galima panaudotipažintiniam turizmui stiprinti.Epizodiniai ankstesnių tyrimųduomenys leidžia nustatyti kaikuriuos ežero rodiklius buvusiusprieš patvenkimą; kai kuriuosmatavimus galima vykdytiautomatiniais prietaisais.atskirti ją nuo pelkinio miškomelioracijos sistemos.Vykdyti ekologinį švietimą iraiškinamąjį darbą apienumatomas kompensacijas irnaujas galimybesVykdyti ekologinį švietimą iraiškinamąjį darbą apie kompensacijasir naujas galimybesVykdyti ekologinį švietimą iraiškinamąjį darbą apienumatomas kompensacijas irnaujas galimybesPanaudojant ŽBR vykdomusprojektus stiprintibendruomen÷s ryšius, įdiegtipilotinius agrarin÷saplinkosaugos ūkis.Per ŽBR ir mokyklas pl÷totiaplinkosauginį švietimą;nustatyti pagrindinius pelk÷snaudotojus ir lankytojus.Esama infrastruktūra palankipažintinio turizmo pl÷totei.Atlikti hidrobiologinius, hidrocheminiustyrimus, nustatytipagrindines ežero problemas irvertybes; įdiegti automatiniusvandens lygio ir temperatūrosmatavimo prietaisus.kasybą, pasinaudojant esamamelioracijos sistema, kitainfrastruktūraPolderio žemių savininkųnepritarimas polderiorenatūralizavimui.Žem÷s savininkų ir naudotojųnepritarimas melioraciniųsąlygų bloginimui.Savininkų ar žemių naudotojųnepritarimasrenatūralizavimui.Darbingo amžiaus ir reikiamoišsilavinimo gyventojųtrūkumas; nes÷kmingasagrarin÷s aplinkosaugos ūkiųdarbas.Parengtos atmintin÷snepasieks pagrindinių Amalvopelkių naudotojų ir lankytojų.Pažintinis turizmas,neatsižvelgiant į teritorijosspecifiką, gali pakenkti ŽBRuždaviniams.Optimalaus monitoringoįdiegimui ir vykdymui ŽBRnetur÷s pakankamų paj÷gumųir įrangos; neužtikrintasautomatinių prietaisųsaugumas.

III. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANASAmalvo pelkių masyve pasirinkta mišri apsaugos ir tvarkymo strategija, kurioje atsižvelgta įsaugomų vertybių būklę, egzistuojantį skirtingą teritorijų naudojimą, pažeidimo lygį, nuosavyb÷ssantykius ir kitus veiksnius. Gamtotvarkos priemonių parinkimą labiausiai komplikuoja didesn÷jeteritorijos dalyje XX a. 7–8 dešimtmetį pakeista tradicin÷ žem÷nauda. Nusausinus dalį pelkių masyvoįrengtos kultūrin÷s pievos ir ganyklos, išvystytas intensyvus agrarinis ūkis. Įrengta bendra apypelkį irpelkę sausinanti sistema, tod÷l gana komplikuota pertvarkyti pelk÷s melioracijos sistemąnepažeidžiant apypelkio melioracijos sistemos. Vykstant žem÷s reformai, didesn÷ šių teritorijų dalisbuvo privatizuota arba priskirta asmeniniam ūkiui, dalis grąžinti natūra žem÷s sklypais. Likusineprivatizuota laisvo fondo žem÷ yra daugiausiai Amalvo botaniniame–zoologiniame draustinyje,degradavusiose pelk÷se kairiajame ir dešiniajame Dovin÷s krante. Įgyvendinant gamtotvarkospriemones šioje teritorijoje konfliktai mažiausiai tik÷tini. Privačioje ir valstybin÷je žem÷je su geraiveikiančia melioracijos sistema lauktina daugiau konfliktų, tod÷l šiose teritorijose pasirinktosnuosaikesn÷s laipsniško renatūralizavimo gamtotvarkos priemon÷s.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes numatytos Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos priemon÷ssuskirstytos į dvi grupes:o parengiamosios priemon÷s (planavimo ir projektavimo) (2 br÷ž., 4–1, 4–2 lent.);o vykdomosios priemon÷s (administracin÷s, švietimo ir teritorijų tvarkymo) (2 br÷ž., 4–1,4–2 lent.).Parengiamosios priemon÷s numatytos tose planuojamos teritorijos plotuose ir tuosegamtotvarkos veiksmuose, kur susiduria daugiausia interesų konfliktų. Tai Amalvos žiemos polderis,kuriame įrengta sud÷tinga ir brangi melioracijos sistema, intensyviai naudojama žem÷s ūkyje, taip patAmalv÷s žemupys bei aplinkinių drenuojamų laukų plotas ir pietvakarin÷, intensyviai žem÷s ūkyjenaudojama, pelkių masyvo dalis. Ūkininkavimo sąlygų bloginimas sukeltų konfliktą su polderio žemiųnaudotojais, nors, kaip rodo pasaulin÷ praktika, ūkininkavimas polderiuose be palaikomųjų dotacijųn÷ra perspektyvus. Šių teritorijų vandens režimo renatūralizavimas sudarytų sąlygas atsikurtinatūralioms aukštapelkių buvein÷ms, tačiau d÷l dabartin÷s teritorijos žem÷valdos bei žem÷naudos, taippat d÷l šių plotų melioracijos sistemų reikšm÷s aplink planuojamą teritoriją esančioms žem÷snaudmenoms, būtina atlikti renatūralizavimo galimybių studiją ir poveikio aplinkai vertinimą.Vakarin÷je ir šiaur÷s vakarin÷je Amalvo pelkių masyvo dalyje esantis kanalas drenuoja tiekapypelkio žem÷s ūkio naudmenas, tiek ir pelkių pakraštį. Vieninga melioracijos sistema neleidžiaužtvankomis blokuoti nuot÷kio A–1 kanalu, nes kiltų konfliktas su žem÷s ūkio naudmenų savininkais.Šiai teritorijai numatoma parengti 100 ha ploto apypelkio melioracinių sistemų atskyrimo nuo pelkiųmasyvo projektą, kuris leistų pakelti vandens lygį vakariniame ir šiaurvakariniame pelk÷s pakraštyje ireliminuotų tik÷tiną konfliktą su apypelkio žemių savininkais. Pirmiausia tur÷tų būti atlikti vakarinio iršiaur÷s vakarinio pelk÷s pakraščio hidrologinio režimo ir durp÷s klodo būkl÷s tyrimai, kurie sudarytųprielaidas tinkamai parengti melioracinių sistemų atskyrimo ir nuot÷kio blokavimo iš pelk÷s projektą.Vykdomosios priemon÷s – tai konkretūs tvarkymo bei palaikymo veiksmai, reikalingi tinkamaibuveinių bei rūšių būklei užtikrinti bei nekeliantys didesnių interesų konfliktų. Tokios priemon÷snumatytos tetervinų apsaugai svarbiose teritorijose bei natūraliam vystymuisi paliekamoseatsikuriančiose pelkinių miškų buvein÷se (91DO) kairiajame Dovin÷s krante, kuriose nereikalingosagrarin÷s aplinkosaugos priemon÷s, tačiau būtina reguliuoti šernų, mangutų, kiaunių, naminių kačių,kanadinių audinių ir pilkųjų varnų gausumą, medžiokl÷s laikotarpį suderinant su paukščių apsaugosreikalavimais. Taip pat šiam tipui priskiriamos švygždų ir m÷lyngurklių apsaugai svarbios teritorijos,kuriose reikia taikyti agrarin÷s aplinkosaugos priemones. Švygždų apsaugai svarbiose teritorijose turibūti vykdomas ekstensyvus ganymas (1–2 galvijai/ha) arba v÷lyvas šienavimas (po liepos 15 d.). Dalisšvygždų apsaugai svarbios teritorijos patenka į privačias valdas (žr. 8 schemą). Ankstyvas šienavimasar ganymas kelia pavojų paukščiams, tad reik÷tų su žem÷s savininkais ar naudotojais sudaryti sutartisd÷l ekstensyvaus ganymo bei v÷lyvojo šienavimo. M÷lyngurklių apsaugai svarbioje teritorijojetarpin÷s pelk÷s ir liūnai labai užaugę krūmais, d÷l to maž÷ja šios buvein÷s bioįvairov÷ ir jostinkamumas m÷lyngurkl÷ms (žr. 9 schemą). Tod÷l reikia vietomis iškirsti krūmų sąžalynus. Iš visokrūmynais apaugęs 25 ha plotas, per metus turi būti kertama iki 5% teritorijoje esančių krūmų,parenkant labiausiai krūmais užaugusius plotus. Taip reik÷tų kasmet išvalyti tokį pat plotą nendrynaisapaugusios teritorijos.

Taip pat šiam tipui priskirta teritorija dešiniajame Dovin÷s krante, kur numatomas vienkartinissumed÷jusios augalijos kirtimas ir akrotelmo sluoksnio vandens režimo renatūralizavimas, patvenkiantesamus melioracijos kanalus. Atstatant europin÷s svarbos buveines numatomas sumed÷jusios augalijoskirtimas: 209 ha lapuočių, 131 ha spygliuočių, 15 ha krūmynai. Numatoma kirsti krūmus ir medžius,išskyrus pelk÷ms būdingų ekologinių formų pušis. Kad lapuočiai medžiai neatželtų, nukirtus reikianaikinti ir kelmus. Ekosistemų atkūrimo zonoje, kur cheminių preparatų naudojimo nedraudžiaapsaugos nuostatai, leistina kelmus apdoroti herbicidais (Roundup ar jo analogai).Melioracinius kanalus numatoma patvenkti pastačius 36 užtvankas, po užtvanką kas 200-250m, tarp jų sudarant 0.0001 nuolydį. Šioje teritorijoje užtvankų statybą būtų racionalu atlikti po miško irkrūmų kirtimo darbų. Užtvankoms patartina naudoti vietines arba lengvai transportuojamasmedžiagas: durpes, medieną, sintetines vandeniui nelaidžias medžiagas. Kai kurie kanalai, kuriuosenumatoma statyti užtvankas, yra uždurp÷ję. Jeigu užtvankas numatoma statyti iš vietinių durpių, šiasdidelio laidumo durpes reik÷tų pašalinti, o užtvankas statyti iš kanalų aplinkoje esančių tankesniųdurpių. Užtvankos viršus tur÷tų būti 0.2 m aukščiau, o kraštai 5 m toliau kanalo krantų.Vandens lygio renatūralizavimo teritoriją kertantį magistralinį melioracijos kanalą galimapatvenkti tik parengus techninį projektą, kuriame būtų numatytos priemon÷s neigiamiems patvenkimopadariniams išvengti.

4–1 lentel÷. Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos plotai ir juose vykdomi veiksmai (žr. 2 br÷ž).TvarkymoPlotas,Gamtotvarkos plotų apibūdinimasVeiksmasplotaihaParengiamosios priemon÷s1 ŠV Amalvo pelkių masyvo pakraštysApypelkio melioracin÷s sistemosatskyrimo projektas–2 Amalvos žiemos polderisRenatūralizacijos galimybių studija irPAV6983 PV Amalvo pelkių masyvo dalisRenatūralizacijos galimybių studija irPAV4634 Amalv÷s žemupysRenatūralizacijos galimybių studija irPAV215Vykdomosios priemon÷s1 Švygždų apsaugai svarbi teritorijaEkstensyvus ganymas arba v÷lyvasšienavimas (po liepos 15 d.)1542 Krūmynai m÷lyngurklių teritorijoje Krūmynų kirtimas ir šalinimas 253Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai m÷lyngurkliųNendrynų kirtimas ir šalinimasteritorijoje434 ir 6Lapuočių plotai ir krūmynai Lapuočių kirtimas ir kelmų naikinimas,dešiniajame Dovin÷s krante krūmynų plynas kirtimas2245Spygliuočių plotai dešiniajame Aukštapelk÷ms nebūdingų spygliuočiųDovin÷s krantekirtimas131Vandens lygio pak÷limo teritorijadešiniajame Dovin÷s kranteMelioracijos kanalų užtvenkimas 505

4–2 lentel÷. Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo veiksmų planas.Eil.Nr.Tvarkymo priemon÷sPlanuojamos išlaidospavadinimas, užimamas plotas,matavimo vienetas I metai II metai III metai IV metai V metai12Melioracinių sistemų atskyrimotechninio projekto parengimasMelioracinių sistemų atskyrimotechninio projekto įgyvendinimas50000 50000 ŽBR Biudžeto l÷šos IIIEuropos žem÷s ūkio fondo** ** ** ŽBR kaimo pl÷trai l÷šos (toliau – IIIEŽŪFKP), biudžeto l÷šos3Hidrologinio režimo ir durp÷sklodo tyrimai22500 22500 45000 ŽBRIII4Amalvos polderiorenatūralizavimo galimybiųstudija, 698 ha84750 84750 169500 ŽBRIII56Amalv÷s žemupiorenatūralizavimo galimybiųstudija, 215 haPV pelkyno daliesrenatūralizavimo galimybiųstudija, 463 ha31875 31875 63750 ŽBR IIIBiudžeto, ES l÷šos62875 62875 125750 ŽBR III7Magistralinio kanalo patvankostechninis projekto parengimas10000 10000 ŽBRII8Amalvo pelk÷s apsauginių pylimųrekonstrukcijos ir Amalvo up÷sšliuzo reguliatoriaus pertvarkymoį vandens nuopylą techninioprojekto parengimas? ? ? ŽBRII9Magistralinio kanalo patvankostechninis projekto įgyvendinimas** ** **MMU,ŽBRMMU privalomiesiemsmiško atkūrimo,apsaugos irtvarkymo darbamsskiriamos l÷šos (jei darbųII

10111213Amalvo pelk÷s apsauginių pylimųrekonstrukcijos ir Amalvo up÷sšliuzo reguliatoriaus pertvarkymoį vandens nuopylą techninioprojekto įgyvendinimasGyvūnų skaičiaus reguliavimas,2581 ha, 5000 Lt/metusKrūmų kirtimas, 25 ha, 550Lt/ha***Sumed÷jusios augalijos kirtimas,355 ha, 450 Lt/ha***** ** **ŽBR,MMU(atsakinga tikuž priemon÷sįgyvendinimąvalstybin÷sreikšm÷smiškuose)5000 5000 5000 5000 5000 25000 ŽBR687.5 687.5 687.5 687.5 2750***81000 78750 159750***14 Užtvankų statyba, 900 Lt/vnt. 18000 14400 3240015Nendrynų kirtimas, 43 ha, 450Lt/haMMU,ŽBRVSTT,ŽBR,MMUMMU,ŽBR562.5 562.5 562.5 562.5 562.5 2812.5 ŽBRapimtis iki 10 tūkst. Lt),EŽŪFKP (jei darbų apimtisvirš 10 tūkst. Lt)MMU privalomiesiemsmiško atkūrimo,apsaugos irtvarkymo darbamsskiriamos l÷šos (jei darbųapimtis iki 10 tūkst. Lt),EŽŪFKP (jei darbų apimtisvirš 10 tūkst. Lt), biudžetol÷šosBiudžeto l÷šos, AmalvosMK l÷šosVĮ MMU privalomiesiemsmiško atkūrimo, apsaugos irtvarkymo darbams skiriamosl÷šosES struktūrinių fondų l÷šosEŽŪFKPBiudžeto l÷šosIIIIIIII16V÷lyvas šienavimas, 115 ha, 100Lt/ha11500 11500 11500 11500 11500 57500 ŽBRI17Kelmų apdorojimas chemikalais,200 ha, 300 Lt/ha30000 30000I18Sutartys d÷l agrarin÷saplinkosaugos priemonių taikymoprivačioje žem÷je, 39 ha, 50Lt/sklypas1950 1950 ŽBRI

19Hidrologinio monitoringo tinkloįrengimas3600 3600 ŽBRI20Monitoringo vykdymas, 1000Lt/m÷nuo12000 12000 12000 12000 12000 60000 ŽBR IIš viso: 236612.5 291750 158750 152900 29750 869762.5* ŽBR – Žuvinto biosferos rezervatas, Amalvos MK – Amalvos medžiotojų klubas, MMU – Marijampol÷s miškų ur÷dija**- l÷šos bus numatytos techniniame projekte*** - VĮ Marijampol÷s miškų ur÷dijos pateiktais skaičiavimais:- krūmų kirtimui tur÷tų būti numatyta 1700,00 Lt/ha;- sumed÷jusios augalijos kirtimui – 3500,00 Lt/ha

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IRJŲ FUNKCIJOSUž gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimo organizavimą atsakinga Žuvintobiosferos rezervato direkcija, pagal poreikius derinant ir vykdant darbus kartu su kitomis atsakingomisinstitucijomis, visuomenin÷mis organizacijomis bei žem÷s sklypų naudotojais. Gamtotvarkospriemones įgyvendinančių juridinių asmenų kompetenciją apibr÷žia jų veiklą reglamentuojantysteisiniai aktai. Gamtotvarkos priemones įgyvendinančių fizinių asmenų pareigos bei atsakomyb÷ busnustatyta sudarant gamtotvarkos plano veiksmų vykdymo sutartis.1. Žuvinto biosferos rezervato direkcijos kompetencijoje yra ekosistemų pokyčių kontrol÷, žmogauspoveikio natūralioms ekosistemoms analiz÷, sunaikintų ar pažeistų gamtos kompleksų atkūrimas,mokslo tyrimai, ekologinio švietimo, pažintinio turizmo pl÷tra, monitoringas, taip pat, kartu su kitomisįgaliotomis institucijomis, žem÷s naudojimo, žem÷s savininkų, valdytojų ir naudotojų veiklos,susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, kontrol÷. Įgyvendinantgamtotvarkos planą direkcija organizuoja Amalvo pelkių masyve perinčių Lietuvos raudonosiosknygos paukščių rūšių apskaitą bei jų gyvenimo sąlygas bloginančių gyvūnų apskaitą; organizuojakonkursus, sudaro sutartis su žemių savininkais/naudotojais bei subrangovais d÷l palaikomųjų beivienkartinių tvarkymo priemonių, priešprojektinių darbų, monitoringo tinklo įrengimo bei kontroliuojašių darbų atlikimą; vykdo gamtotvarkos plano monitoringą; organizuoja darnaus Amalvo pelkiųmasyvo naudojimo ir pažinimo pl÷tros priemones.2. Marijampol÷s savivaldyb÷s kompetencijoje yra viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas, teritorijųplanavimas, savivaldybei nuosavyb÷s teise priklausančios žem÷s ir kito turto valdymas, naudojimas irdisponavimas juo, savivaldybei priskirtos valstybin÷s žem÷s ir kito valstyb÷s turto valdymas,naudojimas ir disponavimas juo patik÷jimo teise. Vykdant gamtotvarkos planą savivaldyb÷ teikiainformaciją, dalyvauja rengiant galimybių studijas bei poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, derinamelioracijos sistemų pertvarkymo projektus.3. Marijampol÷s miškų ur÷dija organizuoja ir vykdo gamtotvarkos plane numatytus miško kirtimusvalstybin÷je žem÷je, pagal sutartis vykdo gamtotvarkos plane numatytus miško kirtimus privačioježem÷je. Įgyvendina smulkiųjų melioracinių kanalų patvenkimo ir magistralinio kanalo patvankostechninius projektus.4. Visuomenin÷s gamtosaugos organizacijos – Gamtos paveldo fondas. Tai nevyriausybin÷ viešojiįstaiga, įsteigta gamtotvarkos projektų vykdymui saugomose teritorijose. Fondas bendradarbiauja suŽuvinto biosferos rezervato direkcija organizuojant gamtotvarkos plane numatytų galimybių studijų,poveikio aplinkai vertinimų, melioracijos sistemos pertvarkymo projektų rengimą, mokslinių tyrimųatlikimą, telkia l÷šas šioms veikloms.5. Medžiotojų organizacijos – Amalvos medžiotojų klubas, vadovas A. Sventickas. Medžiotojų klubaspagal susitarimą įpareigojamas reguliuoti šernų, mangutų, kiaunių, kanadinių audinių ir pilkųjų varnųskaičių paukščių apsaugai svarbiose teritorijose. Pareiga reguliuoti šių gyvūnų gausumą gali būtiįrašyta į medžiotojų klubui išduodamą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžiokl÷splotų vienete, kuriame nurodytos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimosąlygos, sutinkamai su LR aplinkos ministro patvirtinta Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnųišteklius medžiokl÷s plotų vienete išdavimo tvarka (2002 09 30, įsakymo Nr. 512), yra patikslinamoskiekvienąkart, kai yra parengiamas medžiokl÷s plotų vieneto medžiokl÷tvarkos projektas,patvirtinamas medžiokl÷s plotų vieneto ribų pakeitimo projektas arba įsteigiama nauja saugomateritorija, kurioje medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygos nustatomoskitokios nei iki tol buvę.6. Žem÷s savininkai ir naudotojai, su kuriais sudarytos sutartys, bus atsakingi už sutartyse numatytųgamtotvarkos plano veiksmų įgyvendinimą: ekstensyvų nuganymą, v÷lyvąjį šienavimą, krūmų kirtimą,miško kirtimą privačioje žem÷je.

V. LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONöMS ĮGYVENDINTIGamtotvarkos plano įgyvendinimui reikalingos l÷šos apskaičiuotos pagal norminiais aktais(LR Žem÷s ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-127 D÷l melioracijos objektų (darbų) kainų, 2005-03-08)patvirtintas kainas bei remiantis informacija apie analogiškų darbų kainas. L÷šų sąmata parodytasuvestin÷je teritorijos tvarkymo veiksmų plano lentel÷je (6–1 lent.).Atliekant gamtotvarkos plano kasmetinę peržiūrą būtina įvertinti įvykusius gamtotvarkosveiksmams atlikti reikalingų darbų bei medžiagų kainų pokyčius, esant reikalui, už gamtotvarkosveiksmus atsakingų institucijų prašymu, patikslinti gamtotvarkos veiksmų įgyvendinimui reikalingųl÷šų poreikį.

6–1 lentel÷. L÷šų poreikis Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos priemon÷ms.Tvarkymo priemon÷sVieneto Mato I metai II metai III metai IV metai V metaikaina vienetas Vnt. Kaina Vnt. Kaina Vnt. Kaina Vnt. Kaina Vnt. Kaina(Lt/vnt.)sk. (Lt) sk. (Lt) sk. (Lt) sk. (Lt) sk. (Lt)TEISINöS, ADMINISTRACINöS PRIEMONöSBendrakaina (Lt)PLANAVIMO, PROJEKTAVIMO PRIEMONöSMelioracinių sistemų atskyrimo projektas 50000 1 50000 50000Hidrologinio režimo ir durp÷s klodo tyrimai 45000 0.5 22500 0.5 22500 45000Amalvos polderio renatūralizavimo galimybių studija 169500 0.5 84750 0.5 84750 169500Amalv÷s žemupio renatūralizavimo galimybių studija 63750 0.5 31875 0.5 31875 63750PV pelkyno dalies renatūralizavimo galimybių studija 125750 0.5 62875 0.5 62875 125750Magistralinio kanalo patvankos techninis projektas 10000 1 10000 10000APSAUGOS, TVARKYMO PRIEMONöSGyvūnų skaičiaus reguliavimas 5000 metai 1 5000 1 5000 1 5000 1 5000 1 5000 25000Krūmų kirtimas 550** ha 1.25 687.5 1.25 687.5 1.25 687.5 1.25 687.5 2750Nendrynų kirtimas 450 ha 1.25 562.5 1.25 562.5 1.25 562.5 1.25 562.5 1.25 562.5 2812.5V÷lyvas šienavimas 100 ha 115 11500 115 11500 115 11500 115 11500 115 11500 57500Sumed÷jusios augalijos kirtimas 450** ha 180 81000 175 78750 159750Kelmų apdorojimas chemikalais, darbai ir medžiagos 300 ha 100 30000 100 30000 60000Užtvankų statyba 900 užtvanka 20 18000 16 14400 32400KITOS PRIEMONöSSutartys d÷l agrarin÷s aplinkosaugos priemoniųtaikymo privačioje žem÷je50 sklypas 39 1950 1950Hidrologinio monitoringo tinklo įrengimas 3600 1 3600 3600Monitoringo vykdymas 1000 m÷nuo 12 12000 12 12000 12 12000 12 12000 12 12000 60000Iš viso kaina: 236612.5 291750 158750 152900 29750 869762.5*** - VĮ Marijampol÷s miškų ur÷dijos pateiktais skaičiavimais:- krūmų kirtimui tur÷tų būti numatyta 1700,00 Lt/ha;- sumed÷jusios augalijos kirtimui – 3500,00 Lt/ha

25. Šioje gamtotvarkos plano dalyje pateikiami preliminarūs l÷šų, reikalingų su gamtotvarkos planoįgyvendinimu susijusiems darbams atlikti, skaičiavimai (darbų sąmatos). Apskaičiuojant preliminarųl÷šų poreikį, naudojamos teis÷s aktų nustatyta tvarka patvirtintos atliekamų darbų kainų skaičiavimometodikos.VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR MONITORINGO TVARKAUž gamtotvarkos plano peržiūrą ir tikslinimą atsakinga Žuvinto biosferos rezervato direkcija.Gamtotvarkos plano peržiūra vykdoma kasmet (vykdymo patikra ir, esant reikalui, veiksmųtikslinimas) ir po 5 (išsamus gamtotvarkos plano tikslinimas) metų nuo plano patvirtinimo datos.Tokiu periodiškumu Žuvinto biosferos rezervato direkcija tur÷tų tikrinti gamtotvarkos planoįgyvendinimo eigą ir kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis vertinti josefektyvumą, teikti gamtotvarkos plano keitimo ar/ir koregavimo pasiūlymus. Plano įgyvendinimorezultatai, jo koregavimo ar keitimo pasiūlymai turi būti pristatomi ir svarstomi su planą rengusiomisir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Gamtotvarkos plano peržiūros tikslai:o įvertinti, kaip įgyvendinti gamtotvarkos plano tikslai;o įvertinti l÷šų panaudojimo tikslingumą ir efektyvumą;o įvertinti išorinius ir vidinius veiksnius, galinčius lemti gamtotvarkos plano keitimo arkoregavimo būtinybę;o parengti pasiūlymus plano pakeitimui ar papildymui;Po peržiūros turi būti parengta ir patvirtinta gamtotvarkos plano peržiūros ataskaita.Be periodinių gamtotvarkos plano peržiūrų, tur÷tų būti vykdoma ir nuolatin÷ gamtotvarkosplano eigos priežiūra, kurios metu specialiame žurnale turi būti fiksuojamos panaudotos l÷šos, darboj÷gos, laiko ir medžiagų sąnaudos. Tai leistų įvertinti atliekamų darbų kaštus, ieškoti mažiau ištekliųreikalaujančių sprendinių. Šią priežiūrą taip pat tur÷tų atlikti Žuvinto biosferos rezervato direkcija.Nuolatin÷s priežiūros metu būtų renkami žem÷s savininkų, naudotojų, lankytojų ir kitų institucijų arasmenų atsiliepimai ir skundai apie teritorijos būklę bei gamtotvarkos plano įgyvendinimą. Šiinformacija turi būti naudojama rengiant plano keitimo ar tobulinimo pasiūlymus, pagrindžiantgamtotvarkos prioritetų bei l÷šų perskirstymą ir kt.Gamtotvarkos planas turi būti keičiamas tuo atveju, jeigu išaišk÷tų, kad d÷l finansinių ar kitųišteklių trūkumo bei nenumatytų priežasčių plano ar atskirų jo dalių įgyvendinti neįmanoma arba,pasikeitus aplinkyb÷ms, jį įgyvendinti netikslinga.Gamtotvarkos plano įgyvendinimo rezultatams vertinti numatoma parengti Amalvo ežero ir jobaseino monitoringo programą. Joje monitoringo veiklos bus suskirstytos į keturias grupes: rūšių irbuveinių monitoringą, hidrologinį monitoringą, ūkin÷s veiklos monitoringą, bei priešprojektinių irprojektavimo darbų monitoringas(7–1 lent.).Rūšių ir buveinių monitoringas vykdomas pagal Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiųteritorijų monitoringo programą, patvirtintą LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 695, 2002-12-31.Hidrologinis monitoringas bus vertingiausioje išlikusios natūralios aukštapelk÷s dalyje(nuolatinis monitoringas), pertvarkomoje teritorijoje (laikinasis monitoringas) bei Amalvo ežere.Hidrologinio monitoringo tinklą sudaro Amalvo ežero vandens lygio matavimo stotis, nuolatiniomonitoringo skerspjūvis ir 8 laikino monitoringo gręžinių krūmai (2 br÷ž.). Amalvo ežeropietrytiniame krante turi būti įrengta vandens lygio matuokl÷ ir kontrolinis reperis mineraliniamegrunte. Matuokl÷ įkalama iki mineralinio grunto, jos altitud÷ tikrinama kasmet, pra÷jus pavasariopotvyniui. Altitud÷s patikrai naudojamas mineraliniame grunte įrengtas kontrolinis reperis. Šiaur÷svakariniame pelkinio masyvo pakraštyje įrengtas nuolatinio vandens lygio monitoringo skerspjūvis, išviso 11 gręžinių (iš jų 2 – į gruntinio vandens horizontą apypelkyje, 1 – į gruntinio vandens horizontąpelk÷je). Laikinojo monitoringo steb÷jimo taškai įrengiami pietin÷je planuojamos teritorijos dalyje, išviso 8 gręžinių krūmai. Kiekvieną gręžinių krūmą sudaro 7 gręžiniai į akrotelmą, kurie išd÷stomi po 3viename ir kitame patvenkto kanalo krante, 1, 3 ir 10 m atstumu nuo kanalo, ir 1 pačiame kanale.Laikinasis monitoringas turi prasid÷ti prieš teritorijos pertvarkymo darbus ir baigti 2-3 metai popertvarkymo. Laikinasis monitoringui atliekas pagal parengtą programą Hidrologiniai matavimaiežere, nuolatinio monitoringo skerspjūviuose ir laikino monitoringo gręžinių krūmuose atliekami kas10 dienų (7–2 lent.). Norint įvertinti baseino taršos poveikį Amalvo ežerui, Šlavantoje ir Amalv÷jereikia vykdyti vandens kokyb÷s monitoringą (pagal parengtą programą imami vandens m÷giniai irmatuojamas nuot÷kis).

Amalvos žiemos polderyje bei kitose ekosistemų atkūrimo zonose monitoringo programa turibūti parengta kartu su galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimu.Ūkin÷s veiklos ir tvarkymo priemonių monitoringas atliekamas metų pabaigoje, įvertinant,kaip efektyviai sudaromos ir vykdomos sutartys su atskirus tvarkymo veiksmus atliekančiais ūkiosubjektais. Šiam monitoringui naudojama nuolatin÷s priežiūros metu sukaupta informacija.Priešprojektinių ir projektavimo darbų monitoringas atliekamas metų pabaigoje, įvertinantšių darbų eigą ir būklę.

7–1 lentel÷. Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos plano monitoringas.Monitoringo rūšis Rodiklis PeriodiškumasRūšių ir buveiniųmonitoringasHidrologinismonitoringasŪkin÷s veiklos irtvarkymo priemoniųmonitoringasPriešprojektinių irprojektavimo darbųmonitoringas7120, 7140, 9080 ir 91DO buveinių užimamas plotaspaukščiams (m÷lyngurkl÷ms, švygždoms irtetervinams) svarbių teritorijų plotas ir jų būkl÷maksimalus giedančių švygždos patinų skaičiusmaksimalus giedančių m÷lyngurkl÷s patinų skaičiustetervinų porų skaičius7120, 7140, 9080 buveinių ir Amalvo ežerohidrologinis režimasiškirstų sumed÷jusių augalų plotas, hav÷lyvojo šienavimo teritorijos plotas, hapastatytų užtvankų skaičius ir jų būkl÷apypelkio melioracinių sistemų atskyrimoprojektavimo eigavakarinio ir šiaurvakarinio pelk÷s pakraščiohidrologinio režimo ir durpių klodo tyrimų eigaAmalvos žiemos polderio renatūralizavimogalimybių studijos rengimo eigaAmalvos žiemos polderio renatūralizavimo poveikioaplinkai vertinimo eigaAmalv÷s žemupio ir aplinkinių drenuojamų plotųrenatūralizavimo galimybių studijos rengimo eigaAmalv÷s žemupio ir aplinkinių drenuojamų plotųrenatūralizavimo poveikio aplinkai vertinimo eigaPietvakarin÷s, intensyviai žem÷s ūkyje naudojamos,pelkių masyvo dalies renatūralizavimo galimybiųstudijos rengimo eigaPietvakarin÷s, intensyviai žem÷s ūkyje naudojamos,pelkių masyvo dalies renatūralizavimo poveikioaplinkai vertinimo eigakas 2 metaikas 10 d.kasmetkasmet7–2 lentel÷. Amalvo pelkinio masyvo hidrologinis monitoringas.Tinklo objektas Monitoringo paskirtis Stebimieji rodikliaiAmalvo ežerovandensmatavimo stotisAmalvo ežero vandens režimo ir kokyb÷s kontrol÷. Vandens lygis, pH,elektros laidis,ištirpusio deguoniesNuolatiniomonitoringoskerspjūviaiLaikinomonitoringogręžinių krūmaiGruntinio vandens ir degradavusios aukštapelk÷s akrotelmovandens režimo steb÷jimai; perspektyvoje – ilgalaikiopelk÷s vandens režimo kontrol÷ ir laikino monitoringogręžinių vandens režimo ilgalaik÷ interpoliacija.Degradavusios aukštapelk÷s hidrologinio režimoatsistatymo steb÷jimai.kiekis.Vandens lygis, pH,elektros laidis,ištirpusio deguonieskiekis.Vandens lygis, pH,elektros laidis,ištirpusio deguonieskiekis.26. Gamtotvarkos planas periodiškai tikslinamas, atsižvelgiant į realų gamtotvarkos priemoniųpoveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus irefektyvumą.

7. GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI, SCHEMOS IR PRIEDAI

Amalvos pelkiųmasyvas1br÷ž.Amalvopelkiųmasyvoesamasituacija.

1 schema. Amalvo pelkių masyvo hidrografija.

2 schema. Amalvo pelkių masyvo kraštovaizdis pagal 1953 m. duomenis.

3 schema. Amalvo pelkių masyvo kraštovaizdis pagal 2003 m. ortofotonuotrauką.

4 schema. Amalvo pelkių masyvo žem÷valda.

5 schema. Žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojimas Šlavančių ekosistemų apsaugos zonoje 2005–2006 m.

6 schema. Žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojimas Amalvo ekosistemų apsaugos zonoje 2005–2006 m.

7 schema. Amalvo pelkių masyvo miškotvarkos priemon÷s pagal 2004 m. projektą.

8 schema. Švygždų apsaugai svarbios teritorijos žem÷nauda.

9 schema. M÷lyngurklių apsaugai svarbios teritorijos žem÷nauda.

PAPILDOMA INFORMACIJA1 priedų lentel÷. Amalvo pelkių masyvo flora.Induočių augalų rūšys:Agrostis canina L. – šunin÷ smilgaLycopus europaeus L. – paprastoji vilkakoj÷Agrostis stolonifera L. – baltoji smilgaLysimachia thyrsiflora L. – puokštin÷ poraist÷Alnus glutinosa (L.) Gaertn. – juodalksnisLysimachia vulgaris L. – paprastoji šiling÷Andromeda polifolia L. – siauralap÷ balžuva Lythrum salicaria L. – paprastoji raudokl÷Betula pendula Roth – karpotasis beržasMenyanthes trifoliata L. – trilapis puplaiškisBetula pubescens Ehrh. – plaukuotasis beržas Mentha aquatica L. – vandenin÷ m÷taCalamagrostis neglecta – (Ehrh.) P. Gaertn., B. Mey. etMentha arvensis L. – dirvin÷ m÷taSchreb. – kamaninis lendrūnasCalluna vulgaris (l.) Hull – šilinis viržisMolinia caerulea (L.) Moench – melsvoji melven÷Caltha palustris L. – pelkin÷ purienaNuphar luteum (L.) Sm. – paprastoji lūgn÷Carex appropinquata Schumach. – šeriuotoji viksva Oxycoccus palustris Pers. – paprastoji spanguol÷Carex disticha Huds. – dvieil÷ viksvaParnassia palustris L. – pelkin÷ mandraunink÷Carex echinata Murray – žvaigžd÷toji viksva Peucedanum palustre (L.) Moench – pelkinis saliavasCarex elongataL. – pailgoji viksvaPhragmites australis australis (Cav.) Trin. ex Steud. –paprastoji nendr÷Carex flava L. – gelsvoji viksvaPicea abies (L.) H. Karst. – paprastoji egl÷Carex lasiocarpa Ehrh. – laiboji viksvaPinus sylvestris L. – paprastoji pušisCarex lepidocarpa Tausch – ganyklin÷ viksva Poa palustris L. – pelkin÷ migl÷Carex limosa L. – svyruoklin÷ viksvaPotamogeton natansL. – plūduriuojančioji plūd÷Carex nigra (L.) Reichard – paprastoji viksva Potentilla erecta (L.) Raeuschel – miškin÷ sidabražol÷Carex panicea L. – viksva train÷Ranunculus repens L. – šliaužiantysis v÷drynasCarex rostrata Stokes – snapuotoji viksvaRhynchospora alba (L.) Vahl – baltoji saidraChamaedaphne calyculata (L.) Moench – durpyninisbereinisRubus chamaemorus L. – aviet÷ tekš÷Cicuta virosa L. – nuodingoji nuokanaSalix aurita L. – ausytasis karklasCirsium palustre (L.) Scop. – pelkin÷ usnisSalix cinerea L. – pilkasis karklasComarum palustris (L.) Scop. – pelkinis sūdras Salix myrsinifolia Salisb. – daugiagyslis karklasDactylorhiza incarnata (L.) Soó – raudonoji gegūn÷ Salix pentandra L. – gluosnis virbisDrosera anglica Huds. – ilgalap÷ saulašar÷Salix rosmarinifolia L. – pelkinis karklasDrosera rotundifolia L. – apskritalap÷ saulašar÷ Scheuchzeria palustris L. – pelkin÷ liūnsarg÷Dryopteris cristata (L.) A. Gray – skiauterinis papartis Schoenoplectus lacustris (L.) Palla – ežerinis meldasEmpetrum nigrum L. – juodoji varnauog÷Scutellaria galericulata L. – pelkin÷ kalpok÷Epilobium palustre L. – pelkin÷ ožkarož÷Senecio fluviatilis Wallr. – upin÷ žil÷Equisetum fluviatile L. – balinis asiūklisSparganium erectum L. – šakotasis šiurpisEquisetum palustre L. – gegužinis asiūklisStellaria palustris Retz. – pelkin÷ žliūg÷Eriophorum angustifolium Hock. – siauralapis švylys Stratiotes aloides L. – alavijinis aštrysEriophorum vaginatum L. – kupetinis švylys Thalictrum flavum L. – geltonasis vingirisFilipendula ulmaria (L.) Maxim. – pelkin÷vingiorykšt÷Thelypteris palustris Schott – paprastasis pelkiapapartisFrangula alnus Mill. – paprastasis šaltekšnis Trientalis europaea L. – miškin÷ septynik÷Galium palustre L. – pelkinis lipikasTypha latifolia L. – plačialapis švendrasGalium uliginosum L. – liūninis lipikasVaccinium myrtillus L. – m÷lyn÷Hydrocharis morsus-ranae L. – plūduriuojantysisvandenplūkisVaccinium uliginosum L. – vaivorasIris pseudacorus L. – geltonasis vilkdalgisVaccinium vitis-idaea L. – brukn÷Lathyrus palustris L. – pelkinis pel÷žirnisValeriana officinalis L. – vaistinis valerijonasLedum palustre L. – pelkinis gailisViola palustris L. – durpynin÷ našlait÷

1 priedų lentel÷. Amalvo pelkių masyvo flora (tęsinys).Samanų rūšys:Aulacomnbium palustre (Hedw.) Schwaegr – pelkin÷Pohlia nutans (Hedw.) Lindb. – lenktagalv÷ polijatranš÷Blepharostoma trichophyllum (L.) Dum. – paprastoji Pohlia sphagnicola (Bruch et Schimp.) Broth. –plaukalap÷kiminin÷ polijaCalliergonella cuspidata (Brid.) Loeske – pelkin÷Polytrichum strictum Sm. – durpyninis gegužlinisdygut÷Campylium polygamum (Bruch et Schimp.) J. Lange et Sphagnum angustifolium (C. O. E. Jens. ex Russow) C.C. O. E Jens. – vislioji auksot÷O. E. Jens.– siauralapis kiminasCephalozia bicuspidata (L.) Dum. – dvismail÷ Sphagnum capillifolium (Ehrh.) Hedw. – smailialapiscefalozijakiminasCephalozia connivens (Dicks.) Linbdb. – skiautin÷ Sphagnum cuspidatum Ehrh. ex Hoffm. – smailiašakiscefalozijakiminasSphagnum fallax (H. Klinggr.) H. Klinggr. – smailusisCladopodiella fluitans (Nees) Buch – vandenin÷ kojen÷kiminasClimacium dendroides (Hedw.) Web. et Mohr – Sphagnum fuscum (Schimp.) H. Klinggr. – rudasispalmin÷ junet÷kiminasDicranum bergeri Bland. ex Hoppe – rainoji dvyndant÷ Sphagnum girgensohnii Russow – Girgensono kiminasFissidens adianthoides Hedw. – paprastoji skeltadant÷ Sphagnum magellanicum Brid. – Magelano kiminasHylocomium splendens (Hedw.) Schimp. – atžalin÷Sphagnum rubellum Wilson – raudonasis kiminasgūžtv÷Kurzia pauciflora (Dicks.) Grolle – šeriuotoji tinkl÷ Sphagnum tenellum (Brid.) Bory – lieknasis kiminasSphagnum teres (Schimp.) Ångstr. in Hartm. – liūninisMylia anomala (Hook.) S. Gray – kiminin÷ milijakiminasPlagiomnium ellipticum (Brid.) T. J. Kop. – pelkin÷Sphagnum warnstorfii Russow – Varnstorfo kiminaslapūn÷Pleurozium schreberi (Brid.) Mitt. – paprastojišilsaman÷

2 priedų lentel÷. Amalvo pelkių masyvo ornitofauna.RūšisKategorijaRūšisKategorijaAusuotasis kragas – Podiceps cristatus B Nendrinis žiogelis – Locustella luscinioides CBalin÷ pel÷da – Asio flammeus B Oželis nykštukas – Lymnocryptes minimus MBrastinis tilvikas – Tringa ochropus M Paprastasis griciukas – Limosa limosa CCypl÷ – Anas penelope A Paprastasis kiras – Larus canus MDidysis baublys – Botaurus stellaris C Paprastasis suopis – Buteo buteo CDidysis dančiasnapis – Mergus merganser M Paukštvanagis – Accipiter nisus CDidysis kormoranas – Phalacrocorax carbo O, M Pemp÷ – Vanellus vanellus CDidžioji antis – Anas platyrchynchos C Perkūno oželis – Gallinago gallinago. CDidžioji krakšl÷ – Acrocephalus arundinaceus C Pievin÷ ling÷ – Circus pygargus CDidžioji kuolinga – Numenius arquata C Pilkoji žąsis – Anser anser B, MDirvinis s÷jikas – Pluvialis apricaria. Pl÷šrioji medšark÷ – Lanius excubitor BDryžgalv÷ krykl÷ – Anas querquedula C Raudonkojis tulikas – Tringa totanus CGaidukas – Philomachus pugnax M Remeza – Remiz pendulinus CGerv÷ – Grus grus A Rudagalv÷ antis – Aythya ferina MGriežl÷ – Crex crex C Rudagalv÷ krykl÷ – Anas crecca CGulb÷ giesminink÷ – Cygnus cygnus M Rudagalvis kiras – Larus ridibundus OGulb÷ nebyl÷ – Cygnus olor O, M Sketsakalis – Falco subbuteo CJuodasis gandras – Ciconia nigra O Slanka – Scolopax rusticola AJuodoji žuv÷dra – Chlidonias niger A Smailiauodeg÷ antis – Anas acuta. MJūrinis erelis – Haliaetus albicilla O Šarka – Pica pica CKilnusis erelis – Aquila chrysaetus O Šaukštasnap÷ antis – Anas clypeata AKlykuol÷ – Bucephala clangula M Švygžda – Porzana porzana BKranklys – Corvus corax C Tetervinas – Lyrurus tetrix CKrantinis tilvikas – Actitis hypoleucos B Tikutis – Tringa glareola MKuoduotoji antis – Aythya fuligula M Tūbuotasis suopis – Buteo lagopus MKurapka – Perdix perdix C Tulžys – Alcedo athis MMažasis erelis r÷ksnys – Aquila pomarina O Upin÷ žuv÷dra – Sterna hirundo AMažoji krakšl÷ – Acrocephalus scirpaceus C Ūsuotoji zyl÷ – Panurus biarmicus CM÷lyngurkl÷ – Luscinia svecica C Varna – Corvus cornix CNendrin÷ ling÷ – Circus aeruginosu C Žąsys sp. – Anser sp. MKategorija: O – rūšis steb÷ta veisimosi metu, bet neperi; A – rūšis gali per÷ti; B – rūšis tikriausiaiperi; C – perinti rūšis; M – rūšis, sutinkama migracijų metu.Pagal: Preikša Ž. (1999). Amalvo botaninio–zoologinio draustinio ornitofauna, Ciconia 7, 21–23.3 priedų lentel÷. Žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojimas ekosistemų atkūrimo zonose 2005-2006 m.Žem÷s naudojimasPlotas ekosistemų atkūrimo zonose, haŠlavančiųAmalvoAriama žem÷ 133 11Pieva, ganykla 246 645Nešienaujama pieva, ganykla 154 168Apleista pieva, ganykla 105 69Užmirkę plotai 0 6

4 priedųlentel÷. Marijampol÷s miškų ur÷dijos planuojamoje teritorijoje vykdomos miškotvarkos priemon÷s.Miškotvarkospriemon÷EinamiejikirtimaiIš visoRetinimokirtimaiIš visoJaunuolynųugdymasKvartalo Sklypų Plotas, KirstinasNr. Nr. ha tūris, m³Vieta Amalvo pelk÷je78 3, 4, 6, 7 28.5 753 V, ŠV, Š Amalvo BZD* pakraštys79 2, 4 21.7 753 Š Amalvo BZD pakraštys80 2, 4 20.0 793 0.6 km į Š nuo Amalvo ež.82 2, 20 10.7 525 V, P Amalvo BZD pakraštys83 7 4.3 67 P Amalvo BZD pakraštys84 3, 6 3.7 114 0.2 km į V nuo Amalvo; V pakrant÷85 2 16.2 268 1.0 km į PV nuo Amalvo ež.86 6 0.6 6 0.6 km į P nuo Amalvo ež.87 2, 6 9.5 214 P Amalvo BZD pakraštys prie Amalv÷s88 3 3.1 47 PR Amalvo BZD pakraštys81 4 9.9 176 ŠR Amalvo BZD pakraštys82 12 0.8 6 PV Amalvo BZD kampas84 2, 7 39.5 1508 0.5 km į V nuo Amalvo ež.86 10 5.5 104 0.6 km į P nuo Amalvo ež.88 5 5.1 248 P Amalvo BZD kampas82 8 6.4 173 PV Amalvo BZD pakraštys84 5 1.5 21 0.8 km į V nuo Amalvo ež.86 5 13.4 188 0.3 km į PV nuo Amalvo ež.Iš visoMiško įveisimas 405 5 2.5 – Už pietin÷s Amalvo BZD ribosIš viso –IŠ VISO 202.9 5964* Amalvo botaninis–zoologinis draustinis5 priedų lentel÷. Marijampol÷s apskrities Marijampol÷s savivaldyb÷s teritorijoje nustatytų laisvosvalstybin÷s žem÷s (LVŽ) plotų suvestiniai duomenys, ha (2005 05 10).Žem÷s ūkio naudmenosKadastro Bendras LVŽVandens Kitos žem÷sbendras iš jo ariama Miškasvietov÷ sklypų plotastelkiniai naudmenosplotas žem÷Daukšių 216.55 171.66 48.62 – – 44.89Iglišk÷lių 51.15 31.22 28.35 12 – 7.93Patašin÷s 144.3 123.15 13.6 – – 21.15Šventragio 280.28 208.03 – 3.1 – 69.156 priedų lentel÷. Ūkių pasiskirstymas pagal stambumą Marijampol÷s savivaldyb÷je 2003 m.1000Plotas Ūkių sk. Plotas Ūkių sk. Plotas Ūkių sk. Plotas Ūkių sk. Plotas Ūkių sk. Plotas Ūkių sk.3288 716 8361 410 2987 43 6686 29 4752 6 2871 2

7 priedų lentel÷. Žem÷s ūkio naudmenos Marijampol÷s ir Igliaukos seniūnijose 2003 metais, ha.Kultūros pavadinimasMarijampol÷s IgliaukosŽieminiai kviečiai 3246.11 948.59Vasariniai kviečiai 828.44 124.49Žieminiai rugiai (išskyrus mažo našumo arba mažiau palankioseūkininkauti žem÷se)102.00 4.55Žieminiai rugiai mažo našumo ar mažiau palankioje ūkininkauti žem÷je 0.00 0.53Žieminiai kvietrugiai 58.24 28.50Vasariniai kvietrugiai 1.20 3.66Žieminiai miežiai 196.11 72.46Vasariniai miežiai 1677.00 579.74Kiti varpiniai javai, įskaitant varpinių javų mišinius 6.04 5.00Pupos 54.00 12.16Žirniai 16.29 3.00Ankštinių (išskyrus vikius) – varpinių javų mišiniai 15.90 0.00Vikiai ir jų mišiniai 80.52 16.79Žieminiai rapsai 109.36 95.43Vasariniai rapsai 352.04 275.49Avižos 108.10 70.73Bulv÷s 54.72 82.15Atviro grunto (lauko) daržov÷s (be s÷klojų ir pasodų) 22.51 20.26Uždaro grunto daržoves 0.80 0.35Daržovių s÷klojai ir pasodai 0.10 0.00Uogynai (įskaitant pavasarį įveistus), iš viso 25.67 29.27Iš jų intensyviai prižiūrimi versliniai uogynai 25.67 29.25Iš jų braškių ir aviečių intensyviai prižiūrimi versliniai uogynai 2.30 2.40Sodai (įskaitant pavasarį įveistus), iš viso 12.99 9.48Iš jų intensyviai prižiūrimi versliniai sodai 11.93 8.24Iš jų jauni (iki 5 metų amžiaus) intensyviai prižiūrimi versliniai sodai 0.05 0.10Vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių ir kt. augalų sodinukai 0.02 0.00Cukriniai runkeliai (pramonei) 1015.89 52.16Vaistiniai ir eteriniai–aliejiniai augalai (m÷tos, kmynai ir kt.) 4.61 0.00Kiti techniniai augalai (tabakas, apyniai ir kt.) 0.00 1.50Pievos ir natūralios ganyklos 34.32 9.98Daugiamet÷s žol÷s (įskaitant kultūrines ganyklas) 2375.78 1122.74Daugiamet÷s varpin÷s žol÷s s÷klai 0.00 17.92Daugiamet÷s ankštin÷s žol÷s s÷klai 5.00 0.00Vienmetes žoles ganymui ir pašarui (mišiniai žaliam pašarui ir kt.) 179.25 6.00Vienmetes žoles s÷klai 0.00 1.50Pašariniai šakniavaisiai (be s÷klojų ir pasodų) 41.60 15.74Pašarinių šakniavaisių s÷klojai ir pasodai 0.00 0.05Kukurūzai grūdams 35.00 5.00Kukurūzai žaliajai masei 324.48 55.26Kiti žem÷s ūkio augalai 3.96 6.52Juodieji pūdymai 193.52 240.80Sideraciniai pūdymai 1.12 1.10Apleista, nenaudojama žem÷ (dirvonai) 2.81 0.00Nuosava žeme 2819.17 1658.88Nuomojama (naudojama) iš valstyb÷s žem÷ 917.18 368.37Nuomojama iš privačių asmenų žem÷ 7845.35 2070.92Mažo našumo (įvertinta 32 ir mažesniu žem÷s našumo balu) arba mažiaupalanki ūkininkauti žem÷1.96 50.58

LITERATŪRA2.3.1 skyrius "Klimatin÷s ypatyb÷s". Naudota informacija iš literatūros šaltinių:Bukantis A. (1994). Lietuvos klimatas, Vilnius.Bukantis A. ir kt. (1998). Klimato elementų kintamumas Lietuvos teritorijoje, VilniusLietuvos klimato žinynas. Krituliai (1991), Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba, Vilnius.Lietuvos klimato žinynas. Oro temperatūra (1992), Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba,Vilnius.Naudota informacija iš kitų šaltinių:Marijampol÷s paprastosios klimato stoties 1925–2005 m. steb÷jimų duomenys (1925–1975.03– Marijampol÷s meteorologijos stotis, nuo 1975.07 – paprastoji klimato stotis).Kritulių steb÷jimų sekoje buvo trūkių: 1927.04, 1944.07–12, 1945–1947, 1948.01–11,1975.04–07, 1981.11–12, 1983.01, 1984.02 ir 1992.11. Spragos užpildytos naudojant„procentinį“ metodą (Klimato elementų..., 1998) pagal Kauno reperinę MS.Žuvinto paprastosios klimato stoties 1992–2005 m. steb÷jimų duomenys.2.3.2 skyrius "Geologin÷s ypatyb÷s". Naudota informacija iš literatūros šaltinių:Lietuvos geologija (1994), Vilnius.Lietuvos TSR atlasas (1981), Maskva.2.3.3 skyrius "Geomorfologin÷s ypatyb÷s". Naudota informacija iš literatūros šaltinių:Lietuvos TSR fizin÷ geografija 1 (1958), Vilnius.Lietuvos TSR fizin÷ geografija 2 (1965), Vilnius.2.3.4 skyrius "Dirvožemių ypatyb÷s". Naudota informacija iš literatūros šaltinių:Lietuvos dirvožemiai (2001). Vilnius.Lietuvos durpynų kadastras 1 (1995), Vilnius.Visuotin÷ lietuvių enciklopedija 1 (2001), Vilnius, 415–416.Dirvožemiai detaliau apibūdinami, remiantis 1953 m. Amalvos durpyno tyrimų ataskaita:Torfianoje mestoroždenije Amalva Litovskoj SSR. Techničeskij otčiot po dopolnitel'nymizyskanijam dlia opredelenija celesoobraznosti ispol'zovanija t/m pod torfodobyču(1953). Ataskaita, Valstybinio durpynų projektavimo instituto Leningrado filialas.2.3.5 skyrius "Hidrografin÷s ir hidrologin÷s ypatyb÷s". Naudota informacija iš literatūros šaltinių:Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovien÷ M. (2001). Lietuvos up÷s, Vilnius.Melioracija Lietuvoje (1970), Vilnius.Atlikti melioracijos darbai bei vandens režimo pakeitimai aprašyti remiantis ataskaitomis beiprojektais:Amalvos polderio melioracija (1973). Inžinerinių–geologinių tyrin÷jimų ataskaita,Respublikinis vandens ūkio projektavimo institutas.Amalvos polderio melioracija (1973). Techninis darbo projektas, Respublikinis vandens ūkioprojektavimo institutas.Dovin÷s up÷s baseino nusausinimas. Amalvos siurblin÷ (1968). Projektin÷ užduotis,Respublikinis vandens ūkio projektavimo institutas.Dovin÷s up÷s baseino nuvedančio tinklo br÷žiniai Nr. 12. Šliuzo–reguliatoriaus rekonstrukcija(1977). Techninis darbo projektas, Respublikinis vandens ūkio projektavimoinstitutas.Torfianoje mestoroždenije Amalva Litovskoj SSR. Techničeskij otčiot po dopolnitel'nymizyskanijam dlia opredelenija celesoobraznosti ispol'zovanija t/m pod torfodobyču(1953). Ataskaita, Valstybinio durpynų projektavimo instituto Leningrado filialas.2.4. skyrius "Amalvo pelk÷s ir apylinkių kraštovaizdis". Fiziniai–geografiniai rajonai nurodyti pagal:Lietuvos TSR fizin÷ geografija 2 (1965), Vilnius.1953 m. kraštovaizdis ir durpių klodas apibūdintas pagal:

Torfianoje mestoroždenije Amalva Litovskoj SSR. Techničeskij otčiot po dopolnitel'nymizyskanijam dlia opredelenija celesoobraznosti ispol'zovanija t/m pod torfodobyču(1953). Ataskaita, Valstybinio durpynų projektavimo instituto Leningrado filialas.Dabartinis kraštovaizdis apibūdintas pagal 2003 m. ortofotonuotrauką, ją vizualiai dešifruojant beirekognoskuojant vietov÷je.2.7. skyrius "Žem÷s ir gamtos išteklių nuosavyb÷ ir naudojimas".Duomenys apie šiuo metu esančią žem÷valdą pateikti pagal VĮ Registrų centras pateiktusskaitmeninius žem÷s kadastro žem÷lapius.Informaciją apie miškus suteik÷ VĮ Marijampol÷s miškų ur÷dija darbuotojai. Naudota informacija išmiškotvarkos projekto:Marijampol÷s miškų ur÷dija. Buktos girininkija. Miškotvarkos projektas. Aiškinamasis raštas(2004), Aplinkos ministerija, Valstybinis miškotvarkos institutas, Kaunas.Informaciją apie medžiokl÷s ir žvejybos ypatybes suteik÷ Amalvos medžiotojų klubo vadovas A.Sventickas, tel. 868689779.2.8. skyrius "Amalvo pelkių masyvo socialiniai ir ekonominiai aspektai".Informacija apie ūkius pateikiama pagal 2003 m. Statistikos departamento atlikto žem÷s ūkiosurašymo duomenis. Informacija apie žem÷s ūkio naudmenas pateikta pagal Žem÷s ūkio informacijosir kaimo verslo centro duomenis.2.9. skyrius "Žmogaus veikla gretimose teritorijose".Informacija apie kultūros paveldo objektus pagal Kultūros paveldo centro informacin÷s sistemos"Voruta" duomenis:Kultūros paveldo centras (1996–2000), http://195.182.67.101.2.11 skyrius "Amalvo pelkių masyvo būkl÷s socialinis įvertinimas".Informacija apie gyventojus pateikta pagal Statistikos departamento 2001 m. gyventojų surašymoduomenis.